2022-06-13 Nr. BB-4115-1-01-1-00058-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2650/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00058-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 17 d. nuosprendžio bei išteisintojo K. D. baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Papučka prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalyse, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 331 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytus reikalavimus, tai sukliudė šiam teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, taip pat netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad K. D. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių, nepagrįstai konstatavęs, kad viešoji tvarka nebuvo sutrikdyta, nesvarstė galimybės K. D. veiką kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvai nepaneigia argumentuotų, teismų praktiką atitinkančių pirmosios instancijos teismo išvadų, kad K. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė BK 284 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo įrodymų visuma ir nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę išteisintojo K. D. parodymams, rėmėsi tik K. D. ir jam palankių liudytojų parodymais, nepagrįstai atmesdamas kaip nepatikimus teisėtais būdais gautus, teismo išvadoms neprieštaraujančius įrodymus – nukentėjusiųjų P. T. ir I. T., liudytojų L. T., D. B. ir M. R. parodymus, Bendrojo pagalbos centro skambučių garso įrašuose užfiksuotus duomenis, dėl to nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad K. D. nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. K. D. parodymai nenuoseklūs, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai juos vertino kaip patikimus. Be to, jo parodymai neatitinka ir jo draugų – liudytojų N. K. ir G. B.-M. parodymų. Nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad nukentėjusiųjų parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Visiškai nepasisakyta dėl ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-01959-20 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. galutine neskundžiama nutartimi konstatuotų aplinkybių, kad nukentėjusieji I. T. ir P. T. konflikto su K. D. metu įgyvendino teisę į būtinąją gintį ir jos ribų neperžengė, todėl ikiteisminis tyrimas dėl jų veiksmų buvo nutrauktas pagrįstai. Taip pat nepasisakyta dėl Bendrojo pagalbos centro garso įrašų turinio, D. B. ir M. R. parodymų, patvirtinančių nukentėjusiųjų parodymus, bei fakto, kad K. D. gynėjas ikiteisminio tyrimo metu, siekdamas bylos nutraukimo, atlygino nukentėjusiajai dėl šio įvykio padarytą neturtinę žalą.

Minėtų įrodymų turinio analizė rodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamojo versiją, jog ne jis pradėjo naudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, o pats jį patyrė, patvirtina specialisto išvada apie K. D. nustatytus sužalojimus. Tokia specialisto išvada patvirtina tik patį sužalojimo faktą, o ne tai, kas pirmas pradėjo naudoti smurtą ir niekaip nepaneigia nukentėjusiųjų parodymų bei kitų pirmiau aptartų įrodymų dėl įvykio aplinkybių. Toks vertinimas yra atsietas nuo įrodymų visumos.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad konfliktas įvyko dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų. Proceso dalyvių nesiejo jokie asmeniniai santykiai, iki įvykio jie buvo nepažįstami. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino K. D. siekį išsiaiškinti beldimo į langą priežastį, laikydamas jo motyvą panaudoti fizinį smurtą kaip esminę aplinkybę, leidusią nevertinti jo veiksmų kaip chuliganiškų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne visada asmeninio pobūdžio paskatų buvimas paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad K. D., būdamas neblaivus, viešoje vietoje, panaudojo smurtą dėl menkavertės priežasties, todėl šio teismo išvada, kad K. D. padarė BK 284 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, yra teisinga. Apeliacinės instancijos teismas neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo padarė išsamiai neišnagrinėjęs ir neaptaręs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 331 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 284 straipsnį, cituojama su šio baudžiamojo įstatymo taikymu susijusi teismų praktika, iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu K. D., kritikuoja apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir išvadas dėl jų vertinimo bei išreiškia pritarimą pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui bei išvadoms, kad K. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatoriaus pateikiami argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė išteisinimo pagrindą, taip pat nepagrindžia bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis