Legislator Case Law & Legislation
90eb2289-876f-4665-a358-40e2d7fa9ae9 AI generated

90eb2289-876f-4665-a358-40e2d7fa9ae9 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Case Number 90eb2289-876f-4665-a358-40e2d7fa9ae9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. 1-81-609/2011                                                 (Proceso Nr. 3-63-3-00719-2010-5) Procesinio sprendimo kategorijos 24;54; (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Dalios Gumuliauskienės raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T.

Legislator headnote

AI generated

90eb2289-876f-4665-a358-40e2d7fa9ae9 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas:          Aptartais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiÅ¡kėja pateikė neteisingus duomenis apie savo pajamas ir Å¡i aplinkybė buvo įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis, sudarančiomis teisinį pagrindÄ neteikti antrinės teisinės pagalbos.          Turto deklaravimo tvarkÄ detalizuoja 2004 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-13 patvirtintos Metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. 1-81-609/2011                                                 (Proceso Nr. 3-63-3-00719-2010-5) Procesinio sprendimo kategorijos 24;54; (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės ir Dalios Gumuliauskienės raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T.

Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo ir n u s t a t ė:          pareiÅ¡kėja T. Ž. skundu (b.l. 4-7) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau- Klaipėdos VGTPT) 2010 09 15 sprendimÄ Nr. (1.31)-TPB-122-10, kuriuo jai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-470-162/2010, priteisti 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų metines palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos nuo skundo padavimo teismui iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Skunde nurodo, jog 2010 06 03 ji kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, praÅ¡ydama skubos tvarka suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-470-162/2010, iÅ¡keltoje Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. 2010 07 07 Klaipėdos VGTPT pateikė metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 07 iki 2010 06 30. Teigia, jog 2010 06 07 raÅ¡u Nr. (1.7)-SR-1967 jos buvo praÅ¡oma pateikti teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodančius dokumentus bei pateikti metinę gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijÄ už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 06 01 iki 2010 05 31.

Nurodo, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pretenzijų dėl 2010 07 02 pateiktos metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos neturėjo. Mano, jog ginčijamas sprendimas jai neteikti antrinės teisinės pagalbos yra asmeninė Klaipėdos VGTPT direktoriaus R. V. nuostata ir jo akivaizdus piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis. Teigia, jog tokiais veiksmais jai ir jos nepilnamečiui vaikui yra daroma didelė turtinė ir neturtinė žala. Dėl valstybės pareigÅ«nų tyčinių veikmų patiriamas pažeminimas, emocinis ir dvasinis sukrėtimai, fizinis skausmas, stresas, baimė dėl ateities, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nepasitikėjimas valdžia.              Atsakovės atsiliepime į skundÄ (b.l. 26-30) nurodyta, jog 2010 09 15 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-122-10 pareiÅ¡kėjai buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , nes buvo nustatyta, jog 2010 07 07 Klaipėdos VGTPT pateiktoje metinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje pareiÅ¡kėja sÄ moningai deklaravo ne visas deklaruojamu laikotarpiu gautas pajamas, tokiu bÅ«du nevykdė įstatymu nustatytos pareigos, piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba.

Tokia iÅ¡vada padaryta, remiantis oficialia informacija, gauta iÅ¡ Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Mano, kad skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo negali bÅ«ti tenkintinas, nes nepagrįstas byloje esančiais įrodymais, nėra sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti, nes neįrodyta atsakovės pareigÅ«nų kaltė. Atsakovės nuomone, jei pareiÅ¡kėja ir patyrė kokių nors neigiamų iÅ¡gyvenimų, juos sukėlė ne Klaipėdos VGTPT pareigÅ«nų veiksmai, o pačios pareiÅ¡kėjos nenoras bendradarbiauti.

PraÅ¡oma skundo netenkinti.                  Teisėjų kolegija konstatuoja.         Kadangi byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos VGTPT 2010 09 15 sprendimo Nr. (1.31)-TPB-122-10 teisėtumo, teismas turi patikrinti, ar ginčijamas individualus administracinis aktas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalavimus, t.y. ar jis pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.          Nustatyta, jog 2010 06 03 praÅ¡ymu (b.l. 12-15) pareiÅ¡kėja kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, praÅ¡ydama jai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje Nr. I-470-162/2010. 2010 07 07 Klaipėdos VGTPT buvo gauta pareiÅ¡kėjos metinė gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracija už ataskaitinį 2009 07 01-2010 06 30 laikotarpį (b.l. 40-43).

             Nustatyta, jog 2010 07 07 Klaipėdos VGTPT kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyrių (b.l. 44), praÅ¡ydama nustatyti, ar pareiÅ¡kėjos 2010 07 07 Klaipėdos VGTPT pateiktoje metinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje nurodyti duomenys apie turimÄ turtÄ ir gaunamas pajamas yra teisingi.             IÅ¡ byloje esančio Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyriaus 2010 09 06 raÅ¡to „Dėl informacijos pateikimo“ (b.l. 49,50) turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjos 2010 07 07 Klaipėdos VGTPT pateiktoje metinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje deklaruotos ne visos deklaruojamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjos gautos pajamos.

           2010 09 15 sprendimu Nr. (1.31)-TPB-122-10 (b.l.8,9) pareiÅ¡kėjai buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- Ä®statymas) 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.          Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbÄ turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymÄ .

Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pareiÅ¡kėjas privalo pateikti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ . Å io įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbÄ asmuo tarnybai pateikia praÅ¡ymÄ , jo reikalavimÄ pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ . Ä®statymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ Ä¯rodo metinė gyventojų (Å¡eimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

         Pagal aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , kreipdamasi į Klaipėdos VGTPT su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ , pareiÅ¡kėja privalėjo pateikti jos reikalavimÄ nagrinėjamoje administracinėje byloje pagrindžiančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ - metinę gyventojų (Å¡eimos) turto deklaracijÄ su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.         Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi praÅ¡ymo pateikimo metu) numatė, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , deklaruoja mėnesio, einančio prieÅ¡ mėnesį, kuriuo pateikiamas praÅ¡ymas gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , paskutinę dienÄ turimÄ turtÄ ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki praÅ¡ymo gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ pateikimo dienos.

Jeigu valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip vienerius metus, praėjus vieneriems metams po sprendimo suteikti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ priėmimo dienos, vietos mokesčio administratoriui turi bÅ«ti pateikiama kitų metų (12 mėnesių) deklaracija, pradedant skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį buvo pateikta ankstesnė deklaracija.          PareiÅ¡kėja 2010 06 03 praÅ¡ymÄ jai suteikti antrinę teisinę pagalbÄ grindė 2010 07 07 metine gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracija už ataskaitinį 2009 07 01-2010 06 30 laikotarpį (b.l. 40-43).

IÅ¡ byloje esančios deklaracijos turinio matyti, jog deklaracijoje nurodyta, kad deklaracijoje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu pareiÅ¡kėja turėjo privalomo registruoti nekilnojamojo turto, kurio vertė 75000 Lt ir gavo 5367 Lt pajamų (Deklaracijos formos FR001 23 ir 28 punktai).          Atsakovės atsiliepime į skundÄ bei skundžiamame sprendime nurodoma, jog abejonės dėl pareiÅ¡kėjos deklaruotų duomenų teisingumo kilo, paaiÅ¡kėjus faktams, jog pareiÅ¡kėja neteisingai deklaravo duomenis apie turtÄ ir pajamas anksčiau Klaipėdos VGTPT pateiktose deklaracijose, todėl Klaipėdos VGTPT kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekcijÄ , praÅ¡ydama nustatyti, ar 2010 07 07 pareiÅ¡kėjos pateiktoje metinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 07 01 iki 2010 06 30 deklaruoti duomenys apie turtÄ ir pajamas yra teisingi.         Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad tarnyba turi teisę iÅ¡ valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimÄ informacijÄ , reikalingÄ nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , ar pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

Å ios institucijos ir asmenys praÅ¡omÄ informacijÄ turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos.Esant nustatytoms aplinkybėms laikytina, jog pateikdama aukščiau nurodytus praÅ¡ymus, Klaipėdos tarnyba realizavo jai įstatyme numatytÄ teisę gauti informacijÄ tam, kad nustatyti, ar pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.         Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Klaipėdos skyrius 2010 09 06 raÅ¡tu Nr. (18.17)L2-6472 (b.l. 49,50) informavo, jog 2010 07 07 Klaipėdos VGTPT pareiÅ¡kėjos pateiktoje metinėje gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijoje už ataskaitinį 2009 07 01-2010 06 30 laikotarpį buvo deklaruotos ne visos deklaruojamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjos gautos pajamos.

         Aptartais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiÅ¡kėja pateikė neteisingus duomenis apie savo pajamas ir Å¡i aplinkybė buvo įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis, sudarančiomis teisinį pagrindÄ neteikti antrinės teisinės pagalbos.          Turto deklaravimo tvarkÄ detalizuoja 2004 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos virÅ¡ininko įsakymu Nr. VA-13 patvirtintos Metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Pagal Taisyklių 8 punktÄ , Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnyje nurodyti asmenys, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , turi deklaruoti deklaracijoje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turėtÄ turtÄ ir per tÄ ataskaitinį laikotarpį visas gautas pajamas. Gyventojai, kurie pageidauja gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ar piniginę socialinę paramÄ , ataskaitinį laikotarpį turi nurodyti 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieÅ¡ tÄ mėnesį, kurį buvo paduoti praÅ¡ymai gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ ar buvo kreiptasi dėl piniginės socialinės paramos.

Aptartų Taisyklių, reglamentuojančių turto deklaravimo tvarkÄ , turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jose labai iÅ¡samiai yra nurodoma deklaravimo tvarka, teikiami deklaracijų ir priedų užpildymo pavyzdžiai. Metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarkÄ reglamentuojantys aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iÅ¡ asmens faktÄ , o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumÄ . Pagal Ä®statymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , už pateiktos informacijos teisingumÄ yra atsakingas turtÄ ir pajamas deklaruojantis asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-769/2008;

Nr. A146-755/2008).          Aukščiau aptarta raÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad mokesčių administratorius, Klaipėdos VGTPT praÅ¡ymu patikrinęs pareiÅ¡kėjos pateiktos metinės gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijos už ataskaitinį 2009 07 01-2010 06 30 laikotarpį duomenis ir nustatęs, kad joje neteisingai deklaruotos pajamos, apie tai informavo Klaipėdos VGTPT. Mokesčių administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ tikrinti pateiktų deklaracijų duomenis.

         Įstatymo 3 straipsnis apibrėžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, kuriais remiantis teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Vienas iÅ¡ Å¡ių principų- draudimas piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis (3 straipsnio 4 punktas). Minėto įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja imperatyvias pareiÅ¡kėjų pareigas, tarp kurių – pareiga teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingÄ iÅ¡samiÄ ir teisingÄ informacijÄ (4 straipsnio 2 punktas).

         Įstatyme nepateiktas piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-964/2010 yra nurodęs, kad minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo susijęs su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiÅ¡kintina pasitelkiant teisės aiÅ¡kinimo taisykles. Vienas iÅ¡ dažniausiai taikomų teisės aiÅ¡kinimo bÅ«dų- kalbinis.

Kalbinio teisės aiÅ¡kinimo bÅ«du aiÅ¡kinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstÄ , kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiÅ¡kinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikÅ¡mę pateikia kaip naudojimÄ si kuo piktam, neleistinÄ naudojimÄ si turimomis teisėmis. Tai reiÅ¡kia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam.

         Pagal Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiÅ¡kėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbÄ , o pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ - jeigu paaiÅ¡kėja, kad asmuo sÄ moningai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie ginčo ar bylos esmę, savo turtÄ ar pajamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad Å¡ioje teisės normoje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimÄ nustačius nurodytus pagrindus (pvz. administracinėje byloje Nr. A6-1826/2006).

AnalogiÅ¡kai nurodytos teisės normos turi bÅ«ti taikomos ir sprendžiant klausimÄ dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . Taigi, teismas turi nustatyti, ar buvo teisinės prielaidos atsisakyti pareiÅ¡kėjai teikti antrinę teisinę pagalbÄ . Kiekviena iÅ¡ aplinkybių, numatančių antrinės teisinės pagalbos nutraukimo arba nesuteikimo pagrindÄ , yra savarankiÅ¡kas pagrindas nutraukti asmeniui teikiamÄ antrinę teisinę pagalbÄ arba atsisakyti jÄ suteikti. Pagrindų konstatavimas yra suteikiančios teisinę pagalbÄ institucijos- Klaipėdos VGTPT, vertinimo rezultatas.

Kadangi buvo nustatyta, jog siekdama antrinės teisinės pagalbos, pareiÅ¡kėja Klaipėdos VGTPT pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pagrįstai buvo pripažinta, jog ji piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. NereikÅ¡minga laikytina aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjos deklaruota pajamų suma 5367 Lt nevirÅ¡ija valstybės nustatyto dydžio, kuriam esant galima gauti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , nes konstatuota, kad pareiÅ¡kėja neteisingÄ informacijÄ apie savo pajamas pateikė sÄ moningai.

         Remiantis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.                  Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Å ios sÄ lygos yra:

1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis);

2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis);

3) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sÄ lygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios institucijų darbuotojai nebÅ«tų veikę taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Tai reiÅ¡kia, kad žala atlyginama institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.          Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti visus elementus, lemiančius pastarosios žalos atlyginimÄ : neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); priežastinį ryšį tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.249 straipsnis). Å ie elementai žalos atsiradimo kontekste vienas be kito negali egzistuoti.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.         PareiÅ¡kėja skunde teigia, jog dėl antrinės teisinės pagalbos nesuteikimo ji ir jos nepilnametis vaikas patyrė pažeminimÄ , emocinį ir dvasinį sukrėtimus, fizinį skausmÄ , stresÄ , sumažėjo bendravimo galimybės, buvo prarastas pasitikėjimas valdžia.

PareiÅ¡kėja žalos atlyginimo prievolę sieja su 2010 09 15 sprendimu Nr.(1.31.)-TPD-122-10. Kadangi nepripažinta, jog atsakovės Klaipėdos VGTPT 2010 09 15 sprendimas yra neteisėtas, reikalavimas priteisti žalos atlyginimÄ laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.        PareiÅ¡kėja skundu praÅ¡o priteisti 5 procentų metinių palÅ«kanų nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo datos.        Civilinio kodekso 1.136 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus.

Pagal minėto straipsnio 1 dalį, civilinės teisės ir pareigos atsiranda Å¡io kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iÅ¡ fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, civilinės teisės ir pareigos atsiranda inter alia ir dėl žalos padarymo (1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinio kodekso 6.37 straipsnis reglamentuoja palÅ«kanų pagal prievoles mokėjimÄ .

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta skolininko pareiga mokėti palÅ«kanas ir už laikotarpį nuo civilinė bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Taigi Å¡i norma numato vadinamÄ sias „procesines“ palÅ«kanas, kurios atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkcijÄ . Å i norma reikÅ¡minga esant nesutartinėms prievolėms, t.y. ir prievolėms dėl žalos atlyginimo. PalÅ«kanų dydis Å¡iuo atveju nustatytas Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje – 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

Nenustačius, kad dėl Klaipėdos VGTPT pareigÅ«nų veiksmų ar neveikimo pareiÅ¡kėjai bÅ«tų atsiradusi žala, reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo netenkintinas.Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                                     Eglė Kiaurakytė                                                                                                                                   Laimutė Jokubauskaitė                                                                                                                                   Dalia Gumuliauskienė