2016-11-30 Nr. AB-22808-3-61-3-02919-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-883-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02919-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 81

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. liepos 14 d. kreipėsi į teismą skundu, kuris neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimis pareiškėjai buvo nustatyti terminai skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėja, be kita ko, buvo įpareigota pateikti skundžiamą sprendimą, kurį, vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, privalėjo pateikti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjos V. Š. pateiktą skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.

Teismas rėmėsi ABTĮ 12 straipsniu, kuriame numatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai asmuo neturi galimybės pateikti skundžiamą aktą, teismas, sprendžiantis skundo priimtinumo klausimą, remiantis ABTĮ (redakcija, galiojusi iki 2016 m, birželio 30 d.) 10 straipsniu, turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo teises ir išreikalauti skundžiamą aktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-629/2010). Vis dėlto, nesant įrodymų, jog pats pareiškėjas negalėjo gauti skundžiamo akto, pirmosios instancijos teismo vertinimu, jam nekilo pareiga pačiam išreikalauti reikalingus įrodymus.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi asmuo, kuris vykdo profesines funkcijas, kuriam keliami aukštesni profesinės veiklos standartai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų kreipusis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ar tuo labiau, kad minėta institucija atsisakė pateikti skundžiamą sprendimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad jam nekilo pareiga už pareiškėją atlikti jos procesinių pareigų. Pareiškėja nustatytu terminu nepašalino skundo trūkumų, todėl skundas laikytas nepaduotu.

III. Pareiškėja V. Š. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėja pažymi, kad VMI 2016 m. vasario 9 d. sprendimo, kurį buvo įpareigota pateikti, neturi, tačiau pateikė teismui duomenis apie priverstinės hipotekos įregistravimą iš valstybės įmonės Centrinės hipotekos įstaigos. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla dėl to paties skolininko priverstinės hipotekos išregistravimo (administracinės bylos Nr. I-7627-208), toje byloje teismas nereikalavo pateikti VMI 2016 m. vasario 9 d. sprendimo, o pareiškėjas jo nepateikė, tačiau skundas buvo priimtas. Kadangi apie skundžiamą sprendimą pareiškėja sužinojo 2016 m. gegužės 11 d., mano, jog yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėja taip pat dėsto argumentus dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjos pateiktas skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėja V. Š. kreipėsi į teismą skundu, kuris neatitiko ABTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) nuostatų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimis pareiškėjai buvo nustatyti terminai skundo trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėja, be kita ko, buvo įpareigota pateikti skundžiamą sprendimą, kurį, vadovaujantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi, privalėjo pateikti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjos pateiktą skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.

Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Pabrėžtina, jog nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjai nurodė, kad iš pareiškėjos skundo matyti, jog ji nesutinka su VMI 2016 m. vasario 9 d. sprendimu, kuriuo įregistruota priverstinė hipoteka. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymėjo, kad pareiškėja turėtų reikšti papildomą reikalavimą panaikinti minėtą sprendimą, palikti reikalavimą panaikinti VMI 2016 m. birželio 10 d. raštą ir atsisakyti reikalavimo įpareigoti VMI išregistruoti VMI 2016 m. vasario 9 d. sprendimu nustatytą priverstinę hipoteką.

Teisėjų kolegija su aptartu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad pareiškėja kreipėsi į VMI, kuri 2016 m. birželio 10 d. raštu išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą panaikinti priverstinę hipoteką, konstatavo, kad neturi pagrindo panaikinti arba pakeisti priverstinę hipoteką savininko paveldėtam turtui – butui. Taigi šiuo atveju pareiškėja kreipėsi ne dėl priverstinės hipotekos įregistravimo, t. y. VMI 2016 m. vasario 9 d. sprendimo teisėtumo, tačiau ginčydama VMI 2016 m. birželio 10 d. raštą, kuriuo atsisakyta panaikinti ar pakeisti priverstinę hipoteką. Todėl teismas neturėjo pagrindo nustatyti trūkumą ir nurodyti pareiškėjai skųsti būtent VMI 2016 m. vasario 9 d. sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi nepagrįstai pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, nes pareiškėja kreipėsi dėl VMI 2016 m. birželio 10 d. rašto, kuriuo atsisakyta panaikinti ar pakeisti priverstinę hipoteką, teisėtumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir teismas turėjo nagrinėti pareiškėjos pareikštą reikalavimą.

Pastebėtina taip pat ir tai, kad asmeniui padavus skundą administraciniam teismui ir pareiškus reikalavimą, kurio teismas neturi pagrindo atsisakyti priimti, skundas turi būti priimtas nagrinėti teisme. Tai, kad į teismą besikreipiantis asmuo nesuformuluoja visų, teismo manymu, reikalingų suformuluoti reikalavimų, nesudaro pagrindo nepriimti teismui paduoto skundo, kuriame yra suformuluotas reikalavimas, nagrinėtinas administraciniame teisme.

ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio. Teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. ABTĮ 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Šios ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje ir 80 straipsnio 2 dalyje nustatytos normos dėl administracinės bylos nagrinėjimo ribų įtvirtina administracinės teisės principą, kad administracinis teismas nėra saistomas skundo ribų, būtent teismas turėtų vertinti skundžiamo akto teisėtumą, t. y. konstatuoti neteisėtumą, jeigu skunde ir nėra nurodytas tam tikras motyvas dėl akto neteisėtumo, teismas nėra saistomas skundo formuluotės, nurodytų argumentų bei prašymų.

Pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs skundo su teisme nagrinėtinu reikalavimu ir reikalaudamas suformuluoti, teismo manymu, teisingus reikalavimus, nesilaikė ABTĮ 10 straipsnio 1 dalyje, 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis naikintina skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos V. Š. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius