90ed45c9-bbf0-4cf1-a7bb-a1023916d0ba · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-768/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25482-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.5; 2.4.2.1; 2.4.5.2; 2.4.7; 2.4.6.1 (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. sausio 27 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant N. A., Donatai Petraško, dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei, nuteistajam B.

G., gynėjai advokatei Reginai Butnevičienei, nukentėjusiems ir civiliniams ieÅ¡kovams E. B. ir V. B., nukentėjusiųjų atstovams advokatams J. U., Vytautui Kupcikevičui, civilinio ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovams S. P., J. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų, civilinių ieÅ¡kovų V. B. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo B.

G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir B. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant visÄ laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas B. G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. liepos 27 d. 23.47 val. iki 2021 m. liepos 28 d. 15.00 val. (1 para). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, B. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nutarimo skirti kardomÄ jÄ priemonę – specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ priėmimo dienos – 2021 m. liepos 28 d.

Nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų E. B. ir V. B. civiliniai ieškiniai atmesti. Iš B. G. nukentėjusiajai E. B. priteisti 1 000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Iš B. G. valstybei priteisti 698 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti. Iš B. G. Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priteistos 106,48 Eur už automobilio „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 1. B. G. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., P. rajone, kelio (duomenys neskelbtini) 26,400 km, vairuodamas automobilį „F. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio – jam nustatytas 1,36 promilių neblaivumas, dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14 ir 119 punktų reikalavimus – nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo savo eismo juostoje kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su Å¡ia eismo juosta prieÅ¡prieÅ¡ais važiavusiu mopedu „K.“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. B., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas mopedo vairuotojas J. B., kuris nuo patirtų sužalojimų – pilvo sumušimo, plyšus kepenims ir kasai, kai tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę, 2021 m. liepos 28 d., 4.20 val., VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Intensyvios terapijos skyriuje mirė. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 2. V. B. pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendį, sugriežtinant nuteistajam B.

G. paskirtÄ bausmę, netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir priteisti jam iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 78 924,13 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo. 2.1. Nurodo, kad motyvuodamas skirtinos bausmės dydį, nuosprendį priėmęs teismas, nurodė, kad atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant trumpesnę už vidurkį.

NežiÅ«rint į tokiÄ savo paties iÅ¡vadÄ dėl skirtinos bausmės trukmės – trumpesnė už sankcijoje nustatytÄ bausmės vidurkį – teismas nuteistajam paskyrė itin Å¡velniÄ bausmę, minimaliai virÅ¡ijančiÄ Ä¯statymo nustatytos bausmės minimumÄ , tačiau tolimÄ nuo bausmės vidurkio. Ä®statymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis sudaro 6 metus ir 6 mėnesius, tuo tarpu nuteistajam teismas skyrė tik 3 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, o ir Å¡iÄ bausmę sumažino trečdaliu.

Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, teismo nuosprendžio motyvuojamoji dalis prieÅ¡tarauja to pačio nuosprendžio rezoliucinei daliai. Be to, mano, kad motyvuodamas nuteistajam skirtinÄ bausmę teismas iÅ¡dėstė nelogiÅ¡kus teiginius, kurie tariamai (teismo vertinimu) Å¡velnina nuteistojo atsakomybę. Teismo nuosprendyje iÅ¡dėstyti kai kurie motyvai nepateisinami. Å tai motyvuodamas bausmės nuteistajam Å¡velninimÄ , teismas iÅ¡dėstė tokius teiginius: „... vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiÅ¡kia, kad kaltininko bÅ«sena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis...“, „...kaltinamasis automobilį vairavo vėlų vakarÄ ... tamsiu paros metu, nesant intensyvaus eismo – kelias buvo faktiÅ¡kai tuščias, vos viena kita transporto priemonė, esant geroms oro sÄ lygoms (nelijo)...“.

IÅ¡ tokių teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytų teiginių galima susidaryti nuomonę, kad teismas beveik pateisina girto asmens vairavimÄ pakankamai sunkiomis kelio sÄ lygomis – tamsiu paros metu, nes tuomet, neva mažiau intensyvus eismas, arba jei ir nepateisina tokio kaltininko elgesio, tai vertina jį mažiau pavojingu. Su tokiu teismo nuosprendžio motyvu nesutinka, nes girto asmens vairavimas transporto priemonės tamsoje ir esant pavargusiam (tai matyti iÅ¡ pačio nuteistojo parodymų) yra net pavojingesnis.

Pažymi, kad motyvuodamas bausmės nuteistajam skyrimÄ ir bausmės vykdymo atidėjimo taikymÄ , teismas nepagrįstai nuteistÄ jį įvertino iÅ¡imtinai teigiama asmenybe ir bÅ«tent tokiam vertinimui suteikė prioritetÄ . Atkreipia dėmesį, kad nuteistasis prisipažino tik dėl byloje surinktų įrodymų, kuomet buvo sulaikytas įvykio vietoje ir jam buvo nustatytas girtumas. Tuo tarpu byloje apklausta liudytoja R. T., kurios parodymai teismo posėdyje buvo perskaityti, parodė, kad jai pirmajai atvykus į įvykio vietÄ , vairuotojas nesirÅ«pino pagalbos suteikimu nukentėjusiajam, neskambino pagalbos telefonu, bet skambino draugui, praÅ¡ydamas greičiau jį iÅ¡vežti iÅ¡ įvykio vietos, dėl ko liudytoja, iÅ¡kvietusi medicinos pagalbÄ , prašė kiek galima greičiau į įvykio vietÄ atsiųsti policijos pareigÅ«nus, kad kaltininkas nepasiÅ¡alintų.

Å iÄ , jo vertinimu, itin svarbiÄ aplinkybę, apibÅ«dinančiÄ nuteistojo elgesį tuoj po nusikalstamos veikos padarymo ir itin reikÅ¡mingÄ realiam nuteistojo asmenybės ir jo nuoÅ¡irdumo vertinimui, teismas paprasčiausiai ignoravo. Mano, kad toks nuteistojo elgesys, kuomet jis nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos tik todėl, kad nesulaukė draugų pagalbos, bet buvo sulaikytas privažiavusių kitų eismo dalyvių, neduoda pagrindo manyti, kad, susiklosčius kitokioms aplinkybėms, jis naujų nusikalstamų veikų nedarys, todėl toks jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo turėtų bÅ«ti laikomas kliÅ«timi taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . 2.2.

Mano, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė ir dėl jo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jie su sÅ«numi visuomet gyveno kartu, kartu ir dirbo, nuolatos bendravo, dalinosi džiaugsmais ir rÅ«pesčiais, todėl sÅ«naus praradimas sukėlė jam itin didelius iÅ¡gyvenimus. Dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų, sukėlusių negrįžtamas pasekmes – pačio artimiausio jam žmogaus mirtį, nebeteko bet kokios galimybės bendrauti su mylimu žmogumi, prarado viltį ir lÅ«kesčius, kad iki Å¡iol nevedęs sÅ«nus kada nors sukurs Å¡eimÄ , turės vaikų, kuriuos jis padės auginti, džiaugsis anÅ«kais, visi kartu sutiks Å¡eimos Å¡ventes, taip pat, kad sÅ«nus pasirÅ«pins senatvėje, kaip tai darė iki žūties.

Staigi ir netikėta vaiko mirtis jam, kaip tėvui, sukėlė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ emocinį skausmÄ , kuris dėl nepataisomų nusikaltimo pasekmių iki Å¡iol yra itin didelis. Taigi, dėl kaltų nusikalstamų nuteistojo veiksmų jis patyrė labai didelę neturtinę žalÄ , kuri jam privalo bÅ«ti teisingai atlyginta. Pabrėžia, kad iÅ¡ draudimo bendrovės prašė 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas, AB Lietuvos draudimas, jo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino tik 21 075,87 Eur, civiliniu ieÅ¡kiniu iÅ¡ atsakovo prašė jam priteisti 78 924,13 Eur.

IÅ¡siaiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ tiesų jo neturtinė žala buvo įvertinta dar mažiau – tik 19 260 Eur, ieÅ¡kinyje nurodyto neturtinės žalos dydžio padidinti neprašė, sutiko, kad teismas iÅ¡ atsakovo jam priteistų bÅ«tent ieÅ¡kinyje nurodytÄ neturtinės žalos dydį. Mano, kad jo reikalavimas neprieÅ¡taravo teismų praktikai. Teigia, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas jo ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo visiÅ¡kai atmesti, ignoravo teismų praktikÄ , o savo sprendimÄ pagrindė ne tik bylos aplinkybėms, bet ir sveikam protui prieÅ¡taraujančiais motyvais.

SprendimÄ , kad dėl sÅ«naus žūties jam padaryta neturtinė žala vertintina tik tiek, kiek jam yra iÅ¡mokėjęs atsakovas, t. y. tik 19 260 Eur, teismas tik deklaratyviai motyvavo tuo, kad atsižvelgia į kaltinamojo kaltės laipsnį, jo turtinę bei Å¡eimyninę padėtį, tuo pačiu nurodydamas, jog jis nebuvo žuvusio sÅ«naus iÅ¡laikomas ar nuo jo finansiÅ¡kai priklausomas. Teigia, jog bÅ«tent toks jo patirtos neturtinės žalos įvertinimas, kokį nustatė atsakovas, neva atitinka teismų praktikÄ , sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus.

Spręsdamas apie nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens realiÄ kaltę, teismas be pagrindo jo veiksmus pripažino mažiau kaltais, nes jie buvo neatsargÅ«s, atsitiktiniai. Kaip matyti iÅ¡ pačio nuteistojo parodymų, jis ne tik iÅ¡važiavo iÅ¡ Klaipėdos į Panevėžį, bÅ«damas girtas, bet gėrė alų ir pakeliui. Tai rodo, jog jis tyčia vairavo automobilį neblaivus ir dar svaiginosi kelyje, kas rodo padidintÄ jo pavojingumÄ ir jokiu bÅ«du ne atsitiktinę nusikalstamÄ veikÄ . Jo žiniomis, nuteistasis girtavo ir iki nusikalstamos veikos, dėl ko buvo priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ darbo buvusioje darbovietėje.

Spręsdamas dėl jo patirtos neturtinės žalos įvertinimo mažiau, teismas nurodė, jog jis nebuvo finansiÅ¡kai priklausomas nuo žuvusio sÅ«naus ir neva dėl to patyrė mažesnę žalÄ . Jis neprašė priteisti turtinės žalos dėl prarastų kokių nors pajamų, bet negrįžtamai kaltininko sukeltos pasekmės jam nuo to nėra mažiau skaudžios. Nuteistojo elgesys po jo sukelto įvykio, kuomet jis ne tik nesiėmė jokių veiksmų padėti jo veiksmais sužalotam jo sÅ«nui, bet siekė pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos, kuomet jis purtė skausmÄ kenčiantį sulaužytais kaulais sÅ«nų, liepdamas keltis ir eiti, sukėlė jam dar didesnes psichologines kančias ir toks jo elgesys anaiptol nerodo kokio nors gailesčio.

Kita vertus, spręsdamas dėl jo patirtos neturtinės žalos mažinimo ta aplinkybe, kad jis nebuvo finansiÅ¡kai priklausomas nuo žuvusio sÅ«naus, teismas jau visiÅ¡kai prieÅ¡ingai vertino nuteistojo Å¡eimynines aplinkybes ir laikė tai pagrindu mažinti nukentėjusiųjų patirtÄ neturtinę žalÄ â€“ nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad nuteistasis turi garbaus amžiaus mamÄ , kuriai padeda. Toks prieÅ¡taringas iÅ¡ esmės panaÅ¡ių aplinkybių vertinimas negali bÅ«ti pateisinamas.

Negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytas teiginys, jog atsakovo iÅ¡mokėtas neturtinės žalos atlyginimas atitinka teismų praktikÄ . Mano, kad jo civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡ytas neturtinės žalos dydis visiÅ¡kai neprieÅ¡tarauja ir Å¡iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatoms, kur numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra net 5 210 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalÄ ).

Nors tokio dydžio žala įstatymu numatyta visiems eismo įvykyje nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims, tačiau Å¡iuo atveju visų nukentėjusiųjų praÅ¡yta suma toli gražu nesiekia 1/20 dalies įstatymu nustatytos maksimalios draudimo iÅ¡mokos. Nesutinka su teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu motyvu, jog jo neturtinės žalos įvertinimas, kurį nurodė atsakovas ir kurį priėmė teismas, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Daugelyje atvejų net administraciniais nusižengimais padaryta žala gamtai neteisėtai sumedžiojant gyvÅ«nus, įvertinama daugiau, nei Å¡iuo atveju įvertinta jam padarytoji žala atėmus jo jauno sÅ«naus gyvybę.

3. E. B. pateiktu apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalį, kurioje buvo atmestas jos civilinis ieÅ¡kinys ir nepriteistos visos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir priteisti iÅ¡ civilinių atsakovų B. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ solidariai 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei visas jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1. Nurodo, kad teismas neanalizavo nei jos pateikto patikslinto ieÅ¡kinio, nei papildomų dokumentų, nei jos paaiÅ¡kinimų.

Teismas vienÄ iÅ¡ visiÅ¡kai neatitinkančių neturtinės žalos atlyginimo sampratos motyvų, kodėl ieÅ¡kinys yra atmestinas, nurodė, kad „<...Nustatant neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje vertintina ir tai, kad E. B. ir V. B. nebuvo iÅ¡laikomi žuvusiojo sÅ«naus J. B., kuris, nors ir gyveno kartu su tėvu bei palaikį ryÅ¡ius su atskirai gyvenančia mama, buvo pilnametis, savarankiÅ¡kas, sÅ«naus finansinė parama jų gyvenime nebuvo bÅ«tina, jie nebuvo jo iÅ¡laikomi ar nuo jo finansiÅ¡kai priklausomi....>“.

Pažymi, kad ji, kaip nukentėjusioji, neprašė atlyginti turtinės žalos, todėl teismo nurodytos aplinkybės dėl išlaikymo neturi būti siejamos su neturtine žala. Kartu su patikslintu ieškiniu teismui pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę, kad serga cukriniu diabetu I tipo su daugybinėmis mikrokraujagyslių komplikacijomis, vestibulopatija, neurosensorinis prikurtumas, glaukoma. Dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų jos sveikata prastėja – vis labiau prastai mato, o 2022 m. balandžio 21 d. jai buvo nustatytas dešinės krūties piktybinis navikas. 2022 m. birželio 10 d.

Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė radioterapeutė R. S. sudarė Medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä E027, kuriame nurodyta diagnozė, atlikti tyrimai, 2022 m. birželio 26 d. yra planuojamas operacinis gydymas – hospitalizacija į krÅ«tų ligų skyrių. 2022 m. birželio 9 d. UAB (duomenys neskelbtini) gydytoja E. S. patvirtino, kad iki sÅ«naus žūties, jai nebuvo nustatytas onkologinis susirgimas. Gydytojos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad 2021 m. liepos 28 d. jai buvo skirti raminantys vaistai dėl stresinės situacijos po sÅ«naus žūties (F43.2).

Nuo 2016 m. gruodžio mėn., kai neteko pirmojo sūnaus, pradėjo lankyti savitarpio pagalbos grupę nusižudžiusių artimiesiems bei iki šiol dalyvauja individualiose psichologo konsultacijose. Todėl teismo padaryta išvada, kad „<....byloje nėra objektyvių duomenų, jog patikslintame E. B. civiliniame ieškinyje nurodyti nukentėjusiosios E. B. sveikatos sutrikimai tiesiogiai susiję su sūnaus J. B. žūtimi...” yra visiškai nepagrįsta. Teigia, kad netekusi vienintelio sūnaus patyrė žodžiais nenusakomus, labai sunkius ir skausmingus išgyvenimus.

JÄ su mirusiu sÅ«numi siejo tvirtas emocinis ryÅ¡ys, tarpusavio santykiai pasižymėjo nuolatiniu betarpiÅ¡ku, nenutrÅ«kstamu bendravimu, nuoÅ¡irdumu ir artumu, abipuse pagalba kasdieniniame gyvenime, todėl staiga ir netikėtai netekus artimiausio žmogaus, ji patyrė Å¡okÄ , didelius ir itin skausmingus iÅ¡gyvenimus. Nagrinėjamu atveju, neturtinė žala yra jos dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kurie sÄ lygojo jai sveikatos bÅ«klės suprastėjimÄ . Å iÄ Å¾alÄ sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, nes jos psichologinės, emocinės, geros sveikatos bÅ«klės, buvusios iki tol, kol ji patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti.

Pasekmės, dėl ko buvo patirta žala, yra nepataisomos, artimo ir mylimo žmogaus nėra gyvųjų tarpe, nėra pilnumos, laimingo gyvenimo, o vienatvės jausmas tampa tik didesnis. Patiriamo iÅ¡gyvenimo pasekmes ji neiÅ¡vengiamai jaus visÄ gyvenimÄ . Pabrėžia, kad teismas atmesdamas jos žodinius paaiÅ¡kinimus ir raÅ¡ytinius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje privalėjo nurodyti atmetimo motyvus. 3.2. Nesutiktina su teismo iÅ¡dėstyta pozicija tik dėl dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. 2022 m. gegužės 20 d. teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, kuriame buvo praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo priteisti 2 000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

PraÅ¡yme buvo nurodytas tikslus iÅ¡laidų apskaičiavimas, pridėta sÄ skaita ir mokėjimo nurodymas pagal sÄ skaitÄ . Kadangi jos atstovas į bylÄ Ä¯stojo jau pradėjus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, jam reikėjo atlikti daug pasirengimo veiksmų:

1) konsultacijos (2 val.);

2) prašymo susipažinti su bylos medžiaga rengimas (1 val.);

3) susipažinimas su bylos medžiaga (2 val.);

4) prašymo dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo rengimas (1 val.);

5) patikslinto ieškinio rengimas (3 val.);

6) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas (1 val.);

7) pasirengimas bylos nagrinėjimui (3 val.);

8) atstovavimas teismo posėdyje (2 val.). Atsižvelgus į tai, praÅ¡o priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ ir sÄ skaitas.

4. AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinius skundus su jais nesutinka ir prašo atmesti. Mano, kad abiem apeliantams išmokėta po 19 260 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, yra tinkamas, pakankamas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas, tiek kiek neturtinė žala gali būti nustatyta ir įvertinta dėl savo specifikos. Šiuo atveju turėtų būti vertinama, jog 2021 m. liepos 27 d. eismo įvykio metu apeliantai neteko vieno artimo asmens, žuvusysis buvo jau suaugęs, pilnametis asmuo, gyveno ir ūkį vedė atskirai nuo mamos (kartu su tėvu). 4.1.

Pastebi, jog pateikdama pirminį civilinį ieÅ¡kinį E. B. teismo prašė prie jau iÅ¡mokėtų 19 260 Eur priteisti dar 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2022 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinio ieÅ¡kinio nori atsisakyti. Vėliau persigalvojo ir ieÅ¡kinį palaikė. Dar vėliau, pasisamdžiusi naujÄ advokatÄ , vietoje iki tol turėto valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ jai teikusio advokato, savo reikalavimÄ padidino daugiau nei dvigubai, iki papildomai 50 000 Eur sumos.

Teigia, kad tiek pirmoji, tiek vėliau daugiau nei dvigubai padidinta ieÅ¡kinio suma Å¡iuo atveju neturėtų bÅ«ti priteista, nes neatitinka nei teismų praktikos, nei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principo, yra ne civilinės ieÅ¡kovės patirto dvasinio, fizinio skausmo ir kitų neigiamų padarinių į(si)vertinimas realia pinigų suma, o greičiau siekis nubausti kaltininkÄ . PraÅ¡o teismo, be jau nurodytų aplinkybių, kad 2021 m. liepos 27 d. eismo įvykio metu apeliantė neteko vieno artimo asmens, žuvusysis buvo jau suaugęs, pilnametis asmuo, gyveno ir Å«kį vedė atskirai nuo motinos, įvertinti, kad pati apeliantė 2022 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad sÅ«nus su ja negyveno jau daugiau kaip 5 metus, ji su žuvusiuoju bendravimÄ palaikydavo telefonu, susiskambindavo, kartais tik kas kelias savaites, susitikdavo tik didžiųjų, Å¡eimos Å¡venčių metu arba kai apeliantė papraÅ¡ydavo žuvusiojo jÄ kažkur nuvežti.

Apeliantė pati nurodė ir tai, kad žuvusysis buvo pakankamai uždaras, mamai dėl savo ateities planų, iÅ¡gyvenimų neatviravo, iÅ¡skyrus, paskutinį kartÄ iÅ¡sakytÄ svajonę statytis namÄ , pasiteiraujant, kiek prie to finansiÅ¡kai galėtų prisidėti mama. Savo reikalaujamos neturtinės žalos dydį apeliantė grindė iÅ¡ esmės tuo, kad nebeliko kas padėtų, į kÄ galėtų atsiremti. Pažymi, kad pagrindo priteisti papildomÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti nesudaro prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai, kurie dėl nesuprantamų priežasčių, nebuvo pateikti anksčiau.

Pirma, pridėti medicininiai dokumentai apie onkologines ligas niekaip nepagrindžia jų ryÅ¡io su eismo įvykiu. IÅ¡ jų matyti, jog Å¡ios srities medicininės problemos apeliantei pasireiÅ¡kė dar nuo 2009 metų. Deja, bet onkologinės ligos yra linkusios atsinaujinti. Antra, pateikta pažyma iÅ¡ savitarpio pagalbos grupės nusižudžiusių artimiesiems patvirtina, kad apeliantė nuo 2016 metų iki Å¡iol lanko savitarpio pagalbos ir psichologo konsultacijas dėl keletÄ metų prieÅ¡ 2021 m. liepos 27 d. eismo įvykį nusižudžiusio kito savo sÅ«naus.

Taigi, ne 2021 m. liepos 27 d. eismo įvykis ir jo padariniai, o kito vaiko savižudybės sukeltas skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai lemia, kad apeliantė jau keletÄ metų lanko savitarpio pagalbos grupę ir psichologo konsultacijas. 4.2. Tiek civiliniu ieÅ¡kiniu, tiek apeliaciniu skundu V. B. praÅ¡o prie jau iÅ¡mokėtų 19 260 Eur priteisti dar 78 924,13 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad tokia suma Å¡iuo atveju neturėtų bÅ«ti priteista, nes neatitinka nei teismų praktikos, nei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principo, yra ne apelianto patirto dvasinio ir fizinio skausmo ir kitų neigiamų padarinių į(si)vertinimas realia pinigų suma, o greičiau dėl įvykio kilęs pyktis, noras nubausti kaltininkÄ .

PraÅ¡o teismo, be jau nurodytų aplinkybių, kad (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apeliantas neteko vieno artimo asmens, žuvusysis buvo jau suaugęs, pilnametis asmuo, įvertinti ir tai, kad duodamas paaiÅ¡kinimu 2022 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu apeliantas nenurodė ir nepaaiÅ¡kino kuo pasireiÅ¡kė jo ir žuvusiojo emocinis artumas, asmeninis tarpusavio ryÅ¡ys, jo kokybė, nuoÅ¡irdumas, intensyvumas ir pastovumas. Paminėjo tik tai, jog gyveno tame pačiame name ir jis kaip tėtis pasvajojo apie anÅ«kus, nors žuvusysis nebuvo vedęs, neturėjo ilgametės draugės ir realių Å¡eimos planų be, kaip mama (apeliantė) įvardino, paskutinėmis gyvenimo dienomis, iÅ¡sakytos svajonės apie namÄ ir Å¡eimÄ .

Taip pat mano, kad neturtinės žalos dydžio dėl per eismo įvykį žuvusio sÅ«naus ir baudų už laukinius gyvÅ«nus lyginimas, yra netinkamas. Pabrėžia ir vertina tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praktikoje nurodo, kad žuvus artimajam, vertinant neturtinę žalÄ atsižvelgtina ir į nukentėjusių asmenų galimybę ateityje sukurti panaÅ¡ius į prarastus Å¡eimos ar kitokius santykius, visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies sukonstruoti panaÅ¡aus bendravimo modelį. Apeliantas turi sÅ«nų su kita moterimi (ne apeliante), su kuriuo palaiko artimus ryÅ¡ius (pastarasis sÅ«nus dalyvavo viso žalos administravimo procese, teismo salėje visuose posėdžiuose buvo kartu su apeliantu), turi jo anÅ«kus. 4.3.

Pažymi, kad apeliantų reikalaujamos neturtinės žalos dydžių pagrįstumas turi bÅ«ti įvertintas, be kita ko, imant domėn tai, jog, eismo įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, todėl remiantis TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, draudikas turi teisę reikalauti, kad kaltinamasis jam grÄ Å¾intų sumokėtas dėl padarytos žalos sumas. Atitinkamai draudikas jau turi regresinio reikalavimo teisę ir jÄ Ä¯gyvendina dėl jau iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų (po 19 260 Eur neturtinės žalos apeliantams, 9 630 Eur žuvusiojo broliui, virÅ¡ 1 000 Eur turtinė žala apeliantams, 2 256,97 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už J.

B. suteiktas medicinines paslaugas). Kaltinamasis dalimis moka sumas draudikui. Teismui bent iš dalies tenkinus apeliantų reikalavimus ir atitinkamai draudikui tuo pagrindu išmokėjus apeliantams priteistas sumas, jis iš kaltinamojo įgis reikalavimo teisę ir į jas.

5. Teismo posėdyje nuteistasis B. G. ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti, prokurorė prašė E. B. apeliacinį skundÄ atmesti, V. B. - tenkinti iÅ¡ dalies, pakeisti skundžiamÄ nuosprendį, netaikant bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Kadangi apeliantai skundžia nuosprendį dėl B. G. paskirtos bausmės, jiems priteistos neturtinės žalos dydžių bei bylinėjimosi iÅ¡laidų, apeliacinį skundÄ nagrinėjantis teismas pasisako iÅ¡imtinai tik Å¡iais klausimais. Dėl B. G. paskirtos bausmės 7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojanti nuteistojo teises ir laisves.

Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistÄ jį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

8. BK 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas B. G. už Å¡io nusikaltimo padarymÄ skyrė 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ , vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažino 1/3 dalimi ir jam paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 5, 10 punktais, B. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį visÄ laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. V. B. nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu, praÅ¡o sugriežtinti B. G. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymo neatidėti.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. B. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas, B. G. teisingai parinko ir paskyrė bausmę – laisvės atėmimÄ , nustatė jos dydį, sumažino jÄ 1/3 dalimi bei jos vykdymÄ atidėjo. Taip pat tinkamai buvo parinkti B. G. skirti įpareigojimai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo Å¡ioje dalyje keisti apylinkės teismo nuosprendį.

10. B. G. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , susijusį su Å¡iurkščiu KET pažeidimu – vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir dėl jo nuoÅ¡irdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis B. G. ankščiau neteistas, per penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka, tačiau pažeidimai nelaikytini Å¡iurkščiais, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, buvusio darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus charakterizuojamas teigiamai, Å¡iuo metu dirba pagal verslo liudijimÄ , yra nevedęs, prižiÅ«ri senyvo amžiaus (gim. 1939 m.) motinÄ , nukentėjusiųjų atsiprašė, moka draudikui UAB „Lietuvos draudimas“ įmokas už nukentėjusiesiems atlygintÄ Å¾alÄ .

11. Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, daryti iÅ¡vada, kad bausmės tikslai B. G. gali bÅ«ti pasiekiami jam skirta laisvės atėmimo bausme, kurios dydis artimas minimaliam. Pažeidimo jÄ sumažinant 1/3 dalimi, nagrinėjamu atveju, padaryta nebuvo. B. G. skirta bausmė yra adekvati ir teisinga, jos griežtinti jokio objektyvaus pagrindo nėra. PrieÅ¡ingai nei nurodo V. B., pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse, skiriant B. G. bausmę, jokių prieÅ¡taravimų nėra.

Motyvuose teismas nurodė, kad skiriamo laisvės atėmimo trukmė nustatoma mažesnė už vidurkį, kas ir buvo padaryta. Tai, kad ji yra artima minimumui, o ne vidurkiui nelaikytina prieÅ¡taravimu. Dėl BK 75 straipsnio taikymo 12. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-7-266-511/2018 ir kt.).

13. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. G. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir galutinė bausmė jam paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmės vykdymÄ , vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams ir įpareigojant B. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , teismas atsižvelgė į tai, kad B.

G. nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , penkerių metų bėgyje du kartus baustas administracine tvarka (nusižengimai nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s), anksčiau neteistas, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kas leido teismui spręsti, jog Å¡is kaltinamojo neatsakingas elgesys buvo nulemtas ne ydingo, jau susiformavusio elgesio modelio, o yra įtakotas bÅ«tent dėl nesugebėjimo tinkamai kontroliuoti savo elgesio. Pirmosios instancijos teismas vertino ir tai, kad B. G., nusikaltimo padarymo metu dirbo, buvusio darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nukentėjusiųjų teisme atsiprašė, su ieÅ¡kiniais sutiko ir įsipareigojo jiems atlyginti žalÄ , sistemingai moka įmokas draudikui, prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, nevengė baudžiamosios atsakomybės, savo veiksmus įvertino neigiamai.

Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos bausmės atlikimo.

14. Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytÄ bausmės rÅ«Å¡ių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemÄ individualizuodami bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumÄ , kaltininko asmenybę bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-697/2019).

Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismÄ taikyti nuteistajam realiÄ laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iÅ¡ baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryÅ¡ių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

15. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, teismas, darydamas iÅ¡vadÄ dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo B. G., ne tik atsižvelgė į Å¡iame straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertino bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumÄ bausmės paskirties kontekste. Teismas vertino visas byloje nustatytas esmines aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika bei su nuteistojo asmenybe - padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , pobÅ«dį, atsižvelgė į tai, kad B.

G. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pirmÄ kartÄ , penkerių metų bėgyje du kartus baustas administracine tvarka (nusižengimai nėra Å¡iurkÅ¡tÅ«s), charakterizuojamas teigiamai. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė ir sutiko atlyginti žalÄ , sistemingai moka draudikui įmokas už pastarojo nukentėjusiesiems iÅ¡mokėtÄ Å¾alÄ , padeda garbaus amžiaus mamai.

Be to, apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiau tikrinant B. G. asmenybę, pateikus užklausÄ Ä¯monėms, kuriose anksčiau jis dirbo (UAB „B. A.“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)), gauta teigiama B. G. charakterizuojanti medžiaga. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas B. G. atidėti bausmės vykdymÄ , vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam paskyrė įpareigojimus. Bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). BK 75 straipsnio nuostatų pritaikymas nereiÅ¡kia, jog kaltininkas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, o pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo tvarkÄ ir sÄ lygas, atidėjimas gali bÅ«ti panaikintas ir nuteistasis gali bÅ«ti pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Be to, asmuo, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, nėra paliekamas be priežiÅ«ros.

Pirmosios instancijos teismas nustatė pakankamus nuteistojo elgesio apribojimus, tarp kurių yra įpareigojimas nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų (taipogi ir alkoholio), kurių laikymÄ si pavesta prižiÅ«rėti probacijos tarnybai. Todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas neprieÅ¡tarauja bausmės tikslams, nustatytiems BK 41 straipsnyje.

17. Vien tik tai, kad įvykio metu pagalbÄ iÅ¡kvietė ne B. G., o liudytoja R. T., nėra priežastis netaikyti jam bausmės vykdymo atidėjimo ir pasiųsti realiai atlikti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. IÅ¡ byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad B. G. pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 1,43 prom. girtumo laipsnis, o antruoju – 1,36 prom., jam nustatyta neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos bei stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ jis negali.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti, įvykio vietoje buvę, pareigūnai M. R., Ž. B. ir G. R. patvirtino, kad B. G. svirduliavo, kalbėjo nerišliai, nesiorientavo aplinkoje. Taigi, akivaizdu, kad dėl tokios savo būsenos B. G. galėjo nesusiprasti kokių veiksmų pirmiausia turi imtis kilusioje situacijoje. Be to, ir pats nuteistasis apklausiamas teisme nurodė, kad buvo strese, pasimetęs. Taip pat šiuo atveju negalima daryti išvados, kad B. G. siekė pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau jam, kaip teigiama V.

B. apeliaciniame skunde, tai nepavyko dėl to, jog nesulaukė pagalbos iÅ¡ savo draugų ir buvo sulaikytas kitų eismo dalyvių, bei teigti, kad tai yra kliÅ«tis taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis R. T. duotais parodymais. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad iÅ¡girdo B. G. ir kažkokio asmens pokalbio telefonu nuotrupas: „padariau avarijÄ â€œ, „mane reikia iÅ¡vežti“, „oj, jau kažkas sustojo...“, iÅ¡ ko suprato, jog B.

G. neketino kviesti pagalbos, o ieškojo kaip pasišalinti iš įvykio vietos. Jokių kitų įrodymų galinčių tai patvirtinti byloje surinkta nebuvo. Taigi, konstatuoti, kad B. G. tokį siekį turėjo negalima. Tai tėra liudytojos subjektyvi nuomonė, susidariusi nugirdus kelias pavienes frazes. Pažymėtina, kad prielaidomis nuosprendis negali būti grindžiamas.

18. IÅ¡ V. B. pateikto apeliacinio skundo matyti, kad jis kaip netinkamus, Å¡velninant nuteistajam bausmę, laiko teismo motyvus – „... vien tas faktas, jog kaltininkas vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, savaime nereiÅ¡kia, kad kaltininko bÅ«sena yra pagrindinė sunkių padarinių priežastis...“, „...kaltinamasis automobilį vairavo vėlų vakarÄ ... tamsiu paros metu, nesant intensyvaus eismo – kelias buvo faktiÅ¡kai tuščias, vos viena kita transporto priemonė, esant geroms oro sÄ lygoms (nelijo)...“.

Tačiau, iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Å¡iais teiginiais apylinkės teismas grindė ne B. G. skiriamÄ bausmę, o jo kaltę bei veikos kvalifikavimÄ dėl kurių Å¡iuo atveju ginčas nėra keliamas. Esant Å¡iai aplinkybei plačiau dėl Å¡ių apeliacinio skundo teiginių apygardos teismas priimamoje nutartyje nepasisako. Dėl neturtinės žalos 13. Nukentėjusysis V. B. pateiktu civiliniu ieÅ¡kiniu iÅ¡ atsakovo UAB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti 78 924,13 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ bei 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas skaičiuojamas nuo žalos padarymo dienos – 2021 m. liepos 27 d. nuo priteistos sumos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo, o nukentėjusioji E. B. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė solidariai iÅ¡ B.

G. ir AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos abu civilinius ieÅ¡kinius atmetė. Buvo konstatuota, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems E. B. ir V. B. iÅ¡mokėtas neturtinės žalos atlyginimas kiekvienam po 19 260 Eur yra pakankamas, adekvatus ir atitinka Å¡iuo metu susiformavusiÄ teismų praktikÄ , sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo principus, todėl priteisti papildomÄ neturtinę žalÄ iÅ¡ civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ar solidariai iÅ¡ AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo, nėra pagrindo.

E. B. ir V. B. su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, prašo jų civilinius ieškinius tenkinti.

14. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.

a) neturtinės žalos pasekmes;

b) žalÄ padariusio asmens kaltę;

c) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

d) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį;

e) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis, tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečioje byloje negali būti laikomi teisine taisykle.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B. G., pažeisdamas KET reikalavimus, padarė BK 281 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ neatsargų nusikaltimÄ , kurio metu sužalojimus patyrė ir dėl jų ligoninėje mirė E. B. ir V. B. sÅ«nus J. B.. Akivaizdu, jog dėl tokių B. G. veiksmų, netekus vieno artimiausių ir mylimiausių žmonių, nukentėjusieji patyrė itin stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus, kadangi juos su sÅ«numi siejo stiprus ryÅ¡ys – J. B. gyveno kartu su tėvu, o su mama bendraudavo telefonu, kai reikėdavo visuomet jai padėdavo, emocinį sukrėtimÄ , Å¡okÄ , prarado lÅ«kesčius dėl ateities.

Å io nukentėjusiųjų patiriamo dvasinio skausmo visiÅ¡kai kompensuoti neįmanoma, kadangi įvykusio įvykio pasekmės yra negrįžtamos, tačiau, tai turi bÅ«ti padaryta kuo teisingiau. Bylos duomenimis civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ tiek E. B., tiek V. B. sumokėjo po 19 260 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . IÅ¡ pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių matyti, kad E. B. praÅ¡o papildomai priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , o V. B. – 78 924,13 Eur bei 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas skaičiuojamas nuo žalos padarymo dienos nuo priteistos sumos iki visiÅ¡ko atsiskaitymo.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad B. G. savo kaltę dėl aptariamo nusikaltimo pripažino nuo pat proceso pradžios, dėl jo padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi, jį padarė dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, nukentėjusiųjų atsiprašė, yra nevedęs, rÅ«pinasi senyvo amžiaus mama, dirba ir Å¡iuo metu jau moka draudikui įmokas už iÅ¡mokėtas žalas, taip pat tai, jog J. B. jau buvo pilnametis, nors ir gyveno su tėvu, tačiau iÅ¡ esmės gyveno savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos atlyginimų dydžiai yra teisingi ir adekvatÅ«s jų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti, jų didinti nėra teisinio pagrindo.

17. Vien tik tai, kad nukentėjusysis V. B. yra girdėjęs, kad B. G. girtavo dar iki nusikalstamos veikos padarymo, dėl ko buvo priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, nėra pagrindas didinti jam neturtinės žalos atlyginimÄ , juolab kai Å¡ių jo teiginių nepatvirtina jokie bylos įrodymai. Sutiktina, su V. B. apeliacinio skundo teiginiais, kad tai, jog B. G. ne tik sėdo už vairo neblaivus ir važiavo iÅ¡ Klaipėdos į Panevėžį, bet dar ir vartojo alkoholį kelionės metu rodo padidintÄ jo veiksmų pavojingumÄ , taip pat ir su tuo, kad jo veiksmai po įvykio nebuvo tinkami, tačiau, kaip ir minėta, savo veiksmų jis viso proceso metu neneigė, juos smerkė, gailėjosi dėl jų, atsiprašė, todėl tai taip pat nėra pagrindas priteisti didesnę moralinę kompensacijÄ .

18. E. B., grįsdama praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, kartu su apeliaciniu skundu pateikė medicininius dokumentus iÅ¡ kurių matyti, kad jai Å¡iemet buvo diagnozuotas krÅ«ties piktybinis navikas, kurio atsiradimÄ , pasak jos, lėmė patiriami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kadangi iki sÅ«naus žūties jai onkologinis susirgimas nebuvo nustatytas, kÄ patvirtina 2022 m. birželio 9 d. jai iÅ¡duoto medicininio pažymėjimo duomenys. Tokie apeliantės argumentai atmetami. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog minėtas E. B. onkologinės ligos atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su sÅ«naus žūtimi.

Vien tik tai, kad jis iki sÅ«naus žūties jai nebuvo konstatuotas, dar nereiÅ¡kia, kad jo atsiradimÄ lėmė bÅ«tent tai. Taip pat jos Å¡iuo metu patiriami dvasiniai iÅ¡gyvenimai nėra laikytini prastesnio regėjimo priežastimi, teismo vertinimu Å¡ios aplinkybės yra visiÅ¡kai nesusiję. Pati nukentėjusioji duodama parodymus nurodė, jog jau nuo seniau serga glaukoma. IÅ¡ E. B. pateikto 2022 m. birželio 9 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad jai (duomenys neskelbtini), t. y. iÅ¡ karto po sÅ«naus žūties, buvo skirti raminamieji vaistai stresinei situacijai, jokių kitų duomenų, jog ir vėliau jai Å¡ie vaistai buvo skiriami byloje nėra.

Taigi, Å¡i aplinkybė taipogi nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimo didinimui, kadangi tai tebuvo vienkartinis atvejis, tolimesni su tuo susiję susirgimai nukentėjusiajai konstatuoti nebuvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ E. B. pateiktos pažymos apie savitarpio pagalbos grupės nusižudžiusių artimiesiems lankymÄ matyti, kad ji jÄ lankyti pradėjo dar iki aptariamo įvykio, t. y. nuo 2016 metų, kÄ lėmė visiÅ¡kai kiti įvykiai ir patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad moralinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos skriaudos, neretai apskritai niekaip (jokia materialia kompensacija) negalima atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia (visų pirma) materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ <...>. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas). Kita vertus, neturtinės žalos nukentėjusiesiems priteisimas negali virsti pasipelnymo Å¡altiniu.

20. Nustatant neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje vertintina ir tai, kad E. B. ir V. B. nebuvo iÅ¡laikomi žuvusiojo sÅ«naus J. B., kuris, nors ir gyveno kartu su tėvu bei palaikė ryÅ¡ius su atskirai gyvenančia mama, buvo pilnametis, savarankiÅ¡kas, sÅ«naus finansinė parama jų gyvenime nebuvo bÅ«tina, jie nebuvo jo iÅ¡laikomi ar nuo jo finansiÅ¡kai priklausomi. Be to, įvertintinos aplinkybės, jog civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiesiems E. B. ir V. B. be iÅ¡mokėtos po 19 260 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokas neturtinei žalai atlyginti, dar 9 630 Eur iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam V. B. neturtinei žalai atlyginti, bei visiems – turtinę žalÄ . Nepagrįsti apelianto V. B. argumentai, kad žala gamtai labiau vertinama, nei žmogaus gyvybė, kadangi nėra pagrindo Å¡ių kriterijų (žalos gamtai dydžio) nagrinėjamos bylos kontekste nei vertinti, nei lyginti, o tuo labiau į juos atsižvelgti.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo žuvusiojo tėvams priteisti neturtinės žalos dydžiai atitinka nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , padarytos žalos ypatumus, bendruosius sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo kriterijus, taip pat neprasilenkia su teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Teismų praktikoje kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose žuvusiojo tėvams iÅ¡ kaltais pagal BK 281 straipsnio 6 dalį pripažintų asmenų paprastai priteisiama nuo 2 496,20 Eur iki 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-313-788/2016, 2K-2-788/2018, 2K-379-697/2018).

Taigi, analizuojamu atveju V. B. ir E. B. yra priteistos didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos (kiekvienam po 19 260 Eur), nei formuojamos praktikos vidurkis. Įvertinus šioje nutartyje aptartus jų išgyvenimus, taip pat į B. G. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei pačios veikos faktines aplinkybes, darytina išvada, jog didinti šių sumų objektyvaus pagrindo nėra.

22. Nenustačius aiÅ¡kaus ne proporcingumo tarp kaltininko padarytos veikos ir sukeltų padarinių bei nustatytų neturtinės žalos atlyginimo sumų, apeliantų skundai Å¡ioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 23. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė.

24. Nukentėjusiosios E. B. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu praÅ¡omų iÅ¡ieÅ¡koti bylinėjimosi iÅ¡laidų (už atstovo advokato J. U. atstovavimÄ ) dydį 2 000 Eur sumažinti iki 1 000 Eur. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios E. B. atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl proceso iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme, skundžiamu nuosprendžiu atliktÄ jų vertinimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas proceso iÅ¡laidų klausimÄ iÅ¡sprendė, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais bei vertindamas konkrečias bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, sprendžiant šį klausimÄ , pirmosios instancijos teisme bÅ«tų buvę padarytos teisės taikymo klaidos. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl priteistinos sumos advokato iÅ¡laidoms apmokėti pagrįstos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, rekomendacijomis dėl maksimalaus rekomenduojamo priteistino užmokesčio už advokato pagalbos teikimÄ , kaltinamojo turtinę padėtį, skundžiamu nuosprendžiu iÅ¡ jo priteistinas sumas (tame tarpe už E. B. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ), teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų aiÅ¡kinimu, formuojama teismų praktika, nukentėjusiosios E. B. atstovo dalyvavimo procese apimties ir kitų aplinkybių visumos įvertinimu.

Nors skunde teigiama, kad bylos proceso metu nukentėjusiosios atstovas į bylÄ Ä¯stojo jau pradėjus bylÄ nagrinėti iÅ¡ esmės, ir jam reikėjo atlikti daug pasirengimo veiksmų, tačiau kaip matyti, į visas Å¡ias aplinkybes teismas atsižvelgė. Byloje teismo buvo pagrįstai įvertinta, jog advokatas J. U. nagrinėjamoje byloje nukentėjusiÄ jÄ E. B. pradėjo atstovauti teismui iÅ¡ esmės bebaigiant bylos nagrinėjimÄ (kuomet įrodymų tyrimas buvo nutrauktas), ir nors advokatas J. U. atstovaujamosios interesais paruošė kelis dokumentus – tris praÅ¡ymus ir patikslintÄ ieÅ¡kinį, teismas pagrįstai pastebėjo, kad paminėtų praÅ¡ymų apimtis yra labai maža (praÅ¡ymai susideda iÅ¡ 2-3 sakinių, praÅ¡yme atkartojami patikslinto civilinio ieÅ¡kinio teiginiai), o patikslintas civilinis ieÅ¡kinys papildytas iÅ¡ esmės tik keliomis naujomis aplinkybėmis.

Be to, Å¡i byla nėra sudėtinga ar didelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas kaltinamasis, bylÄ sudaro ne pilni trys tomai, ir, kaip minėta, advokatas į bylos nagrinėjimÄ Ä¯stojo teismui bebaigiant jÄ nagrinėti, jis dalyvavo tik viename teismo posėdyje, kuriame atnaujinus įrodymų tyrimÄ prie bylos prijungti keli nauji dokumentai ir, nutraukus įrodymų tyrimÄ , iÅ¡klausytos baigiamosios kalbos, kuriose atstovas iÅ¡ esmės pakartojo patikslinto civilinio ieÅ¡kinio nuostatas. Todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė praÅ¡omas iÅ¡ieÅ¡koti 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas sumažinti.

IÅ¡ B. G. iÅ¡ieÅ¡kota suma – 1 000 Eur laikytina atitinkančia nukentėjusiosios atstovo turėtas darbo sÄ naudas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl iÅ¡ieÅ¡kotų atstovavimo iÅ¡laidų dydžio, kaip iÅ¡spręsto teisingai. Dar kartÄ atkreipiamas nukentėjusiosios dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo nurodomÄ sumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltininko, o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį.

25. Taip pat nukentėjusiosios E. B. atstovas advokatas J. U. praÅ¡o jo atstovaujamajai priteisti iÅ¡ kaltinamojo B. G. 1 000 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje, pateikė minėtas iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus – sÄ skaitÄ už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymÄ . IÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato darbui apmokėti įprastai atsižvelgiama į tai, pagal kieno apeliacinį skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiosios atstovo apeliacinis skundas buvo netenkintas, remiantis teismo praktika dėl iÅ¡laidų priteisimo, praÅ¡omos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo B. G. 1 000 Eur turėtos nukentėjusiosios iÅ¡laidos už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliaciniame procese nepriteistinos.

26. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). 27. 2022-08-08, 2022-12-20 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kuriose nurodoma, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ B.

G. valstybei priteistinos viso 163,33 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro advokatės R. Butnevičienės užmokestis. 2022-10-26, 2022-12-21 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė apeliacinės instancijos teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kuriose nurodoma, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ V. B. valstybei priteistinos viso 697,93 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, kurias sudaro advokato V. Kupcikevičiaus užmokestis.

28. Å i baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų V. B. ir E. B. apeliacinius skundus, kurie Å¡ia nutartimi yra atmetami. Nuteistasis B. G. P. apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio neskundė. BÅ«tinybė skirti nuteistajam gynėjÄ kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokiÄ teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindÄ , apeliacinių skundų iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , tai, kad nuteistasis B. G. nuosprendžio neskundė), daro iÅ¡vadÄ , kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir bÅ«tų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. B. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymus dėl išlaidų priteisimo atmesti. Teisėjai Valdas Ciesiūnas Donatas Jatužis Jolanta Raščiuvienė