2020-01-15 Nr. AB-843-3-61-3-01873-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-462-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01873-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. rudens dirba – pakuoja varžtelius. Nuo 2017 m. vasaros Vilniaus PN buvo pradėta leisti pasivaikščioti kieme (lauke) tik 4 valandas. Pareiškėjas pasivaikščioti pagal nustatytą grafiką turėjo teisę porinėmis mėnesio dienomis nuo 14 val. iki 18 val., o neporinėmis – nuo 9.30 val. iki 12.30 val. Kadangi jis kiekvieną darbo dieną dirbo nuo 8.30 val. iki 18.00 val., darbo dienomis neturėjo galimybės pasivaikščioti gryname ore. Dienos metu pareiškėjas negalėjo išeiti pasivaikščioti iš darbo vietos, nes už pasišalinimą iš darbo vietos yra baudžiama. Pareiškėjui, grįžus iš darbo, tekdavo būti tik gyvenamojoje patalpoje. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, Vilniaus PN nėra dirbęs. Pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų cecho darbininku. Pareiškėjo darbo vieta buvo Vilniaus PN teritorijoje, gamybos zonoje. VĮ „Mūsų amatai“ dirbantiems nuteistiesiems jų darbo laiko grafikus nustato minėtos įmonės administracija. Pagal Vilniaus PN administracijos nustatytą grafiką pareiškėjas turėjo teisę kasdien pasivaikščioti mėnesio porinėmis dienomis nuo 14 iki 18 val., mėnesio neporinėmis dienomis – nuo 8 iki 12.30 val. Taigi visiems Vilniaus PN nuteistiesiems sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore įstatyme nustatytą laiką. Tad Vilniaus PN užtikrina nuteistųjų teisę būti gryname ore, įstaigoje sudarytas pasivaikščiojimų grafikas, įrengtas erdvus, tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į savo darbdavį ir suderinti savo darbo grafiką tokiu būdu kad, atsižvelgiant į Vilniaus PN nustatytą bausmės atlikimo režimą, būtų kiek įmanoma tenkinami kiti jo poreikiai.

5. Pravieniškių PN-AK pabrėžė, kad VĮ „Mūsų amatai“ dirbantys nuteistieji pagal darbo paskyras praleisti pro kontrolės ir praleidimo punktą į gamybinę zoną turi galimybę būti gryname ore erdviame gamybinės zonos kieme. Nuteistiesiems, dirbantiems VĮ „Mūsų amatai“, darbo metu suteikiamos darbo pertraukos, kurias nuteistieji turi galimybę praleisti gryname ore, taip pat kasdien suteikiama pietų pertrauka, kurios metu dirbantys nuteistieji grįžta į gyvenamąją zoną, kurioje įrengta valgykla nuteistiesiems. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Mūsų amatai“ dirbančių nuteistųjų, taip pat ir pareiškėjo darbo krūvis nėra labai didelis, darytina išvada, kad pareiškėjas turi galimybę gryname ore praleisti pakankamai laiko.

6. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas nepagrindė reikalavimo atlyginti jam neturtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog skunde nurodytos aplinkybės darė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai. Vilniaus PN jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, dėl to nėra pagrindo tenkinti jo skundo reikalavimą atlyginti jam neturtinę žalą.

7. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atliepimą.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad nors Vilniaus PN atsiliepime nurodyta, jog nuteistiesiems suteikiama 4 val. pasivaikščiojimo trukmė, kuri yra ilgesnė, negu reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK), tačiau tokia trukmė prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ataskaitoje pateiktam išaiškinimui, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę ne mažiau kaip 8 val. per dieną praleisti lauke. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, toks reikalavimas kyla ir iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio. Nors Vilniaus PN nurodė, kad laisvės atėmimo įstaigoje įrengtas kiemas, tačiau jis rakinamas 18 val., dėl to pareiškėjas po darbo (t. y. 18 val.) negali į jį patekti. Be to, kiemas nėra erdvus, nes vienu metu kiemeliu turi naudotis 200 asmenų, o kiemelio plotas – 525 kv. m.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 750 Eur neturtinei žalai atlyginti už nesuteiktą teisę pasivaikščioti gryname ore nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. liepos mėnesio; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas nustatė, kad VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo direktorius 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 7/05-109 „Dėl nuteistųjų skyrimo į darbą“ paskyrė pareiškėją Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio Baldų gamybos ir paslaugų cecho darbininku, mokant už pagamintos produkcijos kiekį nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. VĮ „Mūsų amatai“ vadovas 2017 m. sausio 1 d. patvirtino tokį VĮ „Mūsų amatai“ Baldų gamybos ir paslaugų cecho nuteistųjų darbo grafiką: išvedimas į darbą – 8.15 val. – 8.30 val., darbas – 8.30 val. – 10 val., pertraukėlė – 10 val. –10.15 val., darbas – 10.15 val. –12.45 val., pietų pertrauka – 12.45 val. – 13.25 val., darbas – 13.25 val. – 16.25 val., pertraukėlė – 16.25 val.–17.00 val., darbas – 17 val. – 18 val., išvedimas iš darbo – 18 val.–18.15 val. Pagal Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. liepos 26 d. patvirtintą Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiką pareiškėjas turėjo teisę kasdien pasivaikščioti mėnesio porinėmis dienomis nuo 14 iki 18 val., mėnesio neporinėmis dienomis – nuo 8.00 iki 12.30 val. Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2018 m. birželio 6 d. prašymą dėl informacijos pateikimo (t. y. kokiu laiku galima vaikščioti lauke, kada teritorija atrakinama, užrakinama) 2018 m. liepos 4 d. rašte Nr. 42-624 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, be kita ko, nurodė: nuteistieji į pasivaikščiojimo kiemą išleidžiami pagal Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimų gryname ore gyvenamojoje zonoje grafiką; vadovaujantis šiuo grafiku, nuteistieji į pasivaikščiojimų kiemą išleidžiami nuo 8 val. ir paskutinis pasivaikščiojimas baigiamas 18 val. Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. prašymą, kuriame keltas klausimas dėl galimybės pasivaikščioti nesudarymo dirbantiems nuteistiesiems, 2018 m. liepos 9 d. rašte Nr. 42-635 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“, be kita ko, nurodė, kad atsižvelgus į pareiškėjo ir kitų nuteistųjų prašymus ir nurodytas aplinkybes (t. y., kad dėl darbo nespėjama išeiti pasivaikščioti nustatytu laiku), artimiausiu metu Vilniaus PN nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikas bus pakoreguotas, nustatant atskirą pasivaikščiojimo laiką dirbantiems asmenims.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog nuo 2017 m. liepos 26 d., kai Vilniaus PN buvo patvirtintas Nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore gyvenamojoje zonoje grafikas, iki 2018 m. liepos mėn. jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore: jis dirba nuo 8 val. 15 min. iki 18 val. 15 min., o pasivaikščiojimai vykdomi nuo 8 val. iki 18 val. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, neabejotina, kad Vilniaus PN administracija nesudarė pareiškėjui sąlygų kasdien pasivaikščioti gryname ore, nors tokia pareiškėjo teisė numatyta BVK (73 str. 5 p., 74 str. 5 p., 75 str. 1 d. 5 p.). Todėl teismas konstatavo, kad Vilniaus PN pažeidė BVK nuostatas, neužtikrindami pareiškėjo teisės kasdien pasivaikščioti gryname ore.

12. Teismo vertinimu, pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, kurią galima atlyginti tik pinigais, nes pažeidimas buvo intensyvus, t. y. kiekvieną darbo dieną pareiškėjas neturėjo galimybės pasivaikščioti, tai truko beveik visus metus, t. y. apie 250 kalendorinių dienų, išskyrus poilsio dienas. Teismas, atsižvelgęs į pažeidimo mastą, trukmę, įvertinęs, kad nenustatyta duomenų, jog pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai dėl Vilniaus PN administracijos veiksmų, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 750 Eur suma.

III. 13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. birželio 4 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad Vilniaus PN paprastosios grupės, kuriai buvo priskirtas pareiškėjas, nuteistiesiems, gyvenantiems pirmajame gyvenamajame korpuse, įrengtas atskiras, erdvus pasivaikščiojimų kiemas ir nustatytas pasivaikščiojimų grafikas, t. y. nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti mėnesio porinėmis dienomis nuo 14 iki 18 val., mėnesio neporinėmis dienomis – nuo 8 iki 12.30 val. Visiems Vilniaus PN nuteistiesiems sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore įstatyme nustatytą laiką. Teismas neįvertino aplinkybės, kodėl pareiškėjas nesikreipė į savo darbdavį VĮ „Mūsų amatai“ ir nederino savo darbo grafiko taip, kad, atsižvelgiant į Vilniaus PN nustatytą bausmės atlikimo režimą, būtų kiek įmanoma tenkinami kiti jo poreikiai (pasivaikščioti pagal nustatytą grafiką). VĮ „Mūsų amatai“ dirbantys nuteistieji pagal darbo paskyras praleisti pro kontrolės ir praleidimo punktą į gamybinę zoną turi galimybę būti gryname ore erdviame gamybinės zonos kieme. Nuteistiesiems, dirbantiems VĮ „Mūsų amatai“, darbo metu suteikiamos darbo pertraukos, kurias nuteistieji turi galimybę praleisti gryname ore. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Mūsų amatai“ dirbančių nuteistųjų, tarp jų ir pareiškėjo, darbo krūvis nebuvo labai didelis, darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę gryname ore lauke praleisti pakankamai laiko. Teismas visiškai nevertino minėtų aplinkybių. Vien atsižvelgiant į nustatytą darbo laiko grafiką, konstatuotina, kad nuteistieji kasdien turi iš viso 1 val. 30 min. trukmės darbo pertraukų, neatsižvelgiant į nuolat suteikiamas papildomas pertraukas.

15. Vilniaus PN pažymi, kad pareiškėjas nesiekė operatyviai, įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teisių ir teisėtų interesų laikotarpiu, kuomet, jo teigimu, jam nebuvo suteikiama BVK nustatyta teisė pasivaikščioti. Pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 26 d. ilgą laiką nesikreipė nei į Vilniaus PN vadovą, nei į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nesiekė ginti galbūt pažeistų savo teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjas rašytine forma dėl pasivaikščiojimo grafiko dirbantiems asmenims derinimo į Vilniaus PN administraciją kreipėsi tik po to, kai jau padavė skundą teismui. Pareiškėjas taip pat į teismą kreipėsi tik 2018 m. birželio 4 d., nors skunde nurodė, kad jo teisės tariamai buvo pažeistos laikotarpiu nuo 2017 metų liepos mėnesio. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas negindamas savo teisių operatyviai, o kreipdamasis į teismą po ilgo laiko tarpo, ginčo laikotarpiu nebuvo patyręs jokiu nepatogumų, dvasinės skriaudos.

16. Atsakovo atstovas pabrėžia, kad teismui pateikia detalesnę nuotrauką, kurioje užfiksuota Vilniaus PN vidaus teritorija. Iš minėtos nuotraukos matyti, kad prie pirmojo gyvenamojo korpuso laiptinės nuteistiesiems įrengtas specialus kiemelis lauke, į kurį nuteistieji turi teisę išeiti bet kada iki signalo „miegas“, buvimo laikas šiame kiemelyje nėra ribojamas. Ši aplinkybė teismo nebuvo įvertinta.

17. Vilniau PN nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija jo patirtai žalai kompensuoti.

18. Pareiškėjas atsiliepimu prašo tenkinti jo reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėjas nurodo, kad, jam grįžus iš darbo 18 val., nebuvo suteikiama teisė pasivaikščioti lauke Vilniaus PN, nors tokia teisė yra numatyta BVK. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis kreipdavosi su žodiniais skundais dėl nesuteikiamos teisės pasivaikščioti lauke į Vilniaus PN administraciją, tačiau į jo skundus nebuvo reaguojama. Darbo pertraukų laikas buvo skirtas pailsėjimui, bet ne pasivaikščiojimui. Pareiškėjo nuomone, dėl pažeistos teisės pasivaikščioti lauke jis patyrė neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo kalinimą netinkamomis sąlygomis Vilniaus PN.

21. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė jam 750 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. birželio 4 d., o pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėjas atsiliepime taip pat nurodė prašymą tenkinti jo skundo reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šis pareiškėjo prašymas apeliacinėje proceso stadijoje nenagrinėtinas, kadangi pareiškėjas apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepadavė ir yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties kalendorinių dienų terminą apeliaciniu skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą (t. y. pareiškėjas atsiliepimą su prašymu tenkinti jo reikalavimą priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti pateikė 2018 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 75), nors šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė ir paskelbė 2018 m. rugpjūčio 17 d.) ir neprašė šio praleisto termino atnaujinti (ABTĮ 132 str. 2 d.).

23. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaujantis minėta nuostata, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į atsakovo atstovo paduoto apeliacinio skundo ribas.

24. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindė tuo, kad buvo pažeista jo teisė pasivaikščioti gryname ore, kadangi nuteistųjų pasivaikščiojimai Vilniaus PN buvo vykdomi tik jo darbo metu.

25. BVK 103 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų, t. y. nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.). Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas, pagal BVK 74 straipsnio 5 punktą lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti keturias valandas, pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktą drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas.

26. Vadovaujantis minėtomis BVK normomis, darytina išvada, kad teisė pasivaikščioti gryname ore, yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra vienas iš tų nustatytų pagrindų, kuriuo būtų galima riboti nuteistojo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad niekuo nepagrįsti atsakovo atstovo argumentai, jog pareiškėjas turėjo pareigą kreiptis į savo darbdavį VĮ „Mūsų amatai“ su prašymu suderinti jo darbo grafiką atsižvelgiant į Vilniaus PN režimą, nes būtent atsakovo atstovas, kaip pareiškėjo bausmę vykdanti pataisos įstaiga, turėjo sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore. Net pripažinus pagrįsta atsakovo atstovo nurodomą aplinkybę, kad pareiškėjas darbo metu turėjo pertraukas, kurių metų jis galėjo praleisti gryname ore (gamybiniame kieme), tai nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore, nes darbo laikas, net jei tai būtų darbo pertraukų laikas, nėra skirtas įgyvendinti BVK 103 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintą nuteistojo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore. Kadangi atsakovo atstovas turėjo imperatyvią pareigą suteikti pareiškėjui teisę pasivaikščioti gryname, dėl to Vilniaus PN nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė (delsė kreiptis) su skundu į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir (ar) teismą, nepaneigia, kad Vilniaus PN minėtą pareigą turėjo vykdyti. Nors atsakovo atstovas tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui pateikė nuotrauką (b. l. 13, 70), kurioje nurodomas nedidelis aptvertas Vilniaus teritorijos plotas, į kurį nuteistieji gali išeiti bet kada, ši aplinkybė neįrodo, kad nebuvo pažeista pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore, nes minėtas teritorijos plotas nebuvo skirtas pasivaikščiojimui gryname ore, o pagal minėtą BVK 103 straipsnio 2 dalį nuteistojo teisė į pasivaikščiojimą įgyvendinama specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjui jo darbo dienomis nesuteikus galimybės pasivaikščioti gryname ore, buvo pažeista jo teisė į pasivaikščiojimą gryname ore.

28. Nors teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau nustatydamas šio pažeidimo trukmę peržengė skundo ribas ir nepagrįstai konstatavo, kad ši pareiškėjo teisė buvo pažeista iki 2018 m. liepos mėnesio. Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, būtų priėmęs pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame būtų nurodyta, kad jo teisė pasivaikščioti gryname ore buvo pažeista iki 2018 m. liepos mėnesio. Todėl pritartina atsakovo atstovo pozicijai, kad, atsižvelgiant į šios bylos nagrinėjimo ribas, ši pareiškėjo teisė buvo pažeidžiama nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. birželio 4 d., t. y. išskaičiavus savaitgalius, kurių metu pareiškėjas nedirbo ir įgyvendino teisę pasivaikščioti gryname ore, iš viso – 224 dienas.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

30. Atsižvelgiant į nustatytą pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą gryname ore pažeidimą, dėl kurio pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Vilniaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, atkreipia dėmesį, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Todėl konstatuotina, kad yra pagrindas pareiškėjui kompensuoti jo patirtą neturtinę žalą priteisiant jos atlyginimą pinigais. Įvertinus pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė adekvačią ir proporcingo dydžio sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, kurios nėra pagrindo sumažinti.

32. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nevisiškai tiksliai nustatė pareiškėjui padaryto pažeidimo trukmę, tačiau įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė