90e0eced-c7c8-4082-98fd-7cd18ff20d75 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-246-577/2012Teisminio proceso Nr. 2-44-00498-2009-5Procesinio sprendimo kategorija: 44.; 44.2.; 44.2.4.;44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.5.;44.5.2; 44.5.2.8.; 44.5.2.11.;121.14.; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. gegužės 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Å irvintų rajono savivaldybės apeliacinį skundÄ dėl Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R.

M. ieÅ¡kinį atsakovams Å irvintų rajono savivaldybei, O. A. ir Nacionalinei žemės Å«kio tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos, tretiesiems asmenims UAB „Širvintų tiekimas“, UAB „KaÅ¡tanėliai“, UAB „Širvintų agroservisas“, Lietuvos Vyriausybei dėl laidojimo iÅ¡laidų ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,        n u s t a t ė : IeÅ¡kovė kreipdamasi į teismÄ su ieÅ¡kiniu nurodė, kad 2008-09-08 Å irvintose senų valymo įrenginių rezervuare žuvo jos mažametis sÅ«nus L.

M., gimęs 2002-08-27. Dėl sÅ«naus mirties aplinkybių nustatymo buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, kuris Å irvintų rajono prokuratÅ«ros 2009-03-31 nutarimu buvo nutrauktas dėl to, kad jos sÅ«naus mirties kaltininkas V. A., gimęs 1998-01-16, nėra sulaukęs amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Baudžiamojoje byloje ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ yra konstatuota, kad jos sÅ«naus mirtis įvyko dėl neatsargių V. A. veiksmų, dėl kurių, pastarajam muÅ¡ant jos sÅ«nų, Å¡is įkrito į neuždengtÄ 3,47 m gylio vandens rezervuarÄ ir mirtinai susižalojo.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ V. A. veiksmai yra įvertinti neatsargiais, atimant gyvybę jos sÅ«nui. Nutarime taip pat konstatuota, kad rezervuaras, kuriame žuvo jos sÅ«nus, buvo netinkamai aptvertas, dėl ko vaikai turėjo galimybę tvorÄ perÅ¡okti; tvoros su tarpais, pro kuriuos vaikai galėjo pralįsti; rezervuaras neuždengtas, nes tarp plokščių yra tarpai, pro vienÄ kurių jos sÅ«nus ir įkrito į duobę. Ikiteisminis tyrimas nustatė, kad valymo įrengimai ir juose esantis vandens rezervuaras nei vienai įmonei nepriklauso ir yra valstybinio žemės fondo žemėje.

Baudžiamojoje byloje yra savivaldybės informacija, kad neturi duomenų apie valymo įrengimų savininkus ir jie niekam įstatymo nustatyta tvarka neperduoti. Dėl sÅ«naus žūties ji patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Turtinė žala tai iÅ¡laidos, kurias ji turėjo dėl sÅ«naus laidotuvių ir kapo tvarkymo. Neturtinė žala – tai jos patirtas skausmas ir įvairÅ«s nepatogumai, kurių ji patyrė dėl sÅ«naus žūties. Atsakovė O. A. nurodė, kad ji supranta ieÅ¡kovės sielvartÄ ir jÄ užjaučia.

Ji pati yra sukrėsta, kad prie ieÅ¡kovės sÅ«naus žūties prisidėjo ir jos sÅ«nus, tačiau jos materialinė padėtis yra labai sunki, ji yra neįgali ir tokios žalos, kokios praÅ¡o atlyginti ieÅ¡kovė, ji niekada negalės atlyginti jau vien todėl, kad ji neturi iÅ¡ ko tai padaryti. Prašė ieÅ¡kinio jos atžvilgiu netenkinti.Atsakovas Å irvintų rajono savivaldybė prašė ieÅ¡kinį atmesti.Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas, atstovaudamas valstybei, taip pat ir trečiajam asmeniui,prašė ieÅ¡kinį atmesti.Trečiasis asmuo UAB „KaÅ¡tanėliai“ nurodė, kad minėtas valymo įrenginys buvo statomas tarybinės santvarkos metais tuometinės Å irvintų valstybinės remonto ir techninio aptarnavimo įmonės, kuri buvo privatizuota ir tapo UAB „Širvintų tiekimas“, UAB „KaÅ¡tonėliai“, UAB „Širvintų agroservisas“ ir UAB „Širvintų autotransportas“, tačiau Å¡is įrenginys nebuvo įtrauktas į Å¡ių įmonių privatizavimo programÄ ir įstatymo nustatyta tvarka perduotas joms nebuvo.Trečiojo asmens UAB „Širvintų agroserviso“ atstovas nurodė, kad jiems, privatizavus įmonę, atiteko turtas, neturintis jokio ryÅ¡io su minėtu valymo įrenginiu, o nuo 2003 m. lapkričio 6 d. jokių gamybinių pastatų ir įrenginių neturi.

Turtas yra iÅ¡parduotas. Å irvintų rajono apylinkės teismas 2011-05-24 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ Å irvintų rajono savivaldybės R. M. atlyginti 5961 litÄ laidojimo iÅ¡laidų ir 17 000 litų neturtinei žalai atlyginti; priteisė iÅ¡ O. A. R. M. 1000 litų laidojimo iÅ¡laidų ir 3000 litų neturtinei žalai atlyginti, Nacionalinės žemės Å«kio tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos atžvilgiu ieÅ¡kinį atmetė.Atsakovė Å irvintų rajono savivaldybė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad rezervuaras uždengtas gelžbetoninėmis plokÅ¡tėmis su tarpais, aptvertas metaline tvora. Vandens rezervuaro sienų pamatai yra virÅ¡ žemės 30 cm aukÅ¡tyje, virÅ¡ pamatų yra 95 cm aukščio metalinė tvora, suvirinta iÅ¡ armatÅ«ros strypų, tarpai tarp strypų yra 18 cm., tvoroje esantys metaliniai varteliai užrakinti. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos akivaizdu, kad rezervuaras yra tinkamai aptvertas, bendras tvoros aukÅ¡tis yra 125 cm nuo žemės ir be tam tikslui nukreiptų valios pastangų į rezervuarÄ patekti neįmanoma.

IÅ¡ byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad L. M. žūties tiesioginė priežastis yra V. A. neatsargÅ«s veiksmai bei ieÅ¡kovės netinkama vaiko priežiÅ«ra jį iÅ¡leidžiant žaisti į gamybos įmonių teritorijÄ . Å irvintų rajono savivaldybė buvo pareiÅ¡kusi, kad nėra tinkamas atsakovas Å¡ioje byloje. Žemė po Å¡iuo valymo įrenginių rezervuaru yra valstybinė. Pažymi, kad Å¡is vandens valymo įrenginių rezervuaras neįeina į turtÄ , kuris perduodamas savivaldybių nuosavybėn, todėl negalėjo bÅ«ti perduotas, atitinkamai savivaldybė neturi pareigos prižiÅ«rėti Å¡io turto, nes jis neskirtas savivaldybės funkcijoms įgyvendinti.

BÅ«tent nukentėjusio asmens – ieÅ¡kovės didelis neatsargumas lėmė žalos atsiradimÄ . Be to, byloje neįrodyta, kad statinys turėjo trÅ«kumų, nes jis buvo aptvertas ir netyčia į jį patekti nebuvo įmanoma. Å irvintų rajono savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, atitinkamai nėra ir kaltės bei priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų ir žalos, todėl civilinė atsakomybė negali atsirasti. Teismas sprendime nurodo Å irvintų rajono valdybos 1992-01-14 sprendimÄ Nr. 19, kuriuo Å irvintų rajono valstybinė remonto ir techninio aptarnavimo įmonė buvo reorganizuota į smulkesnes savarankiÅ¡kas valstybines įmones.

Tačiau teismas visiÅ¡kai neatkreipia dėmesio į tai, kad Å¡ios įmonės vėliau buvo privatizuotos ir palaipsniui tapo aukščiau minėtomis uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, įtrauktomis byloje trečiaisiais asmenimis. Apeliantė daro iÅ¡vadÄ , kad Å irvintų rajono savivaldybė nėra atsakinga už neva netinkamai įvykdytas privatizavimo procedÅ«ras bei neturėjo pagrindo manyti, kad tam tikra dalis valstybinio turto galėjo likti neprivatizuota. Juo labiau, kad teritorija, kurioje yra vandens valymo rezervuaras, yra aptverta ir įeina į vientisÄ kompleksÄ , apimantį visas Å¡iuo metu buvusioje Å irvintų rajono valstybinės remonto ir techninio aptarnavimo įmonės teritorijoje egzistuojančias bendroves.

Detalusis planas, kurį nurodo teismas savo sprendime, patvirtintas Å irvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-01-18 įsakymu, praėjus beveik pusantrų metų po nelaimingo atsitikimo, akcinėms bendrovėms iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ privatizuoti žemę po jų valdomais pastatais, ir jau tuomet nebeatsirado nei vienos iÅ¡ Kalnalaukio g. 10, Å irvintose, teritorijoje esančių įmonių, kuri pareikÅ¡tų, kad tas vandens rezervuaras priklauso jai. Kadangi dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų Å irvintų rajono savivaldybė nėra atsakinga už žalÄ , ieÅ¡kinys dalyje dėl žalos atlyginimo turėjo bÅ«ti atmestas ir laidojimo iÅ¡laidos iÅ¡ Å irvintų rajono savivaldybės nepriteisiamos.

Netgi esant atvejui, jei Å irvintų rajono savivaldybė bÅ«tų atsakinga už L. M. mirtį, toks iÅ¡laidų paskirstymas, kai iÅ¡ 6961 litų laidojimo iÅ¡laidų net 5961 Lt priteista iÅ¡ Å irvintų rajono savivaldybės, o tik 1000 Lt iÅ¡ atsakovės O. A., dėl kurios sÅ«naus neatsargių veiksmų ir žuvo ieÅ¡kovės sÅ«nus, yra neteisingas ir nesÄ Å¾iningas. Taip pat Å irvintų rajono savivaldybė neturi pagrindo atlyginti ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ , taip pat teismas privalėjo remtis aukščiau minėtomis LR Civilinio kodekso 6.282 straipsnio nuostatomis dėl ieÅ¡kovės kaltės, įtakojusios žalos atsiradimÄ , ir Å irvintų rajono savivaldybės atžvilgiu ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Å irvintų žemėtvarkos skyriaus, atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Atsakovas Nacionalinės Žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Å irvintų žemėtvarkos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, jog pirmos instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl praÅ¡o jį palikti nepakeistÄ . Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinių skundų argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes neatskleista bylos esmė. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. apie 19 val. mažamečiai L.

M., E. M., M. V. ir V. A. pro skylę tvoroje pateko į teritorijÄ , esančiÄ Kalnalaukio g. 10, Å irvintose, ir, pralindę pro grotuotÄ metalinę tvorÄ , kuria yra aptvertas senų valymo įrenginių vandens valymo rezervuaras, pradėjo žaisti – Å¡okinėti per tarpus nuo vienos gelžbetoninės plokÅ¡tės, dengiančios vandens rezervuarÄ , ant kitos plokÅ¡tės. Žaidimo metu, vaikams susipykus, V. A. pradėjo spardyti ant gelžbetonio plokÅ¡tės pargriuvusį L. M.. Pastarasis, stengdamasis iÅ¡vengti spyrių, pradėjo ridentis ir pro tarpÄ , esantį tarp dviejų gelžbetonio plokščių, atsitrenkęs į gelžbetonines pertvaras, įkrito į 3,47 metrų gylio rezervuarÄ , kuriame buvo vandens, ir jame paskendo.

Dėl mažamečio sÅ«naus L. M. žūties jo tėvai patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ . Pirmos instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakomybė atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ tenka atsakovams – Å irvintų rajono savivaldybei ir O. A.. Apeliantas su Å¡ia teismo iÅ¡vada nesutinka ir nurodo, kad dėl L. M. žūties kaltas V. A. ir ieÅ¡kovės netinkama vaiko priežiÅ«ra, bei pažymi, kad vandens valymo įrenginių rezervuaras nebuvo ir negalėjo bÅ«ti perduotas atitinkamai savivaldybei.

Pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo, kad tiesioginė L. M. žūties priežastis yra tinkamai neprižiūrėtas statinys, o V. A. veiksmai turėjo netiesioginės įtakos žalai atsirasti. Teismas nustatė, jog vandens valymo įrenginys, kuriame žuvo L. M., buvo statomas tarybinės santvarkos metais tuometinės Širvintų valstybinės remonto ir techninio aptarnavimo įmonės, o tai rodo, kad buvo sukurta valstybinė nuosavybė. Širvintų rajono savivaldybės 1992-01-14 sprendimu Nr. 19 valstybinė remonto ir techninio aptarnavimo įmonė buvo reorganizuota į keturias savarankiškas valstybines įmones – Širvintų valstybinę tiekimo įmonę, Širvintų valstybinę autotransporto įmonę, Širvintų valstybinę remonto ir techninio aptarnavimo įmonę ir Širvintų valstybinę įmonę „Agroservisas“, o privatizavus tapo UAB „Širvintų tiekimas“, UAB „Kaštanėliai“, UAB „Širvintų agroservisas“, UAB „Autotransporto įmonė“; taip išskaidydama valstybinę nuosavybę ir leisdama įsikurti atskiroms keturioms įmonėms, savivaldybė turėjo pasisakyti dėl naujų įmonių perimamų buvusios įmonės funkcijų apimties ir konkrečiai priskirti valymo įrenginius, tačiau to nepadarė ir valymo įrenginių patikėjimo teise valdyti nei vienai naujai susikūrusiai įmonei neperdavė.

Savivaldybės atsakomybę apylinkės teismas siejo su tuo, kad savivaldybė, reorganizuodama ir privatizuodama valstybinę remonto ir techninio aptarnavimo įmonę, darbÄ atliko ne visai tvarkingai ir įmonei turto neperdavė, taip pat nurodė, kad statinys buvo nepakankamai prižiÅ«rimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas).

Byloje nustatyta, kad žala ieÅ¡kovei padaryta dėl to, kad statinys - vandens valymo įrenginys buvo netinkamai prižiÅ«rėtas, vandens valymo įrenginys buvo netinkamai aptvertas, vaikai galėjo pralįsti pro tvoros tarpus arba jÄ perÅ¡okti, rezervuaras buvo neuždengtas, nes tarp plokščių yra plyÅ¡iai, pro vienÄ kurių ir įkrito ieÅ¡kovės sÅ«nus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ nagrinėjamoje byloje, be kita ko, tenka ir vandens valymo įrenginio savininkui ar valdytojui, tačiau mano, kad pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes neiÅ¡siaiÅ¡kino ir netyrė Å¡ioje byloje nustatytinų aplinkybių.Kaip minėta, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas).

Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ . Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį pastato ar statinio savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris vieÅ¡ame registre nurodytas kaip jo savininkas (valdytojas). Juo gali bÅ«ti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebÅ«tų įregistruotos vieÅ¡ame registre.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog vandens valymo įrenginys vieÅ¡ame registre neįregistruotas, todėl svarbu nustatyti, kas buvo Å¡io statinio savininkas (valdytojas) ir kas privalėjo rÅ«pintis tinkama jo priežiÅ«ra.Visų pirma pažymėtina, jog daiktinėje teisėje, atsižvelgiant į daikto galėjimÄ bÅ«ti savarankiÅ¡ku teisinių santykių objektu, skiriamos dvi daiktų rÅ«Å¡ys: pagrindiniai, t.y. daiktai, kurie turi savarankiÅ¡kÄ paskirtį ir gali bÅ«ti savarankiÅ¡ki teisinių santykių objektai (CK 4.12 str.), ir antraeiliai, t.y. daiktai, kurie susiję su pagrindiniais daiktais: tik su pagrindiniais egzistuojantys, pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 str. 1 d.).

Pagal CK 4.13 str. 2 d. antraeiliai daiktai pagal ryÅ¡io su pagrindiniu daiktu pobÅ«dį skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iÅ¡ pagrindinio daikto vaisius, produkcijÄ ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. Å irvintų valstybinės remonto ir techninio aptarnavimo įmonės privatizavimo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso 153 str., kuris numatė, kad priklausinį, tai yra daiktÄ , skirtÄ tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra Å«kine paskirtimi, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato kita.

Taigi, sprendžiant klausimÄ kam tenka atsakomybė už atsiradusiÄ Å¾alÄ , visų pirma byloje turėjo bÅ«ti nustatyta, ar vandens valymo įrenginys, kuriame žuvo L. M., yra pagrindinis objektas, ar visgi kito objekto priklausinys, ir jeigu taip, tai kam (kuriai iÅ¡ keturių Å irvintų valstybinės remonto ir techninio aptarnavimo įmonę privatizavusių įmonių, o vėliau kitiems asmenims) jis buvo parduotas (ar perduotas). Tuo tarpu pirmos instancijos teismas konstatavo, jog savivaldybė nei valstybinės įmonės reorganizavimo, nei privatizavimo metu įrenginio neperdavė; pirmos instancijos teismas aukščiau nurodytų aplinkybių nenustatinėjo, teismo sprendime dėl jų nepasisakė; teismas nesiaiÅ¡kino, kokia Å¡io vandens valymo įrenginio funkcinė paskirtis, kokiems tikslams jis buvo pastatytas, ir t.t..

Vien ta aplinkybė, kad pastaruoju metu vandens valymo įrenginys niekieno nenaudojamas, nebuvo inventorizuotas ir įregistruotas, neiÅ¡siaiÅ¡kinus aukščiau paminėtų aplinkybių, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad jis nebuvo perduotas. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad pirmos instancijos teismas, pasisakydamas dėl žalos atlyginimo pagrindo, nepagrįstai taikė CK 6.284 str. 1 d. bei padaręs iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas taikyti dalinę atsakomybę, nenustatė jos dalių. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nenustačius asmens, kuris nelaimingo atsitikimo metu buvo atsakingas už vandens valymo įrenginio priežiÅ«rÄ , buvo pažeistos materialiosios bei proceso teisės normos, ir Å¡is pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.

Jeigu nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo paaiÅ¡kėtų, kad ieÅ¡kinio reikalavimas galėtų bÅ«ti nukreiptas dar kitiems, byloje nedalyvaujantiems, asmenims, tai teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymu galėtų patraukti tuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Tai galėtų padaryti tik pirmosios instancijos teismas. Esant nurodytam, apylinkės teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimÄ panaikinti, bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Kolegijos pirmininkė                                                                       Jadvyga Mardosevič                          Teisėjai                                                                                    Loreta Lipnickienė                                                                       Henrichas Jaglinskis