90f28b22-0439-4ebe-aeed-161b9fa754c7 · Panevėžio apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-511-511-2011Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00090-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 7 d.Panevėžys              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas ir parenešėjas ), Algirdo Gapučio, Nijolės Sušinskienės, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,dalyvaujant: prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiajai R.

V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ dėl KupiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 31d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nubaustas:              pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. dėl 2010m. balandžio 9-11d. V. G. turto vagystės ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;            pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl 2010m. balandžio 11-12d.

R. V. turto vagystės ir paskirta 1 m.6 mėn. (vienerių metų šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė;              pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. dėl 2010m. balandžio 11-12d. R. V. turto sugadinimo ir paskirta 9 mėn. (devynių mėnesių) laisvės atėmimo bausmė;              pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl 2010m. balandžio 12-13d. R. V. turto vagystės ir paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

             pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl 2010m. balandžio 12-13d. R. V. turto sugadinimo ir paskirta 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmė.             Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 4d., 5d. 1p., 6d., paskirtos bausmės subendrintos  bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems metams).            Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta dalis neatliktos bausmės, paskiros  2009 m. rugpjūčio 13 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu,  ir paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.           IÅ¡ M. B. priteista R. V. 2788 litai padarytai žalai atlyginti.                 Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              M. B. nuteistas už tai, kad :              jis, 2010 m. laikotarpiu nuo balandžio 9 d. apie 17.00 val. iki balandžio 11 d. apie 16.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, KupiÅ¡kio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) kaime, iÅ¡ V.

G. priklausančios negyvenamos sodybos kiemo, pagrobė svetimÄ V. G. priklausantį turtÄ : 12 tujų bendros 360 litų vertės, koloninę obelį 30 litų vertės, obelį 30 litų vertės, abrikosÄ 40 litų vertės, taip nukentėjusiajam V. G. padarydamas bendrÄ 460 litų turtinę žalÄ ;              jis, veikdamas su nenustatytais asmenimis, 2010 m. laikotarpiu nuo balandžio 11 d. apie 20.00 val. iki balandžio 12 d. apie 8.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, KupiÅ¡kio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., įsibrovė į R.

V. priklausančiÄ , aptvertÄ negyvenamosios sodybos teritorijÄ , t.y. kiemÄ , iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ R. V. priklausantį turtÄ - sodinukus: 9 rožių kerus bendros 225 litų vertės, agrastÄ ant koto 35 litų vertės, serbentÄ ant koto 35 litų vertės, 2 Å¡ilauogių kerus bendros 26 litų vertės, 6 žagarvyÅ¡nes bendros 100 litų vertės, kriaušę 30 litų vertės, 2 slyvas bendros 40 litų vertės, persikÄ 60 litų vertės, 3 obelis bendros 90 litų vertės, 3 aviečių kerus bendros 24 litų vertės, 10 dekoratyvinių tujų bendros 400 litų vertės, taip nukentėjusiajai R.

V. padarydami 1065 litų turtinę žalÄ ; jis, veikdamas su nenustatytais asmenimis, tuo pat metu ir ten pat, įsibrovęs į R. V. priklausančiÄ , aptvertÄ negyvenamosios sodybos teritorijÄ , tyčia sugadino svetimÄ R. V. priklausantį turtÄ - namo balkono plastikines duris 1000 litų vertės bei plastikinį langÄ 800 litų vertės, taip padarydami jai bendros 1800 litų vertės žalÄ ;jis, veikdamas su nenustatytais asmenimis, 2010 m. iÅ¡ balandžio 12 į 13 dienÄ , tiksliai nenustatytu laiku, ten pat įsibrovė į R.

V. priklausančiÄ , aptvertÄ negyvenamosios sodybos teritorijÄ , t.y. kiemÄ , ir ūkinį pastatÄ , iÅ¡ kur pagrobė svetimÄ R. V. priklausantį turtÄ : iÅ¡ kiemo: 5 vynuogių krÅ«mus bendros 250 litų vertės, dekoratyvinę eglutę 300 litų vertės, egliukÄ 100 litų vertės, garbanotÄ jį lazdynÄ 150 litų vertės, tujÄ ant koto 180 litų vertės, po ko, tyčia sugadindami grotas ir lango rėmÄ bendros 200 Lt vertės, įsibrovė į Å«kinio pastato vidų, iÅ¡ kur pagrobė kastuvÄ â€žFiskar“ 100 litų vertės bei žvejybinį tinklelį 29 litų vertės, taip iÅ¡Â nukentėjusiosios R.

V. pagrobė 909 litų vertės turtÄ ir sugadino 200 litų vertės turtÄ , padarydami bendrÄ 1109 litų turtinę žalÄ . M. B. apeliaciniu skundu skundžia praÅ¡o panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įrodymai buvo gauti pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ . Krata V. B. sodyboje atlikta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ä® kratos protokolÄ buvo neįraÅ¡ytas policijos pareigÅ«nas L. D., nukentėjusieji, dalyvavę kratos metu.

Atvykę į apelianto motinos sodybÄ , policijos pareigÅ«nai neprisistatė. PareigÅ«nas L. D. V. B. sakė, kad ji kentės už savo skundus, jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, gÄ sdino, kad paims viskÄ , kÄ rÄ s, o jį pasodins. Dėl tokio atvykusių asmenų elgesio ji jautėsi nejaukiai. Tokiais veiksmais buvo diskredituojamas pareigÅ«no vardas, pažeistos pagrindinės žmogaus teisės. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog buvo pažeista BPK nustatyta parodymų patikrinimo veiksmų atlikimo tvarka. BPK 191 str. 2 d.

įtvirtinta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ . Nukentėjusieji R. V. ir V. G. pareiÅ¡kimuose netiksliai nurodė, kokie ir kiek augalų yra tariamai pavogti, tik vėliau patikslino jų kiekį. Nukentėjusieji neapibÅ«dino individualių objektų požymių.

PareigÅ«nai, pradėję ikiteisminį tyrimÄ , nepateikė nukentėjusiesiems atpažinti sodinukų tarp kitų tos pačios rÅ«Å¡ies objektų, nors BPK 193 str. 1 d. įsakmiai nustatyta, kad daiktai ir kiti objektai parodomi atpažinti tarp kitų tos rÅ«Å¡ies daiktų ar kitų objektų, kurių turi bÅ«ti ne mažiau kaip trys. Sodinukai yra rÅ«Å¡iniai objektai, o ne unikalÅ«s, individualiais požymiais apibÅ«dinti objektai, todėl jų atpažinimo procedÅ«ra privalėjo bÅ«ti atlikta.

Todėl teismo iÅ¡vada, kad buvo netikslinga atlikti tokiÄ procedÅ«rÄ , yra nepagrįsta. Teismo teiginys, kad „nukentėjusieji buvo sodyboje, atpažino augalus, tačiau jie kratos metu jokių veiksmų neatliko, todėl nebuvo bÅ«tinybės įraÅ¡yti juos į kratos protokolÄ " yra nepagrįsti, kadangi įstatymas reikalauja, kad į protokolÄ bÅ«tų įraÅ¡yti visi tyrimo veiksme dalyvavę asmenys (BPK179 str. 2 d.), be to BPK 149 str. 8 d. reikalauja imtis priemonių, kad nebÅ«tų paskelbtos gyvenančio toje patalpoje asmens ir kitų asmenų privataus gyvenimo aplinkybės, o tokios aplinkybės buvo atskleistos leidus kratoje dalyvauti nukentėjusiems.Skunde taip pat nurodoma, jog įvykio vietos apžiÅ«ros metu sodybos gėlyne ir prie tvoros iÅ¡ iÅ¡kastų tuščių duobių buvo paimtas dirvožemio pavyzdys. 2010-06-08 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1208 (10) dėl dirvožemio tyrimo rezultatų yra prieÅ¡taringa ir ginčytina.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad dirvožemis, nuimtas nuo tujos su iškarpytomis šakelėmis, ir dirvožemis, tirti pateiktas iš V. G. sodybos, yra vienodas. Gelsvai rudas ir rausvai rudas dirvožemis, nuimtas nuo sportinių batelių ADIDAS, ir gelsvai rudas bei rausvai rudas dirvožemis, nuimtas nuo tujos su neiškarpytomis šakelėmis, yra atitinkamai vienodas. Dirvožemis, tirti pateiktas iš R. V. sodybos, skiriasi nuo dirvožemio, nuimto nuo tujos su neiškarpytomis šakelėmis, taip pat skiriasi nuo dirvožemio, nuimto nuo sportinių batelių ADIDAS.

Dirvožemis, pateiktas iš V. G. sodybos, skiriasi nuo dirvožemio, nuimto nuo sportinių batelių ADIDAS. Kaip matyti iš specialisto išvados, ji patvirtina, kad asmuo, mūvėjęs sportiniais bateliais ADIDAS niekada nebuvo V. G. ir R. V. sodybose.Skunde teigiama, jog įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti batų pėdsakai. Specialistas išvadoje nurodė, kad sutapimai pagal bendruosius požymius rodo, kad pėdsakų fragmentai, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros metu fotonuotraukų bylose, galėjo būti palikti tirti pateiktos avalynės Nr. 2 dešinės kojos batu, arba kita avalyne, kurios dešinės kojos bato pado rašto elemetų forma, lokalizacija, tarpusavio išsidėstymas yra toks pats kaip ir tirti pateiktos avalynės Nr. 2 dešinės kojos bato pado.

Taigi tokia specialisto iÅ¡vada yra iÅ¡ esmės nieko nepasakanti, nes pėdsakas galėjo bÅ«ti paliktas tiek tirti pateiktos avalynės, tiek bet kuria kita avalyne. Jokių individualizuojančių požymių nebuvo nustatyta, taip pat nenustatyta, kuriam asmeniui tirti pateikta avalynė priklauso. Todėl Å¡iuo įrodymu teismas negalėjo remtis nei kaip tiesioginiu, nei kaip susijusiu ir papildančiu kitus įrodymus, pagrindžiančius apalianto kaltę.Skunde nurodoma, jog įvykio vietos apžiÅ«ros metu taip pat buvo paimtos Å¡alia iÅ¡laužto Å«kinio pastato lango rastos dvi stiklo Å¡ukės. Tačiau nei vienas iÅ¡ liudytojų nematė, kaip pareigÅ«nai paėmė stiklÄ iÅ¡ Å«kinio pastato.

Å ios stiklo Å¡ukės nebuvo nufotografuotos įvykio vietoje paėmimo metu, o vėliau padarytos nuotraukos yra labai neaiÅ¡kios. 2010-06-17 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 50-5-ISI-887 nėra nurodyta, kokios konkrečiai papiliarinės linijos, papiliariniai raÅ¡tai sutampa, tai nėra pavaizduota specialisto pateiktose fotonuotraukose. Nėra nurodyta kiek požymių sutapo, ar jų skaičius yra pakankamas asmens identifikavimui. Lieka neaiÅ¡ku, iÅ¡ kelių ir kokių požymių specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad paliktas pirÅ¡to pėdsakas yra bÅ«tent apelianto, todėl tokia specialisto iÅ¡vada yra ginčytina.

Kupiškio rajono apylinkės teismas gynybos argumentus dėl prieštaringų specialisto išvadų, padarytų daktiloskopinio tyrimo metu, atmetė. Jis motyvavo tuo, kad dėl lyginamųjų apelianto rankų antspaudų paėmimo jis pastabų ir prašymų nepareiškė, todėl, neva, teismas neturėjo pagrindo abejoti šiuo įrodymu. Tokia teismo argumentacija yra niekinė, nes apeliantas nebuvo supažindintas su specialisto išvada iki pat tyrimo pabaigos, be to neprivalo įrodinėti savo nekaltumo.

PrieÅ¡ingai, teisėsaugos institucijos privalo įrodinėti mano kaltumÄ , todėl jų pateiktos specialisto iÅ¡vados neturi kelti nė menkiausios abejonės.Taip pat skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai atmetė tikrÄ jÄ versijÄ , kaip buvo įsigyti tariamai vogti sodinukai. V. B. sodinukus įsigijo Å iaulių turguje, iÅ¡ Å iaulių juos jai parvežė iÅ¡ augalų pardavėjas, o susodinti padėjo L. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo. Apeliantas pats medelių nesodino, nes skaudėjo rankÄ .

IÅ¡ Å iaulių taip pat buvo pirkti kiti medeliai. Rožės pirktos iÅ¡ KupiÅ¡kio turgavietės. Kratos metu paimtas tinklelis iÅ¡ tiesų priklauso V. B.. Teismas Å¡iÄ versijÄ atmetė remdamasis vien telefonų iÅ¡klotinių analize. Tačiau vien telefoninės iÅ¡klotinės neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados, kad nusikalstamų veikų padarymo metu apeliantas buvo R. V. ir V. G. sodybose, kadangi tų pačių bokÅ¡tų veikimo zonoje yra ir apelianto namai, kuriuose jis tuo metu buvo.Ä®rodymai buvo gauti neteisėtu bÅ«du.

Faktiniai duomenys, kuriais teismas grindė savo nuosprendį, nebuvo tinkamai iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. 1 d. Surinktų įrodymų visuma neleido teismui padaryti neginčijamos iÅ¡vados dėl apelianto kaltės įrodymo. Taigi teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė remdamasis nepakankamais ir abejotinais įrodymais. Nors visuotinai pripažinta, kad visos abejonės yra kaltinamojo naudai ir neįrodytas asmens kaltumas prilygsta įrodytam nekaltumui.Gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras - atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Skundo teiginiai, jog policijos pareigÅ«nas L. D. V. B. sakė, kad ji kentės už savo skundus, jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, gÄ sdino, kad M. B. pasodins, yra deklaratyvÅ«s, be to, nesusiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu. Nuteistojo skundas iÅ¡ esmės susideda iÅ¡ teiginių, jog teismas byloje surinktus įrodymus vertino netinkamai. Teisėjų kolegija nesutinka, jog duomenys, kuriais teismas grindė nuosprendį, nebuvo tinkamai iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. 1 d., taip pat nesutinka, jog įrodymai buvo surinkti pažeidžiant BPK reikalavimus, bei, kad teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė remdamasis nepakankamais ir abejotinais įrodymais.

BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nuosprendyje pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti visi byloje surinkti įrodymai, o iÅ¡vados grindžiamos byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai ir betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Pažymėtina ir tai, jog praÅ¡ymų dėl naujų įrodymų pateikimo ar iÅ¡reikalavimo, dėl įrodymų tyrimo apeliaciniame skunde nėra.

Nesutiktina, jog krata V. B. namuose daryta neteisėtai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji R. V. 2010-04-12 pareiÅ¡kimu kreipėsi į policijÄ , jog prie sodybos pasigedo sodinukų, buvo įsibrauta į namo vidų ( T.1., b.l. 2). TÄ pačiÄ dienÄ Ä¯ policijÄ Â kreipėsi nuketėjusysis V. G., kuris taip pat nurodė, jog prie sodybos pasigedo sodinukų ( T.1, b.l. 5). V. V., V. G., R. V. ir R. R. parodymai patvirtina, jog V. V. kartu su R. V. ir R. R. patys mėgino rasti pagrobtuosius sodinukus ir automobiliu važinėjo po apylinkę.

PanaÅ¡ius į pagrobtuosius sodinukus jie pastebėjo R. B. kieme, tuomet apie tai nedelsiant informavo KupiÅ¡kio rajono PK ir V. G.. TÄ patvirtina ir 2010-04-17 KupiÅ¡kio raj. PK vyr. tyrėjo R. K. tarnybinis praneÅ¡imas. IÅ¡ Å¡io praneÅ¡imo taip pat matyti, jog policijos darbuotojai, reaguodami į praneÅ¡imÄ Â Â nuvyko į V. B. sodybÄ (duomenys neskelbtini) k. ( T.1. b.l. 78). 2010-04-17 kratos protokolas patvirtina, jog vyr. tyrėjas R. K. ten pat ((duomenys neskelbtini) k.) priėmė nutarimÄ daryti kratÄ , kurios metu buvo rasti ir paimti sodinukai ir kiti bylos tyrimui svarbÅ«s daiktai ( T.1, b.l. 80-88).

Tyrimo metu galiojusio BPK 145 str. 3d. redakcija numatė, jog krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Nutartyje turi būti nurodyta, kokių objektų bus ieškoma. Neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Aptartos įvykio aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju krata atlikta neatidėliotinu atveju, nukentėjusiesiems pamačius ir įtarus, jog sodinami iš jų pagrobtieji sodinukai, kitaip galėjo būti sunaikinti įkalčiai ar prarastos galimybės nustatyti jų požymius.

IÅ¡ protokolo matyti, jog V. B. pareiÅ¡kė, jog policijos ieÅ¡komų daiktų pas jÄ nėra ( T.1., b.l. 80), todėl buvo bÅ«tina atlikti kratÄ . Kratos atlikimo teisėtumÄ 2010-04-19 patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas. Nutarimas daryti kratÄ ir kratos protokolas patvirtina, jog atliekant kratÄ laikytÄ si BPK 149 str. numatytos tvarkos - V. B. paskelbtas nutarimas daryti kratÄ , kÄ patvirtina nutarimo įraÅ¡as ir V. B. paraÅ¡as ( T.1, b.l. 79). Kratos protokolui keliami reikalavimai nustatyti BPK 149 str. 9 d. - protokole turi bÅ«ti nurodyti paimti daiktai ir dokumentai ir apraÅ¡yti pagrindiniai jų požymiai.

Vienas kratos bei poėmio protokolo egzempliorius paliekamas asmeniui, pas kurį buvo daroma krata ar poėmis. Kratos protokolas patvirtina, jog visų Å¡ių reikalavimų buvo laikytÄ si. Kratos protokole užfiksuota kratos eiga ir jos rezultatai, kratos metu rastieji ir paimtieji daiktai taip pat užfiksuoti fotografuojant.  Kratos protokole nurodytas asmuo jÄ atlikęs - vyr. tyrėjas R. K., dalyvavę policijos pareigÅ«nai D. T., R. K., T. Å ., asmuo pas kurį atikta krata - V. B., kviestinis Å . L., kÄ patvirtina paraÅ¡ai.

V. B. paraÅ¡as patvirtina, jog kratos protokolo egzempliorių ji gavo. (T.1, b.l. 80-88). Skunde nurodoma aplinkybė, jog tarp dalyvavusių neįraÅ¡ytas policijos pareigÅ«nas V. D., nukentėjusieji, neteikia pagrindo pripažinti šį procesinį veiksmÄ niekiniu, kaip teigiama skunde. Kratos protokolas aiÅ¡kiai patvirtina, jog atsakingas už kratos darymÄ buvo vyr. tyrėjas R. K., kuris surašė ir pasirašė protokolÄ . V. D. yra vienas iÅ¡ KupiÅ¡kio PK vadovų, todėl suprantama, jog jis pagal pareigas turėjo teisę atvykti į įvykio vietÄ Â ir bÅ«ti joje kratos metu.

Nukentėjusieji policijos darbuotojams parodė V. B. sodybÄ ir sodinukus, nes įtarė, kad tai iÅ¡ jų pavogtieji sodinukai, tačiau nėra jokių duomenų, jog nukentėjusieji bÅ«tų dalyvavę kratos metu apžiÅ«rint V. B. namus ar kitas patalpas, ir, kad tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeistas V. B. namuose gyvenančių asmenų privatumas.Apeliaciniame skunde teigiama, jog pareigÅ«nai nepateikė nukentėjusiesiems atpažinti sodinukų tarp kitų tos pačios rÅ«Å¡ies objektų pagal BPK 193 str. 1 d. taisykles.

Å iuo atveju atlikti parodymo atpažinti veiksmÄ nebuvo pagrindo, nes pagrobtuosius sodinukus aptiko patys nukentėjusieji ir patys juos parodė policijos darbuotojams, o ne atvirkščiai. Tokiu bÅ«du sodinukų rodymas nukentėjusiesiems dar kartÄ Â atpažinti neturėtų jokios prasmės. BPK 28 str. numato nukentėjusiojo teises pareikÅ¡ti praÅ¡ymus bei teikti įrodymus. Å ios teisės buvo realizuotos nukentėjusiesiems praneÅ¡us policijai apie jų galimai aptiktus įkalčius ir policijos pareigÅ«nams kratos metu juos paėmus. Nukentėjusieji R.

V. ir V. G. pateikė pakankamai   požymių, iš kurių jie atpažino iš jų pagrobtuosius sodinukus. Tai plačiai aprašyta skundžiamame nuosprendyje ir teisėjų kolegija to nekartoja. Nukentėjusioji R. V. buvo suklydusi tik dėl rožių kerų skaičiaus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu šį skaičių patikslino. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nukentėjusiųjų parodymais, neturi pagrindo abejoti, jog V. B. sodyboje rasti būtent iš jų pagrobti sodinukai. Tuo tarpu V.

B. parodymai apie sodinukų įgyjimo aplinkybes nenuoseklūs - ikiteisminio tyrimo metu 2010-04-17 ji nurodė, kad jos sodyboje rastus augalus ji įsigijo prieš dvi savaites, teisiamo posėdžio metu teigė - kad prieš dvi dienas iki kratos. 2010-04-17 apklausos metu V. B. negalėjo nurodyti įsigytų augalų kiekio, jų rūšies. V. B. parodymus, kad sodinukus įsigijo prieš dvi savaites iki kratos Šiauliuose, paneigia jos telefono skambučių analizė. Todėl patikėti V.

B. parodymais, kad šiuos sodinukus ji pirkusi, nėra pagrindo. R. V. sodyboje buvo surastas bato pėdsakas, pagal rūšinius požymius atitinkantis sportinio bato, paimto M. B. gyvenamoje vietoje ( V. B. sodyboje) kratos metu požymius, bei individualūs pėdsakai - M. B. piršto atspaudas ant stiklo. 2010-04-13 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., V. V. priklausanti, sodyba, kurioje yra ir ūkinis pastatas. Sodyba aptverta tinkline tvora.

Sodyboje yra tuščių iškastų duobių, duobės apie 30-40 cm pločio. Ant ūkinio pastato lango matosi mechaninio poveikio žymės. Šalia lango rastos dvi stiklo šukės, kurios paimtos įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b.l. 38-43). 2010-04-14 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad nuo dviejų stiklo šukių, paimtų iš įvykio vietos, apžiūros metu paimtos 7 daktilopolkštelės su rankų atspaudais (1 t., b.l. 44, 45). 2010-06-17 specialisto išvadoje Nr. 50-5-IS1-887 konstatuota, jog rankos piršto pėdsakas, nukopijuotas daktiloplokštelėje Nr. 5 paliktas M.

B. kairės rankos nykščiu (1 t., b.l. 47-49, 58). Apeliaciniame skunde keliamas abejones Å¡ia iÅ¡vada bei atspaudo paėmimo aplinkybėmis teisėjų kolegija patikrino nagrinėdama bylÄ apaliacinėje instancijoje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju KupiÅ¡kio PK darbuotojas L. S. parodė, jog paimtomis iÅ¡ įvykio vietos stiklo "Å¡ukėmis" įvykio vietos apžiÅ«ros protokole pavadinti du langų stiklo gabalai, kurie stambiu planu užfiksuoti daiktų apžiÅ«ros protokole (1 t., b.l. 44 - 45).  L.

S. parodė, jog viena įvykio vietoje rastoji stiklo "Å¡ukė" buvo atremta į plytų krÅ«vÄ , kita rasta ant žemės prie Å«kio pastato prie iÅ¡daužto lango bei parodė juos užfiksuotus fotolentelėje prie 2010-04-13 įvykio apžiÅ«ros protokolo ( T.1. b.l. 42). Pagal aptariamoje fotolentelėje užfiksuotÄ vaizdÄ galima teigti, jog  šie stiklo gabalai nėra iÅ¡daužtosios Å«kinio pastato lango stiklo dalys, į kÄ atkreipia dėmesį nuteistojo gynėjas, tačiau liudytojo L.

S. parodymai, minėta fotolentelė prie įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo ir įraÅ¡ai įvykio vietos apžiÅ«ros protokole patvirtina, jog įvykio apžiÅ«ros metu 2010-04-13 R. V. sodyboje policijos darbuotojai prie Å«kinio pastato surado ir paėmė Å¡iuos langų stiklo gabalus, o ant jų tyrimo metu rastas M. B. pirÅ¡to atspaudas. Siekiant paÅ¡alinti apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl pirÅ¡to atspaudo identifikavimo, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas S. G. patvirtino požymių pateiktame tirti pavyzdyje ant daktiliplokÅ¡telės sutapimÄ su lyginamuoju M.

B. pirÅ¡to pėdsako pavyzdžiu  bei kategoriÅ¡kai patvirtino aptartÄ Â iÅ¡vadÄ Nr. 50-5-IS1-887, jog rankos pirÅ¡to pėdsakas, nukopijuotas daktiloplokÅ¡telėje, paliktas M. B.. Teisėjų kolegija abejoti Å¡ia iÅ¡vada neturi pagrindo. Apeliaciniame skunde ginčijama bato pėdsako pripažinimas įrodymu dėl to, kad jokių individualizuojančių požymių pėdsake nebuvo nustatyta, taip pat nenustatyta, kuriam asmeniui tirti pateikta avalynė priklauso. Teisėjų kolegija su Å¡iais teiginiais nesutinka.

Įvykio vietos apžiūros metu R. V. sodyboje užfikuotas bato pėdsakas ( T.1, b.l. 38-43 ). Kratos metu iš V. B. gyvenamosios vietos buvo paimti batai ( T.1, b.l. 80-88). Iš specialisto išvados Nr. 140-(3307)-IS1-7661 matyti, jog nustatyti bato, paimto kratos metu ir pėdsako, palikto įvykio vietoje sutapimai pagal bendruosius požymius: pėdsakų fragmentai užfiksuoti įvykio vietos apžiūros metu galėjo būti palikti tirti pateiktos avalynės Nr. 2 dešinės kojos batu, arba kita avalyne, kurios dešinės kojos bato pado rašto elementų forma, lokalizacija, tarpusavio išsidėstymas yra toks pats kaip tirti pateiktos avalynės Nr. 2 dešinės kojos bato pado ( 1 t., b.l. 105-114 ). Šis įrodymas tiesiogiai neindividualizuoja jį palikusio įvykio vietoje asmens, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, jog M.

B. kaltė įrodyta remiantis ne tik Å¡iuo įrodymu, bet įrodymų visuma, į kuriÄ Ä¯eina ir Å¡is įrodymas, kaip susijęs bei papildantys kitus įrodymus, pagrindžiančius kaltinamojo kaltę. AnalogiÅ¡kai vertintini ir specialisto iÅ¡vados Nr. 11-1208(10)duomenys, jog dirvožemis nuimtas nuo tujos su iÅ¡karpytomis Å¡akelėmis, rastos V. B. sodyboje, yra vienodas su dirvožemiu, paimtu iÅ¡ nukentėjusiojo V. G. sodybos ( T.1, b.l. 121). Apeliaciniame skunde teigiama, jog specialisto, tyrusio dirvožemius,  iÅ¡vada patvirtina, kad asmuo, mÅ«vėjęs minėtais sportiniais batais niekada nebuvo V.

G. ir R. V. sodybose. Teisėjų kolegija su Å¡iuo teiginiu nesutinka. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 11-1208(10) matyti, jog dirvožemiai, paimti iÅ¡ V. G. ir R. V. sodybų skiriasi nuo dirvožemio, nuimto nuo bato, kuris kratos metu buvo paimtas iÅ¡ V. B. namų. Tačiau iÅ¡ Å¡ios specialisto iÅ¡vados taip pat matyti, jog dirvožemiai gali susimaiÅ¡yti, įsiterpti nauji dirvožemiai. LogiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, jog asmuo, buvęs įvykio vietoje, tais pačiais batais vaikščiojo ne vien po įvykio vietÄ , be to, batus galima nuplauti ir pan., todėl akivaizdu, kad po kurio laiko surasti ant batų dirvožemį iÅ¡ įvykio vietos, tikimybė maža. Todėl skunde nurodyta aplinkybe apie dirvožemių nesutapimÄ negalima grįsti iÅ¡vados, jog asmuo, mÅ«vėjęs minėtais sportiniais batais, niekada nebuvo V.

G. ir R. V. sodybose. Teismas pagrįstai vadovavosi ne kuriuo nors vienu atsietai paimtu įrodymu, tačiau įrodymų visuma. V. G. ir R. V. sodybos padaryti panašiai tuo pat metu, toje pačioje apylinkėje, pagrobtas tokios pat rūšies turtas - sodinukai, jie kartu surasti M. B. gyvanamoje vietoje. Byloje surinkti įrodymai paneigia M. B. nurodytas kitokias sodinukų įgyjimo aplinkybes. Ant sodinuko rastas dirvožemis, tapatus dirvožemiui iš nukentėjusiojo V. G. sodybos, be to, įvykio vietoje - nukentėjusiosios R.

V. sodyboje rasti ne tik tie pėdsakai, kurie apibūdinami bendrais požymiais, bet ir individualus M. B. pėdsakas. Vadovaujantis BPK 20 str. 5d. nuostatomis, visuma šių aplinkybių pakankama konstatuoti, jog M. B. padarė visus jam nuosprendyje inkriminuotus nusikaltimus ir tai teismui abejonių nekelia. Apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nuosprendį ar jį panaikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                  Eligijus Gladutis                                                                                            Algirdas Gaputis                                                                                            Nijolė SuÅ¡inskienė