Legislator Case Law & Legislation
90fc6d3d-0735-4aa9-8864-be8fcd178d03 AI generated

90fc6d3d-0735-4aa9-8864-be8fcd178d03 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 90fc6d3d-0735-4aa9-8864-be8fcd178d03
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

Legislator headnote

AI generated

90fc6d3d-0735-4aa9-8864-be8fcd178d03 · Klaipėdos apygardos teismas: tapo nemokus, nebeliko jo (skolininko) turto, tačiau byloje nustatyta, kad A. D. mokumas sumažėjo ne dėl minėtos vedybų sutarties sudarymo, o dėl 2013-02-01 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties sudarymo.  Apeliaciniu skundu atsakovė L. D. praÅ¡o Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinys, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja RPranešėjas Almantas Padvelskis                                   Civilinė byla Nr. 2A-759-538/2014             Teisėja Loreta Bajorinienė                                            (Proceso Nr. 2-46-3-01200-2013-4)     Procesinio sprendimo kategorijos (S)      35.5.; 35.6.1.; 121.21. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. liepos 3 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės L.

D. apeliacinį skundÄ ir atsakovo A. D. pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinį atsakovams A. D., L. D., tretieji asmenys antstolis Romualdas Aleksandras Genutis, Tauragės rajono 2-ojo notarų biuro notarė Silvija Bautrėnienė, dėl 2013-02-01 Vedybų bei Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2013-02-01 Vedybų sutartį bei 2013-02-01 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, sudarytas tarp atsakovų A.

D. ir L. D.. Nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. sausio 25 d. priėmė sprendimÄ Nr. (23.25-08)-328-1287 iÅ¡ieÅ¡koti pagal užsienio valstybės praÅ¡ymÄ iÅ¡ A. D. 955 502,53 Lt akcizų skolos, kurį tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡siuntė A. D.. Sprendimas pagal užsienio valstybės vykdomuosius dokumentus nėra atsakovo nuginčytas, todėl yra galiojantis. Atsakovui A. D. neįvykdžius minėto sprendimo, sprendimas 2013-04-23 buvo pateiktas vykdyti antstoliui R. A. Genučiui. 2013-05-07 antstolis surašė Turto areÅ¡to aktÄ , kuriuo areÅ¡tavo bendraturčių A.

D. ir L. D. 4 kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal 2013-02-01 Vedybų sutarties 1 punktÄ sutuoktiniai sutarė, kad visas nekilnojamasis turtas, kuris yra įgytas iki santuokos sudarymo bei bus įgytas santuokos metu ateityje, po Å¡ios sutarties sudarymo yra asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu jis įgytas ir registruotas. Pagal Sutuoktinių turto padalijimo sutartį L. D. atiteko nuosavybės teise 76,02 kv. m. butas, Å¡alių įvertintas 84 400 Lt, o L.

D. už jai tenkantį daiktÄ A. D. sumokėjo 15 000 Lt kompensacijÄ . Å alys sutartyje pažymėjo, kad dalijamas nekilnojamasis daiktas priklauso abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Å ie sandoriai pažeidė ieÅ¡kovės teises, nes dėl 2013-02-01 Å¡alių sudarytų sutarčių A. D. turto praktiÅ¡kai nebeliko, todėl 956 373,25 Lt skolos grÄ Å¾inimas pagal užsienio institucijos vykdomuosius dokumentus tapo neįmanomas. Minėtas sutartis atsakovai pasirašė, kai atsakovui A. D. jau buvo įteiktas sprendimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl pripažintina, kad atsakovai sudarydami sutartis pas notarę buvo nesÄ Å¾iningi.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-01-06 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2013 m. vasario 1 d. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp L. D. ir A. D.. Taikė restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino A. D. nuosavybės teisę į butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 84 400 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), bei priteisė iÅ¡ A. D. L. D. 15 000 litų sumokėtos kompensacijos.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovų L. D. ir A. D. valstybei po 1266 Lt žyminio mokesčio bei po 17 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad nors atsakovas A. D. tvirtina, kad ieÅ¡kovė, kaip kreditorė, neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, tačiau A. D. 955 502,53 Lt prievolės nėra įvykdęs, todėl ieÅ¡kovė, kaip kreditorė, turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę. Nustatyta, kad atsakovų L.

D. ir A. D. santuoka įregistruota 1984-07-14 (b. l. 29–30). Atsakovai ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo nutraukę santuokos, jie 2013-08-09 teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (b. l. 55–58). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bei atsakovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 1994-05-24 pagal pirkimo–pardavimo sutartį, Å¡alims gyvenant santuokoje. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu, yra laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tÄ pripažino ir atsakovai sudarydami 2013-02-01 sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį.

Nors teisme atsakovė L. D. teigė, kad minėtas butas yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau Å¡ios aplinkybės ji neįrodė. Po Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties sudarymo visas nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise atiteko L. D., o A. D. – 15 000 Lt kompensacija. Sutartyje konstatuojama, kad A. D. minėtus pinigus pasiraÅ¡ymo momentu jau yra gavęs. Tačiau nebuvo nustatyta, kad po Å¡io sandorio sudarymo atsakovas A. D. bÅ«tų bent iÅ¡ dalies įvykdęs prievolę. Prievolė sumokėti akcizo skolÄ yra asmeninė atsakovo A.

D. prievolė, tačiau remiantis CK 3.112 straipsnio 1 dalimi, jei kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ bendro turto sutuoktinio dalies. Yra pagrindas teigti, kad atsakovas, sudarydamas 2013-02-01 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pažeidė ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, interesus ir teises, nes sumažino savo mokumÄ , o kito turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atsakovas neturi. IÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, nebuvo nustatyta, kad skolininkas A.

D. privalėjo sudaryti 2013-02-01 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu teismui pateikė 2013-07-22, tai yra nesuėjus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminui. Atsakovai Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį sudarė po keturių dienų nuo sprendimo apie įsiskolinimÄ užsienio valstybei įteikimo A. D. dienos. Yra pagrindas teigti, kad Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu A.

D. žinojo, o L. D. turėjo žinoti, kad A. D. yra skolingas užsienio valstybei. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai D. veikė nesÄ Å¾iningai ir Å¡iuo dviÅ¡aliu sandoriu siekė iÅ¡vengti prievolės iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2013-02-01 Vedybų sutartį, nes nenustatyta, kad Å¡is sandoris bÅ«tų pažeidęs kreditorės, tai yra ieÅ¡kovo teises. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl Vedybų sutarties sudarymo atsakovas A.

D. tapo nemokus, nebeliko jo (skolininko) turto, tačiau byloje nustatyta, kad A. D. mokumas sumažėjo ne dėl minėtos vedybų sutarties sudarymo, o dėl 2013-02-01 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties sudarymo.  Apeliaciniu skundu atsakovė L. D. praÅ¡o Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinys, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad atsakovas A. D. yra skolingas valstybei, ji neginčija, tačiau apie tai, kad yra apskaičiuota akcizų skola sutuoktiniui, sužinojo 2013 m. gegužės mėnesį, kai gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ antstolio A. R. Genučio apie tai, kad areÅ¡tuotas apeliantei priklausantis butas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantė privalėjo žinoti 2013-01-28, kad A. D. yra skolingas valstybei. Tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų.

Su buvusiu sutuoktiniu santykiai paÅ¡lijo jau gerokai anksčiau, negu buvo pasiraÅ¡yta Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis. Civilinėje byloje pateikė įrodymus, kad dar 2002 m. liepos 9 d. A. D. vardu buvo sudaryta Gyvybės draudimo su kintančiu kapitalu sutartis Nr. UG0000329, pagal kuriÄ kaupė lėšas. Kadangi santuokiniai ryÅ¡iai smarkiai pablogėjo, minėtÄ sutartį 2012 m. rugsėjo 21 d. atsakovai nutraukė ir gautas lėšas pasidalijo. 1994 m. įsigijo keturių kambarių butÄ iÅ¡ atsakovės mamos atsakovei dovanotų lėšų.

ButÄ užrašė atsakovo vardu, kadangi atsakovė pamirÅ¡o pasiimti savo pasÄ eidama pas notarÄ . Dėl to ir sudarė Turto pasidalijimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, į atsakovų interesus, bet iÅ¡imtinai gynė kreditorės interesus. Atsakovas A. D. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie atsakovės L. D. apeliacinio skundo ir praÅ¡o Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieÅ¡kovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieÅ¡kinys, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Nurodo, kad L. D. negali atsakyti savo asmeniniu turtu už atsakovo skolas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė VMI praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Sutuoktinių turto padalijimo sutarties sudarymo metu A. D. žinojo, o L. D. turėjo žinoti, kad sutuoktinis yra skolingas užsienio valstybei. Pagal pateiktus įrodymus bei žodinius paaiÅ¡kinimus bylos aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovai veikė nesÄ Å¾iningai ir 2013-02-01 sandoriu siekė iÅ¡vengti prievolės iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į D. vertingiausiÄ turtÄ â€“ butÄ .

Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, acio Pauliana ieÅ¡kinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistÄ mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį.Apeliacinis skundas netenkintinas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi atsakovai skundžia tik dalį teismo sprendimo dėl Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, kitos dalies neskundžia, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies (CPK 320 str.).Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nuo sudarymo momento 2013 m. vasario 1 d.

Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį pripažino negaliojančia CK 6.66 straipsnio (Actio Pauliana) pagrindu. Atsakovai su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka teigdami, kad teismas sandorį pripažino negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu nenustatęs visų sandorio negaliojimo sÄ lygų egzistavimo, nepagrįstai nustatė kreditoriaus teisių pažeidimÄ ir atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovų teiginiais.Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi sutuoktiniai gali pakeisti įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimÄ , pagal kurį santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), ir sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas jų susitarimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktiniai gali pasidalyti bendrÄ turtÄ notaro patvirtintu tarpusavio susitarimu, t. y. gali numatyti padalyti turtÄ tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis, jeigu toks padalijimas nepažeidžia vieno iÅ¡ jų arba trečiųjų asmenų interesų. Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis gali pažeisti kreditorių interesus, todėl tokiems atvejams, t. y. skolininko turto balanso grÄ Å¾inimo į ankstesnę padėtį, yra skirtas actio Pauliana institutas, kuris apibÅ«dinamas kaip kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių skolininkas sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti.

Pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad iÅ¡ CK 6.66 sÄ raÅ¡o atvejų:

1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės, - įrodžius bent vienÄ , pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas, be to, turi bÅ«ti nustatyta, kad anksčiau nurodytos actio Pauliana sÄ lygos egzistavo Å¡iuo ieÅ¡kiniu kreditoriaus ginčijamo sandorio sudarymo metu.IÅ¡ Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties nustatyta, kad atsakovai A.

D. ir L. D. 2013-02-01 sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovei L. D. atiteko santuokoje įgytas turtas – butas, kurio bendras plotas 76,02 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 84 400 Lt, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui A. D. sutuoktinė L. D. sumokėjo 15 000 Lt kompensacijÄ (b. l. 48-52). IeÅ¡kovė (kreditorė) nurodė, kad ginčo sutartis blogina ieÅ¡kovės padėtį, savo teisių pažeidimÄ grįsdama tuo, jog nesant Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties, ieÅ¡kovė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal A.

D. prievoles galėtų nukreipti į atsakovų nekilnojamÄ jį turtÄ . Todėl ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti, kad ginčo sandorio sudarymo metu A. D. skola buvo tokio dydžio, jog atsakovo A. D. asmenine nuosavybe turimas turtas arba atsakovų bendrÄ ja jungtine nuosavybe iki ginčijamos sutarties sudarymo įgytas ir nepasidalytas turtas jos nepadengtų, taip pat tai, kad atsakovas A. D., sudarydamas Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, Å¡ias aplinkybes žinojo ir elgėsi nesÄ Å¾iningai. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007).

Teismas, spręsdamas dėl kreditorių teisių pažeidimo ginčo sandoriu, privalėjo nustatyti, kad dėl tokio sandorio sumažėjo ar nebeliko realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriais. 2013 m. sausio 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininkas sprendimu Nr. (23.25-08)-328-1287 nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. D. 955 502,53 Lt akcizų skolos pagal Belgijos Karalystės kompetentingos institucijos 2013-01-21 praÅ¡ymÄ vykdyti reikalavimÄ Nr. BE_LT_DC254112_20111183G2_20130121_c_RR (b. l. 8).

IÅ¡ kompetentingos institucijos praÅ¡ymo nustatyta, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktas Belgijos kompetentingos institucijos praÅ¡ymas įvykdyti reikalavimÄ iÅ¡ A. D., reikalavimo nustatymo data 2010-03-24, senaties terminas 2020-03-24, bendra reikalavimo suma 955 502,53 Lt (b. l. 119-124). Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad minėtas Valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko sprendimas Nr. (23.25-08)-328-1287 bÅ«tų panaikintas ar pakeistas. Atsakovas A. D. patvirtino, kad Å¡io sprendimo jis neskundė.

A. D. 955 502,53 Lt prievolės nėra įvykdęs, todėl ieÅ¡kovė, kaip kreditorė turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad A. D. sumažino kreditoriaus galimybę patenkinti kreditinį reikalavimÄ (CPK 177 str., 178 str., 185 str., CK 6.66 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog siekiant, kad sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, jeigu sandoris atlygintinis (CK 6.66 str. 2 d.), o CK 6.67 straipsnio 1 punktas numato, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais.

IÅ¡ byloje pateiktos sutarties matyti, jog ginčo sutartis buvo sudaryta su L. D., kuri buvo A. D. sutuoktinė, todėl konstatuotina, kad kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos (CK 6.67 str. 1 p.). Nors atsakovai teigia, kad jų Å¡eiminiai santykiai jau buvo paÅ¡liję ir jie dar 2012 metais nutraukė Gyvybės draudimo sutartį, tačiau nustatyta, kad sandorio sudarymo metu atsakovai gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-30). Taip pat iÅ¡ 2013-06-20 Lietuvos paÅ¡to pažymos Nr. 3-5569 nustatyta, kad sprendimas dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, atsakovui buvo įteiktas asmeniÅ¡kai 2013-01-28 (b. l. 13).

Atsakovai Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį sudarė po keturių dienų nuo sprendimo apie įsiskolinimÄ užsienio valstybei įteikimo A. D. dienos. Yra pagrindas teigti, kad Sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties sudarymo metu A. D. žinojo, o L. D. turėjo žinoti, kad A. D. yra skolingas užsienio valstybei. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog atsakovai D. veikė nesÄ Å¾iningai ir Å¡iuo dviÅ¡aliu sandoriu siekė iÅ¡vengti prievolės iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (CPK 178 str., 185 str.).Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad butas priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, kadangi jos motina padovanojusi jai pinigų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais.Nustatyta, kad atsakovų L. D. ir A. D. santuoka įregistruota 1984-07-14 (b. l. 29-30). Atsakovai ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo nutraukę santuokos, jie 2013-08-09 teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu (b. l. 55-58). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bei atsakovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 1994-05-24 pagal pirkimo–pardavimo sutartį, Å¡alims gyvenant santuokoje.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nors teisme atsakovė L. D. teigė, kad minėtas butas yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau šios aplinkybės ji neįrodė. Atsakovė L. D. teismui pateikė 1994 m. gegužės 20 d. dovanojimo sutartį, iš kurios nustatyta, kad I. M. padovanojo atsakovei L. D. 7500 Lt buto įsigijimui (b. l. 155). Tačiau buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta atsakovo A. D. vardu, šis turtas įregistruotas taip pat A. D. vardu (b. l. 27-28, 154).

Buto pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, jog šį turtÄ asmeninėn nuosavybėn įsigyja L. D., tokių duomenų nėra nurodyta ir nekilnojamojo turto registro pažymoje. Atsakovai teisme pripažino, kad gyvendami santuokoje minėtÄ butÄ jie laikė jų abiejų bendrÄ ja jungtine nuosavybe, tai jie patvirtino ir 2013-02-01 Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartyje. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog prezumpcija, kad santuokos metu Å¡alių įgytas butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigta (CK 3.88 str. 2d., CPK 178 str., 185 str.).Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti atsakovų Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį negaliojančia ir taikė restitucijÄ (CK 6. 145 str.).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija                                        n u t a r i a:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Almantas Padvelskis Kolegijos teisėjos                                                    Erika MisiÅ«nienė                                                                                                                                                                         Rimvida Zubernienė