2025-05-07 Nr. AB-7865-3-61-3-00313-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-33-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00313-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. G. ir I. G. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo (iki 2024 m. sausio 1 d. – Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. G. ir I. G. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – A. K., uždaroji akcinė bendrovė „Idėjų rinka“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai E. G. ir I. G. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (8.20.)D2-3138 „Dėl bankroto administratoriaus veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti administracinį sprendimą, kuriuo būtų konstatuota, kad bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Idėjų rinka“ (toliau – ir Administratorius) padarė teisės aktų pažeidimą pagal skunde nurodytas faktines aplinkybes, bei taikyti nuobaudą (poveikio priemonę) jam arba jo atsakingam asmeniui.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. E. G. buvo UAB „Tvorų tiekimas“ (šiuo metu išregistruota iš Juridinių asmenų registro) direktorius ir akcininkas, o I. G. – UAB „Tvorų tiekimas“ komercijos direktorius ir kreditorius. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-639-569/2017 iškėlė bankroto bylą UAB „Tvorų tiekimas“, o bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Idėjų rinka“, kuri įgaliojo visus veiksmus atlikti A. K. Pareiškėjai, manydami, kad Administratorius galbūt padarė žalos UAB „Tvorų tiekimas“, padavė ieškinį teismui dėl 42 937,34 Eur žalos atlyginimo priteisimo;

2.2. pareiškėjai kreipėsi į Tarnybą su 2018 m. liepos 4 d. prašymu, kuriame prašė atlikti neplaninį UAB „Idėjų rinka“ veiklos patikrinimą dėl pareigos turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Tarnyba 2018 m. spalio 11 d. sprendime Nr. (10.4) D2-2995 atsisakė pradėti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą, nes reikalavimo turėti profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą laikymasis yra tikrinamas atskiros procedūros – stebėsenos – metu, be to, Administratorius yra apsidraudęs. Pareiškėjai apskundė pastarąjį Tarnybos sprendimą, šis sprendimas buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1708-525/2020;

2.3. Tarnyba, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjų 2018 m. liepos 4 d. prašymą, priėmė Sprendimą, kuriame pakartotinai konstatavo, kad Administratorius buvo tinkamai apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę profesinės civilinės atskomybės privalomuoju draudimu ir nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą;

2.4. atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymų, teismo sprendimo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje nustatė, kad Administratoriui yra suteiktas nevisos apimties profesinės civilinės atsakomybės draudimas, neapimantis A. K. veiksmų, ir įpareigojo atsakovą pritaikyti nurodytas teisės normas, t. y. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 15 dalį, bet ne vertinti, ar draudimo polisas apima A. K. veiksmus;

2.5. Sprendimo motyvai patvirtina, kad egzistuoja akivaizdus UAB „Idėjų rinka“ padarytas įstatymo (t. y. ĮBĮ) pažeidimas. Ginčui aktualiame draudimo polise yra nurodyti ne visi Administratoriaus darbuotojai, ir atsakovas pripažino, kad įstatymas nesieja draudimo apsaugos galijoimo su konkrečiais darbuotojais, t. y. įstatymas neleidžia apdrausti nevisų darbuotojų;

2.6. draudimo polisu ribojant darbuotojų sąrašą, daromas akivaizdus pažeidimas ir nepasiekiami pagal įstatymą privalomo civilinės atsakomybės draudimo tikslai, formuojamas ydingas precedentas. Draudimo polise nenurodžius A. K., kurį Administratorius įpareigojo vykdyti UAB „Tvorų tiekimas“ bankroto administravimo procedūras, Administratorius neturėjo teisės naudotis privalomojo civilinės atsakomybės draudimo apsauga ir, atitinkamai, A. K. neturėjo teisės atlikti jokių su bankroto administravimu susijusių veiksmų;

2.7. ginčui aktualaus draudimo poliso išdavimo metu A. K. nedirbo UAB „Idėjų rinka“, bet įsidarbimo draudimo poliso galiojimo laikotarpiu. Administratorius privalėjo pranešti draudikui apie šią aplinkybę.

3. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Tarnyba Sprendime konstatavo, kad tuo metu galioję teisės aktai draudimo apsaugos galiojimo nesiejo su bankroto administratoriaus darbuotojų skaičiumi, jų skyrimu ar nurodymu draudimo sutartyje ir panašiomis aplinkybėmis, o pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad draudimo polise nebuvo nurodytas Administratoriaus darbuotojas A. K., yra nereikšmingos vertinant, ar Administratoriaus darbuotojai, turintys teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, turėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimą;

4.2. pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad atsakovas ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį. Tarnyba atliko minėtoje teismo nutartyje nurodytus veiksmus, t. y. savo kompetencijos ribose įvertino, ar Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimas, esant teismo nutartyje konstatuotiems faktams, yra tinkamas ĮBĮ 11 straipsnio 15 dalies nuostatų įgyvendinimas. Atsakovas nustatė, jog pareiškėjų nurodytos teisės normos įsigaliojo tik 2018 m. gruodžio 1 d., todėl Administratorius nepažeidė šių teisės normų;

4.3. Sprendimas nėra laikytinas administraciniu aktu, priimtu dėl pareiškėjų, nes jis nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, t. y. jame nėra jokių imperatyviai suformuluotų pareiškėjams privalomų elgesio taisyklių. Toks dokumentas negali būti bylos nagrinėjimo objektu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Idėjų rinka“ atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

6. UAB „Idėjų rinka“ (Administratorius) atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. Administratorius 2017 m. vasario mėn. pateikė paraišką draudimo kompanijai, kurioje nurodė savo darbuotojus. 2017 m. kovo 2 d. Administratoriui buvo suteiktas profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, kuris galiojo nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 16 d. ir vėliau buvo pratęstas. A. K. pradėjo dirbti pas Administratorių 2017 m. kovo 9 d.;

6.2. ĮBĮ buvo numatyta, kad bankroto administratorius turi turėti civilinės atsakomybės draudimą. ĮBĮ nereglamentavo draudimo poliso turinio, be kita ko, nenurodė tokių specialiųjų sutarties sąlygų kaip darbuotojų įvardijimas draudimo polise;

6.3. draudimo kompanijos atstovas, sudarydamas sutartį, neinformavo draudėjo (Administratoriaus), kad, pasikeitus draudėjo darbuotojui, jis turi apie tai informuoti draudiką ir kad, neinformavus bei nepakeitus darbuotojų sąrašo, polisas negalios. Tai, kad sutarties specialiosiose sąlygose (darbuotojų sąraše) nenurodytas A. K., nesudaro pagrindo teigti, kad draudėjas galbūt nebūtų apmokėjęs minėto asmens veiksmais padarytos žalos ir kad Administratorius neturėjo galiojančios draudimo sutarties;

6.4. A. K. ginčui aktualiu laikotarpiu ne tik dirbo pas Administratorių, bet ir vykdė individualią veiklą kaip bankroto administratorius bei turėjo profesinės atsakomybės draudimą. Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad UAB „Idėjų rinka“, kaip juridinis bankroto administratorius, ir A. K., kaip įgaliotas asmuo, teikė bankroto administratoriaus paslaugas, neturėdami galiojančio profesinio draudimo bei pažeidė tuometinį teisinį reguliavimą;

6.5. dėl pareiškėjų ir UAB „Tvorų tiekimas“ buvo iškeltos kelios bylos, pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. B2-639-569/2017 buvo patvirtinti UAB „Tvorų tiekimas“ kreditorių finansiniai reikalavimai, įskaitant I. G. kreditorinį reikalavimą – 2 950 Eur, bet E. G. nėra kreditorius minėtoje byloje. Prasidėjus teisminiam procesui dėl UAB „Tvorų tiekimas“ tyčinio bankroto (civilinė byla Nr. B2-146-357/2020; apeliacinės instancijos teismas panaikino sprendimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu), pareiškėjai pradėjo Administratoriaus ir jo įgalioto asmens A. K. puolimą, be kita ko, padavė ieškinį dėl Administratoriaus padarytos žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-416-372/2019), tačiau, išnagrinėjus pareiškėjų ieškinį ir Administratoriaus priešieškinį, būtent pareiškėjas E. G. buvo pripažintas padariusiu žalą UAB „Tvorų tiekimas“.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjų skundą.

8. A. K. atsiliepime į skundą nurodė, kad:

8.1. pareiškėjai skundu siekia neteisėto rezultato. A. K., kaip įgaliotas asmuo tik bankroto procedūroms vykdyti, nesantis UAB „Idėjų rinka“ vadovu ar įgaliotu asmeniu užtikrinti kasdienių juridinio asmens funkcijų vykdymą, negali būti atsakingas už juridinio asmens draudimo paslaugų pirkimą ar draudimo sutarčių derinimą;

8.2. A. K., kaip bankroto administratorius, pats buvo sudaręs profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį, šis draudimas galiojo tariamo draudiminio įvykio metu. Pareiškėjai netinkamai vertina Administratoriaus draudimo poliso turinį ir neatsižvelgia į tai, kad A. K. pats buvo apdraudęs savo profesinę veiklą;

8.3. Tarnyba yra institucija, įgaliota spręsti dėl pažeidimo buvimo ar nebuvimo fakto ir, atitinkamai, dėl atsakingų asmenų baudimo. A. K. palaiko atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2022 m. lapkričio 22 d. sprendime atmetė pareiškėjų E. G. ir I. G. skundą.

10. Teismas nustatė, kad:

10.1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Tvorų tiekimas“, bankroto administratoriumi paskiriant UAB „Idėjų rinka“. UAB „Idėjų rinka“ įgaliojo bankroto administratorių A. K. atlikti UAB „Tvorų tiekimas“ bankroto administravimo procedūras;

10.2. pareiškėjai 2018 m. liepos 4 d. (užregistruota 2018 m. liepos 10 d.) kreipėsi į Tarnybą su prašymu atlikti Administratoriaus veiklos patikrinimą. Pareiškėjai nurodė, kad UAB „Tvorų tiekimas“ galbūt buvo padaryta žala, o A. K. nėra įtrauktas į civilinės atsakomybės draudimo poliso asmenų sąrašą;

10.3. Tarnyba 2018 m. spalio 11 d. priėmė sprendimą nepradėti neplaninio bankroto administratoriaus veiklos patikrinimo, kadangi tam nebuvo pagrindo. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir vėliau Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjų skundus dėl pastarojo Tarnybos sprendimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1708-525/2020 iš dalies tenkino pareiškėjų apeliacinį skundą, t. y. panaikino šį Tarnybos sprendimą ir įpareigojo Tarnybą iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2018 m. liepos 4 d. prašymą (skundą);

10.4. Tarnyba 2020 m. gruodžio 30 d. priėmė Sprendimą, kuriame atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą atlikti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą dėl pareigos turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą ar rengti išvadą dėl netinkamo profesinės civilinės atsakomybės apdraudimo profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

11. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, ĮBĮ nuostatas) ir jį aiškinančią teismų praktiką. Teismas taip pat nustatė, kad, Administratoriui administruojant UAB „Tvorų tiekimas“ bankroto procedūras, Administratorius turėjo profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą Nr. 0004515 (AAS „BTA Baltic Insurance Company“), draudimo objektas – draudėjo civilinė atsakomybė už turtinę žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir per vienerius metus nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų neteisėtų draudėjo veiksmų atliekant juridinių asmenų bankroto procedūras. Sutartyje nurodytos specialiosios sąlygos, kuriose pažymėta, jog darbuotojai, turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, yra R. J. ir L. P. Draudimo poliso išdavimo data – 2017 m. kovo 2 d., jis galiojo nuo 2017 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 15 d. (imtinai). Administratorius nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2019 m. kovo 15 d. buvo apsidraudęs UADBB „Colemont draudimo brokeris“, liudijimo Nr. PI180116. Taigi, byloje nėra ginčo, kad Administratorius pareiškėjų prašymo (skundo) pateikimo Tarnybai metu buvo apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

12. Teismas atsižvelgė į AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2018 m. birželio 20 d. rašte pateiktus paaiškinimus, jog polise numatytos specialiosios sąlygos, t. y. baigtinis sąrašas darbuotojų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, tarp kurių nėra A. K. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nurodė neturintis duomenų apie tai, kad draudimo polisas buvo pakeistas ar papildytas darbuotojų sąrašas. Jis taip pat nurodė, jog pagal viešai prieinamą informaciją bankroto administratorius A. K. savo profesinę civilinę atsakomybę yra apsidraudęs kitoje bendrovėje, todėl dėl jo profesinės veiklos draudimo poliso BSBALF Nr. 0004515 draudimo apsauga negaliotų.

13. Teismas pažymėjo, kad A. K. įsidarbino UAB „Idėjų rinka“ tik 2017 m. kovo 10 d., t. y. jau po to, kai ji sudarė draudimo sutartį su draudimo bendrove. Teismui buvo pateikti bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimai, patvirtinantys, jog A. K. turėjo galiojantį profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, kuris galiojo nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. spalio 24 d., nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2018 m. spalio 25 d. Taigi, A. K. tiek bankroto administravimo procedūrų vykdymo metu, tiek pareiškėjų prašymo (skundo) pateikimo Tarnybai metu buvo apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

14. Teismas akcentavo, kad Tarnyba Sprendime konstatavo, jog galioję teisės aktai draudimo apsaugos galiojimo nesiejo su bankroto administratoriaus darbuotojų skaičiumi, jų skyrimu ar nurodymu draudimo sutartyje ir panašiomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad draudimo polise nebuvo nurodytas Administratoriaus darbuotojas A. K., yra nereikšmingos vertinant, ar bankroto administratoriaus darbuotojai, turintys teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, turėjo profesinės civilinės atsakomybės draudimą. Konkrečių darbuotojų nurodymas draudikui pagal galiojusius teisės aktus galėjo būti reikšmingas tik pačioms draudimo sutarties šalims vertinant draudimo riziką ir pagal ją nustatant draudimo įmokos dydį, nes tuomet galiojusių Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1K-143 patvirtintų Bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės atliekant įmonių bankroto procedūras privalomojo draudimo taisyklių 9 punkte buvo nustatyta, kad draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu draudimo sutartyje, atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį, o vienu iš rizikos laipsnio nustatymo kriterijų buvo administratoriaus darbuotojų, turinčių teisę teikti administravimo paslaugas, skaičius. Tarnyba padarė išvadą, kad Administratorius buvo apdraudęs savo profesinę civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų nustatytų reikalavimų.

15. Teismas konstatavo, kad Tarnyba iš esmės įvertino faktą, jog UAB „Idėjų rinka“ turėjo profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą, nors jame nebuvo įrašytas A. K., tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu ĮBĮ teisinis reguliavimas nereikalavo detalizuoti asmenų, kuriems draudimas galioja, t. y. užteko turėti profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Tiek Administratorius, tiek A. K. turėjo profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą UAB „Tvorų tiekimas“ bankroto administravimo proceso metu ir pareiškėjų prašymo Tarnybai pateikimo metu. Taigi, nėra pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo vertinti UAB „Idėjų rinka“ veiksmus ar skirti nuobaudą, kadangi nėra nustatyti jos neteisėti veiksmai, neveikimas ir pan. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog jis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą, kadangi tam nebuvo teisinio pagrindo.

16. Teismas nusprendė, kad pareiškėjų skundas yra atmestinas. Skundą atmetus, pareiškėjams nepriteistinas jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. 17. Pareiškėjai E. G. ir I. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Tarnybą priimti administracinį sprendimą, kuriuo būtų konstatuota, kad nemokumo administratorius UAB „Idėjų rinka“ padarė ĮBĮ 11 straipsnio 15, 16 ir 17 dalių pažeidimą bei įpareigoti taikyti nuobaudą / poveikio priemonę UAB „Idėjų rinka“ ir (ar) atsakingam jos asmeniui.

18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

18.1. teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas – ĮBĮ 11 straipsnio 15, 16 ir 17 dalies nuostatas, taip pat pažeidė res judicata principą, kadangi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis padarė priešingas išvadas nei padarytosios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1708-525/2020;

18.2. šioje byloje egzistuoja išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą baigiamuoju teismo aktu įpareigoti atsakovą (viešojo administravimo subjektą) priimti pakankamai apibrėžto turinio administracinį sprendimą, kuriame būtų konstatuota, kad Administratorius padarė ĮBĮ 11 straipsnio 15, 16 ir 17 dalies pažeidimą, paliekant atsakovui diskreciją parinkti taikytiną poveikio priemonę: (i) po to, kai pareiškėjai pradėjo įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, iki apeliacinio skundo padavimo praėjo daugiau nei ketveri metai; (ii) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) konstatuoti Administratoriaus padarytas ĮBĮ nuostatų pažeidimas bei Sprendime ir teismo sprendime nurodytų teiginių neteisėtumas ir nepagrįstumas; (iii) tiek atsakovas, tiek teismas ignoravo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį;

18.3. Administratoriaus privalomasis civilinės atsakomybės draudimas neapėmė A. K. Tai, kad A. K. buvo apdraudęs savo asmeninę civilinę atsakomybę, jokiu būdu nepanaikina ir negali panaikinti Administratoriaus pareigos turėti privalomąjį profesinės civilinės atsakomybės draudimą, apimantį visus darbuotojus.

19. Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas teigia, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia nei Sprendimo, nei teismo sprendimo teisėtumo.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Idėjų rinka“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą.

22. UAB „Idėjų rinka“ sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais, taip pat su atsakovo argumentais. UAB „Idėjų rinka“ nuomone, pareiškėjai sau palankia prasme interpretuoja ĮBĮ nuostatas, tačiau jų teiginiai nepatvirtina Administratoriaus padaryto pažeidimo fakto. UAB „Idėjų rinka“ tvirtina, kad nei ji, nei jo įgalioti asmenys bankroto procese nepadarė jokios žalos nei UAB „Tvorų tiekimas“, nei šios bankrutavusios bendrovės kreditoriams.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą.

24. A. K. sutinka su teismo išvadomis ir jo motyvais. A. K. teigia, kad ne visų darbuotojų nurodymas draudimo poliso specialiosiose sąlygose lemia tik draudimo poliso kainos pasikeitimą, bet ne draudimo sutarties galiojimą ar negaliojimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas netenkino pareiškėjų 2018 m. liepos 4 d. prašymo atlikti neplaninį bankroto administratoriaus UAB „Idėjų rinka“ veiklos patikrinimą dėl pareigos turėti privalomąjį ciivlinės atsakomybės draudimą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovui priimti administracinį sprendimą, kuriuo būtų konstatuota, kad UAB „Idėjų rinka“ padarė teisės aktų pažeidimą pagal skunde nurodytas faktines aplinkybes, bei taikyti nuobaudą (poveikio priemonę) UAB „Idėjų rinka“ arba jos atsakingam asmeniui.

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27. ĮBĮ (neteko galios nuo 2020 m. sausio 1 d.) 37 straipsnio 6 dalies 4 punkte buvo įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimo ir asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo sudarymo tvarką, bankroto administratorių veiklos priežiūros tvarką.

28. Lietuvos Respublikos finansų ministras 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtino Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisykles (neteko galios nuo 2020 m. vasario 14 d.). Šių taisyklių 2 punkte nurodyta, kad bankroto administratorių veiklos priežiūrą atliekanti institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šių taisyklių 7 punkte įtvirtinta, kad Tarnyba tikrina bankroto administratorių veiklą organizuodama: 7.1. planinius patikrinimus, kurie numatomi Tarnybos vadovo tvirtinamame atitinkamais kalendoriniais metais planuojamų patikrinti administratorių veiklos patikrinimų plane, skelbiamame Tarnybos interneto svetainėje iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos kitiems kalendoriniams metams; ir (arba) 7.2. neplaninius patikrinimus, kurie atliekami Tarnybos vadovo sprendimu esant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytiems pagrindams. Pagal šių taisyklių 8 punktą, planiniai ir neplaniniai bankroto administratorių veiklos patikrinimai atliekami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, šiomis taisyklėmis ir pagal Viešojo administravimo įstatymą Tarnybos parengtomis su Lietuvos Respublikos finansų ministerija suderintomis ir Tarnybos vadovo patvirtintomis patikrinimų taisyklėmis.

29. Tarnybos direktorius 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtino Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisykles. Šių taisyklių 20 punkte nurodyta, kad neplaninis patikrinimas Tarnybos vadovo sprendimu gali būti atliekamas, be kita ko, Tarnybai gavus asmenų pareiškimą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (20.2 p.).

30. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.) 134 straipsnio 2 punktą, nemokumo administratorių veiklą prižiūri priežiūros institucija. Šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje priežiūros institucija apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta valstybės institucija, atsakinga už nemokumo administratorių veiklos priežiūros ir kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų vykdymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą“ 1 punktu paskyrė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priežiūros institucija, vykdančia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatytas funkcijas, o 2.1 punktu įgaliojo Lietuvos Respublikos finansų ministeriją patvirtinti Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisykles.

31. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 1K-30 patvirtintų Nemokumo administratorių veiklos priežiūros taisyklių (įsigaliojo 2020 m. vasario 14 d.) 5 punkte nurodyta, kad Tarnyba tikrina administratorių veiklą organizuodama: 5.1. planinius patikrinimus, kurie numatomi priežiūros institucijos vadovo tvirtinamame atitinkamais kalendoriniais metais planuojamų patikrinti administratorių veiklos patikrinimų plane (toliau – planinių patikrinimų planas), skelbiamame priežiūros institucijos interneto svetainėje: 5.2. neplaninius patikrinimus, kurie gali būti atliekami priežiūros institucijos vadovo sprendimu Viešojo administravimo įstatymo 33 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais. Pagal šių taisyklių 6 punktą, Tarnyba, atlikdama planinius ir neplaninius patikrinimus, vadovaujasi Tarnybos vadovo patvirtintais planinių patikrinimų plano sudarymo kriterijais, planinių patikrinimų taisyklėmis ir neplaninių patikrinimų taisyklėmis.

32. Tarnybos direktorius 2020 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. V1-86 patvirtino Nemokumo administratorių veiklos patikrinimų taisykles (įsigaliojo 2020 m. liepos 9 d.). Šių taisyklių 30 punkte, be kita ko, nurodyta, kad neplaninis patikrinimas Tarnybos vadovo sprendimu gali būti atliekamas Tarnybai gavus asmens pareiškimą ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali pažeisti nemokumo procesą reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus galimus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu (30.2 p.).

33. Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptartas teisės normas, nustatė, kad tiek pareiškėjų prašymo pateikimo metu (t. y. 2018 m. liepos 4 d.), tiek pareiškėjų prašymo pakartotinio nagrinėjimo laikotarpiu ir Sprendimo priėmimo metu (t. y. 2020 m. gruodžio 30 d.) Tarnybai buvo suteikta kompetencija vykdyti bankroto administratorių (nemokumo administratorių) veiklos priežiūrą. Tokia veiklos priežiūra gali būti vykdoma, be kita ko, atliekant neplaninį patikrinimą Tarnybos vadovo sprendimu, gavus asmens pareiškimą ar kitą dokumentą dėl bankroto administratoriaus (nemokumo administratoriaus) veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl bankroto administratoriaus (nemokumo administratoriaus) veiksmų ar neveikimo, kurie gali pažeisti teisės aktų reikalavimus.

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į Tarnybą su prašymu atlikti neplaninį Administratoriaus patikrinimą. Pareiškėjai šiame prašyme pateikė informaciją apie tai, kad Administratoriaus privalomasis profesinės civilinės atsakomybės draudimas galbūt yra negaliojantis arba neapimantis Administratoriaus darbuotojo A. K., kuris buvo įgaliotas administruoti bankrutuojančią UAB „Tvorų tiekimas“. Atsakovas į šį prašymą atsakė Sprendimu, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymą atlikti neplaninį Administratoriaus veiklos patikrinimą dėl pareigos turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą ar rengti išvadą dėl netinkamo profesinės civilinės atsakomybės apdraudimo profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

35. Teisėjų kolegija šiame kontekste akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-364/2014, 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-642-1047/2025).

36. Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 57straipsnio 7 dalį, darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, įvertinusi ginčijamą Sprendimą, proceso šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus įrodymus, teisę ir teismų praktiką, daro išvadą, kad pareiškėjų argumentai dėl Administratoriaus padarytų teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su reikalavimu turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, niekaip nepatvirtina pareiškėjų teisių pažeidimo. Šiuo atveju Sprendime yra pateiktas atsakymas pareiškėjams į jų pateiktą prašymą, išsamiai nurodant priežastis, dėl kurių atsakovas atsisakė pradėti neplaninį patikrinimą. Įvertinus pareiškėjų išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pareiškėjams yra suprantami atsisakymo tenkinti jų prašymą motyvai, ir pareiškėjai nesutinka su atsakovo priimtu sprendimu (t. y. sprendimu nepradėti neplaninio patikrinimo) iš esmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai neįrodė savo teisių pažeidimo (materialinio teisinio suinteresuotumo), ir tai yra pakankamas pagrindas netenkinti jų skundo reikalavimų.

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl tinkamai neįvertino pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, tačiau teisėjų kolegija sutinka su galutiniu teismo sprendimu atmesti pareiškėjų skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų E. G. ir I. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2022 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė