90e87f73-09d0-4408-b4e7-d26a438590fd · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-676-462/2013Teisėjas Petras Kontrimas                       (Proceso Nr. 1-69-1-00232-2012-9)                                                                Procesinio sprendimo kategorija:                               1.2.25.4.5.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.1.2.                                                    (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 20 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,teisėjų Zigmo Pociaus ir Reginos Bertašienės,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei,gynėjai advokatei Tatjanai Borik,nukentėjusiosios G.

S. atstovei pagal įstatymÄ ir nukentėjusiajai A. S., nukentėjusiajam D. G., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Algiui StaÅ¡kÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal civilinio atsakovo UAB „Maritransas“ atstovės advokatės Lauros Altun apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendžio, kuriuo Ž. Å . pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Nuteistajam Ž. Å . taikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir bausmės vykdymas jam atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant Ž. Å . neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamos vietos be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. IÅ¡ Ž. Å . priteista 2 000 Lt A. S. ir D. G. naudai už gynėjo atstovavimÄ . IÅ¡ civilinio atsakovo UAB „Maritransas“ priteista 21 618 Lt A. S., 11 618 Lt D. G. ir 9 500 Lt G. S. atstovės A. S. naudai.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:             Ž.

Å . nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Ž. Å . 2012 m. liepos 23 d., apie 14.10 val., Žemaitės al., Kretingos mieste, kelio Å iauliai–Palanga 135,601 km, bÅ«damas blaivus, vairuodamas automobilį „Scania“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 38, 133, 134 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų perėjoje į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ Ä¯Ä—jusį pėsčiÄ jį, nesustojo prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojusiÄ transporto priemonę, važiavusiÄ ta pačia kryptimi, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, transporto priemonės nesustabdė, dėl to jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pėsčiųjų praleisti sustojusį automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamÄ T.

L., ir partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį pėsčiÄ jį A. G. Eismo įvykio metu A. G. buvo padaryti sužalojimai – poodinės hematomos ant galvos pakauÅ¡inės dalies, veidinės ir smegeninės dalių deÅ¡inės pusės, kaukolės skliauto ir pamato kaulų įspaustinio tipo lūžis (epicentras – deÅ¡inio momens gumburo sritis) su kraujo kaupimusi – iÅ¡lajomis po kietuoju ir virÅ¡ kietuoju dangalu deÅ¡inėje, galvos smegenų deÅ¡inio pusrutulio kontÅ«zijos pakauÅ¡io, smilkinio-momens srityse, kraujo iÅ¡siliejimai po minkÅ¡taisiais deÅ¡inio pusrutulio dangalais, krÅ«tinės sumuÅ¡imas su mentės lūžiu, I Å¡onkaulio lūžiu, poodinė hematoma apimanti raktikaulį, plaučio kontÅ«zija, oro kaupimasis deÅ¡inėje pleuros ertmėje, odos nubrozdinimai ant kairės pusės alkÅ«nės, dilbio, skruosto, kaktos, ant abiejų kojų kelių, kairio klubo, kairės pėdos, todėl dėl poodinės hematomos galvos pakauÅ¡inės dalies, veidinės ir smegeninės dalių deÅ¡inės pusės srityse, kaukolės skliauto ir pamato kaulų įspaustinio tipo lūžio (epicentras – deÅ¡inio momens gumburas) su kraujo kaupimusi – iÅ¡lajomis po kietuoju ir virÅ¡ kietuoju dangalu deÅ¡inėje, galvos smegenų deÅ¡inio pusrutulio kontÅ«zijos pakauÅ¡io, smilkinio – momens srityse, kraujo iÅ¡siliejimų po minkÅ¡taisiais deÅ¡inio pusrutulio dangalais, nukentėjusysis A.

G. 2012-07-23 16.45 val. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. Civilinio atsakovo UAB „Maritransas“ atstovė advokatė Laura Altun apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendžio dalį baudžiamojoje byloje ir priteisti iÅ¡ UAB „Maritransas” A. S. naudai 11 618 Lt, D. G. naudai 1 618 Lt ir G. S., atstovaujamos atstovės pagal įstatymÄ A. S., naudai 4 500 Lt dydžio neturtinę žalÄ . Taip pat apeliaciniu skundu praÅ¡oma iÅ¡dėstyti priteistų sumų mokėjimus taip, kad bendra per mėnesį mokama suma civiliniams ieÅ¡kovams nevirÅ¡ytų 2 000 Lt, Å¡iÄ sumÄ paskirstant proporcingai kiekvieno iÅ¡ civilinių ieÅ¡kovų naudai priteistoms sumoms.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 6.250 straipsnio ir Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio nuostatas, todėl pateikiami iÅ¡samÅ«s apeliacinio skundo argumentai.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, formaliai vertino žalÄ padariusio asmens ir už žalÄ atsakingo asmens kaltės kriterijų, visiÅ¡kai netyrė ir nevertino kaltinamojo bei civilinio atsakovo turtinės padėties, kuri yra vienas iÅ¡ neturtinės žalos nustatymo kriterijų, tokiu bÅ«du nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų bei pažeidžia nukentėjusiųjų ir kaltinamojo interesų pusiausvyrÄ .

Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnį, įpareigojantį civilinius ieÅ¡kovus įrodyti civilinio ieÅ¡kinio dydį, ir nepagrįstai jiems priteisė pernelyg didelę neturtinę žalÄ , nors įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio neturtinę žalÄ , byloje nėra. Civiliniai ieÅ¡kovai neįrodė neturtinės žalos, kilusios dėl A. G. žūties: civiliniai ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų dėl itin glaudaus ryÅ¡io su žuvusiuoju, nėra jokių įrodymų, kad asmenys bÅ«tų patyrę emocinę depresijÄ ar emociniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų sukėlę sveikatos sutrikimus, apriboję bendravimo galimybes, Å¡eiminio gyvenimo pablogėjimÄ ar pan.

Paklausus, kodėl civiliniai ieÅ¡kovai neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokio dydžio sumomis, jie rėmėsi vieninteliu argumentu, kad žmogaus gyvybės neįmanoma įvertinti pinigais ir kad Å¡ios sumos apskritai yra per mažos. Akivaizdu, kad tokio pobÅ«džio bylose nėra ir negali bÅ«ti įvertinama žmogaus gyvybė, tačiau kiekvienas nukentėjusiuoju pripažintas asmuo turi pareigÄ Ä¯rodyti, kokio masto iÅ¡gyvenimus sukėlė artimo žmogaus žūtis, kokios dėl to jiems kilo pasekmės ir t. t.

Apeliantas toliau skunde argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas žuvusiojo sÅ«nui D. G. priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , nors byloje buvo nustatyta, kad jis su tėvu kartu negyveno jau 20 metų, turi sukÅ«ręs savo Å¡eimÄ . Ta aplinkybė, kad jis teigė, jog nuolat bendravo su tėvu, negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimui, kadangi bÅ«tina įvertinti ir visus kitus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad su dukra A.

S. žuvusįjį siejo žymiai didesnis ir artimesnis ryšys, kadangi jie kartu gyveno, žuvusysis padėjo dukrai rūpintis vaikais ir pan. Taigi sutiktina, kad šiai civilinei ieškovei neturtinės žalos dydis priteistas didesnis nei sūnui, tačiau abiem atvejais dydis turi būti proporcingai mažinamas, kad būtų išlaikyta interesų kaltojo asmens ir nukentėjusiųjų interesų pusiausvyra. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo vadovautis protingumo principais ir saugoti vidutiniškai jautrių asmenų interesus, derindamas juos su kaltojo dėl žalos padarymo asmens interesais.

Å is interesų derinimo principas ypatingai reikÅ¡mingas tais atvejais, kai žala padaryta netyčiniais veiksmais, t. y. dėl neatsargumo. Toliau apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad kai neturtinė žala padaroma neatsargiais kaltininko veiksmais, t. y. kai nukentėjusiajam sÄ moningai nesiekiama sukelti dvasinių iÅ¡gyvenimų, fizinių kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju. Tokia pozicija yra akivaizdi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. 2K-228/2007, kurioje konstatuota, kad, priteisiant mažesnį nei praÅ¡yta civiliniame ieÅ¡kinyje neturtinės žalos atlyginimÄ , be kitų 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų, įvertinta ir žalÄ padariusio asmens kaltė, kuri atsirado dėl neatsargumo (nuteistasis A.

Å . sÄ moningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam dvasinių ir moralinių iÅ¡gyvenimų, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo priteistos sumos Å¡ioje byloje atitinka iÅ¡ už tyčinius nusikaltimus nuteistų asmenų priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo sumas ir net jas virÅ¡ija. Civilinio atsakovo atstovė toliau nurodo, kad nors reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikÅ¡tas civiliniam atsakovui UAB „Maritransas“, tačiau regreso tvarka Å¡ios sumos bus iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ nuteistojo.

Pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino žalÄ padariusio asmens kaltės formÄ kaip reikÅ¡mingÄ kriterijų padarytai neturtinei žalai įvertinti. Teismas neįvertino, kad nuteistasis žalÄ padarė neatsargiu nusikaltimu, dėl nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, iÅ¡ jo veiksmų ir charakteristikos (neteistas, pavyzdingas darbuotojas, niekada nesukėlęs eismo įvykių) matyti, kad jo kaltės laipsnis yra minimalus, o civilinis atsakovas atsako be kaltės. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių sunkinančių aplinkybių, nuteistasis nevirÅ¡ijo greičio, buvo blaivus, nepasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, todėl akivaizdu, kad nuteistojo kaltė pasireiÅ¡kė tik nepakankamu apdairumu.

Manytina, kad neįvertinus dalies neturtinei žalai nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų, pirmosios instancijos teismas nustatė aiÅ¡kiai per didelį neturtinės žalos dydį. Vienas iÅ¡ CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Å i norma reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, iÅ¡ kurio reikalaujama priteisti žalÄ , turtinę padėtį bei galimybes atlyginti priteistas sumas.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį Å¡io kriterijaus pagrindu, turi bÅ«ti iÅ¡laikyta pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimÄ ir žalÄ padariusio asmens teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 gruodžio 12 d. nutartyje Nr. 2K-669/2006 konstatuota, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y.

į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Apeliantas pažymi, jog kaltinamasis neturi jokio turto, neturi jam priklausančios gyvenamosios vietos, o vienintelis jo pragyvenimo Å¡altinis – iÅ¡ UAB „Maritransas“ gaunamas darbo užmokestis. UAB „Maritransas“ pateikė teismui duomenis apie itin sunkiÄ finansinę padėtį, bendrovė prieÅ¡ keletÄ metų patyrė didžiulius nuostolius, naudojasi iÅ¡perkamosios nuomos (lizingo) pagrindu valdomais automobiliais, tokiu bÅ«du bandydama atkurti įmonės mokumÄ .

Priteista suma yra didelė ir reikÅ¡minga įmonės tolesnei veiklai, todėl tokios sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ bendrovės, nesudarant galimybių iÅ¡dėstyti mokėjimus, faktiÅ¡kai reiÅ¡kia visiÅ¡kÄ Ä¯monės veiklos sustabdymÄ , tai aiÅ¡kiai rodo, jog nebÅ«tų iÅ¡laikyta interesų pusiausvyra. Apeliaciniame skunde taip pa teigiama, kad nors teismas turi teisę pats savo iniciatyva iÅ¡dėstyti priteistų sumų mokėjimÄ , atsižvelgdamas į turtinę atsakovo padėtį, tačiau apeliantas kartu su apeliaciniu skundu, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, teikia praÅ¡ymÄ dėl priteistų sumų iÅ¡dėstymo, t. y. praÅ¡o iÅ¡dėstyti priteistų sumų mokėjimus taip, kad bendra per mėnesį mokama suma civiliniams ieÅ¡kovams nevirÅ¡ytų 2 000 Lt, Å¡iÄ sumÄ paskirstant proporcingai kiekvieno iÅ¡ civilinių ieÅ¡kovų naudai priteistoms sumoms.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, nesant įrodymų dėl ilgalaikių neigiamo pobūdžio pasekmių nukentėjusiesiems, nesant neturtinės žalos pasekmių, įvertinus nuteistojo kaltės laipsnį bei atsižvelgus į jo ir civilinio atsakovo turtinę padėtį, yra pagrindas žymiai sumažinti neturtinės žalos dydį, t. y. žuvusiojo dukrai A. S. nustatyti 20 000 Lt, sūnui D. G. – 10 000 Lt ir anūkei G. S. – 5 000 Lt. Kadangi draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ yra atlyginusi dalį neturtinės žalos (vaikams po 8 382 Lt, o anūkei 500 Lt), iš nustatytų sumų atėmus draudimo bendrovės jau atlygintas sumas, priteisti iš civilinio atsakovo UAB „Maritransas“ ieškovų naudai tokias sumas:

A. S. 11618 Lt, sÅ«nui D. G. – 1 618 Lt ir anÅ«kei G. S. – 4 500 Lt. Tokiu bÅ«du bendra neturtinės žalos suma bÅ«tų 35 000 Lt ir nevirÅ¡ytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priteisiamų sumų panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, iÅ¡laikytų tiek nukentėjusiųjų, tiek kaltinamojo interesų pusiausvyrÄ , sudarant galimybę tiek kaltinamajam, tiek atsakovui kuo greičiau įvykdyti tokį sprendimÄ . Atsikirtimais nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai A. S., G. S. ir D. G. praÅ¡o Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendį palikti nepakeistÄ , o civilinio atsakovo UAB „Maritransas“ apeliacinį skundÄ atmesti.Teismo posėdyje prokurorė prašė skundÄ atmesti.Nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai A.

S., D. G. ir jų atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo Ž. Å . nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Atsižvelgdama į tai, kad nei nuteistasis Ž. Å ., nei nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai A. S., G. S., D. G. apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nepateikė, teisėjų kolegija dėl Ž. Å . kaltės bei jam paskirtos bausmės nepasisako (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d.). Taigi ginčo dėl to, jog Ž. Å . pagrįstai nuteistas už neatsargaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d., padarymÄ terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymÄ atidedant, byloje nėra.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems A.

S., D. G. ir G. S. iÅ¡ civilinio atsakovo UAB „Maritransas“ priteistų neturtinės žalos dydžių. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ . Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. S., atstovaujanti nepilnametės nukentėjusiosios G. S. interesams, bei D. G. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš civilinio atsakovo UAB „Maritransas“ priteisti po 100000 Lt A. S. ir D. G. kiekvienam, taip pat 50 500 Lt G. S. (b. l. 77–79, t. 1). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“ atlygino D. G. ir A. S. po 8 382 Lt, o G. S. 500 Lt neturtinės žalos dydį, galutiniai reikalavimai civiliniam atsakovui UAB „Maritransas“ baudžiamojoje byloje buvo pareikšti tokie – po 91 618 Lt A.

S. ir D. G. kiekvienam, ir 49 500 Lt G. S.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikštus reikalavimus tenkino iš dalies ir A. S. priteisė 30 000 Lt, G. S. 10 000 Lt, D. G. 20 000 Lt (iš viso 60 000 Lt) iš nuteistojo darbdavio ir civilinio atsakovo UAB „Maritransas“. Įvertinęs tai, kad dalį neturtinės žalos yra atlyginusi draudimo bendrovė „Ergo Lietuva“, galutines priteistinas neturtinės žalos sumas apylinkės teismas nustatė taip: 21 618 Lt A.

S., 9 500 Lt G. S., 11 618 Lt D. G. Todėl nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti įvertinta, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai priteisė A. S. 30 000 Lt, G. S. 10 000 Lt, o D. G. 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ nuteistojo darbdavio ir civilinio atsakovo UAB „Maritransas“. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ .

CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau kasacinės instancijos teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus.

Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose bÅ«na skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-04-17 nutartimi atmetė nuteistosios D. P. kasacinį skundÄ .

Å ioje byloje D. P. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. 4 m. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant 2 m. Kasaciniu skundu nuteistoji prašė perduoti bylÄ nagrinėti apeliacine tvarka iÅ¡ naujo arba nukentėjusiesiems priteistÄ (po 85 684 Lt) neturtinės žalos atlyginimÄ sumažinti iki 50 000 arba iki 80 000 Lt (baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-29 nutartimi atmetė nuteistojo J. J., civilinio atsakovo (D. A. B. įmonės) atstovo D.

A. B., nukentėjusiųjų V. J. ir B. J. kasacinius skundus. Å ioje byloje J. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. 2 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, jos vykdymÄ atidedant 1 m. Pirmosios instancijos teismo 2 nukentėjusiesiems iÅ¡ nuteistojo darbdavio priteista po 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, apeliacine instancija Å¡i suma sumažinta iki 30 000 Lt kiekvienam (baudžiamojoje byloje Nr. 2K-593/2011). Taigi teismų praktikoje bylose dėl eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, priklausomai nuo aplinkybių neturtinės žalos dydžiai gali bÅ«ti įvairÅ«s, net žymiai didesni nei yra priteista nagrinėjamu atveju.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl nuteistojo Ž. Å . neatsargių veiksmų vairuojant transporto priemonę žuvo nukentėjusiųjų D. G. ir A. S. tėvas ir nukentėjusiosios G. S. senelis. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad nukentėjusieji D. G. ir A. S. dėl netikėtos tėvo žūties patyrė itin skaudžius ir sunkius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , tai neigiamai paveikė jų gyvenimus. Nukentėjusieji aiÅ¡kino, jog anÅ«kė G. S. buvo ypač prisiriÅ¡usi prie senelio.

A. G. žuvo jos akivaizdoje. G. S. iki šiol yra psichologų priežiūroje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiųjų nurodytais teiginiais.Natūralu, kad žuvus vienam artimiausių asmenų – tėvui, nukentėjusieji, kaip vaikai (sūnus ir dukra), patyrė dvasinius išgyvenimus. Asmens gyvybė – viena labiausiai įstatymų saugomų vertybių. Remiantis teismų praktika, absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju vienas esminių neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijų yra veikos padariniai.

Tačiau pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudÅ«s nukentėjusiosioms bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , atitinkantį situacijÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama argumentams apie tai, kad civiliniai ieÅ¡kovai neįrodė neturtinės žalos, nes nepateikė jokių įrodymų apie neturtinę žalÄ , byloje nėra medicininių duomenų, kad asmenų patirti iÅ¡gyvenimai dėl tėvo ir senelio mirties bÅ«tų perėję į ilgalaikius emocinio pobÅ«džio susirgimus, emocinę depresijÄ .

Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo motyvus laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas minėtus neturtinės žalos dydžius visiÅ¡kai pagrįstai sprendimo motyvuose pažymėjo, kad nukentėjusios A. S. santykiai su žuvusiu tėvu buvo labai geri. Jie visÄ gyvenimÄ kartu gyveno, tėvas jai padėdavo materialiai, prižiÅ«rėdavo maÅ¾Ä jÄ dukrÄ . AnÅ«kė G. po autoįvykio patyrė sunkiÄ emocinę traumÄ . Ji matė patį įvykį, senelio netektis jai buvo didelė psichologinė trauma.

Motinos parodymais, po autoįvykio G. lankėsi pas psichologÄ dėl patirto streso. Pažymėtina, kad iÅ¡ nukentėjusiosios A. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu 2012-07-24 matyti, kad ji parodė, jog, kai jau grižo namo, jos dukra papasakojo, kad senelį partrenkė vilkikas. Dukra G. labai iÅ¡sigando, dar dabar ji yra didelio streso bÅ«senos, iÅ¡tikta Å¡oko, sunku su ja susikalbėti, ji patyrė didelį iÅ¡gÄ stį (b. l. 120, t. 1). Dėl iÅ¡vardytų motyvų nėra pagrindo teigti, kad apylinkės teismas priteistinos neturtinės žalos dydį žuvusiojo anÅ«kei G.

S. nustatydamas 10 000 Lt priteisė per didelę kompensacijÄ .Žuvusiojo dukrai A. S. priteista 30 000 Lt dydžio neturtinė žala nagrinėjamu atveju taip pat laikytina optimalia. Teisėja kolegija sprendžia, kad tuo atveju, kai žūsta pačios artimiausios aplinkos žmogus (tėvas, motina, vaikas, sutuoktinis), dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«na patys skaudžiausi, įrodyti jų dydį yra neįmanoma, nes jis neiÅ¡matuojamas. Ä®vertinus pačias aplinkybes, kuriomis žuvo nukentėjusiosios tėvas, darytina iÅ¡vada, kad jis žuvo nukentėjusiajai pačiomis netikėčiausiomis aplinkybėmis.

Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų nukentėjusiosios apklausų matyti, kad ji su dukra G. (8 metų), dukra L. (10 mėnesių) ir tėvu iš Kauno specialiai atvažiavo į Kretingos ligoninę dėl darbo pasiūlymo. Ji paprašė tėčio su dukromis palaukti (pavaikščioti) lauke. Žuvusysis taip ir padarė kartu su jos dukromis G. ir L. išėjo pasivaikščioti (b. l. 120). Taigi nukentėjusioji buvo pagrįstai įsitikinusi, kad jos dukros saugiai senelio, jos tėvo, prižiūrimos lauke.

Jai negalėjo kilti jokių minčių, kad jiems Å¡iuo metu galėtų kas nors negero atsitikti. Todėl įvykis buvo ne tik kad neiÅ¡matuojamai skaudus, bet kartu ir itin netikėtu metu bei vietoje. Be to, primintina ir tai, kad žuvusysis ėjo per pėsčiųjų perėjÄ . Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad dėl eismo įvykio sukeltų padarinių A. S. buvo sukeltos itin skaudžios dvasinės kančios.Nors nukentėjęs D. G. su tėvu kartu negyveno jau 20 metų, tačiau tai negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, dėl kurios jo patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų vertinami mažiau.

Be to, jis su tėvu palaikė glaudžius ryÅ¡ius, nuolat bendravo. Ä®vertinus tai, darytina iÅ¡vada, kad minėti priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra nepagrįstai dideli.Teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ . Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimÄ padariusio asmens turtinę padėtį.

Vienas iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų yra apie tai, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai netyrė ir nevertino kaltinamojo (nuteistojo) bei civilinio atsakovo turtinės padėties. Tačiau teisėjų kolegija Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Kretingos rajono apylinkės teismas nurodė, kad atsižvelgia į žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , analizavo nukentėjusiesiems priteisiamų sumų dydžius.Byloje esantis Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2013-01-08 nutarimas Laikinai apriboti nuosavybės teises patvirtina, kad tyrimo metu buvo laikinai apribotos UAB „Maritransas“ nuosavybės teisės į krovinius automobilius DAF 95XF.430, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“;

DAF 95XF.430, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“; SCANIA R 124 LA, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, SCANIA R 124 LA, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“(b. l. 114, t. 1). Vien šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad civilinis atsakovas nuosavybės teise disponuoja keturiais krovininiais automobiliais. Be to, atsikirtimuose nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai teisingai pažymėjo, kad civilinis atsakovas nesiėmė jokių priemonių eismo įvykio pasekmės sušvelninti, nepasiūlė jokios pagalbos ir materialinės paramos.

Iki bylos nagrinėjimo teisme neatlygino nė dalies žalos. Nors apeliantas nurodė, kad teismui pateikė duomenis apie itin sunkiÄ finansinę padėtį, bendrovė prieÅ¡ keletÄ metų patyrė didžiulius nuostolius, naudojasi iÅ¡perkamosios nuomos (lizingo) pagrindu valdomais automobiliais, tokiu bÅ«du bandydama atkurti įmonės mokumÄ . Tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡ie apylinkės teismui pateikti duomenys (bendrovės 2012-12-31 Pelno (nuostolių) ataskaita bei 2012-12-31 balansas) neįrodo, kad Å¡iuo metu UAB „Maritransas“ finansinė padėtis yra bloga.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, mano, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbÄ , nukentėjusiųjų patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų neiÅ¡kėlė labiau nei pagrįsta bylos duomenimis, įvertino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , tinkamai vadovavosi BPK bei CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , todėl teisingai ir pagrįstai nukentėjusiosios dukros patirtÄ neturtinę žalÄ dėl tėvo mirties įvertino 30 000 Lt suma, nukentėjusiojo sÅ«naus 20 000 Lt, o nukentėjusios anÅ«kės –10 000 Lt.

Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo ar civilinio atsakovo finansinę padėtį. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį tinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.CPK 284 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminÄ prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumÄ , todėl atidėti ar iÅ¡dėstyti sprendimo vykdymÄ galima tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai Å¡ito reikia dėl tam tikrų socialiai reikÅ¡mingų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti tokį sprendimÄ priimantis teismas.

Pirmiausia, atsakovo turtinė padėtis turėtų bÅ«ti itin sunki, tačiau byloje turėtų bÅ«ti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Atidedant sprendimo vykdymÄ ar jį iÅ¡dėstant, reikÅ¡mingi ir kreditoriaus interesai – jie negali bÅ«ti neproporcingai pažeisti. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti civilinio atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡dėstyti priteistų sumų mokėjimus taip, kad bendra per mėnesį mokama suma civiliniams ieÅ¡kovams nevirÅ¡ytų 2 000 Lt, Å¡iÄ sumÄ paskirstant proporcingai kiekvieno iÅ¡ civilinių ieÅ¡kovų naudai priteistoms sumoms, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog anksčiau nurodyti duomenys neleidžia teigti, kad Å¡iuo metu civilinio atsakovo finansinė bÅ«klė yra tikrai bloga, juo labiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo vykdymo iÅ¡dėstymo klausimÄ atsižvelgtina ir į tai, kad vykdymo iÅ¡dėstymas turėtų neigiamos įtakos nukentėjusiųjų finansinei padėčiai ir vien civiliniam atsakovui palankių sÄ lygų atlyginant neturtinę žalÄ sudarymas pažeistų nukentėjusiųjų turtinius interesus.

Kartu taip bÅ«tų paneigta pati neturtinės žalos atlyginimo paskirtis. Tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: atsakovo UAB „Maritransas“ atstovės advokatės Lauros Altun apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Remigijus PreikÅ¡aitis             Teisėjai                                                    Zigmas Pocius                                                                                                                                                             Regina BertaÅ¡ienė