2025-01-29 Nr. AB-1895-3-62-3-02226-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-39-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02226-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. buvo perkeltas į Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio 12 korpuso 317 palatą, kurioje jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus 7 kv. m plotas. Dėl vietos trūkumo pareiškėjas negalėjo judėti palatoje ir dėl to patyrė kojų bei nugaros skausmus, kančias. Šioje palatoje nebuvo užuolaidų ir karšto vandens, veidrodis buvo sudužęs. Pareiškėjas Sveikatos priežiūros padalinyje nebuvo aprūpintas patalyne, o antklodė ir čiužinys buvo nešvarūs.

2.2. Pareiškėjas 2022–2023 metais daug kartų netinkamai įrengtais Sveikatos priežiūros padalinio konvojaus automobiliais buvo konvojuojamas į Kauno klinikas. Automobilių sėdynės buvo plastmasinės ir slidžios, be saugos diržų, dėl to kelionės metu pareiškėjas jautėsi nesaugiai, sėdėti buvo nepatogu.

2.3. Konsultacijų su gydytoju metu nebuvo užtikrinamas pareiškėjo privatumas, kadangi pareigūnai likdavo gydytojo kabinete ir klausydavosi pareiškėjo pokalbių su gydytoju.

2.4. Dėl skunde išdėstytų aplinkybių pareiškėjas teikė skundus, tačiau pareigūnai skundų neregistravo. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė dvasinius išgyvenimus, kančias, baimę, nepatogumus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, nevedama. Atsižvelgiant į palatoje Nr. 317 įrengtų miegamųjų vietų skaičių, pareiškėjui patalpoje teko 5,68 kv. m ploto. Sveikatos priežiūros padalinio Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus 12 korpuso kamerose yra pakankamai šviesu, patalpose įrengta ventiliacija, todėl nežymus ploto trūkumas užtikrinant visas kitas sąlygas, nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

4.2. Pagal Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011) 42 punktą, nuo tiesioginių saulės spindulių turi būti apsaugotos patalpos, kuriose teikiamos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos. Kadangi pareiškėjas buvo atvykęs gydytojo konsultacijai, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė minėtus HN 47:2011 normos reikalavimus.

4.3. Visose patalpose laikomasi HN 47:2011 bei kitų teisės aktų reikalavimų. Be to, pareiškėjas dėl skunde išdėstytų aplinkybių į įstaigą nesikreipė. Patalynės komplektas pareiškėjui buvo išduotas, tai patvirtina Paciento laikino materialinio buitinio aprūpinimo kortelės duomenys.

4.4. Pareiškėjas į Kauno klinikas buvo konvojuojamas Lietuvos kalėjimų tarnybai priklausančiomis transporto priemonėmis. Sveikatos priežiūros padalinio transportas yra pritaikytas visiems, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Pareiškėjo skundų dėl netinkamo konvojavimo nebuvo gauta. Sveikatos priežiūros padalinio transporto priemonių atitikimą teisės aktų reikalavimams patvirtina transporto priemonių registracijos liudijimai, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitos. Faktinių duomenų, kad Sveikatos priežiūros padalinio pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ir tuo pažeidę nuteistųjų ir suimtųjų konvojaus organizavimo procedūrą bei pareiškėjo teisę į tinkamą jo konvojavimą, nenustatyta. Apklausus Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinio darbuotojus (pataisos pareigūnus ir medicinos personalą) ir patikrinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus nenustatyta, jog pareiškėjo konsultacijų metu su gydytojais, kartu buvo ir lydintis pareigūnas. Įstaigos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, nepažeidė pareiškėjo teisių ar konfidencialumo, todėl nėra pagrindo abejoti priesaiką davusiais ir savo pareigas atliekančiais statutiniais valstybės pareigūnais.

4.5. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo veiksmų ir (arba) neveikimo bei tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinę žalą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma, todėl skundas atmestinas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 60 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. rugpjūčio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo..

6. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jam Pravieniškių 2-jo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nurodė, kad atsakovo atstovas neneigė aplinkybės, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu ginčo laikotarpiu buvo pažeista ir nurodė, kad pareiškėjui patalpoje teko 5,68 kv. m ploto.

7. Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2.4 punktą, nurodė, kad Pravieniškių 2-jo kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas – 7 kv. m.

8. Teismas konstatavo, kad nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. (iš viso 5 paras) Įsakymo 1.2.4 punkte nustatyta minimali 7 kv. m gyvenamojo ploto norma kameroje (palatoje) pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista, kadangi pareiškėjui minėtu laikotarpiu trūko 1,14 kv. m ploto.

9. Teismas pažymėjo, kad diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir (ar) slaugos paslaugos pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo teikiamos, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės atstovas pažeidė HN 47:2011 42 punkto reikalavimus dėl patalpų apsaugojimo nuo tiesioginių saulės spindulių.

10. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad konsultacijos su gydytoju metu nebuvo užtikrintas jo privatumas, kadangi pokalbyje su gydytoju dalyvaudavo pareigūnai, nurodė, kad pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę, kad konsultacijos su gydytoju metu pokalbyje dalyvavo ir jį lydintis pareigūnas. Pareiškėjas šiuos skundo argumentus dėstė abstrakčiai ir nenurodė, koks pareigūnas ir kokiomis aplinkybėmis dalyvavo pokalbyje, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas skundais būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl privatumo neužtikrinimo konsultacijų metu. Teismas akcentavo, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, jog tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismas padarė išvadą, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo konsultacijų su gydytoju metu atmetami kaip deklaratyvūs.

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad pareigūnai netinkamai elgėsi (neregistravo skundų), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo, t. y. nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

12. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad 2022–2023 m. pareiškėjas daug kartų buvo konvojuojamas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas netinkamai įrengtomis transporto priemonėmis (pareiškėjas sėdėjo ant slidžios plastmasinės sėdynės be saugos diržų), nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 patvirtintų Konvojavimo taisyklių 55 punktu, jose nenumatyta nenumato saugos diržų įrengimo konvojavimui naudojamose transporto priemonėse, šios taisyklės taip pat nenumato reikalavimų kėdžių / suolų įrengimui..

13. Teismas pabrėžė, kad transporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, techninės apžiūros rezultatų kortelės ir transporto priemonių registracijos liudijimai patvirtina, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiai tam pritaikytais automobiliais, kuriems eksploatuoti buvo išduoti reikalingi dokumentai, t. y. kurių techninė patikra buvo atlikta, šie automobiliai buvo tinkami naudojimui pagal paskirtį ir atitiko saugumo bei kitus techninius reikalavimus. Iš į bylą pateiktų konvojaus automobilių foto nuotraukų teismas nustatė, kad transporto priemonės tvarkingos, pritaikytos nuteistųjų konvojavimui. Teismas vertino, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtina pareiškėjo konvojavimui naudotų automobilių tinkamumą žmonėms pervežti, jų atitikimą saugumo reikalavimams. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas skundais dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas netinkamomis sąlygomis.

14. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių, konstatavo, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 60 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 proc. metinių palūkanų. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas nurodo, kad patalpoje nebuvo veidrodžių, karšto vandens, pareiškėjas negalėdavo nusiskųsti, nusiprausti, duše karšto vandens nebuvo, taip pat pareiškėjas jautėsi kankinamas, todėl pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neadekvatus.

18. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog apklausinėjo darbuotojus ir tikrino pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašus bei tokių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas formaliai pritarė šiems argumentams, nors jokių faktinių duomenų šioms aplinkybėms pagrįsti byloje nėra.

19. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis dėl skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi į įvairias įstaigas, tačiau pirmosios instancijos teismas to neįvertino.

20. Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, motyvų, savo reikalavimų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais, kurie padarė įtaką galimai netinkamam paslaugų teikimui, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, galinčių pagrįsti, kad žalą galėjo nulemti galėjo Lietuvos kalėjimų tarnyba veiksmai ar neveikimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

23. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. (iš viso 5 paras) Įsakymo 1.2.4 punkte nustatyta minimali 7 kv. m gyvenamojo ploto norma kameroje (palatoje) pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista, nenustatęs kitų pažeidimų, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 60 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat pareiškėjui priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neadekvatus, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

25. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas, kai jį konsultavo gydytojai, nes pareigūnai dalyvavo konsultacijose kartu su juo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

27. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

28. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl privatumo pažeidimo ir nurodė, jog šie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes pareiškėjas nenurodė dienų, kai, pareiškėjo teigimu, buvo pažeidžiamas jo privatumas, nenurodė pas kokį specialistą pareiškėjas buvo, taip pat pareiškėjas deklaratyviai nurodė, kad dėl šio pažeidimo kreipėsi į įstaigos administraciją.

29. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad konvojavimo sąlygos buvo netinkamos, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepagrindė objektyviais įrodymais, paneigiančiais pirmosios instancijos teismo atliktą pareiškėjo konvojavimo sąlygų vertinimą. Aplinkybę, kad automobiliai buvo techniškai tvarkingi patvirtina bylos medžiaga, byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl pareiškėjo nurodytų tariamai netinkamų konvojavimo sąlygų, jis būtų kreipęsis į konvojaus viršininką. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Konvojavimo taisyklėse nėra įtvirtinto reikalavimo specialiojo transporto kameroje, kurioje yra vežami nuteistieji (suimtieji), įrengti saugos diržus. Šios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-770-556/2017, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-619-552/2017, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016, 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-609-602/2023 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo argumentai dėl konvojavimo sąlygų yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu (patalpoje nebuvo veidrodžių, karšto vandens, pareiškėjas negalėdavo nusiskųsti, nusiprausti, duše nebuvo karšto vandens, teismas neatsižvelgė į baldų užimamą plotą), pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti pažeidimai, susiję su inventoriaus trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į šias aplinkybes neatsižvelgė.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-51-815/2024; kt.).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį ir trukmę (nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. gegužės 17 d. (iš viso 5 paras) Įsakymo 1.2.4 punkte nustatyta minimali 7 kv. m gyvenamojo ploto norma kameroje (palatoje) pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista), taip pat atsižvelgusi į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai ar kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs jam pakenkti ar išskirti jį iš kitų nuteistųjų, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti yra 60 Eur, t. y. suma, kurią pareiškėjui priteisė pirmosios instancijos teismas.

33. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė