2020-08-26 Nr. AB-15692-4-45-3-00197-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4855-415/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00197-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjai Z. S.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

užsieniečiui Š. A. (S. A.) ir jo atstovei advokatei Giedrei Cimbolienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Š. A. (S. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio Š. A. (S. A.) sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį Š. A. (S. A.) (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2020 m. spalio 3 d.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2020 m. liepos 1 d. lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, tą pačią dieną sulaikytas Centre ne ilgiau kaip 48 val. Aiškinantis Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvoje, nustatyta, kad Užsienietis teistas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 641 straipsnį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat nustatyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (15-02)(00531)(15/5-5)1U-65 neišdavė Užsieniečiui leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Minėtu Departamento sprendimu Užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

3. Centras pažymėjo, kad duomenų apie Užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus, Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą nėra, jis neturi teisėto pragyvenimo šaltinio. Užsienietis buvo susituokęs su Lietuvos Respublikos piliete, tačiau nuo 2020 m. gegužės 12 d. santuoka nutraukta, duomenų apie pateiktą prieglobsčio prašymą nėra. Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai, neturi dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje, šiuo metu Užsieniečiui pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, pritaikant intensyvią priežiūrą, kurią iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. vykdo Probacijos tarnyba.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. liepos 3 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį Centre iki 2020 m. spalio 3 d.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo metu galioja Departamento 2018 m. liepos 26 d. sprendimas Nr. (15-02)(00531)(15/5-5)1U-65 išsiųsti Užsienietį iš šalies, todėl egzistuoja jo sulaikymo pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi bei 5 dalies 2, 3, 4 ir 10 punktais, pažymėjo, jog nors Užsieniečio tapatybė nustatyta ir jis turi Lietuvos Respublikoje gyvenantį nepilnametį sūnų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, lėšų pragyvenimui. Užsieniečio santuoka nutraukta 2020 m. gegužės 12 d., kitų duomenų apie santuoką nepateikta, todėl nėra pagrindo vertinti, kad Užsienietis galėtų gyventi kartu su buvusia sutuoktine. Byloje pateiktas notaro patvirtintas B. V. M. pareiškimas, kuriuo sutinkama suteikti Užsieniečiui gyvenamąją vietą, išreikštas dėl 2018 m. liepos 30 d. – 2019 m. birželio 6 d. laikotarpio.

6. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Departamentas, priimdamas 2018 m. liepos 26 d. sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis buvo nuteistas už du nesunkius, vieną apysunkį ir du sunkius nusikaltimus, konstatavo, kad Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo nuteistas tris kartus, leidžia manyti, kad Užsienietis nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir nustatytos tvarkos, todėl gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis kategoriškai nesutinka būti išsiųstas į savo kilmės šalį, pageidauja išvykti į Baltarusiją, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad jis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo į (duomenys neskelbtini). Užsieniečio sulaikymas būtinas siekiant užtikrinti Departamento sprendimo įvykdymą, todėl Užsieniečiui negali būti taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės.

III. 7. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – intensyvią priežiūrą.

8. Užsienietis remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad lygtinai iš pataisos įstaigos gali būti paleisti tik asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Užsienietis akcentuoja, kad iš pataisos namų buvo paleistas pritaikant intensyvią priežiūrą, paleidimo metu bus kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, jo buvimo vieta visada bus žinoma policijai. Užsienietis pažymi, kad Lietuvos Respublika nėra sudariusi teisinio bendradarbiavimo sutarties su (duomenys neskelbtini), todėl Užsienietis lygtinio paleidimo metu negali būti išsiųstas į (duomenys neskelbtini).

9. Užsienietis taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikoje buvo sudaręs santuoką, kuri oficialiai yra nutraukta, tačiau vis dar galioja bažnytinė santuoka, taigi Užsienietis turi žmoną ir mažametį vaiką. Pasak Užsieniečio, jis visą laiką su šeima palaikė ir palaiko artimus ryšius, jei nebūtų suimtas, gyventų nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) (prideda nuomos sutartį), jam būtų suteiktos lėšos pragyventi. Užsieniečio teigimu, jis turi galimybę integruotis į visuomenę, gyventi su šeima, rūpintis savo vaiku, todėl nėra pagrindo įtarti, kad jis bandys pasislėpti.

10. Teismo posėdyje Užsienietis palaikė savo apeliacinį skundą, pažymėjo, jog sutinka būti išsiųstas į kilmės valstybę, tačiau laiką iki išsiuntimo nori praleisti su savo sūnumi, todėl prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paleisti jį iš sulaikymo.

11. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

12. Centras nurodo, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos Užsieniečiui pritaikytos tik 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus BVK pakeitimams, sušvelninus nuteistųjų paleidimo sąlygas. Iki šio BVK pakeitimo Užsieniečiui lygtinis paleidimas nebuvo suteiktas, nes jis neturėjo teigiamos darbo motyvacijos, buvo apibūdintas kaip vengiantis prisiimti atsakomybę asmuo, padarytus nusikaltimus vertinantis kaip menkaverčius, nepasimokantis iš savo patyrimų. Užsieniečio elgesys, pasireiškiantis sistemingu nusikaltimų darymu, jį apibūdina neigiamai, parodo, kad jis ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, nėra linkęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, yra recidyvistas. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė išvadą, kad Užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Nagrinėjamu atveju yra didelė tikimybė, kad Užsienietis, turėdamas sprendimą dėl išsiuntimo, imsis bet kokių veiksmų, siekdamas išvengti išsiuntimo į tėvynę, slapstysis arba neteisėtai išvyks į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip keldamas nelegalios migracijos pavojų. Centras taip pat atkreipia dėmesį, kad Užsienietis prašo jam paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – intensyvią priežiūrą, tačiau Įstatymas tokios priemonės nenumato.

13. Teismo posėdyje Centro atstovas palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus motyvus, paaiškino, kad Užsienietis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimu yra pripažintas pavojingu, Užsienietis neatitinka Įstatyme įtvirtintų sąlygų dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, todėl vienintelė galima priemonė yra jo sulaikymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo Centro teikimas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį Š. A. Centre iki 2020 m. spalio 3 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo). Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ir 9 punktais, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

16. Tai, kad Užsienietis su apeliaciniu skundu pateikė naują (2020 m. liepos 31 d.) buvusios sutuoktinės sutikimą, kad Užsienietis gyventų jos nuomojamame bute, teisėjų kolegijos nevertinama kaip faktas, paneigiantis nustatytą aplinkybę, jog Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Pateikto sutikimo teisėjų kolegija nevertina kaip patikimo įrodymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str. 6 d.). Tokį vertinimą suponuoja faktinė ir teisinė situacija, nustatyta šioje byloje. Pirmosios instancijos teisme nagrinėjant Centro teikimą buvo įrodyta, kad Užsienietis neturi jokių teisių į gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jo santuoka nutraukta. Su apeliaciniu skundu pateiktas minėtas sutikimas gautas siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo argumentus ir nesudaro prielaidų konstatuoti, kad teisinė situacija, reikšminga sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, tikrai yra pasikeitusi.

17. Dėl Užsieniečio apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, teikiamų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos sąlygų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamų teisinių santykių kontekste yra svarbu tai, kad fakto, ar Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, konstatavimas yra susijęs su retrospektyviu asmens elgesio įvertinimu taikant įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 6 d.).

18. Užsieniečio praeityje padaryti nusikaltimai liudija, kad jis nepaisė Lietuvoje nustatytos teisinės tvarkos ir yra realus pavojus, atsižvelgiant į tai, kad jis neturi pragyvenimo šaltinių, gyvenamosios vietos bei tvirtų socialinių ryšių, jog jo elgesys iš esmės nepasikeis.

19. Aplinkybės, kad Užsieniečiui taikomos specialiosios priemonės kaip asmeniui, lygtinai paleistam iš įkalinimo įstaigos, nepaneigia šioje byloje nustatyto teisinę reikšmę turinčio fakto, kad Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, grindžiamo šios Nutarties 18 punkte nurodytais socialinę jo padėtį apibūdinančiais argumentais, todėl Užsienietis turi būti sulaikytas. Taikant šią priemonę, kai konstatuota, kad Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nėra svarbu jis sutinka ar nesutinka būti išsiųstas į savo kilmės šalį.

20. Dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo. Konstatavus faktą, kad Užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nėra sąlygų, nustatytų Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje, Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, kad Užsieniečio nurodyta aplinkybė, jog prašymą netaikyti jam sulaikymo jis išimtinai grindžia noru bendrauti su savo sūnumi, būtų teisiškai reikšminga tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad yra Įstatyme nustatytos sąlygos taikyti alternatyvias sulaikymui priemones.

21. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Š. A. (S. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan