91023fc2-d30f-48d9-8f02-d52a69f7fb26 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2576-621/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01325-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 29 d.Å iauliaiÅ iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. S.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas V. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-4 b. l.) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Å iaulių TI), 300 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2016-04-18 iki 2016-04-22, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Kalinimo Å iaulių TI laikotarpiu, pareiÅ¡kėjui teko mažiau kameros ploto, nei numatyta teisės aktuose. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų. Tualetas buvo gyvenamojoje patalpoje ir atitvertas apie 1,5 metro aukščio sienele, iÅ¡ kurio sklido nemalonus kvapas. Kamerose buvo per mažas apÅ¡vietimas, buvo Å¡alta, pelėsis. Langai nesandarÅ«s. IÅ¡ klozeto lindo žiurkės. IÅ¡skalbti rÅ«bai nedžiuvo, įgaudavo nemalonų kvapÄ , pelijo. PareiÅ¡kėjas nebuvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, nes jis ikiteisminiame tyrime buvo pripažintas nukentėjusiuoju.

Negavo dietinio maitinimo. Nebuvo trumpalaikis pasimatymas pakeistas į du skambučius.Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didelius nepatogumus, gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , diskomfortÄ , depresijÄ , sutriko visavertis gyvenimas, tapo dirglus nervingas, negali ramiai miegoti, ilsėtis, sumažėjo bendravimo galimybės bei pasitikėjimas savimi ir kitais. Tapo agresyvus, konfliktiÅ¡kas.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (33-41 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Taip pat nurodė, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 4,06 kv. m iki 17,6 kv. m. Atsakovas atkreipia dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvienÄ dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi metu pareiÅ¡kėjas nebÅ«davo gyvenamojoje kameroje, kas rodo, jog asmens buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas.

Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas 2016-04-28 tikrino kameras Nr. 25 ir 103 (patikrinimo aktas Nr. PA-6-70). Nustatyta, kad kameroje Nr. 25 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus. Kameroje Nr. 103 nustatyti mikroklimato parametrai nevertinti, nes kameroje buvo atidarytas langas.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 2 punktas įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, atsakovas pabrėžia, jog negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl sanitarinio mazgo, nes Å¡ie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės dėl sÄ lygų Å iaulių TI yra nepagrįstos.PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Å iaulių TI akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių TI sÄ lygomis. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, Å iaulių TI manė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Å iaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas V.

S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 300 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2016-04-18 iki 2016-04-22. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2016-04-18 iki 2016-04-22 Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas kamerose Nr. 25 (plotas 16,25 kv. m.) ir Nr. 103 (plotas 17,58 kv. m.).

IÅ¡ byloje esančios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t.y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Å iaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų nenustatyta.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog gyvenamosios patalpos, kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015).

IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-70 (19.4.1.6.12) (77-79 b.l.) matyti, kad kameroje Nr. 25 nustatyti higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimai (vizualiai matomas pelėsis). Kitų pažeidimų kameroje Nr. 25 ir kameroje Nr. 103 nenustatyta. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo pateiktÄ pažymÄ , Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å iaulių TI kameroje Nr. 25 sÄ lygomis, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų, t.y.

Å iaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Å iaulių TI pažymoje „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad sanitarinio mazgo patalpa Å iaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumÄ .

Todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui naudojantis tualetu Å iaulių TI kamerose, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiÅ¡kai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, teismas pareiÅ¡kėjo nurodomÄ aplinkybę, jog iÅ¡ tualeto sklido blogas kvapas, vertina kaip pagrįstÄ .PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose iÅ¡ klozeto lindo žiurkės. Å ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-70 (19.4.1.6.12) (77-79 b.l.) matyti, kad nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nuolatinis stebėjimas ir naikinimas vykdomas.

Nors nustatytas HN134:2015 20 punkto pažeidimas, bet jis neturi reikÅ¡mės Å¡ios bylos nagrinėjimui. Pažymoje „Apie laikymo sÄ lygas Å iaulių tardymo izoliatoriuje“ nurodyta, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Å ias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai (80-88 b.l.).PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nebuvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų. PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2016-03-03 nutarimu Nr. 65-324 vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 6 dalimi, V.

S. dvejiems mėnesiams perkeltas į kamerų tipo patalpas. BVK 70 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raÅ¡tu praÅ¡o pataisos įstaigos administracijÄ dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotÄ nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistÄ jį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vienÄ arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

LaikÄ , kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 12-313; 2008, Nr. 81-3172) (toliau – SVÄ®) 10 straipsnis reglamentuoja suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai pagrindus. Pažymėtina, kad SVÄ® 10 straipsnyje nėra numatyta analogiÅ¡kos teisės normos, kaip BVK 70 straipsnio 6 dalyje. Tačiau, Å iaulių TI pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose.

PareiÅ¡kėjas pateikė Å iaulių TI administracijai skundÄ , dėl jo netinkamo izoliavimo nuo kitų asmenų. Å is pareiÅ¡kėjo skundas buvo iÅ¡nagrinėtas ir pripažintas nepagrįstu (13-13 b. l.). Å is Å iaulių TI sprendimas nebuvo panaikintas teisės aktų nustatyta tvarka. Å iaulių TI minėtame sprendime konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių asmenų, kurie bÅ«tų kėlę grėsmę pareiÅ¡kėjui. Tokių asmenų pareiÅ¡kėjas nenurodė ir teismui. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo izoliavimo atmetami kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad negavo dietinio maitinimo.

Å iaulių TI 2016-10-20 raÅ¡tu Nr. 14/01-18026 informavo teismÄ , kad 2016-04-19 buvo gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas paskirti dietinį maitinimÄ , tačiau dietinis maitinimas nebuvo skirtas (žr. Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2016-04-22 raÅ¡tÄ Nr. 17/01-1068) (109 b. l.). Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2016-04-22 raÅ¡te Nr. 17/01-1068 (atsakymas nuteistajam V. S.) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu nuo 2016-02-26 iki 2016-03-02 ir 2016-04-01 iki 2016-04-06, ligoninės epikrizėse rekomenduojama racionali mityba.

Å iuo metu skirti dietinį maitinimÄ indikacijų nėra (116 b. l.). PravieniÅ¡kių pataisos namų atvirosios kolonijos pažymoje (22-23 b. l.) nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas dietinį maitinimÄ nuolat gauna nuo 2015 m. gegužės mėnesio (galimai su pertraukomis dėl to, kad buvo perkeliamas iÅ¡ vieno sektoriaus į kitÄ , taip pat važiavo etapu į kitas įstaigas). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad atvykęs į Å iaulių TI nuo 2016-04-18 iki 2016-04-22 pareiÅ¡kėjas nebuvo apžiÅ«rėtas sveikatos priežiÅ«ros specialisto, kuris bÅ«tų įvertinęs reikalingumÄ skirti dietinį maitinimÄ .

Tačiau 2016-04-25 pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijoje yra įraÅ¡as: „tęsti dietinį maitinimÄ B?R?“ (31 b. l.). Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl dietinio maitinimo neskyrimo pripažintini pagrįstais.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam nebuvo trumpalaikis pasimatymas pakeistas į du telefoninius skambučius. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų (55-58 b. l.), pareiÅ¡kėjui buvo sudaryta galimybė skambinti artimiesiems. PareiÅ¡kėjas pateikė keturis praÅ¡ymus, iÅ¡ jų tris praÅ¡ymus leisti paskambinti pareiÅ¡kėjo nurodytais numeriais ir visi Å¡ie praÅ¡ymai buvo patenkinti.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas pakeisti trumpalaikį pasimatymÄ Ä¯ du telefoninius skambučius, buvo pakeistas į vienÄ skambutį. Å io spendimo pareiÅ¡kėjas neskundė teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 68-2782) patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 75 punkte numatyta, kad paprastai per vienÄ dienÄ skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vienÄ kartÄ .

Å iaulių TI administracija Å¡ios nuostatos nepažeidė, pareiÅ¡kėjui sudarė galimybę esant jo praÅ¡ymui kiekvienÄ dienÄ bent po vienÄ kartÄ paskambinti jo nurodytais telefonų numeriais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nesuteikto telefoninio skalbučio atmestini, kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jam pablogėjo sveikata. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, sveikatos istorijÄ (22-31 b. l.) daro iÅ¡vadÄ , kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata bÅ«tent dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI, buvo kalinamas sÄ lygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiÅ¡kėjas, Å iaulių TI per ginčo laikotarpį buvo laikomas sÄ lygomis, atitinkančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui. Byloje nenustatyta, jog Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Kartu pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, įvertinus byloje esančiÄ jo asmens sveikatos istorijÄ , dėl kalinimo sÄ lygų Å iaulių TI, nenustatyti. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas nepateikė.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1050-442/2015 ir kt.) Teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , konstatuoja, kad minėti byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui.

Todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , tai atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo V. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo V. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas buvo pažeista.PareiÅ¡kėjo V. S. reikalavimÄ dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .Teisėjas                                                                                 Žanas Kubeckas