90f33a85-944e-4fc7-b93f-13b467df6c2b · Vilniaus apygardos teismas

? Bylos Nr. 1S-183-898/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34831-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 9 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorei Marinai Ridikienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R.

N. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. N. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 25 d. Teismas n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. R. N. kaltinamas tuo, kad jis, iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. A. ir K. Ž., 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 17 val., atvyko į butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį anksčiau buvo iÅ¡sinuomoję, bei pasinaudodami tuo, kad žinojo seifo kodÄ , kuriame buvo laikomas buto raktas, iÅ¡ seifo paimtu raktu atsirakino ir tokiu bÅ«du neturėdami tam teisėto pagrindo, neteisėtai pateko į D.

K. priklausantį butÄ . Å iais savo veiksmais R. N. yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 165 straipsnio 1 dalyje. 1.1. Be to, R. N. iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su M. A. ir K. Ž., 2020 m. rugpjūčio 28 d. apie 17 val., neteisėtai patekęs į D. K. priklausantį butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 29 d. nuo 8.48 val. iki 10.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagrobė J.

K. priklausantį 380 eurų vertės televizorių „Philips“. Å iais savo veiksmais R. N. yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje. 1.2. Taip pat R. N., iÅ¡ anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. A., K. Ž. bei P. Z., laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 16:28 val. iki 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 11,52 val., adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Ž. J. priklausančio buto, kurį jie buvo iÅ¡sinuomoję, pagrobė Ž. J. priklausantį televizorių MEDION 200 eurų vertės, televizoriaus valdymo universalų pultÄ 20 eurų vertės, kabelinės televizijos valdymo pultÄ 15 eurų vertės, 3 vnt. patalynės komplektų, kurių vieno vertė 15 eurų, bendrai 45 eurų vertės, 8 vnt. rankÅ¡luosčių komplektų, kurių vieno komplekto vertė 10 eurų, bendrai 40 eurų vertės, 2 vnt. paklodžių, kurių vienos vertė 10 eurų, bendrai 20 eurų vertės, o taip pat pagrobė bute buvusius O.

M. priklausančius paveikslus: „Ar pagausi“ 3 500 eurų vertės, „Ar tu mane myli“ 3 500 eurų vertės, „Moteriška meilė“ 300 eurų vertės, „Ar tai tave džiugina“ 300 eurų vertės, „Ryto pasveikinimas“ arba „Paslapties dvelksmas“ 600 eurų vertės, „Paskendusi svajose“ 600 eurų vertės, „Susimasčiau“ 350 eurų vertės, „Medžioklė“ arba „Medžioklė su varovais“ 200 eurų vertės, „Gaidys“ arba „Nepalik“ 200 eurų vertės, „Einu žvejoti“ 100 eurų vertės, „Mažoji paslaptis“ arba „Už materialiosios visatos ribų“ 600 eurų vertės, „O kur drambliukas“ 200 eurų vertės, „Pirmoji meilė“ 3 500 eurų vertės, „Linksmesys“ arba „Pajacas“ – 178 eurų vertės, R.

B. pieÅ¡tÄ paveikslÄ â€“ 100 eurų vertės, tokiu bÅ«du viso pagrobė Ž. J. priklausančio turto už 340 eurų, bei O. M. priklausančio didelės vertės turto už 14 228 eurų. Å iais savo veiksmais R. N. yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 3 dalyje.

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis R. N. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugsėjo 1 d., 18.40 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi kaltinamajam R. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams. 2020 m. spalio 28 d. prokuroro nutarimu R. N. buvo paleistas į laisvę, kaltinamajam paskiriant Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones: dokumentų paėmimÄ ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartimi kaltinamajam R. N. prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pakeista į kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , nenustatant termino ir paskelbiant kaltinamojo paieÅ¡kÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 27 d. nutartimi R. N. paskirtas suėmimas paliktas galioti nustatant 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminÄ , terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 25 d.

3. Kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartÄ skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartimi, nustačius, kad R. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bei BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytos suėmimo taikymo sÄ lygos nėra iÅ¡nykę, kaltinamajam R. N. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 25 d.

Nutartimi padaryta iÅ¡vada, kad tik kaltinamajam taikant kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , galima pasiekti tikslus, numatytus BPK 119 straipsnyje. II. Skundo argumentai ir praÅ¡ymai 4. Skundu kaltinamasis R. N. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį. 4.1. PareiÅ¡kėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta tinkamai neiÅ¡analizavus byloje esančių duomenų, pažeidžiant BPK 4 straipsnio 1 dalį, 122 straipsnio 6 ir 7 dalis, nesilaikant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies nuostatų. 4.2.

Skunde nurodo, jog prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, jo socialiniai ryÅ¡iai yra tvirti: jis turi gyvenamÄ vietÄ , dirba arba registruojasi Užimtumo tarnyboje, yra jauno amžiaus, augina keturių metų vaikÄ , turi sugyventinę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ . 4.3. PareiÅ¡kėjo vertinimu teismo teiginys, kad kaltinamasis du kartus neatvyko į teismÄ be pateisinamos priežasties yra nepagrįstas. Byloje yra VieÅ¡osios įstaigos KaroliniÅ¡kių poliklinikos pažyma patvirtinanti, kad kaltinamasis nedalyvavo teismo posėdyje dėl ligos.

AntrÄ kartÄ Ä¯ teismo posėdį neatvyko taip pat dėl ligos. Pažymi, jog apie tai, kad blogai jaučiasi pranešė kažkuriam iÅ¡ kaltinamųjų, o į gydytojÄ kreipėsi po kelių dienų, tačiau medicininės paslaugos nebuvo suteiktos, kadangi nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. 4.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog kaltinamasis trukdys procesui yra nepagrįsta, paremta aplinkybe, jog kiti kaltinamieji keletÄ kartų neatvyko į teismo posėdžius, o kaltinamojo neatvykimas buvo lemiamas, nors jis neatvyko dėl pateisinamų priežasčių.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui skundo nagrinėjimui pateiktais baudžiamosios bylos duomenimis, įvertinusi kaltinamojo R. N. skunde nurodytus argumentus, patikrinusi skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo, taikymo terminÄ , nebuvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios suėmimo pratęsimo pagrindus ir sÄ lygas. Teismas sutinka su apylinkės teismo sprendimu ir daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra įmanomas tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekimas.

7. Vykdydamas BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir svarstydamas, ar pratęsti asmeniui kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , teismas patikrina, ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Å¡ioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis R. N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Å iuo aspektu įvertinus tai, kad be kaltinamojo parodymų byloje yra kitų duomenų – kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros, kitų objektų apžiÅ«ros protokolai, bei atsižvelgus į tai, jog aptarta įstatymo nuostata nereikalauja, kad duomenų bÅ«tų tiek, kiek reikia asmenį pripažįstant kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ ir jam skiriant bausmę, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis R.

N. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu aspektu bÅ«tina pabrėžti, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar termino pratęsimo pagrįstumo, nesprendžia kaltės klausimo ir bylos duomenų netiria. Taigi, teismas, spręsdamas klausimÄ dėl suėmimo paskyrimo, neprivalo sukonkretinti visų tyrimo metu surinktų duomenų ir juos detaliai aptarti.

8. Griežčiausia kardomoji priemonė gali bÅ«ti skiriama, pratęsiamas jos taikymo terminas tik tada, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be Å¡ių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sÄ lygų, turi bÅ«ti ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

9. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam R. N. kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta ir vėlesniais procesiniais sprendimais pratęsta, apylinkės teismo teisėjui manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminÄ Å¡iuo pagrindu, t. y. įžvelgiant pastarojo pasislėpimo rizikÄ , apylinkės teismas tinkamai įvertino ankstesnio slapstymosi faktÄ kitų kardomosios priemonės taikymui reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste.

Analizuodamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam pagrindui nustatyti reikÅ¡mingas aplinkybes, nurodytas minėto straipsnio 2 dalyje, teismas sprendžia, jog kaltinamojo Å¡eiminė padėtis, nesant stiprių, nepertraukiamų socialinių ryÅ¡ių, turinčių teigiamÄ poveikį suimtajam, nutrÅ«kę darbo santykiai, ankstesni pastarojo teistumai bei nustatyti Å¡velnesnių kaltinamojo atžvilgiu taikytų kardomųjų priemonių pažeidimai, Å¡ias aplinkybes įvertinus gresiančios griežtos bausmės kontekste, rodo realiÄ kaltinamojo pasislėpimo rizikÄ .

10. Kaip matyti iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, R. N. be nesunkių nusikaltimų yra kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymÄ baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė iki aÅ¡tuonerių metų (BK 178 straipsnio 3 dalis). Pastaroji aplinkybė yra reikÅ¡minga Å¡iÄ vertinant kitų aplinkybių kontekste, t. y. skundžiamoje teismo nutartyje buvo pagrįstai atsižvelgta į suimtojo ekonominius ryÅ¡ius – tai, kad R.

N. neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, pastarasis iki kardomojo kalinimo nedirbo, nors skunde nurodo, jog jo darbo santykiai nebuvo nutrÅ«kę – jis dirbdavo arba registruodavosi Užimtumo tarnyboje, Å¡iuos teiginius paneigia skunde nurodyta aplinkybė, patvirtinta skundo priedu, jog jam nebuvo teikiamos medicininės paslaugos, kadangi kaltinamasis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Taip pat buvo įvertinti kaltinamojo socialiniai ryÅ¡iai – teismas nustatė, jog kaltinamasis nevedęs, be kita ko, nustatyta ir tai, jog kaltinamasis dažnai keičia savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , savo vardu neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto.

Å iuo aspektu apeliuojama į tai, kad kaltinamasis augina keturių metų vaikÄ , turi sugyventinę, tačiau remiantis bylos duomenimis (past. – R. N. paaiÅ¡kinimais duotais teisiamojo posėdžio metu dėl gyvenamosios vietos keitimo, pažeidžiant kardomosios priemonės sÄ lygas) pastarasis pripažino, jog santykiai su vaiku nesusiklostė, dėl ko Å¡is keitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , tad tai nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vados dėl tvirtų kaltinamojo socialinių ryÅ¡ių. Pastarųjų galimÄ teigiamÄ Ä¯takÄ paneigia ir ankstesni kaltinamojo teistumai – R.

N., bÅ«damas jauno amžiaus, anksčiau teistas penkis kartus, be kita ko, ir už analogiÅ¡kų nusikaltimų nuosavybei padarymÄ , ne kartÄ baustas administracine, kas iliustruoja tai, kad skunde pabrėžiami socialiniai ryÅ¡iai neturi jokios teigiamos įtakos pastarojo nusikalstamiems polinkiams.

11. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog R. N. taikomas Å¡velnesnių kardomųjų priemonių kompleksas – dokumentų paėmimas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nebuvo pakankamas BPK 119 straipsnyje numatytiems kardomosios priemonės tikslams pasiekti, dėl ko buvo paskelbta kaltinamojo paieÅ¡ka. Remiantis bylos duomenimis kaltinamasis iÅ¡vyko ir pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , nors tai daryti buvo draudžiama, o apie iÅ¡vykimÄ neinformavo teismo ar prokuroro. Taip pat kaltinamasis neatvyko ir į teisiamuosius posėdžius 2021 m. birželio 14 d., 2022 m. vasario 28 d., nors apie juos buvo informuotas.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog vykdant R. N. paieÅ¡kÄ , jis nebuvo rastas namuose nei faktinės gyvenamosios vietos, nei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, telefonu susisiekti su juo nepavyko. Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo elgesį, jo atžvilgiu taikytas procesinės prievartos priemones bei pirmosios instancijos teismo pastangas užtikrinti pastarojo dalyvavimÄ ir netrukdomÄ baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ teisme, konstatuoja, jog kaltinamojo elgesys, ignoruojant pastarajam iÅ¡aiÅ¡kintÄ pareigÄ â€“ atvykti į teisiamÄ jį posėdį, pagrįstai apylinkės teismo įvertintas kaip slapstymasis bei sÄ moningas trukdymas nagrinėti bylÄ teisme.

12. Vertinant pareiÅ¡kėjos skundo argumentus pastebėtina, jog svarbiomis pripažįstamos asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys numatytos BPK 37 straipsnio 1 dalyje. Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ svarbia neatvykimo į teismÄ priežastimi laikoma teismui skirta sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal Å¡aukimÄ . Pažymėtina, kad svarbia neatvykimo į teismÄ priežastimi gali bÅ«ti ne bet kokia liga, o nagrinėjamu atveju nei kaltinamasis, nei jo gynėja nepateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 patvirtintos formos Nr. 094-1/a pažymos, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima spręsti apie objektyvias kaltinamojo negalėjimo dalyvauti teisiamajame posėdyje aplinkybes.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje objektyviais duomenimis nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ir ekonominiais ryÅ¡iais su gyvenamÄ ja aplinka, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobÅ«dis, jas įvertinus ankstesnių kaltinamojo teistumų kontekste, bei ankstesnis slapstymosi faktas, gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės kontekste, yra pakankamos nustatant suėmimo taikymo pagrindÄ , numatytÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad kaltinamasis, siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

14. BPK 122 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad Å¡iuo atveju vieÅ¡Ä jį interesÄ sudaro siekis netrukdomai iÅ¡nagrinėti galimai padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgus į aplinkybę, jog kaltinamajam anksčiau taikytų kardomųjų priemonių kompleksas nebuvo pakankamas kardomosiomis priemonėmis siekiamiems tikslams pasiekti, be kita ko, ir tai, kad paskelbus kaltinamojo paieÅ¡kÄ , Å¡is vengė bendrauti su policijos pareigÅ«nais, nebuvo galimybės nustatyti asmens buvimo vietos, Å¡ioje proceso stadijoje alternatyvios kardomosios priemonės ar jų kompleksas, neizoliuojant kaltinamojo, Å¡velnesnių kardomųjų priemonių taikymÄ grindžiant iÅ¡skirtinai deklaratyviais kaltinamojo socialiniais ryÅ¡iais, neužtikrins kardomÄ ja priemone siekiamų tikslų.

Suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo R.

N. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartį. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjų kolegija ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė