90f5941e-eb6b-4e44-b73b-64dd79767a5f · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrMAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 28 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Klemenis,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Å urpienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui J. M., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui, atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ atstovei – teisininkei A. J., atsakovo UAB „Anista“ atstovui – direktoriui Z. Å .,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. M. ieÅ¡kinį atsakovams AB „ORLEN Lietuva“, UAB „Anista“, ADB „ERGO Lietuva“, trečiajam asmeniui R. S., dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, priteisimo, ir sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas 2011-07-14 ieÅ¡kiniu, kurį tikslino 2011-07-28, 2012-03-27 ir 2012-06-13 prašė:

1) priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ (iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. AB „Mažeikių nafta“), ADB „ERGO Lietuva“, UAB „Anista“, 50000,00 Lt neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė dėl jo sveikatos sužalojimo nelaimingo atsitikimo darbe metu 2008 m. spalio 28 d., bei 782,84 Lt turtinės žalos;

2) pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 10 d. susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tarp AB „Mažeikių nafta“ ir J. M., dalį susijusiÄ su tariamu susitarimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡mokant trijų vidutinių mėnesinių atlyginimų iÅ¡mokÄ - 2.2.2. punktÄ , taikant restitucijÄ ;

3) priteisti solidariai iš atsakovų visas jo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 1-3; 46-48; II t., b. l. 82-86; 117-122).Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2008 m. spalio 28 d. darbe, vykdant darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini) įvyko nelaimingas atsitikimas – savaeigio keltuvo, priklausančio UAB „Anista“, mašinistui neteisingai pastačius automobilini bokštelį ir jam nugriuvus, ieškovas būdamas minėtame bokštelyje kartu su kitu darbuotoju, krito iš 6-7 metrų aukščio ir sunkiai susižalojo – lūžo kairės kojos kulkšnies ir blauzdos kaulai, išniro dešinysis petys.

IeÅ¡kovas nelaimingo atsitikimo metu buvo blaivus. Po Å¡io nelaimingo atsitikimo iki 2010 m. gruodžio mėnesio buvo nedarbingas. Po Å¡io įvykio ilgai gydėsi, pastoviai buvo reikalingi vaistai. Jų pirkimui bei kelionėms pas gydytojus iÅ¡ viso iÅ¡leido 2775,34 Lt.Be to, ieÅ¡kovas nurodė, kad dėl patirtos traumos iÅ¡ karto patyrė didžiulį fizinį skausmÄ , kuris tęsėsi iki tol, kol pristačius jį į gydymo įstaigÄ jam buvo atliktos nuskausminimo procedÅ«ros. Vėliau fizinį skausmÄ jautė viso gydymo periodÄ , jam buvo atliktos keturios kaulų atstatymo operacijos, nes lūžiai buvo skeveldriniai.

Pastoviai turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus, negalėjo vaikščioti ir laisvai judėti, negalėjo savęs apsitarnauti atliekant fiziologines funkcijas. Patyrė didelius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus. NežiÅ«rint to, kad yra jau gana garbingo amžiaus, iki pat Å¡ios traumos, buvo visiÅ¡kai sveikas ir sportiÅ¡kas. Pastoviai darydavo mankÅ¡tÄ , užsiiminėjo gimnastikos pratimais ir buvo kupinas jėgų. Todėl tikėjosi dar ilgai dirbti fizinį darbÄ , nes puiki sveikata jam tai leido.

Tuo tarpu po sužalojimo, kurį patyrė nelaimingo atsitikimo darbe metu, tapo neįgalus, jo darbingumas pagal darbingumo lygio pažymÄ sudaro tik 40 proc. VisiÅ¡kai nebegali sportuoti ir dirbti sunkesnio fizinio darbo. Visa tai jį tiesiog sužlugdė psichologiÅ¡kai ir pakirto pasitikėjimÄ savo jėgomis. Patyrė depresijÄ , nemigo naktis tiek dėl skausmo, tiek dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų. Todėl neturtinė žala, kuriÄ patyrė, yra didelė ir jÄ Ä¯vertino 50000,00 Lt.Atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad 2008 m. spalio 28 d. į darbų atlikimo vietÄ adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡vyko trys bendrovės darbuotojai: J. M., R. G. ir P. K., kuriems buvo pavesta nustatyti kotedžo lubų drėkimo priežastį ir Rangovo (UAB „Anista“) specialistas su autobokÅ¡teliu, kuriam buvo pavesta suteikti kėlimo darbų paslaugÄ . Darbų atlikimo vietoje įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl kurio buvo atliktas tyrimas ir 2008 m. lapkričio 10 d. suraÅ¡ytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr.

17. Nelaimingo atsitikimo metu ieškovas J. M. virstant automobiliniam bokšteliui susitrenkė į jo lopšio konstrukcijas, dėl to patyrė kairės kojos blauzdos kaulų ir dešiniojo peties lūžius. Šio įvykio priežastimi buvo nustatyta: „darbuotojui privalomos vykdyti instrukcijos reikalavimų pažeidimas – savaeigių keltuvų mašinistas statydamas automobilinį bokštelį iš kiemo pusės pažeidė UAB ,,Anista“ statybinio bokštelio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 20, patvirtintos 2005-10-19 įsakymu Nr. BP-56, reikalavimus: ,,3.1.4. p. įsitikinti, kad veikia saugos įtaisai, patikrinti pastatytas papildomas atramas..

„ ir „3.1.6 p. pastatyti bokÅ¡telį ant papildomų atramų...“. Taip pat nustatyta, kad automobilinį bokÅ¡telį įvykio metu valdė UAB „Anista“ darbuotojas R. S.2009 m. gegužės 28 d. Bendrovės socialinių poreikių fondo komiteto sprendimu ieÅ¡kovui buvo skirta 2600,00 Lt dydžio materialinė paÅ¡alpa, kuri buvo iÅ¡mokėta atskaičiuos visus privalomus mokėti mokesčius. 2009 m. liepos 10 d. ieÅ¡kovas J. M. nutraukė darbo sutartį su Bendrove Å¡alių susitarimu Å¡iomis sÄ lygomis:

„1. Vadovaujantis Kolektyvinės sutarties 2009 - 2011 metams sutarties 3.13 punktu, atsiskaitymo dienÄ iÅ¡mokėti 12 vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ;

2. Atsiskaitymo dienÄ iÅ¡mokėti dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ Ä¯vertinu 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžiu;

3. Atsiskaitymo dienÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas.“ Susitarimo pagrindu tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovui buvo iÅ¡mokėtos visos suderėtos iÅ¡mokos, kurios sumoje sudarė 38212,99 Lt.Atsakovas taip pat nurodė, kad bÅ«tent Rangovas (UAB „Anista“) neužtikrino tinkamo Ilgalaikės sutarties įsipareigojimų vykdymo, ko pasėkoje nebuvo užtikrintas saugus tiek autobokÅ¡telio, tiek jo lopÅ¡yje esančių Bendrovės darbuotojų darbas (I t., b. l. 68-72; III t., b. l. 9-15).Atsakovas UAB „Anista“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas J. M. nelaimingo atsitikimo darbe metu 2008-10-28 dirbo AB „Mažeikių nafta“ (dabar AB „ORLEN Lietuva“) apdailos darbų ir montavimo baro apdailininku ir nelaimingas atsitikimas įvyko bendrovei priklausančių pastatų teritorijoje, t. y. darbovietėje, todėl atsakovu Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti tik AB „ORLEN Lietuva“, kaip įmonė, kurios darbuotojas nukentėjo nelaimingo atsitikimo darbe metu, kadangi darbdavys yra atsakingas už darbuotojams saugių ir sveikų darbo sÄ lygų sudarymÄ , jo pareiga taip organizuoti darbo procesÄ , kad gamyboje bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų darbe.

Tik atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ yra atsakingas už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , nes darbdavys privalėdamas kontroliuoti, kaip darbuotojai laikosi saugos darbe, darbo drausmės ir aplinkos apsaugos reikalavimų, to nepadarė, nesiėmė visų priemonių darbų saugai darbovietėje organizuoti ir užtikrinti. IeÅ¡kovas privalėjo saugoti savo ir nekenkti kitų darbuotojų sveikatai ir bÅ«damas apmokytas dirbti apdailininku darbų saugos ir sveikatos klausimais, periodiÅ¡kai instruktuotas darbo vietoje pagal darbuotojui privalomų žinoti saugos darbe instrukcijų sÄ raÅ¡Ä Nr. 1, apmokytas atlikti pavojingus darbus – naudotis potencialiai pavojingu įrenginiu (savaeige kėlimo platforma), atestuotas eksploatuoti pavojingus įrenginius, žinojo, jog negalima lipti į nesaugiai pastatyto automobilinio bokÅ¡telio keltuvo lopšį, tačiau nepaisydamas virtimo pavojaus, įlipo į autobokÅ¡telio lopšį, siekiant atlikti pavestus stogo remonto darbus ir tuo pažeidė saugos darbe teisės aktų reikalavimus bei nesilaikė elementaraus saugaus, t. y. atidaus, rÅ«pestingo, protingo asmens tiek darbe, tiek kitoje veikloje elgesio.Byloje esantis N-I formos nelaimingo atsitikimo darbe 2008-11-10 aktas Nr. 17, suraÅ¡ytas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas įvyko darbe.

Šį aktÄ surašė AB „Mažeikių nafta“ (dabar AB „ORLEN Lietuva“), tačiau atliekant nelaimingo atsitikimo, kurio metu sužalotas ieÅ¡kovas, tyrimÄ , UAB „Anista“ nebuvo informuota apie atliekamÄ tyrimÄ , taipogi nebuvo informuota apie nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustatytus darbų saugos pažeidimus.Automobilis bokÅ¡telis (savaeigė kėlimo platforma) S 25 LTD, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡nuomotas pagal 2007-04-26 sutartį AB „Mažeikių nafta“, techniÅ¡kai tvarkingas ir remiantis Å¡ios ilgalaikės autokeltuvų nuomos sutarties 8.2.4 punktu Rangovas (UAB „Anista“) įsipareigojo aprÅ«pinti tik savo darbuotojus individualiomis apsaugos priemonėmis ir atsako už saugų tik savo darbuotojų darbÄ , o pagal Å¡ios sutarties 8.2.5 punktÄ Užsakovas (AB „Mažeikių nafta“) suteikiama teisė sustabdyti Rangovo darbuotojų atliekamas paslaugas, jeigu jie pažeidžia saugos darbe reikalavimus, kelia grėsmę žmonių sveikatai arba gyvybei.Po nelaimingo atsitikimo J.

M. nesikreipė į UAB „AnistÄ â€œ dėl žalos atlyginimo, todėl ir nebuvo informuotas, kad UAB „Anista“ buvo sudariusi bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį su ADB „ERGO Lietuva“, kurios pagrindu buvo iÅ¡duotas Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. 710-660-105 669, draudimo laikotarpis 2008 m. rugsėjo 3 d. - 2009 m. rugsėjo 3 d. Å ia draudimo sutartimi buvo apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė dėl įmonės veiklos, nurodytos Å¡ios draudimo sutarties sÄ lygų 2,3 p. (kėlimo įrangos gamyba ir prekyba, kėlimo mechanizmų (autobokÅ¡telių) nuoma tik kartu su draudėjo darbuotoju). 2008 m. spalio 28 d.

įvykęs nelaimingas atsitikimas ir kilusios pasekmės patenka į apdraustos rizikos sÄ raÅ¡Ä . UAB „Anista“ automobilį bokÅ¡telį (savaeigė kėlimo platforma) S 25 LTD, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini), buvo apdraudusi įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutartis Nr. 02-0652199, draudiminis laikotarpis 2007-11-22 iki 2008-11-21) ir mobilių maÅ¡inų ir aparatų kasko draudimu (liudijimas Nr. 412-0010156, draudiminis laikotarpis 2007-11-30 iki 2008-11-30) (I t., b. l. 66-67;

II t., b. l. 131-133).Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį UAB „Anista“ bei ADB „ERGO Lietuva“ atžvilgiu atmesti kaip teisiÅ¡kai nepagrįstÄ ir neįrodytÄ ; netenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymo pripažinti negaliojančia 2009-07-10 susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tarp AB „Mažeikių nafta“ ir J. M. dalį, susijusiÄ su neturtinės žalos atlyginimu. Atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas 2012-06-12 patikslintu ieÅ¡kiniu įtraukė į bylÄ UAB „Anista“ draudikÄ ADB „ERGO Lietuva“ atsakovu.

Sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 str. 7 d.). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.126 str. 8 d). UAB „Anista“ pirmÄ kartÄ buvo patraukta atsakovu tik 2011 metų lapkričio mėnesį. Tuo tarpu nelaimingas atsitikimas įvyko 2008-10-28. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovas praleido ir 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Paduodamas ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl jis, bÅ«damas rÅ«pestingas, galėjo gauti informacijÄ iÅ¡ advokato apie savo teisių gynybos galimybes. Nagrinėjamu atveju teismas turėtų taikyti ieÅ¡kinio senatį ir vien Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinį atsakovų UAB „Anista“ bei ADB „ERGO Lietuva“ atžvilgiu atmesti.Nelaimingo atsitikimo metu tarp AB „ORLEN Lietuva“ (buv. AB „Mažeikių nafta“) bei UAB „Anista“ galiojo 2007-04-26 ilgalaikė autokeltuvų nuomos, įskaitant vairuotojÄ /operatorių, sutartis Nr. 152760, pagal kuriÄ UAB „Anista“ turėjo pateikti nuomojamÄ Ä¯rangÄ Ä¯skaitant maÅ¡inistÄ ir pagal užsakovo AB „Orlen Lietuva“ pageidavimÄ pateikti nuomos paslaugas.

Taigi įvykio metu autobokÅ¡telis kartu su operatoriumi buvo iÅ¡nuomoti AB „Mažeikių nafta“ (dab. AB „ORLEN Lietuva“) ir veikė ne savo rizika, o AB „Mažeikių nafta“ nurodymu ir jos vadovaujamas. Todėl nagrinėjamu atveju atsakomybė už nelaimingÄ atsitikimÄ kyla ieÅ¡kovo darbdaviui AB „Orlen Lietuva“ ne tik DK 246 straipsnio, bet ir CK 6.264 straipsnio pagrindu. AB „ORLEN Lietuva“ priklausančioje teritorijoje įvykio metu darbus organizavo, prižiÅ«rėjo ir jiems vadovavo atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ darbuotojas P. K..

Atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ (buv. AB „Mažeikių nafta“) neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė netinkamu darbo organizavimu bei nekontroliavimu kaip darbuotojai laikosi darbo saugos reikalavimų, t. y. darbų prižiÅ«rėtojas neinstruktavo darbuotojų prieÅ¡ jiems pradedant darbus, netinkamai organizavo bokÅ¡telio pastatymÄ , leido darbuotojams lipti į bokÅ¡telį, nors matė, kad jis pastatytas netinkamai.Byloje pateiktas 2008-11-10 nelaimingo atsitikimo darbe aktas negali bÅ«ti apskritai laikomas tinkamu įrodymu dėl atsakomybės nustatymo, kadangi buvo suraÅ¡ytas vienaÅ¡aliÅ¡kai AB „Mažeikių nafta“ (dab.

AB „ORLEN Lietuva“) atstovų. Nors nuomos sutartis numato, jog nelaimingus atsitikimus su Užsakovo darbuotojais, jei nelaimingas atsitikimas įvyko dėl Rangovų darbuotojų veiklos, tiria ir apskaito Užsakovas, dalyvaujant Rangovo įgaliotam atstovui (8.2.7 punktas), tačiau UAB „Anista“ atstovai nebuvo įtraukti į tyrimÄ , taip pat nebuvo supažindinti su 2008-11-10 nelaimingo atsitikimo darbe aktu.ADB „ERGO Lietuva“ įtraukta į procesÄ atsakovu kaip UAB „Anista“ civilinės atsakomybės draudikas.

Remiantis draudimo sutarties nuostatomis, draudiminiu įvykiu laikomas draudimo laikotarpiu draudėjui pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ , draudimo laikotarpiu padarytÄ trečiajam asmeniui, kai draudėjas pagal civilinę atsakomybę reguliuojančius įstatymus atsako už padarytÄ Å¾alÄ (2.2 punktas). Tos pačios bÅ«tinosios įvykio pripažinimo draudžiamuoju sÄ lygos yra numatytos ir Draudimo taisyklėse (3.2. punktas), kuriose nurodoma, jog reikalavimas atlyginti žalÄ pripažįstamas draudiminiu įvykiu, tik esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms: 3.2.1. reikalavimas atlyginti žalÄ draudėjui pareikÅ¡tas draudimo laikotarpiu (arba per iÅ¡plėstinį praneÅ¡imo terminÄ , jei jis nustatomas); 3.2.2. reikalavimas pareikÅ¡tas dėl žalos, kuri trečiajam asmeniui atsirado draudimo laikotarpiu (arba retroaktyviu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jei jis nustatomas); 3.2.3. reikalavimas pareikÅ¡tas dėl draudimo teritorijoje padarytos žalos; 3.2.4. reikalavimas atlyginti žalÄ draudėjui pareikÅ¡tas raÅ¡ytinės pretenzijos ir/ar ieÅ¡kinio forma; 3.2.5. draudėjas pagal galiojančius civilinę atsakomybę reguliuojančius įstatymus atsako už padarytÄ Å¾alÄ (nuostolius) trečiajam asmeniui.Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, pavėluotai pareiÅ¡kęs reikalavimÄ (praleidęs Draudimo taisyklių 3.2.1. punkte numatytÄ terminÄ ) ADB „ERGO Lietuva“, kaip UAB „Anista“ draudikui, prarado teisę į jo reikalavimo patenkinimÄ , nes ADB „ERGO Lietuva“ prievolė atlyginti žalÄ bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties, sudarytos su UAB „Anista“, galiojimo metu baigėsi.

Be to, aptariamu atveju UAB „Anista“ civilinės atsakomybės konstatavimui byloje nėra įrodytos bÅ«tinosios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos (atsakingo asmens neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, atsakingo asmens kaltė), kas nesudaro pagrindo taikyti Draudimo taisyklių 3.2.5. punkto.Maksimali draudimo suma yra 50000,00 Lt atsitikus vienam tokiam draudiminiam įvykiui ir už visus draudiminius įvykius per draudimo laikotarpį bendrai.

Å i draudimo suma yra sublimitas draudimo liudijime nurodytoje draudimo sumoje. Be to, draudimo sutartyje yra numatyta 1000,00 Lt besÄ lyginė iÅ¡skaita kiekvieno draudiminio įvykio atveju, t. y. suma, kuriÄ kiekvieno draudiminio įvykio atveju apmoka pats draudėjas ir draudiko atsakomybė kiekvieno draudiminio įvykio atveju lygi nuostolio dydžiui, atėmus besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ .Atsakovas pažymėjo, kad nėra pagrindo 2008-10-28 įvykį bei dėl jo pateiktÄ reikalavimÄ pripažinti draudžiamuoju įvykiu, todėl ADB „ERGO Lietuva“ yra netinkama atsakovė ir į bylÄ Ä¯traukta nepagrįstai.Nagrinėjamu atveju ADB „ERGO Lietuva“ yra įtraukta į nagrinėjamÄ bylÄ tik kaip UAB „Anista“ civilinės atsakomybės draudikas (draudikas ADB „ERGO Lietuva“ su kitu atsakovu AB „ORLEN Lietuva“ civilinės atsakomybės draudimo sutarties neturėjo), o jo sutartinė atsakomybė yra apribota draudimo suma (kuri yra mažesnė už ieÅ¡kinio sumÄ ), besÄ lyginės iÅ¡skaitos dydžiu, todėl vien tai jau nesudaro pagrindo prievolės atlyginti žalÄ laikyti solidaria.

Å iuo atveju solidarioji atsakovų atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl 2008-10-28 įvykusio nelaimingo atsitikimo patyrė 2775,34 Lt dydžio turtinę žalÄ . Atsižvelgiant į tai, kad AB „ORLEN Lietuva“ 2009-05-28 Socialinių poreikių fondo komiteto sprendimu, jau yra atlyginusi ieÅ¡kovui 1992,50 Lt dydžio turtinę žalÄ , ieÅ¡kinyje praÅ¡oma atlyginti likusiÄ dalį turtinės žalos, kurios dydis sudaro 782,84 Lt. Kaip nurodoma ieÅ¡kinyje, 2775,34 Lt dydžio turtinę žalÄ sudaro 1600,04 Lt vaistų įsigijimo iÅ¡laidos ir 1175,30 Lt kuro įsigijimo iÅ¡laidos kelionėms į gydymo įstaigas.

Kartu su ieÅ¡kiniu buvo pateikta įvairių vaistų, medicininių paslaugų įsigijimo kvitų, kurių bendra suma sudaro 1478,63 Lt (į Å¡iÄ sumÄ neįskaičiuoti kvitai, kurie kelis kartus dubliuojasi), tačiau tik 425,15 Lt vaistų įsigijimo iÅ¡laidų suma gali bÅ«ti laikoma susijusi su 2008-10-28 patirtu sužalojimu. IeÅ¡kovas pateikė įvairių čekių/kvitų (bendra jų suma sudaro 1018,88 Lt), pagal kuriuos neįmanoma identifikuoti, kokie vaistai, medicininės priemonės ar paslaugos už juos buvo įsigyti.

Dėl turtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovas yra taip pat pateikęs kuro iÅ¡laidų kvitus, kurių bendra suma sudaro 1175,30 Lt. Siekiant įsitikinti, ar minėta suma yra reikalaujama atlyginti pagrįstai, ieÅ¡kovas turi įrodyti, kiek kartų bei kokiais atstumais buvo vykstama į gydymo įstaigas, kokios yra transporto priemonės kuro sÄ naudos ir pan.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas AB „ORLEN Lietuva‘“ jau yra iÅ¡mokėjęs ieÅ¡kovui didesnę turtinės žalos atlyginimo sumÄ , nei kad ieÅ¡kovas yra pateikęs jÄ pagrindžiančių dokumentų, konstatuotina, jog papildomas 782,84 Lt turtinės žalos dydžio reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas.IeÅ¡kinyje nurodoma, jog ieÅ¡kovas dėl 2008-10-28 įvykio patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 50000,00 Lt dydžiu bei praÅ¡o atlyginti.

Svarbu paminėti, jog AB „ORLEN Lietuva“ 2009-07-10 DK 125 straipsnio pagrindu su ieÅ¡kovu nutraukė darbo sutartį Å¡alių susitarimu bei iÅ¡mokėjo 38212,99 Lt sumÄ , kuriÄ sudarė 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (27147,48 Lt) bei 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio (6786,87 Lt) neturtinės žalos atlyginimas dėl 2008-10-28 nelaimingo atsitikimo. Nustatant ieÅ¡kovo patirtÄ neturtinės žalos dydį ypač svarbu pažymėti, jog vadovaujantis 2003-05-23 LR Sveikatos apsaugos ministro, LR Teisingumo ministro ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.V-298/158/Al-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“, ieÅ¡kovo patirta trauma (daugiaskeveldrinis kairio blauzdikaulio ir iÅ¡orinės kulkÅ¡nies lūžiai distalinėje dalyje, Å¡okikaulio iÅ¡nirimas) priskiriama prie nesunkių sveikatos sutrikdymų.

IeÅ¡kovo reikalaujamas 50000,00 Lt neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas bei neatitinka formuojamos Lietuvos teismų praktikos. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo atsiradusios žalos priteisiama vidutiniÅ¡kai iki 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Nors ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiÄ 2009-07-10 susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tarp AB „Mažeikių nafta“ ir J. M. dalį, susijusiÄ su neturtinės žalos atlyginimu, tačiau byloje nėra duomenų, įrodančių ieÅ¡kovo valios trÅ«kumÄ minėto susitarimo sudarymo metu, todėl nėra pagrindo taikyti CK 1.91 straipsnio 1 dalies.

Esant galiojančiam susitarimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, laikytina, jog neturtinė žala ieÅ¡kovui jau buvo atlyginta (II t., b. l. 137-148).Tretysis asmuo R. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tretysis asmuo nurodė, kad dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas atsakovas, jis nėra kaltas ir atsakingas. Nelaimingas atsitikimas įvyko AB „ORLEN Lietuva“ priklausančių pastatų teritorijoje ir už saugių darbo sÄ lygų sudarymÄ , darbų organizavimÄ yra atsakingas ieÅ¡kovo darbdavys. 2008-10-28 darbus organizavo ieÅ¡kovo darbuotojas P. K.

Pastarasis jam nurodė, kurioje vietoje turi pastatyti automobilinį bokÅ¡telį, nors ten nebuvo galima iÅ¡skėsti papildomų dviejų atramų bei statyti tik vertikalias bokÅ¡telio kojas bei nurodė savo darbuotojams, tame tarpe ir ieÅ¡kovui, lipti į bokÅ¡telį ir atlikti darbus. BÅ«tent nukentėjusio asmens darbdavys, atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ neįvykdė pareigos saugiai organizuoti darbus, kontroliuoti kaip darbuotojai laikosi saugos darbe reikalavimų, nesudarė saugių darbo sÄ lygų.

Jeigu atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ darbuotojas nebÅ«tų jam įsakmiai nurodęs statyti bokÅ¡telio kitoje vietoje ir nebÅ«tų liepęs savo darbuotojams, tame tarpe ir ieÅ¡kovui, lipti į bokÅ¡telį ir vykdyti darbus, nelaimingo atsitikimo bÅ«tų iÅ¡vengta. Taigi, atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ darbuotojų neteisėti veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl tik atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ yra atsakingas už ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ .IeÅ¡kovas, bÅ«damas apmokytas bei instruktuotas saugiai dirbti, žinodamas, jog jam negalima lipti į nesaugiai pastatyto automobilinio bokÅ¡telio keltuvo lopšį, tačiau nepaisydamas virtimo pavojaus, įlipo į autobokÅ¡telio lopšį, siekė atlikti jam pavestus darbus, t. y. prisiėmė rizikÄ .

Taigi ieÅ¡kovas pats pažeidė saugos darbe instrukcijÄ .Nelaimingo atsitikimo tyrimo darbe aktas Nr. 17 suraÅ¡ytas tendencingai, vienpusiÅ¡kai ir Å¡aliÅ¡kai, neteisingai nurodomi faktai, nevertinti paties nukentėjusiojo ir jo darbdavio atstovo veiksmai įvykio metu. Akte neteisingai nurodyta, kad tretysis asmuo užtikrino, kad tokiu bÅ«du bokÅ¡telį stato ne pirmÄ kartÄ , kad toks statymas yra saugus. Taip bokÅ¡telį statyti jam nurodė AB „ORLEN Lietuva“ darbuotojas (II t., b. l. 99-100).IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad 2008-11-10 AB „Mažeikių nafta“ nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 17, nurodyta, kad 2008-10-28 11.15 val. (duomenys neskelbtini), įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas ieÅ¡kovas J.

M., kuriam nustatytas kairės kojos blauzdos kaulų ir dešinio peties lūžiai. Nelaimingo atsitikimo priežastys: darbuotojui privalomos vykdyti instrukcijos reikalavimų pažeidimas – savaeigių keltuvų mašinistas statydamas automobilinį bokštelį iš kiemo pusės pažeidė UAB „Anista“ statybinio bokštelio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 20, patvirtintos 2005-0-19 įsakymu Nr. BP-56, reikalavimus: 3.1.4. p. – įsitikinti, kad veikia saugos įtaisai, patikrinti pastatytas papildomas atramas; 3.1.6.

– pastatyti bokÅ¡telį ant papildomų atramų (I t., b. l. 4-5; 53-54).IeÅ¡kovo J. M. netektas darbingumas 60 %, tai patvirtina byloje esančios darbingumo lygio pažymos (I t., b. l. 41; 49; 50).IeÅ¡kovas J. M. pagal darbo sutartį Nr. 9089/5, įsigaliojusiÄ nuo 2002-01-01 dirbo AB „Mažeikių nafta“ apdailininku, pratęsiant 1989-03-02 įmonėje pradėtus darbo santykius (I t., b. l. 74-78).2009-07-10 suraÅ¡ytas pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, kuriuo ieÅ¡kovas J.

M. siÅ«lė nutraukti darbo sutartį Å¡iomis sÄ lygomis: darbo sutarties dienÄ Ä¯forminti 2009-07-10. Vadovaujantis Kolektyvinės sutarties 2009 – 2011 metams 3.13 punktu, atsiskaitymo dienÄ jam iÅ¡mokėti 12 (dvylika) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ . Atsiskaitymo dienÄ jam iÅ¡mokėti dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu. Atsiskaitymo dienÄ jam iÅ¡mokėti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas (I t., b. l. 79).2009-07-10 susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ atstovė personalo direktorė J.

J. ir ieÅ¡kovas J. M. susitarė: darbo sutarties pasibaigimÄ Ä¯forminti 2009-07-10. Darbdavys įsipareigojo nė vėliau kaip darbo sutarties nutraukimo dienÄ iÅ¡mokėti darbuotojui: 12 (dvylikos) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , pagal Kolektyvinės sutarties 2009 – 2011 metams 3.13 punktÄ . 3 (trijų) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu, darbuotojo ir darbdavio bendru sutarimu, įvertintÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtÄ neturtinę žalÄ .

KompensacijÄ už nepanaudotas kalendorines dienas kasmetinių atostogų (I t., b. l. 80).2009-07-10 įsakymu Nr. 1220, dėl darbo sutarties nutraukimo, nutraukta darbuotojo J. M. darbo sutartis Nr. 9089. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas: DK 125 str. (darbo sutarties nutraukimas Å¡alių susitarimu). Priežastis: 2009-07-10 J. M. pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, 2009-07-10 susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Nepanaudotos kasmetinės atostogos: 42 kalendorinės dienos. IÅ¡eitinė iÅ¡moka: 12 (dvylikos) darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, atitinkanti AB „Mažeikių nafta“ kolektyvinės sutarties 2009-2011 metams 3.13 p. 3 (trijų) darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡moka už patirtÄ neturtinę žalÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe. 900,00 Lt priemoka, atitinkanti AB „Mažeikių nafta“ kolektyvinės sutarties 4.19 p. (I t., b. l. 81).1999-04-09 iÅ¡duotas pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad J.

M. suteikta teisė dirbti: darbininkas, dirbantis kėlimo įrenginių lopšiuose (I t., b. l. 82).2008-07-23 J. M. periodiškai instruktuotas, tai patvirtina Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalas (I t., b. l. 83-84).J. M. knygelėje, išduotoje AB „Mažeikių nafta“ medicinos punkto, nurodyta: remiantis 05-11-30 cecho viršininko (žodis neįskaitomas) Nr. 25000001/20 (darbų aukštyje, susijusių su kėlimu neskirti) – dirbti leista. 2008-08-21 dirbti gali, kitas sv. tikrinimas iki 2009-08-20 (I t., b. l. 92).2009-03-27 prašymu dėl materialinės paramos suteikimo J.

M. prašė AB „Mažeikių nafta“ Socialinių poreikių fondo komiteto suteikti materialinę paramÄ buvusioms ir bÅ«simoms iÅ¡laidoms (I t., b. l. 93).2009-05-28 socialinių poreikių fondo komitetas nutarė skirti J. M. 2600,00 Lt materialinę paÅ¡alpÄ iÅ¡ Socialinių poreikių fondo (I t., b. l. 94).AB „ORLEN Lietuva“ 2011-08-30 buhalterinėje pažymoje Nr. FB12(4.35-3)-651 nurodyta, kad J. M. 2009-07-10 dienÄ , nutraukiant darbo sutartį, priskaičiuotos sekančios iÅ¡mokos: priemoka prie atostogų: 900,00 Lt.

Kasmetinės atostogos: 215,20 Lt (2 kalendorinės d.). Kompensacija už nepanaudotas atostogas: 3163,44 Lt (42 kalendorinės d.). IÅ¡eitinė iÅ¡moka dėl ligos: 27147,48 Lt (12 mėn. VDU). IÅ¡eitinė iÅ¡moka Å¡alių susitarimu: 6786,87 Lt (3 mėn. VDU). IÅ¡ viso: 38212,99 Lt. 2009 m. gegužės mėn. priskaičiuota 2600,00 Lt materialinė paÅ¡alpa pagal kolektyvinę sutartį, kuri iÅ¡mokėta 2009-06-04 d. (I t., b. l. 95).AB „ORLEN Lietuva“ kolektyvinės sutarties 2009 – 2011 metams iÅ¡raÅ¡o 3.13 punkte nurodyta, kad nutraukiant darbo sutartį, kai darbuotojui nustatytas ne didesnis negu 55 procentų darbingumo lygis, o darbo stažas virÅ¡ 20 metų, iÅ¡mokama 12 (dvylikos) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (I t., b. l. 96).2007-04-26 užsakovas – AB „Mažeikių nafta“ ir rangovas – UAB „Anista“ sudarė sutartį Nr. 152760, pagal kuriÄ suteikiama ilgalaikė autokeltuvų nuomos, įskaitant vairuotojÄ /operatorių, sutartis.

Pagal sutarties 8.2.1. punktÄ darbų saugai yra suteikiama pirmenybė. Rangovas privalo turėti galiojantį Darbų saugos planÄ ir paskirti Darbų saugos atstovÄ . Pagal 8.2.2. punktÄ užsakovas, prieÅ¡ patenkant rangovo darbuotojams į užsakovo gamybinę teritorijÄ , atlieka jiems įvadinį instruktavimÄ , supažindina su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Pagal 8.2.3. punktÄ vykdydamas paslaugas aukÅ¡tyje rangovas privalo įgyvendinti bÅ«tinas priemones, apsaugančias darbuotojus nuo kritimo iÅ¡ aukščio.

Pagal 8.2.4. punktÄ rangovas privalo laikytis galiojančių užsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklių, saugos darbe instrukcijų reikalavimų, vykdyti užsakovo įgaliotų atstovų, taip pat valstybinės priežiÅ«ros institucijų atstovų nurodymus. Rangovas aprÅ«pina savo darbuotojus individualiomis apsaugos priemonėmis ir atsako už saugų jų darbÄ . Pagal 8.2.5. punktÄ užsakovas turi teisę sustabdyti rangovo darbuotojų atliekamas paslaugas, jeigu jie pažeidžia saugos darbe reikalavimus, kelia grėsmę žmonių sveikatai ar gyvybei, taip pat turtui ar užsakovo gamybiniam-technologiniam režimui.

Pagal 8.2.7. punktÄ nelaimingus atsitikimus su užsakovo darbuotojais, jei nelaimingas atsitikimas įvyko dėl rangovo darbuotojų veiklos, tiria ir apskaito užsakovas, dalyvaujant rangovo įgaliotam atstovui (I t., b. l. 97-112).P. K. (cecho virÅ¡ininkas) 2008-10-23 užsakė autobokÅ¡telį 2008 m. spalio 28 d. 10.00 val. Strėlės ilgis 26 metrai. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 114).V. V. (baro virÅ¡ininkas) 2008-10-23 užsakė autobokÅ¡telį 2008 m. spalio 28 d. 10.00 val. Strėlės ilgis 25 metrai. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 115).2008-10-27 darbų paskyroje nurodytas darbų apraÅ¡ymas: autobokÅ¡telio 25 m. nuoma, Palanga, kotedžai.

Darbų prižiÅ«rėtojas: P. K. (I t., b. l. 116).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. T-A 2206/08(03) nurodyta, kad J. M. kraujyje nerasta etilo alkoholio (I t., b. l. 119).Nelaimingo atsitikimo darbe nuotraukose matyti nuvirtęs autobokÅ¡telis (I t., b. l. 122-124).2008-11-03 J. M. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2008 m. spalio 22 d. cecho virÅ¡ininkas P. K. pranešė, kad ateinančiÄ savaitę reikia nuvykti į P. atlikti stogo remonto darbus autobokÅ¡telyje. Jis P. K. informavo, kad negali dirbti autobokÅ¡telyje, ir kad nebegalioja pažymėjimas.

VirÅ¡ininkas įsakė pažymėjimÄ pristatyti jau sekančiÄ dienÄ ir pareiÅ¡kė, kad viskÄ sutvarkys. PrieÅ¡ iÅ¡važiuojant P. K. jam pasakė, kad dokumentai tvarkingi, nurodė nesirÅ«pinti ir važiuoti į P.. PrieÅ¡ pradedant darbus jo P. K. neinstruktavo, todėl jis gali teigti, kad nebuvo instruktuotas kaip saugiai atlikti darbus, į žurnalÄ nepasirašė. Darbams ir autobokÅ¡telio pastatymui vadovavo P. K.. Kai autobokÅ¡telis buvo pastatytas ant žolės, jis paklausė vairuotojo ar tikrai autobokÅ¡telis pastatytas ir atremtas saugiai.

Jis atsakė, kad turi didelę patirtį ir yra įsitikinęs, kad toks bokÅ¡telio pastatymas ir atrėmimas tikrai saugus. Ä® jo klausimÄ R. G. nesureagavo. P. K. pastabų neturėjo, todėl jam ir R. G. nurodė lipti į bokÅ¡telį, prisisegti apraiÅ¡us ir jų nenusisegti iki darbų pabaigos. Jo nuomone nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl darbų vadovo P. K. abejingumo darbų saugos taisyklių reikalavimams, dėl jo nesugebėjimo objektyviai įvertinti darbų vietos bei autobokÅ¡telio pastatymo ir atrėmimo saugumo.

Taip pat ir dėl autobokÅ¡telio vairuotojo neprofesionalumo, nesugebėjimo užtikrinti autobokÅ¡telyje dirbančių žmonių saugumo (I t., b. l. 125). R. G. 2008-10-30 paaiÅ¡kinime ir 2008-11-07 papildomame paaiÅ¡kinime apie įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ paaiÅ¡kino, kad atsimena, kad kažkas klausė vairuotojo ar gerai pastatytas autobokÅ¡telis. Kadangi cechas naikinamas (buvo likusios dvi savaitės) ir prieÅ¡tarauti dėl tokių darbų nebenorėjo. Važiavo kaip vairuotojas. Cecho virÅ¡ininkas paklausė vairuotojo kodėl ne pilnai iÅ¡tiestos atramos.

Vairuotojas atsakė, kad taip dirba ne pirmÄ kartÄ (I t., b. l. 126; 127).P. K. 2008-10-28 paaiÅ¡kinime apie įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ paaiÅ¡kino, kad vairuotojui statant bokÅ¡telį prie pat tvoros, nebeliko galimybės iÅ¡leisti pagrindines atramas, dėl ko jis atkreipė vairuotojo dėmesį, sakydamas kodėl nestato ant pagrindinių atramų, o vertikalių. Vairuotojas paaiÅ¡kino, kad dirba ne pirmÄ dienÄ ir dažnai taip stato, užtikrindamas, kad bokÅ¡telis yra saugus, iÅ¡kilus virtimo pavojui suveikia automatinė blokiruotė (I t., b. l. 128).2008-11-06 paaiÅ¡kinime P. K. nurodė, kad 2008-10-21 R.

G. jam pasakė, kad pasibaigęs J. M. atestacijos pažymėjimas, bet per savaitę jį galima susitvarkyti. 2008-10-24 R. G. jam pranešė, kad J. M. dokumentus susitvarkė. J. M. neužsiminė, kad jis dirbti bokÅ¡telyje negali (pažymėjimÄ dirbti bokÅ¡telyje J. M. turi). Darbams vadovavo R. G., jis vienas ir teturėjo darbų vadovo pažymėjimÄ . Jo važiavimo tikslas, organizuoti kotedžo atrakinimÄ ir iÅ¡ vidaus nustatyti lietaus padarytus nuostolius (I t., b. l. 129).R. S. 2008-10-28 paaiÅ¡kinime apie įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ paaiÅ¡kino, kad maÅ¡inos atraminės kojos buvo paruoÅ¡tos dirbti.

Dirbti lopÅ¡yje iÅ¡ dirbančiųjų nepatikrino ar jie turi pažymėjimus. Nebuvo vietos saugiai pastatyti autobokÅ¡telio. Darbų vadovas tuo nepasirÅ«pino (I t., b. l. 130).2008-10-30 pažymoje apie traumos sunkumÄ Nr. 1.30-392 nurodyta, kad J. M. nustatyta diagnozė: k. kojos blauzdos kaulų skeveldrinis lūžis, apat. 1/3 su ryÅ¡kiu poslinkiu ir Å¡okikaulio iÅ¡nirimu. DeÅ¡. peties lūžis. Vadovaujantis sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 18 įsakymu Nr. 397, nurodytoji trauma nepriskiriama prie sunkių (I t., b. l. 138).Pagal statybinio autobokÅ¡telio maÅ¡inisto saugos ir sveikatos instrukcijÄ Nr. 20, patvirtintÄ UAB „Anista“ direktoriaus 2008-10-19 įsakymu Nr. BP-56, 3.1.3. punktÄ prieÅ¡ pradėdamas darbÄ maÅ¡inistas privalo visus autobokÅ¡telio mechanizmus iÅ¡bandyti tuščiÄ ja eiga. 3.1.4.

– įsitikinti, kad veikia saugos įtaisai, patikrinti pastatytas papildomas atramas, saugos diržų pritvirtinimÄ . 3.1.6. – pastatyti autobokÅ¡telį ant papildomų atramų, įjungti rankinį stabdį. 3.1.8. – patikrinti lopÅ¡elyje dirbančio darbuotojo pažymėjimÄ , leidžiantį dirbti aukÅ¡tyje (I t., b. l. 142-147).UAB „Anista“ direktorius Z. Å . 2011-08-03 praÅ¡ymu Nr. S-1170, AB „ORLEN Lietuva“ paprašė atsiųsti nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagÄ . Tyrimo medžiaga iÅ¡ 88 puslapių įteikta UAB „Anista“ direktoriui Z.

Å . 2011-08-10 (II t., b. l. 35).IÅ¡ UAB „Anista“ AB „Mažeikių nafta“ saugos darbų skyriui 2008-10-30 9.38 val. faksu siųsti krano dokumentai (I t., b. l. 135).Pagal 2009 m. liepos mėn. praÅ¡ymÄ J. M. 2009 m. liepos 8 ir 9 dienomis iÅ¡leistas kasmetinių atostogų (II t., b. l. 59; 60).2008-09-11 įspėjimu, apie numatomÄ darbo sutarties nutraukimÄ pagal LR darbo kodekso 129 str. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės), kuris įteiktas J. M. 2008-09-11, J.

M. įspėtas, kad numatoma atleidimo data AB „Mažeikių nafta“ atsisakius Statybos ir remonto cecho veiklos, po keturių mėnesių nuo įspėjimo įteikimo. IÅ¡mokant iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , vadovaujantis AB „Mažeikių nafta“ Kolektyvinės sutarties 3.12 punkto I dalies nuostatomis, iÅ¡mokant kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas (II t., b. l. 61).Ä®prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 02-0652199, draudikas UADB „ERGO Lietuva“ apdraudė draudėjo UAB „Anista“ automobilį „MAN 8150“, v. n. (duomenys neskelbtini).

Draudimo sutartis galiojo nuo 2007-11-22 iki 2008-11-21. Pagal 3.2.4. punktÄ draudėjas įsipareigojo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui ar jo atstovui, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas. Pagal 5.3. punktÄ , jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė sutartyje nustatytas pareigas, draudikas, vadovaudamasis teisės aktais, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka susigrÄ Å¾inti iÅ¡ draudėjo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ ar jos dalį (II t., b. l. 106).Mobilių maÅ¡inų ir aparatų kasko draudimo liudijimu Nr. 412-0010156 draudėjas UAB „Anista“, draudikas UADB „ERGO Lietuva“ apdraudė autobokÅ¡telį MAN 8150, v. n. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 107).Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimu EB Nr. 104909 draudėjas UAB „Anista“, draudikas UADB „ERGO Lietuva“, apdraudė draudėjo civilinę atsakomybę dėl įmonės veiklos.

Maksimali draudimo suma 100000,00 Lt (vienas Å¡imtas tÅ«kstančių litų). BesÄ lyginė iÅ¡skaita 1000,00 Lt. Draudimo pradžia 2008-09-03 – pabaiga 2009-09-03 (II t., b. l. 108; 109-111).VÅ¡Ä® Respublikinė Klaipėdos ligoninė 2012-12-04 praneÅ¡imu Dėl duomenų pateikimo informavo, jog esant dokumentuotam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimui, pagal kurį J. M. yra netekęs ne mažiau kaip 33 proc. bendro darbingumo, jo trauma, remiantis 2001-07-18 SAM įsakymu Nr. 397 nustatytais kriterijais, turėtų bÅ«ti priskiriama prie sunkių (III t., b. l. 102).

Dėl atsakovų kaltės Nagrinėjamoje byloje yra skolininkų daugetas, todėl, ieškovui pareiškus ieškinį dėl jam padarytos žalos atlyginimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59; 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005).Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnis (2007-06-07 įstatymo Nr. IX-1672 redakcija, aktuali nuo 2007-06-23 iki 2010-05-31), reglamentavo dviejų ir daugiau darbdavių pareigas organizuojant darbus toje pačioje įmonėje, darbo vietoje.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbÄ taip, kad bÅ«tų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Taigi Å¡ia norma abiem darbdaviams skiriama pareiga užtikrinti darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ . Ä®statymo leidėjas, detalizuodamas Å¡iÄ pareigÄ , nurodyto straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardijo bÅ«dus, kaip turi bÅ«ti įgyvendinama 1 dalyje nurodyta pareiga:

1) darbdaviams atstovaujantys asmenys paskiria asmenį, kurio vadovaujamoje įmonėje atliekami darbai, kitai darbdavių veiklai sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas koordinuoti;

2) darbdaviams atstovaujantys asmenys informuoja vienas kitÄ bei darbuotojus apie galimus pavojus, rizikÄ atliekant konkrečius darbus. Taigi Å¡ioje normoje detaliai ir įsakmiai nustatytos darbdavių (Å¡iuo atveju – abiejų atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Anista“) pareigos vykdant bendrus darbus. Nagrinėjamu atveju atsakovai (AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Anista“) nebuvo paskyrę atsakingo asmens, koordinavusio ir prižiÅ«rėjusio bendrų darbų atlikimÄ . Abu atsakovai atsakomybę dėl atsakingo asmens paskyrimo deleguoja vienas kitam.

Atsakovas UAB „Anista“ savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad AB „ORLEN Lietuva“ turėjo paskirti atsakingÄ asmenį, ir jų nuomone pagal 2008-10-27 darbų paskyrÄ atsakingas asmuo buvo P. K. (III t., b. l. 95-96). Tuo tarpu atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad pagal 2007 m. gegužės 31 d. sutarties 8.2.1. punktÄ bÅ«tent rangovas, t. y. UAB „Anista“, paskirs darbų saugos vadovÄ . Sutarties Å¡alys abipusiai susitarė, kad konkretų asmenį, atsakingÄ už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ darbe, iÅ¡ savo darbuotojų paskirs Rangovas (UAB „Anista“) (III t., b. l. 105-107).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aukÅ¡tesnes pareigas nei ieÅ¡kovas ėję asmenys, t. y. P. K. ir R. G. teigė, kad jie darbams nevadovavo, nors pagal 2008-10-27 darbų paskyrÄ , kaip darbų prižiÅ«rėtojas nurodytas P. K. (I t., b. l. 116). Taigi, P. K. bÅ«tų galima laikyti atsakingu asmeniu už darbų saugÄ vykdant darbus atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ objekte, pasitelkiant atsakovo UAB „Anista“ autobokÅ¡telį su vairuotoju, tačiau atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ teigia, kad ne jų pareiga paskirti už darbų saugÄ atsakingÄ asmenį.

Vertinant paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad kiekvienas iÅ¡ atsakovų neįvykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos bendrai dirbantiems abiejų darbdavių darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, todėl konstatuotina atsakovų kaltė ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys su atsiradusia ieÅ¡kovui padaryta žala. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika ir remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad abu atsakovai yra kalti prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos, jÄ privalo atlyginti, todėl Å¡iuo atveju taikytina dalinė atsakomybė.

Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iÅ¡ žalÄ padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio, todėl teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiÅ¡kai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad bÅ«tų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalÄ atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).Taigi, vertinant atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Anista“ atsakomybės dydį, svarbu įvertinti kiekvieno veiksmus ar neveikimÄ , sukeltas pasekmes, kaltės laipsnį.

Nagrinėjamu atveju atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ buvo ieÅ¡kovo darbdavys, iÅ¡siuntęs jį atlikti darbus, pasitelkiant rangovÄ . Kaip darbdavys, jis privalo užtikrinti saugias darbo sÄ lygas savo darbuotojui, užtikrinti darbų saugÄ , pasirÅ«pinti, kad darbuotojas turėtų reikiamus leidimus atlikti tam tikrus darbus, bÅ«tų sveikas, tinkamas dirbti pavestÄ darbÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovo sveikata buvo patikrinta 2008-08-21, tačiau pagal ankstesnį sveikatos tikrinimÄ buvo rekomenduota neskirti darbų aukÅ¡tyje, susijusių su kėlimu (I t., b. l. 92).CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Tai specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis, kai skolininkas negali gintis, remdamasis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Å¡ios atsakomybės pagrindas – rizika. Asmuo naudoja pavojingÄ objektÄ (daiktÄ , įrenginius, mechanizmus, medžiagas ir kt.) arba vykdo tokio pavojingumo veiklÄ (pvz., vežimus, transporto veiklÄ , tam tikros rÅ«Å¡ies gamybÄ , tam tikrų pramoginių paslaugų teikimÄ bei kt.), kurių jis nepajėgus visiÅ¡kai kontroliuoti.

Reikalavimas laikytis visų įmanomų saugumo reikalavimų tokiu atveju neiÅ¡nyksta, tačiau nėra esminis, nes, net ir elgiantis maksimaliai saugiai, iÅ¡lieka realus žalos padarymo kitiems pavojus. Tai reiÅ¡kia, kad, jeigu asmens veikla arba joje naudojami objektai kelia didesnę žalos atsiradimo rizikÄ , tačiau asmuo, jÄ suvokdamas, veikia ir savo veiklos neatsisako, tai jis prisiima atsakomybę už galimÄ Å¡ios rizikos materializavimÄ si – žalos atsiradimÄ , net ir tada, kai ji padaryta atsitiktinai.

Dėl to, tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktÄ , nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojo kalte; neturi reikÅ¡mės, buvo pažeisti saugumo reikalavimai ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011; 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Taigi, atsakovas UAB „Anista“, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio savininkas bei valdytojas yra atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ .IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovų solidariai, baigiamųjų kalbų metu ieÅ¡kovo atstovas prašė taikyti dalinę atsakomybę ir priteisti iÅ¡ atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 25000,00 Lt, iÅ¡ UAB „Anista“ ir ADB „ERGO Lietuva“ solidariai 25000,00 Lt neturtinės žalos.Teismo nuomone, taikant dalinę atsakomybę Å¡ioje byloje negalima konstatuoti, kad atsakovų AB „ORLEN Lietuva“, UAB „Anista“ ir ADB „ERGO Lietuva“, atsakomybės laipsnis yra vienodas, kad jų veiksmais padaryta žala ir atsakomybė turėtų bÅ«ti vienoda.

Ä®vertinus visu byloje esančius įrodymus ir Å¡alių teisinius argumentus, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo J. M. darbdaviui, t.y. AB „ORLEN Lietuva“ tenka didesnė atsakomybė už padarytÄ Å¾alÄ , nes jis neužtikrino saugių darbo sÄ lygų savo darbuotojui, nuomodamas autobokÅ¡telį neužtikrino, kad jis bus naudojamas saugiai, o pagal atsakovų pasiraÅ¡ytos sutarties 8.2.5. punktÄ , esant saugos darbe reikalavimų pažeidimams turėjo sustabdyti atsakovo UAB „Anista“ darbuotojo atliekamus darbus (I t., b. l. 101).

Atsakovas UAB „Anista“ neįgyvendino bÅ«tinų priemonių, apsaugančių darbuotojus nuo kritimo iÅ¡ aukščio, neiÅ¡kleidė papildomų atramų. Teismas pažymi ir tai, kad atsakovas UAB „Anista“ nurodė, kad ieÅ¡kovas pats kaltas, nes matydamas, kad nesaugiai pastatytas bokÅ¡telis vis tiek į jį lipo, tuo atsakovas pripažino, kad jo bokÅ¡telis buvo pastatytas nesaugiai.IÅ¡ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė yra vykdytina pirmiau nei deliktinė (subsidiarus santykis), tai reiÅ¡kia, jog nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimÄ turi tenkinti iÅ¡ draudiko.Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ neteisingai pažymėjo, kad UAB „Anista“ pirmÄ kartÄ buvo patraukta atsakovu tik 2011 metų lapkričio mėnesį (II t., b. l. 139), nes ieÅ¡kovas J.

M. atsakovu UAB „Anista“ buvo nurodęs jau 2011-07-28 patikslintame ieÅ¡kinyje (I t., b. l. 46). Be to, atsakovas teigia, kad nežinojo apie padarytÄ Å¾alÄ , nes nebuvo informuotas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas UAB „Anista“ buvo sudaręs tris draudimo sutartis su atsakovu ADB „ERGO Lietuva“ (privalomÄ jÄ , kasko ir bendrosios civilinės atsakomybės), ir apie tai, kad buvo padaryta žala atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ žinojo, nes atliko žalos reguliavimo procedÅ«rÄ (II t., b. l. 112).Pažymėtina ir tai, kad atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teigia, kad ieÅ¡kovo reikalaujamas 50000,00 Lt neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas bei neatitinka formuojamos Lietuvos teismų praktikos bei nurodo, kad netekus 50 procentų darbingumo ieÅ¡kovui priteista 25000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2009-04-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-320/2009).

Tuo tarpu ieÅ¡kovo trauma nėra priskiriama prie sunkių, atitinkamai vertinamos jos pasekmės. Atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ motyvai dėl traumos sunkumo pateikti iki tol, kol teismas nebuvo gavęs VÅ¡Ä® Respublikinė Klaipėdos ligoninė praneÅ¡imo, kuris teisme gautas 2012-12-06, kuriame nurodyta, jog esant dokumentuotam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimui, pagal kurį J. M. yra netekęs ne mažiau kaip 33 proc. bendro darbingumo, jo trauma, remiantis 2001-07-18 SAM įsakymu Nr. 397 nustatytais kriterijais, turėtų bÅ«ti priskiriama prie sunkių (III t., b. l. 102).2008-10-30 pažymoje apie traumos sunkumÄ Nr. 1.30-392, nurodyta, kad J.

M. trauma nepriskiriama prie sunkių. Vadovaujantis sunkių traumų klasifikaciniais požymiais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 18 įsakymu Nr. 397 (toliau – įsakymas) sunkios traumos nustatomos pagal du kriterijus – pavojingumÄ gyvybei ir padarinius. Ä®sakymo 3.7 punkte nurodyta, kad sunkių traumų padariniai yra Å¡ie – visos kitos traumos, dėl kurių netenkama 33 procentų ir daugiau nuolatinio bendro darbingumo. Taigi J. M. neteko 60 procentų darbingumo, todėl jo patirta trauma priskirtina prie sunkių traumų ir laikytina sunkia.

Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų taikymo Atsakovas prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytÄ sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ taikomÄ iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams.Sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas moka iÅ¡mokÄ , jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikÅ¡ta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kuriÄ nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ , bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos.

Pretenzija pripažįstama tinkama, nepriklausomai nuo to, kam ji pateikta (valdytojui, draudikui ar Draudikų biurui), net ir tuo atveju, jeigu atsakingas už žalos padarymÄ transporto priemonės valdytojas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo pareigÄ per 5 darbo dienas raÅ¡tu praneÅ¡ti draudikui apie pateiktÄ pretenzijÄ atlyginti žalÄ ar teisme pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo (12 straipsnio 1 dalies 6 punktas) arba pareigÄ per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalÄ praneÅ¡ti Draudikų biurui (12 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju žala atsirado 2008-10-28, atsakovu UAB „Anista“ buvo įtraukta 2011-07-28 patikslintame ieÅ¡kinyje (I t., b. l. 46), o atsakovo draudikas įtrauktas 2012-06-13 pateikus patikslintÄ ieÅ¡kinį (II t., b. l. 117).

Apie tai, kad atsakovas UAB „Anista“ buvo apsidraudęs ieÅ¡kovas sužinojo tik 2012-06-07 teismo posėdžio metu. Be to, atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ žinojo apie įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ su atsakovo UAB „Anista“ transporto priemone, nes atliko žalos reguliavimo procedÅ«rÄ (II t., b. l. 112), todėl elgdamasis protingai ir apdairiai galėjo pasidomėti ir dėl kitiems asmenims padarytos žalos. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieÅ¡kinio senatis Å¡iuo atveju netaikytina.

Dėl neturtinės žalos Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, ir yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-157/2007), nukentėjusiojo praÅ¡omas priteisti kaip neturtinė žala nuostolių dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip nustatytas, nes Å¡io nustatymas yra teisingos kompensacijos principo įgyvendinimas ir yra priskirtas teisingumÄ vykdančiam subjektui – teismui. Todėl susitarimas dėl neturtinės žalos ir neturtinės žalos dydžio nustatymas Å¡alių susitarimu be teismo yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas ir neturi įtakos teismui nustatant neturtinės žalos dydį.Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , neteko 60 procentų darbingumo, todėl ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos dydžio tenkintinas.

Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų turtinę padėtį, į tai, kad nenustatyta ieÅ¡kovo kaltė dėl atsiradusios žalos, į neturtinės žalos pasekmes bei kitas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika konstatuoja, kad ieÅ¡kovui J. M. iÅ¡ atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ priteistina 40000,00 Lt (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų 00 ct) neturtinės žalos, iÅ¡ atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ priteistina 10000,00 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų 00 ct) neturtinės žalos.

Dėl turtinės žalos IeÅ¡kovas J. M. ieÅ¡kinyje nurodė, kad patyrė 2775,34 Lt turtinės žalos, dalį žalos, t. y. 1192,50 Lt jam atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ atlygino, todėl prašė priteisti likusiÄ turtinės žalos dalį, t. y. 782,84 Lt.Å is ieÅ¡kinio reikalavimas atmestinas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas „AB „ORLEN Lietuva“ 2009-05-28 skyrė ieÅ¡kovui J. M. 2600,00 Lt dydžio materialinę paÅ¡alpÄ iÅ¡ Socialinių poreikių fondo (I t., b. l. 94), kuri jam buvo iÅ¡mokėta 2009-06-04.

IeÅ¡kovas pateikė įvairių kvitų/čekių, pagal kuriuos neįmanoma identifikuoti kokie vaistai, medicininės priemonės ar paslaugos už juos buvo įsigytos. Kadangi tik maža dalis vaistų įsigijimo iÅ¡laidų suma gali bÅ«ti laikoma susijusi su 2008-10-28 patirtu sužalojimu, ieÅ¡kovui atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ yra iÅ¡mokėjęs didesnę sumÄ nei pateikti turtinę žalÄ pagrindžiantys įrodymai, todėl reikalavimas priteisti likusiÄ turtinės žalos dalį atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Dėl susitarimo dėl neturtinės žalos Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimų teismas konstatuoja, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu bei susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo sudarytas darbdavio iniciatyva, jo ruoštas ir duotas pasirašyti ieškovui, kaip silpnesnei darbo teisinių santykių šaliai. Toks susitarimas neatitiko tikrosios ieškovo valios, be to neturtinės žalos dydžio nustatymas išimtinė teismo teisė, todėl šalių 2009 m. liepos 10 d. susitarimo 2.2.2. punktas dėl 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio neturtinės žalos panaikintinas netaikant restitucijos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ jau yra iÅ¡mokėjęs ieÅ¡kovui 6786,87 Lt neturtinės žalos (I t., b. l. 95), todėl Å¡i suma įskaitytina ir laikytina, kad atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ yra sumokėjęs dalį neturtinės žalos, t. y. 6786,87 Lt. Dėl atleidimo iÅ¡ darbo termino Nagrinėjant darbo bylas teismas turi teisę virÅ¡yti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (CPK 417 straipsnis). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas J. M. iÅ¡ darbo buvo atleistas nepasibaigus įspėjimo terminui.

IeÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas Å¡alių susitarimu 2009-07-10 (I t., b. l. 81), įspėjimas apie numatomÄ darbo sutarties nutraukimÄ po keturių mėnesių ieÅ¡kovui J. M. įteiktas 2008-09-11 (II t., b. l. 61). Å ioje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo J. M. ligos laikotarpis tęsėsi nuo 2008-10-28 patirtos traumos iki 2009-07-08 (II t., b. l. 58), atostogos nuo 2009-07-08 iki 2009-07-09 (II t., b. l. 60), atleistas iÅ¡ darbo 2009-07-10 (I t., b. l. 81). Kadangi įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui (DK 130 straipsnio 4 dalis), todėl ieÅ¡kovo J.

M. atleidimo iÅ¡ darbo data perkeltina iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas (DK 130 straipsnio 5 dalis). IeÅ¡kovo J. M. 4 mėnesių įspėjimo termino buvo praėję tik 1 mėnuo 17 dienų, todėl atleidimo iÅ¡ darbo data perkeltina 2 mėnesiams 13 dienų, t. y. 2008-09-23, iÅ¡mokant vidutinį darbo užmokestį. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimo daliai.Atsakovas ADB „ERGO Lietuva“ pateikė duomenis apie savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 405,00 Lt, tačiau patenkinus pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, turtinė žala, dėl kurios ieÅ¡kinys atmestas, beveik 64 kartus mažesnė nei neturtinė žala, todėl atsakovo iÅ¡laidos neatlygintinos.IeÅ¡kovas raÅ¡tu pateikė praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kurios Å¡ioje byloje yra 2100,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 139,00 Lt žyminio mokesčio.

Kadangi teismas patenkino esminį ieÅ¡kovo reikalavimÄ â€“ dėl neturtinės žalos bei pripažino negaliojančiu 2009 m. liepos 10 d. susitarimo 2.2.2. punktÄ dėl 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio neturtinės žalos ir savo iniciatyva patenkino su tuo susijusį iÅ¡vestinį reikalavimÄ , todėl ieÅ¡kovui atlygintinos visos jo turėtos iÅ¡laidos, t. y. 2100,00 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 139,00 Lt žyminio mokesčio, viso 2239,00 Lt. Todėl iÅ¡ atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO Lietuva“ priteistina ieÅ¡kovo naudai po 1119,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Taip pat iÅ¡ atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO Lietuva“ priteistinos iÅ¡laidos valstybei, kurias sudaro žyminis mokestis, nuo kurio ieÅ¡kovas buvo atleistas pagal įstatymÄ (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuris yra 1523,00 Lt.

Be to, iÅ¡ atsakovų priteistina 110,55 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Todėl iÅ¡ atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO Lietuva“ iÅ¡ieÅ¡kotina į valstybės biudžetÄ po 761,50 Lt žyminio mokesčio ir po 55,27 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, n u s p r e n d ė: IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti ieÅ¡kovo J.

M. ir atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 2009 m. liepos 10 d. susitarimo 2.2.2. punktÄ , netaikant restitucijos, laikyti, kad atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ yra sumokėjęs ieÅ¡kovui J. M. 6786,87 Lt neturtinės žalos.Priteisti ieÅ¡kovui J. M. iÅ¡ atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 40000,00 Lt (keturiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų 00 ct) neturtinės žalos, iÅ¡ atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ 10000,00 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių litų 00 ct) neturtinės žalos.IeÅ¡kinį dalyje dėl 782,84 Lt turtinės žalos priteisimo atmesti.Perkelti ieÅ¡kovo J.

M. atleidimo iÅ¡ darbo datÄ ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta 2008-09-23, iÅ¡mokant vidutinį darbo užmokestį.IeÅ¡kovui J. M. priteisti iÅ¡ atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO Lietuva“ po 1119,50 Lt (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ devyniolika litų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO Lietuva“ į valstybės biudžetÄ po 761,50 Lt (septynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 50 ct) žyminio mokesčio ir po 55,27 Lt (penkiasdeÅ¡imt penkis litus 27 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismo sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                          Mindaugas Klemenis