90f5c827-b67e-4eac-adf5-13f6971b5c75 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                          Civilinė byla Nr. 2A-55-755/2017Edita Jusevičienė                                                    Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00576-8             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.,3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 26 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovės D.

V. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-713-948/2016 pagal ieÅ¡kovo J. V. ieÅ¡kinį atsakovei D. V., trečiasis asmuo A. V., dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė :                                           I. Ginčo esmė          1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 3815,63 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovė neturėjo reikiamos pinigų sumos pirkti valstybinės žemės sklypus, todėl kreipėsi į ieÅ¡kovÄ , praÅ¡ydama sumokėti atitinkamas sumas už jos iÅ¡ valstybės perkamus žemės sklypus. Viso atsakovės vardu už jos perkamus žemės sklypus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sÄ skaitÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 3596,36 Eur. Be to, už žemės sklypų įregistravimÄ atsakovės vardu sumokėjo 219,27 Eur. Žemės sklypus VÄ® Registrų centre įregistravus atsakovės vardu, ieÅ¡kovas žodžiu pareikalavo atsakovę grÄ Å¾inti sumokėtas sumas už žemės sklypus ir jų įregistravimÄ . 2016-05-09 atsakovei nusiuntė reikalavimÄ grÄ Å¾inti skolÄ iki 2016-05-16.

Atsakovė gera valia tai padaryti atsisakė .

2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ieÅ¡kovas eilę metų neatlygintinai naudodamasis jai nuosavybės teise priklausančia žeme ir gaudamas iÅ¡ jos pajamas ,neturi teisės reikalauti iÅ¡ jos už žemę padarytos įmokos, kurios negalima traktuoti kaip paskolos. IeÅ¡kovas buvo suinteresuotas įsigyti žemės sklypus, kuriuos ji nuomojo iÅ¡ valstybės nuo 2003 m., tačiau leido dirbti ieÅ¡kovui. Jai pačiai tie žemės sklypai buvo nereikalingi.

IeÅ¡kovas bijojo, kad jai atsisakius pirkti tuos žemės sklypus, jie gali atitekti trečiajam asmeniui, o tada ieÅ¡kovas nebegalėtų naudotis Å¡ia žeme bei prarastų galimybę jÄ Ä¯sigyti ateityje. Dėl Å¡ios priežasties J. V. ir padarė pirmÄ Ä¯naÅ¡Ä už žemę pagal pirkimo – pardavimo sutartį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Biržų rajono apylinkės teismo 2016-09-12 sprendimu ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai. Teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai 3815,63 Eur (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus penkiolika eurų 63 ct) skolos, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-06-02) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 1115 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisti iÅ¡ atsakovės valstybės naudai 8,52 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.4.

Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendė, kad paskolos teisiniai santykiai Å¡alių nesiejo, nes nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų paskolos sutarties sudarymÄ patvirtinančių sÄ lygų - atsakovės įsipareigojimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui pinigus (CK 6.870 str. 1 d.). Teismas ieÅ¡kovo įmokėtas pinigines sumas vertino kaip avansinius mokėjimus parduoti žemę įsipareigojusiam asmeniui (CPK 6.309 str. 2 d.).

Teismas konstatavo, kad atsakovei nevykdant savo įsipareigojimo perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypus, ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti visas jo atsakovės vardu sumokėtas pinigines sumas (CPK 6.62 str.).

5. Teismas nustatė (ir Å¡alys to neginčija), kad ieÅ¡kovas už atsakovės iÅ¡ valstybės perkamus žemės sklypus ieÅ¡kovės vardu sumokėjo 3596,36 Eur. Atsakovė nepripažino tik fakto, kad ieÅ¡kovas sumokėjo Perlo terminale 219,27 Eur už žemės sklypų įregistravimÄ jos vardu, tačiau teismas sprendė, kad neturi pagrindo netikėti ieÅ¡kovo parodymais, kad jis atliko ir šį mokėjimÄ Å¾emės sklypų įregistravimÄ atsakovės vardu.

6. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iÅ¡ jos priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016-06-02 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. ir 6.210 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ motyvai 7. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o Biržų rajono apylinkės teismo 2016-09-12 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti jai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Atsakovė teigia, kad teismas neteisingai ieškovo įmokėtas sumas įvertino kaip avansinius mokėjimus parduoti žemę įsipareigojusiam asmeniui.

9. Apeliantė teigia, kad buvo ginami išimtinai ieškovo interesai, o ginčo teisinė kvalifikacija ir ieškinio pagrindas pakeisti.

10. Teigia, kad ieškovas neturi teisės iš jos reikalauti pinigų sumos, nes eilę metų neatlygintinai naudojosi žeme, o žemės mokestį mokėjo, ji, atsakovė. Teismas nesidomėjo ar ji neketina pareikšti priešieškinio byloje.

11. Tvirtina, kad 219,25 Eur įmokÄ sumokėjo ji pati, teismas tuo netikėjo be pagrindo. Įmokos kvite VÄ® „Registrų centras“ mokėtoju nurodyta ji, atsakovė.IeÅ¡kovas terminalo „Perlas“ kvitÄ panaudojo raÅ¡ydamas ieÅ¡kinį.             12. Teigia, kad jokio susitarimo su T. V. dėl žemės naudojimo ji nebuvo sudariusi. Teigia, kad po pirmojo įnaÅ¡o ieÅ¡kovas dėl žemės pirkimo persigalvojo, sakė, kad žemės nebepirks ir antrojo įnaÅ¡o nebemokėjo.

Teigia, taip jÄ ieÅ¡kovas apgavo, nes jai teko imti paskolÄ , kad nupirktų žemę.              13. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Biržų rajono apylinkės teismo 2014-10-28 sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo teisnių pasekmių sutartis, nes ji jokių įsipareigojimų J. V. neprisiėmė. A. V. teisme patvirtino, kad jis iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal santuokos nutraukimo teisnių pasekmių sutartį nieko nereikalauja.               15.

Pažymi, kad tol, kol ji nėra atsiskaičiusi už žemę, jos perleisti negali, tai nurodyta 2014-12-19 pirkimo – pardavimo sutartyje.              16. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo A. V. nurodo, kad atsakovės apeliacinį skundÄ palaiko, praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo sprendimÄ , atsakovės apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.               17. A. V. teigia, kad pati ieÅ¡kovė J. V. nebuvo nieko įsipareigojusi.

Jis, A. V., buvo žadėjęs ieÅ¡kovui perleisti žemę, kuriÄ gaus pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nes ieÅ¡kovas žadėjo jį iÅ¡laikyti ir prižiÅ«rėti. IeÅ¡kovui to nevykdžius, jis grįžo gyventi pas atsakovę.              18. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas J. V. praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, Biržų rajono apylinkės teismo 2016-09-12 sprendimÄ palikti galioti nepakeistÄ .              19.

IeÅ¡kovas teigia, kad atsakovės apeliacinis skundas nepagrįstas, teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , įrodinėjimo taisyklėmis vadovavosi tinkamai.              Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              20. Apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas nenaikinamas.             21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o Å¡io proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡tyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikÅ¡mingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiÅ¡kino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str., 320 str.).

             22. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iÅ¡ Å¡io principo įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡kų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkcijÄ , neįskaitant iÅ¡imties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir vieÅ¡ojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl to, peržiÅ«rėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiÅ¡kinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.).             Dėl žodinio proceso             23.

Apeliantė apeliaciniame skunde ir A. V. atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstė praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kuo sÄ lygotas toks reikalingumas skunde ir atsiliepime nenurodyta.              24. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.              25. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės apeliaciniu skundu, atsiliepimais į jį, bylos medžiaga, laiko, kad nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, tad nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odine proceso tvarka.

Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ yra iÅ¡dėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).             Dėl praÅ¡ymo priimti naujus įrodymus              26.

Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus raÅ¡ytinius įrodymus - žemės pirkimo-pardavimo sutarties kopijÄ , kurios nors tiesiogiai nenurodo, kad praÅ¡o priimti, bet komentuoja, tad spręstina, jog praÅ¡o juos priimti ( b. l. 87-90). CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

             27. IÅ¡ pridedamos žemės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, jog ji sudaryta 2014 metais. Teisminis procesas vyko nuo 2016 metų birželio. Proceso metu apeliantė ar jos atstovė Å¡io dokumento neteikė, nenurodo priežasčių kodėl tas nebuvo daryta. Todėl, nenustačius, jog minėtas dokumentas negalėjo bÅ«ti pateiktas proceso pirmos instancijos metu, jame naujos ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos nei pateikta kituose įrodymuose informacijos nėra, jį priimti atsisakytina ir jis grÄ Å¾inamas apeliantei.             Dėl ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimo             28.

Nepagrįstu vertinamas skundo motyvas, jog teismas, prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kinyje tvirtinta apie paskolos sutartį, nusprendęs, jog Å¡alių turtiniai santykiai atitinka preliminarių mokėjimų pagal pirkimo-pardavimo sutartį esmę ir pagal tai atitinkančias teisės normas sprendė ginÄÄ , neleistinai pakeitė ieÅ¡kinio faktinį ir teisinį pagrindus.             29. Pagal jau minėtÄ civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga.

Teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas, visų pirma siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises.

Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teikiami įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų.

Dėl to aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo iÅ¡dėstymas yra Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungtyniÅ¡kumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida.              30. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeAB Ūkio bankas v.

B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Telegausa“ v. UAB ,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „X servisas“ v. UAB „Autorealybė“, bylos Nr. 3K-3-457/2011). Teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).             31.

Taigi, teisinis faktinių aplinkybių vertinimas yra teismo pareiga ir jos vykdymas nėra atsakovo procesinių teisių neteisėtas suvaržymas.             Dėl mokėjimų įrodytumo              32. Nepagrįstas teiginys,jog teismas pakeitė faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , nes kokių nors faktinių aplinkybių, kurios ieÅ¡kovo nebÅ«tų buvę nurodytos ieÅ¡kinyje ar neatskleistos teismo posėdyje, nenustatė.IÅ¡vados dėl nustatytų aplinkybių įrodytumo , kolegijos vertinimu, pagrįstos.             33.

Pirmos instancijos teismo iÅ¡vadų dėl 3596,36 € sumokėjimo atsakovė ir neginčija, bet kritikuoja iÅ¡vadÄ ir dėl 219,25 € sumokėjimo ieÅ¡kovo, o ne jos lėšomis. Teigia, lėšos sumokėtos jos vardu, tad ieÅ¡kovas neįrodė , jog tai atliko jis.             34. Šį teiginį kolegija vertina kaip nepagrįstÄ ir jį atmeta. Pirmos instancijos teismas motyvavo iÅ¡vadÄ dėl Å¡ios sumos, nurodydamas konkrečius įrodymus bei aplinkybes iÅ¡ kurių Å¡i iÅ¡vada padaryta, su teismo sprendimu dėl Å¡ios sumos sutinkama, todėl nebesikartojama.             35.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.1 d).

Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č., E. S., R.

J. Ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

D. v. T. E .,bylos Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).             36. Taigi, absoliutaus įrodytumo civiliniame procese nereikalaujama, nustatyta gali būti laikoma ir tokia aplinkybė, kai įrodyta jog ji labiausia tikėtina buvusi. Tokia situacija dėl ginčijamų 219,25 € konstatuojama šioje byloje.             37.

Papildomai kolegijas pastebi, jog tokias teismo iÅ¡vadas dėl Å¡ių lėšų sumokėjimo ieÅ¡kovo lėšomis papildomai patvirtina ir aplinkybė, jog ginčijamo mokėjimo dokumento originalÄ pateikė ieÅ¡kovas sykiu su kitais mokėjimo dokumentais. Mokėjimas atliktas 2014-12-29, t,y. tarpe tarp kitų ieÅ¡kovo mokėjimų nuo 2014-12-11 iki 2015-01-05, bet jau po pačios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2014-12-19. Atsakovė nuosekliai teigė, jog žemės pirkti ji ne ketino, tam neturėjo lėšų.Visais atvejais ieÅ¡kovas mokėjo nurodydamas atsakovės kaip mokėtojo asmens duomenis bei kodÄ .

Kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, jog atsakovė tuo atveju nusprendė sumokėti ir sumokėjo dalį sutarties rengimo iÅ¡laidų savomis lėšomis, nes po Å¡ios datos 2015-01-14 vėl mokėjo ieÅ¡kovas- įmokos mokėjimo kvitas , 46,26 € įmoka pavadinimas „už žemę kaime“ ( b.l.22). Ginčo įmoka įforminta “Perlo“paslaugų terminale dokumentu, kuriame įraÅ¡ai apie asmens vardÄ ir pavardę neformuojami. Apmokėta už VÄ® Registrų centras paslaugas , suteiktas tvarkant įvairius ketintos pirkti žemės dokumentus.

Atsakovė pripažįsta, jo tuo nekilnojamojo turto įvairÅ«s dokumentai buvo pas ieÅ¡kovÄ , jis rÅ«pinosi bÅ«tinų procedÅ«rų atlikimu. ReikÅ¡minga ir tai, jog atsakovei sudarant pačiÄ Å¾emės pirkimo-pardavimo sutartį, su notarinės formos sudarymu susijusias iÅ¡laidas apmokėjo ieÅ¡kovas, o ne atsakovė, kas demonstruoja tiek jos tikrÄ jį interesÄ dėl žemės įgijimo, tiek nesuinteresuotumÄ dėl to pačiai patirti iÅ¡laidų. Atsakovė nenurodė konkrečių Å¡altinių iÅ¡ kur gavo tokiÄ santykinai nemaÅ¾Ä sumÄ grynaisiais.             Dėl ieÅ¡kinio pagrindo teisinio kvalifikavimo              38.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia,jog pirmos instancijos teismas teisiÅ¡kai netiksliai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, nors sutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovės naudai ieÅ¡kovas panaudojo savo pinigines lėšas ir atsakovė turi jas ieÅ¡kovui sugrÄ Å¾inti. Todėl yra keičiama tik sprendimo motyvacija dėl Å¡alių tarpusavio santykių teisinio įvertinimo, o jo rezoliucinė dalis paliekama nepakeista, skundas atmetamas.Kaip aukščiau minėta, tinkamos teisės taikymas yra teismo pareiga, todėl toks teisinės kvalifikacijos pakeitimas apeliaciniame procese nėra apeliacijos ( apeliacinio skundo) ribų peržengimas.             39.

Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė,jog piniginės sumos galėtų bÅ«ti vertinamos kaip avansiniai mokėjimai pagal ketinamÄ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kai jos yra perduodamos asmeniui, kuris įsipareigoja parduoti daiktÄ ( CK 6.309 str.2 d.).             40. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad specialioji – pirkimui ir pardavimui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties Å¡alių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti bei kainos ar jos dalies sumokėjimas yra Å¡alių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje E. J. v.

ŽŪB „Nemunas“, bylos Nr. 3K-3-599-378/2015).              41. IÅ¡ pirmiau nurodytų CK nuostatų ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų daroma iÅ¡vada, kad bÅ«tina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina( jos dalis). Pirkimo–pardavimo sutarties požymius atitinka ne bet koks daikto kitai Å¡aliai perdavimas, o tik perdavimas nuosavybės teise. Nuosavybės teises perduodanti Å¡alis turi bÅ«ti teisėta daikto savininkė, ji turi aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ perduoti nuosavybės teises.             42.

Šiuo atveju pati atsakovė negavo lėšų, o jas gavo žemės pardavėjas- valstybė. Atsakovė ir negalėjo gauti šių lėšų kaip avansinių mokėjimų už žemę, nes tuo metu ji nebuvo parduodamos žemės savininke ir negalėjo būti jos ( svetimo turto) teisėta pardavėjo.              43. Kolegijos vertinimu, susiklosčiusi teisinė situacija atitinka teisinius pavedimo santykius, kai viena šalis įsipareigoja kitos šalis ( įgalioto) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis ( CK 6.756-765 str.).

Nėra ginčo , jog ieÅ¡kovas atliko mokėjimus ieÅ¡kovės vardu ir jai sutinkant. Mokėjimai sukÅ«rė teisines pasekmes-galimybę sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį, jÄ užregistruoti. Sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis atitiko atsakovės interesus, nes pastaroji jÄ toliau vykdė pati, dabar yra žemės savininke. Dėl , tikėtina, asmeninių Å¡alių tarpusavio santykių pavedimo santykiai nutraukti ir galutinis pavedimo tikslas - žemės perėjimas ieÅ¡kovo nuosavybėn nebuvo pasiektas.

Ginčo sprendimui neturi teisinės reikÅ¡mės kieno valia pavedimo sutartis nutraukta.             44. Sutinkamai su CK 6.764 str.1 d., nutraukus pavedimo sutartį iki pavedimo visiÅ¡ko įvykdymo, įgaliotojas privalo atlyginti įgaliotiniui Å¡io turėtas vykdant pavedimÄ iÅ¡laidas ir iÅ¡mokėti atsižvelgiant į kai kurias įstatyme nustatytas , bet Å¡iuo atveju neaktualias sÄ lygas, atlyginamÄ . IeÅ¡kovo sumokėtos lėšos yra pastarojo patirtos vykdant pavedimÄ iÅ¡laidos, kurios pagrįstai ir priteistos iÅ¡ atsakovės.             45.

Skundo nuorodos dėl ankstesnio žemės naudojimo aplinkybių, mokėjimo už tai, santuokos nutraukimo sutarties sÄ lygų neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl įgaliotojos pareigos atlyginti įgaliotiniui Å¡io patirtas pavedimo vykdymo iÅ¡laidas, todėl dėl jų nedaliau nepasisakoma.             46. Byloje atsakovei atstovavo kvalifikuotas atstovas- advokatė. Nors byla iÅ¡nagrinėta ne per vienÄ teismo posėdį, iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos prieÅ¡ieÅ¡kinys, apie kurio pateikimo suvaržymÄ raÅ¡oma skunde, nebuvo pareikÅ¡tas.

Kas sukliudė Å¡aliai naudotis tokia procesine teise skunde neatskleista. Pastebima, jog ir nesuformuluota kokį konkrečiai reikalavimÄ atsakovė bÅ«tų pateikusi prieÅ¡ieÅ¡kinyje, Pagal Liteko sistemos duomenis ieÅ¡kinys ar pan. reikalavimas iki Å¡ios dienos ieÅ¡kovui nepateiktas, tad toks pareiÅ¡kimas vertinamas kaip deklaratyvus.             47. Apibendrinant pasakytÄ , apeliacinis skundas atmetamas, keičiama tik teisinė sprendimo motyvacija dėl sutartinių santykių pobÅ«džio.

                          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas n u t a r i a :              su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų kopijų nepriimti ir jas grÄ Å¾inti apeliantei.             Apeliacinį skundÄ atmesti, Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-713-948/2016 palikti nepakeistÄ .

                          Teisėjai                                                                                   Ramunė Čeknienė                                                                                                                                                                         Eigirdas Činka                                                                                                                                                                         Birutė Jonaitienė