2K-533/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pranešėjas Baudž.byla Nr.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-533/2012

Teisminio proceso Nr. 1-60-1-00482-2008-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.3; 2.2.2.6; 2.4.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutarties.

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu A. K. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiųjų K. S. ir E. P., civilinių ieškovų – Palangos kredito unijos ir UAB „Maxima LT“ – civiliniai ieškiniai atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartimi atmestas Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ruslano Ušinsko apeliacinis skundas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. K. buvo kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2008 m. gruodžio 5 d., apie 00.05 val., išlaužę kavinės „R.“, esančios (duomenys neskelbtini), durų spyną, įsibrovė į kavinės patalpas, iš kur pagrobė K. S. individualiai įmonei priklausančius alkoholinius gėrimus, padėklą su 10 vnt. pyragaičių, iš kasos aparato – 100 Lt, kavinės tualeto patalpoje sudaužė klozetą bei išgriovė sienos dalį, taip pagrobė K. S. individualiai įmonei priklausančio turto už 373,07 Lt ir sužalojo turto už 2765 Lt, padarydami 3138,07 Lt turtinės žalos. Tokiu būdu pateko į parduotuvės „Maxima“ patalpas, iš kur pagrobė UAB „Maxima LT“ priklausančius 300 vnt. butelių su įvairiais alkoholiniais gėrimais bendros 10 844,44 Lt vertės. Po to, išlaužę parduotuvės „Maxima“ sieną, įsibrovė į Palangos kredito unijos nuomojamas patalpas, apgadindami sienos dalį, išlaužė durų spyną, nepataisomai sulaužė seifą ir iš jo pagrobė Palangos kredito unijai priklausančius 391 016,99 Lt, 99 250,11 eurų (tai atitinka 342 690,78 Lt), 35 657 JAV dolerius (tai atitinka 96 969,21 Lt), iš viso pagrobė Palangos kredito unijos 830 676,98 Lt bei sužalojo turto už 450 Lt, taip padarė 831 126,98 Lt turtinės žalos. Be to, pagrobė E. P. priklausantį ir šios unijos patalpose laikomą metalinį seifą su jame buvusiais 200 000 Lt bei 50 000 JAV doleriais (tai atitinka 135 975 Lt), iš viso pagrobė E. P. priklausančio 336 075 Lt vertės turto. Taip įsibrovę į patalpas padarė didelės vertės svetimo turto vagystę, pagrobdami turto už 1 177 969,4 Lt, sugadindami turto už 5857,02 Lt, iš viso padarė turtinės žalos už 1 183 826,42 Lt.

Pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad:

2011 m. sausio 27 d. specialisto išvada Nr. 140-(11)-IS1-517 (kuria nustatyta, kad ant įvykio vietoje paimtų lipnių juostų fragmentų (dviejų vnt.) bei inkasacinio maišo rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. K. genotipu), vertinant su kitais surinktais įrodymais, nėra pakankamas įrodymas pripažinti A. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų; į pareigūnų apžiūrėtas patalpas dar iki įvykio vietos apžiūros buvo patekę pašaliniai asmenys; įvykio vietos apžiūros protokole nurodytų daiktinių įrodymų pakuočių numeracijos neatitikimas (po dvi pakuotės, kurių Nr. 14 ir 20), neaiškumai dėl įkalčių pakavimo (ant vienos pakuotės yra tyrėjo V. M., nedalyvavusio įvykio vietos apžiūroje, parašas) rodo, kad tokios klaidos galėjo lemti klaidas atliekant biologinius tyrimus; ikiteisminio tyrimo metu nesiimta būtinų priemonių įkalčiams tinkamai užfiksuoti: daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nebuvo tinkamai apžiūrėti, aprašyti ir nufotografuoti, taip pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 207 straipsnio 2 dalies nuostatos, todėl šių duomenų suradimo patikimumo negalima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais, kaip tai numatyta BPK 289 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinį skundą, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad kaltinimai A. K. pagrįsti formaliais pagrindais, jo kaltė nepatvirtinta tinkamai surinktais, nenuginčijamais, patikimais įrodymais. Šis teismas sprendė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo išnaudotos visos galimybės prieštaravimams ir pažeidimams, padarytiems apžiūrint įvykio vietą, paimant tyrimui siunčiamus objektus, surašant įvykio vietos apžiūros protokolą, pašalinti (apklausti įvykio vietos apžiūrą atlikę bei vėliau tyrimą perėmę pareigūnai J. C., K. B., V. M.), tačiau, nepavykus jų pašalinti, A. K. pagrįstai išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras G. Danėlius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Prokuroras nurodo, kad teismas nustatė, jog, apžiūrint įvykio vietą, paimant tyrimui siunčiamus objektus bei tai įforminant, surašant įvykio vietos apžiūros protokolą, nebuvo imtasi būtinų priemonių įkalčiams tinkamai užfiksuoti, taip pažeistos BPK 207 straipsnio 2 dalies nuostatos, todėl šių duomenų suradimo patikimumo negalima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais, kaip numatyta BPK 289 straipsnio 1 dalyje. Kasatorius pažymi, kad teismas neįvertino BPK 207 straipsnio 1 dalies reikalavimo, jog turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, tyrėjas ar specialistas. Iš bylos medžiagos matyti, kad daiktai, paimti įvykio vietoje, buvo supakuoti, paketai užantspauduoti ir perduoti tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, o specialistai, atlikę objektų tyrimą, juos apžiūrėjo ir aprašė. Priešingu apeliacinės instancijos teismo nurodytu atveju, jeigu tyrėjas būtų apžiūrėjęs, apčiupinėjęs, išmatavęs objektus, įkalčių, kuriuos aptiko specialistai, galėjo nebelikti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai tiksliai laikėsi procedūrų, nustatytų BPK 207 straipsnio 1 dalyje ir 205 straipsnyje, o apeliacinės instancijos teismas pats netinkamai pritaikė BPK 20 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pagal įvykio vietos apžiūros protokolą paimtų ir supakuotų įkalčių pakuočių numeracija kelia abejonių, nes protokole nurodytos net dvi pakuotės Nr. 14 (vienoje supakuota durų spynos apdailos plokštė, kitoje – avalynės pėdsako fragmentas), taip pat dvi pakuotės Nr. 20 (vienoje supakuotas sulčių pakelis, kitoje – metalinė dėžė–seifas), todėl padarė išvadą, kad pakuočių numeracijos neatitikimai galėjo lemti klaidas atliekant biologinius tyrimus. Prokuroras pažymi, kad tai tik techninė klaida, negalėjusi turėti ir neturėjusi jokios įtakos ekspertiniam tyrimui. Ši klaida padaryta tik aprašomojoje įvykio vietos apžiūros protokolo dalyje, o rezoliucinėje dalyje išvardyti visi paketai, paimti apžiūros metu, nurodant jų tikruosius numerius, t. y. į paketą Nr. 14 supakuota durų spynos apdailos plokštė, į paketą Nr. 20 – metalinė dėžė–seifas, į paketą Nr. 19 – sulčių pakelis, į paketą Nr. 11 – daktiloplokštelė. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad užduotyje atlikti kompleksinį objektų tyrimą surašyti visi paketai eilės tvarka, jokio dubliavimosi nėra. Taip pat ir specialisto išvadoje aprašyti visi tirti objektai, kurie gauti iš ikiteisminio tyrimo įstaigos, nesidubliuojančiais numeriams. Padaryta techninė klaida, atsiradusi tik apžiūros protokolo aprašomojoje dalyje, nepaneigia specialisto išvadoje pateiktų rezultatų, juo labiau ji negalėjo turėti jokios įtakos šių rezultatų atsiradimui. Todėl apeliacinės instancijos teismo išvados, kuriomis abejojama dėl tokių įrodymų leistinumo, padarytos pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo išvados, jog nė vienas iš įvykio vietos paimtų septynių pilkos spalvos lipnios juostos fragmentų nėra išskirtas jokiais individualiais požymiais, jie bei tuščios ar užklijuotos pakuotės, į kurias buvo dedami daiktiniai įrodymai, nenufotografuoti, kad specialisto tyrimo metu gautos pakuotės su tyrimo objektais taip pat nenufotografuotos, detaliai neaprašyti daiktai, paimti įvykio vietos apžiūros metu, pagrįstos netinkamu baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų taikymu. Prokuroras pažymi, kad buvo padarytos 58 įvykio vietos apžiūros nuotraukos, nufotografuoti visi paimti objektai. Nors akivaizdu, kad visus objektus, rastus ir paimtus įvykio vietoje, privalo tirti specialistai, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 1 dalį, 205 straipsnio 2 dalį, kaip tinkamą objektų apžiūrą nurodė tai, jog visus objektus pradinėje suradimo stadijoje reikėjo smulkiai aprašyti ir apžiūrėti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė nepagrįstą reikalavimą, kad tušti paketai prieš į juos sudedant objektus bei jau supakuoti paketai turėjo būti nufotografuoti. Prokuroras teigia, kad lipnios juostos dalys, kaip ir kiti objektai, įvykio vietos apžiūros metu negalėjo ir neturėjo būti apžiūrimi, tai privalėjo atlikti specialistai ekspertinio tyrimo metu, kaip numatyta BPK 205 straipsnyje. Byloje esančios įvykio vietos ir ten rastų bei paimtų objektų fotografijos visiškai paneigia teismo išdėstytus teiginius dėl nepakankamo objektų fotografavimo. Tyrėjų veiksmai apžiūrint įvykio vietą atitiko įstatymo reikalavimus, o teismas, vertindamas tokių veiksmų metu surinktus duomenis, pažeidė BPK 20 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, išnagrinėjo prokuroro skundo dalį, kurioje ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojo R. K. parodymais nustatyta, jog iki pareigūnų atliktos patalpų apžiūros į jas buvo patekę kiti asmenys. Prokuroras skunde nurodė, kad liudytojo R. K. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra prieštaringi, neišanalizuoti, todėl neaišku, ką teismas nustatė: ar kad liudytojas buvo įėjęs į parduotuvės vidų, kai jau buvo atvažiavusi policija, ar prieš tai. Apeliaciniame skunde buvo nurodyti liudytojo parodymų prieštaravimai, nuosprendžio neišsamumas ir neaiškumas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šios skundo dalies neišnagrinėjo.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį vertindamas liudytojo V. M. parodymus. Šis paaiškino, dėl kokių priežasčių ant vieno objekto, paimto įvykio vietos apžiūros metu, įpakavimo yra ne tyrėjo K. B., o tyrėjo V. M., nedalyvavusio įvykio vietos apžiūroje, parašas. V. M. paaiškino, kad bylą jis perėmė iš K. B. jau su supakuotais objektais. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kodėl atmeta šiuos liudytojo parodymus.

Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir nagrinėdamas apeliacinio skundo dalį dėl specialisto J. C. parodymų vertinimo. Teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktą, surašė prielaidomis grįstą nuosprendį, abejodamas, kodėl visi paimti objektai buvo supakuoti į paprastus popierinius paketus, o ne į vienkartinius polietileninius paketus, turinčius individualius numerius, teigdamas, kad po objektų įdėjimo į šiuos jie iš karto plombuojami, todėl vėliau nesugadinus pakuotės jų atplėšti neįmanoma. Teismas leido suprasti, kad popierinius paketus galima atplėšti, taip neatmesdamas ir pėdsakų sukeitimo galimybės iki jiems patenkant pas specialistą, t. y. faktiškai įtarė, kad, tikėtina, buvo padaryta nusikalstama veika. Prokuroro apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad tokie argumentai grįsti prielaidomis, nes pats teismas nurodė, kad tai – tik specialisto J. C. nuomonė. Prokuroras pažymi, kad objektų pakavimas į vienos ar kitos rūšies paketus yra tai atliekančio tyrėjo pasirinkimas, nes jokiomis normomis nėra apibrėžta pakuočių, naudojamų objektų pakavimui, rūšis. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta apie paketų užantspaudavimą, o specialisto išvadoje apie nepažeistų paketų gavimą. Tik ištirtų bei įvertintų visų bylos duomenų kontekste buvo galima spręsti apie siunčiamų tyrimui objektų autentiškumą, įrodymų patikimumą. Be to, jei teismas nustatė, kad pareigūnai padarė nusikalstamą veiką, turėjo BPK 257 straipsnio tvarka priimti nutartį, tačiau to nepadarė.

Apibendrindamas kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nelaikė įrodymais duomenų, kurie buvo gauti įstatymų nustatyta tvarka, ir patvirtino aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ištirti, įrodymus vertino neišsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, neišnagrinėjo prokuroro skundo esminių argumentų, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 20, 207 straipsnių, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

Šioje byloje kaltinimas A. K. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, buvo iš esmės grindžiamas 2008 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu rastų ir paimtų daiktų (dviejų lipnių juostų, kuriomis buvo užklijuoti signalizacijos judesio davikliai, ir inkasacinio maišo), ant kurių buvo rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, ir specialistų tyrimais nustatyta, kad tai A. K. biologiniai pėdsakai.

Pirmosios instancijos teismas A. K. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį išteisino, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Prokuroras apeliaciniu skundu dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių, įrodymų vertinimo tvarkos pažeidimų prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį. Apeliacinės instancijos teismas atmetė prokuroro apeliacinį skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad A. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepatvirtinta tinkamai surinktais, patikimais įrodymais, pažymėdamas, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo išnaudotos visos galimybės prieštaravimams ir pažeidimams, padarytiems apžiūrint įvykio vietą, paimant tyrimui siunčiamus objektus, surašant įvykio vietos apžiūros protokolą, pašalinti (apklausti kaip liudytojai įvykio vietos apžiūrą atlikę pareigūnai J. C. ir K. B. bei iš tyrėjo K. B. tyrimą perėmęs pareigūnas V. M.), tačiau nepavykus jų pašalinti A. K. pagrįstai išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pagal BPK 332 straipsnio 5 dalies nuostatas, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar pakanka įrodymų išvadoms padaryti, ar įrodymai teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Sprendimas atmesti apeliacinį skundą gali būti priimtas tik įsitikinus, kad apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių skundžiamo nuosprendžio pagrįstumu bei teisėtumu ir jie paneigiami byloje surinktais įrodymais, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų nuosprendžiui panaikinti ar pakeisti.

Teismo baigiamasis aktas turi būti teisėtas ir pagrįstas – jame padarytos išvados dėl bylai reikšmingų aplinkybių turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus. Nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymais tik nustatęs, kad: 1) tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (reikalavimai rinkti duomenis įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, surinktus duomenis patikrinti) arba 2) duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių (duomenys neatitinka liečiamumo reikalavimo) (kasacinė nutartis Nr. 2K-48/2010). Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai, būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Tačiau pažymėtina, kad BPK nustatytos duomenų rinkimo tvarkos pažeidimai savaime nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymais. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina vertinti: 1) ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir 2) ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (kasacinė nutartis Nr. 2K-431/2011).

Žemesnės instancijos teismai suabejojo 2008 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų teisingumu bei išsamumu ir sprendė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi būtinų priemonių daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tinkamai užfiksuoti, dėl to jų suradimo patikimumo negalima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais, kaip numato BPK 289 straipsnio 1 dalis.

Kasatorius pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas (kaip ir pirmosios instancijos teismas) darydamas išvadą, jog apžiūrint įvykio vietą buvo pažeistos BPK 207 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl daiktų aprašymo ir fotografavimo, neatsižvelgė į BPK 207 straipsnio 1 dalies nuostatas bei neįvertino visų reikšmingų tokiai išvadai padaryti aplinkybių. BPK 205–206 straipsnių nuostatomis reglamentuojamas objektų tyrimas, o BPK 207 straipsnio nuostatomis – apžiūra. Apžiūrint įvykio vietą didžiausią dėmesį reikia skirti daiktams, turintiems reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra objektams, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, nes palikti pėdsakai padeda identifikuoti kaltininką. Bylos duomenys patvirtina, kad, vadovaujantis BPK 92, 179, 207 straipsnių nuostatomis, buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kokie daiktai (nurodant tam tikrus jų požymius, pvz., pilkos spalvos lipni juosta nuo apsaugos signalizacijos daviklių, pilkos spalvos inkasacinis maišas), kurioje vietoje rasti bei paimti, kad jie supakuoti ir sunumeruoti; prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėta fotolentelė.

Pagal BPK 207 straipsnio 1 dalį turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti BPK 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. BPK 207 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apžiūros protokole smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Šiuo atveju 2008 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos apžiūros metu rasti daiktai (ant kurių galėjo išlikti nusikalstamos veikos pėdsakų), vadovaujantis BPK 205 straipsniu, pagal 2008 m. gruodžio 18 d. užduotį atlikti kompleksinį objektų tyrimą buvo perduoti specialistams atlikti DNR, biologinį ir daktiloskopinį tyrimus (T. 1, b. l. 85–86).

BPK 205 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktai, kuriuos būtina tirti techninėmis priemonėmis, gali būti tiriami laboratorijoje arba kitoje vietoje, kur yra tam reikalingos sąlygos. Iš 2010 m. gegužės 25 d. specialisto išvados matyti, kad specialistė R. Jasiuvėnienė, atlikusi biologinį tyrimą, daiktus apžiūrėjo ir aprašė (T. 1, b. l. 93–98). Kasatorius pagrįstai nurodo, kad jeigu tyrėjas įvykio vietos apžiūros metu būtų apžiūrėjęs, apčiupinėjęs, išmatavęs objektus įkalčių, kurie buvo aptikti specialistams atlikus tyrimus (ant dviejų lipnių juostų bei inkasacinio maišo rasti A.

K. biologiniai pėdsakai), galėjo nebelikti. Dėl to nepagrįstas, prieštaraujantis įstatymo nuostatoms teismo reikalavimas įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti individualius iš įvykio vietos paimtų septynių pilkos spalvos lipnios juostos fragmentų požymius. Tai, kad įvykio vietoje – kavinės „R.“ koridoriuje, virtuvėje ir salėje bei Palangos kredito unijos tualete ir kabinete – įrengti apsaugos signalizacijos judesio davikliai buvo užklijuoti lipnios juostos fragmentais, o prekybos centro „Maxima“ salėje ant lentynos buvo rastas inkasacinis maišas, nustatyta įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis.

Iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos fotolentelės matyti, kad buvo padarytos 58 įvykio vietos apžiūros nuotraukos, tarp jų ir objektų, kurie buvo užklijuoti lipniomis juostomis (nuotraukos Nr. 10, 23, 24, 50, 52, 53), inkasacinio maišo (nuotrauka Nr. 32), ir tai iš esmės atitinka BPK 207 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami. Teismo teiginys, kad turėjo būti nufotografuotos ir tuščios ar užklijuotos pakuotės, į kurias buvo dedami daiktiniai įrodymai, neparemtas konkrečia įstatymo norma.

Teismas teisingai pažymėjo, kad įvykio vietos apžiūros protokolo aprašomojoje dalyje paimtų ir supakuotų daiktų pakuočių numeracijoje buvo padarytos klaidos: nurodytos dvi pakuotės Nr. 14 (vienoje supakuota durų spynos apdailos plokštė, kitoje – avalynės pėdsako fragmentas) bei dvi pakuotės Nr. 20 (vienoje supakuotas sulčių pakelis, kitoje – metalinė dėžė–seifas), tačiau protokolo rezoliucinėje dalyje išvardyti visi paketai, paimti apžiūros metu, nurodant jų tikruosius numerius, o 2010 m. gegužės 25 d. specialisto išvadoje aprašyti nesidubliuojančiais numeriais visi tirti objektai, gauti iš ikiteisminio tyrimo įstaigos. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino (atkreiptinas dėmesys, kad klaidingai nurodyta pakuočių numeracija tų daiktinių įrodymų, ant kurių nebuvo rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti).

Kasatorius pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo abejonės dėl paimtų objektų supakavimo į paprastus popierinius paketus, o ne į vienkartinius polietileninius paketus, turinčius individualius numerius, taip pat nepagrįstos konkrečiomis įstatymo normomis. Objektų pakavimas į vienos ar kitos rūšies paketus yra tai atliekančio tyrėjo pasirinkimas, nes jokiomis normomis nėra apibrėžta pakuočių, naudojamų objektų pakavimui, rūšis, ir tik ištirtų bei įvertintų visų bylos duomenų kontekste buvo galima spręsti apie siunčiamų tyrimui objektų autentiškumą, duomenų patikimumą.

Apeliacinės instancijos teismas apsiribojo vien konstatavimu, kad specialistui atliekant tyrimą daiktai, nuo kurių buvo imami biologiniai pėdsakai, nenufotografuoti, bei pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad daiktinių įrodymų fiksavimo netikslumai galėjo lemti klaidas atliekant biologinius tyrimus. Teisėjų kolegijos nuomone, ši teismų išvada neaiški ir deklaratyvi, nes nenurodyta jokių argumentų, kaip minėti netikslumai galėjo lemti specialisto išvadą. Prireikus teismas gali apklausti specialistą, atlikusį tokį tyrimą.

Vertinant įvykio vietos apžiūros metu paimtų įkalčių patikimumą, reikia atkreipti dėmesį į datas: kada buvo duota užduotis atlikti kompleksinį objektų, rastų įvykio vietoje, tyrimą (2008 m. gruodžio 18 d.); ar tuo metu jau buvo konkretus įtariamasis; kada buvo nustatyta, kad ant objektų rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti; kada nustatyta, kad tie pėdsakai yra konkretaus asmens. Šie duomenys turi būti išanalizuoti ir tik tuomet darytina atitinkama išvada. Be to, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad dėl padarytų pažeidimų (ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi būtinų priemonių įkalčiams tinkamai užfiksuoti, jie netinkamai aprašyti, nufotografuoti) negalima patikrinti duomenų suradimo patikimumo, kaip numatyta BPK 289 straipsnio 1 dalyje.

Tačiau BPK 289 straipsnio 1 dalyje nustatyta daiktinių įrodymų apžiūros tvarka, pagal kurią teisme apžiūrimi tie daiktiniai įrodymai, kuriuos būtina apžiūrėti teismo nuomone ar proceso dalyvių prašymu; prireikus daiktiniai įrodymai gali būti parodyti ir liudytojams ar ekspertui. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas klausimo dėl daiktinių įrodymų išsireikalavimo ir jų apžiūros net nesprendė. Apeliacinės instancijos teismas, turėdamas pareigą atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, daiktinių įrodymų apžiūros klausimo reikalingumo taip pat nesvarstė.

Taigi apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios galėjo esmingai paveikti teismo išvadas, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 207 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Kasatorius pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl liudytojo R. K. parodymų vertinimo. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad R. K. duoti parodymai (apie tai, kaip jis, atvykęs į įvykio vietą, atidarė parduotuvės „Maxima“ duris, iškvietė policiją, įėjo į vidų ir kt.) buvo prieštaringi, tačiau teismas, išsamiau jų neanalizavęs, atmetė šį argumentą ir jais remdamasis padarė išvadą, kad įvykio vietoje buvo pašaliniai asmenys. Iš šios teismo išvados neaišku, kokie pašaliniai asmenys buvo įvykio vietoje (tik R. K. ar ir kiti) ir kokią tai galėjo turėti įtaką įvykio vietos apžiūros metu rastiems daiktiniams įrodymams bei specialisto išvadai, nustačiusiai, kad ant jų rasti asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai.

Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų baudžiamojo proceso įstatyme numatytų priemonių patikrinti pirmosios instancijos išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumo, išsamiai neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių bei neatsakė į esminius skundo argumentus (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimai) ir tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti prokuroro apeliacinį skundą ir priimti teisingą sprendimą, todėl šie pažeidimai laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), o tai yra pagrindas šio teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Gintaras Goda

Vytautas Masiokas