2023-03-22 Nr. AB-6299-3-61-3-07383-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1435-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07383-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. L. ir M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. L. ir M. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjai I. L. ir M. L. (toliau – ir pareiškėjai) teismui pateikė skundą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 22S149855 ir Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 22S149854 (toliau – ir Sprendimai).

2. Pareiškėjai paaiškino, jog jie 2022 m. rugsėjo 18 d. per Raigardo pasienio kontrolės punktą atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją, turėdami (duomenys neskelbtini) išduotas Šengeno vizas Nr. 041776525 ir Nr. 041776524, galiojusias nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. Pasibaigus vizų galiojimo laikui pareiškėjai iš šalies neišvyko.

3. Pareiškėjai nurodė, kad Sprendimai dėl jų grąžinimo į užsienio valstybę buvo priimti tik formaliai pritaikius Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, nevertinant aplinkybių, kad abu pareiškėjai yra lietuvių kilmės asmenys, kurie yra kreipęsi dėl šio statuso pripažinimo.

4. Pareiškėjai paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. per Migracijos departamento elektroninių migracijos paslaugų portalą www.migris.lt pateikę prašymą Nr. 2209-PIL KILP-0033 išduoti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, prašymo registracijos Nr. 22P152344. Prie prašymo registracijos informacijos nurodyta, kad prašymas priimtas 2022 m. rugsėjo 30 d. ir vidutinė jo nagrinėjimo trukmė yra 165 kalendorinės dienos. Pareiškėjai iš karto po atvykimo į Lietuvos Respubliką kreipėsi dėl lietuvio kilmę patvirtinančio pažymėjimo gavimo, išsinuomojo būstą. Nelaiko savo elgesio aplaidžiu ar netinkamu, nes prašymą dėl lietuvio kilmę patvirtinančio pažymėjimo gavimo pareiškėjai pateikė vizos galiojimo laikotarpiu, tačiau nesitikėjo, kad tokie ilgi pažymėjimo išdavimo terminai. Atsakovas sprendimu įpareigojo pareiškėjus išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per 20 dienų nuo sprendimų įteikimo pareiškėjams dienos. Visuotinai yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) vyksta karo veiksmai ir yra vykdoma privaloma mobilizacija. Pareiškėjas M. L. yra tinkamo mobilizavimui amžiaus, todėl jam grįžus į (duomenys neskelbtini), jis bus verčiamas eiti kariauti. Pareiškėjai nepalaiko (duomenys neskelbtini) veiksmų ir nenori prisidėti prie karo. Pareiškėjai išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir tikėjosi, kad Lietuvos Respublikoje jiems kaip lietuvių kilmės asmenims bus išduotas leidimas laikinai gyventi, o vėliau, kai pareiškėjai įrodytų, jog jie yra lojalūs Lietuvos Respublikai ir gerbia valstybę bei nori būti jos piliečiais, pareiškėjai gautų ir Lietuvos pilietybę. Todėl pareiškėjams grįžus į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas M. L. būtų persekiojamas dėl savo politinių pažiūrų – nepritarimo (duomenys neskelbtini) prezidento vykdomai politikai, o taip pat būtų persekiojimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą ir dalyvauti kariniuose veiksmuose.

5. Pareiškėjai pažymėjo, kad jie ne tik yra lietuvių kilmės asmenys, bet taip pat praeityje jie nėra pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, nėra siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarę kitokių teisės pažeidimų, nėra duomenų, kad jie keltų kokią nors grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos ar Šengeno erdvės šalių viešajai tvarkai ar visuomenei. Iš to seka, kad nėra nustatyta priežasčių, kad pareiškėjai privalo nedelsiant išvykti iš Lietuvos Respublikos neatsižvelgiant į jų pateiktą prašymą, kurio pagrindu sprendžiama jų teisinė padėtis. Pareiškėjų nuomone, sprendimas priimtas neatlikus visapusiško ir išsamaus tyrimo dėl pareiškėjų situacijos, pritaikytos sankcijos yra neproporcingos ir neteisingos. Atsakovo sprendimai yra formalūs ir neobjektyvūs, priimti nesigilinant į konkretų atvejį ir aplinkybes, susijusias su pareiškėjais. Tai prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, proporcingumo principams, viešojo administravimo subjektams keliamiems objektyvumo ir priimamo individualaus administracinio akto tinkamo motyvavimo reikalavimams. Prieš priimant sprendimą pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė nurodyti faktus, pateikti įrodymus ir argumentus sprendžiamu klausimu. Ginčijami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, gero administravimo principo, teisingos viešojo intereso poreikių ir pareiškėjų teisių pusiausvyros.

6. Pareiškėjai akcentavo, kad dėl vykstančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karo jie bijo grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini), be to, nei vienas iš pareiškėjų (duomenys neskelbtini) neturi savo būsto, gyvenamosios vietos. Be to, (duomenys neskelbtini) nebeliko Lietuvos Respublikos ambasadų ir pareiškėjai, išvykę iš Lietuvos Respublikos, gauti Lietuvos Respublikos vizą nebegalėtų, o tai savaime suponuotų situaciją, kai pareiškėjai negalėtų užbaigti pradėto Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo proceso. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai yra lietuvių kilmės asmenys, jų išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos pažeistų jų pilietines teises ir sukeltų grėsmę jų saugumui. Pareiškėjai jau adaptuojasi Lietuvos Respublikoje, išsinuomojo gyvenamąjį būstą, pareiškėjas M. L. domisi galimybėmis įsidarbinti Lietuvos Respublikoje, pareiškėja I. L. yra pensijinio amžiaus. Pareiškėjai tvirtino esą apsisprendę siekti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ir gyventi Lietuvos Respublikoje.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė skundą atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, atsižvelgdamas į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas ir nustatytas faktines aplinkybes bei nenustatęs Įstatyme numatytų priežasčių, kai draudžiama išsiųsti užsieniečius, priėmė ginčijamus Sprendimus įpareigoti pareiškėjus savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2022 m. lapkričio 30 d. ir įspėti pareiškėjus, kad per nustatytą laiką jiems neišvykus iš Lietuvos Respublikos bus priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš šalies.

9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų teiginiais, jog Migracijos departamentas, neištyręs ir neįvertinęs individualiai pareiškėjų situacijos, priėmė formaliais pagrindais paremtą sprendimą, kuriuo pažeidžiamos įstatymų, ginančių užsieniečių teises, nuostatos. Teigė, jog pareiškėjai į Lietuvą atvyko 2022 m. rugsėjo 18 d. turėdami (duomenys neskelbtini) išduotą Šengeno vizą, galiojusią nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. Pasibaigus Šengeno vizos galiojimo terminui, pareiškėjai iš Lietuvos Respublikos neišvyko, todėl pažeidė Įstatymo 124 straipsnio 1 punkto nuostatą, kuri įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Nuo 2022 m. spalio 16 d. pareiškėjai šalyje yra neteisėtai, todėl Migracijos departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti sprendimą dėl pareiškėjų grąžinimo į jų kilmės valstybę.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų teiginiais, kad Migracijos departamentas neįvertino aplinkybių dėl lietuvių kilmės pažymėjimų. Nurodė, jog lietuvių kilmės pažymėjimas nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką ar būti joje. Užsieniečiams, besikreipiantiems dėl leidimo laikinai gyventi lietuvių kilmės pagrindu, nėra numatyta pareiga turėti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą.

11. Atsakovas vertino, kad ginčijami Sprendimai pagrįsti objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjai į Lietuvą atvyko 2022 m. rugsėjo 18 d., turėdami (duomenys neskelbtini) išduotą Šengeno vizą, galiojusią nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. Nėra ginčo, kad pasibaigus Šengeno vizų galiojimo terminui, pareiškėjai iš Lietuvos Respublikos neišvyko. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 10 d. priėmė du nutarimus dėl administracinio nusižengimo Nr. 4500-ANR_N-2249-2022 ir Nr. 4500-ANR_N-2255-2022 pareiškėjų M. L. ir I. L. atžvilgiu. Pareiškėjai yra pripažinti padarę administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnyje, už 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo IX-2206 „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 124 straipsnio 1 punkto ir 23 straipsnio 2 punkto nesilaikymą. Pareiškėjams paskirtos administracinės nuobaudos – įspėjimai. Atsakovas 2022 m. lapkričio 10 d. pareiškėjų atžvilgiu priėmė du šioje byloje skundžiamus sprendimus: Nr. 22S149855 ir Nr. 22S149854, kuriais nusprendė pareiškėjus grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo pareiškėjus savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2022 m. lapkričio 30 d.

14. Teismas apžvelgė Įstatymo 23 straipsnio 2 punkte, 124 straipsnio 1 punkte, 125 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 127 straipsnio 1 ir 32 dalyse, 128 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir vertino, kad pareiškėjai nuo 2022 m. spalio 16 d. Lietuvoje yra neteisėtai, todėl Migracijos departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti sprendimą dėl jų grąžinimo į jų kilmės valstybę.

15. Teismas, vadovaudamasis Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280, 68 punktu, nurodė, kad lietuvių kilmės pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis asmens lietuvių kilmę, kaip tai apibrėžta Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog nei pagal minėtą nutarimą, nei pagal Pilietybės įstatymą ar Įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties, lietuvių kilmės pažymėjimas nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką ar būti joje.

16. Teismas pažymėjo, kad pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, bei pagal viešai skelbiamą informaciją www.migracija.lt, užsieniečiams, besikreipiantiems dėl leidimo laikinai gyventi lietuvių kilmės pagrindu, nėra būtina pateikti lietuvių kilmės pažymėjimą. Lietuvių kilmės pažymėjimo vienas iš privalumų – patvirtinimas, kad asmuo yra lietuvių kilmės asmuo ir turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat gali kreiptis dėl leidimo nuolat arba laikinai (5 m.) gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

17. Teismas vertino, kad skundo argumentai dėl lietuvių kilmės pažymėjimo niekaip nepaneigia ginčijamų Sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjų teiginiai dėl galimos mobilizacijos ar M. L. galimo persekiojimo dėl savo politinių pažiūrų taip pat yra hipotetinio pobūdžio prielaida, nepagrįsti jokiais įrodymais.

18. Teismas, įvertinęs ginčijamų Sprendimų turinį, šalių išdėstytus argumentus procesiniuose dokumentuose, priėjo prie išvados, kad ginčijami Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, taip pat visoje jų priėmimo procedūroje nėra padaryta pažeidimų, kurie galėjo daryti reikšmingą įtaką jų turiniui. Be to, pareiškėjai, įstatymų nustatyta tvarka realizuodami teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, iš Sprendimų turinio ir nurodyto teisinio pagrindo turėjo suvokti faktines ir teisines jų priėmimo priežastis. Ginčijami sprendimai atitinka VAĮ nuostatų reikalavimus.

19. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas ginčijamuose Sprendimuose nustatė visas reikšmingas su pareiškėjais susijusias aplinkybes, išsamiai išdėstė, kokios poveikio priemonės taikomos, nurodė visas aktualias teisės normas ir individualiai aptarė, kodėl pareiškėjams taikytina konkreti teisės norma. Migracijos departamentas priėmė teisėtus ir pagrįstus Sprendimus, remiantis pareiškėjų nurodytais ar kitais argumentais, jų nėra pagrindo naikinti.

20. Teismas pažymėjo, kad kiti proceso dalyvių argumentai nėra esminiai ir nekeičia padarytų išvadų.

III. 21. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

22. Pareiškėjai vertina, kad teismas formaliai išnagrinėjo jų skundą, neatliko individualaus situacijos vertinimo, kas lėmė neteisėto, pareiškėjų teises pažeidžiančio sprendimo priėmimą.

23. Pareiškėjai nurodė, jog beveik metai laiko kaip vyksta (duomenys neskelbtini) kariniai veiksmai (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, todėl su kiekviena diena (duomenys neskelbtini) armijai reikalingi vis nauji kariai, kurie siunčiami į mūšio lauką neatsižvelgiant į jų politines pažiūras ir norus. M. L. yra tokio amžiaus, kad jis bus priverstas kariauti kartu su kitais (duomenys neskelbtini) kareiviais, nors yra griežtai nusiteikęs prieš vykstančius karo veiksmus. Ši visuotinai žinoma informacija, priešingai, nei nurodoma teismo sprendime, nėra tik pareiškėjo pasvarstymai ar bandymas pažeidžiant teisės aktų nuostatas pasilikti Lietuvos Respublikoje, o reali grėsmė pareiškėjo gyvybei ir sveikatai, kilsianti išsiuntus jį iš Lietuvos Respublikos.

24. Pareiškėjų teigimu, Lietuvoje galiojantys įstatymai gina visų asmenų, tame tarpe ir užsieniečių teises, o priimami sprendimai negali pažeisti nacionalinės ir tarptautinės teisės nuostatų, todėl teismas privalėjo priimti sprendimą, atitinkantį geriausius asmenų interesus.

25. Pareiškėjai pažymi, kad yra lietuvių kilmės asmenys. Atvykę į Lietuvos Respublikos teritoriją pareiškėjai ėmėsi priemonių, kurias įgyvendinus galėtų likti Lietuvoje gyventi ilgiau, nei galioja Šengeno vizos, nustatyta tvarka kreipėsi dėl lietuvio kilmę patvirtinančio pažymėjimo gavimo, tačiau neįvertino prašymų nagrinėjimo trukmės, ko pasėkoje pažeidė nuostatas, reglamentuojančias užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką ir terminus. Pareiškėjų elgesys nelaikytinas aplaidžiu ar netinkamu, nes prašymą dėl lietuvio kilmę patvirtinančio pažymėjimo gavimo pareiškėjai pateikė vizos galiojimo laikotarpiu.

26. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad praeityje nėra pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, nėra siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarę kitokių teisės pažeidimų, nėra duomenų, kad jie keltų kokią nors grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos ar Šengeno erdvės šalių viešajai tvarkai ar visuomenei. Iš to seka, kad nėra priežasčių, kad pareiškėjai privalo nedelsiant išvykti iš Lietuvos Respublikos neatsižvelgiant į jų pateiktą prašymą, kurio pagrindu sprendžiama jų teisinė padėtis.

27. Pareiškėjai akcentuoja, kad teismas nevertino aplinkybės, kad prieš atsakovui priimant Sprendimus pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė nurodyti faktus, pateikti įrodymus ir argumentus sprendžiamu klausimu. Teismas netinkamai ištyrė įrodymus, neatliko pateiktų įrodymų ir prašymų išsamaus vertinimo, ko pasėkoje priėmė neteisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 28. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento Sprendimų, kuriais pareiškėjai I. L. ir M. L., kaip Lietuvos Respublikoje esantys (duomenys neskelbtini) piliečiai, įpareigoti per 20 dienų nuo Sprendimų įteikimo dienos savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) pasibaigus jų vizų galiojimui, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Ginčo esmę sudaro klausimas, ar pareiškėjai kaip užsieniečiai, kurie teisėtai būdami Lietuvos Respublikoje pateikė prašymus gauti lietuvių kilmę patvirtinančius pažymėjimus siekiant įgyti lietuvių kilmės asmenų statusą, gali būti teisėtai ir pagrįstai įpareigoti išvykti iš Lietuvos Respublikos (išsiųsti iš jos) nelikus pirminio jų teisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką pagrindo, t. y. nustojus galioti atitinkamoms vizoms.

30. Bylos duomenimis, pareiškėjai, atvykę į Lietuvos Respubliką 2022 m. rugsėjo 18 d. pagal turėtas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. spalio 15 d. galiojusias (duomenys neskelbtini) išduotas Šengeno vizas, nedelsiant (po kelių dienų), t. y. 2022 m. rugsėjo 21 d., pateikė elektroninį prašymą lietuvių kilmę patvirtinančiam pažymėjimui gauti ir tai atliko per Migracijos departamento elektroninių migracijos paslaugų portalą (www.migris.lt), kuriame priimtam prašymui buvo suteiktas atitinkamas registracijos numeris, nurodant prašymo priėmimo datą (2022 m. rugsėjo 30 d.). Nustojus galioti vizoms 2022 m. spalio 15 d., pareiškėjai neišvyko iš Lietuvos, todėl Migracijos departamento 2022 m. lapkričio 10 d. atitinkamais nutarimais dėl administracinio nusižengimo pagal ANK nuostatas įspėti (nubausti skiriant įspėjimą). Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 22S149855 ir tos pačios dienos sprendimu Nr. 22S149854 nusprendė gražinti juose atitinkamai nurodytus pareiškėjus į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo juos savanoriškai išvykti į užsienio valstybę (duomenys neskelbtini) per 20 dienų nuo šių Sprendimų įteikimo jiems dienos, t. y. iki 2022 m. lapkričio 30 d.

31. Pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimas iš esmės buvo grindžiamas trimis argumentais. Pirma, pareiškėjai yra lietuvių kilmės asmenys, siekiantys gauti atitinkamą lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą. Antra, jie nėra pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygų, nėra siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarę kitokių teisės pažeidimų, nėra duomenų, kad jie keltų kokią nors grėsmę Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos ar Šengeno erdvės šalių viešajai tvarkai ar visuomenei. Trečia, jų, kaip lietuvių kilmės asmenų, išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos pažeistų jų pilietines teises ir sukeltų grėsmę jų saugumui, nes jie bijo grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini), kurioje dėl vykstančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) karo nebegalėtų gauti Lietuvos Respublikos vizą, todėl negalėtų užbaigti pradėto Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo proceso.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, sutikdamas su atsakovo Migracijos departamento pozicija, kad lietuvių kilmės pažymėjimas nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką ar būti joje, taip pat pažymėdamas, kad privalumų turintis lietuvių kilmės pažymėjimas patvirtina lietuvių kilmės asmens teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę ir kreiptis dėl leidimo nuolat arba laikinai (5 m.) gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

33. Apeliacinio skundo reikalavimas iš esmės grindžiamas keturiais pagrindiniais argumentais. Pirma, neindividualizuota pareiškėjų situacija. Antra, pareiškėjai, teikdami prašymus dėl lietuvio kilmę patvirtinančio pažymėjimo gavimo ir tuo imdamiesi priemonių siekiant likti Lietuvoje gyventi ilgiau, nei galioja Šengeno vizos, neįvertino tokių prašymų nagrinėjimo trukmės, todėl buvo neaplaidžiai pažeista užsieniečių buvimo Lietuvos Respublikoje tvarka (terminas). Trečia, nėra priežasčių versti pareiškus nedelsiant išvykti iš Lietuvos Respublikos, neatsižvelgiant į jų pateiktą prašymą, kurio pagrindu sprendžiama jų teisinė padėtis. Ketvirta, po išsiuntimo vienas pareiškėjų, M. L., pagal amžių bus priverstas kariauti, nors yra griežtai nusiteikęs prieš (duomenys neskelbtini) karo veiksmus (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, t. y. kils reali grėsmė jo gyvybei ir sveikatai.

34. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

35. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje. Šios konstitucinės nuostatos doktrininė samprata suformuluota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime. Jame pažymėta: Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies nuostata, kad kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje, reiškia, kad visi užsienyje gyvenantys lietuviai, kad ir kur būtų jų nuolatinė gyvenamoji vieta, turi teisę bet kada grįžti į Lietuvą – savo etninę tėvynę. Tai yra konstitucinis pagrindas įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad lietuviai, gyvenantys kitose valstybėse, turėtų teisę tapti Lietuvos Respublikos piliečiais kitokiomis (lengvesnėmis) sąlygomis, negu kiti asmenys, siekiantys Lietuvos Respublikos pilietybės (inter alia kad užsienio lietuviams, siekiantiems Lietuvos Respublikos pilietybės, nebūtų taikomos įprastinės natūralizacijos sąlygos).

36. Kita vertus, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, integravimasis į Lietuvos visuomenę, tapimas visaverčiu Lietuvos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos nariu siejasi inter alia su pastangomis išmokti valstybinę – lietuvių kalbą (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 10 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimai).

37. Konstitucijos 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas su Lietuvos valstybės pilietybės įgijimu susijusius santykius, įtvirtino lietuvių kilmės asmens institutą. Šiuo institutu sukonkretinama Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto lietuvio, kuriam garantuojama galimybė apsigyventi Lietuvoje, samprata ir jos svarba Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atvejais. Šio instituto esminė sudedamoji dalis – lietuvių kilmės asmens galimybė supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę be daugumos tų reikalavimų, kurie nustatyti natūralizacijos kaip kito pilietybės įgijimo būdo įgyvendinimo atveju.

38. Ginčui aktualioje Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo redakcijoje nustatyta, kad lietuvių kilmės asmuo – asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu (2 str. 6 d.); Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas supaprastinta tvarka – Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas netaikant natūralizacijos sąlygų lietuvių kilmės asmeniui, kuris nėra buvęs Lietuvos Respublikos piliečiu (2 str. 14 d.); Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena (10 str. 1 d.), jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai ir nėra šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama (10 str. 2 d.); Lietuvių kilmės asmenų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda lietuvių kilmę patvirtinančius dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (12 str. 2 d.).

39. Pažymėtina ir tai, kad, įstatymų leidėjas, reglamentuodamas su užsieniečių teisine padėtimi ir ypač leidimais nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos valstybėje susijusius santykius, taip pat nustatė lietuvių kilmės asmens, kuris turi šią kilmę patvirtinantį dokumentą, atitinkamą teisinę padėtį minėtų leidimų gyventi aspektu. Ginčui aktualioje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ redakcijoje nustatyta, kad lietuvių kilmės užsieniečiui gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis pateikia lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą (42 str. 1 d.); lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas 5 metams (42 str. 2 d.); leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis, be kita ko, yra lietuvių kilmės asmuo (53 str. 1 d. 2 p.).

40. Kartu pažymėtina, kad Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 634 (TAR, 2019-10536) naujai suredaguotame Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 281 patvirtintame Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo ir lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo tvarkos apraše nustatyta, kad asmens prašymas išduoti lietuvių kilmės pažymėjimą ir prie jo pridedami dokumentai turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl lietuvių kilmės pažymėjimo išdavimo priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo atitinkamo prašymo pateikimo Migracijos departamentui ar konsulinei įstaigai dienos (15 p.); Išrašytą lietuvių kilmės pažymėjimą asmuo atsiima asmeniškai arba per Aprašo 8 punkte nurodytą atstovą Migracijos departamente arba konsulinėje įstaigoje (21 p.).

41. Vadinasi, pareiškėjai kaip asmenys, siekiantys tinkamai įgyvendinti Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą specialaus subjekto konstitucinę galimybę apsigyventi Lietuvoje, turi pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus pateikti atitinkamus duomenis ir / ar kitaip tinkamai pagrįsti subjektyvų savo tautinės tapatybės (kilmės) supratimą, t. y. įrodyti, jog yra lietuviai Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalies prasme. Vien subjektyvus asmens tautinės tapatybės (kilmės) supratimas, savęs laikymas lietuviu, negali būti pakankamu pagrindu tam, kad asmuo pagal Konstitucijos tiesioginio taikymo principą, kuris įtvirtintas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje, galėtų veiksmingai įgyvendinti Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą kiekvieno lietuvio galimybę apsigyventi Lietuvoje.

42. Užsieniečių, siekiančių gauti lietuvių kilmės pažymėjimus būnant teisėtai atvykus į Lietuvos Respubliką su atitinkama galiojančia viza, galimybė pagal tiesiogiai taikomos Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalį apsigyventi Lietuvoje, juo labiau pasibaigus vizos, su kuria jie atvyko, galiojimo terminui, saistoma ginčo atvejui aktualiuose teisės aktuose nustatytos sąlygos (reikalavimo) būti gavus ne tik lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą, bet ir tokio pažymėjimo turėjimu grindžiamą leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Pastarojo leidimo nereikėtų gavus Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo (ir kitos valstybės pilietybės atsisakymo ar neturėjimo) pagrindu.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų pradėta įgyvendinti Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta kiekvieno lietuvio galimybė apsigyventi Lietuvoje nėra nepagrįstai ribojama iš žemesnės galios teisės aktų kylančiu reikalavimu, kad užsieniečių buvimas „lietuviais“ (asmeninis, nurodytais Konstitucijos 32 straipsnio 4 dalyje) būtų įstatymų nustatyta tvarka įrodytas, be kita ko, atitinkamais dokumentais ir patvirtintas jiems išduotais lietuvių kilmės pažymėjimais.

44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo, pritarusio atsakovo argumentams, padaryta išvada, kad lietuvių kilmės pažymėjimas nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką ar būti joje.

45. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai (ar vienas iš jų) ginčo atveju būtų Lietuvoje prašę politinio prieglobsčio ir įgiję prieglobsčio prašytojų statusą. Todėl ginčo dalyko esmės nesudaro ir šios bylos išnagrinėjimo baigties negali nulemti pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl grėsmės ir baimės, kad jiems grįžus į (duomenys neskelbtini) vienas iš pareiškėjų, M. L., gali patirti vertimą kariauti ir persekiojimą dėl politinių pažiūrų, atsisakymo atlikti karo tarnybą. Todėl teisėjų kolegija tokių argumentų išsamiai nevertina.

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai taip pat nelemia šios bylos išnagrinėjimo rezultato, todėl teisėjų kolega jų taip pat nevertina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Pareiškėjų I. L. ir M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis