90fac4d1-4354-4c72-9d4b-aed1f4ecb191 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr                           Administracinė byla Nr.1-1246-423/2017                                                                                                    Proceso Nr. 3-62-3-00274-2017-7                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.3. (S)                               KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                   S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2017 m. balandžio 27 d.                                                                     Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei, nedalyvaujant pareiškėjui Ž.

S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas. Ž. S. savo skundu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 5).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. sausio mėnesio buvo periodiÅ¡kai laikomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje (toliau – ir areÅ¡tinė), kurioje laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose nustatytų reikalavimų. Kamerose trÅ«ko gyvenamojo ploto, bÅ«davo Å¡alta, trÅ«kdavo oro, sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, todėl pareiÅ¡kėjui tekdavo naudotis tualetu matant kitiems asmenims. Nurodė, kad pareigÅ«nai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo tyčiojosi, žemino.

Dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų areÅ¡tinėje pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ dideliais nepatogumais, orumo pažeminimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, sveikatos sutrikimais, todėl prašė priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-14) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje skirtingais laikotarpiais nuo 2015-09-17 iki 2016-12-20 kamerose Nr. 2, Nr. 6, Nr. 8, Nr. 7, Nr. 6, Nr. 4, Nr. 3, Nr. 1 vienas arba su dviem-keturiais asmenimis.

Atsakovas pripažįsta, kad minimalus plotas, turintis tekti vienam asmeniui areÅ¡tinės kameroje, pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas, tačiau pažeidimas nebuvo tęstinis. Be to, asmenų skaičius kamerose nuolat kinta. Higienos normos 20 punktas numatė, kad policijos areÅ¡tinės kamerose turėjo bÅ«ti įrengti sanitariniai mazgai, kurie turi bÅ«ti atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Å io reikalavimo areÅ¡tinėje buvo laikomasi. Sanitarinio mazgo vieta nepatenka į pareigÅ«nų stebėjimo zonÄ .

Marijampolės visuomenės sveikatos centras nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su oro temperatÅ«ra ar vėdinimu, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus bei įrengta mechaninė ventiliacija. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesiskundė, patirtos žalos nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovo atstovas prašė skundÄ atmesti. PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1             PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad areÅ¡tinės kamerose jam trÅ«ko gyvenamojo ploto.

Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas, Å¡ių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarkÄ nustato Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės, patvirtintos 2007-05-29 Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklės), kurių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m. (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamÄ praktikÄ , pagal kuriÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamÄ jį plotÄ areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti vadovaujamasi AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata, jog policijos įstaigų areÅ¡tinės kameros plotas vienam asmeniui turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 5 kv. m. (2016-01-18 nutartis byloje Nr. A2538-624/2015, 2015 -12-31 nutartis byloje Nr. A2250-662/2015).

Iš bylos duomenų matyti, kad minimalaus ploto reikalavimas pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrintas laikotarpiais nuo 2015-09-17 iki 2015-09-24, nuo 2015-11-19 iki 2015-11-20, nuo 2016-07-11 iki 2016-07-14 kameroje Nr. 2, kurios plotas – 18,46 kv. m., joje pareiškėjas kalėjo su dar trimis asmenimis, taigi jam teko 4,6 kv. m.; nuo 2016-03-15 iki 2016-03-17, nuo 2016-03-19 iki 2016-03-22, nuo 2016-03-24 iki 2016-03-29 kameroje Nr. 7, kurios plotas – 18.63 kv. m., joje pareiškėjas buvo laikomas su dar trimis arba keturiais asmenimis, taigi, jam teko nuo 3,7 kv. m. iki 4,6 kv. m. ploto (b. l. 45-46).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjui kalint areÅ¡tinėje minėtais laikotarpiais (iÅ¡ viso 27 dienas) buvo pažeistas AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 80 punktas, neužtikrinant minimalios vienam asmeniui tenkančios ploto normos.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo neizoliuotas nuo likusios patalpos, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.AreÅ¡tinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigÅ«nų veiklÄ ir darbo organizavimÄ užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugÄ ir areÅ¡tinės vidaus tvarkÄ bei visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja jau minėtos AreÅ¡tinių veiklos taisyklės bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma).Pagal AreÅ¡tinių veikos taisyklių 81 punktÄ , kameroje įrengiamos individualios spintelės maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti, stalas, suolas arba taburetės, kabliukai drabužiams, sanitarinis mazgas, praustuvė.

Sanitarinio mazgo konstrukciniai ypatumai nei Å¡iame akte, nei Higienos normoje nereglamentuojami. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad sanitariniai mazgai visose kamerose yra atskirti pertvaromis (b. l. 11), tÄ patvirtina į byla pateikti pastato planai (b.l.36-38) bei tarnybinis praneÅ¡imas (b. l. 43). Teismo vertinimu, Å¡ie duomenys paneigia deklaratyvius pareiÅ¡kėjo argumentus, jog sanitariniai mazgai nebuvo atskirti nuo gyvenamosios patalpos. Nei Higienos norma, nei kitas teisės aktas nenumato, kad sanitariniame mazge turėtų bÅ«ti įrengtos durys.

Teismas taip pat vadovaujasi LVAT praktikoje pateiktu aiÅ¡kinimu, kad vertinant dėl areÅ¡tinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ , siekiant užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti Å¡ių asmenų saugumÄ , sÄ lygoja areÅ¡tinės kamerų įrengimo ypatumus bei dėl iÅ¡ laisvės apribojimo režimo neiÅ¡vengiamai kylančių ribojimų absoliutaus privatumo užtikrinimas areÅ¡tinės kamerose objektyviai neįmanomas (2015-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-320/2015).

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad areÅ¡tinė bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.             Skunde taip pat nurodoma, kad areÅ¡tinės kamerose buvo Å¡alta, vėdinimas buvo prastas, trÅ«ko oro. Higienos normos 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.).Savo nurodomų argumentų pareiÅ¡kėjas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, tuo tarpu atsakovo atstovas į bylÄ pateikė Marijampolės visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 19-31), kuriuose konstatuota, kad areÅ¡tinės kamerose įrengta paduodamoji ventiliacija, kameros taip pat vėdinamos per langus, oro temperatÅ«ra atitiko Higienos normos reikalavimus.

Jokių higienos normos pažeidimų, susijusių su pareiÅ¡kėjo nurodomomis aplinkybėmis, nebuvo nustatyta. Teismas taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė ir konstatavo, jog kamerose buvo Å¡alta, trÅ«ko oro, kas pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė dėl to jam kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Nors pareiÅ¡kėjas teigė, jog dėl oro trÅ«kumo negalėjo iÅ¡simiegoti, sutriko kraujospÅ«dis, nukrito svoris, negalavo virÅ¡kinimo sistema, byloje nėra Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. IÅ¡ byloje esančio Sveikatos priežiÅ«ros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo iÅ¡rašų (b. l. 47-48) matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu tebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs nusiskundimÄ dėl dantų skausmo, tačiau nėra užfiksuota jokių nusiskundimų dėl skunde vardijamų sveikatos sutrikimų.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sÄ lygų yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

PareiÅ¡kėjas taip pat skundėsi, jog areÅ¡tinės pareigÅ«nai iÅ¡ jo tyčiojosi, liepė plauti tualetus, žemino jį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems iÅ¡duodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Taigi, palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ gyvenamosiose patalpose yra viena iÅ¡ įkalinimo įstaigose laikomų asmenų pareigų.

Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių pareigÅ«nų, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis pasireiÅ¡kė pareiÅ¡kėjo nurodomos patyčios, pažeminimas ir neteisėti pareigÅ«nų veiksmai. Atitinkamai pripažintina, kad atsakovui bÅ«tų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiÅ¡kėjo teiginius. LVAT yra ne kartÄ akcentavęs, jog abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas skunde negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iÅ¡ skundo neaiÅ¡ku, kÄ konkrečių atveju skundžia pareiÅ¡kėjas ir kuo jis remiasi (pvz., administracinės bylos Nr. AS-858–746/2010).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.Ä®vertinus visumÄ nustatytų aplinkybių, darytina iÅ¡vada, kad Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, pažeisdamas minimalų kameros ploto reikalavimÄ . Teismui nekyla abejonių, kad dėl Å¡ių netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Kadangi nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, kad įkalinimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr.53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr.66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).Kaip jau minėta, pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ minimaliÄ ploto normÄ , pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas areÅ¡tinėje 27 paras.

Pažymėtina, kad areÅ¡tinė yra kamerų tipo įstaiga, todėl asmens judėjimo laisvė yra griežtai reglamentuota. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ä®vertinus pažeidimo trukmę, jo pobÅ«dį, neesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, taip pat neesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sÄ lygų buvo kreipęsis į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nus ar medikus, nustačius, kad kiti pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų yra nepagrįsti, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sÄ lygas bei tai, kad pažeidimas nebuvo tęstinis ir buvo nežymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ Â patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui Ž. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 150 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Dėl kitos reikalavimų dalies skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                Asta Urbonienė