90f650fb-6974-48e2-8d6c-bb20c720b7fb · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamosios bylos Nr. e1-1451-1124/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32761-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS Lietuvos Respublikos vardu 2021 m. lapkričio 25 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų teisėja Rasa Lapėnienė, sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai OkuÅ¡kienei, kaltinamajam Č. M., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Č. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė :

1. Č. M. 2021 m. rugsėjo 20 d. apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), ties gyvenamuoju namu pažymėtu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančiÄ motorinę transporto priemonę – automobilį R. M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, kai jo kraujyje 2021 m. rugsėjo 20 d. 20.16 val. buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 2,76 promilės etilo alkoholio.

2. Kaltinamasis Č. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ , bÅ«nant namuose, jam pradėjo skaudėti dantį. Jis paėmė vatos gabalėlį, jį pamirkė degtinėje ir kartu su vatos gabalėliu nurijo Å¡iek tiek degtinės. Vėliau dar iÅ¡gėrė pusę butelio degtinės. Nesupranta, kodėl nusprendė vairuoti. Vairavo jam priklausantį automobilį – R. M. S.. Kur važiavo – nežino, važiavo be jokio tikslo. Policijos pareigÅ«nai siÅ«lė pÅ«sti į alkotesterį, bet jis nesugebėjo to padaryti. Mažai kÄ prisimena, nes buvo neblaivus. Tokį savo poelgį vertina labai blogai. Ankščiau dirbo (duomenys neskelbtini) (apie deÅ¡imt–penkiolika metų). Prašė leisti paskirtÄ baudÄ mokėti dalimis.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo Č. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiÅ¡kai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. 4.1. Liudytojas M. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiÅ¡kino, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. apie 18.50 val. jis važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) link iÅ¡važiavimo į žiedinę sankryÅ¾Ä .

Jis ruošėsi važiuoti į Elektrėnų baseinÄ , turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti draugo A. N. ir kartu su juo važiuoti į baseinÄ Elektrėnuose. Jis pamatė automobilį Renault, modelio neprisimena, juodos spalvos, valstybinių numerių neprisimena, bet jis numerius nurodė vėliau, paskambinęs į bendrÄ jį pagalbos centrÄ . Automobilio Renault vairuotojas keistai manevravo, užvažiavo ant bordiÅ«ro ir užgeso. Jis sustojęs žiÅ«rėjo, kas vyksta, pagalvojo, kad galbÅ«t kažkas nutiko vairuotojui.

Automobilis vėl pradėjo važiuoti į žiedinę sankryÅ¾Ä , iÅ¡važiuodamas iÅ¡ žiedinės sankryžos, kryptimi link Vievio, automobilis iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ juostÄ . Tuomet jis suprato, kad vairuotojas gali bÅ«ti neblaivus, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie galimai neblaivų automobilio vairuotojÄ . Telefonu paskambinęs bendruoju pagalbos centro numeriu, jis nurodė galimai neblaivaus asmens vairuojamo automobilio modelį ir valstybinius numerius.

Jis sekė minėtÄ automobilį, kuris pasuko link Vievio, važiavo pro kapines, vairuotojas važiavo labai lėtai, kelis kartus buvo sustojęs ir vėl pradėjo važiuoti. Jis matė, kad automobilyje, vairuotojo vietoje, sėdėjo vienas vyras, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Jam sekant paskui automobilį, jau Vievio miestelyje, Vilniaus gatvėje, vairuotojas visiÅ¡kai sustojo, parodė posÅ«kio signalÄ Ä¯ vienÄ pusę, vėliau – į kitÄ pusę, ir sustojo. Jis sustojo gale automobilio, paskambino savo draugui A.

N., kuris pasakė, kad tuoj atvažiuos padėti. Kol atvažiavo A. N., automobilio vairuotojas visÄ laikÄ buvo automobilyje, nieko nedarė. Jis nematė, kad vairuotojas vartotų alkoholį. A. N. atvažiavo, o jis dar laukė automobilyje, jeigu reikėtų vėl sekti paskui vairuotojÄ . A. N. atidarė duris ir iÅ¡traukė automobilio raktelius. Jis priėjo prie automobilio ir pamatė, kad automobilio gale, ant sėdynės, buvo daug alaus, kiek jis prisimena, buvo dėžė alaus skardinių. Automobilio vairuotojas atrodė stipriai neblaivus.

A. N. toliau bendravo su vairuotoju, kuris buvo nusiteikęs priešiškai, ginčijosi su A. N.. Jie sulaukė policijos pareigūnų, matė, kad pareigūnai davė vairuotojui alkotesterį, kad šis pūstų, tačiau vairuotojas nepūtė. Minėto automobilio vairuotojo jis nepažįsta (b. l. 34–37). 4.2. Liudytojas A. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. apie 18.50 val. jam paskambino draugas M. P., kuris pasakė, kad šiuo metu mato, kaip iš (duomenys neskelbtini) link Vievio kapinių išvažiavo automobilis, jo vairuotojas yra galimai neblaivus.

Taip pat nurodė, kad M. P. paskui jį važiuoja ir jau pranešė policijos pareigūnams. M. P. jo paprašė, kad padėtų. Jis iš karto sėdo į savo automobilį ir važiavo link Vievio kapinių nuo Naujosios gatvės. Ties (duomenys neskelbtini) jis pastebėjo, kad viduryje gatvės stovi pilkos ar melsvos spalvos automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pastebėjo, kad už minėto automobilio stovi jo draugo M. P. automobilis. Jis suprato, kad čia bus tas galimai neblaivus vairuotojas.

Tuo metu M. P. buvo savo automobilyje. M. P. atsidarė langÄ ir pasakė, kad bÅ«tent šį automobilį jis sekė. Jis priėjo prie minėto automobilio vairuotojo, automobilio variklis buvo užkurtas. Jis priėjo prie keleivio pusės priekinių durelių, atidarė dureles ir pastebėjo, kad vairuotojo pusėje sėdi vairuotojas, kuris jau snÅ«duriavo. Vairuotojas buvo apie Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties metų amžiaus, žilų, trumpų plaukų. Nuo automobilio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis su vairuotoju pasisveikino, vairuotojas lyg ir prabudo.

Tuo metu jis įsitikino, kad vairuotojas yra neblaivus, tai matėsi iÅ¡ jo kÅ«no judesių. Supratęs, kad vairuotojas yra neblaivus, jis užgesino jo automobilio variklį ir paėmė automobilio raktelius. Jis su M. P. laukė policijos pareigÅ«nų. Nuo automobilio vairuotojo M. P. nebuvo pasitraukęs, visÄ laikÄ vairuotojÄ stebėjo ir važiavo paskui. Kai automobilio vairuotojas sustojo, jis ir M. P. taip pat visÄ laikÄ stebėjo vairuotojÄ , jie nebuvo pasitraukę nuo vairuotojo iki tol, kol atvyko policijos pareigÅ«nai.

Automobilio vairuotojas nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio (b. l. 40–43). 4.3. 2021 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo S. V. tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis, 2021 m. rugsėjo 20 d. apie 18.55 val. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Č. M. vairavo automobilį Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis pagal iÅ¡vaizdos požymius buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir pasitikrinti neblaivumo nesugebėjo.

Č. M. pristatytas į VÅ¡Ä® Elektrėnų ligoninę, kur iÅ¡ jo buvo paimtas kraujo tyrimas – nustatyti alkoholio kiekio koncentracijÄ kraujyje (b. l. 4–6). 4.4. Ä®vykio vietos ir kitų objektų apžiÅ«ros duomenimis, įvykio vieta – gatvė (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros metu yra vakaras, apsiniaukę, Å¡viesu. Gatvėje matomas stovintis automobilis Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra tamsiai žalios spalvos. Automobilio salono gale, kairėje pusėje ant keleivio sėdynės, matomos gulinčios dvideÅ¡imt keturios skardinės alaus „Tauras“.

Per vidurį guli vienkartinės stiklinės. Automobilio spynelėje raktų nėra, degimas išjungtas, pavarų svirtis stovi neutralioje padėtyje. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima, daugiau tyrimui reikšmingų aplinkybių nenustatyta (b. l. 9–20). 4.5. 2021 m. rugsėjo 20 d. 19.16 val. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, Č. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 2021 m. rugsėjo 20 d. 19.34 val. Č.

M. kraujo paėmimui buvo pristatytas į VÅ¡Ä® Elektrėnų ligoninės priimamÄ jį, Č. M. kraujas paimtas 2021 m. rugsėjo 20 d. 20.16 val. (b. l. 21–23). 4.6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 5022/2021(01) duomenimis, Č. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,76 promilės etilo alkoholio (b. l. 24). 4.7. Policijos registruojamų įvykių registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, 2021 m. rugsėjo 20 d. 18.45 val., pranešėjas M. P. pranešė, kad važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotojÄ , kuris važiuoja automobiliu Renault, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Å iuo metu jis važiuoja link Vievio kapinių (b. l. 28–31). 4.8.

Informacijos apie kelių transporto priemones iÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, transporto priemonės automobilio „Renault M. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas – Č. M. (b. l. 69). 4.9. Asmens dokumentų registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis, 2014 m. rugsėjo 12 d. Č. M. iÅ¡duotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00290874 yra negaliojantis (b. l. 108–110). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad Č. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,51 promilių, t. y. 2,76 promilių, etilo alkoholio koncentracija. Å ias iÅ¡vadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumÄ .

Č. M. teisme pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, parodymai, specialisto iÅ¡vados duomenys ir kt. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama Č. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas Č. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo 7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

9. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei Å¡io straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iÅ¡ jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iÅ¡ jų reikalavimai turi bÅ«ti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, taip pat jų visumÄ . Teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, bÅ«tina vertinti ne tik kiekvienÄ iÅ¡ jų, bet ir jų visumÄ .

10. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

11. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų.

12. Kaltinamojo Č. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. Individualizuodamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikÅ¡mingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ bei pasekmes – kaltinamasis padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimÄ , turtinė žala nepadaryta; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Č. M. neteistas, per trijų metų laikotarpį tris kartus baustas administracine tvarka (b. l. 111–114), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje 14.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis darytina iÅ¡vada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , mažesnę, nei įstatyme už nesunkius nusikaltimus numatytas Å¡ios bausmės vidurkis – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudÄ (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

15. Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taikytinas BK 641 straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į kaltinamojo praÅ¡ymÄ , baudos dydį, nustatytinas deÅ¡imties mėnesių terminas baudos sumokėjimui (BPK 352 straipsnio 1 dalis). Dėl baudžiamojo poveikio priemonių 16. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iÅ¡ esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

Baudžiamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sÄ raÅ¡e iÅ¡vardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

17. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

18. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panaÅ¡iai) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

19. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

20. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

21. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra bÅ«tina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – Å¡ių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. PrieÅ¡ingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebÅ«tų užtikrintas prevencinis pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

22. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

23. Taigi, automobilis Renault M. S., valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso kaltinamajam, pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamÄ automobilį) kaltinamasis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Ä®vertinęs pastarÄ sias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo asmenybę, bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas Å¡iuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.

24. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63–65) ir specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti kelių transporto priemones) (b. l. 66–68), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

25. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Č. M. į paskirtÄ bausmę įskaityti laikÄ , jo iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. 18.55 val. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. 11.46 val., vienÄ laikinajame sulaikyme kaltinamojo iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai (b. l. 46, 60). Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, n u s p r e n d ė : Č. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Č. M. paskirti bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudÄ . Č. M. į paskirtÄ bausmę įskaityti laikÄ , jo iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme, nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. 18.55 val. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. 11.46 val., vienÄ laikinajame sulaikyme jo iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir Č. M. paskirti galutinę bausmę – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio baudÄ , įpareigojant Č.

M. Å¡iÄ Â baudÄ Â sumokėti per deÅ¡imt mėnesių nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Č. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti Č. M. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2021 m. rugsėjo 21 d. Konfiskuoti Č. M. priklausantį automobilį Renault M. S., valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) Č. M. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.

Č. M. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarimu skirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ automobiliui R. M. S., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos. Paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801.

Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Sumokėjus baudÄ , banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mams. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡i bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio iÅ¡ieÅ¡koma suma gali bÅ«ti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų iÅ¡laidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudÄ gali pakeisti vieÅ¡aisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudÄ gali pakeisti laisvės apribojimu. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus.

Teisėja Rasa Lapėnienė