90d5b7f0-6b61-4d3d-91cc-4e4ccb8fd4dd · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-1473-577/2011Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04619-2010-1             Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 5 d.Vilnius                          Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič,kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant Gražinai Petrikienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovei S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui A.

A. dėl skolos priteisimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovo naudai 3579,03 skolos, 5,51 Lt palÅ«kanų, 5% metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos; bylinėjimosi iÅ¡laidas - 108 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 6 Lt už Nekilnojamojo turto registro duomenų dvi paieÅ¡kas duomenų bazėje ir dviejų registro iÅ¡rašų peržiÅ«rėjimÄ ekrane, 2,9 Lt už Gyventojų registro tarnybos iÅ¡raÅ¡Ä apie atsakovÄ bei kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko dalyje dėl 70,57 Lt komunalinių iÅ¡laidų, tačiau nesutiko su ieÅ¡kinio dalimi dėl 3537,23 Lt užmokesčio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui priteisimo.Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies - priteisė iÅ¡ atsakovo A.

A. ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai 70,57 Lt skolos, 5,51 Lt palÅ«kanų, 2,28 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, 5% metinių palÅ«kanų nuo priteistos 70,57 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. 2009-10-21, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos; ieÅ¡kovo UAB (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dalyje dėl 3539,23 Lt mokesčio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui atmetė. IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo 2010-12-01 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti pilnai bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 242 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Nurodo, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrųjų patalpų remontas yra grindžiamas 2008 m. gruodžio 2 d. minėto namo pirmos laiptinės antrojo aukšto gyventojų susirinkimo protokolu. Bendrųjų patalpų remontui pritarė daugiau nei pusė antro aukšto butų savininkų. Atsižvelgiant į tai, jog patalpų remontas buvo atliekamas tik namo pirmos laiptinės antrame aukšte, bei aplinkybę, kad sprendimas buvo priimtas vadovaujantis butų savininkų prašymu, laikytina, jog už šio remonto darbus turi atsiskaityti tik to aukšto butų savininkai, kuriame buvo atliekamas remontas.

Pažymi, jog remdamasis galiojančia bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įmokų paskirstymo praktika, nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, kurioms nėra davęs susitikimo. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Pagal galiojančiÄ Ä¯mokų paskirstymo praktikÄ yra tikslinga įmokas paskirstyti tiems butų savininkams, kurių butai yra tame pačiame aukÅ¡te.

Apeliantas mano, jog balsų dauguma nėra laikytina tik viso namo butų savininkų, o dauguma gali bÅ«ti laikytina ir tam tikros namo dalies. Atsakovas pagal LR CK 4.85 str. 4 d. privalo apmokėti visas iÅ¡laidas proporcingai jam turimos nuosavybės teise priklausančio buto plotui, susijusias su minėtu laiptinės remontu. Atsisakydamas mokėti tikslines lėšas, atsakovas pažeidžia kitų namo butų ir kitų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus. Be to, apeliantas nurodo, jog jis daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas teikia daug metų, puikiai iÅ¡mano Å¡ių paslaugų specifikÄ , pažymi ir tai, jog Å¡ia veikla verčiasi seniau nei galioja dabartinis Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, todėl įmokų paskirstymas, atitinkantis butų savininkų interesus, ieÅ¡kovui puikiai žinomas.

IeÅ¡kovas, paskirstydamas mokesčius už remonto darbus, atliktus namo pirmos laiptinės antrame aukÅ¡te tik Å¡io aukÅ¡to butų savininkams, priėmė sprendimÄ , labiausiai atitinkantį butų savininkus interesus.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto antro apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad sprendimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (tame tarpe ir dėl bendro naudojimo patalpų remonto) gali bÅ«ti priimami tik viso namo, o ne kurios nors namo dalies butų ir kitų savininkų balsų dauguma.

Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendrinė taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti. Å iai taisyklei taikyti yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos iÅ¡laidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Tai reiÅ¡kia, kad pareigÄ proporcingai prisidėti prie minėtų iÅ¡laidų, o taip pat ir teisę dalyvauti priimant su Å¡ių iÅ¡laidų atsiradimu susijusius sprendimus, turi kiekvienas daugiabučio gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkas.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kad namo pirmos laiptinės antro aukÅ¡to koridoriumi daugiausiai naudojasi Å¡io aukÅ¡to butų savininkai ir dėl Å¡ios priežasties 2008-12-02 susirinkimo metu minėto aukÅ¡to butų savininkų balsų dauguma priimtas sprendimas dėl koridoriaus remonto yra privalomas visiems pirmos laiptinės antrojo aukÅ¡to butų savininkams, yra nepagrįsti ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Namas turi 123 patalpas, kurios yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, todėl 2008-12-02 susirinkimo metu deÅ¡imties namo butų savininkų priimtas sprendimas dėl koridoriaus remonto ir apmokėjimo už šį remontÄ negali bÅ«ti traktuojamas kaip CK 4.85 str. tvarka priimtas sprendimas, kuris galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, kadangi iÅ¡reiÅ¡kia mažiau nei pusės namo butų ir kitų patalpų savininkų valiÄ .

Minėtame susirinkime dalyvavę butų savininkai savo iniciatyva nusprendė atlikti remontÄ ir savanoriÅ¡kai sutiko apmokėti Å¡io remonto iÅ¡laidas, todėl Å¡iame susirinkime nedalyvavusiems butų ir kitų patalpų savininkams, tame tarpe ir atsakovui, negali bÅ«ti sukuriama prievolė apmokėti įgyvendinant minėtÄ sprendimÄ atsiradusias iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas A. A. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, o ieÅ¡kovas UAB (duomenys neskelbtini) teikia namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas A.

A. nuosavybės teise turi aukščiau nurodytÄ butÄ ; taip pat atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), esančio namo bendrojo naudojimo objektai. Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl 3 539,23 Lt už namo pirmos laiptinės antrojo aukÅ¡to koridoriaus dalies einamÄ jį remontÄ priteisimo, kadangi atsakovas nesumokėjo tikslinių lėšų, skirtų namo koridoriui suremontuoti. Surinkti Å¡ias lėšas buvo nuspręsta minėto namo pirmos laiptinės antro aukÅ¡to gyventojų susirinkimo dėl koridoriaus darbų protokolu.Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t.y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys).

Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimÄ reglamentuoja CK IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos.

Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrÄ ja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ . Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Å iuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBÄ® 2 straipsnio 5 dalis, pagal kuriÄ bendrÄ ja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra:

1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namÄ laiptai ir durys);

2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, Å¡ilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, Å¡ildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, Å¡ilumos mazgai, karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrÄ ja daline nuosavybe esantį turtÄ grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi 123 patalpas (gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties), kurios yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (b.l. 5-6); iÅ¡ 2008-12-02 gyventojų susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo deÅ¡imties butų ir kitų patalpų savininkai, kurie ir nusprendė daryti koridoriaus remontÄ bei sutiko sumokėti proporcingai pagal jų turimų butų plotÄ apskaičiuotÄ mokestį nuo bendros remonto kainos (b.l. 42-43). Kaip jau minėta, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

Tačiau, kolegijos nuomone, Å¡ių teisės normų taikymas negali bÅ«ti suabsoliutinamas, jos negali bÅ«ti taikomos formaliai; jų taikymas turi atitikti gyvenimo realijas bei padėti bendrasavininkiams tinkamai įgyvendinti savo teises. Pažymėtina, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2 aukÅ¡tas turi 14 gyvenamųjų patalpų ir 2 negyvenamÄ sias patalpas, kurios turi savo unikalius numerius. Byloje nustatyta, kad bendrųjų patalpų remontui pritarė daugiau nei pusė 2 aukÅ¡to butų savininkų, todėl ir buvo priimtas sprendimas dėl 2 aukÅ¡to koridoriaus remonto.

IÅ¡ pateikto 2 aukÅ¡to plano bei apelianto atstovės paaiÅ¡kinimų matyti, kad antro aukÅ¡to bendro naudojimo patalpa (koridoriumi, į kurį yra du atskiri įėjimai), kurioje buvo nuspręsta atlikti remontÄ , faktiÅ¡kai gali naudotis ir naudojasi tik bÅ«tent to aukÅ¡to bendrasavininkiai. Remonto darbų atlikimo užduotis bei atliktų darbų aktai sudaro pagrindÄ spręsti, kad pagal savo pobÅ«dį 2 aukÅ¡to koridoriaus remontas negali bÅ«ti priskirtinas prie pagrindinių namo konstrukcijų remonto, kuris galėtų turėti įtakos ir kitų bendrasavininkių, negyvenančių 2 aukÅ¡te ir nesinaudojančių 2 aukÅ¡to patalpomis, teisėms ir pareigoms.

Todėl, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, šioje nagrinėjamoje byloje CK 4.85 str. nuostatų formalus taikymas bei reikalavimas viso namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumos sprendimo tokio pobūdžio remontui atlikti (juolab – jo atlikimo išlaidų padalinimas visiems savininkams proporcingai jų turimam plotui), kolegijos nuomone, neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų ir būtų socialiai neteisingas. Šiuo konkrečiu atveju bendrasavininkių balsų dauguma CK 4.85 str. kontekste turėtų būti vertinama ne kaip viso namo, o kaip 2 aukšto butų ir kitų patalpų savininkų.

Pažymėtina, jog CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais:

1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl Å¡ių iÅ¡laidų. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus motyvus, spręstina, kad CK 4.85 str. 1 d. numatytas daugumos butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas buvo priimtas; pažymėtina, jog daugumos valia reiÅ¡kia normaliai atidžių, protingų ir tikrÄ jÄ reikalų padėtį žinančių savininkų interesÄ .

Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad CK 4.83 str. 4 d. pagrindu atsakovas neprivalo apmokėti iÅ¡laidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo. Esant nurodytam, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais; darytina iÅ¡vada, jog pirmos instancijos teismas, taikydamas CK 4.85 str. 1 d. normÄ , netinkamai jÄ aiÅ¡kino, dėl ko buvo neteisingai iÅ¡spręsti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl 3539,23 Lt mokesčio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui priteisimo.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovas ir pirmos instancijos teisme, ir atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrindinius argumentus, dėl kurių nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimais, faktiÅ¡kai sieja tik su    butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, įtvirtintu CK 4.85 str. 1 d., 4.83 str. 4 d. normose. Tokiu aspektu byla ir buvo nagrinėjama abiejų instancijų teismuose. Pažymėtina, jog tuomet, jeigu atsakovas mano, kad jo teisės yra pažeistos dėl atlikto remonto kokybės, jo kainos ir t.t., jis savo pažeistas teises turi teisę ginti reikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme.  Dėl pasakyto, sprendimas dalyje, kuria buvo atmesti minėti ieÅ¡kovo reikalavimai, naikintinas, klausimas iÅ¡sprendžiamas iÅ¡ esmės; ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 3539,23 Lt mokesčio namo bendro naudojimo objektų fondui.

CK 6.210 pagrindu iÅ¡ atsakovo priteistini 5 procentai metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, t.y. nuo 3539, 23 Lt, nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistini 242 Lt jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ , 211,72 Lt žyminio mokesčio, iÅ¡ viso 453,72 Lt, bei 26,83 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei (CPK 88 str., 93 str., 96 str. ). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 330 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ė :

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieÅ¡kovo reikalavimai dėl 3539,23 Lt mokesčio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondu priteisimo; priteisti iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini) 21,13 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ , panaikinti. Å ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui UAB (duomenys neskelbtini) j.a.k. 121452091, 3539,23 Lt (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis litus 23 centus) mokesčio namo bendro naudojimo objektų fondui, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. 2009-10-21, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 453,72 Lt (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris litus 72 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT 247300010112394300, AB “Swedbank”, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovo A.

A., a.k. (duomenys neskelbtini) 26,83 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                            Jadvyga Mardosevič                          Teisėjai                                                                                                         Loreta Lipnickienė                                                                                                                            Henrichas Jaglinskis