2024-05-08 Nr. CB-3099-2-53-3-00508-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1807

Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00508-2021-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. balandžio 30 d. paduotu ieškovų V. L. ir K. L. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. DOK-1354 atsisakė priimti ieškovų kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 1 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Ieškovų 2024 m. balandžio 30 d. pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 329, 331 straipsnių nuostatas, nes neįvykdė teismui nustatytos pareigos išsamiai ištirti byloje esančius įrodymus, o neteisingai nustatytos aplinkybės nulėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje pažymima, kad teismo sprendimas turi būti motyvuotas norint parodyti, jog bylos šalys buvo išklausytos; teismas turi pasisakyti dėl esminių argumentų.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl apeliacinės instancijos teismo netinkamai taikytų CK 4.75, 4.81 nuostatų, nukrypo nuo teismų praktikos dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Teigiama, kad teismas, nustatydamas žemės sklypų tvarką, neatsižvelgė į žemės sklypo ir patalpų naudojimo paskirtį, STR bei kitų teisės aktų nuostatas, nustatančias reikalavimus tokios paskirties daiktams, todėl buvo pažeistos minimos teisės normos. Priimtu sprendimu teismas neužtikrino ieškovų teisės privažiuoti prie jiems priklausančių patalpų, šulinio, be to, paskyrė naudotis niekada jų nenaudotą žemės sklypo plotą, kurie jiems ir nėra reikalingas; netinkamai sprendė dėl bendro naudojimo pravažiavimo kelio pločio, taip nekrypdamas nuo teismų praktikos, neatsižvelgdamas į patalpų naudojimo paskirtį, jų savybes, panaudojimą ūkinei veiklai. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos papildomu teismo sprendimu buvo paskirstytos nepagrįstai pritaikius CPK 93 straipsnio 4 dalį, taip nukrypstant nuo teismų praktikos. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad didelė dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl nesąžiningo atsakovų elgesio (jie nesutiko su pirminiais ieškovų reikalavimais ir siekė, kad bendro naudojimo žemė būtų paskirta naudotis nelygiomis dalimis, tačiau vėliau jie savo reikalavimus pakoregavo ir atsisakė neteistų reikalavimų, taigi tiek ieškovai, tiek ir patys atsakovai dėl tokio elgesio patyrė didesnės išlaidas, tačiau atsakovams jos negalėjo būti atlygintos. Teismas nenagrinėjo priežasčių, kodėl tiek kartų buvo tikslinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, nors tai turėjo esminės reikšmės bylinėjimosi išlaidų padidėjimui.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su 2024 m. balandžio 30 d. kasaciniu skundu, pažymi, kad ieškovų kasaciniame skunde naujai keliamas klausimas dėl CPK 329, 331 straipsnio taikymo, nukrypimo nuo teismų praktikos, tačiau teisiniais argumentais nepagrindžiamas įvardijamų proceso teisės normų pažeidimas, pateikiamais skundo argumentais neatskleidžiama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformulavimui. Kiti įvardijami kasacinio skundo klausimai yra tie patys, kaip ir skunde, kurį atsisakyta priimti pirmiau minėta atrankos kolegijos nutartimi, be to ir grindžiami nors ir sutrumpintais, tačiau iš esmės labai panašiais argumentais.

Kadangi 2024 m. balandžio 30 d. paduotame kasaciniame skunde nenurodoma tokių teisinių argumentų, kurie pagrįstų CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kasacijos pagrindų buvimą, tai nėra pagrindo pripažinti, kad šis skundas atitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Dėl to teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų, atsisako priimti ieškovų 2024 m. balandžio 30 d. paduotą kasacinį skundą (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminio mokesčio už kasacinį skundą grąžinimo klausimas išspręstas minėta atrankos kolegijos 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. 1354.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė