90df0973-e6fd-4740-b546-987f9ef5c1da · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Bylos NrBylos Nr. e2-904-905/2021 Proceso Nr. 2-68-3-01102-2019-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.12 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius, teismo posėdžių sekretorė ArÅ«nė Bernatonytė, dalyvaujant ieÅ¡kovei M. B. ir ieÅ¡kovų atstovui advokatui R. M., atsakovų atstovui advokatui Viktorui Onačko, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų M.

B. ir H. H. B. ieÅ¡kinį atsakovams R. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „Amber marketing“ dėl įpareigojimo atlaisvinti įėjimÄ ir naudojimosi rÅ«sio patalpomis tvarkos nustatymo. Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka 2020 m. spalio 2 d. pareiÅ¡kimu pakeitę-patikslinę ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovai prašė: 1) nustatyti naudojimosi rÅ«sio patalpomis (duomenys neskelbtini), tvarkÄ pagal matininkės L. Z. parengtÄ 2020 m. rugsėjo 25 d. planÄ : a) ieÅ¡kovams priskirti naudotis rÅ«sio patalpa, plane pažymėta indeksu R-3; b) atsakovui R.

S. priskirti naudotis rÅ«sio patalpa, pažymėta indeksu R-2; c) nustatyti, kad į rÅ«sio patalpas, plane pažymėtas indeksu R-3, patenkama per įėjimus, pažymėtus indeksais A ir B, o į rÅ«sio patalpas, pažymėtas indeksu R-2, patenkama per įėjimÄ , pažymėtÄ indeksu C; 2) įpareigoti atsakovus per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos atlaisvinti bendrÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ bendras rÅ«sio patalpas, kuris matininkės L. Z. parengtame plane pažymėtas indeksu A (iÅ¡griaunant iÅ¡ bendros laiptinės užmÅ«rytÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ rÅ«sio patalpas).

Atsakovams neįvykdžius Å¡io reikalavimo, leisti ieÅ¡kovams atlaisvinti bendrÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ rÅ«sio patalpas savo lėšomis, įgyjant teisę į tokiems darbams patirtų iÅ¡laidų kompensavimÄ iÅ¡ atsakovų. IeÅ¡kovai nurodė, kad jie 2003 m. lapkričio 28 d. sutartimi nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini), su rÅ«siu. Tame pačiame pastate atsakovui R. S. nuosavybės teisėmis priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) su rÅ«siu, o atsakovui UAB „Amber marketing“ – butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kavinės patalpos.

Ieškovų teigimu, nurodytame pastate yra tik dvi rūsio patalpos, kurios plane pažymėtos indeksais (duomenys neskelbtini) ir kurios nėra priskirtos konkretiems patalpų savininkams. Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, kad kitos rūsio patalpos (duomenys neskelbtini) buvo išpirktos ir perleistos kitų patalpų savininkams. Taigi tik du pastate esantys butai (priklausantys ieškovams ir atsakovui R. S.) yra su neidentifikuotais rūsiais. Anot ieškovų, atsakovai savavališkai užėmė-užvaldė rūsio patalpas, panaikino (užmūrijo) bendrus įėjimus iš laiptinės, taip užkirsdami ieškovams galimybę naudotis savo nuosavybe.

IeÅ¡kovų teigimu, įėjimÄ Ä¯ rÅ«sį iÅ¡ lauko užmÅ«rijo atsakovai, nes yra akivaizdus atsakovų suinteresuotumas tuo, kad bÅ«tų užblokuotas patekimas į rÅ«sio patalpas, paliekant praėjimÄ tik per kavinės patalpas, todėl atsakovai įpareigotini atlaisvinti įėjimÄ Ä¯ bendras rÅ«sio patalpas. Atsakovai prašė ieÅ¡kinį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl įėjimo atlaisvinimo. Atsakovai pažymėjo, kad UAB „SEB lizingas“ atliko rÅ«sio rekonstrukcijÄ , supirkdamas dalį patalpų iÅ¡ namo bendraturčių, ir tik 2007 metais Å¡ias rÅ«sio patalpas nusipirko atsakovas R.

S., kuris tas pačias patalpas 2013 m. perleido UAB „Amber marketing“. Atsakovai pabrėžė, kad jie neatliko jokių veiksmų, formuojant dabar atsakovui UAB „Amber marketing“ priklausančias patalpas. Atsakovas UAB „Amber marketing“ nėra iÅ¡naudojęs savo teisių į bendrojo naudojimo patalpų priskyrimÄ jo individualiam naudojimui, todėl ieÅ¡kovai nepagrįstai iÅ¡ naudojimosi rÅ«sio patalpomis tvarkos nustatymo eliminuoja atsakovÄ UAB „Amber marketing“, juolab kad ieÅ¡kiniu reikalaujama nustatyti naudojimosi tvarkÄ bÅ«tent bendromis patalpomis.

Be to, atsakovas UAB „Amber marketing“ butÄ ir rÅ«sio patalpas (duomenys neskelbtini) įsigijo kaip atskirus objektus, t. y. (duomenys neskelbtini) patalpos nėra atsakovui priklausančio buto priklausinys. Anot atsakovų, ieÅ¡kovai visiÅ¡kai nenurodė, kodėl ieÅ¡kovai ir atsakovas R. S. gali pretenduoti bÅ«tent į tokio ploto bendrojo naudojimo patalpas, t. y. nepateikta jokių skaičiavimų, susijusių su Å¡ių asmenų butų plotais (kurios ir lemia atitinkamas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje).

Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovų pateiktas patalpų planas visiÅ¡kai neatitinka tikrosios situacijos ir negali bÅ«ti įgyvendintas, nes įėjimų A ir C nėra, be to, nurodomo įėjimo C vietoje yra krosnis, kuri priskiriama namo vertingoms savybėms ir kurios nebus leidžiama griauti kultÅ«ros paveldo objekte. Anot atsakovų, ieÅ¡kovai įėjimÄ A įvardija kaip įėjimÄ iÅ¡ bendros laiptinės, nors iÅ¡ tikrųjų tai buvęs įėjimas iÅ¡ kiemo pusės. Atsakovai pažymėjo, kad naudojimuisi gali bÅ«ti priskiriamos patalpos, turinčios kadastrinius matavimus ir teisinę registracijÄ , tačiau ginčo patalpos tokios registracijos neturi, be to, ieÅ¡kovų asmeniniam naudojimuisi negali bÅ«ti priskiriamos praeinamo pobÅ«džio patalpos.

Atsakovai pabrėžė, kad ieÅ¡kovų nurodomas atsakovų suinteresuotumas įėjimų užblokavimu negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, jog bÅ«tent atsakovai užmÅ«rijo ieÅ¡kovų nurodomus įėjimus: atsakovas UAB „Amber marketing“ patalpas pastate įsigijo 2011 m., nors įėjimo iÅ¡ kiemo pusės nebuvo jau 2009 metais. Atsakovas R. S. patalpas rÅ«syje pirko 2007 m., kai ieÅ¡kovai jau keletÄ metų gyveno Å¡iame name ir, jų teigimu, naudojosi rÅ«sio patalpa R-3, tačiau ieÅ¡kovai teigia neprisimenantys, kada jie neteko galimybės patekti į rÅ«sį.

Atsakovų teigimu, įėjimas į rūsį iš bendros laiptinės buvo panaikintas dar 2003 metais, kai rūsio patalpas rekonstravo UAB „SEB lizingas“. Įėjimas iš kiemo pusės užmūrytas pertvarkant-sukeliant kiemo žemės paviršių, todėl dabar žemės paviršius yra ties buvusio įėjimo viduriu. Be to, nurodytus kiemo pertvarkymo darbus atliko ne atsakovai, o valstybė ar savivaldybė, kaip žemės savininkai. Atsakovai pažymėjo ir tai, kad ieškovai reikalauja teismo įpareigoti atsakovus kultūros paveldo pastate atlikti statybos darbus, kuriems būtinas projektas ir statybos leidimas.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2017 m. spalio 17 d. duomenimis pastate (duomenys neskelbtini), įregistruotos trys gyvenamosios patalpos (butai) ir dvi negyvenamosios patalpos (el. bylos vidaus apyrašo t. 1, p. 11). Nurodytame pastate ieškovams nuosavybės teisėmis priklauso 84,42 kv. m bendro ploto butas Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, taip pat 2507/1000 dalys 45,94 kv. m bendro ploto neįrengtos pastogės. Atsakovui R.

S. nuosavybės teisėmis priklauso 83,02 kv. m bendro ploto butas Nr. (duomenys neskelbtini) su rÅ«siu, o atsakovui UAB „Amber marketing“ – 82,74 kv. m bendro ploto butas Nr. (duomenys neskelbtini), 86,50 kv. m bendro ploto kavinės patalpos ir 7493/1000 dalys 45,94 kv. m bendro ploto neįrengtos pastogės. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog ieÅ¡kovai, kurie nusipirko butÄ su rÅ«siu, Å¡iuo metu neturi galimybės įsigytu rÅ«siu naudotis, nes neturi galimybių iÅ¡ viso patekti į bet kokias rÅ«sio patalpas.

Å iuo aspektu ir atsakovai nurodė, kad į rÅ«sio patalpas galima patekti tik per atsakovui UAB „Amber marketing“ priklausančias patalpas. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovų pasirinkto jų teisių gynimo bÅ«do (pareikÅ¡tų ieÅ¡kinio reikalavimų), bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad patys ieÅ¡kovai pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus vertina kaip reikalavimus dėl naudojimosi tvarkos bendrÄ ja daline nuosavybe nustatymo (žr., be kita ko, 2020 m. spalio 2 d. patikslinto ieÅ¡kinio 9-13 punktus, kuriuose ieÅ¡kovai nurodė savo teisinius argumentus dėl naudojimosi tvarkos bÅ«tent bendrÄ ja daline nuosavybe nustatymo).

Å i procesinė aplinkybė svarbi tuo, kad pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovai butÄ su rÅ«siu įsigijo bÅ«tent asmeninės, o ne bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. TokiÄ iÅ¡vadÄ , kad buto pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovai rÅ«sio patalpas įsigijo bÅ«tent asmeninės nuosavybės teisėmis, teismas grindžia tuo, kad rÅ«sio įsigijimas buvo tiesiogiai įvardytas pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria ieÅ¡kovai įsigijo butÄ asmeninės nuosavybės teisėmis. Be to, pirkimo-pardavimo sutartyje nėra jokių nuorodų, leidžiančių manyti, kad sutartyje nurodomÄ rÅ«sį ieÅ¡kovai nusipirko bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

PrieÅ¡ingu atveju, jeigu sutartyje atskirai nurodomas rÅ«sys ieÅ¡kovams bÅ«tų perleidžiamas (pagal nutylėjimÄ ) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, tai bÅ«tų nuoseklu sutartyje įvardyti ir ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis perleidžiamus kitus pastato bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus – laiptinę, stogÄ , iÅ¡orines sienas ir kitas bendrÄ sias pastato konstrukcijas (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors ieÅ¡kovų pirktas rÅ«sys iki Å¡iol neidentifikuotas, t. y. ieÅ¡kovų nuosavybėn nepriskirta jokia konkreti rÅ«sio patalpa, tačiau tokia aplinkybė nepanaikina ieÅ¡kovų bÅ«tent asmeninės-individualios nuosavybės teisių į įsigytÄ rÅ«sį.

Nepaisant to, jau nurodyta, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovai nereiÅ¡kia reikalavimų (ir todėl į Å¡ios bylos nagrinėjimo ribas nepatenka aplinkybės) dėl ieÅ¡kovams nuosavybės teisėmis jau priklausančios (pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį įgytos) rÅ«sio patalpos identifikavimo-priskyrimo ieÅ¡kovų asmeninėn nuosavybėn (CPK 12, 13, 265 straipsniai). Pagal bendrÄ jÄ Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę, namo bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Taigi kodekse įtvirtintas reikalavimas naudojimosi bendru turtu tvarkÄ nustatyti atsižvelgiant į visų bendraturčių turimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis. IÅ¡ pateiktos 2009 m. birželio 11 d. jungtinės veiklos sutarties matyti, kad (bent jau 2009 m. birželio 11 d. duomenimis) ieÅ¡kovams priklauso 2507/10 000 dalys, atsakovui R. S. 5331/10 000 dalis, o atsakovui UAB „Amber marketing“ 2162/10 000 dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nagrinėdamas apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje iÅ¡keltus klausimus dėl atsakovo UAB „Amber marketing“ bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, viena vertus, iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog pastate esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) 1992 m. rugsėjo 22 d. sutartimi pirktas (privatizuotas) su rÅ«siu (el. bylos vidaus apyraÅ¡o t. 4, p. 24).

Tuomečiai buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai 2002 m. liepos 9 d. sutartimi pardavė UAB „VB lizingas“ patalpas R-1, R-4 ir R-5, tačiau pažymėtina, kad nurodytos patalpos sutarties 1.1 punkte įvardytos kaip „kitos (pagalbinio Å«kio) paskirties patalpos – pagalbinės patalpos“ (t. 2, p. 223-232). 2004 m. sausio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Å¡ios pagalbinės patalpos R-1, R-4 ir R-5 buvo sujungtos į vienÄ turtinį vienetÄ kartu su tuo metu UAB „VB lizingas“ priklausiusiomis kavinės patalpomis (t. 2, p. 47-50).

Šį turtinį vienetÄ 2007 m. liepos 28 d. UAB „SEB VB lizingas“ perdavė atsakovui R. S. (t. 4, p. 37-42), kuris šį turtÄ 2013 m. gegužės 29 d. mainų sutartimi perleido atsakovui UAB „Amber marketing“ (t. 4, p. 26-36). Nors tuomečiai buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai 2008 m. gruodžio 23 d. sutartimi atsakovui R. S. butÄ pardavė jau be rÅ«sio (t. 2, p. 93), tačiau vien tik Å¡ių aplinkybių nepakanka tam, kad bÅ«tų konstatuota-įrodyta, jog kažkuris iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų bÅ«tų realizavęs savo teisę į rÅ«sio patalpas, kaip į bendrÄ ja dalinę nuosavybę.

Nors ieÅ¡kovai ir nurodė, kad egzistavo bendraturčių susitarimas dėl rÅ«sio patalpų, tačiau tokio susitarimo įrodymų nepateikė ir jo turinio neatskleidė. Taigi Å¡iuo aspektu nepakanka įrodymų tam, kad ginčo santykiams bÅ«tų taikomos Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 2 dalies nuostatos ir konstatuojama, jog buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas(-ai) perdavė ar kitaip įgyvendino savo bendrosios dalinės nuosavybės teises. Kita vertus, bÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, kad bendraturčio teisės vien tik į rÅ«sį, netgi kaip į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektÄ , įgyvendinimas negali paneigti tokio bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisių į kitus pastato bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus.

Vien tik rÅ«sio, nors ir kaip bendrosios dalinės nuosavybės vieno iÅ¡ objektų, perleidimas negali bÅ«ti prilyginamas Civilinio kodekso 4.78 straipsnyje įtvirtintam visos bendrosios dalines nuosavybės ar tik tokios nuosavybės dalies perleidimui kaip tokiam. Tai reiÅ¡kia, vien tik teisę į rÅ«sio patalpas įgyvendinęs asmuo savaime nepraranda bendrosios dalinės nuosavybės teisių į pastato laiptinę, stogÄ ir kitus objektus, kartu ir nepraranda pareigų dalyvauti iÅ¡laikant nurodytus bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus (CK 4.76 straipsnis).

Be to, šiame sprendime jau nurodyti motyvai, kuriais remdamasis teismas ieškovų (ir kitų bendraturčių, pirkusių butus kartu su rūsiais) teises į rūsio neidentifikuotas patalpas vertina kaip asmeninės-individualios, o ne bendrosios dalinės nuosavybės teises, todėl net ir laikantis pozicijos, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai 2002 m. liepos 9 d. sutartimi perleisdami nuosavybės teises į „pagalbines patalpas“ R-1, R-4 ir R-5, taip perleido savo turėtas teises būtent į rūsio patalpas (kurios įgytos 1992 m. rugsėjo 22 d. sutartimi), tai toks sandoris būtų vertinamas vis tiek kaip būtent asmeninių, o ne bendrosios dalinės nuosavybės teisių perleidimas.

Nenustatęs pagrindo konstatuoti, kad atsakovas UAB „Amber marketing“ jau įgyvendino ir todėl neteko bendrosios dalinės nuosavybės teisių, kiek tai susiję būtent su bendrojo naudojimo objektais, teismas, viena vertus, sutinka su atsakovų argumentais, kad sprendžiant ieškinio reikalavimus būtent dėl dalinės nuosavybės objektų naudojimosi tvarkos, tokia tvarka turi būti nustatinėjama atsižvelgiant į visų bendraturčių, įskaitant ir UAB „Amber marketing“, teises ir teisėtus interesus.

Kita vertus, Å¡ioje byloje dalyvauja visi pastato bendraturčiai, todėl teismas įžvelgia galimybę pareikÅ¡tus ieÅ¡kovų reikalavimus nagrinėti iÅ¡ esmės, t. y. ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ Ä¯vertinant visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų kontekste. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai teikia pagrindÄ konstatuoti, kad pastate liko trys rÅ«sio patalpos, kurios turi bÅ«ti įtraukiamos į naudojimosi bendrÄ ja daline nuosavybe tvarkÄ , t. y. 6,09 kv. m ploto patalpa R-6, 2,15 kv. m ploto patalpa R-2 ir 2,05 kv. m ploto patalpa R-3. (Nors VĮ Registrų centro 2017 m. spalio 31 d. raÅ¡te (t. 3, p. 60) ir nurodoma, kad „dalis“ patalpos R-6 registruota kaip sudėtinė kavinės dalis, tačiau į bylÄ nepateikta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad patalpa R-6 (ir kokia bÅ«tent jos dalis) priskirta kurio nors bendraturčio asmeninėn nuosavybėn, todėl teismas visÄ patalpų plane nurodomÄ patalpÄ R-6 įtraukia į bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantį plotÄ ).

Bendras šių patalpų plotas 10,29 kv. m. Pagal jau nurodytus 2009 m. birželio 11 d. duomenis ieškovams priklauso 2507/10 000 dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tai reiškia, kad ieškovams pripažintina teisė naudotis ne didesniu kaip 2,58 kv. m plotu. Kadangi ieškovai prašo suteikti galimybę jiems naudotis 2,05 kv. m ploto patalpa, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai prašo suteikti jiems naudotis per didelio ploto patalpa, negu jų turima teisė bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Nagrinėjant atsakovų atsikirtimus, kad Å¡ios patalpos neįregistruotos vieÅ¡ajame registre, atkreiptinas dėmesys į tai, kad daikto ar daiktinių teisių įregistravimas vieÅ¡ajame registre atlieka iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ . Kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas tarp bendraturčių, tai teismas sprendžia, kad naudojimosi tvarkos nustatymas netgi neįregistruotu daiktu visiems bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams (dalyvaujantiems Å¡ios bylos nagrinėjime) sukelia teisinius padarinius ir be atitinkamų daiktų ar daiktinių teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, t. y. jų įregistravimo vieÅ¡ajame registre.

Taigi ir šie atsakovų atsikirtimai nepaneigia ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, susijusius su ieškovų prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos įgyvendinimu (atitinkamų praėjimų įrengimu-atlaisvinimu), teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kūrybinių dirbtuvių ir kitų patalpų sujungimas ir rekonstrukcija įforminta 2004 m. sausio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu, kuriame statytoju įvardytas UAB „VB lizingas“ (t. 2, p. 47).

Be to, apie UAB „Lauvita“, lizingo gavėjo, įsipareigojimÄ uždaryti įėjimÄ iÅ¡ patalpų R-1 į bendro naudojimo patalpas nurodyta 2003 m. liepos 9 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (t. 2, p. 226). Taigi ne tik ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įėjimus į bendrojo naudojimo rÅ«sio patalpas panaikino (užmÅ«rijo) bÅ«tent atsakovai ir juolab kad tai padaryta neteisėtai, bet prieÅ¡ingai, pateikti įrodymai patvirtina, kad aptariami praėjimai panaikinti gerokai anksčiau, negu atsakovai įgijo nuosavybės teises pastate, t. y. praėjimai pastato viduje buvo naikinami ne atsakovų sudarytų sandorių pagrindu, o su lauko įėjimu (ieÅ¡kovų plane pažymėtu A) susiję statybų darbai buvo vykdomi 2003 metais (t. 1, p. 174, 176).

Kadangi nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovų neteisėtus veiksmus paÅ¡alinant ieÅ¡kovų nurodomus praėjimus, tai nėra ir pagrindo konstatuoti atsakovų bÅ«tent prievoliniu teisiniu pagrindu egzistuojančios pareigos paÅ¡alinti savo neteisėtų veiksmų padarinius. Nagrinėjant dėl atsakovų, kaip atitinkamų objektų pastate savininkų, pareigos atstatyti praėjimus daiktinės teisės pagrindais, bÅ«tina dar kartÄ atkreipti dėmesį į tai, kad Å¡iuo atveju sprendžiama bÅ«tent dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų, t. y. ne tik bendrų patalpų suteikimo naudotis, bet ir dėl bendrų įėjimų (praėjimų) į Å¡ias patalpas.

Å iuo aspektu pakankamai akivaizdu, kad visi ieÅ¡kovų plane nurodomi praėjimai A, B ir C, kurių atstatymo praÅ¡o ieÅ¡kovai, priskirtini bÅ«tent bendrosios dalinės nuosavybės objektams (bent jau nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad bet kuris iÅ¡ aptariamų praėjimų bÅ«tų priskirtas kurio nors bendraturčio asmeninėn nuosavybėn), juolab kad ir patys ieÅ¡kovai formuluodami nagrinėjamus ieÅ¡kinio reikalavimus prašė atlaisvinti bÅ«tent „bendrÄ â€œ įėjimÄ ir į „bendras“ rÅ«sio patalpas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad pareiga atlaisvinti bendrus praėjimus taip pat turi bÅ«ti taikoma visiems tokių praėjimų savininkams, t. y. visiems bendraturčiams (CK 4.76 straipsnis). Remiantis jau vien Å¡iuo motyvu, aptariami ieÅ¡kinio reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti. Be to, pabrėžtina, kad net ir pripažinus ieÅ¡kovų teisę į praėjimus A ir B, į bylÄ pačių ieÅ¡kovų pateikti rÅ«sio patalpų planai (t. 1, p. 141; t. 2, p. 3, 126, 182, 219; t. 3, p. 156), 2009 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotonuotrauka (t. 1, p. 57), taip pat atsakovų 2020 m. lapkričio 16 d. pateikta fotonuotrauka patvirtina, kad ieÅ¡kovų nurodomo praėjimo C vietoje buvo ir vis dar faktiÅ¡kai yra krosnis (plane žymima įstrižai perbrauktu kvadratu).

Ir tik ieÅ¡kovų prie patikslinto ieÅ¡kinio pridėtame naudojimosi tvarkos projekto plane vietoje aptariamos krosnies jau žymimas (projektuojamas) praėjimas. Kadangi ieÅ¡kovai neįrodė, kad aptariamas praėjimas C kada nors egzistavo, o prieÅ¡ingai, nurodyti įrodymai patvirtina, kad tokio praėjimo niekada nebuvo ir kad jo vietoje vis dar tebėra krosnis, tai aptariami ieÅ¡kinio reikalavimai atmetami ir Å¡iuo pagrindu. Nors praÅ¡ydami taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atsakovai ir nurodė, kad apie nurodomÄ savo teisių pažeidimai ieÅ¡kovai galėjo ir turėjo sužinoti gerokai anksčiau negu suraÅ¡ytas 2009 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tačiau tikslaus Å¡io termino pradžios momento atsakovai nenurodė.

Å iuo aspektu posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu apie 2009 metus ji negyveno ginčo pastate, todėl ir nepastebėjo, kada tiksliai buvo užmÅ«rytas įėjimas į rÅ«sio patalpas iÅ¡ lauko. Remdamasis Å¡iais motyvais, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apie aptariamo praėjimo paÅ¡alinimÄ ieÅ¡kovai galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau negu nurodytas 2009 m. vasario 12 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kadangi ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2019 m. sausio 14 d., tai nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad ieÅ¡kovai praleido 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovai periodiÅ¡kai (pavyzdžiui, 2018 m. vasario 8 d., spalio 3 d. raÅ¡tai) reiÅ¡kė atsakovams pretenzijas, susijusias su ieÅ¡kovų teisėmis į rÅ«sį, todėl net jeigu senaties terminas ir bÅ«tų praleistas, tai nurodytos aplinkybės teikia pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovai rÅ«pinosi (bent jau ikiteismine tvarka) savo teisių gynimu ir kad atsakovai neturėjo pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovai atsisako aptariamų savo teisių gynimo, todėl bÅ«tų konstatuojamas pagrindas praleistam senaties terminui atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdamas į apygardos teismo nutarties motyvus, teismas suteikė galimybę ieškovams pakeisti-papildyti ieškinio reikalavimus – ši ieškovų teisė įgyvendinta 2020 m. spalio 2 d. iš dalies pakeičiant ieškinio reikalavimus. Šie ieškinio reikalavimai gali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka; jie yra pakankamai aiškūs-suprantami. Teismas neturi procesinės pareigos siūlyti ieškovams keisti-tikslinti ieškinio reikalavimus tol, kol bus pareikšti pagrįsti-tenkintini ieškinio reikalavimai, juolab kad tokie teismo veiksmai prieštarautų Civilinio proceso kodekso 21 straipsnyje įtvirtintam teismo nešališkumo principui ir paneigtų kodekso 12, 13 straipsniuose įtvirtintus šalių rungimosi ir dispozityvumo principus.

Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, galėjo ir turėjo būti įrodinėjamos šalių teikiamais įrodymais, be kita ko, rašytinais įrodymais, fotonuotraukomis ar, prireikus, vaizdo įrašais (CPK 12, 178 straipsniai). Ši byla nei dėl ginčo pobūdžio, nei dėl dalyvaujančių byloje asmenų nepriskiriama kategorijoms bylų, kuriose teismas turėtų prisiimti aktyvų vaidmenį renkant įrodymus. Šalys nepateikė argumentų (pateiktus argumentus teismas vertina kaip nepakankamus) išvadai, kad tam tikrų aplinkybių įrodinėjimas šalims būtų neįmanomas arba apsunkintas tiek, kad būtų reikalingas apygardos teismo nutartyje nurodomas išvažiuojamasis teismo posėdis.

Remdamasis Å¡iais motyvais, teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo vien tik pagal Å¡alių pateiktus įrodymus. Nurodyti motyvai ir padarytos iÅ¡vados teikia pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ Â â€“Â nors ieÅ¡kovų pažeistos teisės į rÅ«sį ir lieka neapgintos, tačiau jos negali bÅ«ti ginamos pagal pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikÅ¡mius ir (arba) neturinčius teisinės reikÅ¡mės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl iÅ¡samiau jų nenagrinėja-neaptaria (CPK 265 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Priimant sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys atmetamas, atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis priteisiama po 1500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. po 750 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo (t. 1, p. 110, 111, 112, 113; t. 3, p. 77, 78, 79, 80; taip pat 2020 m. lapkričio 17 d. praÅ¡ymai). Atsižvelgdamas į palyginti didelį byloje nagrinėtų aplinkybių mastÄ ir atsakovų atstovo atliktų procesinių veiksmų gausÄ (pateiktų procesinių dokumentų turinį ir skaičių, taip pat dalyvavimÄ teismo posėdžiuose), teismas Å¡ių iÅ¡laidų dydžių nevertina kaip per didelių, todėl jų nemažina.

Valstybei iš ieškovų nepriteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų dydis mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (5 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismo išvada Ieškinį atmesti. Priteisti atsakovui R. S., gim. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš ieškovės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo H.

H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1500 (tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Eur iš kiekvieno ieškovo. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Amber marketing“, j. a. k. 110580079, lygiomis dalimis iš ieškovės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovo H. H. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1500 (tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) Eur iš kiekvieno ieškovo.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vitalijus Abramovičius