2020-02-12 Nr. AB-3323-3-61-3-02374-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-63-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02374-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Kariuomenei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija, KAM, atsakovas) įgaliotos kanclerės 2017 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. VP-69 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą V. R. skyrimo (pensijos byla Nr. 3788)“ (toliau – ir Įsakymas) ir 2017 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. VP-87 „Dėl krašto apsaugos ministro 2017 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. VP-69 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą V. R. skyrimo (pensijos byla Nr. 3788)“ pakeitimo“ (toliau – ir Pakeitimo įsakymas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo perskaičiuoti pareiškėjo pensijos dydį.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 1998 m. pradėjo profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Krašto apsaugos ministro 2006 m. spalio 27 d. įsakymu buvo išsiųstas į tarptautinę operaciją, jam buvo paskirtas priedas prie tarnybinio atlyginimo už tarnybos krizės regione specifiką. Lietuvos kariuomenės vado 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu nuo 2016 m. birželio 7 d. buvo išleistas į atsargą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. birželio 15 d. buvo paskirtas į PAG-4 Logistinės paramos elemento sudėtį ir išsiųstas į Afganistaną. Už tarnybą krizės regione, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 297, buvo paskirtas 14 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) priedas, 2006 m. gruodžio mėn. ir 2007 m. balandžio mėn. paskatintas piniginėmis premijomis.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. kovo 23 d. pateikė prašymą parengti darbo užmokesčio pažymėjimą. Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentas (toliau – ir Departamentas) 2017 m. balandžio 18 d. parengtame darbo užmokesčio pažymėjime Nr. PD-742 (toliau – ir Pažymėjimas) laikotarpiu nuo 2006 m lapkričio iki 2007 m. spalio mėn. nurodė pareiginės algos bazinį dydį, koeficientą ir sumą. Pažymėjime neįtraukė nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. spalio mėn. gautos premijos, priedo už tarnybos krizės regione specifiką, kurį Lietuvos kariuomenė buvo paskyrusi jam esant misijoje. Pažymėjimo pagrindu buvo priimtas Įsakymas.

5. Pažymėjo, kad dėl padarytos aritmetinės klaidos Departamentas 2017 m. birželio 30 d. parengė darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-1465, kurio pagrindu pakeitė Įsakymo 2.2 papunktį ir priėmė Pakeitimo įsakymą, kuriuo pakeitė pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį.

6. Pareiškėjo nuomone, gautas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką bei išmokėtos premijos turėjo būti įtrauktos į Pažymėjimą. Tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotasis asmuo nenurodė priežasties ar teisėto pagrindo, dėl ko pareiškėjo gautas priedas už tarnybos specifiką ir premijos, kurios yra laikytinos pajamomis, nėra įskaitomos apskaičiuojant vidutinį atlyginimą. Atsakovas ginčijamais įsakymais pažeidė teisėtų lūkesčių principą, nes pareiškėjui atliekant profesinę karo tarnybą krizės regione, galiojo teisės aktai, užtikrinę, kad jam bus mokamas priedas, premijos prie darbo užmokesčio. Nuo gauto darbo užmokesčio ir priedo mokėjo mokesčius valstybei, įskaitant socialinio draudimo mokesčius, pajamų mokesčius ir tikėjosi, jog išleistas į atsargą, gaus kario pensiją, kuri bus skaičiuojama atsižvelgiant tiek į gautą tarnybinį darbo užmokestį, tiek priedus bei premijas.

7. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas neteisingai apskaičiavo darbo užmokesčio dydį, nuo kurio skaičiuojamas pensijos dydis, todėl Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotai teismų praktikai bei pažeidžia teisėtus lūkesčius. Įsakymas ir jo pakeitimas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti, o atsakovas įpareigotinas iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo klausimą.

8. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsiliepime nurodė, kad Departamentas parengė Pažymėjimą, kuriame priedo už tarnybos krizės regione specifiką į darbo užmokestį kario valstybinei pensijai skirti neįtraukė. Šio Pažymėjimo pagrindu priėmė skundžiamą Sprendimą. Pažymėjo, kad dėl padarytos aritmetinės klaidos parengė 2017 m. birželio 30 d. darbo užmokesčio pažymėjimą Nr. PD-1465, kurio pagrindu pakeitė Įsakymą ir priėmė Pakeitimo įsakymą, kuriuo pakeitė pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį, t. y. 22,47 proc. nuo 1 332,54 Eur darbo užmokesčio vidurkio, paskirta 299,42 Eur pensija.

10. Ministerija nurodė, kad priedas (kompensacija) nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. birželio 15 d. tarnybos tarptautinėje operacijoje Afganistane metu už tarnybos krizės regione specifiką buvo mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane“, patvirtintose Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygomis (toliau – ir Sąlygos). Minėtas nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 61 straipsniu ir Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo pagrindais. Atsakovo teigimu, pareiškėjui mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką negali būti laikomas sudėtine tarnybinio atlyginimo dalimi pagal KASOKTĮ 60 straipsnio nuostatas.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad nagrinėjamo ginčo atveju turėtų būti atsižvelgta į LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 ir į 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2115/2013. Apskaičiuojant pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį negali būti taikomas Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32 (toliau – ir Aprašas).

12. Ministerija pažymėjo, kad už tą pačią veiklą tarptautinėje operacijoje pareiškėjui buvo mokama kompensacinio pobūdžio piniginė išmoka, kuri pagal Sąlygų redakciją, galiojusią iki 2007 m. balandžio 1 d., buvo įvardinta kaip priedas, o pagal vėlesnę šio teisės akto redakciją – kaip kompensacija. Pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 7 straipsnio 1 dalį į darbo užmokesčio vidurkį neįskaitomos kompensacijos arba panašaus pobūdžio piniginės išmokos. Atsakovo vertinimu, pareiškėjui tarptautinės operacijos Afganistane nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. balandžio 1 d. mokėtas priedas, o nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. birželio 15 d. mokėta 14 bazinių dydžių kompensacija už tarnybos krizės regione specifiką, nepatenka į Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies normos dispoziciją. Pareiškėjui tarptautinės operacijos Afganistane laikotarpiu mokėtas priedas ir kompensacija už tarnybos krizės regione specifiką neįtrauktas į pareiginę algą (tarnybinį atlyginimą) pareigūnų ir karių valstybinei pensijai už tarnybą skirti, pagrįstai.

13. Atsakovo nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad teisėtų lūkesčių principas pažeistas nebuvo, nes pareiškėjas pagal teisės aktus neįgijo teisių į didesnio dydžio kario valstybinę pensiją, nei jam paskyrė atsakovas Pakeitimo įsakymu.

14. Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašė išnagrinėti bylą pagal teismo suformuotą praktiką.

15. Lietuvos kariuomenė nurodė, kad pareiškėjui dalyvaujant NATO vadovaujamos operacijos Afganistane nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. kovo 31 d. metu mokėtas 14 MMA dydžio priedas už tarnybos krizės regione specifiką kildintinas iš įstatymo nuostatų, nes tiek KASOKTĮ 61 straipsnio 1 dalis, tiek Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo 4 straipsnio 7 dalis tarnybos tarptautinėse operacijose sąlygas (be kita ko ir papildomo apmokėjimo) nustatyti pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2007 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja Sąlygų 13.1 punkto redakcija, kuri numatė ne priedo, o nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensacijos kariams už tarnybos užsienyje specifiką mokėjimą, t. y. nustatė kompensacinio pobūdžio išmokas. Pareiškėjui nuo siuntimo į tarptautinę operaciją momento Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. V-1096 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane“ 2.2 punkte buvo nustatytas mokėtinas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Nuo 2007 m. sausio 1 d. krašto apsaugos ministras 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-121 panaikino 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. V-1096 2.2 ir 2.3 punktą. Pareiškėjui nustatė ir toliau mokamą tą patį priedą kompensacijos forma, nuo kurio buvo atskaitomi tokie patys privalomi mokesčiai kaip ir nuo tarnybinio atlyginimo.

16. Nurodė, kad pareiškėjas krašto apsaugos ministro 2007 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-536 buvo atšauktas iš tarnybos tarptautinėje operacijoje Afganistane 2007 m. gegužės 22 d., todėl šią dieną ir buvo baigtas mokėti minėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Pareiškėjui 2006 m. gruodžio mėn. buvo paskirta ir išmokėta Kalėdų proga šventinė premija, kitos skunde nurodytos šventinės piniginės išmokos Lietuvos kariuomenė nėra mokėjusi.

17. Lietuvos kariuomenė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui mokėta premija pagal Aprašo 2.3 punktą priskirtina prie profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo, į kurį įeina taip pat pagrindinis tarnybinis atlyginimas ir priedai prie tarnybinio atlyginimo, struktūros, todėl ji turėtų būti apskaitoma, nustatant kario darbo užmokestį, kuris naudojamas apskaičiuoti valstybinės kario pensijos dydį. Kaip ir 14 MMA atveju, nuo išmokamos pareiškėjui premijos buvo atskaitomi tokie patys privalomi mokesčiai kaip ir nuo tarnybinio atlyginimo.

18. Atkreipė dėmesį, kad 2007 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja Sąlygų 13.1 papunkčio redakcija, kuri numatė ne priedo, o nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensacijos kariams už tarnybos užsienyje specifiką mokėjimą, t. y. nustatė kompensacinio pobūdžio išmokas, patenkančias į Aprašo 4 punkte numatytas išmokas, neįtrauktinas į profesinės karo tarnybos karių vidutinį darbo užmokestį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nuo tos dienos iki 2007 m. gegužės 22 d. už tarnybos užsienyje specifiką mokėtos kompensacijos nebuvo laikomos darbo užmokesčio dalimi ir į darbo užmokesčio, naudojamo karių valstybinei pensijai apskaičiuoti, neturėtų būti įtrauktos.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimu pareiškėjo V. R. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įgaliotos ministerijos kanclerės 2017 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. VP-87 „Dėl krašto apsaugos ministro 2017 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. VP-69 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir priedo už tarnybą V. R. skyrimo (pensijos byla Nr. 3788)“ pakeitimo“ bei įpareigojo atsakovą Ministeriją iš naujo nagrinėti pareiškėjui skirtinos valstybinės kario pensijos dydžio klausimą. Kitą skundo dalį atmetė.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas krašto apsaugos ministro 2006 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1096 nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. birželio 15 d. buvo pasiųstas į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane. Šio įsakymo 2.1 punkte nurodyta siunčiamiems kariams mokėti nustatytą tarnybinį atlyginimą, priklausantį nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, butpinigius, priklausančius nuo kario šeimyninės padėties ir kario laipsnio. Minėto įsakymo 2.2 punkte nurodyta iš programos „Sausumos pajėgos“ valstybės funkcijos „Dalyvavimas tarptautinėse operacijose“ centralizuotų lėšų mokėti 14 MMA priedą už tarnybos krizės regione specifiką.

21. Nuo 2007 m. sausio 1 d. krašto apsaugos ministras 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-121 panaikino 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. V-1096 2.2 ir 2.3 punktus. Pareiškėjui nustatė 14 bazinių dydžių priedą už tarnybos krizės regione specifiką. Pareiškėjas 2017 m. kovo 23 d. su prašymu kreipėsi į Departamentą, prašydamas parengti darbo užmokesčio pažymėjimą, kuriame būtų nurodytas paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis. Pareiškėjas nurodė, kad jam palankiausias laikotarpis – nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Lietuvos kariuomenės 2015 m. balandžio 18 d. Pažymėjime nurodyta, kad priedas (kompensacija) už tarnybos krizės regione specifikaciją nebuvo įtrauktas, o apskaičiuotas darbo užmokesčio vidurkis – 1 230,03 Eur.

22. Ministerijos kanclerė 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. VP-69 pareiškėjui paskyrė 276,39 Eur dydžio pensiją, kurios dydis 22,47 proc. nuo 1 230,03 Eur darbo užmokesčio vidurkio (2.2 papunktis) pensija apskaičiuota nuo 1 230,03 Eur darbo užmokesčio vidurkio. Lietuvos kariuomenė 2017 m. birelio 28 d. rašte Nr. PAS-370 nurodė, jog pastebėta skaičiavimo klaida, todėl Departamento prašė išduoti naują pažymėjimą. Lietuvos kariuomenės 2017 m. birželio 30 d. darbo užmokesčio pažymėjime Nr. PD-1465 nurodyta, kad pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkis yra 1 332,54 Eur, tačiau neįtrauktas priedas (kompensacija) už tarnybos krizės regione specifikaciją. Ministerijos kanclerė įgaliota ministro 2017 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. VP-87, vadovaudamasi 2017 m. birželio 30 d. darbo užmokesčio pažymėjimu Nr. PD-1465 pakeitė Įsakymo 2.2 papunktį, pareiškėjui pensiją apskaičiavo nuo 1 332,54 Eur darbo užmokesčio vidurkio, pensijos suma – 299,42 Eur.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Įsakymo 2.2 papunkčiu, kuris pakeistas Pakeitimo įsakymu, todėl vertino, ar tarnybinio atlyginimo priedas (kompensacija) už tarnybos krizės regione specifiką ir pareiškėjui paskirta premija, turėjo būti įtrauktos į Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamas, į kurias atsakovas neatsižvelgė apskaičiuodamas pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį.

24. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo tarptautinėje operacijoje Afganistane laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. birželio 15 d.

25. Teismas vadovavosi ginčui aktualiomis KASOKTĮ 60, 61 straipsnių nuostatomis, Sąlygų nuostatomis, kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 297 buvo pakeistos.

26. Teismas nurodė, kad pareiškėjui 14 MMA priedas (laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki gegužės 22 d. – kompensacija) už tarnybos krizės regione specifiką paskirtas vadovaujantis ir Sąlygomis (nuo 2005 m. spalio 13 d. ir nuo 2017 m. balandžio 1 d. galiojusios redakcijos). Teismas sprendė, kad skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į darbo užmokesčio vidurkį, kurį apskaičiuojant turėjo būti įtrauktas ir pareiškėjui mokėtas priedas (kompensacija) už tarnybos krizės regione specifiką. Teismas pažymėjo, kad nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. sausio 1 d. galiojusios Sąlygų redakcijos nuostatos kariams ir tarnautojams mokamus priedus laikė tarnybinio atlyginimo dalimi. Būtent šios nuostatos taikytinos ir nagrinėjant pareiškėjo skundą.

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 297 Sąlygos buvo pakeistos numatant, kad kariams ir tarnautojams, kai jie siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje, mokama kompensacija. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog Sąlygos buvo pakeistos ir priedai buvo pakeisti kompensacijomis, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui buvo paskirta kompensacinio pobūdžio išmoka. Pažymėjo, kad pareiškėjui krašto apsaugos ministro 2006 m. liepos 2 d. įsakymu buvo paskirtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką (2.2. papunktis), kuris, remiantis anksčiau minėtomis įstatymo nuostatomis, laikytinas profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi.

28. Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32, nustatančio profesinės karo tarnybos kario vidutinio atlyginimo apskaičiavimą, 4 punkte nurodytos išmokų rūšys, kurios neįskaitomos apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį. Teismas nurodė, kad LVAT 2017 m. kovo 6 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjui paskirtas priedas pagal savo pobūdį neatitinka minėto Aprašo 4 punkte nurodytų išmokų. Nustatytų aplinkybių atsakovas nepaneigė, todėl atsakovo teiginius, kad pareiškėjui buvo mokama kompensacinio pobūdžio išmoka, o ne priedas, kaip atlyginimo dalis, vertino kaip nepagrįstus.

29. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad atsakovas turėjo į pareiginės algos dydį įtraukti ir 2006 m. gruodžio mėn. Kalėdų proga išmokėtą premiją, nurodė, kad pareiškėjui 2006 m. gruodžio mėn. buvo paskirta ir išmokėta Kalėdų proga šventinė premija, atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Pagal KASOKTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. spalio 1 d.), 60 straipsnio 6 dalį, profesinės karo tarnybos kariams du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) išmokamos iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio šventinės premijos. Aprašo 2 punkte nustatyta, kad į profesinės karo tarnybos kario tarnybinį atlyginimą įeina pagrindinis tarnybinis atlyginimas, priedai prie tarnybinio atlyginimo ir premijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išmokėta premija kaip tarnybinio atlyginimo dalis turėjo būti įskaičiuota į pareiškėjo darbo užmokestį pareiškėjo pensijai skirti.

30. Teismas pažymėjo, kad šiuo klausimu LVAT 2013 m. lapkričio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2115/2013, konstatavo, jog priedas, paskirtas už tarnybos krizės regione specifiką, įtrauktinas į tarnybinio atlyginimo sudėtį. Pagal Aprašo 2.3 papunktį, prie profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo priskirtinas pagrindinis tarnybinis atlyginimas ir priedai prie tarnybinio atlyginimo, todėl ji turėtų būti apskaitoma, nustatant kario darbo užmokestį, kuris naudojamas apskaičiuoti valstybinės kario pensijos dydį. Atsakovas neginčijo, kad pareiškėjui tiek nuo priedo (kompensacijos), tiek ir nuo išmokėtos premijos buvo atskaitomi tokie patys privalomi mokesčiai kaip ir nuo tarnybinio atlyginimo. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai į pareiškėjo atlyginimo dydį, nuo kurio skaičiuojama valstybinė kario pensija, neįskaičiavo premijos.

31. Teismas vertino, kad atsakovas netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Teismas tenkino pareiškėjo skundo dalį ir panaikino Pakeitimo įsakymą, įpareigojo atsakovą iš naujo spręsti valstybinės pensijos perskaičiavimo ir skyrimo pareiškėjui klausimą, pagal teismo sprendime pateiktą išaiškinimą, t. y. 14 MMA dydžio priedas (kompensacija) ir premija (premijos) už tarnybos krizės regione specifiką turėtų būti įtraukti į pareiškėjo darbo užmokesčio dydį, skaičiuojamą valstybinei kario pensijai skirti.

32. Teismas nurodė, kad pareiškėjas iš esmės ginčijo Įsakymo 2.2 papunktį, kuris pakeistas Pakeitimo Įsakymu, taigi, šiuo atveju panaikinus Pakeitimo įsakymą ir perdavus pareiškėjui skirtinos valstybinės kario pensijos dydžio klausimą atsakovui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo teisės bus apgintos. Pareiškėjas skunde argumentų dėl kitų Įsakymo, išskyrus Įsakymo 2.2 papunktį, kuris pakeistas ginčijamu Pakeitimo įsakymu, punktų nenurodė. Teismas pareiškėjo reikalavimo panaikinti Įsakymą netenkino. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai susiję tik su paskirtos pensijos dydžiu, jis neginčijo kitų Įsakymo punktų.

III. 33. Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

34. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas, atsižvelgė į teismų praktikos suformuotas taisykles, kurios neturėjo būti taikomos šioje byloje, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neobjektyviai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 14 MMA dydžio priedas (kompensacija) ir premija (premijos) už tarnybos krizės regione specifiką turėtų būti įtrauktas į pareiškėjo darbo užmokesčio dydį, skaičiuojamą valstybinei kario pensijai skirti. KASOKTĮ nuostatos nenumato priedo už tarnybos krizės regione specifiką mokėjimo profesinės karo tarnybos kariams. KASOKTĮ 60 straipsnio 2–6 dalys nustato profesinės karo tarnybos karių atlyginimų, priedų ir išmokų bei Kalėdų ir Velykų proga premijų mokėjimą. Atsakovo nuomone, KASOKTĮ 60 straipsnio pagrindais mokėti priedai kariams galėtų būti įskaičiuojami į darbo užmokesčio vidurkį.

35. Nurodo, kad priedas už tarnybos krizės regione specifiką nelaikytinas pareiškėjo tarnybinio atlyginimo dalimi, kadangi KASOKTĮ 60 straipsnio 3 dalis aiškiai įtvirtinta, jog profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1353 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, taip pat parengtojo rezervo karių tarnybos apmokėjimo sąlygų“ 1.1 punkte. Šio nutarimo 1.2 ir 1.3 punktuose patvirtinti profesinės karo tarnybos kariams mokami atitinkami priedai už didesnę vadų atsakomybę ir priedai kariams, einantiems pareigas, susijusias su ypatinga specifika. Taigi pareiškėjui mokėtas priedas už krizės regione specifiką nepatenka į nutarimo pagrindu mokamą tarnybinį atlyginimą ir numatytus priedus mokamus prie kario tarnybinio atlyginimo.

36. Pirmosios instancijos teismas nors ir nustatė, kad pareiškėjui 14 MMA priedas (laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki gegužės 22 d. – kompensacija) už tarnybos krizės regione specifiką paskirtas vadovaujantis ir Sąlygomis (nuo 2005 m. spalio 13 d. ir nuo 2017 balandžio 1 d. galiojusios redakcijos), tačiau laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 1 d. iki gegužės 22 d. pareiškėjui mokėtą kompensaciją įvardijo kaip „priedą (kompensaciją)“ ir nepagrįstai įtraukė į pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkį kario valstybinei pensijai skirti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui laikotarpiu dėl dalyvavimo tarptautinėje operacijoje Afganistane prie tarnybinio atlyginimo nuo 2006 m. lapkričio 7 d. buvo skirtas ir mokėtas 14 MMA priedas, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. 14 BD priedas, o nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gegužės 22 d. tokio pat dydžio kompensacija už tarnybos krizės regione specifiką. Taigi akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad 14 MMA priedas (kompensacija) mokėtas pareiškėjui nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gegužės 22 d. turi būti įtrauktas skaičiuojant tarnybinio atlyginimo vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, todėl vien dėl šios aplinkybės turėtų būti pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas.

37. Atsakovas pažymi, kad pagal faktinių santykių pobūdį, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. balandžio 1 d. mokėtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką buvo kompensacinio pobūdžio, nepaisant to, kad pagal minėtų Sąlygų redakciją, galiojusią nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2007 m. balandžio 1 d., ši piniginė išmoka buvo pavadinta priedu. Šis mokėjimas, pavadintas priedu, pareiškėjui buvo mokamas už tarnybos užsienyje specifiką įvertinant tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas. Šią atsakovo poziciją patvirtina ir tai, kad Sąlygų 6.1–6.2, 13.1–13.2 punktų nuostatos nuo 2007 m. balandžio 1 d. yra pakeistos Vyriausybės nutarimu Nr. 297 numatant, kad kariams ir tarnautojams už tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, už dalyvavimą tarptautinėje operacijoje, t. y. už tarnybos užsienyje specifiką, atsižvelgiant į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas krašto apsaugos ministras nustato nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensaciją. Šios kompensacijos kariams ir tarnautojams mokamos ir šiuo metu. Taigi akivaizdu, kad už tą pačią veiklą tarptautinėje operacijoje kariams buvo mokama kompensacinio pobūdžio piniginė išmoka, kuri pagal Sąlygų redakciją, galiojusią iki 2007 m. balandžio 1 d., buvo įvardinta kaip priedas, o pagal vėlesnę šio teisės akto redakcija – kaip kompensacija. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui mokėtą piniginę išmoką įvertino kaip priedą, įtrauktiną į darbo užmokesčio vidurkį. Atsakovo nuomone, priedas už krizės regione specifiką nėra pareiškėjo tarnybinio atlyginimo dalis, ar priedas, kuris mokamas prie tarnybinio atlyginimo KASOKTĮ 60 straipsnio pagrindu.

38. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendime nurodyto Aprašo taikymu nagrinėjamo ginčo atveju, kadangi Aprašas reglamentuoja profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimą suteikiant kasmetines ar kitų rūšių atostogas, o ne valstybinių karių pensijoms skirti darbo užmokesčio vidurkio apskaičiavimą, nes yra priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 59 ir 68 straipsnių, Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio pagrindais. Atkreipia dėmesį, kad netgi pagal šio Vyriausybės nutarimo 2 punktą, priedas nei kompensacija už tarnybos krizės regione neįskaitomas į vidutinį kario atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, sprendime nenurodė kokios redakcijos Aprašo 4 punkto nuostatas taikė, nes jos buvo iš esmės keičiamos. Pagal šio Aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 11 d.) 4 punktą, kompensacijos išlaidoms, susijusioms su darbu užsienyje, padengti bei kitos išmokos (iš jų ir kompensuojamosios), nustatytos teisės aktuose ir nesusijusios su kario tarnybos apmokėjimu, neįskaitomos į vidutinį kario atlyginimą. Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos nagrinėjimą, tiesiog perrašė motyvus iš kitos bylos. Todėl atsakovas mano, kad dėl šio Aprašo taikymo nagrinėjamo ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti, siekiant tinkamai išspręsti šią bylą, kuri turės įtakos dideliam skaičiui karių, pretenduojančių gauti karių valstybines pensijas.

39. KAM nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju Aprašas negali būti taikomas, nepaisant to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priimdamas nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2115/2013 juo rėmėsi darydamas kai kurias išvadas. Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas ne dėl priedo už krizės regione įskaitymo, o dėl priedo už karo tarnybą gynybos atašė įskaitymo kario valstybinei pensijai gauti, kuris buvo mokamas kitais pagrindais, nei nagrinėjamoje byloje. Atsakovo teigimu, atsižvelgiant į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-1477/2011 suformuotą praktiką, apskaičiuojant karių valstybinės pensijos už tarnybą dydį turi būti vadovaujamasi Pensijų įstatymo 7 straipsnio nuostatomis, nes apskaičiuojant pareigūnų ir karių darbo užmokestį arba tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, turi būti vadovaujamasi specialiuoju Pensijų įstatymu, o ne taikomos Vyriausybės nutarimo nuostatos skirtos apskaičiuoti vidutinį kario atlyginimą atostogoms skirti.

40. Atsakovas dėl priedo už tarnybos krizės regione specifiką laikymo (priskyrimo) priedu pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir premijos įskaitymo nurodo, kad pareiškėjui mokėtas priedas už krizės regione specifiką nepatenka į Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išvardintus priedus (t. y. priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą)). Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad skiriant pareiškėjui kario valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į jam apskaičiuotą darbo užmokesčio vidurkį, kurį apskaičiuojant turėjo būti įtrauktas ir pareiškėjui mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką.

41. Atsakovo nuomone, premija taip pat neturi būti įtraukiama į tarnybinio atlyginimo vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, kadangi Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į darbo užmokesčio vidurkį, įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2006 m. gruodžio mėn. paskirta ir išmokėta Kalėdų proga šventinė premija, kaip tarnybinio atlyginimo dalis, turėjo būti įskaičiuota į pareiškėjo darbo užmokestį pareiškėjo pensijai skirti.

42. KAM taip pat nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad pareiškėjui tiek nuo priedo (kompensacijos), tiek ir nuo išmokėtos premijos buvo atskaitomi privalomi mokesčiai, kaip ir nuo tarnybinio atlyginimo, kadangi pagal Pensijų įstatymą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis visiškai nepriklauso nuo sumokėtų mokesčių.

43. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nagrinėjamo ginčo atveju turėtų būti atsižvelgta į LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 pateiktus išaiškinimus, kadangi nagrinėjamos bylos ginčo santykiai nėra panašūs, pareiškėjui priedas buvo mokamas kitas ir skirtingais pagrindais nei minėtoje byloje, skiriasi ir faktinės aplinkybės. Atsakovo teigimu, šioje byloje turėtų būti atsižvelgta į LVAT administracinėje byloje Nr. A146-85/2011 priimtą 2011 m. vasario 19 d. nutartį, kurioje buvo išaiškinta, kad įstatymas numato baigtinį sąrašą priedų, kurie įskaitomi į paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas ar karys nustoja eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį, todėl kokie nors kiti priedai, kurie nėra numatyti įstatymu, skaičiuojant pensijos dydį negali būti pridedami. Šioje administracinėje byloje LVAT sutiko, kad mokėtas kariui priedas (t. y. 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką pagal 2005 m. lapkričio 7 d. krašto apsaugos ministro įsakymo Nr. V-1147 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane“ 2.2 punktą už tarnybos krizės regione specifiką) pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį nelaikytina darbo užmokesčio priedu, į kurį atsižvelgtina skaičiuojant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

44. Pažymi, kad įskaitant ginčo priedą į kario vidutinį darbo užmokestį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, būtų nepagrįstai iškreipta pareigūnų ir karių valstybinių pensijos mokėjimo sistema, nes karys ar kitas pareigūnas už trumpą tarnybos krizės laikotarpį su minėtu priedu gauna beveik dvigubą atlyginimą. Todėl mano, kad įskaitant šį priedą, būtų nesilaikoma ir proporcingumo principo.

45. Atsakovas dėl pareiškėjui mokėto priedo už tarnybą krizės regione specifiką kaip kompensacinio pobūdžio išmokos įskaitymo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas panašias bylas sprendžia skirtingai. Teismas administracinėje byloje Nr. eI-7077-629/2016, kurios aplinkybės tapačios (priedo ir kompensacijos įskaitymo prasme, kadangi pareiškėjai šioje ir minėtoje byloje tarnavo Afganistane tuo pačiu metu), 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime išdėstė pagrįstus argumentus, kad priedas mokėtas pareiškėjui už tarnybos krizės regione (Afganistane) specifiką buvo mokamas vadovaujantis Sąlygomis, kad šis priedas atsižvelgiant į pasikeitusį Sąlygų teisinį reglamentavimą nuo 2007 m. balandžio 1 d. ir jo mokėjimo kompensacinį pobūdį, negali būti laikomas pareiškėjo tarnybinio atlyginimo dalimi, todėl pagrįstai nebuvo įskaičiuotas į pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

46. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

47. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visus pateiktus įrodymus, teisingai vadovavosi jau suformuota teismų praktika panašiose bylose ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad Aprašo 4 punkte nurodyta, kas nėra įskaitoma į kario vidutinį atlyginimą. Tačiau nei Lietuvos kariuomenė nei KAM nenurodė nė vienos priežasties ar teisėto pagrindo, dėl ko gautas priedas bei kompensacija už tarnybos specifiką ir premija, kurios yra laikytinos pajamomis, nėra įskaitomos apskaičiuojant vidutinį atlyginimą. Dėl to paskirtas priedas už tarnybos specifiką bei premija turėjo būti įskaičiuoti į pareiškėjo darbo užmokestį remiantis tiek KASOKTĮ 60 straipsniu, tiek Aprašo 2.2 punktu, nes paskirti laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų ir nepatenka į Aprašo 4 punktą. Be to, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme darbo užmokestis traktuojamas kaip darbo užmokestis iki mokesčių atskaitymo. Pagal įstatymo analogija, toks pat darbo užmokesčio traktavimas turėtų būti ir pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Visos socialinės išmokos, kurių dydis yra skaičiuojamas atsižvelgiant į gavėjo darbo užmokestį, skaičiuojamas pagal darbo užmokestį, gautą iki mokesčių.

48. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino pateiktus įrodymus, vadovavausi teisės aktų reikalavimais aiškinant faktines bylos aplinkybes ir skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į darbo užmokesčio vidurkį, kurį apskaičiuojant turėjo būti įtrauktas ir pareiškėjui mokėtas priedas (kompensacija) už tarnybos krizės regione specifiką, taip pat pagrįstai vadovavosi LVAT 2017 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-767/2017 pateiktais išaiškinimais.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo bylą išspręsti vadovaujantis jau suformuota teismų praktika.

50. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi LVAT suformuota tokio pobūdžio ginčuose praktika. Šioje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėjo tarnybos tarptautinėje operacijoje Afganistane laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. kovo 31 d. mokėtas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką bei 2006 m. gruodžio mėn. išmokėta Kalėdų proga šventinė premija turėtų būti įtraukti į pareiškėjo pareiginės algos (tarnybinio atlyginimo) dydį, skaičiuojamą skiriant pareiškėjui valstybinę kario pensiją.

51. Pareiškėjas į tarptautinę operaciją Afganistane buvo išsiųstas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-1096 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane“, priimtu atsižvelgiant į Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygas (iš esmės 13.1 p. nuostatų pagrindu), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287. KASOKTĮ 61 straipsnio 1 dalis numato, kad karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pareiškėjo tarnybos Afganistane laikotarpiu metu galiojusios Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo redakcijos 4 straipsnio 6 dalis taip pat numatė, kad Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taigi, pareiškėjui dalyvaujant NATO vadovaujamos operacijos Afganistane nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. kovo 31d. metu mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką kildintinas iš įstatymo nuostatų, nes tiek KASOKTĮ 61 straipsnio 1 dalis, tiek Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo 4 straipsnio 7 dalis tarnybos tarptautinėse operacijose sąlygas (inter alia papildomo apmokėjimo) nustatyti pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Tik nuo 2007 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja Sąlygų 13.1 punkto redakcija, kuri numatė ne priedo, o nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensacijos kariams už tarnybos užsienyje specifiką mokėjimą, t. y. nustatė jau tik kompensacinio pobūdžio išmokas, todėl mano, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjui mokėti priedai už tarnybos krizės regione specifiką buvo pakeisti kompensacijomis, nesudaro pagrindo vertinti, jog pareiškėjui būtent pačių priedų mokėjimo metu (2006 m. lapkričio 7 d.–2007 m. kovo 31 d.) buvo paskirta kompensacinio pobūdžio išmoka. Pareiškėjui nuo siuntimo į tarptautinę operaciją momento (2006 m. lapkričio 7 d.) Įsakymo 2.2 punktu buvo nustatytas mokėtinas 14 MMA priedas už tarnybos krizės regione specifiką.

52. Pažymi, kad pareiškėjui mokėta premija pagal Aprašo 2.3 punktą priskirtina prie profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo, į kurį įeina taip pat pagrindinis tarnybinis atlyginimas ir priedai prie tarnybinio atlyginimo, struktūros, todėl ji turėtų būti apskaitoma, nustatant kario darbo užmokestį, kuris naudojamas apskaičiuoti valstybinės kario pensijos dydį. Nuo šių mokėjimų (priedų ir premijos) buvo atskaitomi tokie patys privalomi mokesčiai kaip ir nuo tarnybinio atlyginimo.

53. Lietuvos kariuomenė, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde dėstomos pozicijos dėl pareiškėjui tarnybos tarptautinėje operacijoje mokėto priedo už tarnybos krizės regione specifiką klausimu, mano, kad šiuo atveju svarbu atsižvelgti į LVAT suformuotą naujausią tokio pobūdžio ginčuose sprendimų praktiką. LVAT 2017 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 suformavo teisės taikymo praktikos precedentą ir šia nutartimi išsprendė, kad skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į jam apskaičiuotą darbo užmokesčio vidurkį, kurį apskaičiuojant turėjo būti įtrauktas ir pareiškėjui mokėtas priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Lietuvos kariuomenės nuomone, nėra pagrįstų priežasčių minėta LVAT nutartimi nesivadovauti šioje byloje. Todėl mano, kad pareiškėjui nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. kovo 31 d. mokėtas 14 MMA dydžio priedas už tarnybos krizės regione specifiką ir 2006 m. gruodžio mėn. išmokėta Kalėdinė premija turėtų būti įtraukti į jo darbo užmokesčio dydį, skaičiuojamą valstybinei kario pensijai skirti.

54. Lietuvos kariuomenė, atsižvelgdama į tai, kad subjektas, kuriam teisės aktais yra pavesta skirti valstybines kario pensijas nemanė, jog pareiškėjui nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. kovo 31 d. metu mokėtas 14 MMA dydžio priedas už tarnybos krizės regione specifiką, kaip ir 2006 m. išmokėta Kalėdinė šventinė premija, turėtų būti įtraukti į jo darbo užmokesčio dydį, skaičiuojamą valstybinei kario pensijai skirti, o pagal karių valstybinių pensijų apskaičiavimą ir skyrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sprendimus dėl pensijos skyrimo (taigi, ir dėl jos dydžio) priima ne Lietuvos kariuomenė, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įgaliotas kancleris, sprendimą dėl pareiškėjo valstybinės kario pensijos dydžio, įtraukiant mokėtą 14 MMA dydžio priedą už tarnybos krizės regione specifiką, kaip ir išmokėta Kalėdinę šventinę premiją, teismo prašo priimti savo nuožiūra.

55. Pažymi, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentų dalimi, jog pareiškėjui mokėta kompensacija po 2007 m. balandžio 1 d. neturėtų būti įtraukiama į pareiškėjo valstybinės pensijos apskaičiuotiną dydį, tačiau kiti KAM argumentai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo panaikinimo turėtų būti atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 56. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

57. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

58. Byloje nustatyta, kad KAM 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. V-1096 „Dėl karių siuntimo į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane“ 1 punktu, pareiškėjas V. R. laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 7 d. iki 2007 m. birželio 15 d. buvo išsiųstas į NATO vadovaujamą tarptautinę operaciją Afganistane. Šio įsakymo 2.1 punkte nurodyta siunčiamiems į tarnybą Afganistane kariams mokėti nustatytą tarnybinį atlyginimą, priklausantį nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, butpinigius, priklausančius nuo kario šeimyninės padėties ir kario laipsnio, o 2.2 punkte nurodyta iš programos „Sausumos pajėgos“ valstybės funkcijos „Dalyvavimas tarptautinėse operacijose“ centralizuotų lėšų mokėti 14 MMA priedą už tarnybos krizės regione specifiką (b. l. 52–53). Krašto apsaugos ministras 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-121 nuo 2007 m. sausio 1 d. panaikino 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. V-1096 2.2 ir 2.3 punktus. Įsakė pareiškėjui mokėti 14 bazinių dydžių priedą už tarnybos krizės regione specifiką (b. l. 27).

59. KAM 2007 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-536 pareiškėjas nuo 2007 m. gegužės 24 d. buvo atšauktas iš tarnybos tarptautinėje operacijoje Afganistane.

60. Pareiškėjas Lietuvos kariuomenės vado 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. PK-2036 nuo 2015 m. lapkričio 27 d. atleistas iš pareigų (b. l. 12).

61. Pareiškėjas 2017 m. kovo 23 d. su prašymu kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentą, prašydamas parengti darbo užmokesčio pažymėjimą, kuriame būtų nurodytas paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis. Prašė nurodyti priskaičiuotą atlyginimą įtraukiant visas gautas pajamas ir premijas, atlyginimo vidurkį apskaičiuoti nuo realiai gautų pajamų įtraukiant misijoje gautas visas pajamas. Pareiškėjas nurodė, kad jam palankiausias laikotarpis – nuo 2006 m. lapkričio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. (b. l. 13).

62. Lietuvos kariuomenė 2017 m. balandžio 18 d. darbo užmokesčio pažymėjime Nr. PD-742 nurodė laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2007 m. spalio mėn. pareiškėjui apskaičiuotą darbo užmokestį, kurio vidurkis sudaro 1 230,03 Eur. Priedas (kompensacija) už tarnybos krizės regione specifiką pažymėjime nenurodyti (b. l. 39).

63. Pareiškėjas 2017 m. kovo 23 d. su prašymu kreipėsi į krašto apsaugos ministrą skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir priedą už tarnybą (b. l. 43). Krašto apsaugos ministro 2017 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. VP-69 pareiškėjui nuo 2016 m. birželio 8 d. iki gyvos galvos paskirta 276,39 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 35). Lietuvos kariuomenė 2017 m. birželio 14 d. raštu Nr. PAS-333 apie paskirtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją informavo pareiškėją, Lietuvos kariuomenei pastebėjus pareiškėjo darbo užmokesčio pažymėjime klaidą, 2017 m. birželio 30 d. buvo išduotas naujas darbo užmokesčio pažymėjimas, kuriame pareiškėjui apskaičiuotas 1 332,54 Eur vidutinis darbo užmokestis, priedas (kompensacija) už tarnybos krizės regione specifiką pažymėjime nenurodyti (b. l. 31). Krašto apsaugos ministras 2017 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. VP-87 pakeitė 2017 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. VP-69 2.2 papunktį ir pareiškėjui paskyrė 299,42 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b. l. 30). Lietuvos kariuomenė 2017 m. liepos 17 d. raštu Nr. PAS-410 apie perskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį informavo pareiškėją (b. l. 29).

64. Pagal KASOKTĮ 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo dydis priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų. Tam tikroms profesinės karo tarnybos karių pareigoms, susijusioms su didesne vadų (ne žemesne kaip bataliono vado) atsakomybe ar ypatinga pareigų specifika, nustatomi pareiginiai tarnybinio atlyginimo priedai. Priedai mokami, kol karys eina šias pareigas (KASOKTĮ 60 straipsnio 4 dalis). Pagal KASOKTĮ 60 straipsnio 5 dalį, profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų dydžius, taip pat pareigų, kurias einant mokamas pareiginis priedas, sąrašą ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžius nustato Vyriausybė. Vyriausybė taip pat gali nustatyti priedus kariams, kurie turi ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas. Karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (KASOKTĮ 61 straipsnio 1 dalis).

65. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintų Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygų (redakcija, galiojusi iki 2007 m. sausio 1 d.) 12 punkte numatyta, kad tarnybos tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų laikas skaičiuojamas nuo krašto apsaugos ministro įsakyme nurodytos išvykimo į tarptautinės operacijos vietą (įskaitant išvykimą iš užsienyje esančio karinio vieneto ar mokymo įstaigos) dienos iki faktinio grįžimo iš tarptautinės operacijos dienos (įskaitant grįžimą į užsienyje esantį, bet tarptautinėje operacijoje nedalyvaujantį karinį vienetą ar mokymo įstaigą). <...>. Šių Sąlygų 13.1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2007 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad kariams už dalyvavimą tarptautinėse operacijose mokamas nuo 7 iki 15 MMA dydžio priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Kariams vienodą priedo už tarnybos krizės regione specifiką dydį nustato ir keičia atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas krašto apsaugos ministras. Sąlygų 13.1 papunktyje (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad kariams už dalyvavimą tarptautinėse operacijose mokamas nuo 7 iki 15 bazinių dydžių priedas už tarnybos krizės regione specifiką. Kariams vienodą priedo už tarnybos krizės regione specifiką dydį nustato ir keičia atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas krašto apsaugos ministras.

66. Minėtos Sąlygos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 297 buvo pakeistos. Šių Sąlygų (redakcija, galiojanti nuo 2007 m. balandžio 1 d.) 13 punkte numatytos papildomos apmokėjimo sąlygos kariams ir tarnautojams už tarnybą, kai jie siunčiami dalyvauti tarptautinėje operacijoje, o 13.1.1 papunktyje numatyta, kad kariams kas mėnesį mokama nuo 10 iki 20 bazinių dydžių kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką, o tarnautojams – nuo 10 iki 20 bazinių dydžių su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija. Kompensacijų kariams ir tarnautojams dydžius nustato ir keičia atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos pobūdį, vietą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas krašto apsaugos ministras.

67. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui krašto apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. V-1096 priedas (14 MMA dydžio) buvo paskirtas vadovaujantis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 287 patvirtintomis Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų tarnybos tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, tarptautinėse operacijose ir rengimosi joms sąlygomis. Šio įsakymo 2.2 ir 2.3 punktai krašto apsaugos ministro 2007 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-121 nuo 2007 m. sausio 1 d. buvo panaikinti, pareiškėjui nuo 2007 m. vasario 1 d. įsakymu paskirtas mokėti 14 bazinių dydžių priedas už tarnybos krizės regione specifiką.

68. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje jokių duomenų, jog nuo 2007 m. balandžio 1 d. pasikeitus Sąlygų redakcijai, pareiškėjui paskirtas 14 bazinių dydžiu priedas buvo pakeistas ir pareiškėjui nustatyta kas mėnesį mokama (nuo 10 iki 20 bazinių dydžių) kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką, nėra.

69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Atsakovo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, atsakovas iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 suformuota praktika. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogišką ginčą, 2017 m. kovo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-767-502/2017 yra išaiškinęs, jog pareiškėjui krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas priedas (dalyvavimo tarptautinėje operacijoje už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės zonos ribų atveju už tarnybos krizės regione specifiką) turi būti įtrauktas į apskaičiuojamą darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai gauti. Krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas priedas, remiantis KASOKTĮ 60 straipsnio 4, 5 dalių ir 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikytinas profesinės karo tarnybos kario tarnybinio atlyginimo sudėtine dalimi. Pareiškėjui paskirtas priedas neatitinka Profesinės karo tarnybos karių vidutinio atlyginimo apskaičiavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 32) 4 punkte nurodytų išmokų. Aplinkybė, kad Sąlygos buvo pakeistos ir priedai buvo pakeisti kompensacijomis, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjui buvo paskirta kompensacinio pobūdžio išmoka.

71. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas nuosekliai formuoja praktiką dėl priedų įtraukimo apskaičiuojant darbo užmokesčio vidurkį valstybinei pensijai gauti (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-941-756/2018, 2019 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1434-756/2019). Minėtose bylose LVAT pažymėjo, kad pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį skiriant pareiškėjui valstybinę pensiją, turėjo būti atsižvelgiama į jam nustatytą darbo užmokesčio vidurkį, į kurį įskaitomas ir tarnybinis atlyginimas kartu su paskirtu priedu.

72. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

73. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje yra pažymėta, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).

74. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo kurti naują precedentą ir nukrypti nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

75. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimas (administracinė byla Nr. A146-1477/2011) šioje byloje nagrinėjamam ginčui nėra aktualus ir juo negali būti remiamasi kaip precedentu, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Vidaus tarnybos statuto nuostatų taikymo ir aiškinimo, ar į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai už tarnybą skirti turi būti įskaitytas misijų tarptautinėse organizacijose Vyriausybės siuntimu laikas, vieną dieną skaičiuojant kaip dvi ar tris tarnybos dienas. Taip pat nėra jokio pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodyta LVAT 2011 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-85/2011 pateiktais išaiškinimais, kadangi bylos aplinkybės nėra analogiškos ar panašios nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Taip pat nėra pagrindo vadovautis atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. išnagrinėta byla (Nr. eI-7077-629/2016), kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas, o pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

76. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota analogiško pobūdžio bylose, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan