90ff47c2-da8a-4845-9ae8-91b8ea087250 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2422-430/2021 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02828-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14.; 2.3.4.4.2.; (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D. Å . patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei V. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu, bendravimo tvarkos pakeitimo ir iÅ¡laikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui ir atsakovės V. G. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui D. Å . dėl bendravimo tvarkos pakeitimo su nepilnamečiu vaiku, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Teismas n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė:

1) nustatyti nepilnamečio vaiko V. Å . gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu D. Å . jo gyvenamojoje vietoje.

2) Nustatyti, kad atsakovė V. G. nepilnamečio vaiko V. Å . iÅ¡laikymui nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2020-10-05 d., moka po 250 Eur/mėn. periodinių iÅ¡mokų iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovÄ D. Å ., priteistas lėšas mokant kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos bankiniu pavedimu į ieÅ¡kovo asmeninę banko sÄ skaitÄ , iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Visos papildomos ir bÅ«tinosios, pagrįstos iÅ¡laidos susijusios su vaiko sveikatos priežiÅ«ros sÄ naudomis, papildomu ugdymu, užklasine veikla, vasaros stovyklomis, suderintos iÅ¡ anksto dalijamos pusiau pagal faktÄ , pateiktus dokumentus (med. iÅ¡raÅ¡us, sÄ skaitas, mokėjimo kvitus).

3) Atitinkamai nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu nustatyti naujÄ ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ su vaiko motina 4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-27 civilinėje byloje Nr. e2-1284- 897/2019 paliko nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 sprendimu nustatytÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina. Pakeitė minėto sprendimo 7 ir 7.1 punktus civilinėje byloje Nr. 2-262-862/2015 ir nustatė, kad atsakovas D. Å . nepilnamečio vaiko V. Å . iÅ¡laikymui nuo ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos, t.y. 2018-08-30, moka po 200 Eur periodinių iÅ¡mokų iki vaiko pilnametystės, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieÅ¡kovę V. G.. Teismas taip pat nusprendė pakeisti 2015 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 1, 2, 3, 4, 5, 6 punktus civilinėje byloje Nr. 2-262-862/2015 dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

3. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, jog Å¡iuo metu aplinkybės yra pasikeitusios, dėl ko vaiko interesai nėra užtikrinami, o teisės yra pažeidžiamos, todėl yra pagrindas ieÅ¡kovui kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, naujos motinos ir vaiko bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei iÅ¡laikymo priteisimo iÅ¡ motinos. IeÅ¡kovas pažymi, jog turi visas galimybes užtikrinti pagrindines vaiko teises, jo gyvenimo sÄ lygos yra tinkamos vaikui augti ir tobulėti, vaikui patinka bÅ«ti su tėvu ir leisti laikÄ su juo.

Vaikas dažnai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ gyventi su tėvu. Tai sudaro pagrindÄ manyti, kad dukrai gyveni su motina tapo sudėtinga, ji nėra laiminga. Kadangi vaikas jau yra sulaukęs amžiaus kada gali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę, ieÅ¡kovo vertinimu, yra teisinis pagrindas organizuoti vaiko apklausÄ ir į Å¡iÄ nuomonę atsižvelgti. IeÅ¡kovas pažymi, jog atsakovė pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ visiÅ¡kai neatsižvelgusi į dukros poreikius. Dėl pasikeitusio adreso mergaitei trÅ«ksta bendravimo su bendraamžiais, apylinkėse yra nesutvarkyta infrastruktÅ«ra, nėra iÅ¡asfaltuotų gatvių, draugų, parduotuvių.

Vaikui vienintelė pramoga belieka laikas su motina, kuri juo neužsiima, nebendrauja, nelavina tiek, kiek dukrai tai yra būtina. Tuo tarpu tėvo gyvenamoji vieta yra tinkama vaiko tiek socialiniam, tiek emociniam vystymuisi, kadangi jis gyvena mieste, šalia yra tiek vaikų žaidimų aikštelės, tiek parduotuvės, t.y. yra pilnai išvystyta infrastruktūra. Vaikui gyventi tėvo aplinkoje būtų šiuo atveju geriau. Ieškovo vertinimu, taip pat svarbi aplinkybė, kad dukra jaučiasi su motina nesaugi. Motina su vaiku elgiasi neadekvačiai:

įraÅ¡inėja vaikÄ , grasina bausmėmis, jeigu nekalbės taip, kaip nori motina. Socialinis ryÅ¡ys su motina yra ženkliai suprastėjęs, vaikas motinos bijo, jis jaučiasi jos aplinkoje nesaugus, nemylimas, galimai naudojamas smurtas ir todėl dažnai iÅ¡reiÅ¡kia norÄ bÅ«ti su tėvu. Atsakovė nekreipia dėmesio į mergaitės sveikatos bÅ«klę, neatsižvelgia, jog vaikui reikalinga odos gydytojo priežiÅ«ra. Motina nuolat galvoja tik apie tėvo teikiamÄ piniginį iÅ¡laikymÄ vaikui, neatkreipdama dėmesio į tai, kad tėvas leidžia daugiau laiko su vaiku nei motina ir susitikimų metu perka mergaitei visus bÅ«tiniausius daiktus, taip pat finansiÅ¡kai jÄ aprÅ«pina ne tik kas mėnesinėmis iÅ¡mokomis, bet ir visÄ laikÄ , kurį vaikas leidžia su ieÅ¡kovu.

Tokiu atveju iÅ¡eina, jog tėvas vaiko iÅ¡laikymui skiria dvigubai daugiau lėšų nei motina. IeÅ¡kovas pažymi, jog nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu, atitinkamai iÅ¡ atsakovės priteistinas iÅ¡laikymas. Å iuo metu iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas 200 EUR iÅ¡laikymas dukrai. Tačiau ieÅ¡kovo vertinimu, iÅ¡laikymo dydis priteistinas iÅ¡ atsakovės nustatytinas atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo metu atsakovės finansinė padėtis yra pagerėjusi. Ji gali mokėti dukrai 250 Eur iÅ¡laikymÄ kas mėnesį.

Turimais duomenimis ji turi 3 nekilnojamojo turto objektus, iÅ¡ kurių du nuomojami, taip pat parduotas butas ir įsigytas kotedžas. Tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡o nustatyti jo siÅ«lomÄ atsakovės bendravimo su vaiku tvarkÄ .

4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė V. G. prašė jį atmesti.

5. Atsakovė nurodė, kad 2019-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio vaiko V. Å . gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ja. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, keisti vaiko įprastÄ aplinkÄ galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas. Atsakovė su Å¡eima gyvena dvibučiame name (duomenys neskelbtini) iki tol gyveno bute daugiabučiame name Vilniuje. Dabartiniuose namuose Å¡alių nepilnametei dukrai užtikrinamos tinkamos sÄ lygos gyvenimui, ji turi atskirÄ kambarį, Å¡alia namo yra erdvus kiemas, nuosavas baseinas, miÅ¡kas, ežeras.

Taigi, nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, jog keisdama gyvenamÄ jÄ vietÄ , atsakovė galvoja tik apie save, nepaiso vaiko interesų. PrieÅ¡ingai, bÅ«tent gyvenimas daugiabutyje nėra komfortiÅ¡kas ir saugus dėl erdvės trÅ«kumo, triukÅ¡mo, automobilių. Atstumas nuo dabartinės gyvenamosios vietos iki vaiko mokyklos padidėjo tik 5 km., tačiau mergaitė vežama į mokyklÄ ir iÅ¡ jos vežama automobiliu. Atsakovė rÅ«pinasi dukters maitinimu mokykloje (užsako pietus) bei užklasiniu ugdymu. Gyvendama su atsakove, dukra nuolat gyvena socialiai aktyvų ir įvairiapusį gyvenimÄ .

Poilsiauja užsienyje, su atsakovės ir draugų Å¡eimomis keliauja po LietuvÄ . Atsakovė maksimaliai rÅ«pinasi dukters gerbÅ«viu, t.y. pilnaverčiu maitinimu, gražiais rÅ«bais, medicinine priežiÅ«ra. Taigi, ieÅ¡kovo priekaiÅ¡tai atsakovei nepagrįsti. Kartu su V. Å . Å¡eimoje auga ir jos jaunesnioji sesuo V. G.. Seserys nuo gimimo nepertraukiamai auga kartu su atsakove, jas sieja glaudus ryÅ¡ys, todėl jų iÅ¡skyrimas pažeistų abiejų vaikų interesus bei jų emocinę sveikatÄ . IeÅ¡kovo teiginiai apie neva nesaugiÄ aplinkÄ atsakovės namuose neparemti jokiais objektyviais duomenimis.

Teigti, jog prieÅ¡ dukrÄ buvo naudojamas smurtas nėra jokio teisinio pagrindo. Reikalavimas pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatant jÄ su ieÅ¡kovu grindžiamas ir neva paties vaiko noru. Tačiau tokį „norÄ â€œ dukra pradėjo reikÅ¡ti tik beveik mėnesį neteisėtai, pažeidžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-27 sprendimÄ , praleidusi su ieÅ¡kovu. Tuo metu ieÅ¡kovas ribojo atsakovės teisę bendrauti su dukra. Å i aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog vaiko nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos yra suformuota bÅ«tent paties ieÅ¡kovo.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai, 2020-11-11 atlikę vaiko situacijos vertinimÄ , konstatavo, jog vaikas pasakodamas vartoja nebÅ«dingÄ vaikams terminologijÄ , reiÅ¡kia nusistatymÄ prieÅ¡ atsakovę, seserį ir patėvį, apie juos kalba tik neigiamai, o apie ieÅ¡kovÄ - tik teigiamai. Taigi akivaizdu, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ atsakovę ir jos Å¡eimÄ . IeÅ¡kovas kenkdamas vaiko interesams sÄ moningai pažeidinėja nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ , Å¡ie faktai rodo, jog nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, ryÅ¡ys tarp mergaitės ir atsakovės bus negrįžtamai pažeistas, o gal net ir iÅ¡ viso nutrauktas.

Pasisakydama dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti 250 Eur iÅ¡laikymÄ tenkinus ieÅ¡kovo reikalavimÄ nustatyti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, atsakovė pažymi, jog ieÅ¡kovas vieninteliu argumentu, pagrindžiančiu reikalaujamos priteisti periodinės iÅ¡mokos dydį, įvardija pagerėjusiÄ atsakovės finansinę padėtį ir nepateikia jokių duomenų apie vaiko poreikius.

6. Atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį patikslinusi prašė pakeisti 2019-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytÄ tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ ir nustatyti jos praÅ¡omÄ bendravimo tvarkÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Atsakovė nurodė, jog atsižvelgiant į susidariusiÄ situacijÄ â€“ aktyvius ieÅ¡kovo veiksmus, nesilaikant nustatytos bendravimo tvarkos, negrÄ Å¾inant atsakovei vaiko, sÄ moningai nuteikinėjant vaikÄ prieÅ¡ atsakovę ir jos Å¡eimÄ bei visais įmanomais bÅ«dais stengiantis nulemti vaiko apsisprendimÄ gyventi su juo, reikalinga pakeisti ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ . Nuo 2020­10­28, kuomet vaikas yra pas ieÅ¡kovÄ , pastarasis visiÅ¡kai apribojo atsakovės galimybes bendrauti su vaiku. Beveik mėnesį neteisėtai praleidusi su ieÅ¡kovu, mergaitė pradėjo reikÅ¡ti „norÄ â€œ nuolat gyventi su juo.

Å i aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos ir nenoro gyventi su mama yra suformuota bÅ«tent paties ieÅ¡kovo. IeÅ¡kovas sprendimÄ grubiai pažeidžia ne pirmÄ kartÄ , nustatytÄ bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkÄ interpretuodamas sau naudingai. IeÅ¡kovas, pažeisdamas sprendimÄ , atėmė iÅ¡ atsakovės teisę 2019 metais praleisti su vaiku Å v. Kalėdas, spręsdamas vaiko ugdymo klausimus nederina savo veiksmų su atsakove. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo teiginiai apie neva nesaugiÄ aplinkÄ atsakovės namuose neparemti jokiais objektyviais duomenimis.

Atsakovės vertinimu, jos praÅ¡omos nustatyti bendravimo tvarkos 5 punkte iÅ¡dėstytas siÅ«lymas supaprastins ir palengvins ieÅ¡kovo bendravimÄ su vaiku ne atostogų metu, taip pat užtikrins, kad vaikas per savaitgalį ne tik pramogaus pas ieÅ¡kovÄ , bet ir pasiregs pirmadienio pamokoms. Tuo pačiu bus pailgintas vaiko bendravimo su ieÅ¡kovu laikas. Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms akivaizdu, jog galiojanti ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka sudaro palankias sÄ lygas ieÅ¡kovui piktnaudžiauti savo, kaip tėvo, teisėmis, o tai prieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko interesams, kurie laikomi prioritetiniais.

Ieškovo veiksmai žalingai silpnina vaiko ir biologinės motinos ryšį, kuris tęsiantis piktnaudžiavimui, gali būti iš viso nutrauktas.

8. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodė, jog nors atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas pažeisdamas teismo sprendimu numatytÄ bendravimo tvarkÄ ir negrÄ Å¾indamas vaiko atsakovei, pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, tačiau prieÅ¡ingai, bÅ«tent ieÅ¡kovas savo vaiko interesus gina nuo jų pažeidimo iÅ¡ atsakovės pusės. IeÅ¡kovas laikėsi visų Vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAÄ®T) nurodymų. Dėl paties vaiko perdavimo motinai proceso ir vaiko teisių ir geriausių interesų užtikrinimo ieÅ¡kovas pasisakyti negali, kadangi tai vykdė VVTAÄ®T atstovai, vaiko motinos, jos advokatės, antstolės akivaizdoje.

Tačiau dukra bÅ«dama VVTAÄ®T patalpose skambino telefonu kukčiodama prašė ieÅ¡kovo jai padėti. Atsakovė kaltina ieÅ¡kovÄ jos Å¡meižimu, tačiau ieÅ¡kovas pažymi, jog vaiko teisių pažeidimai iÅ¡ atsakovės pusės vyksta nebe pirmi metai (pvz. vaiko motina dukrÄ Ä¯raÅ¡inėja nurodydama kÄ jai kalbėti bei pateikinėja tokius įraÅ¡us, kaip neva neginčijamus įrodymus dar prieÅ¡ kelis metus vykusiame teisminiame procese). IeÅ¡kovui sunku komentuoti neadekvačius ir tikrovės neatitinkančius kaltinimus.

Kalbėdama apie lygias teises ir pareigas atsakovė nemini savo pareigų nevykdymo, t.y. sÄ moningo savo dalies vaiko iÅ¡laikymo prievolėje neskyrimo vaiko poreikių ir interesų tenkinimui. Dar daugiau su antstolės pagalba ieÅ¡kovė areÅ¡tavo ir nurašė neva "SkolÄ už vasaros laikotarpį", kai tuo tarpu ieÅ¡kovas tiesiogiai rÅ«pinosi ir užtikrino vaiko interesus skirdamas lėšas tiesiogiai vaikui. VVTAÄ®T situacijos vertinimuose, vaiko apklausų bei ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija ir vaiko patvirtinimai apie jau eilę metų besitęsiančiÄ situacijÄ ir smurtÄ (fizinį, psichologinį) iÅ¡ motinos aplinkos dukros atžvilgiu iki Å¡iol nesulaukė atsako ir atsakingų institucijų vertinimo.

Ieškovo vertinimu, atsakovės priešieškinis yra ne pagrįstus ir teisėtus reikalavimus įtvirtinantis procesinis dokumentas, o tikrovės neatitinkančių teiginių kūrinys.

10. IÅ¡vadÄ teikianti institucija VVTAÄ®T pateikė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio, kurioje nurodė, jog skyriaus darbuotojai, iÅ¡tyrę Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, mano, kad nepilnametės abu tėvai, tiek mama, tiek tėtis, turi galimybes ir deda visas pastangas užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimÄ , t y. mergaitės teisę gyventi ir sveikai vystytis, teisę į asmeninį gyvenimÄ , teisę į mokslÄ , į visavertį gyvenimÄ , vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį. Abi Å¡alys turi galimybę sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sÄ lygas. VVTAÄ®T taip pat nurodė, jog jeigu nepilnametės, V. Å ., gyvenamoji bus nustatyta su ieÅ¡kovu, siekiant apsaugoti nepilnametės interesus ir atsižvelgiant į įstatymo normas ir teismų praktikÄ , skyrius nuomone, iÅ¡ atsakovės priteisiamas iÅ¡laikymo dydis neturėtų bÅ«ti mažesnis negu 180 Eur mokamas kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis.

11. VVTAÄ®T pateikė iÅ¡vadÄ dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio, kurioje nurodė, kad skyrius neturi pagrindo nesutikti su atsakovės siÅ«loma bendravimo tvarka, tačiau galutinę iÅ¡vadÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo pateiks posėdžio metu iÅ¡klausius Å¡alis.

12. Paskutinio teismo posėdžio vykusio 2021 m. gegužės 21 d. metu, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog skyriaus nuomone, vaiko interesus geriau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsakovės patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad Å¡alių santykiai yra itin konfliktiÅ¡ki, kad nesutarimai iÅ¡ryÅ¡kėjo ieÅ¡kovui negrÄ Å¾inant atsakovei ginčo vaiko pagal galiojantį ginčo teismo sprendimÄ . Nurodė, kad inicijuotas ieÅ¡kovo ikiteisminis tyrimas dėl vaiko atžvilgiu taikytos prievartos atsakovės gyvenamojoje vietoje, 2020-12-15 nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad nėra duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdė valdžiÄ vaiko atžvilgiu, kad laikotarpiu, kada vaikas buvo pas ieÅ¡kovÄ nevykdant teismo sprendimo ir neperduodant vaiko motinai, iÅ¡ vaiko elgesio akivaizdus tėvo nuteikinėjimas.

Teismas nustatė, kad nuo 2021-01-20 vaikas yra pas atsakovę, su kuria nustatyta jo gyvenamoji vieta, yra aplinkoje, kurioje gyveno visÄ laikÄ . Pažymėjo, jog 2021-04-29 vaiko pokalbio akte Nr. 3TSD-1072 nurodyta, kad galimybės stebėti vaiko bendravimÄ su tėvu/motina nebuvo, dėl to manytina, kad turimi duomenys, neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados dėl vaiko gyvenamosios vietos pasirinkimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neturi pagrindo manyti, kad atsakovė nesudaro tinkamų sÄ lygų nepilnametei dukrai augti, kad atsakovė nesugebėtų sukurti tinkamos aplinkos vaiko fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, kad nepilnametei dukrai namų aplinka atsakovės namuose tapo nesaugi ar nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi.

Teismas pažymėjo, jog aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikÅ¡mingas vaiko psichologinei bÅ«klei įtakÄ , jos pakeitimas teismo požiÅ«riu iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių kontekste yra netikslingas, todėl nėra pagrindo pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Å¡ioje byloje Å¡alys, atsižvelgiant į vaiko interesus, pasirinko specialistų paslaugas vaiko nuomonei iÅ¡klausyti, kuri teismo yra įvertinta ieÅ¡kinio/prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų prasme. Teismas taip pat konstatavo, jog tiek atsakovė, tiek ieÅ¡kovas sutinka, kad esama nustatyta ginčo teismo sprendimu ir Å¡iuo metu galiojanti ieÅ¡kovo bendravimo su dukra pagal teismo sprendimÄ tvarka tenkina abi Å¡alis ir ginčas iÅ¡ esmės kilęs dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo, atsižvelgiant į tai, kad yra nusistovėjusi jau tarp Å¡alių įprasta vaikui tėvų su vaiku bendravimo tvarka, konstatavo, jog pagrindų keisti nustatytÄ tvarkÄ nėra pagrindų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. Å . prašė panaikinti skundžiamÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir bylÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti pilna apimtimi. Organizuoti Teisme arba teismo pasirinktoje institucijoje V. Å . apklausÄ . BylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas nurodytais argumentais: 16.1 Å alims patikslinus visus savo reikalavimus ir sutikus, kad iÅ¡ esmės gali likti ir dabar galiojanti bendravimo tvarka, Å¡ioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas nevertintinas. 16.2 Apelianto vertinimu, esminis ginčas byloje kilęs dėl vaiko gyvenamosios vietos. Sprendimu, kuriuo nustatyta dukros gyvenamoji vieta su motina, ji buvo nustatyta neiÅ¡klausius dukros dėl amžiaus. Tačiau dukrai paaugus (Å¡iuo metu jai devyneri metai) ji iÅ¡reiÅ¡kė aiÅ¡kiÄ valiÄ gyventi su tėvu, todėl Å¡iÄ vaiko pozicijÄ itin svarbu tiksliai identifikuoti.

BÅ«tent vaiko valios ir geriausių interesų užtikrinimo teismas nevertino. 16.3 Teismas atsisakė apklausti vaikÄ teisme, nors tokiÄ galimybę ir sÄ lygas turėjo. Teismas vaiko nuomonę iÅ¡girsti ir vaikÄ apklausti pavedė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri teismui pateikė pokalbio aktÄ , tačiau teismas ir šį aktÄ visiÅ¡kai ignoravo, juo nei rėmėsi, nei jį atmetė. 16.4 Teismas visiÅ¡kai nevertino kurie įrodymai yra patikimi, o kurie vertintini kritiÅ¡kai, jų tarpusavyje nelygino ir dėl jų prieÅ¡taravimo vienas kitam visiÅ¡kai nepasisakė.

Teismas nevykdė pareigos bÅ«ti aktyvus Å¡eimos byloje. Tik perrašęs bylos medžiagÄ priėmė sprendimÄ nieko nekeisti. Apelianto vertinimu, teismas padarė esminius civilinio proceso pažeidimus, netinkamai vertino (tiksliau – iÅ¡vis nevertino arba tai padarė tik deklaratyviai) byloje esančius įrodymus ir tokiu bÅ«du priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris naikintinas. 16.5 Apeliantas pažymi, jog nesiekia kaip nors pakenkti atsakovei, taip pat nesiekia ir jokių savanaudiÅ¡kų tikslų.

Tačiau vertindamas tai, kad mergaitė jau daug kartų jo prašė (ir toliau praÅ¡o) leisti jai gyventi su juo, ne kartÄ guodėsi, kad jai su mama gyventi yra blogai, ji jaučiasi atstumta ir nereikalinga, taip pat, kad prieÅ¡ jÄ yra galimai smurtaujama ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Esminis ieÅ¡kovo praÅ¡ymas buvo pasitelkus visus reikiamus specialistus, apklausti mergaitę tam, kad ji galėtų suformuluoti savo nuomonę ir pozicijÄ , o jÄ iÅ¡girdus įvertinti – kur nustatyti dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Tačiau skundžiamas sprendimas buvo priimtas neiÅ¡klausius vaiko nuomonės. Taigi teismas, turėdamas vaiko apklausos kambarį, o taip pat teismo psichologus – turėjo ir privalėjo teisme atlikti mergaitės apklausÄ , iÅ¡girsti jos nuomonę, o tada jÄ vertinti. Å ioje byloje yra pakankamai įrodymų liudijančių, kad mergaitė nenori grįžti pas mamÄ , kad ji jaučiasi blogai, o taip pat, kad ji siekia gyventi su tėčiu, tokias aplinkybes teismas privalo nagrinėti itin atidžiai ir profesionaliai. 16.6 Vertindamas 2021-04-29 pokalbio su vaiku aktÄ Nr. 3TSD-1072 teismas pastebėjo, tik paskutinę apibendrinimo dalį ir pats patvirtino, kad V.

Å . apklausa nebuvo iÅ¡sami, tai darė ne teismas, o VTAS, kuris ir pats iÅ¡vadoje patvirtino, kad neturėjo galimybės atlikti pilnavertės apklausos, taigi dukra iÅ¡ esmės apklausta nebuvo, tačiau net ir 2021-04-29 pokalbio su vaiku aktas yra pakankamai informatyvus, tačiau teismas ignoravo tai kas Å¡iame akte nurodyta. Nors teismas bandė remtis tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, numatančiais, kad ne visais atvejais teismo pareiga iÅ¡klausyti vaiko nuomonę turi bÅ«ti įgyvendinama tiesiogiai, tačiau matydamas, kad vaikÄ apklausiančiai institucijai ar specialistui trÅ«ksta laiko ar galimybių apklausti vaikÄ â€“ Å¡ias galimybes ir priemones teismas privalo organizuoti, o ne pasakyti, kad jei Å¡ios institucijoms trÅ«ko galimybių – tai vaiko apklausti nereikia.

Teismas nedėjo jokių pastangų, kad bÅ«tų iÅ¡girsta vaiko nuomonė, nors privalėjo tai padaryti ir tokiu bÅ«du nesivadovavo Civilinio kodekso 3.177 str. nustatančiu, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. 16.7 VVTAÄ®T susipažinusi su visa civilinės bylos medžiaga ir gavusi psichologo iÅ¡vadas pritarė, ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje suformuluotam reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo kartu su tėvu, kaip labiausiai atitinkantį geriausius vaiko interesus, tačiau teisėjas, nagrinėjęs bylÄ ir į tai nekreipė jokio dėmesio.

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė V. G. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

19. Atsakovė nurodė, kad su apeliacinio skundo teiginiais nesutinka nurodytų argumentų pagrindu: 18.1 nepilnametis vaikas nuo pat gimimo iki Å¡iol nuolat gyvena su atsakove. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta niekada nebuvo nustatyta su ieÅ¡kovu. BÅ«tent į Å¡iÄ aplinkybę ir atsižvelgta skundžiamame sprendime. Remiantis teismų praktika keisti vaiko įprastÄ aplinkÄ galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra bÅ«tinas ir neiÅ¡vengiamas. 18.2 Kaip matyti iÅ¡ bylos, atsakovės Å¡eimoje vaikas gyvena saugioje, ramioje, finansiÅ¡kai aprÅ«pintoje aplinkoje, lanko mokyklÄ , užsiima užklasine veikla.

Å eimoje auga dar vienas mažametis vaikas – V. Å . sesuo. Abi seseris sieja itin glaudus emocinis ryÅ¡ys, todėl pakeitus vienos iÅ¡ seserų gyvenamÄ jÄ vietÄ neigiamus tokio veiksmo padarinius pajaus ir kitas mažametis vaikas. 18.3 Vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo motyvų vaiko gyvenamosios vietos keitimui buvo tariamas smurtas. Tačiau ieÅ¡kovo inicijuotas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos sudėties. 18.4 Kitas ieÅ¡kovo motyvas buvo tariamas vaiko noras gyventi su tėvu. Tačiau toks noras susiformavo ieÅ¡kovui dukrÄ sÄ moningai nuteikinėjant prieÅ¡ atsakovę. 2020­11­01 ieÅ¡kovas, pažeisdamas galiojančiÄ bendravimo su nepilnamečiui vaiku tvarkÄ , negrÄ Å¾ino vaiko atsakovei.

Neteisėtai negrÄ Å¾inęs vaiko atsakovei, ieÅ¡kovas visiÅ¡kai apribojo vaiko galimybes su ja bendrauti. Daugiau nei du mėnesius neteisėtai praleidęs su ieÅ¡kovu, vaikas pradėjo reikÅ¡ti tariamÄ norÄ nuolatos su juo gyventi. Pačios atsakovės pastangomis, tarpininkaujant VVTAÄ®T atgavusi psichologiÅ¡kai sužalotÄ vaikÄ , atsakovė iki Å¡iol, padedama psichologų, deda pastangas atkurti ieÅ¡kovo sÄ moningai susilpnintÄ mamos­dukters tarpusavio ryšį. Atkreiptinas dėmesys, jog tariamÄ nenorÄ grįžti pas atsakovę vaikas demonstratyviai rodo tik matant ieÅ¡kovui ir/ar VVTAÄ®T atstovams. 18.5 Kaip matyti iÅ¡ pokalbio akto, ieÅ¡kovo namuose vaiko laukia vien pramogos, tuo tarpu atsakovės namuose, Å¡alia pramogų, yra ir disciplinos elementų (namų ruoÅ¡a, pamokos ir pan.), todėl nieko stebėtino, kad devynerių metų vaikas labiau renkasi pramogas pas atsakovÄ nei rutinÄ ieÅ¡kovės namuose.

Taigi, nors vaiko nuomonė visais atvejais yra svarbi aplinkybė, tačiau nėra lemianti, paprastai tariant, tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. 18.6 Sprendime teismas, remdamasis bylos medžiaga, pagrįstai priėjo iÅ¡vados, jog nėra duomenų, kad atsakovė nesudaro tinkamų sÄ lygų nepilnametei dukra. Apeliacinio skundo teiginiai, neva vaikas jau daug kartų prašė (ir toliau praÅ¡o) ieÅ¡kovo leisti jai gyventi su juo, neva mergaitė ne kartÄ guodėsi, kad jai su mama gyventi blogai, ji jaučiasi atstumta ir nereikalinga, taip pat, kad neva prieÅ¡ jÄ yra galimai smurtaujama, neatitinka tikrovės, nepagrįsti objektyviais duomenimis. 18.7 Tik paskutinio teismo posėdžio metu VVTAÄ®T atstovė pozicijÄ pakeitė ir pritarė ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje suformuluotam reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo kartu su tėvu.

Vienintelis tokios iÅ¡vados argumentas – sudėtingas vaiko perdavimas atsakovei 2021-01-20. Užuot atpažinusi situacijÄ , kad vaikas akivaizdžiai yra nuteiktas prieÅ¡ atsakovę, Tarnyba pademonstravo visiÅ¡kÄ nekompetencijÄ ir ginčo klausimu pateikė nemotyvuotÄ , subjektyviÄ asmeninę nuomonę, kuri niekaip negali bÅ«ti laikoma oficialia VVTAÄ®T pozicija. 18.8 Dėl apelianto reikalaujamos vaiko apklausos, atsakovė pažymi, jog pokalbis su psichologe sukėlė vaikui didžiulį stresÄ , nerimÄ keliančiÄ vaiko emocinę bÅ«senÄ pokalbio akte užfiksavo ir pati psichologė.

Taigi, pakartotinė vaiko apklausa (nepriklausomai nuo to, kur ji bus atlikta) tik vėl sutraumuos vaikÄ , o reikiamas rezultatas vis tiek nebus pasiektas, nes vaikas dėl savo amžiaus ir nebrandumo nesugebės be suaugusiųjų įtakos suformuluoti savo pažiÅ«rų ir norų. Teismo posėdžio metu VVTAÄ®T specialistė pabrėžė, kad psichologė apklausos metu negali vaikui tiesiogiai užduoti klausimo, su kuriuo iÅ¡ tėvų jis norėtų gyventi. Be to į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 str.2 d.).

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡vadÄ teikianti institucija VVTAÄ®T prašė dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra ir remtis skyriaus galutine iÅ¡vada suformuluota 2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

22. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnio nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimÄ dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo patikslintas ieškinys ir atsakovės patikslintas priešieškinis.

24. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad D. Å . ir atsakovė V. G. yra nepilnametės V. Å . (duomenys neskelbtini) tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių vaiko gyvenamo vieta nustatyta su motina (atsakove), iÅ¡ atsakovo priteistas 500 Lt/ mėn. iÅ¡laikymas dukrai, nustatyta ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarka. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 20 d. sprendimu Å¡alių praÅ¡ymu pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sÄ lygų 3, 4, 5 6, 7 punktai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimu buvo pakeisti 2015 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 7 ir 7.1 punktai ir nustatyta, kad atsakovas vaiko iÅ¡laikymui moka po 200 Eur periodinių iÅ¡mokų iki vaiko pilnametystės. Minėtu sprendimu pakeista ir ieÅ¡kovo bendravimo su vaiku tvarka. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas nustatyti Å¡alių nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su juo, tenkinus šį reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 250 Eur iÅ¡laikymÄ ir nustatyti jo praÅ¡omÄ atsakovės bendravimo su dukra tvarkÄ .

Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimu nustatytÄ ieÅ¡kovo bendravimo su dukra tvarkÄ . Bylos nagrinėjimo metu tarp Å¡alių iÅ¡ esmės neliko ginčo, kad Å¡alis tenkina Å¡iuo metu galiojanti bendravimo su vaiku tvarka. Taigi, esminis tarp Å¡alių kilęs ginčas – su kuriuo iÅ¡ tėvų turėtų bÅ«ti gyvenamoji dukros vieta.

25. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. buvo neatskleistos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

27. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo išspręsta byla) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).

28. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iÅ¡ tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamÄ pagrindÄ spręsti klausimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau vystoma kasacinio teismo praktikoje pateikiant to pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iÅ¡ tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumÄ ); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

29. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reikalavimÄ nustatyti (pakeisti) Å¡alių nepilnametės dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad norÄ gyveni su tėvu iÅ¡reiÅ¡kė pats vaikas bei tuo, kad dukra su motina jaučiasi nesaugi, bijo, jų tarpusavio socialinis ryÅ¡ys yra ženkliai suprastėjęs, dukra dabartinėje gyvenamojoje aplinkoje jaučiasi nesaugi, nemylima, nekreipiama dėmesio į jos sveikatos bÅ«klę, galimai naudojamas smurtas dukros atžvilgiu. Tokius argumentus ieÅ¡kovas grindė į bylÄ pateiktomis fotonuotraukomis, Å¡alių susiraÅ¡inėjimu, pokalbio telefonu garso įraÅ¡u.

Ä® byla taip pat pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuota plačiai Å¡alių procesiniuose dokumentuose aptarinėjama situacija, kuomet ieÅ¡kovui nesilaikant nustatytos bendravimo su dukra tvarkos, jis buvo įpareigotas grÄ Å¾inti dukrÄ motinai, dalyvavo Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai. IÅ¡ minėto protokolo matyti, jog Å¡alių nepilnametė dukra bendraudama su mama automobilyje iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ eiti pas mamÄ , nurodydama, kad bijo jos, dėl to kad ji jÄ skriaudžia.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos automobilyje pakalbėję su mergaite taip pat nurodė, jog ji nenori eiti pas mamÄ , bijo mamos, o per prievartÄ jos neperdavinės vaiko mamai.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ .

31. Pažymėtina, ir tai, jog pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga teismui motyvuoti (nutartį). Teismas sprendime pateiktas iÅ¡vadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamÄ teisės normÄ , bet ir iÅ¡dėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimÄ (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2011). Teismo sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), Å¡ie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamÄ sprendimÄ , t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270). CPK 270 str. 4 d.

įtvirtinta, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

32. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas neatitinka CPK 270 str. nuostatų. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias normas, didžiosios dalies byloje pateiktų įrodymų iÅ¡ viso neanalizavo, neatliko jokio Å¡alių įvardytų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir įvykių vertinimo ir dėl jų nepasisakė. IÅ¡ skundžiamo sprendimo nėra aiÅ¡ku, kuriuos įrodymus ir kokių argumentų pagrindu teismas atmetė.

33. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas. AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas priimtas nevertinus Å¡ių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju apsiribodamas selektyviu iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos teiginių citavimu, visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, susijusių su vaiko santykiu su kiekvienu iÅ¡ tėvų, jų galimybių sukurti tinkamas sÄ lygas vaiko auklėjimui ir vystymuisi. Neanalizavo ir nepasisakė nei dėl tinkamų vaikui augti ir vystytis sÄ lygų dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje, nei dėl ieÅ¡kovo galimybių jas užtikrinti.

Nesiaiškino ir nevertino priežasčių, dėl kurių vaikas po bendravimo su tėvu nenori grįžti pas atsakovę.

34. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 3.177 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo iÅ¡klausyti vaikÄ , sugebantį iÅ¡reikÅ¡ti savo pažiÅ«ras, ir iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko norus. Remiantis CPK 380 straipsniu, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovÄ . Priimant sprendimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieÅ¡tarauja paties vaiko interesams (1 dalis). Vaiko nuomonė gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta žodžiu, raÅ¡tu arba kitais vaiko pasirinktais bÅ«dais.

Pažymėtina, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 punkte įtvirtintas vienas iÅ¡ vaiko teisių ir laisvių apsaugos įgyvendinimo principų, t. y. vaiko nuomonės iÅ¡klausymo ir vaiko dalyvavimo užtikrinimo principas – vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Vaiko teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam taip pat reglamentuojama ir minėto įstatymo 11 straipsnyje, pagal kurį vaikas, gebantis suformuluoti savo nuomonę, turi bÅ«ti iÅ¡klausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į jo nuomonę turi bÅ«ti atsižvelgiama, jeigu tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams. Vaikas turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai, o jeigu tai neįmanoma, – per vaiko atstovÄ pagal įstatymÄ ar per įstatymu nurodytus asmenis (1 dalis).

Vaiko teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam garantuojama sukuriant aplinkÄ , leidžiančiÄ vaikui pasinaudoti Å¡ia teise, suteikiant bÅ«tinÄ informacijÄ , patarimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandÄ , pagal galimybes pasitelkus specialių žinių turinčius asmenis, kai tai bÅ«tina (2 dalis).

35. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iÅ¡ jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimÄ , nurodydamas, kad priimant sprendimÄ bÅ«tina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiÅ¡kia, kad galutinį sprendimÄ priima vaikas. Į vaiko norÄ gali bÅ«ti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieÅ¡tarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiÅ«ras, teisme turi bÅ«ti iÅ¡klausytas tiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010) ar vaiko nuomonė turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinama kitais bÅ«dais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

36. Nagrinėjamu atveju 2021 m. balandžio 09 d. vykusio teismo posėdžio metu teisėjas įpareigojo iÅ¡vadÄ teikiančiÄ institucijÄ su psichologo pagalba iÅ¡klausyti nepilnametės V. Å . nuomonę ir suraÅ¡yti iÅ¡samų vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktÄ bei jį pateikti teismui. Byloje pateiktame 2021 m. balandžio 29 d. pokalbio su vaiku akte Nr. 3TSD-1072 nurodoma, jog pagal savo raidÄ Å¡alių nepilnametė dukra atitinka savo amžiui bÅ«dingus gebėjimus; geba iÅ¡reikÅ¡ti savo norus bei emocinę savijautÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors vaikų apklausa yra itin svarbus procesinis veiksmas Å¡eimos bylose, nes jos metu vaikui suprantama kalba turi bÅ«ti pateikiami jam jautrÅ«s klausimai dėl jo tolesnio gyvenimo, ne mažiau svarbus yra tolesnis vaiko iÅ¡reikÅ¡tos nuomonės interpretavimas. Minėtoje iÅ¡vadoje nurodoma, jog remiantis mergaitės pasirinkimu, atsižvelgiant į iÅ¡orinius figÅ«rėlių panaÅ¡umus ir priklausymÄ vienai rÅ«Å¡iai, galima daryti prielaidÄ , kad mergaitė labiau save identifikuoja su tėvu, negu su motina, mergaitę su tėvu sieja pakankamai stiprus emocinis ryÅ¡ys, įvykiai siejami su gyvenimu pas tėvÄ turi pozityvų atspalvį, tėvas yra reikÅ¡minga figÅ«ra mergaitės gyvenime.

Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas visų pirma nenurodė konkrečių priežasčių, kurios neleido vaiko iÅ¡klausyti tiesiogiai. Taip pat neatliko jokios vaiko pokalbio su psichologe akto analizės. Sprendime nėra nurodytos vaiko nuomonės neiÅ¡klausymo priežastys (pvz., kad vaikas negali savarankiÅ¡kai suformuluoti savo nuomonės ar pan.), nors vaiko amžius (9 metai) savaime nesudaro pagrindo manyti, kad jis bÅ«tų nepajėgus savarankiÅ¡kai suformuluoti nuomonės ir jÄ pareikÅ¡ti su juo susijusiais klausimais.

PrieÅ¡ingai, pakalbio su vaiku akte nurodoma, jog mergaitė geba iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę. Priimant sprendimÄ pirmosios instancijos teismas apsiribojo akte nurodytos iÅ¡vados pacitavimu, jog nesant galimybės stebėti vaiko bendravimÄ su tėvu/motina, manytina, kad turimi duomenys, neleidžia daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados dėl vaiko gyvenamosios vietos pasirinkimo.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje Å¡eimos santykių byloje nebuvo aktyvus. Pažymėtina, jog atsižvelgdamas į Å¡eimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, bÅ«tinybę priimti teisingÄ sprendimÄ ne tik formaliÄ ja, bet ir materialiÄ ja prasme, įstatymų leidėjas Å¡eimos bylÄ nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai, teismo nuomone, reikia bylai teisingai iÅ¡spręsti (CPK 376 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pažymėjęs, kad Å¡eimos santykių bylose teismui įstatymo skirtas aktyvus vaidmuo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008). Byloje esančiame 2021 m. balandžio 29 d. pokalbio su vaiku akte Nr. 3TSD-1072 nurodoma, jog kelia nerimÄ mergaitės emocinė bÅ«sena, tačiau pakankamai trumpas bendravimo laikas neleidžia daryti pagristų iÅ¡vadų dėl mergaitės emocinės ar psichologinės savijautos, duomenų apie tai, jog tam tikri gyvenimo įvykiai ar artimųjų požiÅ«ris į juos galėjo paveikti vaiko nuomonę, nėra.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius, jog pagrįstai ir pilnavertiÅ¡kai iÅ¡vadai dėl vaiko nuomonės pritrÅ«kus duomenų ar laiko, pirmosios instancijos teismas turėjo imtis atitinkamų priemonių, kad vaikas bÅ«tų įtrauktas į su juo susijusių sprendimų priėmimÄ ir tikroji vaiko nuomonė bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kinta ir įvertinta prioritetinių vaiko interesų aspektu. Å iame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog paskutinio 2021 m. gegužės 21 d. vykusio teismo posėdžio metu iÅ¡vadÄ teikianti institucija pateikė galutinę iÅ¡vadÄ , kuriÄ palaiko ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ .

IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, jog įvertinus byloje esančius duomenis, bendravimÄ su vaiku dalyvaujant psichologei, iÅ¡klausius Å¡alis, vaiko nuomonę, atsižvelgiant į tai, kad vaikÄ su tėvu sieja stiprus emocinis ryÅ¡is ir jis prioritetÄ teikia tėvui, skyriaus nuomone, vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ tikslinga nustatyti su tėvu. Pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime tokios iÅ¡vados iÅ¡ viso nepaminėjo, nepateikė argumentų, kuriais remiantis ja nesivadovauja.

38. Pažymėtina, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos Å¡ioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sÄ lygos, bÅ«tent: kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-683-686/2015).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad bylos grÄ Å¾inimo iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡imtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti, t. y. asmens teisė, kad jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , gali bÅ«ti užtikrinta tik tada, kai byla nuosekliai judės iÅ¡ žemesnės į aukÅ¡tesnę teisminę instancijÄ ir nebus nepagrįstai grÄ Å¾inama žemesnei teisminei instancijai nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014).

Svarbiausių teisinių ir faktinių bylos aplinkybių nenustatymas, neįvertinimas ar netinkamas įvertinimas yra traktuojamas kaip bylos esmės neatskleidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013).

39. Teisėjų kolegija, remdamasi nutarties 32-37 punktuose iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias normas, sprendimÄ priėmė visapusiÅ¡kai neiÅ¡analizavęs bylai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo reikÅ¡mingų aplinkybių, nevertino didžiosios dalies byloje esančių įrodymų, Å¡alių argumentų ir nurodytų faktinių aplinkybių. Sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos priimtas nesiėmus aktyvių priemonių, kad bÅ«tų tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinta kokia yra tikroji vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, neįvardijus dėl kokių priežasčių Å¡ia nuomone nėra pagrindo remtis konkrečiu atveju, neatsižvelgus ir neįvertinus į iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos nuomonę.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai pacitavo kasacinio teismo praktikÄ , kurioje nurodoma, jog vaikui bÅ«tina stabili aplinka ir nesant tam pakankamo pagrindo vaiko gyvenamosios vietos keitimas neatitinka prioritetinių vaiko interesų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju, skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad Å¡alių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos keitimas nėra tikslingas, padaryta stokojant pagrindimo ir argumentacijos, byloje esančių įrodymų iÅ¡samaus vertinimo ir analizės. Teisėjų kolegijos nuomone, byla iÅ¡nagrinėta formaliai, neiÅ¡siaiÅ¡kinus esminių bylos aplinkybių ir neatskleidus bylos esmės.

40. Pažymėtina, kad faktinių aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas, nes tyrimo apimtis susiaurina apeliacinio skundo ribos. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bet kaip nustatyta, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi iÅ¡ naujo. Å iuo atveju bylÄ nagrinėjant iÅ¡ naujo reikalinga ne tik įvertinti didžiÄ jÄ dalį byloje pateiktų įrodymų dėl kurių reikÅ¡mės nebuvo pasisakyta, bet ir nustačius koks bÅ«das tam tinkamiausias, iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nuomonę ir jÄ Ä¯vertinti, atsižvelgiant į prioritetinius vaiko interesus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apimties aplinkybių aiÅ¡kinimasis ir vertinimas ne tik neatitiktų apeliacijos prasmės, nes apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo kontrolės forma, tačiau ir užkirstų Å¡alių teisę apeliacine tvarka apskųsti sprendimÄ , kuriuo ginčas bus iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės. Tai reiÅ¡kia, jog egzistuoja pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41. IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, t.y. Psichologijos specialisto iÅ¡vadÄ , kuriÄ praÅ¡o prijungti prie bylos.

42. Apeliacinės instancijos teisme naujų įrodymų pateikimo ir priėmimo galimybę reglamentuoja CPK 314 straipsnis, nustatantis, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ir priėmimas, nors ir nedraudžiamas visiškai, tačiau ribojamas ir galimas iš esmės tik dviem atvejais.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡ias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar Å¡is konkretus įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , ir atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teisme, neturi bÅ«ti taikoma formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

43. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus naujus įrodymus, kuriuose fiksuojama psichologo iÅ¡vada dėl vaiko nuomonės, sprendžia, kad jie reikÅ¡mingi, sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. PraÅ¡oma prijungti psichologo iÅ¡vada yra suraÅ¡yta jau po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl ji objektyviai negalėjo bÅ«ti pateikta pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra teisinis pagrindas naujai teikiamÄ Ä¯rodymÄ prijungti prie bylos ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, byla nagrinėdamas iÅ¡ naujo, šį įrodymÄ turėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

44. Panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylÄ perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimo nesprendžia. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ nagrinės pirmosios instancijos teismas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ (CPK 93 straipsnis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto straipsniu, n u t a r i a : IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Loreta Braždienė Virginijus Kairevičius Tatjana Žukauskienė