2021-06-30 Nr. AB-13764-3-61-3-00088-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2087-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00088-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekobazė“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, AAD) 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. S1-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Departamentas netinkamai vertino ir taikė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas. Pareiškėjas yra registruotas atliekų tvarkytojų valstybės registre ir vykdo atliekų tvarkymo veiklą – atliekų (popieriaus ir kartono, plastiko ir kt.) rūšiavimą bei kitokį paruošimą toliau naudoti, laikymą, prekybą ir eksportą; turi po du padalinius Vilniuje ir Tauragės rajone, taip pat po vieną padalinį Utenoje, Alytuje, Vievyje ir Kaune. UAB „Ekobazė“ yra įrašyta į Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau – ir Tvarkytojų sąrašas) kaip pakuočių atliekų surinkėjas ir eksportuotojas, atitinkantis ATĮ nustatytus reikalavimus, taigi turi teisę išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Atliekų tvarkymo apskaitą jis tvarko elektroniniu būdu, naudodamasis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – ir GPAIS), kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintose Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) bei kituose teisės aktuose.

2.2. Departamentas 2019 m. rugpjūčio 29 d. pradėjo planinį Bendrovės veiklos patikrinimą, kurio metu turėjo būti patikrintas 2018 metų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumas. Patikrinimo metu 2019 m. spalio 9 d. Departamento pareigūnai kreipėsi į Bendrovę, nurodydami, jog pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1815KL0294-5462-5462 (toliau – ir Įrodantis dokumentas) sistemoje nėra panaikintas, todėl pasiūlė pareiškėjui pašalinti dokumentą iš GPAIS. Taip pat buvo paprašyta pateikti paaiškinimus dėl Įrodančio dokumento išrašymo aplinkybių.

Pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. pateikė paaiškinimą dėl popieriaus pakuočių įrodančio dokumento, nurodydamas, jog, išrašant Įrodantį dokumentą, naudojantis GPAIS, kaip Įrodančio dokumento siuntėjas, per klaidą buvo pasirinktas klaidingas Bendrovės padalinys, dėl to GPAIS sugeneravo neteisingą Įrodantį dokumentą. UAB „Ekobazė“ minėto dokumento GPAIS priemonėmis atšaukti negalėjo, kadangi sistema neturi tokios funkcijos. Be to, klaidingai išrašytas Įrodantis dokumentas nebuvo panaudotas, t. y. nebuvo pateiktas tretiesiems asmenims.

Atlikęs veiklos patikrinimą, Departamentas 2019 m. spalio 23 d. surašė patikrinimo aktą Nr. KLAKKS-120 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodė, jog jis (padalinys, esantis Lengvenių k., Tauragės r. sav.), kaip pakuočių atliekų eksportuotojas, naudodamas GPAIS, 2018 m. gruodžio 19 d. atliekų naudotojui (rūšiuotojui), t. y. Bendrovės padaliniui, esančiam Dičiūnų k., Utenos r. sav., pakuočių atliekų sutvarkymą Įrodantį dokumentą išrašė už 32,788 t nesutvarkytų popieriaus ir kartono pakuočių atliekų. Taip pat nurodė, kad apie 32,788 t popieriaus ir kartono pakuočių atliekų išvežimą (eksportą) nebuvo informuotas ir nėra pateiktas dokumentas, patvirtinantis išvežtų pakuočių atliekų panaudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 8 d. Departamentui pateikė raštą dėl Patikrinimo akto, kuriame dar kartą išdėstė, jog Įrodantis dokumentas buvo išrašytas pareiškėjui GPAIS padarius techninę klaidą, t. y. pasirinkus netinkamą padalinį. Taip pat jis detaliai paaiškino, jog, nors nuo 2018 m. sausio 1 d. visi atliekų tvarkytojai privalo naudotis GPAIS, ši sistema vis dar yra kuriama ir tobulinama, o šias aplinkybes pareiškėjas pagrindė viešai paskelbtais duomenimis apie GPAIS sistemos trūkumus.

2.3. Skundžiamu sprendimu Departamentas vis dėlto patvirtino Patikrinimo aktą, kuriame nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Bendrovės išrašytas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą Įrodantis dokumentas išrašytas neteisėtai, todėl yra negaliojantis. Pareiškėjui 2019 m. gruodžio 9 d. buvo įteiktas Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) raštas Nr. (27)-A4E-6697 „Dėl galimo įspėjimo apie galimą išbraukimą iš Tvarkytojų sąrašo“, kuriuo Agentūra informavo apie galimą įspėjimą dėl išbraukimo iš Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo.

2.4. Nesutikdamas su Sprendimo argumentais, pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju Departamentas, atlikdamas pareiškėjo veiklos patikrinimą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų ir netinkamai aiškino bei taikė ATĮ normas; taip pat neatsižvelgė ir nevertino, kad Įrodantis dokumentas neįgavo jokios juridinės galios, nevertino šios bylos faktinių aplinkybių dėl GPAIS techninių funkcionalumo trūkumų ir pareiškėjo padarytos žmogiškosios techninės klaidos fakto.

Pareiškėjo teigimu, išrašytas Įrodantis dokumentas nesukėlė jokių teisinių pasekmių tretiesiems asmenims. Visų pirma, įrodantys dokumentai yra išrašomi naudojantis GPAIS. Bendrovė, kuri į Tvarkytojų sąrašą yra įrašyta, kaip pakuočių atliekų surinkėja ir eksportuotoja, išrašydama gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, privalo vadovautis Tvarkos aprašo nuostatomis, kuriose detalizuojamos įrodančių dokumentų išrašymo taisyklės; Įrodančių dokumentų išrašymas atliekamas vadovaujantis atliekų tvarkymo sistemos dalyvio kalendorinių metų eigoje vykdyta atliekų apskaita, o pačių dokumentų išrašymas vykdomas, kaip minėta, naudojantis GPAIS.

Ši tvarka privaloma tiems subjektams, kuriems suteikta teisė išrašyti įrodančius dokumentus, įskaitant ir pareiškėją. Antra, siekiant gamintojui ar importuotojui galutinio įrodančio dokumento pagrindu pasinaudoti mokestine lengvata, atliekų sutvarkymas turi būti patvirtintas ne vienu įrodančiu dokumentu, o visų atliekų tvarkymo grandinėje dalyvaujančių subjektų dokumentais (įrodančiais dokumentais, susiejančiais paliudijimais, patvirtinimais) dėl konkretaus sutvarkyto atliekų kiekio. 2018 metų mokestinio laikotarpio pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai turėjo būti išrašomi naudojantis GPAIS, vadovaujantis šių dokumentų išrašymo tvarka ir seka, kurią reglamentuoja ATĮ ir Tvarkos aprašo 6–13 punktai.

Surinkėjai, rūšiuotojai ir laikytojai, naudotojai (perdirbėjai), taip pat eksportuotojai gali būti ir skirtingos atliekų tvarkymo įmonės, ir ta pati atliekų tvarkymo įmonė gali būti surinkėja, rūšiuotoja ir pan. Dėl GPAIS techninių funkcionalumų specifikos tais atvejais, kai atliekų tvarkymo įmonė turi kelis padalinius, tai įrodančius dokumentus ir (ar) susiejančius paliudijimus išrašo kiekvienas padalinys, o ne bendrai visos įmonės vardu. Tiek individualaus atliekų organizavimo vykdymo atveju, tiek kolektyvinio atliekų organizavimo vykdymo atveju pagal Įrodančių dokumentų išdavimo tvarką atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai, perdirbę atliekas, išrašo Įrodantį dokumentą pakuočių atliekų surinkėjui, kuris surinko ir perdavė naudotojui ir (ar) eksportuotojui atitinkamą kiekį atliekų (jei surinkėjas atliekas perdavė tiesiogiai naudotojui (perdirbėjui) ar eksportuotojui).

Įrodantis dokumentas patvirtina, kad pakuočių atliekų surinkėjo surinktas ir pakuočių atliekų naudotojui (perdirbėjui) ar eksportuotojui perduotas kiekis yra panaudotas (perdirbtas). Tik šio įrodančio dokumento pagrindu pakuočių atliekų surinkėjas gali išrašyti įrodantį dokumentą gamintojui ir (ar) importuotojui, taip pat gamintojų ir (ar) importuotojų licencijuotai organizacijai (toliau – ir Organizacija), kuri savo ruožtu gali suteikti patvirtinimus pavedimo davėjams (gamintojams ir (ar) importuotojams). Taigi teisę pasinaudoti mokesčio lengvata gamintojai ir (ar) importuotojai įgyja tik tada, kai išrašyti visi dokumentai grandinėje.

Trečia, pareiškėjo GPAIS sistemoje suformuotas Įrodantis dokumentas neįgijo juridinės galios ir nesukėlė teisinių padarinių; tuo metu, kai atliekų tvarkymas buvo organizuojamas surinkėjui surinktas atliekas perdavus rūšiuotojui, rūšiuotojui šias atliekas perdavus eksportuotojui, eksportuotojui turint informaciją apie atliekų gavėją kitoje šalyje, kad atliekos panaudotos (perdirbtos), Įrodantys dokumentai (patvirtinantys atliekų sutvarkymą) juridinę galią įgytų tik tuo atveju, jei būtų išrašyta visa teisės aktuose numatyta dokumentų grandinė.

2.5. Pareiškėjas Departamento vykdyto patikrinimo metu pateikė paaiškinimus, nurodydamas, jog 32,788 t popierinių pakuočių nebuvo sutvarkytos Bendrovės Tauragės padalinyje – šis kiekis nebuvo eksportuotas iš šio padalinio, atitinkamai nebuvo gauti atliekų gavėjo dokumentai, patvirtinantys išvežtų pakuočių atliekų panaudojimą, taip pat paaiškino, kad toks kiekis popierinių pakuočių atliekų teisės aktų nustatyta tvarka buvo eksportuotas iš Bendrovės Utenos padalinio. Įrodančio dokumento išrašymo dieną (2018 m. gruodžio 19 d.), siekdamas per GPAIS patvirtinti sutvarkytą 32,788 t popierinių pakuočių kiekį, jis suklydo vietoje Utenos padalinio nurodydamas, jog sutvarkytų atliekų kiekio eksportuotojas yra Bendrovės Tauragės padalinys. Taigi, šios faktinės aplinkybės iki Sprendimo priėmimo Departamentui buvo žinomos. Be to, GPAIS neleidžia atšaukti išrašyto priimto įrodančiojo dokumento, todėl, pastebėjęs neatitikimą (Įrodančio dokumento suformavimo data 2018 m. gruodžio 19 d. 13:56 val.), minėto dokumento iš GPAIS atšaukti nebegalėjo. Siekdamas ištaisyti klaidą, pareiškėjas iš karto suformavo naują įrodantį dokumentą iš Utenos padalinio, t. y. padalinio, iš kurio faktiškai ir buvo eksportuota 32,788 t popierinių pakuočių atliekų.

2.6. Bendrovės Utenos padalinio 32,788 t popierinių pakuočių kiekio sutvarkymo faktą patvirtinančio dokumento Nr. 1815UT0297-5462-5462 pagrindu GPAIS buvo suformuotas atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas, skirtas pakuočių atliekų surinkėjai UAB „Utenos komunalininkas“. Įrodantis dokumentas, kuris yra panaikintas skundžiamu Sprendimu, nors ir nebuvo ištrintas iš GPAIS, tačiau nebuvo panaudotas ir įrodančių dokumentų išdavimo grandinėje, t. y. šio Įrodančio dokumento pagrindu nebuvo išduoti įrodantys dokumentai surinkėjams.

2.7. Pareiškėjo manymu, jo veiksmai, kuriais buvo išrašytas Įrodantis dokumentas, neturi ATĮ 3425 straipsnyje nustatyto pažeidimo požymių. Visų pirma, pats pažeidimo konstatavimas prieštarauja Sprendime taikytų teisės normų turiniui bei faktinių aplinkybių esmei. Įrodančių dokumentų teisėtumo reikalavimai yra skirti tiems atvejams, kai neteisėtai išrašytų įrodančių dokumentų pagrindu yra pasinaudojama mokestinei lengvatai gauti, tačiau šiuo atveju pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip teisės aktų pažeidimas ATĮ 25 straipsnio ir Tvarkos aprašo taikymo prasme. Antra, Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, klydo dėl ginčo aplinkybių. Aplinkybė, kad klaidingai išrašytas Įrodantis dokumentas iš pareiškėjo padalinio, kuris neatliko klaidingai išrašytame Įrodančiame dokumente nurodytų atliekų eksporto, t. y. neišvežė iš Lietuvos Respublikos teritorijos nurodyto atliekų kiekio ir atitinkamai negalėjo atlikti kitų su išvežimu susijusių veiksmų, nurodytų Tvarkos apraše (informuoti apie planuojamą atliekų išvežimą, atliekų gavimą kitoje šalyje, atliekų perdirbimą), nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo pažeidimo (neteisėtų veiksmų) Tvarkos apraše įtvirtintų reikalavimų pagrindu.

2.8. Skundžiamas sprendimas priimtas, pažeidžiant VAĮ įtvirtintus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus. Departamentas pažeidė VAĮ 362 straipsnio reikalavimus, kadangi patikrinimo metu aplinkybių dėl Įrodančio dokumento nelaikė teisės aktų pažeidimu, o Patikrinimo akte šias aplinkybes jau panaudojo pažeidimui konstatuoti. Atliekamo planinio patikrinimo metu jis bendradarbiavo su Departamentu, kuriam buvo atskleistos visos su Įrodančio dokumento išrašymu susijusios faktinės aplinkybės bei pateikti įrodymai, jog Įrodančio dokumento pagrindu nebuvo atlikti jokie neteisėti veiksmai, t. y. dokumentas toliau nebuvo naudojamas, o faktiškai sutvarkytoms atliekoms pagrįsti buvo išrašytas naujas įrodantis dokumentas Nr. 1815UT0297-5462-5462. Be to, Departamento pareigūnai 2019 m. spalio 9 d. elektroniniu laišku pasiūlė pareiškėjui ištaisyti klaidą sistemoje ir atšaukti GPAIS esantį Įrodantį dokumentą. Tai rodo, kad tyrimo metu Departamentas buvo identifikavęs susidariusią situaciją kaip klaidą, iki Patikrinimo akto priėmimo nelaikė to pažeidimu, apibrėžtu ATĮ 3431 straipsnio 2 dalies 6–7 punktuose bei Tvarkos apraše. Jeigu Departamentas būtų laikęs šią aplinkybę kaip pareiškėjo padarytą reguliuojamos veiklos pažeidimą, tokiu atveju nebūtų galėjęs patikrinimo metu teikti pasiūlymo šalinti duomenų neatitikimus GPAIS. Todėl Departamento veiksmai, kai pasiūloma panaikinti klaidingai išrašytą Įrodantį dokumentą, tačiau patikrinimo metu atitinkamą dokumentą vertinant kaip tariamai galintį sukelti teisines pasekmes, yra formalūs ir neproporcingi ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslams, pažeidžiantys teisės aktus. Taip pat Bendrovės veiksmų neigiamų padarinių teoriškai galimą riziką pašalina tai, jog, pasibaigus 2018 metams, ji, kaip surinkėja, nebegalėtų panaudoti šio Įrodančio dokumento; taigi padaryta klaida neturės jokių teisinių padarinių ateityje.

2.9. Skundžiamas sprendimas prieštarauja VAĮ 8 straipsniui, kadangi atsakovas nepaaiškino ir nenurodė, kodėl Departamentas pakeitė patikrinimo metu buvusią poziciją dėl Įrodančio dokumento atšaukimo kaip klaidingo, o, priešingai, konstatavo ATĮ ir Tvarkos aprašo nuostatų pažeidimą. Sprendime nėra nurodyta, kokiais motyvais remiantis pateiktos pastabos buvo atmestos, o apsiribota formaliu teiginiu, jog pareiškėjo pateikti motyvai ir įrodymai „nepateisina nustatytų pažeidimų“. Be kita ko, Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino pareiškėjo veiksmų pobūdžio ir sunkumo. Atsakovui žinant, jog per klaidą GPAIS sugeneruotas Įrodantis dokumentas nebuvo panaudotas kitiems įrodantiems dokumentams išrašyti, formaliai taikydamas ATĮ ir Tvarkos aprašo nuostatas, konstatavo pažeidimą, suponuojantį UAB „Ekobazė“ neteisėtą veiklą tvarkant atliekas. Tokio formalaus ir žalos grėsmės neturinčio pažeidimo sukeliamos neigiamo pobūdžio pasekmės pareiškėjui yra neproporcingos.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas nurodė:

3.1. Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus (toliau – ir Skyrius) pareigūnai, atlikę UAB „Ekobazė“, esančios Lengvenių k., Tauragės r. sav., patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų (15 01 01) sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1815KL0294-5462-5462 išrašė UAB „Ekobazė“, esančiai Dičiūnų k., Utenos r. sav., už nesutvarkytas popieriaus ir kartono pakuočių atliekas ir apie kurių išvežimą (eksportą) neinformuota ir nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų pakuočių atliekų panaudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Pareiškėjo, pakuočių atliekų eksportuotojo, GPAIS 2018 m. gruodžio 19 d. naudotojai / rūšiuotojai UAB „Ekobazė“, esančiai Dičiūnų k., Utenos r. sav., patvirtintas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1815KL0294-5462-5462 už Europos ekonominės erdvės teritorijoje perdirbtų 32,788 t popieriaus ir kartono pakuočių atliekų yra nepagrįstas atliekų perdavimo, eksporto ir sutvarkymo dokumentais. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų, GPAIS pateiktų tvarkomų atliekų apskaitos duomenų apie gautas ir eksportuotas atliekas nustatyta, kad pareiškėjas iš UAB „Ekobazė“, esančios Dičiūnų k., Utenos r. sav., negavo, nesurinko popieriaus ir kartono pakuočių atliekų.

Pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių popieriaus ir kartono atliekų eksportą, naudodamasis GPAIS ar kitomis priemonėmis neinformavo apie minėtų atliekų išvežimą iš Lengvenių k., Tauragės r. sav., nepateikė iš gavėjo gautų dokumentų, patvirtinančių minėtų pakuočių atliekų panaudojimą (ir / ar) perdirbimą ir faktiškai iš Lengvenių k., Tauragės r. sav., neeksportavo šių atliekų. Pareiškėjo išrašytas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas nepagrįstas pakuočių atliekų gavimo, surinkimo ir perdirbimo ir (ar) panaudojimo faktais ir dokumentais.

Tvarkos apraše yra nustatyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo reikalavimai. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė nesilaikė pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiam dokumentui Nr. 1815KL0294-5462-5462 išrašyti Tvarkos aprašo 12.1, 12.2, 12.11.1, 12.11.3, 12.11.4 ir 12.13 punktuose nustatytų reikalavimų, nes dokumentą išrašė nesutvarkytam pakuočių atliekų kiekiui; kiekiui, kuris nepanaudotas (neperdirbtas) Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijose; kiekiui, apie kurio eksportą iš pareiškėjos atliekų tvarkymo padalinio neinformuotas Departamentas per GPAIS prieš 1 darbo dieną ir nepateikta atliekų vežimą lydinti informacija; kiekiui, kuriam per GPAIS ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki siuntos išvežimo iš UAB „Ekobazė“, esančios Lengvenių k., Tauragės r. sav., atliekų tvarkymo padalinio nebuvo pateikta informacija apie planuojamą atliekų siuntos išvežimo laiką (valandų intervalu); kiekiui, kuriam per GPAIS atliekų išvežimo momentu iš UAB „Ekobazė“, esančios Lengvenių k., Tauragės r. sav., atliekų tvarkymo padalinio nebuvo nurodytas išvežimo laikas, transporto priemonės valstybinis numeris ir maršrutas; kiekiui, apie kurio perdavimą gavėjui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų per GPAIS nebuvo informuotas Departamentas; kiekiui, apie kurio perdirbimą eksportuotoja UAB „Ekobazė“, esanti Lengvenių k., Tauragės r. sav., neturi rašytinio gavėjo paliudijimo ir apie perdirbimą (ar) panaudojimą energijai nėra pateiktas patvirtinimas per GPAIS.

Pagal Tvarkos aprašo 53 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus, rūšiuotojai ar laikytojai išrašė susiejančius paliudijimus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos apraše nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai, susiejantys paliudijimai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais ir (ar) susiejančias paliudijimais, išrašyti neteisėtai. Todėl skundžiamu sprendimu nuspręsta patvirtinti, kad neteisėtai išrašytas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1815KL0294-5462-5462, išrašytas UAB „Ekobazė“, esančios Dičiūnų k., Utenos r. sav., yra negaliojantis.

3.2. Pareiškėjo argumentai, kad GPAIS sistemoje suformuotas Įrodantis dokumentas neįgijo juridinės galios ir nesukėlė teisinių padarinių, vertintinas kaip „techninė klaida“, yra nepagrįsti, nes, vadovaujantis ATĮ 3431 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktais, GPAIS sistemoje yra neteisėtai išrašytas. Be to, pats pareiškėjas neneigia fakto, kad 32,788 t popierinių pakuočių kiekio nebuvo sutvarkyta pareiškėjo Tauragės padalinyje, šis kiekis nebuvo eksportuotas, atitinkamai nebuvo gauti gavėjo dokumentai, patvirtinantys išvežtų pakuočių atliekų panaudojimą. Ta aplinkybė, kad dėl GPAIS sistemos techninių savybių, siekdamas patvirtinti sutvarkytą 32,788 t popierinių pakuočių kiekį, pareiškėjas suklydo, nurodydamas, jog sutvarkytų atliekų kiekio eksportuotojas yra pareiškėjo Tauragės padalinys, taip pat nepagrįsta, nes GPAIS vartotojų vadove įrodantiems dokumentams išrašyti nurodoma, kad atliekų naudotojas (perdirbėjas) ar eksportuotojas atliekų tvarkymo vietoje ataskaitiniuose metuose turi būti sutvarkęs pakuočių atliekų kiekį, už kurių sutvarkymą išrašomas pakuočių kiekį įrodantis dokumentas, kuris neturi būti mažesnis už ataskaitiniuose metuose išrašomų pakuočių atliekų sutvarkymo įrodančių dokumentų pakuočių atliekų kiekį. Tai reiškia, jog jis negali išduoti dokumentų didesniam kiekiui, negu sutvarkė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutvarkė anksčiau minimo kiekio, bet išrašė įrodantį dokumentą. Tai, kad minėtame vartotojų vadove yra nurodymai, kaip reikia kurti ir išrašyti dokumentus, sistemoje yra langai, kur suformuotus dokumentus galima peržiūrėti prieš pateikiant tvirtinti. Taigi, pareiškėjo minima neva techninė klaida galėjo būtų laiku pastebėta iki suformuotą, išsaugotą dokumentą pateikiant Utenos padaliniui. Kita vertus, Utenos padalinys klaidingo dokumento galėjo nepriimti, nes kai dokumento siuntėjas jį per GPAIS išsiunčia, dokumento gavėjas Utenos padalinys galėjo dokumentą atmesti, tačiau šiuo atveju Utenos padalinys jį priėmė.

3.3. Pareiškėjas, žinodamas, jog bus atliekamas planinis patikrinimas, pastebėjęs, jog padarė klaidą, dar 2019 metais galėjo Departamentą, Aplinkos apsaugos agentūrą, GPAIS duomenų tvarkytoją apie ją informuoti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Be to, Departamento pareigūnai, atlikę 2018 metų Bendrovės planinį teminį patikrinimą ir nustatę, kad Įrodantis dokumentas yra išrašytas pažeidžiant teisės aktus, bei vertindami pareiškėjo paaiškinimus, savaime negali daryti išvados, jog buvo padaryta techninė klaida GPAIS sistemoje. Patikrinimas dėl 2018 metų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo buvo atliktas tik pareiškėjo Tauragės padalinyje. Departamento nuomone, tik atlikus patikrinimą dėl 2018 metų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo pareiškėjo Utenos padalinyje, mokestinius patikrinimus ar kitas administracines procedūras, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, būtų galima spręsti dėl anksčiau minimo Įrodančio dokumento teisėtumo ar pareiškėjo atsakomybės. Šiuo atveju skundžiamu sprendimu konstatuotas faktas, kuris pats savaime pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių; to neginčija ir pas pareiškėjas. Anksčiau minėtose nuostatose įtvirtinta ne subjektų teisinė atsakomybė ir sankcijos, o atvejai, kai subjektų išrašyti dokumentai pripažįstami neteisėtais.

3.4. Departamentas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog pareiškėjo atliekų sutvarkymą Įrodantis dokumentas išrašytas neteisėtai, todėl yra negaliojantis. Taigi skundžiamu sprendimu pareiškėjui nebuvo paskirtos kokios nors sankcijos ar baudos, o neteisėtai išrašyto Įrodančio dokumento patvirtinimas negaliojančiu savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, taip pat ir Sprendimas nesukuria pareiškėjo skunde nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo Bendrovei nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nepradėta administracinės nuobaudos taikymo procedūra, nepritaikyta konkreti poveikio ultima ratio (kraštutinė priemonė), pareiškėjo įvardijamos tikėtinos pasekmės galbūt ateityje kils iš kitų Departamento administracinių procedūrų.

3.5. Departamentas, įgyvendindamas teisės aktais suteiktą pareigą vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, nutarė atlikti planinį teminį patikrinimą dėl 2018 metų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo pareiškėjo Tauragės padalinyje. Šiam tikslui įgyvendinti Departamentas teisėtai ir pagrįstai paprašė pareiškėjo pateikti informaciją bei paaiškinimus, susijusius su pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumu, kuri buvo reikalinga planuojamam patikrinimui atlikti. Pareiškėjo teiginys, kad Įrodančio dokumento išrašymo faktą Departamentas patikrinimo metu identifikavo ne kaip ATĮ 3431 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktų bei Tvarkos aprašo nuostatų pažeidimą, tačiau kaip dėl klaidos susidariusią situaciją, kurią galima ištaisyti, laikytinas nepagrįstu, nes šiuo atveju Departamento pareigūnė elektroniniu paštu prašė pareiškėjo paaiškinti tą informaciją, kuri ir buvo reikalinga patikrinimui atlikti, o būtent, gavusi pareiškėjo paaiškinimą, jog Įrodantis dokumentas GPAIS sistemoje išrašytas per klaidą, aiškinosi, ar jis gali būti atšauktas, atmestas, panaikintas paties pareiškėjo. Taigi, prašomi pateikti paaiškinimai buvo tiesiogiai susiję su atliekamo patikrinimo tikslais, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiais Departamento veiksmais buvo pažeistas minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas ar rizikos vertinimo principas. Be to, atlikdamas pareiškėjo veiklos patikrinimą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, Departamentas išsamiai ir pakankamai aiškino teisės aktų nuostatas, nurodė pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą, suprantamai detalizavo Departamento poziciją pareiškėjos atžvilgiu, nepažeidė Sprendimo priėmimo procedūros, Sprendimas pagristas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taip pat yra motyvuotas. Iš skundžiamo sprendimo turinio suprantamos pareiškėjo skundo nepatenkinimo priežastys, todėl jo naikinti, kaip neatitinkančio VAĮ, nėra teisinio pagrindo.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas nustatė, kad Skyrius 2019 m. spalio 23 d. surašė patikrinimo aktą Nr. KLAKKS-120, kuriame nustatyta, kad UAB „Ekobazė“ padalinys, esantis Lengvenių k., Tauragės r. sav., kaip pakuočių atliekų eksportuotojas, naudojantis GPAIS 2019 m. gruodžio 19 d. atliekų naudotojui (rūšiuotojui) UAB „Ekobazė“ Dičiūnų k., Utenos r. sav., pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1815KL0294-5462-5462 išrašė už 32,788 t nesutvarkytų popieriaus ir kartono pakuočių atliekų; apie 32,788 t popieriaus ir kartono pakuočių atliekų išvežimą (eksportą) nebuvo informuota ir nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų pakuočių atliekų panaudojimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Departamentas skundžiamu Sprendimu minėtą Patikrinimo aktą patvirtino ir nurodė, kad šiuo sprendimu taip pat patvirtinta, jog 2018 m. gruodžio 19 d. UAB „Ekobazė“, Dičiūnų k., Utenos r. sav., neteisėtai išrašytas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1815KL0294-5462-5462 yra negaliojantis.

6. Teismas pažymėjo, kad Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyti atvejai, kada išrašomi pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo Lengvenių k., Tauragės r., padalinyje išrašytas Įrodantis dokumentas neatitinka konkrečių Tvarkos aprašo 12.1, 12.2, 12.11.1, 12.11.3, 12.11.4 ir 12.13 punktuose nurodytų reikalavimų, kada toks dokumentas gali būti išrašytas. Atsižvelgiant į tai teismas darė išvadą, kad atsakovas, vadovaudamasis ATĮ 3431 straipsnio 2 dalies 6–7 punktais, Tvarkos aprašo 53 punktu, pagrįstai pareiškėjo išrašytą Įrodantį dokumentą laikė neteisėtu. Minėto Įrodančio dokumento išrašymo neteisėtumo faktas konstatuotas ir jo pripažinimas negaliojančiu įformintas, laikantis Tvarkos aprašo 55–56 punktuose nustatytos tvarkos (buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuris patvirtintas AAD direktoriaus sprendimu bei juo patvirtinta, kad neteisėtai išrašytas Įrodantis dokumentas yra negaliojantis).

7. Pareiškėjo akcentuojamas techninės klaidos padarymas išrašant Įrodantį dokumentą, teismo nuomone, nekeičia vertinimo, kad minėtas dokumentas pagal teisės aktų reikalavimus yra neteisėtai išrašytas, dėl to atsakovas jį pagrįstai pripažino negaliojančiu. Be to, pareiškėjas, padaręs klaidą, galėjo nedelsdamas imtis aktyvių veiksmų jai ištaisyti; jeigu GPAIS sistemoje, kaip teigia pareiškėjas, dėl jos netobulumo to padaryti nebuvo galima, galėjo kreiptis raštu (ar kitu būdu) į atsakovą, Agentūrą ir nurodyti susidariusią situaciją, t. y. kad Įrodantis dokumentas buvo išrašytas per klaidą, kaip ji turėtų būti sprendžiama ir pan., tačiau byloje tokių duomenų nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, kaip atliekų tvarkymo srityje veikiantis profesionalus subjektas, turėjo būti rūpestingesnis ir atidesnis išrašydamas Įrodantį dokumentą, juo labiau kad tokio dokumento išrašymas GPAIS nėra vieno klavišo paspaudimas; sistema suteikia galimybę ja besinaudojančiam subjektui, parengus dokumentą, patvirtinti, ar tikrai pageidauja tokį dokumentą išrašyti. Pareiškėjas turėjo ir galėjo vadovautis GPAIS vartotojų vadovu, kuriame yra nurodymai, kaip reikia kurti ir išrašyti dokumentus, sistemoje yra langai, kur suformuotus dokumentus galima peržiūrėti prieš pateikiant tvirtinti ir pan. Taigi, pareiškėjo minima techninė klaida galėjo būti laiku pastebėta, t. y. iki suformuotą bei išsaugotą dokumentą pateikiant Utenos padaliniui; be to, Utenos padalinys klaidingo dokumento galėjo nepriimti (atmesti), tačiau jį priėmė.

8. Teismas pabrėžė ir pareiškėjo argumentų nelogiškumą: pareiškėjas neginčija, kad Įrodantis dokumentas neturėjo būti išrašytas, jis buvo išrašytas per klaidą, teigia, kad GPAIS nėra galimybės jo panaikinti dėl sistemos netobulumo (atitinkamo funkcionalumo nebuvimo), tačiau prašo pripažinti negaliojančiu Sprendimą, kuriuo pripažintas negaliojančiu Įrodantis dokumentas. Todėl, patenkinus pareiškėjo skundą, Įrodantis dokumentas sistemoje liktų, t. y. liktų galiojantis, nors ir pats pareiškėjas pripažįsta, kad jo ten neturi būti. Tai reiškia, kad būtų sukurta teisiškai ydinga situacija, kai sistemoje liktų galiojantis Įrodantis dokumentas, nors šalys pripažįsta, jog jis yra nepagrįstas, jo ten neturi būti. Todėl, vien siekiant išvengti tokios teisiškai ydingos situacijos, negali būti panaikintas Sprendimas, kuriuo pripažintas negaliojančiu Įrodantis dokumentas.

9. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo veiksmai išrašant Įrodantį dokumentą (galbūt per klaidą išrašant dokumentą, kaip pas pareiškėjas teigia), taip pat tolesni jo veiksmai, šio dokumento sukeltų neigiamų teisinių pasekmių nebuvimas ir kt. būtų aktualūs, jeigu būtų sprendžiamas pareiškėjo atsakomybės klausimas dėl neteisėtai išrašyto Įrodančio dokumento. Šioje byloje yra sprendžiamas ginčas, ar teisėtai buvo išduotas Įrodantis dokumentas. Jo teisėtumui įvertinti, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra būtinas tolesnių veiksmų vertinimas, t. y. kokias teisines pasekmes šis Įrodantis dokumentas sukėlė ir pan.

10. Teismo vertinimu, nors Agentūra 2019 m. gruodžio mėnesį informavo pareiškėją dėl galimo įspėjimo apie galimą išbraukimą iš Tvarkytojų sąrašo bei prašė pateikti paaiškinimus dėl aplinkybių iki 2020 m. sausio 6 d., tačiau tolesnės pareiškėjui teisinės atsakomybės taikymo procedūros nevyksta, pvz., byloje nėra duomenų, kad minėtas įspėjimas pareiškėjui jau būtų duotas; tą teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjo atstovas. Tai leidžia manyti, kad atsakingos institucijos įvertino pareiškėjo argumentus ir galbūt jo veiksmų mažareikšmiškumą bei jokios atsakomybės taikymo pareiškėjo atžvilgiu nesiima; bet kokiu atveju pareiškėjas nepraranda teisės ginčyti sprendimus dėl atsakomybės jam taikymo, jeigu tokie ateityje būtų priimti, ir gintis šioje byloje nurodomais argumentais dėl klaidos padarymo, teisinių pasekmių nebuvimo ir pan.

11. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Sprendimas priimtas, pažeidžiant VAĮ 362 straipsnyje įtvirtintus ūkio subjektų veiklos priežiūros principus, t. y. minimalios ir proporcingos priežiūros naštos bei rizikos vertinimo (1 d. 1 ir 7 p.). Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas, įgyvendindamas teisės aktais suteiktą pareigą vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, numatė atlikti planinį teminį patikrinimą dėl 2018 metų pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo pareiškėjo Tauragės padalinyje; pareiškėjui apie tai pranešta 2019 m. rugpjūčio 19 d. raštu, patikrinimo pradžia nurodyta to paties mėnesio 29 d. Šiam tikslui įgyvendinti AAD paprašė pareiškėjo pateikti su patikrinimu susijusius dokumentus, kurie minėtame rašte nurodyti vienuolikoje punktų; buvo nurodyta, kad šis prašomų dokumentų sąrašas yra preliminarus, patikrinimo metu paaiškėjus, kad yra būtinybė tikrinti ir kitas veiklos sritis, gali būti pareikalauta papildomų dokumentų ir pan. Teismas vertino, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai prašė pareiškėjo pateikti prašomą informaciją, susijusią su pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumu, kuri buvo reikalinga planuojamam patikrinimui atlikti. Visi atsakovo atlikti veiksmai buvo sudedamoji pareiškėjo vykdyto patikrinimo dalis, kurio pabaigoje AAD surašė patikrinimo aktą. Todėl nėra ir jokio pagrindo daryti išvadą, kad atsakovui vertinant pareiškėjo veiklos patikrinimo metu gautus faktinius duomenis buvo pažeisti minėti principai.

12. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Bendrovės pateiktos pastabos nepateisina nustatytų pažeidimų dėl neteisėtai išrašyto pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad atsakovas iš esmės įvertino pareiškėjos pastabas, kurios buvo susijusios su techninės klaidos padarymu išrašant Įrodantį dokumentą, tačiau jas atmetė; teisės aktai nereikalauja išsamiai atsakyti į tikrinamojo asmens pateiktas pastabas. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, t. y. pašalinti iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies teiginį „Pareiškėjo Tauragės padalinyje išrašytas Įrodantis dokumentas neatitinka konkrečių Tvarkos aprašo 12.1, 12.2, 12.11.1, 12.11.3, 12.11.4 ir 12.13 punktuose nurodytų reikalavimų, kada toks dokumentas gali būti išrašytas“ ir pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį – pareiškėjo UAB „Ekobazė“ skundą tenkinti iš dalies – pašalinti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. S1-3 „Dėl patikrinimo akto“ 2 punkto teiginį, jog popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1815KL0294-5462-5462, išrašytas 2018 m. gruodžio 19 d. UAB „Ekobazė“, Dičiūnų k., Utenos r., įmonės kodas 300835462, yra negaliojantis, nes „neteisėtai išrašytas“. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Skundžiamo sprendimo motyvas, kuris ir yra prašomas pašalinti, pareiškėjui sukelia neigiamas pasekmes – teismo sprendimu pripažinus, kad pareiškėjo Tauragės padalinyje išrašytas Įrodantis dokumentas buvo išrašytas pažeidžiant konkrečius Tvarkos aprašo punktus, pareiškėjui yra galimos realios neigiamos pasekmės (sankcijos). Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad Įrodantis dokumentas nebuvo panaudotas, neįgijo jokios teisinės galios bei nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nes jis buvo suformuotas vien tik dėl žmogiškosios techninės klaidos, bet ne dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė aukščiau nurodytų Tvarkos aprašo reikalavimų, susijusių su eksporto tvarka ar būtų atlikęs Tvarkos aprašo nurodytuose punktuose numatytus neteisėtus veiksmus.

14.2. Teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnis, teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. netinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir dėl šios priežasties neteisingai išsprendė administracinę bylą.

14.2.1. Teismo pozicija, jog aplinkybė, kad Įrodantis dokumentas nebuvo panaudotas, neturi jokios reikšmės, patvirtina, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir teismas netinkamai nustatė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtintą Įrodančių dokumentų išrašymo tvarką. Pareiškėjas savo skundo 17–36 dalyse buvo išsamiai nurodęs teisinį reguliavimą, kokia tvarka ir pagrindais yra išrašomi gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kokias teisines pasekmes sukelia vienas dokumentas, bei kokias – visa dokumentų grandinė. Šiuo atveju Įrodančio dokumento (vienintelio iš visos būtinos dokumentų grandinės) išrašymas nesukėlė jokios naudos pareiškėjui bei nesukėlė jokių pasekmių kitiems atliekų tvarkyme dalyvaujantiems subjektams, valstybei ar pačiam viešojo administravimo subjektui.

14.2.2. Teismas pripažino, jog Įrodantis dokumentas buvo išrašytas dėl techninės klaidos pasirenkant GPAIS sistemoje neteisingą pareiškėjo veiklos padalinį, kuriuo vardu formuojamas įrodantis dokumentas, tačiau šiai faktinei aplinkybei (pareiškėjo veiksmui) taikė teisės normas, kurios nėra susietos su pareiškėjo faktiniais veiksmais. Tvarkos aprašo 12.1 punktas numato, kad draudžiama išrašyti dokumentus nesutvarkytam atliekų kiekiui. Šiuo atveju tik dėl techninio pobūdžio klaidos, kurios ištaisyti pareiškėjas neturėjo galimybės dėl GPAIS netobulumo / techninio funkcionalumo ypatumų, tai negali būti laikoma Tvarkos aprašo 12.1 punkto pažeidimu, kadangi tokio pažeidimo padarymui yra būtinas Tvarkos apraše nurodytų neteisėtų veiksmų atlikimas.

14.2.3. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2020 m. vasario 20 d. patikrinimo aktą Nr. PA7-7. Atsakovui atlikus pareiškėjo Utenos padalinio neplaninį patikrinimą, ginčo Įrodantis dokumentas nėra laikomas neteisėtu ar pažeidžiančiu Tvarkos aprašo reikalavimus, o tik nurodoma, kad netinkamo padalinio nurodymas GPAIS – tai prilyginama dėl žmogiškojo faktoriaus padarytai klaidai. Skundžiamas teismo sprendimas yra prieštaraujantis aukščiau nurodytai atsakovo pozicijai. Taip ir lieka neaišku, kodėl pareiškėjo pateiktos pastabos dėl patikrinimo akto buvo nemotyvuotai atmestos apsiribojant vieninteliu visiškai deklaratyviu teiginiu – pareiškėjo pateikti motyvai ir įrodymai nepateisina nustatytų pažeidimų.

14.2.4. Kiti teismo nustatyti Tvarkos aprašo punktai, kurie laikytini pažeistais – 12.2, 12.11.1, 12.11.3, 12.11.4 ir 12.13 punktai, numato reikalavimus atliekų eksportuotojams. Ta aplinkybė, kad dėl techninės klaidos išrašytas Įrodantis dokumentas iš pareiškėjo Tauragės padalinio, kuris niekada neatliko dėl techninės klaidos išrašytame Įrodančiame dokumente nurodyto atliekų eksporto, negalėjo padaryti ir minėtuose Tvarkos aprašo punktuose nurodytų pažeidimų (veiksmų), nors skundžiamame sprendime konstatuota, kad ir šie Tvarkos aprašo punktai pareiškėjo neva tai buvo pažeisti, nors tuo pačiu, teismas pripažino faktinę aplinkybę, jog Įrodantis dokumentas buvo GPAIS išrašytas dėl techninės klaidos. Atsakovas Sprendime techninei žmogiškajai klaidai apibūdinti pritaikė Tvarkos aprašo nuostatas, kurios susijusios tik su eksporto procedūrų nesilaikymu, kai ginčo atveju Įrodantis dokumentas nei sąlygojo eksporto procedūros pradžią, nei, juo labiau, sukėlė kokias nors teisines ir / ar faktines pasekmes. Nepaisant to, skundžiamame teismo sprendime iš esmės liko pažodžiui perrašyti atsakovo Sprendimo ne tik motyvai, bet ir tuos motyvus niekaip negalintys pagrįsti teisiniai argumentai, o Įrodančio dokumento teisėtumo klausimas buvo nepagrįstai vertintas kiekvieno pareiškėjo padalinio atskirai, o ne bendra apimtimi, atsižvelgiant į pareiškėjo (kaip juridinio asmens) tretiesiems asmenims išduotus įrodančius dokumentus, nesvarbu, kuri atliekų tvarkymo vieta (padalinys) nurodyta įrodančiame dokumente.

14.2.5. Teismo vertinimu, pareiškėjas pats buvo neatidus, nerūpestingas, neinformavo Agentūros apie tai, kad padaryta klaida ir kaip ją ištaisyti ir būtent pareiškėjui priskiriamos neigiamos pasekmės dėl GPAIS netobulumo. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, pareiškėjo manymu, prieštarauja nustatytam reglamentavimui ir paties atsakovo vertinimui. Teisės aktai ir / ar GPAIS sistemos vartotojo vadovas nenumato nei techninių galimybių anuliuoti techninę klaidą, nei tvarkos, kaip, kada, per kiek laiko, kas ir į kokią instituciją turėtų kreiptis dėl techninės klaidos padarymo / pašalinimo / anuliavimo. Nėra teisinio pagrindo, kuris būtų nustatęs pareiškėjui elgesio taisyklę, kuria jis turėtų vadovautis, kai GPAIS suformuojamas klaidingas įrodantis dokumentas. Tokios nuostatos nėra pirmosios instancijos teismo minėtame GPAIS vartotojo vadove. Taip pat to nėra įrodančių dokumentų išrašymą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Be to, atsakovas pats nenurodo būdų, kaip tokią techninę klaidą galima būtų ištaisyti / pašalinti / anuliuoti. Tai, kad Įrodantis dokumentas negalėjo būti pašalintas / atšauktas iš GPAIS ir turėtų būti laikomas kaip techninė klaida, atsakovas patvirtino Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2020 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA7-7.

14.2.6. Nesutikdamas su teismo sprendimo motyvais, kad pareiškėjo pozicija byloje sukuria teisiškai ydingą situaciją – GPAIS liktų galiojantis Įrodantis dokumentas, nors šalys pripažįsta, kad jis yra nepagrįstas, jo sistemoje neturėtų būti, pažymi, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu niekada nenurodė, jog Įrodantis dokumentas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir pateikė motyvus, patvirtinančius, jog atsakovo priimtas Sprendimas, kuriuo konstatuojami pareiškėjo neteisėti veiksmai (Tvarkos aprašo pažeidimas) ir tuo pagrindu panaikinamas Įrodantis dokumentas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas tiek patikrinimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu įrodinėjo, kad Įrodantis dokumentas yra suformuotas dėl techninės žmogiškosios klaidos, bet ne sąmoningai (nepagrįstai) atliktas veiksmas siekiant mokestinės lengvatos.

14.2.7. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino atsakovo veiksmų atsižvelgiant į objektyvumo ir teisėtumo principų reikalavimus, taip pat į gero viešojo administravimo principą, dėl to, išnagrinėjęs bylą, netinkamai įvertino atsakovo nustatytus faktus dėl neva pareiškėjo atliktų Tvarkos aprašo pažeidimų ir pritaikė materialinės teisės normas, ko pasėkoje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismui manant, kad Įrodantis dokumentas negali būti laikomas kaip techninė klaida (taip, kaip tai traktavo atsakovas atlikdamas pareiškėjo kito, Utenos padalinio patikrinimą), teismas turėjo teisėtumo ir negaliojimo nustatymo klausimą vertinti konkrečių faktinių aplinkybių kontekste. Tokiu atveju teismas turėjo vertinti, jog, esant teisinio reglamentavimo trūkumui, vienintelis būdas, kaip GPAIS sistemoje suformuotą Įrodantį dokumentą panaikinti šios bylos nagrinėtų aplinkybių kontekste – iš atsakovo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. S1-3 pašalinti teiginį, kad Įrodantis dokumentas yra negaliojantis, nes buvo neteisėtai išrašytas pažeidžiant Tvarkos aprašo 12.1, 12.2, 12.11.1, 12.11.3, 12.11.4 ir 12.13 punktus. Tokiu būdu dėl techninės klaidos suformuotas Įrodantis dokumentas būtų panaikintas, ir pareiškėjui, dėl žmogiškos techninės klaidos ir esant nenustatytai įrodančių dokumentų atšaukimo tvarkai, nekiltų neigiamos teisinės pasekmės, t. y. būtų tiesiog pripažintas negaliojančiu nesiejant negaliojimo su neva padarytais pažeidimais.

14.2.8. Teismas netinkamai vertino nepagrįsto atsakovo Sprendimo priėmimo neigiamus padarinius pareiškėjui. Skundžiamo sprendimo 18 dalies paskutinėje pastraipoje teismas nurodė, kad byloje neva nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui bus taikoma sankcija. Tačiau yra priešingai – Departamento 2019 m. gruodžio 10 d. elektroniniame laiške aiškiai nurodyta, kad bus taikomos sankcijos – baudos. Dėl to ir šis įrodymas patvirtina, kad atsakovas nelaiko žmogiškos techninės klaidos kaip mažareikšmio pažeidimo, o priešingi teismo teiginiai prieštarauja minėtam byloje esančiam įrodymui. Šioje administracinėje byloje palikus galioti nepakeistą atsakovo sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir / ar skundžiamą sprendimą, kokie jie yra dabar, pareiškėjas neteks teisės ginčyti atsakovo Sprendime nustatytų aplinkybių, inter alia (be kita ko) atsakomybės pagrindo – neteisėto Įrodančio dokumento išrašymo pažeidžiant Tvarkos aprašo reikalavimus. Todėl skundžiamo sprendimo išvados ne tik apriboja pareiškėjo teises galimuose būsimuose procesuose (prejudicinis faktas), bet ir sudaro pagrindą kilti naujiems teisiniams ginčams.

15. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nurodo, kad teismas detaliai atsakė į pareiškėjo skundo argumentus, tinkamai taikė įstatymų reikalavimus, priimtas sprendimas yra išsamiai motyvuotas. Dėl pareiškėjo teiginių, kad teismas nevertino argumento dėl Departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus patikrinimo akto Nr. PA7-7, atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju minimo patikrinimo akto rezultatai negali turėti jokios reikšmės, nustatant, ar teisėtai buvo išduotas atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas. Šis patikrinimas buvo atliktas po Departamento 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. S1-3 priėmimo, todėl šioje apimtyje pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nenagrinėtinas. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas pripažino, kad Įrodantis dokumentas buvo išrašytas dėl techninės klaidos pasirenkant GPAIS sistemoje neteisingą pareiškėjo veiklos padalinį, tačiau, priešingai, teismas sprendime tokio motyvo nenurodė. Pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai vertino nepagrįsto atsakovo Sprendimo priėmimo neigiamus padarinius UAB „Ekobazė“ atžvilgiu, atsakovas gali taikyti ekonomines sankcijas bei pagal Administracinių nusižengimų kodeksą baudas, tačiau, Departamento 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. S1-3 UAB „Ekobazė“ nebuvo paskirtos jokios sankcijos ar baudos, o neteisėtai išrašyto įrodančio dokumento patvirtinimas negaliojančiu savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. S1-3 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad skundžiamas Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo veiksmai išrašant popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1815KL0294-5462-5462 (galbūt per klaidą išrašant dokumentą, kaip pats pareiškėjas teigia), taip pat tolesni jo veiksmai, šio dokumento sukeltų neigiamų teisinių pasekmių nebuvimas ir kt. būtų aktualūs, jeigu būtų sprendžiamas pareiškėjo atsakomybės klausimas dėl neteisėtai išrašyto Įrodančio dokumento.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo sprendimą ir pašalinti iš teismo sprendimo motyvus, kad pareiškėjo Tauragės padalinyje išrašytas Įrodantis dokumentas neatitinka konkrečių Tvarkos aprašo 12.1, 12.2, 12.11.1, 12.11.3, 12.11.4 ir 12.13 punktuose nurodytų reikalavimų, kada toks dokumentas gali būti išrašytas, o iš Departamento Sprendimo 2 punkto pašalinti teiginį, kad 2018 m. gruodžio 19 d. išrašytas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1815KL0294-5462-5462 yra negaliojantis, nes „neteisėtai išrašytas“. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Įrodantis dokumentas buvo išrašytas dėl techninės klaidos, o Departamento Sprendime ir teismo sprendime minimos Tvarkos aprašo nuostatos yra siejamos su tam tikrais veiksmais, kurių pareiškėjas neatliko, todėl ir nurodytų pažeidimų negalėjo padaryti. Pareiškėjo manymu, skundžiamo sprendimo išvados ne tik apriboja pareiškėjo teises galimuose būsimuose procesuose, bet ir sudaro pagrindą kilti naujiems teisiniams ginčams.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos tik papildo.

22. Atliekų tvarkymo įstatymo 3431 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas; pagal 7 punktą – tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

23. Tvarkos aprašo 12 punkte nustatyti atvejai, kada išrašomi pakuočių atliekų, išskyrus užstato sistemoje surinktų, sutvarkymą įrodantys dokumentai. Pagal Tvarkos aprašo 53 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus, rūšiuotojai ar laikytojai išrašė susiejančius paliudijimus pažeisdami bent vieną iš Apraše nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai, susiejantys paliudijimai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais ir (ar) susiejančias paliudijimais, išrašyti neteisėtai. Šio aprašo 54 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų, susiejančių paliudijimų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais priima AAD, vadovaudamasis Aprašo 53 punktu.

24. Byloje nustatyta, kad Departamento pareigūnai atliko pareiškėjo UAB „Ekobazė“ padalinio, esančio Lengvenių k., Tauragės r. sav., patikrinimą ir nustatė, kad Bendrovės išrašytas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1815KL0294-5462-5462 nepagrįstas pakuotės atliekų gavimo, surinkimo ir perdirbimo ir (ar) panaudojimo faktais ir dokumentais. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė nesilaikė pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento Nr. 1815KL0294-5462-5462 išrašymui Tvarkos aprašo 12.1, 12.2, 12.11.1, 12.11.3, 12.11.4 ir 12.13 punktuose nustatytų reikalavimų. Departamentas skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė, kad šiuo sprendimu patvirtinta, jog neteisėtai išrašytas popieriaus ir kartono pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas Nr. 1815KL0294-5462-5462, išrašytas 2018 m. gruodžio 19 d. UAB „Ekobazė“, Dičiūnų k., Utenos r. sav., yra negaliojantis.

25. Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą ir Departamento patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo akcentuojamos techninės klaidos padarymas išrašant įrodantį dokumentą Nr. 1815KL0294-5462-5462, nekeičia vertinimo, jog minėtas dokumentas pagal teisės aktų reikalavimus išrašytas neteisėtai, dėl to atsakovas jį pagrįstai pripažino negaliojančiu. Iš byloje pateiktų pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad jis iš esmės sutinka, jog Įrodantis dokumentas būtų pripažintas negaliojančiu dėl techninės klaidos, nesiejant jo negaliojimo su padarytais pažeidimais, tačiau nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuris įpareigotų atsakovą elgtis tokiu būdu. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad viešojoje teisėje galioja principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tik tai, kas yra numatyta jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl viešojo administravimo subjektų veiksmai ir priimtų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas pagal tai, ar jie veikia pagal jiems įstatyme suteiktą kompetenciją.

26. Pastebėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su siekiu išvengti ateityje galbūt kilsiančių pasekmių, pritaikius atsakomybę, tačiau nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas pareiškėjo atsakomybės klausimas, todėl šie argumentai nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

27. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateikto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Panevėžio aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2020 m. vasario 20 d. patikrinimo akto Nr. PA7-7, pažymėtina, jog šis patikrinimo aktas priimtas po ginčijamo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. S1-3, todėl pastarojo teisėtumui ir pagrįstumui neturi jokios įtakos.

28. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, primintina, kad, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalimi, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.

29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Pareiškėjo apeliacinį skundą atmetus, jis neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė