90e00554-fe63-494d-a2b0-3dbc66285bcc · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-78-555/2019 Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00096-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.3; 2.4.2.5; 2.4.2.13; 3.1.7.4; 3.3.1.18.2 (S) Kauno apygardos teismas S P R E N D I M A s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei, dalyvaujant ieškovų Druskininkų savivaldybės ir Druskininkų savivaldybės administracijos atstovams D.

R., advokatui J. Č., atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei L. M., teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2075-418/2018 pagal ieÅ¡kovių Druskininkų savivaldybės ir Druskininkų savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovės Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų savivaldybės administracija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. sausio 12 d. PrivalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti pažeidimus (Nr. PN-20-(15.29) ir priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovių naudai visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovės nurodė, kad 2014 m. gruodžio 30 d. Druskininkų miesto apylinkės teismas priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014, kuriuo nusprendė pripažinti beÅ¡eimininkiu turtu ir perduoti Druskininkų savivaldybės nuosavybėn statinį – tvorÄ (metalinio tinklo, 1,50 m aukščio ir 105,50 m ilgio), kurios 7,93 m dalis yra ant ribos žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 10,60 metrų dalis yra ant ribos žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir valstybei priklausančio nesuformuoto žemės sklypo, 66,25 metrų dalis yra valstybės žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį valdo Druskininkų savivaldybės administracija panaudos teise, 20,72 m dalis yra žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 16 d. buvo gautas Inspekcijos 2018 m. sausio 12 d.

Privalomasis nurodymas Nr. PN-20-(15.29) paÅ¡alinti pažeidimus, kuriame nurodoma: „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas atliko tyrimÄ dėl tvoros statybos teisėtumo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡alia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Atliekant tyrimÄ buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyrių (toliau – NŽT), kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinį, pateikti informacijÄ , ar iÅ¡duotas sutikimas Å¡ios tvoros statybai.

Gavus NŽT atsakymus nustatyta, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, neiÅ¡davusi sutikimo, susitarimo tvoros statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos taÅ¡kais (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 66,25 m (pagal NŽT 2017 m. balandžio 20 d. atliktus matavimus su pateiktu brėžiniu). Tuo pažeidžiama statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 devinto skirsnio 50 dalies reikalavimas, kad statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ , susitarimÄ , t. y. tvora pastatyta (stovi) neteisėtai.

Nurodau nugriauti taÅ¡kuose (duomenys neskelbtini) tvorÄ (duomenys neskelbtini) arba pateikti privalomÄ NŽT sutikimÄ , susitarimÄ â€œ. Druskininkų savivaldybė neatliko statybos darbų (nedalyvavo jokiuose statybos teisiniuose santykiuose), o nuosavybės teisę į ginčo tvorÄ Ä¯gijo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014 pagrindu. Teismo sprendimu beÅ¡eimininkiais pripažintų nekilnojamųjų daiktų teisėtumo kontrolė nepatenka į statybos valstybinės priežiÅ«ros apimtį.

Atliktas patikrinimas ir Privalomasis nurodymas neatitinka Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų statybos valstybinės priežiūros veiksmų. Privalomas nurodymas grindžiamas Priežiūros įstatymo 11 straipsniu ir tariamu NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinio teisių pažeidimu. NŽT niekada nereiškė Druskininkų savivaldybei pretenzijų dėl žemės naudojimo, o priešingai – sutiko su pareiškimu dėl turto pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo Druskininkų savivaldybei.

Druskininkų savivaldybė žemę naudoja 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7 (toliau – Panaudos sutartis) pagrindu. Panaudos sutartis numato panaudos gavėjo teisę statyti statinius, jeigu tokia statyba [..] neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. 2014 m. balandžio 10 d. tarp panaudos Å¡alių sudarytu susitarimu buvo pakeistas Panaudos sutarties 4 punktas ir iÅ¡dėstytas taip: „Perduotame neatlygintinai naudotis žemės sklype esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimosi sÄ lygos, nauju pastatų, statinių statybos kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sÄ lygos taip pat pastatų ir (ar) įrenginių naudojimo sÄ lygos pasibaigus žemės sklypo panaudos terminui – žemės sklype statyti naujus statinius arba įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tokia statyba arba rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui“.

NŽT yra daug kartų iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimus ir valiÄ (sutikimų ir susitarimų forma), kuriais sutinka su Privalomajame nurodyme nurodyta tvora, įvairių pavedimų ir skundų pagrindu ne kartÄ tikrino, ar tvora nepažeidžia vieÅ¡ojo intereso ir vieÅ¡ojo intereso pažeidimų nenustatė. Privalomame nurodyme iÅ¡dėstytas reikalavimas pateikti papildomus (naujus) dokumentus yra perteklinis bei prieÅ¡tarauja gero vieÅ¡o administravimo principui bei teisinės valstybės principo turinį sudarantiems principams.

3. Atsakovė Inspekcija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 2D-15506-(15.17) ir 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 2D-16467-(15.17) paprašė NŽT Druskininkų skyriaus tarnybinės pagalbos dėl tvoros, įrengtos valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), šalia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) naujai suformuoti žemės sklypai, kurie ankstesniuose patikrinimuose buvo laisva valstybinė žemė), (duomenys neskelbtini).

NŽT Druskininkų skyrius 2017 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tu Nr. 50SD-1796-(14.50.125E) ir 2017 m. lapkričio 30 d. raÅ¡tu Nr. 50SD-1825-(14.50.125E) pateikė paaiÅ¡kinimus, kad nėra iÅ¡davusi sutikimo statyti tvorÄ , pažymėtÄ taÅ¡kais (duomenys neskelbtini) (pagal NŽT 2017 m. balandžio 20 d. atliktus matavimus su pateiktu brėžiniu), kurios ilgis 66,25 m, kuri yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuri priskiriama nesudėtingiems statiniams nurodytiems Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 ir 2 lentelėse (naujas STR – Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017).

Taip pat pažymėjo, kad „Nacionalinė žemės tarnyba iÅ¡duoda sutikimus statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje žemės sklypai nesuformuoti. NŽT Druskininkų skyriaus sutikimų, kad gali stovėti esantys statiniai, neiÅ¡duoda“. Inspekcija 2018 m. sausio 12 d. surašė PrivalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. PN-20-(15.29). Valstybinėje žemėje, statant I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamÄ statinį, nors ir neprivaloma gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ (tokį, kaip apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje), tačiau privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ , susitarimÄ (statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 50 punktas).

Druskininkų savivaldybės administracija nepateikė valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sutikimo ar susitarimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyrius raÅ¡tais taip pat patvirtino, kad nėra iÅ¡davusi sutikimo. Valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisę į beÅ¡eimininkį daiktÄ Ä¯gyja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento. Nagrinėjamu atveju sprendimas, kuriuo Druskininkų miesto apylinkės teismas pripažino beÅ¡eimininkiu turtu ir perdavė Druskininkų savivaldybės nuosavybėn statinį – tvorÄ , įsiteisėjo 2015 m. sausio 30 d., todėl Druskininkų savivaldybės administracija, 2015 m. sausio 30 d.

įgijusi tvorÄ , įgijo ir visas teises ir pareigas, susijusias su įgytu turtu (tvora). Atsakovė teigė, kad ji teisėtai ir pagrįstai 2018 m. sausio 12 d. surašė tvoros savininkei – Druskininkų savivaldybės administracijai, nurodymÄ .

4. Trečiasis asmuo NŽT su ieÅ¡kovių ieÅ¡kiniu sutiko. Nurodė, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei perduotas neatlygintinai naudotis Druskininkų savivaldybės administracijai pagal 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7. Pagal Panaudos sutarties pakeisto 4 punkto nuostatas, Druskininkų savivaldybės administracija turėjo teisę statyti naujus statinius (įskaitant ir I grupės nesudėtingus statinius, kuriems nereikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas), jeigu tokia statyba arba rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, t. y.

Druskininkų savivaldybės bendrojo plano sprendiniams. Nacionalinė žemės tarnyba sutikimų, kad gali stovėti esantys suformuotoje valstybinėje žemėje statiniai – neišduoda. Be to, NŽT nuolat atlieka patikrinimus dėl esančios tvoros valstybinėje žemėje ir pažeidimų nenustatė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: panaikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 12 d.

PrivalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. PN-20-(15.29). IÅ¡ atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kovės Druskininkų savivaldybės administracijos naudai priteisė 1 105,03 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybės naudai 75,00 Eur žyminio mokesčio.

6. Teismas nurodė, jog tvoros dalis, kuriÄ atsakovė Privalomuoju nurodymu praÅ¡o nugriauti Druskininkų savivaldybės administracijÄ arba gauti NŽT raÅ¡ytinį sutikimÄ (susitarimÄ ), jog tvora stovėtų valstybinėje žemėje, 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014, buvo pripažinta kaip beÅ¡eimininkis turtas ir perduotas Druskininkų savivaldybės nuosavybėn. Sprendime nurodyta, kad NŽT kaip valstybinės žemės patikėtinis su pareiÅ¡kimu dėl tvoros pripažinimo beÅ¡eimininkiu daiktu sutiko, aplinkybės, kad tvora buvo valstybinėje žemėje NŽT buvo žinomos.

Teismas taip pat nurodė, kad Å¡ias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktas NŽT atsiliepimas civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014 bei kiti byloje esantys įrodymai. Be to, teismo sprendimo priėmimo metu dėl statinių statybos valstybinėje žemėje ieÅ¡kovė Druskininkų savivaldybė ir NŽT buvo susitarusios dar ir 2014 m. balandžio 10 d. susitarimu Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.7)-6. Kadangi ginčo tvora kaip teisėtas statinys buvo perduotas Druskininkų savivaldybės nuosavybėn, todėl teismas sprendė, kad atsakovės Privalomasis nurodymas reikalauti paÅ¡alinti galimai statant tvorÄ nustatytus pažeidimus, praėjus keturiems metams po teismo sprendimo priėmimo negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

7. Kadangi byloje nėra duomenų, kad ginčo tvora ar žemės sklypas patikėjimo teise ar kokiu nors kitu pagrindu bÅ«tų perduota naudoti, disponuoti ar valdyti Druskininkų savivaldybės administracijai, todėl teismas vertino, jog Privalomasis nurodymas negali bÅ«ti pripažintas kaip teisėtas, nes nėra suraÅ¡ytas tinkamam subjektui. Teismas sutiko su atsakove, kad savivaldybę ir savivaldybės administracijÄ sieja specifiniai santykiai, tačiau Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo (toliau – TPSVPÄ®) įstatymo 14 straipsnyje nėra numatyta iÅ¡imčių reikalauti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius su savininkais ar naudotojais susijusiais asmenims.

8. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog tvora esanti valstybinėje žemėje priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl statant tokį statinį statybos leidimas nereikalingas, tačiau privaloma gauti valstybinio žemės patikėtinio sutikimÄ (STR 1.05.01:2017, 50 punktas). Teismas taip pat pažymėjo, kad teisės aktų nuostatos, reguliuojančios statybas valstybinėje žemėje, įsakmiai nurodo, jog valstybinės žemės patikėtinis sutikimÄ statyti statinius gali iÅ¡duoti dar iki statybų pradžios, tačiau pabaigus statybas įstatymas neriboja NŽT galimybės duoti pritarimÄ (nepritarimÄ ) tokioms statyboms įteisinti.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad NŽT kaip valstybinis žemės patikėtinis neprieÅ¡tarauja dėl ieÅ¡kovei Druskininkų savivaldybei priklausančios tvoros valstybinėje žemėje ir ji turi NŽT pritarimÄ , todėl atsakovė turėdama ir žinodama tokiÄ NŽT pozicijÄ turėjo ir galėjo panaikinti priimtÄ PrivalomÄ jį nurodymÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentai: 1.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Druskininkų savivaldybės administracija tvoros statybai nepateikė valstybinės žemės patikėtinio – NŽT, sutikimo ar susitarimo, o NŽT Druskininkų skyrius 2017 m. lapkričio 17 d. raÅ¡tu Nr. 50SD-1796-(14.50.125E) ir 2017 m. lapkričio 30 d. raÅ¡tu Nr. 50SD-1825-(14.50.125E) taip pat patvirtino, kad nėra iÅ¡davusi sutikimo, todėl Inspekcija teisėtai ir pagrįstai 2018 m. sausio 12 d. surašė PrivalomÄ jį nurodymÄ .

Teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi NŽT atstovų pozicija šioje byloje bei jau išnagrinėtoje Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014, kurioje buvo sprendžiamas tvoros pripažinimo bešeimininkiu daiktu ir jos perdavimo Druskininkų savivaldybės nuosavybėn klausimas. 1.2. NŽT sutikimai dėl nesudėtingų statinių statybos nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kaip vienašaliai sandoriai, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Minėti sutikimai yra skelbiami vieÅ¡ai NŽT interneto svetainėje www.nzt.lt. Tačiau tokio sutikimo ginčo tvoros statybai NŽT nebuvo ir nėra iÅ¡davusi. IeÅ¡kovės nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žemės savininkas bÅ«tų sudaręs nurodytÄ sandorį dėl žemės suteikimo tvorai statyti, t. y. kad reikiamus įgaliojimus turintis subjektas iki tvoros statybos bÅ«tų aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ suteikti konkrečias apibrėžtas teises į valstybinę žemę tvorai statyti, įgyti nuosavybės teisę į pastatytÄ statinį.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai NŽT atstovo neprieÅ¡taravimÄ tvoros buvimui valstybinėje žemėje laikė žemės savininko sutikimu dėl naudojimosi žeme. 1.3. NŽT atstovė L. M., bylos nagrinėjimo metu iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimÄ su ieÅ¡kovių ieÅ¡kinio reikalavimais, virÅ¡ijo jai suteiktus įgaliojimus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad NŽT atstovė atskiro įgaliojimo sutikti su ieÅ¡kovių ieÅ¡kinio reikalavimais nagrinėtoje byloje nebuvo pateikusi. 1.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginÄÄ sprendė remdamasis jau po jo suraÅ¡ymo gautais NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. raÅ¡tu Nr. 50SD-713-(14.50.125E) ir NŽT 2018 m. gegužės 17 d. raÅ¡tu Nr. 1SD-1069-(3.1.) ir juose iÅ¡reikÅ¡ta NŽT nuomone dėl tvoros buvimo valstybinėje žemėje. Taip pat visiÅ¡kai nepagrįsta ir iÅ¡vada, kad Inspekcija, žinodama tokiÄ informacijÄ , turėjo ir galėjo panaikinti priimtÄ nurodymÄ . 1.5. NŽT sutikimų statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, iÅ¡davimo tvarka yra reglamentuota Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018  m. gegužės 16 d.

įsakymu Nr. 1P-238-(1.3 E.) patvirtintose Sutikimų statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklėse, kurių 2 priede yra patvirtinta sutikimo statyti nesudėtingus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, forma. Nors šios taisyklės buvo priimtos vėliau nei buvo surašytas Inspekcijos nurodymas, tačiau tai parodo, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinės, valia dėl statinių statybos valstybinėje žemėje turi būti aiškiai išreikšta teisės aktų nustatyta forma – arba sutartyje, kai žemės sklypas yra suformuotas, arba nustatytos formos sutikimu, kai valstybinė žemė yra nesuformuota. 1.6.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutartimi Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7 ir 2014 m. balandžio 10 d. susitarimu Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7, kuriomis buvo susitarta dėl statinių statybos valstybinės žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas neatsižvelgė į tai, kad ši sutartis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016, buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Nors 2014 m. balandžio 10 d. susitarimas Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 ir nebuvo panaikintas, iÅ¡ esmės jis taip pat yra negaliojantis, kadangi pagal Å¡io susitarimo 5 punktÄ , jis yra neatskiriamas 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7 dalis. 1.7. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl to, kad tvora yra naujas statinys, kurio statybai buvo privalomas valstybinės žemės patikėtinio – NŽT, sutikimas, o taip pat ir tvoros statybos, kuris nurodytas VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡e (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), metu, t. y. 1995 m., galiojusio teisinio reglamentavimo, be to, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad tvora 1995 metais buvo pastatyta savavaliÅ¡kai, o vėliau perstatyta taip pat pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. negavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. 1.8.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodymÄ panaikino ir kaip suraÅ¡ytÄ ne įstatyme nustatytam subjektui. Vien tai, jog Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų savivaldybės administracija formaliai yra skirtingi juridiniai asmenys, turintys atskirus juridinio asmens kodus, nesudaro pagrindo pripažinti nurodymÄ neteisėtu kaip suraÅ¡ytÄ netinkamam asmeniui. 1.9. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, susijusias su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, ir nepagrįstai iÅ¡ Inspekcijos priteisė sumas ieÅ¡kovės Druskininkų savivaldybės administracijos bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti ir valstybei.

Teismas neteisingai įvertino ieÅ¡kovės turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumÄ , taip pat priteisdamas žyminį mokestį, neįvertino aplinkybės, jog atsakovė Å¡iuo atveju suraÅ¡iusi PrivalomÄ jį nurodymÄ gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl tokiu atveju ji yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei mokėjimo.

10. IeÅ¡kovės Druskininkų savivaldybės administracija ir Druskininkų savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Ginčo tvora pastatyta 1995 m., todėl svarbu tai, kad tuo metu neegzistavo Statybos įstatymas, nebuvo NŽT kaip institucijos, todėl Privalomajame nurodyme ir apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl neva 1995 m. pažeisto Statybos įstatymo, kadangi tais metais nebuvo gautas NŽT sutikimas ginčo tvoros statybai, yra akivaizdžiai neteisėti. 2.2.

Atsakovė pripažįsta, kad ginčo tvora buvo pastatyta 1995 m., o tai patvirtina, jog Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, nes jame nurodytos visiškai kitos tvoros pastatymo aplinkybės, kitas faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas, pažeisti kiti teisės aktai. Be to, Privalomasis nurodymas buvo priimtas pažeidžiant atsakovės kompetencijos ribas, kurias nustato TPSVPĮ 25 straipsnio 8 dalis. Privalomajame nurodyme nėra nustatyta aplinkybių, susijusių su viešojo intereso pažeidimu. Priešingai net ir NŽT laikosi pozicijos, kad ginčo tvoros buvimas valstybinėje žemėje viešojo intereso nepažeidžia ir NŽT neprieštarauja ginčo tvorai. 2.3.

NŽT ne kartÄ yra iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimÄ dėl ginčo tvoros buvimo valstybinėje žemėje. NŽT nuosekliai sutiko, kad žemės sklype stovėtų Privalomame nurodyme nurodyta tvora, Å¡iÄ valiÄ NŽT patvirtino oficialiais dokumentais – atsiliepimu, raÅ¡tais atsakovei, ieÅ¡kovėms. NŽT taip pat yra aiÅ¡kiai nurodžiusi, kad jokių specialios formos sutikimų egzistuojantiems statiniams neiÅ¡duoda, nes tokios galimybės nenumato teisės aktai. Atsakovės apeliaciniame skunde ir Privalomame nurodyme iÅ¡dėstytas reikalavimas pateikti papildomus (naujus) tam tikros specialios formos dokumentus yra perteklinis bei prieÅ¡tarauja gero vieÅ¡o administravimo principui bei teisinės valstybės principo turinį sudarantiems principams. 2.4.

Teismo sprendimu beÅ¡eimininkiais pripažintų nekilnojamųjų daiktų teisėtumo kontrolė nepatenka į statybos valstybinės priežiÅ«ros apimtį. Atliktas patikrinimas ir Privalomasis nurodymas neatitinka PriežiÅ«ros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų statybos valstybinės priežiÅ«ros veiksmų. Ginčo tvora teismo sprendimu pripažinta beÅ¡eimininkiu daiktu, Å¡iuo metu jos statybos darbai nevyksta, todėl Privalomojo nurodymo motyvai dėl statybÄ reglamentuojančių teisės normų pažeidimo ir reikalavimas teismo sprendimu turtÄ Ä¯gijusiam asmeniui juos paÅ¡alinti yra neteisėti. 2.5.

Privalomasis nurodymas suraÅ¡ytas ir skirtas Druskininkų savivaldybės administracijai, tuo tarpu turtas, kurį reikalaujama sunaikinti (nugriauti), yra Druskininkų savivaldybės nuosavybė. Druskininkų savivaldybė ir Druskininkų savivaldybės administracija yra atskiri juridiniai asmenys. Taigi nepagrįstai tvorÄ reikalaujama nugriauti ne savininko, o kito (nors ir susijusio su savininku), asmens. Å iuo atveju Privalomojo nurodymo turinys apibrėžia vykdymo proceso Å¡alį – skolininkÄ , todėl tai nėra formalumas, o reikÅ¡mingas teisinės pasekmes sukelianti individualaus akto dalis. 2.6.

Bylinėjimosi iÅ¡laidas didžiÄ ja dalimi lėmė bÅ«tent atsakovės veiksmai. Å iuo atveju atsakovė nesÄ Å¾iningai naudojasi civilinio proceso teisėmis, todėl turi prisiimti visas neigiamas to pasekmes, įkaitant ir pareigÄ atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 3.1. Atsakovės suraÅ¡ytas Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, kadangi suraÅ¡ytas netinkam subjektui Druskininkų savivaldybės administracijai, o ne ginčo tvoros savininkei – Druskininkų savivaldybei. 3.2. Ginčo tvora pastatyta ir įregistruota 1995 m., kaip inžinerinis statinys, turintis unikalų numerį, užfiksuoti tvoros statybos pradžios ir pabaigos metai, ilgis, aukÅ¡tis.

Å iuo atveju vadovaujantis lex retro non agit principu bei teismų praktika, ginčo tvoros statybos teisėtumo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statiniui keliamus reikalavimus nustatančių teisės aktų, galiojusių 1995 m., reikalavimus, o ne pagal statybos techninį reglamentÄ STR 1.05.01:2017, kuriuo rėmėsi atsakovė suraÅ¡ydama PrivalomÄ jį nurodymÄ . 3.3. Ginčo tvora, kaip inžinerinis statinys, yra įregistruota 1995 m., todėl remiantis TPSVPÄ® 25 straipsnio 8 dalimi, inspekcija nenagrinėja skundu ir praneÅ¡imų dėl statybos teisėtumo, jeigu statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieÅ¡ deÅ¡imt metų, iÅ¡skyrus atvejus, kai dėl statybos teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimÄ arba yra įtarimų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas.

Kita vertus, ginčo tvora teismo sprendimu pripažinta beÅ¡eimininkiu turtu ir perduota Druskininkų savivaldybės nuosavybėn, todėl ir tuo pagrindu Privalomasis nurodymas yra neteisėtas, kadangi jis suraÅ¡ytas praėjus keturiems metams po teismo sprendimo priėmimo. 3.4. NŽT sutikimu, kad gali stovėti esantys statiniai, neiÅ¡duoda, t. y. NŽT nėra ribojama duoti pritarimÄ , tačiau tokie sutikimai nėra įstatymiÅ¡kai privalomi, todėl Privalomasis nurodymas gauti NŽT sutikimÄ ginčo tvorai yra neteisėtas ir nepagrįstas.

NŽT taip pat neturi teisinio pagrindo prieÅ¡tarauti, kad valstybinėje žemėje stovėtu Druskininkų savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas – ginčo tvora ar reikalauti jÄ paÅ¡alinti. Nėra pagrindo teigti ir, kad ginčo tvora yra savavaliÅ¡kas statinys. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškovei Druskininkų savivaldybės administracijai 2018 m. sausio 12 d. surašyto Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-20-(15.29) teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Byloje nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas atliko tyrimÄ dėl tvoros statybos teisėtumo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡alia žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Atliekant tyrimÄ inspekcija kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyrių (toliau – NŽT), kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinį, pateikti informacijÄ , ar iÅ¡duotas sutikimas Å¡ios tvoros statybai.

Gavusi NŽT atsakymÄ Inspekcija sprendė, kad NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, neiÅ¡davė sutikimo bei nesudarė susitarimo tvoros statybai žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtos taÅ¡kais (duomenys neskelbtini), kurios ilgis 66,25 m. Inspekcija sprendė, kad tvoros statyba ginčo žemės sklype pažeistas statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas.

SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ devinto skirsnio 50 dalies reikalavimas, kad statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ , susitarimÄ , t. y. tvora, Inspekcijos vertinimu, pastatyta (stovi) neteisėtai. Privalomu nurodymu Inspekcija pareikalavo Druskininkų savivaldybės administracijÄ nugriauti taÅ¡kuose (duomenys neskelbtini) tvorÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), arba pateikti privalomÄ NŽT sutikimÄ , susitarimÄ .

Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas iki kurio ieÅ¡kovas Druskininkų savivaldybės administracija privalo nugriauti tvorÄ arba pateikti NŽT sutikimÄ (susitarimÄ ) dėl tvoros valstybinėje žemėje nustatytas iki 2018 m. liepos 11 d.

15. Byloje tarp Å¡alių nėra ginčo, kad tvora, esanti valstybinėje žemėje, priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl statant tokį statinį statybos leidimas nereikalingas, tačiau privaloma gauti valstybinio žemės patikėtinio sutikimÄ (STR 1.05.01:2017, 50 punktas). Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014 metalinio tinklo tvora 1,50 m aukščio ir 105,50 m ilgio, kurios 7,93 m dalis yra ant ribos žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 10,60 m dalis yra ant ribos žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir valstybei priklausančio nesuformuoto žemės sklypo, 66,25 m dalis yra valstybės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurį valdo Druskininkų savivaldybės administracija panaudos teise, 20,72 m dalis yra žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinta beÅ¡eimininkiu turtu ir perduota Druskininkų savivaldybės nuosavybėn, sutiko su ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio argumentais, kad Privalomasis nurodymas nugriauti tvorÄ arba pateikti NŽT sutikimÄ (susitarimÄ ) suraÅ¡ytas ne daikto savininkui.

Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys įgalina spręsti, kad ieÅ¡kovei, sudarius 2014 m. balandžio 10 d. susitarimÄ Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.7)-6, NŽT (žemės patikėtinis) sutiko ir pritarė, kad ginčo tvoros statyba valstybinėje žemėje yra teisėta, todėl PrivalomÄ jį nurodymÄ panaikino. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimu, teigia, kad jis priimtas netinkamai aiÅ¡kinant teisės normas, reglamentuojančias žemės savininko (patikėtinio) sutikimÄ dėl statybos bei vertinant surinktus įrodymus.

16. Minėta, kad Inspekcijos pareigÅ«nas 2018 m. sausio 12 d. PrivalomÄ jį nurodymÄ , kaip statinio savininkui, surašė Druskininkų savivaldybės administracijai. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad Privalomasis nurodymas Druskininkų savivaldybės administracijai suraÅ¡ytas pagrįstai, nes vertino, kad Privalomasis nurodymas, nustačius savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , suraÅ¡omas statinio ar jo dalies savininkui, valdytojui ar naudotojui, arba žemės sklypo ar jo dalies, kurioje nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, savininkui, valdytojui ar naudotojui. Teismas sprendė, kad Privalomasis nurodymas negali bÅ«ti pripažintas teisėtu, nes byloje nėra pateikta duomenų, kad Å¡i tvora ar žemės sklypas patikėjimo teise ar kokiu nors kitu pagrindu bÅ«tų perduota naudoti, disponuoti ar valdyti Druskininkų savivaldybės administracijai.

17. Byloje nustatyta, kad nuosavybės teises į ginčo tvorÄ ieÅ¡kovė įgijo teismui šį turtÄ pripažinus beÅ¡eimininkiu. Remiantis Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių nuostatomis bÅ«tent savivaldybės vykdomosios institucijos, t. y. savivaldybės administracija, turi daikto pripažinimo beÅ¡eimininkiu proceso inicijavimo teisę. Aplinkybę, kad tai savivaldybės vykdomosios institucijos funkcija, patvirtina ir iÅ¡nagrinėtoje Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014 esantis 2013 m. balandžio 30 d. Statinių, kurie neturi savininkų apskaitos, aktas, kurį surašė bÅ«tent savivaldybės administracijos darbuotojai.

18. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSÄ®) 3 straipsnio 1 dalimi, savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos konstitucijos laiduotÄ savivaldos teisę, įgyvendinamÄ per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų iÅ¡rinktÄ savivaldybės tarybÄ ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomÄ jÄ ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. VSÄ® 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldos institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimÄ savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas (1 punktas); savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai Å¡i (Å¡ios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai Å¡iai (Å¡ioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas (2 punktas).

19. Pagal VSÄ® 48 straipsnio 2 dalį, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Pažymėtina, kad pagal VSÄ® 30 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus savivaldybės administracija, kaip savivaldybės įstaiga, savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimÄ arba pati juos įgyvendina, įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, iÅ¡laidų ir kitų piniginių iÅ¡teklių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymÄ ir naudojimÄ . Tai savivaldybė įgyvendina per savo vykdomÄ jÄ institucijÄ â€“ savivaldybės administracijos direktorių, kuris vadovauja savivaldybės administracijai.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Privalomasis nurodymas suraÅ¡ytas ne savivaldybei, bet jos vykdomajai institucijai, tačiau Å¡i byloje nustatyta aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ Inspekcijos suraÅ¡ytÄ PrivalomÄ jį nurodymÄ . Savivaldybės administracija veikia savivaldybės vardu, nes savivaldybės vardu veikia savivaldybės institucijos pagal Vietos savivaldos ir kituose įstatymuose joms suteiktus įgaliojimus. SuraÅ¡ius PrivalomÄ jį nurodymÄ savivaldybės vykdomajai institucijai, savivaldybės interesai nėra pažeidžiami, nes kaip jau nurodyta Å¡ios nutarties 19 punkte savivaldybės turto valdymo ir naudojimo kontrolę organizuoja savivaldybės administracija.

21. Asmuo, ketinantis tapti statytoju, privalo užtikrinti reglamentuojančių statybų veiklÄ teisės aktų reikalavimų laikymÄ si ir susitarti su žemės sklypų savininkais (kitais teisėtais valdytojais), kurių sklypus jis ketina panaudoti statyboms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-674/2013). Žemės sklypo savininko sutikimas arba susitarimas su statytoju dėl žemės sklypo suteikimo yra sandoris, kurio turinys – konkrečių teisių naudotis žeme apibrėžtomis sÄ lygomis (žemės sklypo vieta, plotas, suteikimo naudotis terminas, atlyginimas už naudojimÄ si, kitos sÄ lygos) suteikimas statytojui. Suteikiamos statytojui teisės suvaržo žemės savininko teises, suteiktos teisės į žemę įstatyme numatytais atvejais turi bÅ«ti įregistruotos vieÅ¡ame registre. Tokį susitarimÄ gali sudaryti valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios institucijos atstovas, turintis atitinkamus įgaliojimus.

22. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-634-182/2014, iÅ¡sprendė Druskininkų savivaldybės administracijos pareiÅ¡kimÄ dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu. Å iame sprendime teismas nurodė, kad nekilnojamasis turtas – inžinierinis statinys-tvora neturi savininko, sÄ Å¾iningo įgijėjo ar teisėto valdytojo, todėl nustatęs, kad pareiÅ¡kėja Druskininkų savivaldybės administracija statinį įtraukė į apskaitÄ , suraÅ¡ydama 2013 m. balandžio 30 d.

Statinių, kurie neturi savininkų apskaitos aktÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkino. Taigi nurodytoje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje ir Å¡ioje byloje įrodinėjami dalykai susiję, tačiau netapatÅ«s, nes anksčiau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiami statinių sukÅ«rimo, egzistavimo, kaip nekilnojamojo daikto objekto teisėtumo klausimai; buvo sprendžiama, ar yra pagrindas pareiÅ¡kime nurodytÄ turtÄ pripažinti beÅ¡eimininkiu.

23. Tiek nagrinėjamojoje, tiek ir byloje, kuria ginčo tvora pripažinta beÅ¡eimininkiu turtu, nėra pateikta įrodymų, kas buvo pirminis tvoros statytojas ir, ar statyba buvo suderinta su žemės savininku (patikėtiniu). IeÅ¡kovė užbaigė tvoros statybos procesÄ taip pat nesutarusi su žemės savininku (patikėtiniu) dėl naudojimosi valstybės žeme teisės ribų. IeÅ¡kovė, neturėdama jokių teisių į žemę, kurioje yra tvora, neturi teisinio pagrindo riboti žemės savininko (patikėtinio) teisę naudotis ar disponuoti Å¡ia žeme, jÄ valdyti, taip pat reikalauti suteikti ieÅ¡kovei kokias nors teises jai priimtinomis sÄ lygomis.

24. Byloje ieškovai įrodinėjo, kad žemės sklypo savininko (teisėto valdytojo) valia dėl statinio statybos išreikšta 2014 m. balandžio 10 d. susitarimu Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.7)-6. Nustatyta, kad 2012 m. kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, atstovaujamas Druskininkų, Lazdijų žemėtvarkos skyriaus (panaudos davėjas), ir Druskininkų savivaldybė (panaudos gavėja) sudarė Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7, kuria Druskininkų savivaldybei 99 metams perdavė neatlygintinai naudotis 27,8570 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (bendras plotas 28,1372 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2014 m. balandžio 10 d.

Susitarimu pakeistas 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7 4 (ketvirtas) punktas, kuriame įtvirtinta nuostata, kad perduotame neatlygintinai naudotis žemės sklype esančių žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių naudojimosi sÄ lygos, naujų pastatų, statinių statybos, kelių tiesimo, vandens telkinių įrengimo ir kitos sÄ lygos, taip pat pastatų ir (ar) įrenginių naudojimo sÄ lygos pasibaigus žemės sklypo panaudos terminui – žemės sklype statyti naujus statinius arba įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu statyba ar rekonstrukcija neprieÅ¡tarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui.

25. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apeliantės argumentais, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016, pripažinus negaliojančia nuo jos sudarymo momento sutartį, kuria ieÅ¡kovei Druskininkų savivaldybei neatlygintinai panaudai perduotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), prilyginti 2014 m. balandžio 10 d susitarimÄ prie Å¡ios sutarties kaip žemės savininko (patikėtinio) sutikimÄ dėl naudojimosi žeme, pagrindo nėra.

26. Teisėjų kolegija taip pat sutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad sandorį dėl valstybinės žemės suteikimo įgaliotas subjektas sudaro viešosios teisės normų nustatyta tvarka. Ieškovai byloje laikosi pozicijos, kad NŽT Druskininkų skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 50SD-713-(14.50.125E) ir NŽT 2018 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 1SD-1069-(3.1.) ir juose išreikšta NŽT nuomone dėl tvoros buvimo valstybinėje žemėje gali būti laikomas rašytiniu valstybinės žemės patikėtinio sutikimu.

Sutikti su Å¡ia ieÅ¡kovų pozicija nėra pagrindo, nes: byloje nenustatyta, ar nurodytas NŽT Druskininkų skyriaus atstovas turėjo reikiamus įgaliojimus sutikti su statinio įteisinimu, be to, teisėjų kolegijos vertinimu, raÅ¡tuose pateikta informacija, kad valstybinės žemės patikėtinis neturi teisinio pagrindo prieÅ¡tarauti, jog valstybinėje žemėje stovėtų Druskininkų savivaldybei priklausanti tvora, neįgalina pagrindo iÅ¡vadai, kad jis sudarė sandorį dėl suteikimo ieÅ¡kovei tiek ir tokių teisių į valstybinę žemę, kiek ir kokios bÅ«tinos nuosavybės teisei į tokioje žemėje pastatytÄ statinį įgyti, nes bÅ«tent tokios valios iÅ¡raiÅ¡ka neužfiksuota; nėra apibrėžtos jokios žemės suteikimo tvorai statyti sÄ lygos, su kuriomis bÅ«tų galėjęs sutikti įgaliotas asmuo, ieÅ¡kovų įrodinėjamo sandorio turinys visiÅ¡kai neaiÅ¡kus – nežinomas jo dalykas, t. y. suteikiamo žemės sklypo buvimo vieta ir jo plotas, jo suteikimo sÄ lygos.

Nesant jokių duomenų apie teisių į žemę suteikimÄ tvorai statyti, nėra pagrindo teigti, kad statytojas tam tikras teises įgijo. Spręsdama, kad statinio savininkas nėra sudaręs nustatytos formos susitarimo dėl statinio statybos valstybinėje žemėje, kolegija atkreipia dėmesį, jog siekiant paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus ir įvairias interpretacijas dėl žemės patikėtinio (NŽT) pozicijos, bÅ«tent skundžiamu privalomuoju nurodymu ir siekiama, kad tiek statinio savininkas, tiek valstybinę žemę patikėjimo teise valdantis subjektas sudarytų sandorį, atitinkantį vieÅ¡osios teisės normas.

27. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė turi NŽT pritarimÄ tvoros statybai valstybinėje žemėje ir todėl neturėjo teisinio pagrindo panaikinti Inspekcijos suraÅ¡ytÄ PrivalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovų reikalavimas panaikinti Inspekcijos 2018 m. sausio 12 d.

PrivalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti pažeidimus (Nr. PN-20-(15.29) atmetamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 28. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovių ieÅ¡kinį atmetus, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Å iuo atveju ieÅ¡kinį atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 23,44 Eur bylinėjimosi (vykimo į teismo posėdžius) iÅ¡laidų, kurios yra pagrįstos į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais ir paaiÅ¡kinimais, todėl atsakovės naudai priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovių lygiomis po 11,72 Eur.

29. Tenkinus atsakovės Inspekcijos apeliacinį skundÄ , atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė iki bylos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nėra pateikusi praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų atlyginimo nespręstina. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovių Druskininkų savivaldybės ir Druskininkų savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 12 d. PrivalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. PN-20-(15.29) panaikinimo atmesti. IÅ¡ ieÅ¡kovių Druskininkų savivaldybės, j. a. k. 111100394, ir Druskininkų savivaldybės administracijos, j. a. k. 188776264, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, j. a. k. 288600210, naudai priteisti lygiomis dalimis po 11,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas