90dd3743-b3f7-4e59-9acc-e314ca2bad17 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2A-1324-392/2015(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23674-2013-7)             Procesinio sprendimo kategorija: 22.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2015 m. balandžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Henricho Jaglinskio ir Danutės Kutrienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A.

V. bei UAB „BNA GRUPĖ“, A. Z. ir A. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3411-392/2014 pagal pagal ieškovo UAB „BNA GRUPĖ“ ieškinį atsakovams A. V. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys pagal ieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. Z., A. Z., dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo bei pagal atsakovo A.

V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „BNA GRUPĖ“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, A. Z. ir A. Z., trečiasis asmuo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo niekine dalyje ir žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys pagal ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir M. J.,Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas UAB „BNA GRUPĖ“ 2010-12-27 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams A. V. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo prašė 1. pripažinti neteisėtais atsakovo A. V. atliktus adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus;

2. panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2006 m. gegužės 4 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (101)11.4-980 dėl rekonstruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti;

3. įpareigoti atsakovÄ A. V. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pažeidžiančiÄ ieÅ¡kovo valdomo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas (I t., b.l. 12-16).  IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas, o žemės sklypu, kuriame yra Å¡ios patalpos, ieÅ¡kovas disponuoja nuomininko teisėmis. Kaimyniniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastatytas pastatas, kurio tam tikrÄ dalį sudaro gyvenamosios patalpos.

Gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), kurių savininkas yra A. V., buvo rekonstruotos. Ieškovui 2010 m. spalio mėnesį pastebėjus, kad A. V. buto rekonstrukcija galimai pažeidžia ieškovo valdomo žemės sklypo ribas, ieškovas 2010 m. kreipėsi į UAB „Aropolis“ dėl geodezinių matavimų atlikimo (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad A. V. buto rekonstrukcija pažeidžia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas, tuo pačiu ir ieškovo teises ir interesus.

Pažeidimas pasireiÅ¡kia tuo, kad po rekonstrukcijos atsakovo buto siena ties taÅ¡kais S3 ir S5 yra įsiskverbusi į ieÅ¡kovo valdomÄ sklypÄ atitinkamai 0,45 m. ir 0,5 m. Atsakovas A. V. neturi jokių teisių į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes šį žemės sklypÄ nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika, kuri šį turtÄ valdyti patikėjimo teise perdavė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, o žemės sklypÄ valdo ir juo naudojasi ieÅ¡kovas.

Atsakovas A. V. neturi teisės naudotis ir disponuoti rekonstruotu butu, o svetimame žemės sklype esanti atsakovo buto dalis turi bÅ«ti nugriauta. Atsakovas A. V. 2011-03-24 pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „BNA GRUPĖ“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, A. Z., A. Z., kurio teismo praÅ¡o 1. pripažinti niekine ir negaliojančia tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir UAB „BNA GRUPĖ“ 2003 m. kovo 19 d. sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.01/2003-26806 dalyje dėl 5 kv.m. bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos;

2. nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribÄ ties gretima namų valda (duomenys neskelbtini) taip: žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba ties gretima namų valda (duomenys neskelbtini) sutampa su pastatų 2A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), siena.   PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis nuosavybės teise valdo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pastate, kuris yra valstybinės žemės sklype.

Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti suformuotas toks žemės sklypas, kuris reikalingas Å¡iame sklype esantiems statiniams eksploatuoti. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovui UAB „BNA GRUPĖ“ neteisėtai buvo iÅ¡nuomota žemės sklypo dalis, kuri yra užstatyta adresu (duomenys neskelbtini), esančiu pastatu 2A1p. UAB „BNA GRUPĖ“ yra iÅ¡nuomota 5 kv.m. žemės sklypo dalis, kuri reikalinga pastatui (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba nustatyta ir per kitÄ (duomenys neskelbtini), pastatÄ , t.y.

Å¡i riba eina per 0,48 kv.m. ploto pastato, plane pažymėto 1A3p, dalį. Tuo tarpu 0,73 kv.m. ploto UAB „BNA GRUPĖ“ priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2A2p, dalį kerta nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba ir Å¡is pastatas įsiterpia į namų valdÄ (duomenys neskelbtini). Imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str.). Valstybinės žemės pardavimo ir nuomos tvarkÄ nustatančios teisės normos yra imperatyvios, todėl sandoriai, sudaryti pažeidžiant Å¡iÄ tvarkÄ , yra niekiniai.

Valstybinė žemė, reikalinga joje esančių statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį, ne aukciono tvarka gali bÅ«ti iÅ¡nuomota tik Å¡ių statinių savininkui (naudotojui). Ginčijama valstybinės žemės nuomos sutartis dalyje prieÅ¡tarauja Žemės įstatymo 22 straipsnio 3 daliai bei Taisyklių 2.5 punktui ir 29.2 punktui, todėl pripažintina niekine ir negaliojančia. Turi bÅ«ti nustatyta tiksli žemės sklypo (duomenys neskelbtini), riba, nes Å¡iuo metu riba eina ne tik per dviejų (duomenys neskelbtini), statinių ribas, bet ir per UAB „BNA grupė“ pastato sienÄ .

Pagal CK 4.45 str. 1 d., teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, ribos neaiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų. Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad kadastro žemėlapyje žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra nurodytas neteisingai ir jų ribos visiÅ¡kai neatitinka žemės sklypų naudotojų naudojamų žemės sklypų ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimÄ bei istorinius žemės sklypų formavimo dokumentus.

FaktiÅ¡kai sklypų riba turi eiti ties pastato 2A1p (duomenys neskelbtini) pietine siena ir jos nekirsti. Bendra sklypų riba taip pat turėtų eiti ties pietine (duomenys neskelbtini) esančio statinio, plane pažymėto 1A3p, siena. Esami žemės sklypo ribas nustatantys dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Netinkamas, neteisingas žemės sklypų ribų nustatymas/fiksavimas iÅ¡ esmės pažeidžia A. V. interesus, todėl jis turi pagrindÄ pagal CK 4.45 str. teismine tvarka reikalauti nustatyti žemės sklypo ribas.   Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieÅ¡kovo reikalavimu panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2006-05-04 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr.(101)11.4-980 nesutiko.

Nurodė, kad aktas galėtų bÅ«ti panaikintas, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad statinys pastatytas ne pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pastatytas ne pagal statinio projektÄ , jeigu statinys neatitinka Statybos įstatymo nustatytų esminių statinio reikalavimų bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. IeÅ¡kovas nenurodė nei vieno pažeidimo, leidžiančio konstatuoti, kad buto rekonstrukcija atlikta ne pagal parengtÄ buto rekonstrukcijos techninį projektÄ bei atsakovui iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , todėl laikytina, kad aktas iÅ¡duotas nepažeidžiant Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų.

Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui ginčyti nustatytas vieno mėnesio senaties terminas. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos teismui 2011-02-25 pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog statytojo teisė realizuojama, kai 1) turimas žemės sklypas, įsigytas nuosavybės teise, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas;

3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Suformuotoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinėje byloje nėra duomenų apie atsakovo statinio projektÄ ar gautÄ leidimÄ statyti Å¡iame žemės sklype. Prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio nurodė, kad su juo nesutinka. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2002-12-04 įsakymas dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo priimtas vadovaujantis LR CK 1.109 str., 6.546 str., LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai) tvarka, LR Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr.205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos ir remiantis Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr.1055V.

Užstatyti žemės sklypai gali bÅ«ti parduodami (iÅ¡nuomojami) tik Å¡iuose sklypuose esančių statinių savininkams pagal statinių tiesioginę paskirtį eksploatuoti. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra pastatų, kurie nuosavybės teise priklausytų A. V.. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Ginčijama sutartis sudaryta teisėtai ir negali bÅ«ti nuginčyta. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad ne teismas, bet Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius turi nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas ir plotÄ .

Sklypas bus formuojamas atsižvelgiant į gretimus teisėtai ir pagrįstai suformuotus sklypus. Atsakovas A. V. žinojo apie Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, tačiau Å¡io sprendimo neginčijo per nustatytÄ vieno mėnesio terminÄ . Žemės sklype (duomenys neskelbtini), nebuvo tokios konfigÅ«racijos pastato 2A1p, koks yra dabar. Atsakovo A. V. buto rekonstrukcijos metu jau buvo suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), rekonstruojami ir atstatomi pastatai negalėjo iÅ¡eiti už sklypo ribų.

Naujai projektuojamos pastato sienos (kurių nebuvo iki pradedant statybos darbus) turėjo būti statomos žemės sklype (duomenys neskelbtini), suformuotame Vilniaus miesto valdybos 2000-03-30 sprendimu Nr.738V. Tretieji asmenys A. Z. ir A. Z. ieškinį prašė tenkinti, su priešieškinku nesutiko. Nurodė, kad ieškovo UAB „BNA GRUPĖ“ pateiktame geodezinių matavimų techninėje ataskaitoje akivaizdžiai pastebima, jog A. V. priklausantis statinys pažeidžia ieškovo UAB „BNA GRUPĖ“ bei A.

Z. ir A. Z. valdomo sklypo (duomenys neskelbtini), ribas, įsiterpianti atsakovo statinio dalis yra pastatyta neteisėtai. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai apie sklypo ribos pažeidimÄ sudaro pagrindÄ pripažinti A. V. atliktus statybos darbus neteisėtais. Trečiasis asmuo M. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad apie planuojamus statybos darbus jis ieÅ¡kovÄ UAB „BNA GRUPĖ“ informavo asmeniÅ¡kai, UAB „BNA GRUPĖ“ statybos darbams neprieÅ¡taravo. Be to, ieÅ¡kovo sutikimas nebuvo reikalingas, nes UAB „BNA GRUPĖ“ neturėjo jokių teisių į žemės sklypÄ .

Visi rekonstrukcijos darbai buvo įvykdyti pagal suderintÄ techninį projektÄ . Reikalavimui dėl administracinio akto panaikinimo yra praleistas nustatytas vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminas. Nuosavybes teises į butÄ M. J. pardavė 2004 metais, faktiÅ¡kai jame gyveno iki 2005-07-01, kai tais pačiais metais UAB „BNA GRUPĖ“ pradėjo savo nuosavybės teise valdomo pastato rekonstrukcijÄ . Valstybinės žemės sklypai gali bÅ«ti parduodami tik tiems asmenims, kuriems Å¡ių sklypų reikia įsigytiems ar įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

IeÅ¡kovui UAB „BNA GRUPĖ“ iÅ¡nuomotas žemės sklypas, kuriame yra ne tik ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, bet ir A. V. nuosavybės teise priklausantys statiniai. VisiÅ¡kai palaikė atsakovo A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentus bei reikalavimus. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Sprendė, kad ieÅ¡kovas nepraleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino pareikÅ¡ti reikalavimui dėl pripažinimo tinkamu naudoti 2006-05-04 akto panaikinimo.Sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovas UAB „BNA GRUPĖ“ nuosavybės teise valdo du pastatus, esančius (duomenys neskelbtini): 769,16 kv.m. bendro ploto (338,00 kv.m. užstatytas plotas) gyvenamÄ jį namÄ su kavinės patalpomis 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 689,17 kv.m. bendro ploto (586,00 kv.m. užstatytas plotas) gyvenamÄ jį namÄ 2A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Å ių pastatų bei pastato 3A1p ((duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijos pasekmėje ieÅ¡kovo UAB „BNA GRUPĖ“ nuosavybės teise valdytas pastatas 3A1P, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2012-01-13 iÅ¡registruotas iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro (III t., b.l. 31-35) . Atsakovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį A. Z. vardu įregistruota nuosavybės teisė į 129,86 kv.m. bendro ploto butÄ adresu (duomenys neskelbtini), pastate 4A1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)).

Nekilnojamojo turto registro duomenys apie pastatÄ 4A1p ((duomenys neskelbtini)) ir apie butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) rodo, kad kitų patalpų pastate 4A1p nėra (III t., b.l. 31-35, 39). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame pastatyti nurodyti ieÅ¡kovui UAB „BNA GRUPĖ“ priklausantys pastatai 1A2p ir 2A2p, o taip pat pastatas 4A1p (butas (duomenys neskelbtini)) yra 0.1529 ha ploto, užstatyta teritorija sudaro 0.1529 ha. Å is žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (904/1529 dalys) ir tretiesiems asmenims pagal ieÅ¡kinį bei atsakovams pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį A.

Z. ir A. Z. (625/1529 dalys), kurie žemės sklypo dalį įsigijo pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2005-01-11 sutartį. Valstybinę žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, kuri yra 904 kv.m. ploto, išnuomota ieškovui UAB „BNA GRUPĖ“ pagal 2003-03-19 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2003-26806, gyvenamiesiems namams su kavinės patalpomis viename iš jų eksploatuoti (I t., b.l. 235, 236).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011-11-05 įsakymo pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir UAB „BNA GRUPĖ“ 2011-11-15 susitarimu Nuomos sutartis iÅ¡ dalies pakeista, pakeičiant žemės nuomos terminÄ 87 metams. (III t., b.l. 31-35, 51-54). Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas ir ribos nustatyti Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr.1055V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“, nustatant, kad sklypo ribos pridedamoje miesto plano iÅ¡traukoje pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-11, kad sklypas yra 1529 kv.m. dydžio (I t., b.l. 228, 229). Žemės sklypo kadastriniai duomenys užfiksuoti 2000-05-31, remiantis 2000-05-31 atliktais kadastriniais matavimais.

Sklypo ribos 2002-12-10 pažymėtos kadastro žemėlapyje (I t., b.l. 236).     Atsakovas A. V. asmeninės nuosavybės teise valdo 344,38 kv.m. bendro ploto butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pastate 2A1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Butas) (I t., b.l. 30), kurį nebaigtÄ statyti atsakovas įsigijo pagal 2004-04-23 pirkimo-pardavimo sutartį iÅ¡ sutuoktinių trečiojo asmens M. J. ir D. J. (Kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.13/10609 T 3, b.l. 105-111). Buto, kurį trečiasis asmuo M.

J. įsigijo 1999-12-03 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, plotas iki rekonstrukcijos sudarė 34,74 kv.m. (kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.13/10609 T 1,2, b.l. 55, 57). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2000-03-08 leidimu statybos darbams Nr. R2000-122 M. J. leista remontuoti ButÄ , likviduojant avarinę bÅ«klę, iÅ¡kasant 48 kv.m. ploto rÅ«sį adresu (duomenys neskelbtini) pagal suderintÄ projektÄ Nr.2000-02, parengtÄ R. V. tyrimo-projektavimo įmonės, nurodant, kad projektas suderintas miesto savivaldybėje 2000-02-28, reg.

Nr.342 ir 343. Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«no 2000-03-10 potvarkiu Nr. 42 M. J. leista rekonstruoti ButÄ , atkasant ir įrengiant 47,75 kv.m. rÅ«sį pagal nustatyta tvarka suderintÄ projektÄ . Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr.1038V nuspręsta sutikti, kad M. J. pagal nustatyta tvarka suderintÄ projektÄ rekonstruotų bei savo vardu teisiÅ¡kai įregistruotų (duomenys neskelbtini) kiemo tualetÄ ir sandėliukÄ . Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«no 2000-07-27 potvarkiu Nr. 135 M. J. leista rekonstruoti (duomenys neskelbtini) kiemo tualetÄ ir sandėliukÄ , atkasant ir įrengiant 110,01 kv.m. rÅ«sį, apjungiant su rekonstruojamu butu (duomenys neskelbtini) bei virÅ¡ visų patalpų įrengiant 98,68 kv.m. gyvenamÄ sias patalpas palėpėje pagal nustatyta tvarka suderintÄ projektÄ .

Po to M. J. iÅ¡duotas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2000-08-04 leidimas vykdyti statybos darbus Nr. R2000-500, kuriuo adresu (duomenys neskelbtini) leista rekonstruoti, remontuoti butÄ , įrengiant 158,00 kv.m. rÅ«sį, perplanuoti pirmÄ aukÅ¡tÄ ir įrengti 99 kv.m. palėpę, pagal suderintÄ projektÄ Nr.2000-02, parengtÄ R. V. TPÄ®, savivaldybėje suderintÄ 2000-05-03, reg. Nr.1316 (I t., b.l. 59-62; kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.13/10609 T 1, b.l. 24-28). Pripažinimo tinkamu naudoti 2006-05-04 aktu Nr.(101)11.4-980 Butas, 344,38 kv.m. bendro ir 185,51 kv.m. gyvenamojo ploto, ir Å«kio pastatas 16I1p pripažinti tinkamais naudoti (I t., b.l. 32, 33).

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-12-22 pažymoje Nr.101-4148 apie statinio statybÄ pagal suderintÄ projektÄ Â nurodyta, kad M. J. stato butÄ 2A1p adresu (duomenys neskelbtini) be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto (kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.13/10609 T 1, b.l. 23). Remiantis Å¡ia pažyma M. J. 2001-12-27 kreipėsi į ŽNTKR VÄ® Vilniaus filialÄ su praÅ¡ymu įregistruoti nuosavybės teises į turtÄ adresu (duomenys neskelbtini).

Buto įsigijimo 1999-12-03 sutarties, 2001-12-22 pažymos Nr.101-4148, taip pat Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«no 2000-07-27 potvarkio Nr. 135 (dėl patalpų rekonstrukcijos), Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«no 2000-03-10 potvarkio Nr. 42 (dėl buto rekonstrukcijos) ir Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimo Nr.1038V pagrindu, remiantis 2001-12-13 atliktais kadastriniais matavimais, 2001-12-29 įregistruota trečiojo asmens M. J. nuosavybės teisė į 440,32 kv.m. bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ 2A1p, nurodant jo 97 proc. baigtumÄ .

Po ko trečiasis asmuo M. J. su bendrasavininke D. J. 2002-01-10 sutartimi pardavė 3625/10000 dalis nebaigto statyti 440,32 kv.m. ploto gyvenamojo namo 2A1p (baigtumas 97 proc., (duomenys neskelbtini)) pil. E. M., o 2002-07-16 sutartimi J. J. ir E. M. susitarė atsidalinti gyvenamÄ jį namÄ (2A1p, baigtumas 97 proc., 440,32 kv.m. ploto, (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Å ios sutarties pagrindu M. J. nuosavybėn perėjo 280,68 kv.m. ploto patalpos, o E. M. nuosavybėn – 159,64 kv.m. ploto patalpos, po ko E. M. 2002-07-26 įregistravo nuosavybės teisę į 159,64 kv.m. ploto butÄ adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro ir registro dokumentų bylos Nr.13/10609 T 1, b.l. 1-29;

T 1,2, b.l. 36-40), o trečiasis asmuo M. J. savo vardu 2002-07-25 įregistravo nuosavybės teisę į jam atitekusias Buto (2A1p) 280,68 kv.m. patalpas, pagal 2002-07-24 kadastro duomenis. Trečiasis asmuo M. J. ir po 2002-07-16 atsidalinimo sutarties sudarymo rekonstravo jam atitekusias Buto, kurio baigtumas 2002-07-16 sutarties sudarymo metu sudarė 97 proc., 280,68 kv.m. ploto patalpas, o 2004-04-22 įregistruota M. J. nuosavybės teisė į 346,93 kv.m. ploto ButÄ . M. J. nuosavybė įregistruota tų pačių dokumentų pagrindu, t.y. 1999-12-03 pirkimo-pardavimo sutarties, 2001-12-22 statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr.101-4148, 2002-07-16 turto atsidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės sutarties ir 2004-04-21 statybos inspekcijos pažymos, kurioje remiamasi 2000-03-08 statybos leidimu Nr.R2000-122, kuriuo buvo leista tik remontuoti butÄ , iÅ¡kasant tik 48 kv.m. ploto rÅ«sį.

Nurodyti dokumentai nepaaiÅ¡kina užaugusį Buto plotÄ nuo 280,68 kv.m. po 2002-07-16 sutarties su E. M. sudarymo iki 346,93 kv.m. Matyti, kad 2000-03-08 leidimo vykdyti statybos darbus Nr. R2000-122 ir 2000-08-04 leidimo vykdyti statybos darbus Nr. R2000-500 pagrindu dar iki Buto pardavimo atsakovui A. V. vietoje Buto, kurio plotas iki rekonstrukcijos sudarė 34,74 kv.m., buvo pastatytos ir įregistruotos bendro 506,57 kv.m. ploto patalpos, t.y. 346,93 kv.m. ploto butas (duomenys neskelbtini) ir 159,64 kv.m. ploto butas (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į 2000 metais iÅ¡duotų leidimų vykdyti statybos darbus turinį, į Vilniaus miesto Senamiesčio seniÅ«no 2000-03-10 potvarkio Nr. 42, į 2000-07-27 potvarkio Nr. 135 ir į Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 1038V turinį, nėra akivaizdu, kad Buto rekonstrukcijos darbai atlikti nenukrypstant nuo statybÄ leidžiančiais dokumentais nustatytos Buto rekonstrukcijos apimties. Statybos leidimai, kuriais atsakovas grindžia Buto rekonstrukcijos teisėtumÄ , rodo, kad rekonstruojamo Buto plotas po Buto rekonstrukcijos neturėjo bÅ«ti didesnis nei 291,74 kv.m. (34,74 kv.m. iki rekonstrukcijos, 158 kv.m. rÅ«sio patalpos, 99,00 kv.m. palėpės patalpos).

RaÅ¡ytiniai įrodymai rodo, kad po Buto įsigijimo atsakovas A. V. vykdė tam tikrus savavaliÅ¡kos statybos darbus, tačiau akivaizdu, kad pagrindiniai Buto rekonstrukcijos (statybos) darbai buvo baigti iki Buto 346,93 kv.m. ploto 2004-04-22 įregistravimo, t.y. iki Buto pardavimo atsakovo A. V. nuosavybėn. Atlikus Buto 2006-05-03 kadastrinius matavimus, užfiksuotas mažesnis Buto plotas - 344,38 kv.m. 2008-01-14 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu A. V. dėl metalinės tvoros su betoniniu pamatu ir dėl terasos į upės pusę paÅ¡alinimo.

RaÅ¡ytiniai įrodymai paneigia atsakovo A. V. nurodytÄ aplinkybę, kad pagrindiniai Buto rekonstrukcijos darbai baigti dar 2001 metais. Buto plotas po 2002-07-16 sutarties su E. M. sudarymo iki Buto pardavimo atsakovui A. V. padidėjo nuo 280,68 kv.m. iki 346,93 kv.m., t.y. daugiau kaip penktadaliu. Vilniaus miesto valdybos 2000-03-30 sprendimo Nr. 738V 1 punktu buvo nustatytos namo (duomenys neskelbtini), 967,00 kv. m. žemės sklypo ribos, pridedamoje miesto plano iÅ¡traukoje pažymėtos raudonomis linijomis ir skaičiais 1, 2, 3, 4 bei sklypo naudojimo sÄ lygos ir apribojimai.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-11-22 įsakymo Nr. 2.3-10910-01 1.1 papunkčiu, vadovaujantis kadastrinių matavimų duomenimis, nustatytas 986 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas (I t., b.l. 154-156; adm. bylos Nr. I-3-426/2010 T 1, b.l. 17, 18). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-08 nutartimi, pakeičiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-01-21 sprendimÄ , Vilniaus miesto valdybos 2000-03-30 sprendimo Nr. 738V 1 punktas ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-11-22 įsakymo Nr. 2.3-10910-01 1.1 ir 1.3.2 papunkčiai panaikinti, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas ir jo plotÄ .

Teismas nutartyje nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, nustatydamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribas ir plotÄ , privalo atsižvelgti į Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos reikalavimus, taip pat įvertinti faktines sklype esančių pastatų eksploatavimo reikmes. Vilniaus miesto valdybos 2000-03-30 sprendimu brėžiama sklypo riba kerta ginčo sklype esančius pastatus, pastatų dalys nepatenka į suformuotÄ sklypÄ . Koncepcijos (sklypų plano) turinys nėra tiek detalus, kad leistų vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti aiÅ¡kias sklypo ribas ir plotÄ , todėl bÅ«tina įvertinti ir kitus aspektus.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, taip pat Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 16 punkto nuostatų, šie teisės aktai formuojamų sklypų ribas ir dydį sieja ne tik su teritorijų planavimo dokumentais bei namų valdos techninės apskaitos bylomis, bet ir su faktiniu atitinkamos žemės naudojimu, susijusiu su pastato eksploatavimu, juo labiau, sklypo riba neturėtų kirsti pastato.

Formuojant konkretų žemės sklypÄ privalo bÅ«ti praktiÅ¡kai įvertinta ir tai, kokio dydžio žemės sklypas (nevirÅ¡ijant teisės aktuose nustatytų maksimalių leistinų ribų) yra bÅ«tinas jame esančių pastatų eksploatavimui (adm. byla Nr. I-3-426/2010). Vykdydamas teismo įpareigojimÄ , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymu Nr. 30-135, keičiant Vilniaus miesto valdybos 2000-03-30 sprendimÄ Nr.738V, nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) apie 990 kv.m. ribos, pridedamoje iÅ¡traukoje iÅ¡ suvestinio skaitmeninio miesto plano pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-12 (II t., b.l. 32, 33).

Å is Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-24 sprendimu. Teismas nutartyje nurodė, kad kol nėra nustatyta tvarka iÅ¡spręstas ginčas dėl ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra objektyvios galimybės suformuoti ginčo žemės sklypo ribas, nustatyti žemės sklypo dydį. Teismas sprendimu konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-08 nutartimi nustatyta teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, jog Koncepcijos (Vilniaus miesto valdybos 1995 m. kovo 23 d. planas (specialusis planas)) sprendiniai dėl juose esančios ribotos informacijos apimties nėra pakankami, kad jais remiantis bÅ«tų galima nustatyti aiÅ¡kias ginčo sklypo ribas ir plotÄ , o tai turi bÅ«ti atlikta tik visumoje įvertinus tiek teritorijų planavimo dokumentus bei namų valdos techninės apskaitos bylas, tiek faktines aplinkybes apie faktinį žemės naudojimÄ bei žemės sklypo dydį, kuris yra bÅ«tinas jame esantiems pastatams eksploatuoti.

Teismas pasisakė, kad vyksta teisminis ginčas dėl ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kad kol nėra nustatyta tvarka iÅ¡spręstas ginčas dėl ribos tarp minėtų žemės sklypų, nėra objektyvios galimybės suformuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas bei nustatyti žemės sklypo dydį (II t., b.l. 80-93). Bylos nagrinėjimo dienai nėra nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydis bei ribos. Å io sklypo dalis, t.y. 24 kv.m. (24/986 dalys pagal buvusį 986 kv.m. plotÄ ), nuosavybės teise priklauso atsakovui A.

V. Å iÄ Å¾emės sklypo dalį atsakovas įgijo 2012-02-01 pirkimo-pardavimo sutartimi iÅ¡ buvusios savininkės V.A. (I t, b.l. 89-94; II t., b.l. 29-31). Atsakovo Buto, esančio pastate 2A1p adresu (duomenys neskelbtini), dalis patenka į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje surinkti įrodymai. Aplinkybę, kad adresu (duomenys neskelbtini) esančių statinių dalys patenka į gretimÄ sklypÄ , taip pat nustatė teismas iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-3-426/2010.

IeÅ¡kovas reikalauja pripažinti neteisėtais atsakovo atliktus Buto statybos darbus ir panaikinti Buto 2006-05-04 pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr.(101)11.4-980, praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ nugriauti Buto dalį, pažeidžiančiÄ ieÅ¡kovo nuomos teise valdomo sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dydis ir ribos nustatytos 2000-05-25 (Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimas Nr.1055V) ir, remiantis 2000-05-31 atliktais kadastriniais matavimais, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o 2002-12-10 pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ pirmosios instancijos teismas laikė, jog reikÅ¡mingos yra aplinkybės, kad atsakovo Buto rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos rengimas ir suderinimas, leidimų gavimas pradėtas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo, taip pat iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo, t.y. iki Vilniaus miesto valdybos 2000-03-30 sprendimo Nr.738V priėmimo. Å ios aplinkybės nulėmė tai, kad Buto pastate 2A1p, pastatytame prie sklypo ribos, rekonstrukcijos projektas rengtas vadovaujantis inventorinės bylos duomenimis apie sklype esančius statinius bei vieninteliu tuo metu turėtu 1948-06-05 parengtu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planu (I t., b.l. 78;

II t. b.l. 122). Iš 2000-03-30 buvusio suformuoto ir 2005-12-08 kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano (suformavimas panaikintas) net vizualiai matyti, kad šio sklypo riba su gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ties atsakovo Butu buvo žymima tiesia linija (adm. bylos Nr. I-3-426/2010 T 1, b.l. 31). Iš 2000-05-25 suformuoto ir 2002-12-10 kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano net vizualiai matyti, kad sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties atsakovo Butu nustatyta tiesia linija, be posūkių, išlinkimų (I t., b.l. 236). Tuo tarpu R.

V. TPÄ® 2000 m. projekte, kuris 2000 m. vasario – birželio mėnesiais derintas su nustatytomis institucijomis bei asmenimis, projektuojamo Buto patalpų, plane pažymėtų simboliais 101 ir 102, iÅ¡orinė siena žemės sklypų ribos vietoje pasisukusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusėn, kadangi projektas parengtas iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo, pagal turėtus kadastro ir registro duomenis ir pagal 1948-06-05 parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ , su sklypo ribos įlinkimu projektuoto Buto vietoje (I t., b.l. 74-85).

Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos (pagal 1948-06-05 planÄ ) įlinkimas atitinkamai atspinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, parengtame 1979-04-10. Å iame žemės sklype buvusio pastato 3A1p (Å¡iuo metu pastatas iÅ¡registruotas iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro) vietoje matyti sklypo ribos (su žemės sklypu (duomenys neskelbtini)) posÅ«kį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusėn (I t., b.l. 158). Kadangi Buto rekonstrukcijos projektas rengtas iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo, nėra pagrindo teigti, kad rengiant projektÄ buvo nepagrįstai vadovaujamasi archyviniais žemės sklypų planais.

Vertinama, kad projektas 2000 m vasario – birželio mėnesiais buvo reikiamai suderintas ir statytojui nebuvo pareikÅ¡ta jokių pastabų dėl Buto rekonstrukcijos projekto neatitikimo žemės sklypo planui. IÅ¡ atsakovo pateikto Buto rekonstrukcijos plano matyti, kad jis nebuvo derinamas su pastato 3A1p savininku. Tačiau reikÅ¡minga yra ir tai, kad Buto rekonstrukcijos 2000 m. planas 2000-02-28 buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe (reg. Nr. 342 ir Nr. 343) ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2000-03-08 jau buvo iÅ¡davusi leidimÄ vykdyti statybos darbus Nr. R2000-122.

Buto rekonstrukcijos projektas 2000-05-03 vėl buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybe, reg. Nr. 1316. Vilniaus miesto savivaldybė sutiko su Buto rekonstrukcijos projektu, pagal kurį Buto iÅ¡orinė siena, esanti prie sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos, buvo projektuojama pagal istorinius Å¡ių žemės sklypų formavimo dokumentus, t.y. pagal 1948-06-05 parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ ir atitinkamai atsižvelgiant į 1979-04-10 parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ .

Pagal Å¡iuos planus sklypus skyrė riba, pažymėta žalia spalva 2014-01-24 ekspertizės akto prieduose (III t., b.l. 173-175). Trečiajam asmeniui M. J. leidimas Buto rekonstrukcijai 2000-08-04 iÅ¡duotas pagal Vilniaus miesto savivaldybėje ir kitose institucijoje suderintÄ projektÄ . Vėlesnių Buto rekonstrukcijos projekto tikslinimų pasekmėje M. J. pasistatė žymiai didesnio ploto patalpas (pasistatydamas butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), nei leido 2000-08-04 leidimas vykdyti statybos darbus Nr. R2000-500, tačiau projekto tikslinimai buvo atliekami 2000 m. parengto ir suderinto projekto pagrindu, pagal kurį, kaip minėta, Buto iÅ¡orinė siena prie sklypo ribos su sklypu (duomenys neskelbtini) buvo projektuojama pagal istorinę sklypo ribÄ , t.y. su sklypo ribos posÅ«kiu sklypo (duomenys neskelbtini) pusėn Å¡io sklypo buvusio pastato 3A1p vietoje.

Leidimas 2000-03-08 vykdyti statybos darbus išduotas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo (savivaldybėje suderinta 2000-02-28). Bet Vilniaus miesto savivaldybė 2000-03-30 sprendimu nustačiusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, 2000-05-03 sutiko su Buto rekonstrukcija pagal istorines sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas, nepareikšdama statytojui jokių pretenzijų dėl statinio neatitikimo 2000-03-30 nustatytoms sklypo riboms. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė 2000-05-25 sprendimu Nr.1055V nustatė sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, kurios, atlikus 2000-05-31 kadastrinius matavimus, skyrėsi nuo šio sklypo 1979-04-10 plano ir neatitiko istorinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos.

Skirtumas matosi ekspertizės akto prieduose: 1979-04-10 planas pažymėtas žalia linija, 2000-05-31 parengtas sklypo planas pažymėtas raudona linija (III t., b.l. 173-175). Pažymėtina, kad Buto rekonstrukcijos 2000-05-03 suderinimas Vilniaus miesto savivaldybėje bei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2000-08-04 iÅ¡duotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. R2000-500 nebuvo atÅ¡aukti, per visÄ Buto rekonstrukcijÄ pagal suderintÄ projektÄ ir iÅ¡duotÄ teismo leidimÄ statytojui M.

J. nebuvo keliamos jokios pretenzijos dėl Buto rekonstrukcijos neatitikimo nustatytoms sklypų riboms. M. J. pastatytos Buto patalpos įregistruotos 2001-12-29 (440,32 kv.m. pagal 2001-12-13 kadastrinius matavimus (tame tarpe 2002-07-24 įregistruotos 280,68 kv.m. ploto Buto patalpos po atsidalinimo su E. M.)) ir 2004-04-22 (346,93 kv.m. ploto Butas pagal 2004-02-10 kadastrinius matavimus). Ne tik Buto rekonstrukcijos metu, bet ir nuo pat pirmos pastatytų patalpų registracijos iki Buto pardavimo atsakovui A. V. buvusiam savininkui M.

J. nebuvo keliamos jokios pretenzijos dėl Buto rekonstrukcijos neatitikimo projektui ir statybos leidimui, prieÅ¡ingai, pripažinus Buto rekonstrukcijÄ iÅ¡ esmės atitinkančia projektinei dokumentacijai, pastatytos Buto patalpos buvo įregistruotos. Atsakovui A. V. 346,93 kv.m. ploto Butas parduotas pagal 2004-02-10 kadastrinių matavimų duomenis, po ko Buto patalpos tik nežymiai sumažėjo iki 344,38 kv.m. ploto pagal 2006-05-03 kadastrinius matavimus,  kuriais remiantis ieÅ¡kovo ginčijamu 2006-05-04 aktu Butas pripažintas tinkamu naudoti, iki Buto pripažinimo tinkamu naudoti vykdytos savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo procedÅ«ros.

IeÅ¡kinys dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo grindžiamas tuo, kad atsakovui A. V. nepriklauso statiniai žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo Buto dalies, įsiskverbusios į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (pagal 2000-05-31 kadastrinius matavimus), statyba yra neteisėta. Tačiau iÅ¡tyrus ir įvertinus visÄ raÅ¡ytiniuose dokumentuose užfiksuotÄ Buto rekonstrukcijos eigÄ , atsakingoms institucijoms leidus ButÄ projektuoti ir rekonstruoti pagal buvusiÄ istorinę žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribÄ , nėra pagrįsta pripažinti, kad ieÅ¡kovo ginčijamu 2006-05-04 aktu yra įteisinta savavaliÅ¡ka statyba.

Atsižvelgiama, kad Vilniaus miesto savivaldybės suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atlikti 2005-03-04, o Å¡io sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos tik 2005-12-08 (Å¡iuo metu sklypo suformavimas panaikintas), t.y. jau po to, kai 2004-04-22 buvo galutinai įregistruotos rekonstruoto Buto patalpos. Atsakovas A. V. įsigijo nuosavybėn trečiojo asmens M. J. pagal suderintÄ projektÄ ir iÅ¡duotÄ leidimÄ faktiÅ¡kai jau pastatytÄ ir įregistruotÄ ButÄ . Tam, kad pripažinti, kad Buto rekonstrukcija neteisėta dėl to, kad Butas pastatytas pažeidžiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu statybos leidimas, iÅ¡duotas pagal 2000 m., vėliau 2001 m. suderintÄ Buto rekonstrukcijos projektÄ .

Teismo sprendime pažymėti faktiÅ¡kai pastatyto Buto ploto neatitikimai 2000 m. iÅ¡duotiems leidimams vykdyti statybos darbus nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl Å¡ių neatitikimų dalis rekonstruoto Buto atsidÅ«rė žemės sklype (duomenys neskelbtini). Buto dalies pastatymas (duomenys neskelbtini) žemės sklype sÄ lygojo tai, kad Buto rekonstrukcijos projektas buvo parengtas ir suderintas pagal buvusiÄ istorinę žemės sklypų ribÄ , iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo, Å¡io žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo.

Atsižvelgiama, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2002-12-10, t.y. po to, kai 2001-12-29 jau buvo įregistruotos M. J. pastatytos 440,32 kv.m. patalpos. Jokių kitų konkrečių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad Buto rekonstrukcija atlikta ne pagal parengtÄ buto rekonstrukcijos techninį projektÄ bei iÅ¡duotus statybos leidimus, ieÅ¡kovas nenurodo, todėl teismas sprendė ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ CK 4.103 str., Statybos įstatymo 3 str. pagrindu, atmesti.             Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad ginčo nagrinėjimas atskleidė, kad į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) (pagal 2000-05-31 kadastrinių matavimų planÄ ) patenka ne tik dalis atsakovo Buto, į šį žemės sklypÄ patenka ir dalis statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), o dalis žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio statinio - medinės terasos iÅ¡eina už sklypo ribų.

Todėl surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu teismas laikė pagrįstu pritarti ekspertizę atlikusių ekspertų siÅ«lomam žemės sklypo (duomenys neskelbtini) iÅ¡orinių ribų nustatymui (ribos pažymėtos mėlyna spalva) ir atitinkamai Å¡io sklypo iÅ¡orinei ribai su (duomenys neskelbtini) sklypu (žemės sklypas Å¡iuo metu nėra suformuotas), nes toks žemės sklypo (duomenys neskelbtini) iÅ¡orinių ribų nustatymas atitinka istoriÅ¡kai susiformavusį abiejų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudojimÄ , sklypo ribos nekerta atsakovo Buto, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) statinių, žemės sklype (duomenys neskelbtini) esanti terasa lieka sklypo ribose.  Teismas iÅ¡ esmės laikė pagrįstu prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatymui pagal (duomenys neskelbtini) pastatų 2A1p ir 1A3p iÅ¡orines sienas ir nesutiko su teiginiais, kad atsakovui nepriklauso teisė CK 4.45 straipsnio pagrindu reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žemės sklypo ribos nustatymo.

Nors atsakovas A. V. nėra viso žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (nesuformuotas) savininkas, tačiau ieškovas yra dalies, nors ir mažos, šio žemės sklypo savininkas, nuosavybės teise valdo statinius, kuriuos kerta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba, todėl pripažino, kad atsakovo A. V. reikalavimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo ne tik pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis, bet taip pat yra teisėtas CK 4.45 str. taikymo prasme. Teismas pastebėjo, kad Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr.1055V nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas nėra ginčijamas.

Ginčas kilęs dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Tačiau nenuginčijus viso žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir nenuginčijus nustatyto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto, negali būti pakeista sklypo riba pagal atsakovo priešieškinį, nes sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis.

Priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nėra nustatytos, šio žemės sklypo ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) nustatymas būtų naudingas tolimesniam žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų nustatymui. Bet tenkinant atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo ir dėl 2003-03-19 Valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia dalyje, sumažėtų nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas.

Nekeičiant visų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų (nekeičiant sklypo konfigÅ«racijos), neįmanoma pakeisti vienos sklypo ribos. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto mažinimas prieÅ¡tarautų galiojančiam Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimui Nr.1055V. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto sumažinimas nepagrįstai ir neteisėtai pažeistų Å¡io žemės sklypo valdytojų teises ir teisėtus interesus. PrieÅ¡ingas vertinimas reikÅ¡tų atsakovo A. V. teisių gynimÄ , nepagrįstai pažeidžiantį Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .  NežiÅ«rint to pirmosios instancijos teismas pritarė ekspertų byloje pasiÅ«lytam žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planui ir laikė jį racionaliu, optimaliu, atitinkančiu ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų, bet taip pat ir gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudotojų interesus, tačiau sprendė, kad byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribose ginčo dėl žemės sklypų ribos iÅ¡sprendimas iÅ¡ esmės yra negalimas, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „BNA GRUPĖ“, A. Z. ir A. Z. prašė pakeisti 2014-08-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ , UAB „BNA GRUPĖ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Kitoje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Skunde nurodė, kad 2000-03-30 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 738V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo Senamiesčio seniÅ«nijoje“ buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas ir ribos. Minimame sprendime buvo aiÅ¡kiai pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos yra pažymėtos prie sprendimo pridėtoje miesto plano iÅ¡traukoje linijomis ir skaičiais 1-12. 2000-05-25 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1055V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ buvo (yra) nustatytas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas ir ribos.

Šiame sprendime taip pat buvo aiškiai pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos yra pažymėtos prie sprendimo pridėtoje miesto plano ištraukoje linijomis ir skaičiais 1-11. Atitinkamai 2000-05-31 buvo atlikti kadastriniai matavimai ir užfiksuoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastriniai duomenys. Visi statybos darbai buvo neva vykdomai pagal 2000-03-08 ir 2000-08-04 išduotus statybos leidimus Nr. R2000-122 ir R2000-500. Tiek iki statybos leidimų išdavimo momento, tiek ir po to vykdant statybos darbus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme buvo įtvirtintas aiškus imperatyvas, kad statybos darbus galima vykdyti tik tame žemės sklype, kuris teisėtai valdomas nuosavybės ar kitos teisės pagrindu.

Tačiau A. V., svetimame žemės sklype, t. y. neturėdamas absoliučiai jokių teisių į (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , pastatė dalį savo Buto. Vadovaujantis UAB „Aropolis“ atliktais geodeziniais matavimais po A. V. atliktų statybų Buto siena ties taÅ¡kais S3 ir S5 įsiterpė į UAB „BNA GRUPĖ“, A. Z. bei A. Z. valdomÄ Å¾emės sklypÄ atitinkamai 0,45 m ir 0,5 m. Suformuotoje (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinėje byloje nėra duomenų apie A. V. statinio projektÄ ar gautÄ leidimÄ statyti Å¡iame žemės sklype.

A. V. žinojo apie Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu nustatytas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas ir jų neginčijo. Žemės sklypų suformavimo metu (duomenys neskelbtini) žemės sklype nebuvo tokios konfigūracijos pastato, koks yra dabar. A. V. Buto rekonstrukcijos metu jau buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas bei (duomenys neskelbtini) žemės sklypas. Rekonstruojami ir atstatomi pastatai negalėjo išeiti už sklypo ribų. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-246-608/2011 buvo nagrinėjama eilė A.

V. padarytų statybos pažeidimų, susijusių su Butu. Tame tarpe buvo nagrinėjamas ir klausimas dėl neteisėtai (duomenys neskelbtini) žemės sklype pastatytos Buto dalies teisėtumo. Visos galimybės įteisinti neteisėtai pastatytas Buto dalis priklauso iÅ¡imtinai tik nuo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkų ir valdytojų. Tačiau atsižvelgiant į A. V. elgesį ir nuolatinį piktnaudžiavimÄ , UAB „BNA GRUPĖ“, A. Z. ir A. Z. niekados neduos sutikimo statyti ButÄ tiek (duomenys neskelbtini) žemės sklype, tiek ant jo ribos.

Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo patenkinti ieÅ¡kinį ir pripažinti, jog Buto dalis, įsiterpusi į (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , yra pastatyta neteisėtai. Kitokio sprendimo objektyviai negalėjo bÅ«ti, kadangi neturint jokių teisių į žemės sklypÄ neįmanoma teisėtai jame pastatyti statinį (jo dalį). A. V. pateikiama versija, jog (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos yra netinkamos ir jos turi bÅ«ti nustatytos pagal pastatytÄ ButÄ yra absoliučiai nepagrįsta ir neteisėta.

Visų pirma, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos buvo nustatytos dar 2000 m. Kaip minėta Å¡ių ribų niekada niekas neginčijo ir Å¡iuo metu to daryti nebegalima – tam praleisti visi procesiniai terminai Todėl Å¡iuo metu ribos negali pasikeisti. Visų antra, nėra ir negali bÅ«ti jokio teisėto pagrindo formuoti žemės sklypÄ pagal neteisėtai pastatytÄ ButÄ (jo dalį). A. V. siekis iÅ¡saugoti nepakeistÄ ButÄ , negali lemti (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkų teisių pažeidimo – žemės sklypo sumažinimo.

Apeliaciniu skundu A. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-20 sprendimÄ dalyje, kuria atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Skunde nurodė, kad teismas ginčijamu sprendimu iÅ¡ esmės visiÅ¡kai sutiko su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu dėl ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nustatymu pagal (duomenys neskelbtini) pastatų 2A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡orines sienas ir konstatavo, kad toks nustatymas bÅ«tų pagrįstas, teisingas, protingas ir sÄ Å¾iningas, atitiktų Å¡ių sklypų savininkų ir naudotojų teises ir interesus, tačiau tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį atsisakė.

Pasak teismo, tenkinant prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo ir dėl 2003-03-19 valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia dalyje, sumažėtų nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė nepagrįstai. Pirma, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, kuri yra iÅ¡nuomota UAB „BNA GRUPĖ“, priklauso Lietuvos Respublikai ir reikalavimas yra reiÅ¡kiamas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje tik dėl 5 kv. m sklypo (į kurį patenka UAB „BNA GRUPĖ“ nepriklausantis statinys) nuomos.

Pati žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė nėra ginčijama, kadangi valstybės nuosavybė į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, kuri priklauso Lietuvos Respublikai, yra atsiradusi įstatymo pagrindu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ties kurio prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas prašė nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo ribÄ , taip pat priklauso Lietuvos Respublikai ir atsakovui A. V., pareiÅ¡kusiam prieÅ¡ieÅ¡kinį. Todėl Å¡iuo atveju nuosavybės klausimas, kuriuo vadovaujantis teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį, negalėjo bÅ«ti keliamas, kadangi tokia nuosavybė nėra ginčo dalykas, nes abi ginčo sklypų dalys priklauso Lietuvos Respublikai.

Atsakovams A. Z. ir A. Z. nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis yra kitoje nei ginčijama riba žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vietoje, po pastatu 4A1p, o visa likusi žemės sklypo dalis yra iÅ¡nuomota UAB „BNA grupė“, todėl atsakovas A. V. prieÅ¡ieÅ¡kiniu ginčijo ne Lietuvos Respublikos nuosavybės teisę atitinkamai į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, nes Å¡iuo atveju pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį pakeitus ginčijamÄ bendrÄ Å¾emės sklypų ribÄ savininkas nepasikeistų – juo liktų Lietuvos Respublika, o buvo keliamas klausimas dėl UAB „BNA grupė“ teisės tokia ginčo dalimi naudotis nuomos sutarties pagrindu atitinkamai prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl (duomenys neskelbtini) žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje, kur atsakovui A.

V. priklausantis statinys patenka į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Tokio reikalavimo patenkinimo pagrindus nustatė ir bylÄ nagrinėjęs teismas savo sprendimu konstatuodamas, kad Å¡iuo atveju formuojant žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) buvo padaryta matininko klaida, dėl ko nurodyta riba buvo pažymėta neteisingai, tokios aplinkybės yra nustatytos ir teismo paskirtos ekspertizės aktu. Byloje nustatyta, kad iÅ¡nuomoto sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje yra ne tik UAB „BNA GRUPĖ“ priklausantys pastatai, bet į šį sklypÄ patenka ir dalis A.

V. priklausančio buto, esančio pastate 2A1p (duomenys neskelbtini). Tai reiÅ¡kia, kad UAB „BNA GRUPĖ“ valstybinės žemės nuomos sutartimi yra iÅ¡nuomota ne vien žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, reikalinga jai nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui, bet taip pat ir žemės sklypo dalis, reikalinga A. V. eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį jam nuosavybės teise priklausantį statinį, t.y. į šį sklypÄ patenkančiÄ Buto dalį. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis yra reikalinga jame esančiam statiniui – Butui eksploatuoti ir gali bÅ«ti parduota ar iÅ¡nuomota tik Å¡io statinio savininkui, o kadangi Butas UAB „BNA GRUPĖ“ nepriklauso ir nepriklausė 2003-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.01/2003-26806 dalyje dėl 5 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies iÅ¡nuomojimo UAB „BNA GRUPĖ“ yra niekinė.

A. ir A. Z. nuosavybės teise valdomas butas (duomenys neskelbtini) yra pastatytas ne prie sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), bet prie sklypo ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Prie sklypo ribos su sklypu (duomenys neskelbtini) A. ir A. Z. neturi jokių jiems nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų. Reikalavimas dėl jų naudojamos sklypo dalies nėra reiškiamas, todėl A. V. teisių apgynimas ir ginčo iš esmės išsprendimas įtakos naudojimuisi A. ir A.

Z. priklausančia sklypo 625/1529 dalimi neturės. IÅ¡ ekspertizės akto matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Å¡iaurinėje pusėje esantis statinys – terasa – taip pat kerta Å¡io žemės sklypo ribÄ ir įsiterpia į valstybinę žemę, kas savaime patvirtina dvi esmines aplinkybes – pirma, kad, kaip nustatė ekspertai, formuojant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas buvo padaryta klaida, ir antra, kad pastarÄ jÄ klaidÄ taisant dalyje dėl sklype esančios terasos žemės sklypo riba turėtų bÅ«ti perkelta į Å¡iuo metu esančiÄ valstybinę žemę, kas atitinkamai sÄ lygotų ir Å¡io žemės sklypo padidėjimÄ .

Dėl tokios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su valstybine žeme, kur sklype esanti terasa kerta sklypo ribÄ ir įsiterpia į valstybinę žemę, nustatymo ir/ar patikslinimo atsakovas A. V. neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo, dėl ko atitinkamai tokio reikalavimo teisme ir nereiÅ¡kė, tačiau akivaizdu, kad patikslinus bendrÄ Å¾emės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribÄ pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir dėl to atitinkamai mažėjant Å¡iuo metu klaidingai suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotui Å¡ioje ginčo ribos dalyje, Å¡is plotas atitinkamai bÅ«tų pridėtas tikslinant kitÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) ribÄ dalyje, kur sklype esanti terasa įsiterpia į valstybinės žemės plotÄ , dėl ko bendras Å¡iuo metu nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas net nesikeistų.Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) geografinės padėties ir iÅ¡orinių ribų nustatymo teisingumo ekspertizę byloje atlikę ekspertai nustatė, jog:

„<...> daroma prielaida, kad žemės sklypo planas parengtas, neatsižvelgiant į žemės sklype bei gretimuose sklypuose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) esančių pastatų kertes <...>“ bei padarė iÅ¡vadÄ , kad: „žemės sklypo plane pateiktos sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡orinės ribos įsiterpė į gretimus sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (7,1 m2) ir (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (13,8 m2).

Teismas sprendime taip pat nurodė, jog į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) patenka ne tik dalis atsakovo Buto, bet taip pat ir dalis statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat, kad dalis žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio statinio – medinės terasos iÅ¡eina už sklypo ribų. Taigi ekspertai nustatė ir teismas patvirtino, jog yra netinkamai iÅ¡matuotos ne tik sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), bet taip pat ir ribos su sklypu (duomenys neskelbtini) bei valstybine žeme.

Padarius tokias iÅ¡vadas teismas taip pat sprendė, kad ekspertų pasiÅ«lytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas laikytinas racionaliu, optimaliu, atitinkančiu ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų, bet taip pat ir gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudotojų interesus, tačiau tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį vis tiek atsisakė. Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, kadangi, patiems žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams Å¡io klausimo nesprendžiant vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«romis nustatyta tvarka, tik patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį atsirastų pagrindas tikslinti ir nustatyti tikslias sklypo (duomenys neskelbtini) ribas.

Vadovaujantis tokiu teismo sprendimu turėtų bÅ«ti rengiamas naujas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, kurio rengimui taikomi visi teisės aktuose nustatyti reikalavimai (t.y. rengiant tokį planÄ negalima bÅ«tų tikslinti vienos ribos, kitas ribas paliekant klaidingas), ir tik tokio proceso metu bÅ«tų galima nustatyti ar ir kitos ribos (ne tik su (duomenys neskelbtini)) turi bÅ«ti keičiamos, juolab, kad keičiant kitas ribas ir konfigÅ«ruojant sklypÄ pagal ekspertų siÅ«lomÄ planÄ pats sklypo (duomenys neskelbtini) plotas net nesikeistų.

Atsiliepimais į skundus Å¡alys ir dalyvaujantys byloje asmenys palaikė skunduose ir savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas pozicijas. A. V. apeliacinis skundas tenkintinas.UAB „BNA GRUPĖ“, A. Z. ir A. Z. Apeliacinis skundas atmestinas.  Byloje sprendžiamas klausimas dėl statinio statybos padarinių Å¡alinimo ir žemės sklypo ribos nustatymo. IeÅ¡kovas UAB „BNA GRUPĖ“ teigia, jog atsakovui A. V. priklausanti buto (duomenys neskelbtini), esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Alp dalis patenka į jo nuomojamÄ valstybinės žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovas A.

V. įrodinėja, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra nustatytos neteisingai ir kad ieÅ¡kovas neteisėtai naudojasi žemės sklypo dalimi, reikalinga pastato, kuriame yra Butas, eksploatavimui. Dėl buto (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos darbųŽemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojas UAB „BNA GRUPĖ“ ginčija Buto statybų (rekonstrukcijos) teisėtumÄ , teigdamas, jog Buto rekonstrukcija pažeidžia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas. Byloje nustatyta, kad atsakovo Buto rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos rengimas ir suderinimas, leidimų gavimas pradėtas iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo, taip pat iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo ir kad Å¡ios aplinkybės nulėmė tai, kad Buto pastate 2A1p, pastatytame prie sklypo ribos, rekonstrukcijos projektas rengtas vadovaujantis archyviniais žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planais, pagal kuriuos sklypų riba įlinksta projektuoto Buto vietoje, o ne yra tiesi, kaip kad pažymėta 2000-05-25 pradėto formuoti ir 2002-12-10 suformuoto bei kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane (t.

I, b.l. 78, 236; t. II, b.l. 122). Ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1055V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ (t. I, b.l. 228, 229) ir, remiantis 2000-05-31 atliktais kadastriniais matavimais, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, bei 2002-12-10 pažymėtos kadastro žemėlapyje (t. I, b.l. 236). Tačiau taip suformuoto sklypo ribos neatitiko istorinių kaimyninių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų ir archyvinių dokumentų (t.

I, b.l. 78; t. II, b.l. 122). IÅ¡ 2000-05-25 suformuoto ir 2002-12-10 kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties Butu nustatyta tiesia linija, be posÅ«kių ar iÅ¡linkimų (t. I, b.l. 236). Tuo tarpu pagal iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo turėtÄ 1948-06-05 gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ (t. I, b.l. 157), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties Buto iÅ¡orine siena, buvo įlinkusi.

Å is ribos įlinkimas buvo ir 1979-04-10 parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane (t. I, b.l.158). Žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvusio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimo plane 3A1p (t. III, b.l. 31-35), kuris Å¡iuo metu iÅ¡registruotas iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, vietoje taip pat matyti sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su sklypu (duomenys neskelbtini) posÅ«kis į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę (t. I, b.l. 158; t. II, b.l. 145). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tuo atveju, kai reikalavimas reiÅ¡kiamas remiantis CK 4.103 straipsnio 2 dalimi ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010), todėl įrodinėjimo pareiga, kad statyba yra neteisėta, Å¡ioje byloje buvo priskirta ieÅ¡kovui UAB „BNA GRUPĖ“.

Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d.), koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai, nustato įstatymai. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį (redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.), savavaliÅ¡ka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybÄ leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Taigi tam, kad bÅ«tų galima pripažinti atsakovo A.

V. atliktus darbus (duomenys neskelbtini) neteisėtais, visų pirma privalėjo bÅ«ti įrodyta, jog Å¡ie darbai buvo atlikti be statybÄ leidžiančio dokumento arba pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.Byloje nustatyta, kad Buto statybos darbai buvo vykdomi pagal suderintÄ Buto rekonstrukcijos projektÄ ir pagal jį iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ (t. I, b.l. 59, 74-85), todėl Å¡iuo atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Buto rekonstrukcijos pripažinimui neteisėta dėl Buto pastatymo pažeidžiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu statybos leidimas.

Kaip matyti, sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojas statybų neteisėtumÄ iÅ¡ esmės įrodinėja vien tuo, jog visi su statybomis susiję dokumentai statybos darbus leido vykdyti tik (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribose ir kad Butas žemės sklype (duomenys neskelbtini) atsirado tik dėl neteisėtų A. V. statybų. Tačiau byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog sklypas (duomenys neskelbtini) buvo baigtas formuoti 2002-12-10 (t. I, b.l. 19-23, 53-58) tik po Buto suformavimo ir įregistravimo 2001-12-13 (t.I, b.l.51-52), M.

J. pastatytos patalpos įregistruotos 2001-12-29 pagal 2001-12-13 kadastrinius matavimus (t. I, b.l. 63-66; t. I, b.l. 89-94). Todėl statinys įsiterpti į nebaigtÄ formuoti objektÄ , kaip kad teigia ieÅ¡kovas, negalėjo. Byloje pateikti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose (NTK byla 10/393321) esantys 2001 - 2006 metų (duomenys neskelbtini) patalpų planai (t. I, b.l. 63-73) taip pat patvirtina, kad tiek 2001 metais, kai Butas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tiek 2006 metų kadastrinių matavimų duomenimis jokie rekonstrukcijos darbai, kuriuos atlikus Buto parametrai pasikeistų tokiu bÅ«du, kad dalis ginčijamo pastato įsiterptų į (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , nebuvo atlikti.

Papildomai pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys dokumentai nepaaiÅ¡kina užaugusį Buto plotÄ nuo 280,68 kv. m. po 2002-07-16 sutarties su E. M. sudarymo iki 346,93 kv. m. Teismo nustatyta, kad pagrindiniai Buto rekonstrukcijos darbai buvo baigti iki Buto 346, 93 kv. m ploto 2004-04-22 įregistravimo, t.y. iki Buto pardavimo atsakovo A. V. nuosavybėn bei, kad atlikus Buto 2006-05-03 kadastrinius matavimus buvo užfiksuotas mažesnis Buto plotas – 344,38 kv. m. Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos inv.

Nr. 10609 (kadastro byla t. 4), 2001-12-13 rūsio plane (kadastro bylos l.

17) nėra nurodytos dvi patalpos: R-12 ir R-13, tuo tarpu vėlesniame rūsio plane (kadastrinių matavimų byla t. 4, b.l.

1) Å¡ios patalpos yra nurodytos. Tai paaiÅ¡kina ploto padidėjimÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas yra dėl reikalaujamos nugriauti Buto sienos, kuri, kaip matyti iÅ¡ 2001-12-13 plano, yra prie patalpų R-7, R-11, R-12, t.y. visai kitoje vietoje nei patalpos dėl kurių padidėjo Buto plotas, todėl pirmosios instancijos teismo nurodytas ploto pasikeitimas su ginčo dalyku nėra susijęs. IeÅ¡kovo teiginiai apie Buto sienos ties taÅ¡kais S3 ir S5 po atliktų statybos darbų įsiterpimÄ Ä¯ jų valdomÄ Å¾emės sklypÄ 0,45 m (taÅ¡ke S3) ir 0,5 m (taÅ¡ke S5) pagal pateiktÄ UAB „Aropolis“ iÅ¡pildomosios geodezinės nuotraukos techninę ataskaitÄ (t.

I, b.l. 24-29) atmestini dėl aukščiau nustatytų aplinkybių apie Buto ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momentus. Kaip minėta, pagal 2000-03-30 sprendimu ir 2000-05-25 sprendimu suformuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (suformavimas panaikintas) ir (duomenys neskelbtini) planus bendra riba ties ginčo Butu buvo žymima tiesia linija, be posūkių ir išlinkimų, tačiau iš archyvinių žemės sklypų formavimo dokumentų matyti, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties Butu „lūžta“ ir krypsta dešinėn – sklypo (duomenys neskelbtini) pusėn, o Buto rekonstrukcijos projektas, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas, kaip nustatyta, buvo rengtas iki žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) suformavimo pagal istorinius dokumentus su sklypo ribos įlinkimu projektuoto Buto vietoje (1948-06-05 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, 1979-04-10 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas (t.

I, b.l.157-158)). Be to, aplinkybę, kad ne Butas pateko į (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ , o Å¡is žemės sklypas buvo netinkamai suformuotas, nustatant jo ribas, kertančias pastatÄ 2A1p, patvirtina ir aplinkybės apie kitų žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių statinių iÅ¡sidėstymÄ . Byloje ekspertizę atlikę ekspertai nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) iÅ¡orinės ribos įsiterpė į gretimus sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (7,1 m2) ir (duomenys neskelbtini) (13,8 m2) (t.2, b.l.168-176)).

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) patenka ne tik dalis Buto, į šį žemės sklypÄ patenka ir dalis statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), o dalis žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio statinio – medinės terasos iÅ¡eina už sklypo ribų. Dėl A. ir A. Z. sutikimų negavimo, kaip patvirtinimo jog Buto dalis (duomenys neskelbtini) žemės sklype buvo pastatyta neteisėtai, pažymėtina, jog byloje yra nustatyta, kad 2000 m. parengtas projektas buvo pasiraÅ¡ytinai suderintas su A.

Z., kuris pastabų dėl projekto nereiÅ¡kė (t. I, b.l. 79), o UAB „BNA GRUPĖ“ statybos leidimo iÅ¡davimo momentu (2000-08-04) nebuvo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkas (nuomos sutartis su juo buvo sudaryta 2003 metais, kai jau visi rekonstrukcijos darbai buvo baigti), todėl jokie jo suderinimai vykdant Buto rekonstrukcijÄ nebuvo reikalingi. Tuo tarpu valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdytojo – Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (Žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (nuo 2000-05-24) pritarimas buvo gautas.

Tai patvirtina pačios institucijos – Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos – 2000-08-04 iÅ¡duotas leidimas vykdyti statybos darbus Nr. R2000-500 (t. I, b.l.59). Dėl apeliantų teiginių, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažįsta, kad vykdytos Buto statybos buvo neteisėtos pažymėtina, jog byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybė sutiko su Buto rekonstrukcijos projektu, pagal kurį Buto iÅ¡orinė siena, esanti prie sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos, buvo projektuojama pagal istorinius Å¡ių žemės sklypų formavimo dokumentus, t.y. pagal 1948-06-05 parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ ir atitinkamai atsižvelgiant į 1979-04-10 parengtÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ (t.

I,b.l. 158). Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė Buto rekonstrukcijos planÄ suderino 2000-05-03 (reg. Nr. 1316 (t. I, b.l. 79)) ir leidimas M. J. Buto rekonstrukcijai buvo iÅ¡duotas bÅ«tent pagal šį savivaldybėje bei kitose institucijose suderintÄ projektÄ . Nors apeliantai nurodo, kad, pasak savivaldybės, naujai projektuojamos pastato sienos turėjo bÅ«ti statomos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribose bei kad A. V. žinojo apie Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000-05-25 sprendimu nustatytas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas ir jų neginčijo, tačiau byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2000-03-30 sprendimu nustačiusi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, 2000-05-03 sutiko su Buto rekonstrukcija pagal istorines sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas, nepareikÅ¡dama statytojui jokių pretenzijų dėl statinio neatitikimo 2000-03-30 nustatytoms ribos (t.

I, b.l. 78-79). Taigi nors savivaldybė suderino Buto rekonstrukcijos projektÄ pagal istorines žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas, o 2000-03-30 ir 2000-05-25 sprendimais nustatė nuo istorinių ribų besiskiriančias sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribas, tačiau ji per visÄ Buto rekonstrukcijÄ pagal suderintÄ projektÄ ir iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ jokių pretenzijų dėl Buto rekonstrukcijos neatitikimo nustatytoms sklypų riboms nekėlė ir jos Buto rekonstrukcijos 2005-05-31 suderinimas nebuvo atÅ¡auktas.

IeÅ¡kovas ginčija Buto pripažinimo tinkamu naudoti 2006-05-04 aktÄ Nr. (101)11.4-980. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklę, kad „statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti - nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektÄ ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus.

Pastatytas, rekonstruotas ar kapitaliai suremontuotas statinys (jo dalis) pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sÄ lygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas (Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d.

įsakymu Nr. 242, 2 p., 9.6 p. 17 p., – redakcija galiojusi statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto suraÅ¡ymo metu). Neįvykdžius vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų statinys negali bÅ«ti pripažįstamas tinkamu naudoti. Taigi tik nustačius nebaigtus statybos ir montavimo darbus, defektus, projekto arba normų pažeidimus statinys negali bÅ«ti pripažįstamas tinkamu naudoti“ (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimtas administracinėje byloje Nr. A17-670/07).

Tai reiÅ¡kia, kad vienintelis pagrindas panaikinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ yra tik tokios aplinkybės, kad statinys bÅ«tų pastatytas pažeidžiant arba iÅ¡ viso be privalomųjų statybos normatyvinių techninių dokumentų arba statybos darbai nėra baigti. Byloje nepateikta jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl apeliantų teiginiai dėl neteisėtų rekonstrukcijos darbų atmestini ir Å¡iuo pagrindu. Taip pat pažymėtina, jog byloje nėra nė vieno savavaliÅ¡kos statybos akto dėl Buto statybos, suraÅ¡yto valstybinę priežiÅ«rÄ atliekančių įstatymo nustatytų asmenų ir nors apeliantai remiasi tarp A.

V. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos sudaryta taikos sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-246-608/2011, toje byloje savavaliÅ¡kų statybų aktas buvo suraÅ¡ytas dėl kitų statinių (t.y. tvoros), o ne ginčo Buto. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos taikos sutarties (t. I, b.l. 135-136), nagrinėtoje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti A.

V. nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ metalinę tvorÄ su betoniniu pamatu ir terasÄ Å¡alia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Ginčas buvo iÅ¡spręstas taikiai, Å¡alims sudarius taikos sutartį. Atkreiptinas dėmesys, jog savavaliÅ¡kų statybų aktas buvo suraÅ¡ytas dėl to, jog nurodyti statiniai galimai buvo pastatyti valstybinėje žemėje ir, kaip matyti iÅ¡ taikos sutarties 1 punkto, Å¡alys susitarė, jog iÅ¡sprendus Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ ginÄÄ , A. V. įsipareigojo gauti raÅ¡ytinį gretimo sklypo savininko sutikimÄ , bet tik tuo atveju, jei ginčo tvora ar terasa stovės ant žemės sklypo ribos.

Be to, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, tvora su (duomenys neskelbtini) sklypu net nesiriboja ir ginčas vyko dėl valstybinėje žemėje pastatytų statinių. Taigi byloje nesant įrodyto neteisėtos Buto statybos fakto, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio atmetimo paliktina nepakeista. Dėl senaties termino Nors ieškinys atmestinas neįrodžius Buto statybų neteisėtumo, pažymėtina, jog byloje buvo netinkamai įvertintos su sužinojimo apie pažeistas teises momentu susijusios aplinkybės bei ieškovo reikalavimams nepagrįstai pritaikytinas bendrasis dešimties metų senaties terminas.  Ieškovo teigimu, apie tai, kad vykdytos su Butu susijusios statybos galimai pažeidė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas, jis pastebėjo tik 2010 m. spalio mėnesį.

Tuomet buvo atlikti geodeziniai matavimai ir 2010-11-29 paaiškėjo, kad Buto rekonstrukcija iš tiesų pažeidžia (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas bei šio sklypo savininkų ir naudotojų teises. Kaip matyti iš Buto kadastro matavimų bylos formos ir statinių išdėstymo schemos (t. I, b.l. 63-73), jau 2001-12-13 atliekant šio Buto kadastro matavimus buvo užfiksuota, jog Buto rekonstrukcijos visi esminiai statybos darbai yra baigti, pastatas 2A1p ir jame esantis Butas pastatytas, baigtumo procentas yra 97 proc.

Tai patvirtina, jog natūroje visi pagrindiniai statybos darbai, tame tarpe darbai, susiję su pastato konstruktyvu, buvo pabaigti vėliausiai 2001-12-13. Iš pateiktos Buto kadastro bylos formos (t. I, b.l.

69) taip pat matyti, jog 2004-02-10 butas buvo galutinai baigtas rekonstruoti (baigtumas 100 proc.). Darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas UAB „BNA GRUPĖ“ apie tariamÄ savo teisių pažeidimÄ turėjo ir objektyviai galėjo sužinoti dar 2003-03-19, kai su juo buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, nes tuo metu Butas jau buvo baigtas rekonstruoti ir ieÅ¡kovas, sudarydamas sandorį, galėjo natÅ«roje pasitikrinti dėl jam iÅ¡nuomojamame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių statinių ir ginti savo pažeidžiamas teises dėl neva vykdomų savavaliÅ¡kų statybų.CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momentÄ â€“ teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo diena, t.y. ta diena, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės arba įstatymo saugomo intereso pažeidimÄ .

Todėl ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia sietina ne tik su subjektyviuoju ieÅ¡kinio senaties termino nustatymo kriterijumi – ieÅ¡kovo nurodomu momentu, kada jis faktiÅ¡kai sužinojo apie ieÅ¡kinyje nurodomÄ vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , bet ir su objektyviuoju ieÅ¡kinio senaties termino nustatymo kriterijumi – ieÅ¡kovo turėjimo sužinoti apie tokį pažeidimÄ laiku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2003, pabrėžė, jog „teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Taigi įstatymas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su subjektyviu kriterijumi – asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ . Kiekvienas teisinių santykių dalyvis, įgyvendindamas savo teises ir pareigas, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų, elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, privalu nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio minėtas asmuo objektyviai įgijo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti, jog jo teisė yra pažeista.

Tačiau teismas turi atsižvelgti ne tik į objektyvios galimybės sužinoti apie teisės pažeidimo egzistavimÄ , bet ir į teisės pažeidimo sudėtingumÄ , veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui. Teismai tinkamai sprendė ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimus, pažymėję, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir atidus, turėjo visas galimybes sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ . Tas faktas, kad teisių turėtojas nežino, jog pažeistos jo teisės (nors turėjo ir galėjo žinoti), nėra pagrindas atidėti ieÅ¡kininės senaties termino eigos pradžiÄ .“ Vienas iÅ¡ byloje pareikÅ¡tų reikalavimų yra iÅ¡tirti vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimo – 2006-05-04 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)11.4-980 – teisėtumÄ .

Å is reikalavimas yra kilęs iÅ¡ administracinių teisinių santykių, kuris pagal CPK 26 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2011-10-01 (ieÅ¡kinio padavimo metu)) nustatytÄ absorbcijos taisyklę nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiÅ¡ki reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobÅ«džio, jiems atitinkamai turi bÅ«ti taikomi ieÅ¡kinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006 ir kt.).

PraÅ¡ymas panaikinti statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ yra administracinio teisinio pobÅ«džio reikalavimas ir jam turėjo bÅ«ti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio senaties terminas. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Å¡iam reikalavimui reikÅ¡ti taikytinas ne ABTÄ® nustatytas 1 mėnesio terminas, bet bendrasis deÅ¡imties metų terminas, kadangi reikÅ¡damas tokį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas UAB „BNA GRUPĖ“ siekia apginti pažeistÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) valdymo nuomos teisę.

Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovo pareikÅ¡tam reikalavimui netaikė ABTÄ® nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino. IeÅ¡kovas pasirinko savo neva pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ ginčyti administracinį aktÄ , todėl tai, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl civilinių teisių ir pareigų, savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikomi CK reglamentuoti ieÅ¡kinio senaties terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2006-05-04 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2006-05-15 ir nurodė, jog ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios dienos. Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovas ieškinį pareiškė 2010-12-22. Tokiu būdu, šioje byloje ieškovo reiškiamam reikalavimui dėl administracinio akto panaikinimo įstatymo nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Kai ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o atsakovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas gali ginti pažeistÄ teisę tik tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties. IeÅ¡kovas ne tik svarbių priežasčių, bet ir jokių kitų priežasčių, dėl kurių praleido įstatymo nustatytÄ 1 mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kinyje nenurodė ir praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti neprašė.

Tokiu būdu, atsakovui A. V. reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinys yra atmestinas ir šiuo pagrindu – senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ribos Kaip jau minėta, ginčo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto valdybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 1055V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir dydžio nustatymo“ (t.

I, b.l. 228, 229) ir, remiantis 2000-05-31 atliktais kadastriniais matavimais, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, bei 2002-12-10 pažymėtos kadastro žemėlapyje (t. I, b.l. 236). Taip suformuoto sklypo ribos neatitiko istorinių kaimyninių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų ir archyvinių dokumentų (t. I, b.l. 78; t. II, b.l. 122). Iš 2000-05-25 suformuoto ir 2002-12-10 kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano matyti, kad sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties Butu nustatyta tiesia linija, be posūkių ar išlinkimų (t.

I, b.l. 236). Tuo tarpu pagal iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo turėtÄ 1948-06-05 gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planÄ (t. I, b.l. 157), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties Buto iÅ¡orine siena, buvo įlinkusi. Å is ribos įlinkimas buvo ir 1979-04-10 parengtame žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane (t. I, b.l.158). Žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvusio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3A1p (t. III, b.l. 31-35), kuris Å¡iuo metu iÅ¡registruotas iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro, vietoje taip pat matyti sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su sklypu (duomenys neskelbtini) posÅ«kis į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę (t.

I, b.l. 158; t. II, b.l. 145). Taigi Vilniaus miesto savivaldybė 2000-05-25 sprendimu Nr. 1055V nustatė sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, kurios, atlikus 2000-05-31 kadastrinius matavimus, skyrėsi nuo Å¡io sklypo 1979-04-10 plano ir neatitiko istorinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos. Byloje nustatyta, kad taip suformavus (duomenys neskelbtini) sklypÄ , dalis gretimuose sklypuose buvusių statinių pateko į šį sklypÄ . Teismo paskirtos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) geografinės padėties ir iÅ¡orinių ribų nustatymo teisingumo ekspertizės akte nurodyta, jog „<...> daroma prielaida, kad žemės sklypo planas parengtas, neatsižvelgiant į žemės sklype bei gretimuose sklypuose ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) esančių pastatų kertes <...> žemės sklypo plane pateiktos sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡orinės ribos įsiterpė į gretimus sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (7,1 m2) ir (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (13,8 m2)“ (t.

II, b.l. 168-176). Todėl Å¡iuo metu faktinė situacija yra tokia, jog į žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) patenka dalis atsakovo Buto, taip pat dalis statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), o dalis žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio statinio (medinės terasos) iÅ¡eina už sklypo ribų. Tokia situacija nelaikytina teisinga ir atitinkančia Å¡ių žemės sklypų naudotojų ir savininkų teises bei interesus.  Byloje nustatyta, kad 2003-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2003-26806 UAB „BNA GRUPĖ“ buvo iÅ¡nuomota dalis (904/1529) žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (t.

I, b.l. 235; t. III, b.l. 31-35, 51-54). Kadangi nustatant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas buvo neatsižvelgta į faktinį žemės, reikalingos esamiems pastatams eksploatuoti, naudojimÄ , ieÅ¡kovui UAB „BNA GRUPĖ“ buvo iÅ¡nuomota ir dalis žemės, kuri reikalinga ne jam priklausančio statinio eksploatavimui. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, nustatyta, jog užstatyti žemės sklypai gali bÅ«ti parduodami (iÅ¡nuomojami) tik Å¡iuose sklypuose esančių statinių savininkams statiniams pagal jų tiesioginę paskirtį eksploatuoti (2.4. punktas, 28 punktas).

Nagrinėjamu atveju žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis yra reikalinga jame esančiam statiniui – Butui eksploatuoti ir gali bÅ«ti parduota ar iÅ¡nuomota tik Å¡io statinio savininkui, o kadangi Butas UAB „BNA GRUPĖ“ nepriklauso nei dabar, nepriklausė nei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį, atitinkama žemės sklypo dalimi UAB „BNA GRUPĖ“ naudojasi be teisėto pagrindo. Darytina iÅ¡vada, jog 2003-03-19 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr.01/2003-26806 dalyje dėl 5 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies iÅ¡nuomojimo UAB „BNA GRUPĖ“ yra niekinė – ta apimti, kuria UAB „BNA GRUPĖ“ buvo iÅ¡nuomota ne tik jai nuosavybės teise priklausančių statinių (duomenys neskelbtini) eksploatavimui reikalinga žemės sklypo dalis, bet taip pat ir žemės sklypo dalis, reikalinga pagal tiesioginę paskirtį eksploatuoti kitam asmeniui priklausantį ButÄ .

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo išvada, kad tenkinant priešieškinio reikalavimus dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo ir dėl 2003-03-19 valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia dalyje, sumažėtų nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas, dėl ko remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, laikytina nepagrįsta.

Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuota CK 4.45 str. taikymo ir aiÅ¡kinimo taisyklė, kad CK 4.45 straipsnyje reglamentuojamas ieÅ¡kinys su specifiniu dalyku – juo reikalaujama nustatyti ribas žemės sklypui. Pagal procesinį tikslÄ Å¡is ieÅ¡kinys priskiriamas ieÅ¡kinių dėl pripažinimo grupei. IeÅ¡kinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas kaip savarankiÅ¡kas ieÅ¡kinys (jei kartu nereikalaujama priteisti ieÅ¡kovui pripažintos žemės) arba kaip sudėtinė vindikacinio ieÅ¡kinio (CK 4.95 straipsnis) dalis (kai kartu reikalaujama ir nustatyti ribas, ir priteisti ieÅ¡kovo naudai pripažintÄ Å¾emę).

Jei asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu pagal CK 4.45 straipsnį iÅ¡spręsti nesutarimÄ dėl žemės sklypų ribos, tai teismas iÅ¡sprendžia šį klausimÄ . Tokiu atveju nepakanka nurodyti, kad reikia kreiptis į administracines institucijas dėl žemės sklypų ribos pažymėjimo – tai prieÅ¡tarauja proceso koncentruotumo ir ekonomijos (CPK 7 straipsnis) bei visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principams (CK 1.2 straipsnis). Teismas neperduoda ir nepalieka ginčo spręsti administracinėms institucijoms (pvz., motyvuose pasisakydamas, kad iÅ¡ dokumentų riba yra aiÅ¡ki, o reikia kreiptis į registro ar kadastro tarnybas, kad jos ribÄ nustatytų).

Tokio sprendimo priėmimas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų teismo nusiÅ¡alinimÄ nuo teisingumo vykdymo ir ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį, kuris reikalauja nustatyti žemės sklypų ribÄ . Klausimo dėl žemės sklypo ribų nustatymo perdavimas iÅ¡ teismo administracinėms institucijoms, kai teisme jau pradėta civilinė byla, sudaro prielaidas ateityje kilti pakartotiniam teisminiam ginčui ir pernelyg ilgam nuosavybės teisių gynimo procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).

Jeigu teismas sprendžia, jog riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiÅ¡ki, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentÄ . Tai gali bÅ«ti iki teismo ar teisminio nagrinėjimo metu sudarytas dokumentas, kuriame nustatyta ir pažymėta aiÅ¡ki žemės sklypus skirianti riba ir įpareigojama jos laikytis. Jeigu tai dokumentas, kuris yra sudarytas iki teismo, tai jis nurodomas teismo sprendime kaip nustatantis ribÄ , o jeigu teisminio nagrinėjimo metu esamieji dokumentai papildomi ar tikslinami, tai pagal teisminio nagrinėjimo metu parengtÄ dokumentÄ nustatoma aiÅ¡ki žemės sklypus skirianti riba, jis nurodomas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir įpareigojama jos laikytis.

Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiÅ¡kumas paÅ¡alinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiÅ¡kai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigÅ«racija gali bÅ«ti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumÄ : pagal ribos iÅ¡sidėstymÄ nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, Å¡ulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sÄ lygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitas svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas bÅ«tų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai bÅ«tų iÅ¡spręstas ginčas ir nebÅ«tų sudaromos prielaidų ginčui kilti ateityje.

Å ioje byloje atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismo praÅ¡o nustatyti ribÄ bÅ«tent pagal aukščiau nurodytuosius kriterijus, t.y. nustatyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba ties gretima namų valda (duomenys neskelbtini) sutampa su nekilnojamųjų daiktų, kurie yra susieti su žeme (CK 1.98 str. 2 d.) – pastatų 2A1p ir 1A3p, esančių (duomenys neskelbtini) siena, todėl, patenkinus tokį reikalavimÄ , teismo sprendimu nustatyta riba bÅ«tų laikoma aiÅ¡kia, nes statiniai, pagal kuriuos praÅ¡oma nustatyti ribÄ , egzistuoja natÅ«roje ir jų negalima perkelti iÅ¡ vienos vietos į kitÄ .

Pirmosios instancijos teismas, nors sprendimu prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė nepagrįstai, sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai suteikė reikÅ¡mę faktiniam žemės sklypų naudojimui ir tai taip pat atitinka kasacinio teismo praktikÄ . Pagal jÄ prieÅ¡ priimant galutinį sprendimÄ turi bÅ«ti nustatomos faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2003).

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad visi atsakovo statiniai yra jo žemėje, bet žemės sklypo riba yra neaiÅ¡ki ir užima faktiÅ¡kai naudojamÄ ieÅ¡kovės (t.y. iÅ¡nuomoto ieÅ¡kovei) sklypo dalį; kad sklypų ribos buvo nustatinėjamos matavimais, kurie nebuvo nei suderinti, nei tikslÅ«s; kad žemės sklypų plotai užima vienas kito dalį ir kyla ginčas dėl abiejų savininkų teisės į žemės sklypo dalį. Å ios aplinkybės ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad esmingai neatitinka ribos, tai leidžia nustatyti žemės sklypo ribas ne tik administracine, bet ir civiline teismine tvarka pagal CK 4.45 straipsnį.

Juolab kad tokios pozicijos buvo laikomasi ir iki šiol buvusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žemės ginčo dėl sklypo ribų nustatymo nagrinėjimas ir gretimus sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir konfigūracijos nustatymas pagal CK 4.45 straipsnį yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas, kuris neturi būti aiškinamas kaip žemės sklypo formavimas ir suteiktos kompetencijos viršijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2004).

Be kita ko, byloje nustatyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, kuri yra iÅ¡nuomota UAB „BNA GRUPĖ“, priklauso Lietuvos Respublikai (t. I, b.l. 235; t. III, b.l. 31-35, 51-54). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ties kuriuo prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas A. V. prašė nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sklypo ribÄ , taip pat priklauso Lietuvos Respublikai ir atsakovui A. V. (t. I, b.l. 89-94, t. II, b.l. 29-31). Atsakovams (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) A. Z. ir A. Z. nuosavybės teise priklausanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis yra kitoje nei ginčijama riba žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vietoje, po pastatu 4A1p, o visa likusi žemės sklypo dalis yra iÅ¡nuomota UAB „BNA GRUPĖ“ (t.

I, b.l. 235; t. III, b.l. 51-54). Byloje nebuvo reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl atsakovo A. V. nuosavybės teisės į ginčytinÄ (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotÄ pripažinimo ar kitų atsakovų A. Z. ir A. Z. nuosavybės teise valdomų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių dydžio, nes A. V. žemės sklypo dalis prie jam priklausančio Buto, kurio siena, pasak ieÅ¡kovo, patenka į gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, nėra nei suformuota (dėl Å¡io sklypo suformavimo buvo nagrinėjamas ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, tačiau teismo sprendimai iki Å¡iol nėra įvykdyti (LVAT byla Nr. A858-1731/2010 t.

I-IV)), nei suteikta atsakovui A. V. įstatymų nustatyta tvarka (atitinkamai – parduota arba išnuomota), ir ši dalis priklauso Lietuvos Respublikai. Taigi šioje byloje nėra ginčijami nei Lietuvos valstybės (904/1529 dalys) sklypo nuosavybės įgijimo pagrindai, nei A. Z. ir A. Z. (625/1529 dalys) sklypo nuosavybės įgijimo pagrindai ir ginčas yra kilęs tik dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų, t.y. dėl jo konkrečios dalies (5 kv.

m) be pagrindo iÅ¡nuomojimo UAB „BNA GRUPĖ“. Todėl tenkinant reikalavimÄ dėl 2003-03-19 valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje gali bÅ«ti tenkinamas ir kitas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas – pakeisti sklypo (duomenys neskelbtini) ribas pagal (duomenys neskelbtini) pastatų 2A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡orines sienas. Byloje nustatyta, jog visa žemės sklypo (duomenys neskelbtini) konfigÅ«racija yra neteisinga, t.y.

įsiterpianti į gretimus žemės sklypus, dėl to negalima spręsti, kad nustatant bendrÄ sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribÄ , sumažės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas. IÅ¡ ekspertizės akto (t. II, b.l. 168-176) matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Å¡iaurinėje pusėje esantis statinys – terasa –kerta Å¡io žemės sklypo ribÄ ir įsiterpia į valstybinę žemę. Tokiu bÅ«du ekspertai nustatė, kad formuojant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas buvo padaryta klaida ir kad tokiÄ klaidÄ taisant dalyje dėl sklype esančios terasos žemės sklypo riba turėtų bÅ«ti perkelta į Å¡iuo metu esančiÄ valstybinę žemę, kas atitinkamai sÄ lygotų ir Å¡io žemės sklypo padidėjimÄ , o tas nėra leistina tiek pagal teisės aktus, tiek ir pagal suformuotÄ teismų praktikÄ .

Dėl tokios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos su valstybine žeme, kur sklype esanti terasa kerta sklypo ribÄ ir įsiterpia į valstybinę žemę, nustatymo ir/ar patikslinimo atsakovas A. V. neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo, dėl to toks reikalavimas teisme nebuvo pareikÅ¡tas, tačiau darytina iÅ¡vada, jog patikslinus bendrÄ Å¾emės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų ribÄ pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir dėl to atitinkamai mažėjant Å¡iuo metu klaidingai suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotui Å¡ioje ginčo ribos dalyje, Å¡is plotas galėtų bÅ«ti pridėtas tikslinant kitÄ Å¾emės sklypo (duomenys neskelbtini) ribÄ dalyje, kur sklype esanti terasa įsiterpia į valstybinės žemės plotÄ , dėl ko bendras Å¡iuo metu nustatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas nesikeistų.

Kadangi nurodytos aplinkybės – kiek ir kaip galėtų kisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) konfigÅ«racija ir/ar plotas – nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl jų plačiau nepasisakoma.Byloje taip pat nustatyta, kad kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas buvo nustatyti Vilniaus miesto valdybos 2000-03-30 sprendimu Nr. 738V ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2005-11-22 įsakymu Nr. 2.3-10910-01(t. I, b.l. 154-156; adm. bylos Nr. I-3-426/2010 t. I, b.l. 17, 18), kurie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-08 nutartimi, pakeičiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-01-21 sprendimÄ , buvo panaikinti, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribas ir jo plotÄ (adm. byla Nr. I-3-426/2010;

LVAT byla Nr. A858-1731/2010). Vykdant teismo įpareigojimÄ , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-23 įsakymu Nr. 30-135 buvo nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos (t. II, b.l. 32, 33), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-24 sprendimu Å¡is įsakymas buvo panaikintas (t. II, b.l. 80-93). Å iai dienai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas nėra nustatyti. Administracinius ginčus dėl Å¡io sklypo ribų ir ploto nustatymo nagrinėję teismai priimtuose sprendimuose yra nurodę, jog kol nėra iÅ¡spręstas ginčas dėl ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra objektyvios galimybės suformuoti sklypo (duomenys neskelbtini) ribas ir nustatyti jo dydį.

Teismų taip pat nustatyta teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, jog Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcijos (Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 plano) sprendiniai dėl juose esančios ribotos informacijos apimties nėra pakankami, kad jais remiantis bÅ«tų galima nustatyti aiÅ¡kias ginčo sklypo ribas ir plotÄ ir tai turi bÅ«ti atlikta tik visumoje įvertinus tiek teritorijų planavimo dokumentus bei namų valdos techninės apskaitos bylas, tiek faktines aplinkybes apie faktinį žemės naudojimÄ bei žemės sklypo dydį, kuris yra bÅ«tinas jame esantiems pastatams eksploatuoti (t.

II, b.l. 80-93). Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimÄ dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nustatymo, netinkamai pritaikė CK 4.45 ir nukrypo nuo LAT praktikos, jog esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos bei sklypo konfigÅ«racijos nustatymas pagal CK 4.45 straipsnį yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-5933/2004; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).

Å iuo atveju nustačius, kad sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba neatitinka istorinės sklypų ribos, t.y. kad Å¡ių sklypų ribos visiÅ¡kai neatitinka jų naudotojų naudojamų žemės sklypų ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimÄ bei istorinius žemės sklypų formavimo dokumentus, kad esant tokioms riboms ne tik Butas, bet ir kiti statiniai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat terasa, esanti (duomenys neskelbtini), kerta Å¡io žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribas, teismas yra kompetentingas ir turi diskrecijÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ pagal pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykÄ , nustatydamas bendrÄ sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribÄ .

Pritariant ekspertų byloje pasiūlytam žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planui (t. II, b.l. 176), kuris laikytinas racionaliu, optimaliu, atitinkančiu ne tik žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkų ir naudotojų, bet taip pat ir gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) naudotojų interesus, bendra žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) riba nustatytina pagal žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančių pastatų 2A1p ir 1A3p išorines sienas.

Dėl bylinėjimosi išlaidųAtmetus UAB „BNA grupė ieškinį“ ir patenkinus A. V. priešieškinį iš ieškovo UAB „BNA grupė“ A. V. priteistinos jo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 460 litų žyminio mokesčio, 4537 litai išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 5000 litų ekspetizės atlikimo išlaidų. Viso 9997 litai arba 2895 eurai.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str. teisėjų kolegija n u s p r e n d ė:

UAB „BNA GRUPĖ“, A. Z. ir A. Z. apeliacinį skundÄ atmesti.  A. V. apeliacinį skundÄ tenkinti.Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-3411-391/2014, dalyje, kur atmestas prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ A. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. Pripažinti niekine ir negaliojančia tarp Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos ir UAB „BNA GRUPĖ“ 2003 m. kovo 19 d. sudarytÄ valstybinės žemės nuomos sutartį Nr.01/2003-26806 dalyje dėl 5 kv.m. bendro ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos, kur sklypas patenka po A.

V. priklausančiu pastatu.Nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribÄ ties gretima namų valda (duomenys neskelbtini) taip: žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), riba ties gretima namų valda (duomenys neskelbtini) sutampa su pastatų 2A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), siena/riba.   Sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys, palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ UAB „BNA GRUPĖ“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2895 eurus bylinėjimosi iÅ¡laidų A.

V. (a.k. (duomenys neskelbtini) Teisėjai                                                    Henrichas Jaglinskis                                                                  Virginijus Kairevičius                                                                  Danutė Kutrienė