2019-02-20 Nr. AB-4904-3-65-3-00055-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-247-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00055-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.1., 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Aukštaitijos vandenys“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą prašydamas 1) įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybę įvesti vandentiekį ir nuotekų sistemą, kurias atjungė nuo namo (duomenys neskelbiami), Ramygaloje, sutvarkyti nuotekų sistemą, kad vanduo netekėtų į kiemą ir po namu; 2) priteisti iš Panevėžio rajono savivaldybės (toliau – ir savivaldybė, atsakovas) 10 000 eurų turtinei žalai atlyginti (namo remontui); 3) priteisti iš Panevėžio rajono savivaldybės 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam ir jo sutuoktinei V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis 4 butų name (duomenys neskelbiami) Ramygaloje, Panevėžio rajone (toliau- ir (duomenys neskelbiami) namas). Butą įsigijo 2004 metais. Netoliese veikė pieninė, kuri tuo metu priklausė akcinei bendrovei (toliau – AB) „Panevėžio pienas“, ir iš jos (duomenys neskelbiami) namui bei namui (duomenys neskelbiami), Ramygaloje, Panevėžio rajone (toliau – ir (duomenys neskelbiami) namas) buvo tiekiamas šaltas vanduo. Vėliau pieninė atiteko AB „Pieno žvaigždės“, dar vėliau ją įsigijo R. Ž. įmonė „Uola“. Kurį laiką šaltas vanduo dar buvo tiekiamas, tačiau nuo 2011 metų R. Ž. tiekti vandenį atsisakė. Nuo 2011 metų pabaigos šaltas vanduo nurodytiems namams netiekiamas. 2012 m. rugpjūčio 16 d. Ramygalos seniūnija Panevėžio rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą skirti lėšas vandentiekio trasos paklojimui, lėšos buvo skirtos. Atliekant vandentiekio tinklų paklojimo darbus, buvo atjungtas įvadas, nukirstas vamzdis, vedantis į (duomenys neskelbiami) namą, ir nuvestas į (duomenys neskelbiami) namą. Jeigu nebūtų atkirstas vandens tiekimas į (duomenys neskelbiami) namą, pareiškėjas gautų šaltą vandenį iš Liaudies g. esančios magistralės. Panevėžio rajono savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 20 d. nuo Panevėžio rajono Ramygalos gimnazijos (duomenys neskelbiami) gatvėje naujai iškasė apie 100 metrų ilgio trasą per (duomenys neskelbiami) esantį žemės sklypą ir lietaus vandenį sujungė su nuotekų sistema, kur ėjo per pareiškėjo sklypą. Taip pat namo (duomenys neskelbiami)nuotekų sistema buvo prijungta šioje trasoje. Kadangi trasa buvo aklina, pradėjus lyti lietui, visos nuotekos per šulinėlius iškilo į viršų ir pradėjo tekėti po namu (duomenys neskelbiami), užliejo ir žemės sklypą.

3. Pareiškėjo teigimu, savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr.T-118 patvirtino Panevėžio rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialųjį planą, pagal kurį, teritorija, kurioje yra (duomenys neskelbiami) gatvė, priskirta viešojo vandens tiekimo teritorijai, tačiau geriamo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo klausimai iki šiol neišspręsti, Panevėžio rajono savivaldybė neužtikrina pareiškėjo teisės į švarią aplinką. Dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos neveikimo namui yra sutrūkę pamatai, pūva grindys, namo remontui reikės 10 000 eurų. Pareiškėjui padaryta ir neturtinė žala, atsakovas jam kerštauja dėl to, kad jis ieško teisybės.

4. Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad nei Ramygalos seniūnija, nei savivaldybė neinicijavo gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami) atjungimo nuo privačiam vandens tiekėjui priklausiusio vandentiekio. Savivaldybė atliko jai įstatymu priskirtą savarankiškąją savivaldybės funkciją - geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo organizavimą, inicijuodama vandentvarkos infrastruktūros plėtros Ramygaloje projektą ir netiesiogiai dalyvaudama jį įgyvendinant. Šiuo metu tiek vandentiekio tinklai, tiek nuotekų šalinimo tinklai nutiesti iki namui (duomenys neskelbiami) priskirtos žemės sklypo ribos. Kiti butų, esančių name (duomenys neskelbiami), savininkai jiems priklausančius vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklus prijungė prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų, sudarė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis. Pareiškėjas ne kartą buvo informuotas apie sudarytą galimybę gauti tinkamos kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas ir naudotis centralizuoto geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, t. y. informuotas dėl galimybės kreiptis į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aukštaitijos vandenys“ dėl prisijungimo sąlygų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų.

6. Atsakovas akcentavo, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų organizavimo bei planavimo bendrieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau- ir Įstatymas). Pagal Naujų abonentų ir vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1-500 (toliau – Reikalavimai), vartotojas, pageidaujantis prisijungti savo geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų išleidimo tinklus prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui pateikia prašymą raštu, elektroniniu paštu išduoti prisijungimo sąlygas. Šiuose reikalavimuose detaliai išdėstyta prisijungimo sąlygų išdavimo tvarka, tolesnė prisijungimo procedūra. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 126 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašas (toliau – Sąlygų aprašas), pagal kurį, vartotojas geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui raštu pateikia prašymą sudaryti sutartį, sudarius sutartį, tiekėjas ir tvarkytojas pagal sutartyje nurodytas sąlygas vartotojui tiekia saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir priima iš vartotojo nuotekas.

7. Atsakovas apibendrindamas pažymėjo, kad pareiškėjui sudarytos visos galimybės prisijungti prie miesto vandentiekio bei nuotekų tinklų. Pareiškėjas savo argumentus dėl žalos grindžia abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių įrodymų, kad savivaldybė ar jos institucijos neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojančius teisės aktus, neįrodė ir patirtos žalos fakto. Be to, prašė byloje taikyti 3 metų senaties terminą.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aukštaitijos vandenys“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad 2012 m. vasarą, R. Ž. įmonei „Uola“ nutraukus geriamojo vandens tiekimą į namus (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami), Panevėžio rajono savivaldybės prašymu UAB „Aukštaitijos vandenys“ įrengė vandentiekio tinklus nuo bendrovei priklausančių magistralinių vandentiekio tinklų, esančių Liaudies gatvėje, iki namo (duomenys neskelbiami) ir 2012-09-05 su šio namo gyventojais sudarė vandens tiekimo sutartis. Panevėžio rajono savivaldybės prašymu vykdant projektą „Vandens tvarkymo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Panevėžio mieste ir rajone (Garuckų k. Ramygalos sen. Ir Ramygalos miestas)“ Nr.VP3-3.1-AM-01-V-05-015, šio projekto objektui „Nuotekų slėginiai tinklai, NPS, nuotekų rinktuvai ir vandentiekio skirstomieji tinklai“ parengtame statybos techninio darbo projekte buvo numatyta, kad būtina sudaryti galimybę visiems gyventojams prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, t. y. vandentiekio tinklus įrengti iki gyventojams priklausančių sklypų ribos. Įstatymo 16 straipsnio 13 punktas numato, kad „<...> geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandentiekio įvadai ir (arba) nuotekų įvadai įrengiami viešoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamojoje teritorijoje) iki abonentui ar vartotojui nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ar naudojamo turto ribos“. Tai pažymėta ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2013 m. rugsėjo 9 d. pažymoje Nr.4D-2013/2-627. Vykdant Projektą, vandentiekio ir nuotekų tinklai įrengti iki namo (duomenys neskelbiami) sklypo ribos, taip pat iki namo (duomenys neskelbiami) sklypo ribos. Dvi (duomenys neskelbiami) namo butų savininkės yra prisijungusios prie magistralinių tinklų, joms tiekiamas geriamasis vanduo bei šalinamos nuotekos. Kodėl to nedaro pareiškėjas, UAB „Aukštaitijos vandenys“ nėra žinoma.

II. 10. Panevėžio apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2017 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą atmetė.

11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui bendrosios nuosavybės teise priklauso butas, esantis name (duomenys neskelbiami), Ramygaloje, Panevėžio rajone. Bylos medžiaga ir šalys patvirtina, kad iki 2012 metų geriamąjį vandenį šiam namui tiekė privatus tiekėjas - pieninė, atskirais laikotarpiais priklausiusi AB „Panevėžio pienas“, AB „Pieno žvaigždės“, R. Ž. įmonei „Uola“, vandens tiekimas į (duomenys neskelbiami) namą buvo nutrauktas tiekėjo iniciatyva (jam bankrutavus). Pareiškėjas nuo 2012 metų daugkartiniais skundais, adresuotais Ramygalos seniūnui, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai bei merui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, siekia, kad Panevėžio rajono savivaldybė užtikrintų jam geriamojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą centralizuotais magistraliniais tinklais, įrengiant tiek nuotekų, tiek geriamojo vandens įvadus į (duomenys neskelbiami) namą, teigdamas, jog Ramygalos seniūnija nukirto vandentiekio vamzdį, vedantį į (duomenys neskelbiami) namą, ir jį pajungė į (duomenys neskelbiami) namą, o į nuotekų vamzdyną, einantį per (duomenys neskelbiami) sklypą, pajungė lietaus vandenį nuo (duomenys neskelbiami) sklypo bei nuotekų vamzdyną nuo (duomenys neskelbiami) namo, todėl dėl aklinos trasos nuotekos pradėjo tekėti per šulinėlių viršų po namu.

12. Teismas nustatė, kad savivaldybė, įgyvendindama Seimo kontrolieriaus rekomendacijas, pateiktas jo 2013 m. rugsėjo 9 d. pažymoje Nr. 4D-2013/2-627, ir atsižvelgdama į tai, kad panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas buvo rengiamas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Panevėžio mieste ir rajone (Garuckų k., Ramygalos sen. ir Ramygalos m.) (toliau - ir Projektas), nutarė individualiai nerengti vandentiekio atkarpos nuo jau įrengtų centralizuotų vandentiekio tinklų iki namo (duomenys neskelbiami), bet namo (duomenys neskelbiami) gyventojų problemą dėl geriamojo vandens tiekimo išspręsti vykdant Projektą. Pagal Projektą, numatyta nutiesti tiek vandentiekio centralizuotus tinklus, tiek nuotekų tinklus iki (duomenys neskelbiami) žemės sklypo ribos iš kitos žemės sklypo (duomenys neskelbiami) gatvėje pusės (duomenys neskelbiami) gatve. Projektas ginčo teritorijoje įgyvendintas 2015 m. rudenį, taigi, visiems (duomenys neskelbiami) namo gyventojams yra sudaryta galimybė savo vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklus prijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Tą pripažįsta ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas savo skundo reikalavimą grindžia argumentu, kad savivaldybės administracija savo lėšomis privalo jam priklausančius vidaus tinklus sujungti su iki žemės sklypo (duomenys neskelbiami) ribos nutiestais magistraliniais tinklais

13. Teismas, išnagrinėjęs Įstatymo, Reikalavimų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Priežiūros taisyklės) nuostatas pažymėjo, kad teisės aktų normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Panevėžio rajono savivaldybė įvykdė teisės aktais jai nustatytą pareigą – organizavo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, vandentiekio įvadų ir nuotekų išvadų įrengimą iki pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribos, o pareiga savivaldybei kokiu nors būdu dalyvauti pareiškėjo, kaip naujo abonento, prijungimo prie magistralinių tinklų procedūroje teisės aktais nėra nustatyta, šis klausimas turi būti sprendžiamas Reikalavimų nustatyta tvarka, pareiškėjui raštu kreipiantis į geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad visi kiti (duomenys neskelbiami) name gyvenantys asmenys (viename bute niekas negyvena) prisijungę prie geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo (UAB „Aukštaitijos vandenys“) centralizuotų tinklų, jiems tiekiamas geriamasis vanduo bei šalinamos nuotekos pagal sudarytas viešąsias sutartis, kas patvirtina, kad (duomenys neskelbiami) namo gyventojams yra sudarytos visos sąlygos gauti geriamąjį vandenį bei šalinti nuotekas, naudojantis centralizuotomis sistemomis. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti jo prašomus veiksmus yra nepagrįstas.

14. Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas apie tai, jog nutiesus vandentiekio tinklus į namą (duomenys neskelbiami) ir tiekiant šiam namui geriamąjį vandenį, geriamasis vanduo senaisiais tinklais į namą (duomenys neskelbiami) nebuvo tiekiamas, sužinojo vėliausiai 2012 m. spalio mėnesį, gavus Ramygalos seniūnijos 2012 m. spalio 24 d. raštą Nr.S-689, todėl nuo šios datos skaičiuotinas 3 metų senaties terminas kreiptis teisminės gynybos. Pareiškėjas skundą teismui dėl žalos atlyginimo padavė tik 2016 m. kovo 4 d., t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pareiškėjas atnaujinti praleisto termino neprašė bei nenurodė priežasčių dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas. Esant savivaldybės administracijos prašymui taikyti senaties terminą, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą taikyta ieškinio senatis ir šis jo reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas.

15. Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą dėl jo namui padarytos žalos dėl nuotekų užliejimo, teismas įvertino byloje esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėjo paaiškinimų, kad į šiuos lietaus kanalizacijos tinklus buvo pajungtos ir nuotekos iš (duomenys neskelbiami) namo, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai. Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos teismo procesiniuose dokumentuose, priimtuose administracinio teisės pažeidimo byloje, konstatuotos aplinkybės, šalių paaiškinimai patvirtina, kad 2014 m. sausio mėnesį, tiriant žemės sklypo (duomenys neskelbiami) apsėmimo faktą bei likviduojant apsėmimo padarinius, buvo nustatyta, jog iš (duomenys neskelbiami) namo per nenustatytų asmenų neleistinai paklotą vamzdį į lietaus kanalizacijos liniją buvo išleidžiamos buitinės nuotekos. Taigi, nenustačius turtinės žalos fakto, priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodomos žalos bei jo nurodomų savivaldybės administracijos veiksmų, kaip dviejų privalomų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalavimas atlyginti turtinę žalą laikytas nepagrįstu, todėl atmestas.

III. 16. Pareiškėjas V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais motyvais kaip ir skunde, akcentuodamas, kad savivaldybė neteisėtai atjungė vandenį ir užliejo jo sklypą nuotekomis, todėl turi ištaisyti padėtį ir atlyginti žalą.

17. Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad pareiga savivaldybei kokiu nors būdu dalyvauti pareiškėjo, kaip naujo abonento, prijungimo prie magistralinių tinklų procedūroje teisės aktais nenustatyta, o šis klausimas turėtų būti sprendžiamas pareiškėjui kreipiantis į geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją vadovaujantis Priežiūros taisyklėmis bei Reikalavimais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl ieškinio senaties taikymo jo prašymui atlyginti neturtinę žalą, o spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos teisingai nurodė, kad nėra nustatyti nei atsakovo neteisėti veiksmai nei žalos dydis, todėl negalima priteisti turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo.

19. Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybė atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, analogiškais Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp pareiškėjo ir Panevėžio rajono savivaldybės bei Panevėžio rajono savivaldybės administracijos dėl veiksmų, kurių, pareiškėjo manymu, jos neatliko užtikrinant geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą pareiškėjui bei tuo sukėlė pareiškėjui turtinę bei neturtinę žalą.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad teisės aktai nenumato savivaldybės pareigos užtikrinti pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje esančių vidaus vandens ir nuotekų tinklų prijungimą prie viešųjų geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų, pareiškėjas neįrodė turtinės žalos egzistavimo, o reikalavimui atlyginti neturtinę žalą praleido ieškinio senaties terminą.

22. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad savivaldybė nutraukė jam geriamojo vandens tiekimą, neužtikrino jam geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, padarė turtinę žalą, kai nuotekomis buvo užlietas jo sklypas bei neturtinę žalą, nes spręsdamas konfliktą susipyko su kaimynais bei šeima.

23. Atsakovai Panevėžio rajono savivaldybė ir Panevėžio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad teisės aktai numato pareiškėjo teisę gauti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas ir šią teisę jis gali įgyvendinti kreipdamasis į geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo įmones.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

25. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir jas pagrindžiančiais argumentais, todėl, vadovaudamasi LVAT bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kurioje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, LVAT 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.), jų iš naujo nekartoja, tik papildo.

Dėl apelianto reikalavimo įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybę įvesti pareiškėjui geriamojo vandens ir nuotekų sistemas ir sutvarkyti nuotekas taip, kad netekėtų po namu.

26. Ginčui aktualus teisinis reguliavimas nustatytas Įstatymu (įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. birželio 1 d.), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – VTĮ), Reikalavimais bei Priežiūros taisyklėmis. VTĮ 6 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas priskirtinas savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms. Vykdydamos šias funkcijas pagal Įstatymo (įstatymo redakciją, galiojusią nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.) 11 straipsnio 1 punkto nuostatas savivaldybės organizuoja ir koordinuoja geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje; nustato naujų abonentų, išskyrus vartotojus, prijungimo prie viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įmoką pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką (11 straipsnio 4 punktas). Nors ginčo metu galiojusios redakcijos Įstatyme nebuvo numatyti detalūs reikalavimai dėl naujų abonentų (vartotojų) prijungimo prie vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo infrastruktūros iš minėtų Įstatymo nuostatų bei Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172, 2.1 punkto matyti, kad norėdamas prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklo naujus vartotojus arba padidinti suvartojamo vandens ar šalinamų nuotekų ir teršalų kiekį plečiamuose bei gamybą didinančiuose objektuose, vartotojas (abonentas) turi pateikti reikiamą paraišką ir gauti iš tiekėjo technines sąlygas normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka. Taigi, pats asmuo, pageidaujantis prisijungti prie vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo (šalinimo) sistemos, turi pateikti prašymą paslaugų tiekėjui dėl prijungimo. Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigalioję Reikalavimai analogiškai nustatė, kad asmuo, pageidaujantis prijungti savo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus, įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui pateikia prašymą raštu, elektroniniu paštu išduoti prisijungimo sąlygas (4 punktas).

27. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad iki namo, kuriame gyvena pareiškėjas, (duomenys neskelbiami), Ramygaloje, sklypo ribos, 2015 metais Panevėžio rajono savivaldybė, įgyvendindama Projektą, nuvedė geriamo vandens ir nuotekų sistemos įvadus. Taip pat nustatyta, kad iš 4 butų, esančių name adresu (duomenys neskelbiami), 2 butai nuo namo sklypo ribos įvado įsivedė geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sistemas savo lėšomis. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo išduotos projektavimo sąlygos pagal Reikalavimus, tačiau, pareiškėjas netęsė vandens ir nuotekų įvedimo darbų, nes nepageidavo šių darbų apmokėti savo lėšomis. Be to, pareiškėjas manė, kad pati savivaldybė turi organizuoti šių sistemų įvedimą iki pareiškėjo buto, nes pati neteisėtai šių paslaugų teikimą ir nutraukė. Pareiškėjas nepateikė įtikinamų argumentų ir posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepaaiškino, kodėl į jo butą geriamo vandens ir nuotekų tvarkymo sistemų vamzdžiai turėtų būti nutiesti neatlygintinai. Pareiškėjo argumentai, kad savivaldybė turėtų įvesti vandens ir nuotekų sistemas iki pareiškėjo buto, nes ji ir atjungė vandenį, vertintini kritiškai, nes iš byloje pateiktų įrodymų bei teisinio reguliavimo matyti, kad vandens tiekimas namui, esančiam (duomenys neskelbiami), Ramygaloje buvo atjungtas, kai R. Ž. įmonė „Uola“ nustojo vykdyti veiklą buvusios pieninės patalpose ir būtent dėl to nutrūko vandens tiekimas 2012 m. Taip pat nenustatyti savivaldybės neteisėti veiksmai organizuojant naujo vandens įvado tiesimą iki sklypo ribos (duomenys neskelbiami) ir (duomenys neskelbiami), Ramygaloje. Įvertinus teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Panevėžio rajono savivaldybė, organizuodama vandens ir nuotekų sistemų tiesimą bei koordinuodama geriamojo vandens paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje, veikė pagal teisės aktus, nenustatytas ir savivaldybės neteisėtas neveikimas.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Panevėžio rajono savivaldybę atlikti veiksmus – užtikrinti vandens ir nuotekų sistemos įvedimą į pareiškėjo butą ir sutvarkyti namo užliejimo nuotekomis padarinius.

Dėl turtinės žalos

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Taigi turtinės žalos atsiradimo faktas konstatuojamas nustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (ar valstybės apskritai) neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareiškėjo patirtus nuostolius ar negautas pajamas ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir patirtų nuostolių ar negautų pajamų.

30. Apeliantas 10 000 Eur turtinę žalą kildina iš atsakovo savivaldybės veiksmų, kuriais ji neteisingai prijungdama nuotekų sistemą į lietaus nuvedimo sistemą, sukėlė daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbiami), Ramygaloje, dalies, kurioje yra pareiškėjo butas ir sklypo dalies užliejimą nuotekomis, dėl ko pareiškėjas patyrė žalą.

31. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad Panevėžio rajono savivaldybė prie šalia pareiškėjo žemės sklypo einančios lietaus kanalizacijos linijos 2013 m. prijungė lietaus nutekėjimo sistemas nuo (duomenys neskelbiami) gatvės, o namo (duomenys neskelbiami) gyventojams neteisėtai prijungus savo nuotekų sistemas prie minėtos lietaus kanalizacijos linijos, 2013 m. pabaigoje buvo užlietas pareiškėjo sklypas ir namo patalpos, dėl ko galėjo kilti turtinė žala. Vertinant bylos aplinkybes darytina išvada, kad tarp padarytos žalos – nuosavybės užliejimo ir apgadinimo nuotekomis ir Panevėžio rajono savivaldybės veiksmų nebuvo priežastinio ryšio. Ginčo dėl to, kad lietaus nuvedimo linija buvo skirta tik lietaus vandeniui nutekėti, nėra ir dėl to darytina prielaida, kad namo gyventojams savavališkai neprijungus nuotekų sistemos prie minėtos lietaus nuvedimo sistemos, minėta žala nebūtų kilusi. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nebuvo ir atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie būtų turėję tiesioginę įtaką turtinės žalos atsiradimui. Be to, teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjas nurodė, kad nurodyti 10 000 Eur nuostoliai yra hipotetiniai, jie nėra atlikęs remonto ar užsakęs ekspertizės, pats abejojo reikalaujamo turtinės žalos atlyginimo dydžiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

Dėl neturtinės žalos.

32. Apelianto teigimu, jam dėl savivaldybės veiksmų, nepagrįsto geriamojo vandens atjungimo ir atsisakymo įvesti vandenį pareiškėjui, pablogėjo santykiai su kaimynais ir šeimos nariais, todėl neturtinę žalą vertina 50 000 Eur.

33. Kaip yra nurodęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas ( inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr.

Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008).

Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma. Pažymėtina, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, todėl neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos atitinkamu atveju įstatymo reikalaujamos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010).

34. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teismų praktiką ir teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad neturtinės žalos padarymo faktas konstatuojamas nustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje argumentai dėl galimų valdžios institucijos neteisėtų veiksmų yra pakankamai analizuoti aptariant turtinės žalos nustatymą, dalyje dėl neturtinės žalos nustatymo jie yra analogiški ir nekartotini. Vertinant pareiškėjui padarytos neturtinės žalos padarymo fakto pagrindimą, pažymėtina, kad jis bus vertinamas kartu su priežastinio ryšio elementu.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi nebuvo pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtų veiksmų dėl turtinės žalos, taip pat šiuo atveju negalima iš pateiktų įrodymų nustatyti ir neturtinės žalos fakto. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo santykiai su kaimynais, seniūnu ir šeima nesusiklostė, tačiau nėra pagrindo manyti, kad tokius padarinius sukėlė atsakovų veiksmai. Darytina prielaida, kad tokius padarinius sukėlė paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis sprendžiant kilusias problemas dėl vandens ir nuotekų sistemų.

36. Be to, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad, jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas dėl ieškinio senaties taikymo, pabrėžė, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

37. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali ieškinio senaties taikyti savo iniciatyva ir gali ją taikyti tik tuo atveju, jei ginčo šalis to reikalauja. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas neprašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nenurodė. Ieškinio senatis šiuo atveju skaičiuotina vėliausiai nuo 2012 m. rugsėjo, kada pareiškėjui buvo paaiškintos priežastys, dėl kurių atjungtas (nutrūko) vandens tiekimas į (duomenys neskelbiami), todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pritaikė ieškinio senatį.

38. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius