2022-10-05 Nr. AB-24547-3-62-3-03330-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-83-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03330-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. N. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-1814-422/2022 pagal pareiškėjos T. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja T. N. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 13 d. sprendimą Nr. 21S31138 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 6K-1996 (toliau – ir Komisijos sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos pasienyje, atlikta jos apklausa, padarytas garso įrašas. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini). Jos tėvas prisijungė prie (duomenys neskelbtini) organizacijos ir išvyko, su juo nebuvo galima susiekti, vėliau jis grįžo namo. Tėvo sesuo taip pat priklausė (duomenys neskelbtini) ir žuvo susirėmimuose. Vėliau ateidavo armijos atstovai ir tėvą išsivesdavo tardyti dėl (duomenys neskelbtini), jį nuolat sumušdavo. Pareiškėjos sesuo dirbo draudimo kompanijoje, todėl daug keliaudavo, tačiau buvo galvojama, kad tai susiję su (duomenys neskelbtini) veikla, ji buvo stabdoma, buvo atimta jos tapatybės kortelė, ji buvo sumušta. Vėliau pareiškėja baigė mokslus, įsidarbino, tačiau vykstančią į darbą ją nuolat stabdydavo ir klausinėdavo, ji bijojo būti sumušta, todėl paliko darbą. Tačiau jos seserį, kuri darbo nepaliko, nuolat stabdydavo ir klausinėdavo apie (duomenys neskelbtini) veiklą. Tai darydavo (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, pareiškėja nusprendė palikti šalį. Pareiškėja nurodė, kad pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau atsakovas Sprendimu šį prašymą atmetė. Pareiškėja apskundė Sprendimą, tačiau atsakovo 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija skundą taip pat atmetė.

3. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) vyksta (duomenys neskelbtini) genocidas. (duomenys neskelbtini) yra persekiojami, o pareiškėjos pasakojimas yra visiškai pagrįstas. Sprendime yra pripažinta, kad pareiškėja kalba (duomenys neskelbtini) kalba, ir tikėtina, kad ji yra iš (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad pareiškėja yra iš (duomenys neskelbtini) miesto. Atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja, priklausydama (duomenys neskelbtini) etninei grupei, turėjo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama ir bijo, taip pat negali naudotis valstybės apsauga, nes šiuo metu valstybės valdžia priklauso kitos priešiškos etninės grupės nariams. Pareiškėja pastebėjo, kad ji palyginti detaliai papasakojo savo šeimos istoriją ir dėl ko jai kyla pavojus grįžti į kilmės šalį – ji priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei, kurios nariai dėl vykusio pilietinio karo šalyje šiuo metu diskriminuojami ir net persekiojami, o jos šeimos nariai praeityje priklausė teroristine pripažintai (duomenys neskelbtini) grupuotei. Pareiškėjos kilmės valstybėje daug metų vyko pilietinis karas, kurio metu vyriausybės pajėgos kovojo su (duomenys neskelbtini) grupuote, dėl to vėliau (duomenys neskelbtini) patyrė ir patiria įvairaus pobūdžio diskriminaciją ir netgi prievartą. Pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei, o į pilietinį karą buvo įsitraukusi didelė dalis (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ji, priklausydama (duomenys neskelbtini) etninei grupei, turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama ir bijo naudotis valstybės apsauga, nes šiuo metu valstybės valdžia priklauso kitos etninės grupės nariams. Tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje nenustatytas reikalavimas „galutinai ir neabejotinai įrodyti, kad prašytojo baimė yra pagrįsta arba kad persekiojimas yra labiau tikėtinas nei nėra tikėtinas“. Atsižvelgiant į tai, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad pareiškėjos pateikti paaiškinimai prašyme dėl prieglobsčio suteikimo yra labiau tikėtini nei netikėtini, tuo labiau, kad ji gyveno šalyje, kur turėjo giminaičių, darbą ir nesant priežasties nebūtų pagrindo visko atsisakyti ir vykti į tolimą šalį nežinant, kokios tokios kelionės pasekmės gali būti.

5. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė grėsme būti nužudytai, nes jos tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) organizacijai, ir tuo, kad ją, išėjusią iš namų, sustabdydavo ir nuolat apie tą organizaciją klausinėdavo.

7. Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nei iš pareiškėjos pasakojimo, nei iš kitos Migracijos departamento atlikto tyrimo metu surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima spręsti, kad pareiškėjai jos kilmės šalyje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

8. Atsakovo teigimu, kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėja nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remdamasis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjos kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), atsakovas konstatavo, kad pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos pasakojimas apie patiriamus grasinimus ir baimę savaime nelemia pabėgėlio statuso jai suteikimo, nes jos įvardijami persekiotojai – (duomenys neskelbtini) grupuotė nėra valstybinis subjektas. Pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybė jos nevykdo. Duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo ir kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinių“ priežasčių (jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), pareiškėja nepateikė.

10. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjos pasakojimas apie patirtą persekiojimą dėl to, kad tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) organizacijai, buvo abstraktus, nedetalus, nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais ir iš dalies prieštaraujantis kilmės valstybės informacijai, dėl šių priežasčių įvertintas kritiškai ir nelaikytas patikimu įrodymu. Pagal kilmės valstybės informaciją, nebuvo nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjos kilmės valstybėje yra vykdomi sistemingi (duomenys neskelbtini) šeimos narių persekiojimai, t. y., priešingai, nei teigiama skunde, kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjos pasakojimo apie grįžimo į kilmės valstybę atveju jai kylančias grėsmes.

11. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Aplinkybių visuma leido pareiškėjos veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjos atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta pačios pareiškėjos faktiniu sąmoningu elgesiu, t. y. konkrečiais duomenimis, o ne bendro pobūdžio spėjimais. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (ir prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Atsižvelgus į tai, atsakovo nuomone, tikėtina, jog pareiškėja vengdama grąžinimo gali pasislėpti. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

12. Migracijos departamentas nurodė, kad pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pažymėjo, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Pareiškėja legaliai atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdino jos elgesio kaip sąžiningo, nerodė, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtino pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies; pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip – uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Komisijos sprendimo dalį apimtimi, kuria Migracijos departamento Sprendimo 3 dalis dėl uždraudimo pareiškėjai penkerius metus atvykti į Lietuvą pripažinta pagrįsta, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo ir Komisijos sprendimo, priimto pareiškėjai pasinaudojus ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo sulaikyta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų kaip neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog jos tėvas buvo (duomenys neskelbtini) grupuotės narys ir visa šeima susidūrė su sunkumais, vyresnė sesuo buvo pagrobta, kankinama, o vėliau ir ji kankinama, seksualiai išnaudojama, viską vykdė (duomenys neskelbtini) kriminalinių tyrimų departamento pareigūnai. Savo šalies gynyba pasinaudoti negalėjo, todėl dėl seksualinio išnaudojimo išvyko iš šalies.

16. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 5 dalimi, 133 straipsnio 2 dalimi, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 105.4 papunkčiu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 5 punktu, Sprendimų dėl prieglobsčio prašytojų įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir išvykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Grąžinimo tvarkos aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429, 49 ir 57 punktais, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu ir SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Sprendimu nusprendė pareiškėjai nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų, pagal kurias: 1) asmuo turi būti už savo kilmės valstybės ribų; 2) asmuo turi visiškai pagrįstai bijoti persekiojimo; 3) persekiojimas turi būti grindžiamas bent viena iš penkių priežasčių: rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais; 4) asmuo negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo. Teismas pažymėjo, jog tam, kad asmeniui būtų suteiktas pabėgėlio statusas, turi būti nustatytos visos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, nepakanka įvykdyti tik kelias iš jų.

18. Teismas, įvertinęs pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. spalio 1 d. apklausų metų duotus paaiškinimus, konstatavo, jog pareiškėjos pasakojimas dėl grėsmės grindžiamas abstraktaus, bendro pobūdžio aplinkybėmis ir bendro pobūdžio informacija, kuri nepagrindžia realios grėsmės pareiškėjai. Pareiškėja teigė, jog jos tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) organizacijai ir nuo 1997 metų ateidavo kareiviai, apklausdavo tėvą, išsivesdavo apklausoms, sumušdavo. 2015 metais tėvui buvo padaryta širdies operacija, jis gydėsi namuose ir nuo to laiko nebuvo daug problemų. Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės neprieštarauja Migracijos departamento surinktai informacijai, jog nuo 1983 m. iki 2009 m. (duomenys neskelbtini) vyko aktyvus karas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vadovaujamos (duomenys neskelbtini) vyriausybės. Pasibaigus karui (duomenys neskelbtini) buvo areštuoti, teisiami, jiems skirta programa, kuria siekiama juos grąžinti į visuomenę. Iki 2015 m. informacija apie (duomenys neskelbtini) šeimos narių persekiojimą buvo plačiai aptariama žiniasklaidoje, nevyriausybinių organizacijų, tačiau šiuo metu informacijos apie sisteminį netinkamą elgesį prieš (duomenys neskelbtini) šeimos narius nerandama. Po 2015 m., kai buvo išrinkta nauja prezidento M. S. vyriausybė, situacija (duomenys neskelbtini) apibūdinama kaip pagerėjusi, kai žmonės apskritai nejaučia jokios vyriausybės ar saugumo pajėgų grėsmės. Minėti faktai, teismo vertinimu, nepagrindė pareiškėjai kilmės valstybėje kylančios konkrečios grėsmės.

19. Pareiškėja taip pat nurodė, jog, jos seseriai nuo 2017 metų pradėjus eiti į darbą, buvo incidentas, kuomet ją sustabdė vidury kelio iš jos atėmė tapatybės kortelę. Po kelių dienų pareikalavo, kad už kortelę sumokėtų pinigus, o kai sesuo nuvežė pinigus, ją sumušė, kankino ir apkaltino, kad ji padeda (duomenys neskelbtini) grupuotei. Kai pati pareiškėja 2019 metais pradėjo dirbti kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“, tas pats atsitiko ir pareiškėjai. Nurodė, kad ji 2019 m. liepos mėnesį ėjo su seserimi atsiimti kortelės, kuri patvirtina, kad gali laikyti vidurinio mokslo baigimo egzaminus. Grįžtant ją su seserimi sustabdė asmenys, priklausantys (duomenys neskelbtini) organizacijai, kuri yra tarsi tyrėjai, aiškinasi dalykus, seka žmones, klausinėjo, ko čia vaikšto, atėmė egzaminų kortelę. Kai pasakė, kad be šių dokumentų negalės laikyti egzamino, tie asmenys nurodė, kad ateitų atsiimti dokumentus. Kadangi panaši buvo sesers situacija, pareiškėja nėjo pasiimti dokumentų, nes bijojo būti sumušta. Šiame darbe dirbo iki 2021 metų kovo mėnesio. Kol dirbo, buvo sustabdyta ir klausinėjama apie (duomenys neskelbtini) tris kartus. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos pasakojimas nekonkretus ir nedetalus, nurodomos aplinkybės neaiškios, nekonkrečios ir prieštaringos. Pareiškėja nenurodė konkrečių datų, kada ji buvo sustabdyta, jos buvo klausinėjama, kada iš jos buvo atimtas dokumentas. Pareiškėja apklausos metu iš jos atimtą dokumentą įvardijo kaip „kažkokią kortelę, kažkokį dokumentą studijoms“, tik atsakydama į patikslinančius klausimus nurodo, jog tai „leidimas laikyti egzaminus – kažkoks dokumentas“, ir paaiškino, jog tai leidimas laikyti vidurinės mokyklos baigimo egzaminą. Iš 2021 m. spalio 10 d. atliktos apklausos transkripcijos buvo matyti, kad pareiškėja nurodė, jog dirbti pradėjo 2019 m. liepos 10 d., o po mėnesio gavo žinią, kad turi pasiimti kažkokį dokumentą studijoms. Tačiau taip pat nurodė, jog kortelės ėjo pasiimti 2019 metų liepos mėnesį (daryta išvada, jog ne po mėnesio), o egzaminas turėjo būti rugpjūčio mėnesį.

20. Teismas pažymėjo, jog pirminės apklausos, atliktos 2021 m. rugpjūčio 11 d., metu pareiškėja nurodė, jog buvo kankinama ir seksualiai išnaudojama, viską vykdė (duomenys neskelbtini)kriminalinių tyrimų departamento pareigūnai. Šios pareiškėjos pirminės apklausos metu nurodytos aplinkybės prieštarauja 2021 m. spalio 10 d. apklausoje pareiškėjos nurodytoms aplinkybėms, kadangi pareiškėja minėtos apklausos metu nenurodo faktų apie jos kankinimą ir seksualinį išnaudojimą.

21. Iš Migracijos departamento surinktos pareiškėjos kilmės šalies informacijos taip pat buvo matyti, kad po 2019 m. (duomenys neskelbtini) išpuolio, kai prie bažnyčios susisprogdino (duomenys neskelbtini) savižudžiai ir žuvo apie 300 žmonių, (duomenys neskelbtini) buvo įvesta nepaprastoji padėtis, padaugėjo sulaikymų už policijos kritikavimą internetinėje erdvėje, buvo puldinėjami žurnalistai už neįtinkančius reportažus. (duomenys neskelbtini), ypač (duomenys neskelbtini) provincijoje, ir toliau susidūrė su priekabiavimu ir įkyriu stebėjimu. Žmogaus teisių aktyvistai ir pilietinės visuomenės nariai, ypač šalies šiaurėje ir rytuose, buvo vis labiau stebimi ir persekiojami. Tačiau byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėja užsiima politine veikla, be to, pareiškėja nepateikė jokių faktų, jog jai asmeniškai tiesiogiai buvo grasinama, o ne tik klausinėjama apie (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog dėl galimai vykdomų persekiojimų pareiškėja kilmės šalyje į teisėsaugos įstaigas nesikreipė. Atsakovo surinkta pareiškėjos šalies kilmės informacija taip pat nepatvirtino pareiškėjos skundo teiginių apie (duomenys neskelbtini) vykstantį (duomenys neskelbtini) etninės grupės genocidą.

22. Teismas įvertinęs pareiškėjos pasakojimą nurodė, kad nėra duomenų pagrįstai grėsmei dėl jos persekiojimo ar nesaugumo konstatuoti kilmės šalyje. Pagal į bylą pateiktą Migracijos departamento surinktą valstybės kilmės informaciją pareiškėjos pasakojimo kontekste teismas darė išvadą, jog ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas, nes nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjai gresia realus persekiojimas (Įstatymo 86 str. 1 d.).

23. Nagrinėjamu atveju teismas darė išvadą, kad taip pat nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėja grindė tais pačiais argumentais kaip ir prašymą suteikti pabėgėlio statusą. Pareiškėjos pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis ir nėra priežasčių pareiškėjai taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatas. Iš byloje esančių duomenų nebuvo nustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas, arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Atsižvelgus į tai, teismo įsitikinimu, pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

24. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjos kilmės šalyje, jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgęs į tai, teismas įvertino, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėja neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

25. Teismas pažymėjo, kad nesutinka su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Teismas įvertino, kad Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl nurodytam tikslui pasiekti (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Nagrinėjamu atveju dėl pareiškėjos nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

26. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl, atsižvelgiant į tai, Sprendimo dalis pakeista, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai Komisijos sprendimas apimtimi, kuria Sprendimo 3 dalis dėl uždraudimo pareiškėjai penkerius metus atvykti į Lietuvą pripažinta pagrįsta, pakeista, nustatant, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 27. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos T. N., prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-1814-422/2022, kuriuo pareiškėja prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu).

28. Pareiškėja prašyme nurodo, kad gavo papildomų įrodymų apie tai, jog jos tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) organizacijai – gavo nuotrauką, kurioje jis matyti su kitais grupuotės nariais. Pareiškėja apie papildomų įrodymų egzistavimą sužinojo 2022 m. gegužės 25 d., kai jai buvo atsiųsti Affidavit ir nuotrauka, kurioje matyti jos tėvas su (duomenys neskelbtini) grupuotės nariais, taip pat dokumento kopija. Pareiškėja kartu su prašymu teismui pateikia anglų kalba surašytą dokumentą (Affidavit) – (duomenys neskelbtini) pilietės N. L. surašytą dokumentą apie aplinkybes, susijusias su grėsmėmis, atsiradusiomis pareiškėjai jos kilmės valstybėje. Taip pat pateikė nuotrauką, kurioje matyti pareiškėjos tėvas kartu su nurodytos grupuotės nariais (jis pažymėtas raudonu žymeniu) ir jo asmens dokumentas patvirtinantis, kad tai tas pats asmuo. Pareiškėja nurodo žinojusi, kad jos tėvas priklausė nurodytai grupuotei, tačiau neturėjo tai patvirtinančio įrodymo.

29. Pareiškėja teigia, kad jos judėjimo laisvė ir galimybė susisiekti su artimaisiais yra apribota, turi ribotas galimybes rinkti įrodymus, tam, kad pateikti Lietuvos Respublikos institucijoms ir teismams, tačiau mano, kad yra pakankamas pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, peržiūrėti jos bylą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagal Įstatymo nuostatas. Pareiškėjos manymu, jos turimi įrodymai sudaro pakankamą tam pagrindą.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nesutinka su pareiškėjos prašymu dėl proceso atnaujinimo.

31. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja pateikė trečiojo asmens paaiškinimus, kurie iš esmės atkartoja pareiškėjos nurodytą pasakojimą, todėl vertintini ne kaip savarankiškas įrodymas ar kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, bet kaip iš pareiškėjos žodžių surašytas raštas. Be to, pareiškėja pateikė dokumentus, kad tėvas priklausė (duomenys neskelbtini) grupuotei, tačiau Migracijos departamentas ir neginčijo, kad pareiškėjos tėvas nepriklauso šiai grupuotei. Taigi, iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, Migracijos departamentui nesuprantama, kokios yra tos naujos aplinkybės, kurias ji sužinojo po teismo sprendimo priėmimo. Pastebi tai, kad ir kilmės valstybės informacija yra analogiška pareiškėjos pateiktame skunde teismui, kuri yra apie 2009 m. vykusius įvykius. Pažymi, kad pagal Migracijos departamento turimą kilmės valstybės informaciją, nebuvo nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjos kilmės valstybėje yra vykdomi sistemingi (duomenys neskelbtini) šeimos narių persekiojimai, t. y., priešingai, nei teigiama prašyme dėl proceso atnaujinimo, kilmės valstybės informacija nepatvirtina pareiškėjos pasakojimo apie grįžimo į kilmės valstybę atveju jai kylančias grėsmes. To paties nepatvirtina ir pareiškėjos pateiktas trečiojo asmens paaiškinimas bei tėvo dokumentai, kad jis priklausė (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento vertinimu, Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas bei atsižvelgiant į aktualią teismo suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

33. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.

34. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 8564/02).

35. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

36. Esminėmis bylos aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie kurias pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; ir 4) kurios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-140/2011; 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P44-143/2015; 2017 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-12-502/2017).

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje administracinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą, t. y. sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą; teismas, vertindamas prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje administracinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado ir ar jos nebuvo žinomos pareiškėjui bei teismui, nagrinėjusiam bylą; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje; tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui; tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-6-520/2018).

38. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad svarbu nustatyti, jog aplinkybė ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu bylos šaliai, kuri remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-187/2010). Tokiais atvejais turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63–52/2011).

39. Pareiškėja kaip aplinkybę, atitinkančią ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą, nurodo naujai gautus dokumentus: nuotrauką, kurioje, kaip nurodo pareiškėja, matyti jos tėvas su kitais (duomenys neskelbtini) organizacijos grupuotės nariais, asmens dokumentą, kuris pareiškėjos teigimu, yra jos tėvo ir anglų kalba (duomenys neskelbtini) pilietės N. L. surašytą dokumentą apie aplinkybes, susijusias su grėsmėmis, atsiradusiomis pareiškėjai jos kilmės valstybėje. Pareiškėja pažymėjo, kad dokumentus gavo 2022 gegužės 25 d.

40. Nors pareiškėja kartu su prašymu atnaujinti procesą pateikė įrodymus, kurie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant teisme, tačiau vien tai nereiškia, jog patvirtinta naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausų metu duotuose paaiškinimuose, taip pat Migracijos departamentui bei Regionų apygardos administraciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta apie jos tėvo priklausymą (duomenys neskelbtini) organizacijai, be to, buvo išdėstytos aplinkybės susijusios su pareiškėjos galimu persekiojimu bei galimomis grėsmėmis, kilsiančiomis grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pirmosios instancijos teismo šioje administracinėje byloje priimtame galutiniame procesiniame sprendime buvo išsamiai įvertinti pareiškėjos argumentai dėl galimai kylančios grėsmes kilmės šalyje bei detaliai išanalizuota ir įvertinta kilmės valstybės informacija, kuri pakartotinai nurodoma prašyme dėl proceso atnaujinimo, t y. iš esmės šioje byloje teismo priimtame galutiniame procesiniame sprendime buvo vertintos ir tos aplinkybės, kurios pareiškėjos prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomos, kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės.

42. Atsižvelgiant į pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes, akcentuotina, kad administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir teisinių aplinkybių ir (ar) įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui. Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenustato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės, dar kartą ištirti byloje esantys įrodymai, kuriuos ištyrė ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Proceso atnaujinimas nėra dar viena bylos nagrinėjimo iš esmės stadija, o šio instituto paskirtis – tik ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje išvardytų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas.

43. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-1814-422/2022 (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. N. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-1814-422/2022 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eI3-1814-422/2022 pagal pareiškėjos T. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė