Legislator Case Law & Legislation
90d47e79-eeb2-4fac-898e-17bc813f9158 AI generated

90d47e79-eeb2-4fac-898e-17bc813f9158 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 90d47e79-eeb2-4fac-898e-17bc813f9158
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Nuorašas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-211/2015              Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00119-2010-2             Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.3;1.2.25.4.5;2.1.15.3.3.3;2.4.6.4.1; VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu 2015 m. spalio 19d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio,sekretoriaujant Violetai Budžienei, Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Janinai Pavlovskajai,nukentėjusiajai A.

Legislator headnote

AI generated

90d47e79-eeb2-4fac-898e-17bc813f9158 · Vilniaus apygardos teismas: striukės audeklo pluoÅ¡tais, ir yra tik tikimybė, kad rasti pluoÅ¡tai yra D. L. striukės audinio pluoÅ¡tai, tačiau teismas neatsižvelgė į liudytojo T. B. parodymus apie tai, kad jie perkėlė gulintį baloje nukentėjusįjį ant audeklo, padėjo jį transportuoti į greitosios pagalbos automobilį, su juo kontaktavo. Po to savo automobilį nuvarė į Å alčininkų rajono policijos komisariatÄ , todėl, nuteistojo manymu, neatmestina galimybė, kad mikrodalelės nuo nukentėjusiojo, kurios liko ant T.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Nuorašas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-130-211/2015              Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00119-2010-2             Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.3;1.2.25.4.5;2.1.15.3.3.3;2.4.6.4.1; VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu 2015 m. spalio 19d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio,sekretoriaujant Violetai Budžienei, Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorei Janinai Pavlovskajai,nukentėjusiajai A.

M.,nukentėjusiosios atstovui adv. Jan Kučynski,nuteistajam M. B.,gynėjui adv. Bogdan Chranovskij,teismo medicinos ekspertui J. M. P. , vertėjai Ingridai Petrulienei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. B. (toliau – apeliantas) ir nukentėjusiosios A. M. (toliau – nukentėjusioji) apeliacinius skundus dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymo atidėjimÄ , žinios neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d., M. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.IÅ¡ M. B. priteista A. M. 1200 Lt iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ bei 6013,19 Lt turtinei žalai atlyginti.

A. M. ieÅ¡kinio dalis dėl 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkintas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :M. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. vasario 28 d., laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 19.30 val., (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), vairuodamas jo tėvui T. B. priklausantį automobilį „Audi Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkte nurodytÄ reikalavimÄ , t. y. atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę, apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, automobilio priekine dalimi tarp deÅ¡inės ir kairės pusės ratų užvažiavo ant iÅ¡ilgai automobilio važiavimo krypties aukÅ¡tielninkai gulinčio D.

L. kÅ«no, kryptimi nuo kojų galvos link ir, kÅ«nui užstrigus tarp automobilio dugno ir kelio dangos buvo velkamas kurį laikÄ , dėl ko D. L. patyrė kÅ«no sužalojimus: plėštinę žaizdÄ kairio momens – pakauÅ¡io – sprando srityje su kairiojo momenkaulio kiauriniu defektu bei daugybines plėštines žaizdas ir odos nubrozdinimus nugaroje, dinamiÅ¡kai kontaktuojant su kelio danga, automobiliui „Audi Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini), užvažiavus ant gulinčio D. L. ir tempiant jo kÅ«nÄ , kairės Å¡launies ir pilvo kairės pusės IIB-III° nudegimus, padarytus automobilio įkaitusio duslintuvo poveikyje, deÅ¡inės blauzdos sužalojimus (plėštinę žaizdÄ , girnelės, Å¡eivikaulio, proksimalinio galo lūžis bei vidinės kulkÅ¡nelės lūžius), padarytus automobilio dugno detale paveikus deÅ¡inės kojos priekinį – Å¡oninį pavirÅ¡ių, dėl kurių D.

L. mirė, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d.Apeliaciniu skundu M. B. praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, jog apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas, pagrįstas spėliojimais, prielaidomis, neargumentuotomis teismo iÅ¡vadomis bei prieÅ¡taringais vertinimais iÅ¡ esmės pažeidžiant nekaltumo prezumpcijÄ , procesines ir materialines teisės normas.Apelianto teigimu, jis jokios nusikalstamos veikos nepadarė.

Apylinkės teismas, spręsdamas jo kaltės klausimÄ , neanalizavo LR BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, nenustatė jo kaltės formos, priežastinio ryÅ¡io tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (neveikos) ir kilusių padarinių. Apeliantas teigia, jog byloje nėra įrodymų, kad atsiradę padariniai kilo dėl jo nusikalstamo nerÅ«pestingumo. Apeliantas tvirtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad vairuodamas automobilį „Audi Avant“ jis pažeidė Kelių eismo taisykles, sukėlė pavojų eismo saugumui.

Nuteistasis važiavo leistinu greičiu, buvo tamsus paros metas, tamsi asfalto danga, lijo lietus, nukentėjusysis buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, be atÅ¡vaitų, tačiau nebuvo patikrinta, ar, esant tokioms aplinkybėms, M. B. turėjo techninę galimybę sustabdyti transporto priemonę. NesiaiÅ¡kinta, ar iÅ¡ anksto jis galėjo numatyti, kad, grubiai pažeisdamas KET reikalavimus, kelio važiuojamojoje dalyje gulės girtas pėstysis, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį.

Tuo tarpu, vertinant jo veiksmus (neveikimÄ ) bei sprendžiant priežastinio ryÅ¡io ir kaltės klausimus, nebuvo nustatyta, ar jis turėjo realiÄ galimybę pastebėti tokį pavojų keliančiÄ kliÅ«tį. Be to teismas, spręsdamas M. B. kaltės klausimÄ , neįvertino objektyvių eismo įvykio aplinkybių visumos: oro sÄ lygų, temperatÅ«ros, kelio ypatumų, matomumo bei kitų kitų eismo dalyvių veiksmų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2011-05-09 ekspertizės akte Nr.l 1-1148(11) nurodoma, jog buvusioje kelio eismo situacijoje bÅ«tent D.

L. veiksmai – gulėjimas, tikėtina, važiuojamojoje kelio dalyje - kėlė grėsmę eismo saugumui – techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo Å¡io eismo įvykio kilimÄ .Skunde pažymima, jog įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nėra užfiksuota jokių nusikaltimo pėdsakų. Be to įvykio vieta apžiÅ«rėta tik 2012-03-02, tuo tarpu, kai nukentėjusysis buvo rastas 2010-02-28. Pagal byloje liudytojų T. B., R. P., D. U., O. M. ir kitų parodymus, ant kelio dangos, kuri buvo provėžiuota, jokių nusikaltimo pėdsakų nerasta, nėra užfiksuota tempimo pėdsakų kelio atkarpoje nuo pagrindinio kelio Lyda-Vilnius iki jo gyvenamo namo (apie 200 metrų).

Specialistas R. B. parodė, kad lavono tyrimo metu kaulo lūžių ir kitų požymių, rodančių, kad ant nukentėjusiojo kūno buvo užvažiuota automobilio ratais, nėra. Automobilio „Audi 100 Avant“ v.n. (duomenys neskelbtini) 2010-03-03 apžiūros protokole užfiksuota, kad, atidžiau apžiūrėjus automobilį, nieko įtartino nepastebėta, priekinėje dalyje yra nedidelis įlenkimas. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1974)-ISI-3441 nurodoma, kad ant dviejų tamponų su nuoplovomis nuo automobilio duslintuvo ir priekinės keleivio sėdynės nerasta žmogaus kraujo ir žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 1 1-1297 (10) teigiama, kad „ant tirti pateiktų daktiloskopinių plokÅ¡telių Nr. l, Nr. 2 su mikrodalelėmis, apimtimi nuo deÅ¡inės pusės priekinio lonžerono ir duslintuvo, nėra pluoÅ¡tų iÅ¡ D. L. drabužių (striukės, megztinio, marÅ¡kinių, kelnių). Å ios specialisto iÅ¡vados teismo nevertintos ir jomis nesivadovauta priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.Apelianto manymu, teismas nepagrįstai vadovavosi ne raÅ¡ytiniais bylos įrodymais, o po dviejų metų nuo įvykio duotais liudytojo pareigÅ«no A.

S. parodymais apie tai, kad, apžiÅ«rint automobilio „Audi 100 Avant“ v.n. (duomenys neskelbtini) dugnÄ , matėsi, jog jis vos ne įdealiai iÅ¡plautas, kai kurios vietos lyg skuduru nutrintos. Tuo tarpu automobilio apžiÅ«ros protokole tokie faktai neužfiksuoti, konstatuota, jog, atidžiau apžiÅ«rėjus automobilį, nieko įtartino nepastebėta. NepaÅ¡alinus prieÅ¡taravimų ir pasirinkus liudytojo parodymus kaltei pagrįsti, buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, kad prieÅ¡taringi įrodymai vertinami kaltinamojo naudai.Be to, nors specialisto iÅ¡vadoje Nr.1 1-1297 nurodoma, kad ant automobilio „Audi 100 Avant“ v.n. (duomenys neskelbtini) priekinių grotelių rasti du žalsvai rudos spalvos medvilnės pluoÅ¡tai vienodi su D.

L. striukės audeklo pluoÅ¡tais, ir yra tik tikimybė, kad rasti pluoÅ¡tai yra D. L. striukės audinio pluoÅ¡tai, tačiau teismas neatsižvelgė į liudytojo T. B. parodymus apie tai, kad jie perkėlė gulintį baloje nukentėjusįjį ant audeklo, padėjo jį transportuoti į greitosios pagalbos automobilį, su juo kontaktavo. Po to savo automobilį nuvarė į Å alčininkų rajono policijos komisariatÄ , todėl, nuteistojo manymu, neatmestina galimybė, kad mikrodalelės nuo nukentėjusiojo, kurios liko ant T.

B. rankų, buvo perneÅ¡tos ir kontakto metu su automobiliu, todėl liko ant grotelių. ApžiÅ«ros metu buvo nustatyta, kad automobilio „Audi 100 Avant“ v.n. (duomenys neskelbtini), Å¡oninis, priekinis ir galinis bamperiai buvo aptaÅ¡kyti smėliu, nes automobilis buksavo kieme, toje vietoje kur gulėjo nukentėjusysis, ir su tuo smėliu mikrodalelės galėjo patekti ant maÅ¡inos grotelių. Specialisto iÅ¡vadoje Nr.1 1-1179 (10) nurodyta, kad ant nukentėjusiojo drabužių rasta mineralinė alyva, kuri sutampa automobilio „Audi 100 Avant“ v.n. (duomenys neskelbtini) karterio alyva, tačiau neatkreiptas dėmesys, kad visi senesni nei 10 metų automobiliai naudoja analogiÅ¡kÄ mineralinę alyvÄ , o iÅ¡skirtinių požymių nebuvo nustatyta.

Be to, kelia abejonių ir tai, kad alyva buvo rasta ant nukentėjusiojo megztinio, o ant striukės alyvos nebuvo. Taigi alyvos suradimo faktas, gali būti vertinamas kaip prielaida, kuria negalima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Apeliantas taip pat pažymi, kad, vadovaujantis LR BPK 144 str. ir 179 str., 2010-09-17 buvo surašytas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, kurio pagrindu nuo automobilio „Audi 100 Avant“ v.n. (duomenys neskelbtini) lyginamajam tyrimui buvo paimtos 5 nuoplovos: nuo priekinių grotelių, variklio dangčio, priekinio bamperio kėbulo dalies, ženklo dalies.

Šis ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmas yra neteisėtas, o lyginamajam tyrimui paimti pavyzdžiai neturi jokios įrodymosios reikšmės, nes šis veiksmas yra atliktas, nesilaikant BPK normų reikalavimų. BPK 144 str. numato galimybę paimti lyginamuosius pavyzdžius lyginamajam tyrimui iš įtariamojo, iš liudytojo ar nukentėjusiojo. Tuo tarpu šio straipsnio komentaro 3 punkte nurodoma, jog, vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, negalima imti spausdinimo mašinėlių, kompiuterių spausdintuvų, rūbų mikrodalelių, dažų, lakų, įvairių instrumentų pėdsakų lyginamuosius pavyzdžius.

Tai turi bÅ«ti daroma, atliekant daiktų, dokumentų, ar kitų objektų tyrimÄ ar apžiÅ«rÄ , BPK 205-207 str. nustatyta tvarka“. Taigi, remiantis Å¡iais neteisėtu bÅ«du gautais įrodymais, pateiktais ekspertizės atlikimui, vertinti 2011-01-13 ekspertizės aktÄ Nr. 3036(10) kaip teisėtÄ Ä¯rodymÄ , nėra teisinio pagrindo, nes iÅ¡ neteisėto veiksmo negali atsirasti teisėtų pasekmių. Todėl teismas Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ nepagrįstai vertino kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų kaltei pagrįsti.

Be to, pasak apelianto, dažai nuo automobilio „Audi 100 Avant“ ant nukentėjusiojo drabužių galėjo patekti tuomet, kai nukentėjusysis gulėjo kieme, kuriame dažnai bÅ«davo paliekamas Å¡is 22 metų senumo automobilis, kurio dažai ir kitos dalelės lupasi ir su žemėm galėjo patekti ant jo drabužių.M. B. teigimu, ekspertizės 2011-05-06 akto Nr. 3035(10) iÅ¡vados, kad nukentėjusysis buvo velkamas iki automobilis buvo sustabdytas, prieÅ¡tarauja jo ir liudytojos J. D. parodymams apie tai, kad automobilis buvo sustojęs prie perėjos, įvažiuojant į keliÄ Lyda-Vilnius. Be to, Å¡ioje iÅ¡vadoje konstatuota, kad sužalojimai padaryti įkaitusio duslintuvo dalimis, tačiau bylos medžiagoje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad ant automobilio „Audi Avant“ dugno atsikiÅ¡usių detalių, įkaitusio duslintuvo dalių, kitų detalių bÅ«tų rasta nukentėjusiojo drabužių liekanų, prisvilusių odos liekanų, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis buvo tempiamas bÅ«tent po nuteistojo automobiliu.Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertės L.

L. teigimu, nukentėjusiojo kūnas buvo stipriai prispaustas prie automobilio detalių. Žemiausia automobilio dugno vieta yra 15 cm iki kelio dangos. Todėl užvažiuojant ant išilgai kelio važiuojamosios dalies gulinčio nukentėjusio, kad kūnas tilptų po automobilio dugnu, automobilis turėjo pakilti. Iš tokio teiginio tikėtina, kad, jei kūnas tilpo po automobiliu jį pakeldamas, tai automobiliui sveriant 1950 kg, turėjo būti sužalota nukentėjusiojo krūtinė, tačiau medicininiuose dokumentuose tokių sužalojimų nerasta.

Be to ekspertė nurodė, kad tokiu bÅ«du nukentėjusysis galėjo bÅ«ti tempiamas keliasdeÅ¡imt metrų. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nukentėjusysis neva buvo tempiamas apie 3000 metrų, tačiau Å¡ių aplinkybių teismas nevertino.Apeliantas teigia, jog teismas negalėjo jo atsisakymo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus vertinti, kaip baimę atskleisti kažkÄ daugiau, kas leistų nustatyti tiesÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , o nukentėjusiojo užkėlimÄ ant čiužinio neturėjo pagrindo vertinti kaip teismo klaidinimÄ ar įrodymų naikinimÄ . Mano, kad tokiu bÅ«du teismas nekaltumo įrodinėjimo pareigÄ perkelė jam.

Apelianto teigimu, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , nes nuosprendžio nustatomojoje dalyje nenurodytos svarbios aplinkybės – konkreti nusikaltimo padarymo vieta, kokius konkrečius Kelių eismo taisyklių 134 punkte iÅ¡vardintus reikalavimus jis pažeidė. M. B. teigia, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė ir civilinio ieÅ¡kinio klausimÄ . Automobilis „Audi 100 Avant“ yra draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutartis AYAS 01 7200244, kuri galiojo iki 2010-03-30, todėl civiliniu atsakovu turėjo bÅ«ti pripažinta UAB DK „PZU Lietuva“.

Tokiu bÅ«du teismas pasunkino M. B. teisinę padėtį. Nuteistojo manymu, teismas jo atžvilgiu neteisingai pritaikė LR BK 67 str. 3 d. nuostatas ir nepagrįstai jam skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones. Teismas, skirdamas Å¡iÄ poveikio priemonę, nesivadovavo teismų praktika Å¡iuo klausimu: neatsižvelgė, kad jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, vedęs, Å¡eimoje augina 4 vaikus, dirba ugniagesiu – vairuotoju.Apeliaciniu skundu nukentėjusioji A.

M. praÅ¡o panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti neturtinę žalÄ â€“ 10 000 Lt.Nukentėjusioji skunde pažymi, kad žuvęs D. L. buvo jos dėdė, motinos brolis, gyvenęs kartu su jos motina 30 metų tame pačiame name. Ji taip pat gyveno tame name iki 20 metų, tėvo neturėjo. Motina ir dėdė buvo artimiausi žmonės. Juos siejo stiprus ryÅ¡ys, santykiai buvo labai Å¡ilti ir draugiÅ¡ki. Mama su dėde tvarkė bendrÄ Å«kį.

Pagrindinius darbus atlikdavo dėdė, kuris realiai jas ir iÅ¡laikė. SukÅ«rusi savo Å¡eimÄ , A. M. toliau gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) miestelyje, prieÅ¡ porÄ metų savo įmonėje medkirčiu buvo įdarbinusi D. L., todėl su dėde nuolat artimai bendravo, juo rÅ«pinosi. Tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusiosios vyras ir sÅ«nus.Apeliantės teigimu, slaugydama D. L. ji patyrė emocinį sukrėtimÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sielvartÄ ir kančiÄ dėl sunkių dėdės žaizdų ir jo iÅ¡gyvenimo galimybių.

Slaugydama dėdę, matydama, kokius skausmus jis kenčia, ji kiekvienÄ kartÄ patirdavo naujus sukrėtimus ir neigiamas emocijas. A. M. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuo patirtų dvasinių emocijų dėl brolio mirties greitai mirė ir sužalotojo sesuo T. K.. Apeliantės teigimu, dėl Å¡ių nelaimingų įvykių, nuolatinių iÅ¡gyvenimų, rÅ«pesčių, nuolatinio nuovargio sutriko jos įprastas gyvenimas, ji negalėjo skirti laiko darbo paieÅ¡kai, beveik visus metus materialiai Å¡eimÄ teko iÅ¡laikyti jos vyrui.Atsikirtime į nuteistojo M.

B. apeliacinį skundÄ nukentėjusioji A. M. praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti, paliekant nepakeistÄ Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendį dėl paskirtos bausmės už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d. Taip pat praÅ¡o priteisti LR BPK 106 str. 2 d. pagrindu iÅ¡ M. B. 1500,00 Lt turėtas iÅ¡laidas dėl advokato pagalbos Å¡ioje byloje. Nurodo, kad prieÅ¡ingai nei skunde teigia nuteistasis, jo teisė į gynybÄ pažeista nebuvo, nuosprendyje nurodoma (duomenys neskelbtini) gyvenvietė yra labai konkreti nusikalstamos veikos padarymo vieta.

Taip pat, pasak nukentėjusiosios įvykio vieta negalėjo bÅ«ti apžiÅ«rėta 2012-03-02, kadangi 2012-02-29 buvo paskelbtas nuosprendis. Nurodo ir tai, kad nuo automobilio duslintuvo ir priekinės keleivio sėdynės paimtų tamponų su nuoplovomis neįmanoma buvo nustatyti žmogus kraujo ir žmogaus biologinius pėdsakus, tinkamus asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kadangi automobilio dugnas buvo nuplautas ir iÅ¡valytas, keleivio sėdynė taip pat buvo nuvalyta. TÄ patvirtino Å alčininkų PK Kriminalinės paieÅ¡kos darbuotojas A.

S..Nukentėjusioji cituoja liudytojų parodymus, specialistų iÅ¡vadas bei teigia, kad apeliantas pastoviai keičia savo parodymus ir juose painiojasi, kuomet specialistų iÅ¡vados jam nepalankios, apeliantas skunde nurodo, kad duomenys gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Tokiu bÅ«du, nukentėjusioji nurodo mananti, kad apeliantas visokiais bÅ«dais stengiasi nuslėpti nusikaltimÄ , paslėpti nusikaltimo pėdsakus. Pasak nukentėjusiosios, teismas teisingai įvertino M. B. nusikalstamÄ veikÄ , kadangi apelianto veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, t.y. objektas, objektyvinė pusė, subjektas ir subjektyvinė pusė.Nurodo, kad ruoÅ¡iant atsikirtimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , naudojosi advokato teisine pagalba, todėl turėjo 1500,00 Lt iÅ¡laidų.

 Teismo posėdyje M. B. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nukentėjusiosios A. M. skundÄ atmesti.Nukentėjusioji A. M. ir jos atstovas prašė jų skundÄ tenkinti, o nuteistojo M. B. skundÄ atmesti.Prokurorė prašė palikti galioti Å alčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendį, nuteistojo M. B. skundÄ atmesti. Nukentėjusiosios A. M. apeliacinis skundas atmetamas , nuteistojo M. B. apeliacinis skundas tenkinamas.Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. B. nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d., teismui nustačius, kad jis 2010 m. vasario 28 d., laikotarpyje nuo 18.30 val. iki 19.30 val., (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), vairuodamas jo tėvui T.

B. priklausantį automobilį „Audi Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkte nurodytÄ reikalavimÄ , t. y. atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę, apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, automobilio priekine dalimi tarp deÅ¡inės ir kairės pusės ratų užvažiavo ant iÅ¡ilgai automobilio važiavimo krypties aukÅ¡tielninkai gulinčio D.

L. kÅ«no, kryptimi nuo kojų galvos link ir, kÅ«nui užstrigus tarp automobilio dugno ir kelio dangos buvo velkamas kurį laikÄ , dėl ko D. L. patyrė kÅ«no sužalojimus, dėl kurių D. L. mirė.BylÄ iÅ¡nagrinėjęs apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2012-12-03 nuosprendžiu M. B. iÅ¡teisino, konstatavęs, jog nepakanka objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 329 str. 1 d. 1 p.), t.y., todėl panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad M. B. 2010 m. vasario 28 d., laikotarpiu nuo 18.30 iki 19.30 val., (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jo tėvui T. B. priklausantį automobilį „Audi Avant“ užvažiavo ant važiuojamojoje kelio dalyje gulėjusio D. L.. Teismas konstatavo, kad Å¡ių duomenų nepakanka įrodyti, jog M. B. veiksmai, vairuojant automobilį, buvo pagrindinė sÄ lyga ir priežastis eismo įvykiui kilti ir nustatytoms pasekmėms atsirasti.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ nukentėjusiojo sužalojimų pobÅ«džio ir ekspertų iÅ¡vadų apie sužalojimų padarymo mechanizmÄ , akivaizdu, kad užvažiavimas ant D. L. kÅ«no įvyko ne M. B. kieme, o kitoje vietoje, tikėtina nenustatytame kelyje, konstatavo, kad byloje nenustatytas konkretus įvykio laikas, vieta, įvykio metu toje kelio dalyje buvęs apÅ¡vietimas, leistinas greitis, kelio danga, matomumas, atsižvelgiant į oro sÄ lygas, o esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra galimybės nustatyti, ar M.

B. galėjo numatyti, jog kelyje gulės nukentėjusysis, ir konkrečioje situacijoje turėjo realiÄ galimybę jį pamatyti, suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ ir numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013-06-18 sprendimu naikindama Å¡ioje byloje Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-03 nuosprendį konstatavo, jog nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismas, vertindamas bylos duomenis, pažeidė LR BPK 20 str. 5 d., 324 str. 6 d.

Kasacinio teismo nuomone, Å¡ie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ sprendimÄ , todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad, iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme ir priimant sprendimÄ , teismas turi vertinti visus byloje surinktus įrodymus, t. y. turi bÅ«ti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas M.

B. baudžiamÄ jÄ bylÄ , 2014-02-12 sprendimu padarė iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo priežastinį ryšį tarp M. B. padarytų KET 134 p. reikalavimų pažeidimų ir kilusių neigiamų padarinių – žmogaus žūties, todėl paliko galioti apkaltinamÄ jį nuosprendį M. B. atžvilgiu.Minėtas sprendimas vėl gi buvo panaikintas kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos 2014-11-25 sprendimu, konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ , tik iÅ¡ dalies įvykdė kasacinės instancijos teismo 2013-06-18 nutartyje iÅ¡dėstytus nurodymus, nepatikrino bylos dėl nuteistojo kaltės padarius veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d. tiek, kiek to praÅ¡oma M.

B. apeliaciniame skunde, nepateikė motyvų, kodėl skundas atmetamas ir taip pažeidė LR BPK 20 str. 5 d., 320 str. 3 d. ir 332 str. 3 d., 5 d. reikalavimus. Kasacinėje  nutartyje akcentuota, kad teismų sprendimuose nėra paneigta 2011-05-09 ekspertizės akto Nr. 11-1148(11) specialisto iÅ¡vada, jog buvusio eismo įvykio situacijoje bÅ«tent D. L. veiksmai- gulėjimas, tikėtina, važiuojamojoje kelio dalyje, kėlė grėsmę eismo saugumui , techniniu požiÅ«riu lėmė šio eismo įvykio kilimÄ .

Kasacinio teismo nuomone, Å¡ie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinta ir byla perduota iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Dėl nuteistojo M. B. apeliacinio skundo argumentų: Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir apeliacinių skundų argumentus, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis nėra įrodyta , jog apeliantas M.

B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d.Lietuvos Respublikos BK 281 str. numato atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimÄ , sukėlusį straipsnyje numatytus padarinius. Å iame baudžiamajame įstatyme numatytų veikų požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje. Todėl, atskleidžiant jų turinį, privalu remtis teisės aktais, galiojančiais greta baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančiais įvairaus pobÅ«džio kelių eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, nustatant eismo įvykio kaltininkÄ , neatsargumo formÄ ir pan., tÄ pagrindžiant patikimais, objektyviais įrodymais.

Pirmos instancijos teismas  , patikrinęs byloje surinktus įrodymus, juos įvertino formaliai , nekreipė dėmesio į neaiÅ¡kumus,  apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrindė prielaidomis , o tai draudžia įstatymas. Ä®rodymų dėl  nukentėjusiojo D. L. partrenkimo eismo įvykyje vertinimas : BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme metu, prokurorė pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinamajame akte iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, nurodydama, kad bÅ«tina patikslinti įvykio vietÄ , laikÄ ir kaltinimÄ jį suformuluojant taip:M.

B. kaltinamas tuo, kad 2010 m. vasario 28 d., laikotarpyje nuo 18.53 val. iki 19.10 val., (duomenys neskelbtini) kaime (gyvenvietėje), (duomenys neskelbtini) gatvė, tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vairuodamas jo tėvui T. B. priklausantį automobilį Audi Avant v. n. (duomenys neskelbtini), pažeidė 133, 134 Kelių eismo taisyklių punktuose nurodytus reikalavimus, t.y, privalėdamas važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, taip, kad galėtų sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę, arba apvažiuoti kliÅ«tį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, bÅ«damas neatidus, partrenkė automobilio priekine dalimi (tarp bamperio ir grotelių) einantį keliu D.

L., dėl ko pastarasis griuvo, po to, automobilio priekine dalimi tarp deÅ¡inės ir kairės pusės ratų užvažiavo ant iÅ¡ilgai automobilio važiavimo krypties aukÅ¡tielninkai nukritusio D. L., kryptimi nuo kojų link galvos ir, kÅ«nui užstrigus tarp automobilio dugno ir kelio dangos, buvo velkamas iki savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dėl ko D. L. patyrė kÅ«no sužalojimus: plėštinė žaizda kairio momens ­pakauÅ¡io – sprando srityje su kairiojo momenkaulio kiauriniu defektu bei daugybinės plėštinės žaizdos ir odos nubrozdinimai nugaroje, buvo padaryti D.

L. kÅ«nui nugariniam pavirÅ¡iui dinamiÅ¡kai kontaktuojant su kelio danga, automobiliui Audi Avant v.n. (duomenys neskelbtini) užvažiavus ant gulinčio D. L. ir tempiant jo kÅ«nÄ , kairės Å¡launies ir pilvo kairės pusės IIB-IIIo nudegimai, buvo padaryti automobilio Audi Avant v. n. (duomenys neskelbtini) įkaitusio duslintuvo poveikiu, deÅ¡inės blauzdos sužalojimai (plėštinė žaizda, girnelės, Å¡eivikaulio, proksimalinio galo lūžis bei vidinės kulkÅ¡nelės lūžiai) padaryti automobilio dugno detale paveikus deÅ¡inės kojos priekinį – Å¡oninį pavirÅ¡ių, dėl kurių sužalojimų D.

L. 2010 m. balandžio 21 d., 06.15 val., mirė ligoninėje. Å iais savo veiksmais M. B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 str. 5 d.Matyti, kad M. B. inkriminuojama nauja aplinkybė, t.y., kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punktÄ , bÅ«damas neatidus , partrenkė nukentėjusįjį D. L., dėl ko pastarasis griuvo. Nuteistajam buvo suteikta laiko susipažinti su nauju kaltinimu ir pasiruoÅ¡ti gynybai, jis buvo apklaustas.Kolegijos nuomone, prokurorės praÅ¡ymas papildyti kaltinimÄ , iÅ¡plečiant jo apimtį, procesiÅ¡kai nepagrįstas, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo jį tenkinti.

Kaip  yra pripažinęs Konstitucinis teismas, procesinė galimybė pakeisti kaltinimÄ Â apeliacinio proceso metu, yra, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teisme galima tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai (LR BPK 320 str. 4 d.). Minėtas straipsnis numato, kad nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Atkreiptinas dėmesys, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo M. B. bei nukentėjusiosios A. M. apeliacinius skundus. ProkuratÅ«ros skundo byloje nėra, nukentėjusiosios skundas tik dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimo. Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant bylÄ teismuose draudimo keisti į blogÄ jÄ pusę principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylÄ apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui, nuteistojo padėtis negali bÅ«ti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundÄ , t.y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-380-942/2015).Taigi, iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka bei atsižvelgus į tai, kad byla nagrinėjama pagal nuteistojo M.

B. apeliacinį skundÄ , o nukentėjusiosios skundas tik dėl civilinio ieÅ¡kinio, prokuratÅ«ros skundas nepaduotas, prokurorės praÅ¡ymas pakeisti kaltinime iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis, netenkinamas. Kolegijos nuomone, naujos aplinkybės inkriminavimas nuteistojo M. B. veiksmams – nukentėjusiojo D. L. partrenkimas, akivaizdžiai blogintų pastarojo padėtį, o tai nesuderinama su įstatymu.Kita vertus, minėtos aplinkybės nepatvirtina ir byloje surinkti  faktiniai duomenys- įrodymai, t.y., kad kaltinime nurodytoje vietoje : (duomenys neskelbtini) g. tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bÅ«tent apelianto vairuotas automobilis „Audi Avant“ partrenkė žuvusįjį D.

L.:-byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad apeliantas N. B., betarpiÅ¡kai prieÅ¡ įvykį ar įvykio metu, vairuodamas automobilį“ Audi Avant“, važiavo minėta gatve. TÄ aplinkybę  jis neigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo  metu, nurodydamas, kad jis įvykio laiku važiavo iÅ¡ savo darbavietės , esančios (duomenys neskelbtini), po to važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kur prie (duomenys neskelbtini) namo paėmė einančiÄ liudytojÄ J.

D. , toliau vėl važiavo ta pačia gatve, iÅ¡ jos įsuko į pagrindinį keliÄ Â (duomenys neskelbtini) , kuriuo važiavo 2, 6 km., po to įsuko į žvyrkelį, vedantį link jo namų, ir pravažiavus 2, 8 km. įvažiavo į savo namų , esančių (duomenys neskelbtini), kiemÄ Â (t. 3 b.l. 214—215). Prokurorės versija, kad apeliantas M. B. (duomenys neskelbtini) gatve negalėjo važiuoti, nes ta gatvė yra duobėta ir pan. ir kad yra patogiau važiuoti (duomenys neskelbtini) g., kuria pagal bylos įrodymus , ėjo nukentėjusysis D.

L., niekuo nepagrįsta , yra tik prielaida . Nuteistasis M. B. įvykio dienÄ 19.14 val. telefonu pranešė policijai, kad jis partrenkė žmogų , į klausimÄ , kaip tai atsitiko, jis atsakė, kad nežino - jis gulėjo ant kelio , perklausus, M. B. paaiÅ¡kina, kad kažkÄ matė, kai važiavo namo, kad buvo toks garsas, o jis neatkreipęs dėmesio, atvažiavo namo, nusileido ir žiÅ«ri, kad žmogus po maÅ¡ina (t. 1 b.l. 117,118). Kolegijos nuomone,  toks nuteistojo  skambučio policijai turinys nepatvirtina , kad jis nurodo konkrečias įvykio aplinkybes, akivaizdu, kad jis, praneÅ¡damas apie sužalotÄ asmenį savo kieme, pats bando suprasti įvykio aplinkybes, o ne jas konkrečiai nurodo.

Vėlesniuose savo parodymuose, kai jis buvo apklausiamas procesine tvarka , nuteistasis nurodė kitas įvykio aplinkybes ;-tai, kad apeliantas M. B. įvykio laiku važiavo (duomenys neskelbtini) g. ir pakeliui paėmė liudytojÄ J. D., patvirtina ji pati (t. 1 b.l. 161, t. 2 b.l. 44, t. 103). Minėta liudytoja yra nuteistojo sesers draugė, tačiau nesant kitų įrodymų, kurie patvirtintų kitÄ Â Â jo važiavimo  kryptį, teismas neturi pagrindo netikėti Å¡ios liudytojos parodymais;-pats nukentėjusysis D.

L., apklaustas  2010 m. kovo 25d. ikiteisminio tyrimo metu (mirė 2010 m. balandžio 21d.), patvirtino įvykio dienÄ po iÅ¡gertuvių ėjęs (duomenys neskelbtini) gatve , prie vidurinės mokyklos pajutęs smÅ«gį ir daugiau nieko neatsiminė (t. 1 b.l. 52). Bylos duomenimis yra nustatyta , kad (duomenys neskelbtini) yra dvi mokyklos : (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla , esanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vidurinė mokykla , esanti (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 123, 124);-liudytojai V.

G. , Č. G. savo parodymais patvirtino, kad įvykio dienÄ apie 19 val. lydėjo iÅ¡gėrusį nukentėjusįjį  D. L. į namus (duomenys neskelbtini) , tačiau jam  užsispyrus, kad toliau jo nereikia lydėti , kad neva jie veda jį ne ta kryptimi , paliko jį (duomenys neskelbtini). Liudytojo V. G. parodymais  pirmos instancijos teisme jį paliko ties (duomenys neskelbtini) ambulatorija ( ji yra adresu (duomenys neskelbtini)), apeliacinio proceso metu, atlikus jo parodymų patikrinimÄ vietoje , jis nurodė D.

L. palikęs   (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, liudytojo Č. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu jis palikęs D. L. su broliu  ties  (duomenys neskelbtini) namu (duomenys neskelbtini) , apklausiamas pirmos instancijos teisme jis nurodė palikęs D. L. netoli ambulatorijos  ( t. 1 b.l. 67, 73, t.2 b.l. 39, 40, t.3 b.l. 100 ). Atsisukęs liudytojas V. G. dar matė D. L. einantį link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), bet liudytojas Č. G. , po išsiskyrimo nuėjęs  pas O.

L., kur gyveno D. L.,  ir pranešęs , kad D. L. reikia parvesti namo, nes jis yra girtas, ir yra paliktas (duomenys neskelbtini) ir neina su jais, netrukus grįžęs ta pačia (duomenys neskelbtini) gatve,  D. L., turėjusio eiti ta gatve  namo, neberado. Ta aplinkybė , kad liudytojas Č. G. po  trumpo iÅ¡siskyrimo su nukentėjusiuoju D. L. , eidamas ta pačia (duomenys neskelbtini) gatve, kuria turėjo eiti namų link D. L. , pastarojo  nebesutiko , leidžia daryti prielaidÄ , kad (duomenys neskelbtini) gatvėje po iÅ¡siskyrimo su broliais G.

 D. L. partrenkė automobilis  ir jį iÅ¡ tos vietos nutempė arba prielaidÄ , kad nukentėjęs D. L. pakeitė savo ėjimo kryptį ir nuėjo į kitÄ Â Â gatvę, galimai į (duomenys neskelbtini), kur pagal nukentėjusįjį ties mokykla (kuri yra (duomenys neskelbtini)) jis pajutęs smÅ«gį, po kurio daugiau nieko neprisimena, tačiau  tai yra tik prielaidos , kurių įstatymu nustatytais įrodymais patikrinti nėra galimybės. Be to ir esant tokioms prielaidoms , negalima daryti iÅ¡vados, kad nukentėjusįjį D.

L. partrenkė eismo įvykyje automobiliu „Audi Avant „ apeliantas M. B.;                        Teismo medicinos specialisto  iÅ¡vada Nr. M 590/10(01) nustatyta, kad nukentėjusysis D. L. mirė nuo sužalojimų, gautų automobiliui užvažiavus ant gulinčio aukÅ¡tielninko nukentėjusiojo ir jį tempiant už automobilio dugno atsikiÅ¡usių dalių užsikabinusį kÅ«nÄ Â kieta plokščia kelio danga , tarp kitų sužalojimų buvo  nustatyta girnelės lūžis, Å¡eivikaulio proksimalinio galo lūžis, vidinis kulkÅ¡nelės lūžis (t. 1 b.l. 84-89).

 Apeliacinio proceso metu apklaustas teismo medicinos ekspertas J. M. P. paaiÅ¡kino, kad pastarieji sužalojimai galėjo atsirasti nuo nukentėjusiojo D. L. partrenkimo , tačiau nenustačius bÅ«dingų sugadinimų automobiliui „Audi Avant“ , negalima teigti, kad nukentėjusįjį partrenkė bÅ«tent nuteistojo M. B. vairuojamas automobilis (t.2 b.l. 199, t.3 b.l. 94-95, 225-226). 2010-03-03 apžiÅ«rėjus automobilį „Audi Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas įlenkimas automobilio galinėse durelėse, deÅ¡inėje pusėje įlenkimas, galinėje dalyje įlenkimas, galinėje dalyje iÅ¡laužtas kairysis žibintas, o apžiÅ«rėjus dugnÄ , priekinėje dalyje rastas nedidelis įlenkimas, įlenktas kaiÅ¡tis, automobilio duslintuve pastebėta raudonos spalvos dėmė, jokių kitų pėdsakų nenustatyta (b. t. 1, b. l. 10-11), bet byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų , kad  minėti automobilio sugadinimai atsirado  naujai pateiktame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Automobilio „Audi Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rÄ atlikęs specialistas A. S. patvirtino apžiÅ«ros metu matęs, kad automobilio priekinė dalis, grotelės įtrÅ«kusios, įlenkta po grotelėmis buvusi skardinė danga, variklio iÅ¡kilimas, kur užsideda ant generatoriaus diržas, sulenktas (b.t. 2, b.l. 116, t. 3 b.l. 98). Vienok, Å¡ie nustatyti nuteistojo M. B. vairuoto automobilio sugadinimai nepatvirtina, kad jie atsirado partrenkus einantį nukentėjusįjį M.

L.. TÄ aplinkybę, kad nuteistojo M. B. vairuojamas automobilis galėjo partrenkti einantį nukentėjusįjį D. L., paneigia 2011-05-06 ekspertizės akto Nr. 11-3035 (10) iÅ¡vada, kuria nustatyta, kad D. L. prieÅ¡ pat kontaktÄ su automobiliu Audi 100 Avant, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) kėbulo apatine dalimi gulėjo aukÅ¡tielninkas, kojomis link atvažiuojančio automobilio (b. t. 1, b. l. 178-182), 2011-05-09 ekspertizės akto Nr. 11-1148(11) iÅ¡vada, kuria nustatyta Å¡io eismo įvykio tikėtina eiga (mechanizmas):

D. L. gulėjo aukÅ¡tielninkas ant kelio dangos, automobilis Audi 100 Avant, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. B., priekine dalimi (tarp deÅ¡inės ir kairės pusės ratų) užvažiavo ant iÅ¡ilgai automobilio važiavimo krypties aukÅ¡tielninkai gulinčio D. L. kÅ«no kryptimi nuo kojų link galvos ir, kÅ«nui užstrigus tarp automobilio dugno ir kelio dangos, jis buvo velkamas kurį laikÄ , kol automobilis buvo sustabdytas. (b. t. 1, b. l. 183-185).Aplinkybės, kad nuteistojo vairuojamas automobilis partrenkė D.

L., nepatvirtino ir teisme apklausta ekspertė L. L., kuri nurodė, jog, atliekant ekspertizę, nebuvo rasta jokių požymių, kurie patvirtintų, kad M. B. vairuojamas automobilis partrenkė žmogų: automobilio priekyje nėra sugadinimų, bÅ«dingų tokiai situacijai (t.2 b.l. 195-196, t.3 b.l. 95-97), tÄ patį patvirtino teismo medicinos ekspertas J. M. P., nurodęs, kad  Automobiliui „Audi Avant“ nerasta sugadinimų, kurie bÅ«dingi po sÄ lyčio su žmogaus kÅ«nu (t. 2 b.l. 198-199, t.3 b.l. 94-95). 2011-01-13 ekspertizės akto Nr. 11-3036(10) iÅ¡vada nustatyta, kad ant D.

L. kelnių esantys įsitrynę juodos spalvos dažų dangos pėdsakai ir dalelės skiriasi nuo tirti pateiktų automobilio „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių grotelių, buferio, buferio grotelių, apatinės kėbulo dalies plastikų, variklio dangčio dažų dangos ir „Audi“ ženklo medžiagų (metalo, plastiko) (b. t. 1, b. l. 188-193), tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusįjį D. L. partrenkė kitas automobilis , o  ne nuteistojo M.

B. automobilis . Ä®rodymų , ar  nuteistasis M. B., vairuodamas automobilį „Audi Avant“ užvažiavo ant gulinčio nukentėjusiojo D. L. ir jį užkabinus  automobilio dugne esančiomis atsikiÅ¡usiomis dalimis, jį tempė ir padarė sužalojimus , vertinimas : Apeliantas M. B., apklaustas teisminiuose nagrinėjimuose, neigė užvažiavęs ant gulinčio nukentėjusiojo D. L. ir jį atitempęs iki savo kiemo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, jis nurodė, kad įvykio dienÄ Â važiavo iÅ¡ darbo gaisrinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) , pakeliui paėmė einančiÄ J.

D. , po to pavažiavęs keliu (duomenys neskelbtini), įsuko į žvyrkelį , vedantį link jo namų, ir pravažiavus 2, 8 km. įvažiavo į savo namų , esančių (duomenys neskelbtini), kiemÄ , iÅ¡ kur užnešęs nupirktus produktus, iÅ¡važiavo pas tėvÄ ir paliko automobilį , grįžus, aptiko  sužeistÄ D. L. kieme. Važiuojant automobiliu nieko nejuto, neįtarė, kad kas nors galėtų bÅ«ti užsikabinęs prie automobilio dugno ( t. 2 b.l. 36-38). Atliekant su nuteistuoju parodymų patikrinimÄ Â vietoje , jis nurodė tas pačias  važiavimo aplinkybes,  kad važiavo tom gatvėm, kurias nurodė apklausiamas, papildomai nurodė, kad posÅ«kyje iÅ¡ kelio (duomenys neskelbtini) įvažiuojant į žvyrkelį , pajuto automobilio kilstelėjimÄ (t. 3 b.l. 214—215).

Teismas netiki nuteistojo M. B. keliama versija , kad jis vairuojamu automobiliu  neužvažiavo ant gulinčio D. L. ir  šiam užsikabinus už automobilio dugno detalių jo neatitempė į savo namų kiemÄ , kad neva kažkas kitas „pametė“  sužalotÄ Â jo kieme.Tai, kad  apeliantas M. B. savo vairuojamu automobiliu užvažiavo ant gulinčio D. L. ir šiam užsikabinus prie automobilio dugno detalių jį tempė, patvirtina sekantys įrodymai: -teismo medicinos specialisto  iÅ¡vada Nr. M 590/10(01) , kuria nustatyta, kad Atlikus murusiojo D.

L. kÅ«no tyrimÄ , specialisto iÅ¡vada Nr. M 590/10(01) buvo nustatyta, kad D. L. mirė nuo pÅ«linio galvos smegenų dangalų ir plaučių uždegimo, iÅ¡sivysčiusio po patirtos kombinuotos traumos: kairio momenkaulio gumburo kiaurinio lūžio - defekto, momens – pakauÅ¡io – sprando odos žaizdos su nekroze (iki 15 % kÅ«no pavirÅ¡iaus), žaizdos ir odos nubrozdinimo nugaroje su odos nekroze (apie 8 % kÅ«no pavirÅ¡iaus), kairės Å¡launies ir pilvo kairės pusės IIB-III° nudegimų (apie 5 % kÅ«no pavirÅ¡iaus), plėštinės žaizdos deÅ¡inėje blauzdoje, girnelės lūžio, Å¡eivikaulio proksimalinio galo lūžio, vidinės kulkÅ¡nelės lūžio.

VŠĮ VGPUL stacionare gydymo istorijos duomenimis D. L. mirė 2010-04-21 06.15 val. D. L. lavone nustatyta: kairio momenkaulio gumburo kiaurinis lūžis, momens – pakaušio – sprando odos žaizda ir nekrozė (iki 15 % kūno paviršiaus), nugaroje žaizdos ir odos nubrozdinimai su odos nekroze (apie 8 % kūno paviršiaus), kairės šlaunies ir pilvo kairės pusės IIB-III° nudegimų (apie 5 % kūno paviršiaus), plėštinė žaizda dešinėje blauzdoje, girnelės lūžio, šeivikaulio proksimalinio galo lūžis, vidinės kulkšnelės lūžis.

Tokio pobÅ«džio sužalojimai galėjo gautis autoįvykio metu, užvažiavus ant gulinčio aukÅ¡tielninko D. L., tempiant už automobilio dugno atsikiÅ¡usių dalių užsikabinusį kÅ«nÄ , kieta plokščia kelio danga, odos nudegimai kÅ«no priekiniame pavirÅ¡iuje greičiausiai padaryti kÅ«nui kontaktuojant su įkaitusiu automobilio duslintuvu, o platÅ«s minkÅ¡tųjų audinių nubrozdinimai nugaroje ir galvoje su kaukolės kaulo defektu – nutrynimu, padaryti velkant kÅ«nÄ kelio danga.

Sužalojimai padaryti neužilgo iki stacionarizavimo ir visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų, bÅ«dingų kovai ir savigynai, lavone nerasta. Vertinant patikrų sužalojimų visumÄ , labiausiai tikėtina, kad nukentėjusiojo galimybė atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus buvo apribota (b. t. 1, b. l. 84-89). Taip pat 2011-05-06 ekspertizės akto Nr. 11-3035 (10) iÅ¡vada patvirtina, kad D. L. prieÅ¡ pat kontaktÄ su automobiliu Audi 100 Avant, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) kėbulo apatine dalimi gulėjo aukÅ¡tielninkas, kojomis link atvažiuojančio automobilio.

Tikėtina, kad automobilis Audi 100 Avant, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi (tarp deÅ¡inės ir kairės pusės ratų) užvažiavo ant iÅ¡ilgai automobilio važiavimo krypties aukÅ¡tielninkai gulinčio D. L. kÅ«no, kryptimi nuo kojų link galvos ir, kÅ«nui užstrigus tarp automobilio dugno ir kelio dangos, jis buvo velkamas kurį laikÄ , kol automobilis buvo sustabdytas. KrÅ«tinkaulio, stumbro ir dubens kaulų lūžių nebuvimas duoda pagrindÄ teigti, kad ant nukentėjusiojo D. L. kÅ«no nebuvo užvažiavę (pervažiavę) automobilio Audi 100 Avant, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) ratai. (b. t. 1, b. l. 178-182).

Tokias nukentėjusiojo D. L. sužalojimo aplinkybes patvirtina teismo medicinos ekspertas J. M. P., apklaustas teismo posėdžiuose (t. 198-199, t.3 b.l. 94-95, 225-226); -2011-05-09 ekspertizės akto Nr. 11-1148(11) išvada nustatyta, kad šio eismo įvykio tikėtina eiga (mechanizmas) buvo tokia: D. L. gulėjo aukštielninkas ant kelio dangos, automobilis Audi 100 Avant, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), vairuojamas M. B., priekine dalimi (tarp dešinės ir kairės pusės ratų) užvažiavo ant išilgai automobilio važiavimo krypties aukštielninkai gulinčio D.

L. kÅ«no kryptimi nuo kojų link galvos ir, kÅ«nui užstrigus tarp automobilio dugno ir kelio dangos, jis buvo velkamas kurį laikÄ , kol automobilis buvo sustabdytas. (b. t. 1, b. l. 183-185);   2010-05-20 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-1179(10) patvirtina, kad ant D. L. kelnių ir megztinio buvo rasta mineralinės alyvos pėdsakų. Tikėtina, kad mineralinė alyva nuo nuteistojo automobilio variklio karterio (b.t. 1, b.l. 109-111);2011-01-09 ekspertizės akto Nr. 11-3036 (10) iÅ¡vada nustatyta, kad tiriant D. L. kelnių iÅ¡karpas su paÅ¡alinių medžiagų pėdsakais ir automobilio „Audi Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinių grotelių, variklio dangčio, priekinio buferio, priekinio buferio grotelių, priekinės apatinės kėbulo dalies ir „Audi“ ženklo medžiagų pavyzdžius, nustatyta, jog ant tirti pateiktų D.

L. kelnių yra įsitrynusių juodos spalvos dažų dangos, sudarytos iš juodos spalvos emalio, tamsiai pilkos spalvos grunto ir blyškiai pilkos spalvos glaisto, pėdsakų ir dalelių. Šie dažai ir automobilio „Audi Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinės apatinės kėbulo dalies dažų dangos pavyzdžių (pateiktų voke Nr. 1, pakelyje Nr.

5) trys viršutiniai sluoksniai yra vienodi. Didelė tikimybė, kad ant D. L. kelnių rastos dažų dangos dalelės ir pėdsakai yra iš automobilio „Audi Avant“ priekinės apatinės kėbulo dalies dažų dangos (b. t. 1, b. l. 188-193);2010-05-14 specialisto išvada Nr. 11-1297 (10) nustatyta, kad ant tirti pateiktos daktiloskopinės plokštelės Nr. 3 su mikrodalelėmis nuo automobilio „Audi Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini), priklausančio M. B., priekinių grotelių, rasti du žalsvai rudos spalvos medvilnės pluoštai vienodi su D.

L. striukės audeklo pluoštais, todėl yra tikimybė, kad rasti pluoštai yra iš D. L. striukės audeklo (b. t. 1, b. l. 99-102);Kolegija, įvertinusi byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtus faktinius duomenis, konstatuoja, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jų visuma patvirtina, kad M. B. 2010-02-28,  apie 19 val., nenustatytoje vietoje pakelyje tarp  jo darbo vietos – (duomenys neskelbtini) ir jo gyvenamosios vietos , esančios (duomenys neskelbtini), vairuodamas jo tėvui T.

B. priklausantį automobilį „Audi Avant“, v. n. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant važiuojamojoje kelio dalyje gulėjusio D. L. ir, kÅ«nui užstrigus tarp automobilio dugno ir kelio dangos, jį  vilko kurį laikÄ , tokiu bÅ«du jį parveždamas į savo namų kiemÄ . Teisinis nuteistojo M. B. veiksmų įvertinimas : Pirmos instancijos teismas, pripažindamas  apeliantÄ M. B. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d. , t.y. kad jis padarė neatsargiÄ Â Â nusikalstamÄ veikÄ , nepagrindė jo kaltumo.Kolegija, pripažinusi , kad apeliantas M.

B. , vairuodamas automobilį jo priekine dalimi tarp deÅ¡inės ir kairės pusės ratų užvažiavo ant iÅ¡ilgai automobilio važiavimo krypties aukÅ¡tielninkai gulinčio D. L. kÅ«no, kryptimi nuo kojų galvos link ir, kÅ«nui užstrigus tarp automobilio dugno ir kelio dangos, jį kurį laikÄ Â vilko, mano, jog Å¡ių duomenų nepakanka įrodyti, jog M. B. veiksmai, vairuojant automobilį, buvo pagrindinė sÄ lyga ir priežastis eismo įvykiui kilti ir nustatytoms pasekmėms atsirasti. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad apelianto M.

B. užvažiavimo ant gulinčio D. L. kÅ«no vieta nenustatyta , dėl ko nėra galimybės nustatyti įvykio metu toje kelio dalyje buvusio apÅ¡vietimo, leistino greičio, kelio dangos, jos bÅ«klės , matomumo, atsižvelgiant į oro sÄ lygas, o esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra galimybės nustatyti, ar M. B. galėjo numatyti, jog kelyje gulės nukentėjusysis, ir ar jis konkrečioje situacijoje turėjo realiÄ galimybę jį pamatyti, suprasti daromos veikos rizikingumÄ ar pavojingumÄ ir numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Nenustačius , kad nuteistasis M.

B. galėjo numatyti aukščiau aptartÄ situacijÄ ,  nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo teigti , kad apeliantas M. B. , vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus , t.y. atsiradus kliūčiai ir iÅ¡kilus  grėsmei eismo saugumui , nesulėtino greičio, ar nestabdė , neapvažiavo kliÅ«ties- gulinčio ant važiuojamosios kelio dalies D. L. , ir automobilio priekine dalimi tarp deÅ¡inės ir kairės pusės ratų užvažiavo ant iÅ¡ilgai automobilio važiavimo krypties aukÅ¡tielninkai gulinčio D.

L. kÅ«no. Tai, kad nuteistojo M. B. veiksmai aptariamoje situacijoje nebuvo kalti, patvirtina ir 2011-05-09 Lietuvos teismo  ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus ekspertizės akto Nr. 11-1148(11) iÅ¡vada, kuria nustatyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje –D. L. kÅ«no gulėjimas važiuojamojoje kelio dalyje(tikėtina) kėlė grėsmę eismo saugumui ir techniniu požiÅ«riu sÄ lygojo šio eismo įvykio kilimÄ (t. 1 b.l. 183-185). IÅ¡ aukščiau  aptartų įrodymų yra žinoma, kad ant nukentėjusiojo D.

L. kelnių, kuriomis jis vilkėjo įvykio dienÄ , buvo rasta dažų, kurių negalėjo  palikti apelianto M. B. vairuojamas automobilis, todėl nėra nuginčyta galima versija, kad iki apeliantui M. B. „pasigaunant „ nukentėjusįjį D. L. , pastarÄ jį galėjo partrenkti kitas automobilis, kuris po to galėjo jį tam tikrÄ atstumÄ ir tempti bei padaryti  nukentėjusiajam tam tikrus sužalojimus. Esant tokioms aplinkybėms, kyla abejonės , ar visi sužalojimai, kurie nustatyti D.

L., yra padaryti jį automobiliu tempiant M. B.. Dėl tokių abejonių apeliacinė instancija , tegu ir pripažinusi tas aplinkybes , jog M. B. vairuojamo automobilio priekine dalimi tarp dešinės ir kairės pusės ratų užvažiavo ant išilgai automobilio važiavimo krypties aukštielninkai gulinčio D. L. kūno, kryptimi nuo kojų galvos link ir, kūnui užstrigus tarp automobilio dugno ir kelio dangos, jį vilko, negali priimti apkaltinamojo nuosprendžio M. B. atžvilgiu, nenustačius jo neatsargios kaltės , t.y. to, kad jis numatė , kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai , tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti arba , kad jis nenumatė , kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai , nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti Lietuvos Respublikos BK 16 str.).

Vertinant surinktus įrodymus , yra svarbu nustatyti, ar apeliantas M. B., vairuodamas automobilį ir ir juo užvažiavęs ant  gulinčio D. L. kÅ«no, po to jį vilkęs ,  galėjo tai pajusti ir tÄ pajutus, imtis atitinkamų priemonių . Ä®vertinus automobilio Audi Avant parametrus, matyti, kad kliūčiai- D. L. kÅ«nui papuolus po automobiliu , automobilis turėjo  susiÅ«buoti , Å¡iek tiek pakilti . Pats apeliantas M. B., atliekant su juo parodymų patikrinimÄ vietoje, nurodė, kad pasukus į žvyrkelį, vedantį link jo namų, jis lyg ir pajuto automobilio pakilimÄ , tačiau bylos įrodymais nėra nustatyta, kad jis „pasigavo“  D.

L. bÅ«tent toje vietoje. Tai, kad automobilis užvažiavimo ant kliÅ«ties-gulinčio D. L. , kurio kÅ«nas šiek tiek aukÅ¡tesnis, nei žemiausias automobilio Audi Avant taÅ¡kas , turėjo  susiÅ«buoti ir dėl paslankios pakabos Å¡iek tiek kilstelti, patvirtina ekspertė L. L. (t. 3 b.l. 97), tačiau , kaip teigia ekspertė ,  tokį  automobilio susiÅ«bavimÄ ar pakilimÄ galima paaiÅ¡kinti ir bloga važiuojamosios kelio dalies danga : kelio duobėmis, suvažinėtu sniegu ir pan.( bylos duomenys patvirtina, kad  tiek (duomenys neskelbtini) gatvė, kuria važiavo apeliantas M.

B., tiek žvyrkelis buvo blogos bÅ«klės: buvo Å¡lapia, suvažinėtas sniegas, kelio danga nelygi ir pan.). Byloje nėra jokių įrodymų, kad  aptariamoje situacijoje buvo  kokių tai aiÅ¡kių ženklų, kurie bÅ«tų leidę suprasti vairuotojui M. B., jog jis  užvažiavo ant gulinčio kÅ«no ir kad tÄ Â kÅ«nÄ , užkibusį už dugno atsikiÅ¡usių dalių , tempė.Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų motyvų, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, kolegijai nustačius, jog apeliantas M.

B. nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d. požymius (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 1 p., 329 str. 1d.1 p.).Panaikinus apkaltinamÄ jį nuosprendį, priimamas naujas sprendimas ir dėl nukentėjusiosios  A. M. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Šis ieÅ¡kinys, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 113 str. 5d., paliekamas nenagrinėtu , nes  M. B. dėl veikos, iÅ¡ kurios  pasekmių yra kilę turtiniai ir neturtiniai reikalavimai, yra iÅ¡teisinamas , nepadarius jam veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo požymius.Byloje yra duomenys, kad nukentėjusioji  A.

M. turėjo iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį , šių iÅ¡laidų atlyginimo apmokėjimas iš  apelianto M. B. nepriteistinas ( Lietuvos Respublikos BPK 105 str.).Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1d. 1p., 329 str. 1d. 1p., n u s p r e n d ė : nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ Â tenkinti, nukentėjusiosios A. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29d. nuosprendį dėl M.

B. nuteisimo panaikinti ir priimti naujÄ Â nuosprendį :M. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d. iÅ¡teisinti, nepadarius jam veikos, turinčios  šio nusikaltimo požymius. A. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ . A. M. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laidas advokatui atmesti.Daiktinius įrodymus- D. L. drabužius sunaikinti. Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkė             (paraÅ¡as)                                                                 Laureta UlbienėKolegijos teisėjai             (paraÅ¡ai)                                                                 Audrius Cininas                                                                                                                       Gintaras Dzedulionis NuoraÅ¡as tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                                           Laureta Ulbienė