2025-05-14 Nr. AB-8388-3-64-3-02891-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-69-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02891-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos 20.5.1; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 2S-2653 ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, pareiškėjui 903 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis atvykęs į Šiaulių kalėjimą kreipėsi į administraciją, kad jam paskirtoje kameroje Nr. 90 įrengtų veidrodį, spintelę ir iškvietimo sistemą, tačiau Šiaulių kalėjimas prašomo inventoriaus neįrengė, atsakymo nepateikė. Praėjus daugiau kaip 20 darbo dienų, pareiškėjas 2023 m. spalio 20 d. skundu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą, reikalaudamas nedelsiant įrengti prašomą inventorių. Kalėjimų tarnyba nurodė, jog įrengti priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemą reikalingas kapitalinis remontas. Pareiškėjas nesutiko su šiuo argumentu, kadangi, jo manymu, įrengti primityvią lemputę koridoriuje, kuri būtų įjungiama mygtuku iš kameros pusės, kad pareigūnas matytų, jog yra kviečiamas, įmanoma neatlikus kapitalinio remonto. Tokiu būdu iškvietimo moduliai yra įrengti Vilniaus ir Alytaus kalėjimuose, taip pat ir Pravieniškių pataisos namuose.

3. Pareiškėjas teigė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), kiekvienas administracinis sprendimas turi būti pagrįstas teisės aktais, aiškus ir išsamus. Iš atsakymo dėl iškvietimo sistemos neaišku, iš kur atsakymą rengęs asmuo gavo informacijos apie reikalingų darbų apimtį rengiant iškvietimo sistemą, ar jis turi pakankamai patirties ir žinių. Jeigu atsakymas parengtas nekompetentingo asmens, akivaizdu, kad jis yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjas nesutiko su atsakymo teiginiu, kad kalėjime laikomi asmenys visada gali operatyviai išsikviesti pareigūnus, kadangi jų iškviesti nėra kaip, pareigūnai lokalizuojasi kitoje pastato pusėje, todėl jų prisikviesti nėra įmanoma, dėl to kyla nepatogumai atliekant bausmę.

4. Pareiškėjas nurodė, kad iš atsakymo sunku suprasti, apie kokias lentynas kalbama (skirtas daiktams ar maistui). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) yra aiškiai nustatyta, kad turi būti spintelės ir nėra nurodyta jokių lentynų ar dėžių vietoj spintelių. Pareiškėjas nurodė, kad jo niekas neklausė, ar jis sutinka, kad spintelės būtų kompensuojamos lentynomis (5 žmonėms 10 siaurų, mažų lentynėlių), kurios yra per aukštos ir į jas neįmanoma susidėti visų turimų daiktų, ar dėžėmis. Dėžės yra nefunkcionalios, neturi dangčių ir nesaugo nuo dulkių. Pagal Aprūpinimo normas veidrodis turi būti kameroje, ne tik tualete. Pareiškėjo įsitikinimu, neįvykdžiusi jo reikalavimų įstaiga nepagrįstai ir neteisėtai pablogino jo kalinimo sąlygas ir buitį, sukėlė nepatogumus ir neturtinę žalą.

5. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Šiaulių kalėjime yra maitinamas reikalavimų neatitinkančiu maistu. Neapsikentęs dėl gaunamos šaltos sriubos pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją. Atlikęs patikrinimą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentas patvirtino, jog tiekiamas maistas neatitinka higienos reikalavimų.

6. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba, kuri atstovauja ir Lietuvos valstybei, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. buvo laikomas Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 90, kurios įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų (nebuvo spintelės daiktams padėti, veidrodžio, nebuvo įrengta pareigūno iškvietimo sistema). Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės) 36 punktu, įkalinimo įstaigų nuteistųjų (suimtųjų) laikymo patalpos, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpos aprūpinamos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Aprūpinimo normomis. Šių normų 9 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose, be kita ko, turi būti metalinė lova (1 vnt. vienam asmeniui), spintelė (1 vnt. ne daugiau kaip dviem asmenims), stalas (1 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip dviem asmenims, lentynoje – viena sekcija vienam asmeniui). Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 90 yra veidrodis, įmontuotas į sanitarinio mazgo sieną virš kriauklės. Visose kamerose prie sienos yra įrengta pakaba, turinti pakankamai kabliukų kameroje esančių asmenų drabužiams pakabinti. Esant laisviems gultams, daiktus kameroje asmenys gali laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu. Be to, kiekvienam asmeniui yra suteikiamos dėžės daiktams susidėti.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių kalėjimo režiminis korpusas pastatytas 1911 metais, o 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą, todėl pagal teisės aktų reikalavimus nustatyti ribojimai, dėl kurių neįrengta pareigūno iškvietimo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą Šiauliuose planuojama pastatyti naują kamerų tipo įkalinimo įstaigą, Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti. Kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant skubiam poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą. Kartais budintis pareigūnas negali nedelsiant prieiti prie kameros dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose vykdomomis funkcijomis, tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema.

9. Atsakovas paaiškino, kad Šiaulių kalėjime maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems nėra gaminamas, t. y. pagamintą maistą į įstaigą termosuose atveža maisto teikimo paslaugas teikianti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB)„CNC catering“, veikianti jungtinės veiklos partnerių UAB „CNC catering“ ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“ vardu. Maitinimo teikimo paslauga teikiama kokybiškai ir pagal maitinimo paslaugos techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugos teikimą pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką. Tiek UAB „CNC catering“, tiek VšĮ „Bruneros“ yra savarankiški, atsakovui nepavaldūs juridiniai asmenys. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos; maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriose laikomas paruoštas maistas, atidaromi tik tada, kai dalinamas maistas, todėl maistas visada paduodamas šiltas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 28 d. kompetentingos institucijos nebuvo nustačiusios fakto, jog Šiaulių kalėjime nuteistiesiems bei suimtiesiems tiekiamas maistas neatitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimų.

10. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skundžiamas 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimas Nr. 2S-2653 (toliau – ir 2023 m. lapkričio 9 d. atsakymas) buvo priimtas objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, vadovaujantis gero viešojo administravimo principu. Atsakymas yra argumentuotas ir motyvuotas, priimtas remiantis galiojančiais teisės aktais, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra aiškus. Šiame rašte yra aiškiai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis, nurodyta apskundimo tvarka, sprendimas yra pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo.

11. Atsakovo įsitikinimu, ginčijamas 2023 m. lapkričio 9 d. atsakymas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi yra informacinio pobūdžio, jame yra pateikiamas Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūrinių padalinių veiksmų įvertinimas, išaiškinamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo vietų įstaigos gyvenamųjų kamerų įrengimą, tačiau jokių patvarkymų arba įpareigojimų, skirtų pareiškėjui, nėra, t. y. raštas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl informacinio pobūdžio rašto panaikinimo, negali būti administracinės bylos dalyku.

12. Lietuvos kalėjimų tarnybos vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas jo netenkinančias sąlygas, nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių kalėjimo pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

II. 13. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 9 d. atsakymo dalį dėl atsisakymo pareiškėją aprūpinti privalomu inventoriumi (spintele) ir įrengti iškvietimo mygtuką. Teismas taip pat pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo laikomas nuo 2023 m. rugsėjo 18 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. (47 dienas), gyvenamojoje kameroje Nr. 90. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į Šiaulių kalėjimo administraciją su prašymu atnešti spintelę, pakabinti veidrodį ir įrengti iškvietimo sistemą, šis jo prašymas buvo įtrauktas į pažymą „Dėl suimtųjų (nuteistųjų) žodinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ir skundų priėmimo“. Pareiškėjas 2023 m. spalio 19 d. skundu kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą, kuriame nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 20–21 d. kreipėsi į Šiaulių kalėjimą su prašymu įrengti kameroje Nr. 90 veidrodį, spintelę ir iškvietimo sistemą, praėjus 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo įstaiga nei vieno iš prašomo inventoriaus neįrengė, todėl reikalauja įpareigoti Šiaulių kalėjimą nedelsiant įrengti jo prašomą inventorių.

15. Teismas aptarė pareiškėjo ginčijamo 2023 m. lapkričio 9 d. atsakymo turinį, pažymėjo, kad jame nurodyta, jog kameroje Nr. 90 veidrodis yra sanitarinio mazgo dalyje virš kriauklės, kad Šiaulių kalėjime pareigūnų pagalbos iškvietimo sistema neįrengta, kamerose daiktams ir maistui susidėti įrengtos lentynos, pareiškėjui yra išduotos plastikinės dėžės (kurios prilyginamos teisės aktuose numatytoms spintelėms); skundžiamame atsakyme konstatuota, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.

16. Vadovaudamasis VAĮ nuostatomis, teismas nurodė, kad 2023 m. lapkričio 9 d. atsakymas laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuriame atsisakyta įpareigoti Šiaulių kalėjimo administraciją aprūpinti pareiškėją trūkstamu inventoriumi. Pasisakydamas dėl ginčijamo rašto išsamumo, teismas vadovavosi Aprūpinimo normomis, Įrengimo taisyklėmis, nustatė, kad kameroje Nr. 90 yra viena pastatoma lentyna, spintelių asmeniniams daiktams susidėti nėra, nedidelis veidrodis pakabintas kameros sanitariniame mazge virš kriauklės.

17. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, Lietuvos kalėjimų tarnyba į pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Šiaulių kalėjimą įrengti prašomą ir teisės aktuose numatytą inventorių atsakė abstrakčiai, neargumentavo, kodėl būtent pareiškėjo laikymo kameroje negalima įrengti pareigūno iškvietimo sistemos (mygtuko), nurodė teisės aktus, kurie reglamentuoja kamerų aprūpinimą privalomu inventoriumi bei priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimo būtinumą, tačiau neteisingai juos aiškino ir taikė. Teismas panaikino 2023 m. lapkričio 9 d. atsakymo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo skundas įpareigoti jį aprūpinti spintele bei įrengti iškvietimo mygtuką.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą – 903 Eur už neįvykdytus reikalavimus įrengti spintelę, veidrodį ir iškvietimo sistemą bei neužtikrintos maisto kokybės.

19. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl neaprūpinimo spintele ir veidrodžiu teismas pažymėjo, kad pagal Aprūpinimo normas tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis, be kita ko, ir spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), veidrodis (1 vnt.). Įvertinęs atsakovo paaiškinimus ir byloje esančias kameros nuotraukas, teismas nustatė, kad kameroje spintelių nėra, veidrodis įmontuotas ant sienos kameros sanitariniame mazge.

20. Atsižvelgiant į tai (kaip jau buvo konstatuota aukščiau), teismas darė išvadą, kad kamera Nr. 90 nebuvo tinkamai aprūpinta privalomu inventoriumi, t. y. spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Buvo pažymėta, kad veidrodis kameroje yra, o teisės aktai nenumato, kurioje kameros vietoje jis turi būti pakabintas, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl veidrodžio teismas atmetė.

21. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pateikiamas sąlygos, kad neįrengta pareigūnų iškvietimo sistema, vertinimas sprendžiant dėl nuteistųjų teisių pažeidimo, teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundėsi abstrakčiai, jo teiginys nesusietas su konkrečia situacija, kada nebuvo galima išsikviesti pareigūno ir dėl to kilo konkrečios pasekmės. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad dėl iškvietimo sistemos nebuvimo pareiškėjui kilo neturtinė žala.

22. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad jam buvo tiekiamas netinkamas ir atšalęs maistas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) ir nurodė, kad jeigu suimtieji ar nuteistieji maitinami 2 arba 3 pamainomis, pagamintas maistas turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip 68°C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną.

23. Įvertinęs Lietuvos kalėjimų tarnybos atsiliepime nurodytus argumentus, pareiškėjo pateiktą VMVT Šiaulių departamento pateiktą atsakymą į skundą (jame nurodyta, kad skundas pasitvirtino – patikrinimo metu pamatavus atvežtų patiekalų temperatūrą, nustatyta kad jautienos širdžių guliašas, paukštienos kukuliai buvo atvežti 56°C temperatūros), teismas konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo maitinamas pažeidžiant maitinimo organizavimo tvarką.

24. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teismas pažymėjo, kad dėl asmens, kuris patyrė žalą nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais, t. y. ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

25. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas nagrinėjamu atveju teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas 47 dienas), atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, teismų jurisprudenciją, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl teismas pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime buvo pažeista.

III. 26. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jo skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais ir šį reikalavimą tenkinti.

27. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo kameroje veidrodis buvo ir asmens teisės nepažeistos. Apeliantas tvirtina, kad pagal Aprūpinimo normas veidrodis privalo būti virš kiekvienos praustuvės (7.3 p.), be to, veidrodis privalo būti įrengtas kameroje (9.10 p.). Pareiškėjas sutinka, kad sanitariniame mazge yra įrengtas veidrodis, tačiau jis kreipėsi dėl Aprūpinimo normų 9.10 p. įgyvendinimo, o ne dėl veidrodžio tualete. Teismas nepagrįstai sprendė, kad veidrodžio kameroje neturi būti.

28. Apelianto įsitikinimu, nebuvo apgintos jo pažeistos teisės (dėl nehigieniško maisto, neužtikrintų būtiniausių baldų, pareigūnų iškvietimo sistemos). Teismas nepagrįstai sprendė, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija (ką pareiškėjas žino ir pats). Pareiškėjas būtent ir kreipėsi į atsakovą dėl būtiniausių baldų neįrengimo, kadangi nebuvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios jo laikymo sąlygos. Atsakovas blogino pareiškėjo gyvenimo sąlygas, nesilaikė higienos normų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pažeidimas nežymus ir pareiškėjui nekilo nepatogumai. Pareiškėjui buvo keliami nepatogumai, neigiami išgyvenimai, pavojus jo sveikatai. Taigi, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir aplaidumo pareiškėjui turi būti priteista neturtinė žala.

29. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir pastebi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 9 d. atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime, atlyginimo priteisimo.

31. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl ginčijamo atsakymo neteisėtumo ir netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime, atsakovų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, panaikino ginčijamo atsakymo dalį dėl pareiškėjo aprūpinimo spintele ir pareigūnų iškvietimo sistemos. Teismas vertino, kad dėl pareiškėjo neaprūpinimo spintele ir higienos reikalavimų neatitinkančio maisto (per žemos temperatūros) pareiškėjui kilo neturtinė žala, tačiau neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinktu neturtinės žalos kompensavimo būdu ir mano, kad jam padaryta žala turi būti atlyginta priteisiant piniginę kompensaciją. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimų dėl kameroje neįrengto veidrodžio ir nepagrįstai vertino, kad nurodytos kalinimo sąlygos pareiškėjui nekėlė nepatogumų.

33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo teigimu, esant nustatytiems pažeidimams, teismas turėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

35. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies panaikintas Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. lapkričio 9 d. atsakymas, todėl teisėjų kolegija pasisakys neperžengdama apeliacinio skundo ribų dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Dėl pareiškėjo tvirtinimo, kad neįrengus veidrodžio kameroje (gyvenamajame kambaryje), jo teisės buvo pažeistos, teisėjų kolegija pakartoja pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą Aprūpinimo normose įtvirtintą teisinį reguliavimą – tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti veidrodis (1 vnt.) (9.10 p.).

37. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad aptariamose nuostatose neįtvirtinta, kurioje konkrečioje kameros vietoje turi būti įrengtas veidrodis. Kita vertus, byloje ginčo nėra, kad kameroje Nr. 90 sanitarinis mazgas yra įrengtas šioje patalpoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad sanitariniame mazge virš praustuvo įrengtas veidrodis yra ne kameroje.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto dėl nustatyto pareigūnų iškvietimo sistemos neįrengimo. Dėl šio pažeidimo nesant būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos: valstybės institucijų ar jų pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio, nėra pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės taikymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad pareiškėjui būtų kilęs realus pavojus ar žala sveikatai, kurių jis galėjo išvengti pasinaudodamas prižiūrėtojų iškvietimo sistema, todėl pareiškėjo argumentai dėl jam kilusios neturtinės žalos dėl to, kad nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, atmestini. Šios pozicijos laikomasi ir nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1636-520/2019; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3222-629/2020; 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą kiek tai susiję su pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos būdu, pažymi, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; ir kt.).

40. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

41. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

42. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų pobūdį (pareiškėjui trūko spintelės, buvo tiekiamas higienos reikalavimų neatitinkantis maistas (per žemos temperatūros)), mastą ir trukmę, tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų ženkliai pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, konstatuotina, kad nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo.

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjo teisės dėl nurodytų kalinimo sąlygų neužtikrinimo buvo pažeistos, tačiau pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio ir mąsto, kad būtų pagrindas jam priteisti piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti, o pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad jo gyvenimo sąlygos buvo bloginamos, jis patyrė nepatogumų, kilo pavojus jo sveikatai, šios išvados nepaneigia.

45. Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius