90d20c4d-bf9b-4100-ba7c-3b9cd71d5d7f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASBaudžiamoji byla Nr. 1-255-716/2013Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02610-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.4.; 2.3.6.4.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S 2013 m. sausio 29 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorui L. S., gynėjui advokatui J. P., vertėjoms M. G., E. S., nukentėjusiajam A. B., nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei O. K., jos atstovei advokatei S. M., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

B. a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 8 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini)), teistas 1999-03-26 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 259 str.- 1 metams laisvės atėmimo, LR BK 471 str. bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. n u s t a t ė : V. B. 2010-07-26 laikotarpyje nuo 23 val. iki 24 val. pamiÅ¡kėje, ties Verkių g. 215, Vilnius, sudavė J.

K. tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių į įvairias kÅ«no vietas, iÅ¡ kurių ne mažiau 3 smÅ«gių į veidÄ , nuo ko J. K. griuvo ir atsitrenkė galva į kietÄ pagrindÄ (žemę), ko pasakoje, kaip nustatyta specialisto iÅ¡vadoje J. K. padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, abiejų akių vokuose, apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės projekcijoje, muÅ¡tinė kiaurinė žaizda apatinėje lÅ«poje, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje kaktinėje-smilkininėje bei smegenėlių padangtės srityje, galvos smegenų sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kontÅ«ziniais židiniais deÅ¡inėje smilkininės bei abipus kaktinėse skiltyse, poodinės kraujosruvos abipus pečiuose, abejuose žastuose, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje alkÅ«nėje, poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės priekiniame pavirÅ¡iuje, poodinės kraujosruvos nugaros deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimai abejose keliuose, poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje blauzdoje ir kairėje Å¡launyje, kurie dėl sunkios galvos smegenų traumos: kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje kaktinėje-smilkininėje bei smegenėlių padangtės srityje, galvos smegenų sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio kontÅ«ziniais židiniais deÅ¡inėje smilkininės bei abipus kaktinėse skiltyse, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, taip sunkiai sutrikdė J.

K. sveikatÄ .V. B. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad einant namo J. K. griuvinėjo, po to nualpo. VienÄ kartÄ jis sudavė per veidÄ . Truputį paėjus vėl trenkė per veidÄ , vėliau davė trečiÄ kartÄ per veidÄ ir J. K. nualpo. Pripažįsta kaltę, kad sudavė per veidÄ 3 kartus. TÄ dienÄ asmeniÅ¡kai vienÄ butelį vyno buvo iÅ¡gėręs. Atsimena viskÄ . J. K. griuvinėjo, jam taip pat pasidarė bloga, jį pradėjo pykinti. Jis norėjo nuvesti JurgitÄ namo, o Å¡i alpo.

Per veidÄ davė tris kartus, nes Å¡i nualpo, taip bandė pakelti. Nematė, į kuriÄ vietÄ sudavė, tamsu buvo. Sudavė delnu per skruostÄ . Tris kartus Jurgita buvo nugriuvusi. TrečiÄ kartÄ kai nugriuvo, tai jau nebeatsikėlė. Jis atsigulė prie jos ir užmigo, kai trečiÄ kartÄ ji nugriuvo. IÅ¡ pradžių J. K. ėjo pati, kai tamsiau pasidarė, jÄ reikėjo vesti. Jis vedė, prilaikė jÄ , o Å¡i griuvo. Gali bÅ«ti, kad ir daugiau kartų nei trys griuvo. Nugriuvus J. K. visokiose padėtyse gulėjo: ant vieno Å¡ono, ant kito Å¡ono.

GriÅ«davo veidu žemyn. Kai nugriÅ«davo, jis pastatydavo jÄ ant kelių, tada per veido Å¡onÄ suduodavo. J. K. atsistoja ant kojų, paeina kažkiek metrų, vėl nualpsta, jis vėl pakelia, suduoda per veidÄ . Per veidÄ iÅ¡ vienos ir iÅ¡ kitos pusė sudavė. TrečiÄ kartÄ J. K. krito į priekį. Jis bandė ir trečiÄ kartÄ suduoti, nebuvo jokio reflekso. Jis nunešė J. K. į Å¡onÄ , kad žmonės nepamatytų. Su ja sėdėjo ir pagalvojo, kad Å¡i užmigo iÅ¡gėrusi. Nutarė palaukti, kol pamiegos, ir pats užmigo.

Ryte pamatė, kad jokių refleksų, bandė žadinti. Tuomet iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , padėjo nuneÅ¡ti JurgÄ Ä¯ maÅ¡inÄ , pats iÅ¡važiavo namo. Susitikus pas J. K. ant veido, ant rankų sužalojimų nebuvo. Jie su Jurgita pykdavosi, todėl jis jÄ muÅ¡davo, nes tai jo Å¡eimos kraujas, paveldimumas. Pas jį visi Å¡eimoje agresyvÅ«s. Ir agresija, ir pavydas paveldėtas. Nukentėjusysis A. B. teisme parodė, kad Jurgitai buvo sudaužyta galvÄ , galvoje buvo kumščio dydžio skylė, buvo uždėta speciali plokÅ¡telė.

Jurgita buvo ligoninėje, reanimacijoje, labai sunkioje bÅ«klėje. PlokÅ¡telė buvo įdėta iÅ¡ kairės pusės Å¡ono. Jurgita visÄ laikÄ buvo su Viktoru. 25 liepos ji buvo atvažiavusi, sekmadienis buvo. Po poros dienų jam paskambino ir pasakė, kad Jurgita ligoninėje. Jis su Jurgita turėjo bendrÄ vaikÄ , tuo metu vaikui buvo 7 metai. Nukentėjusioji O. K. teisme parodė, kad jai paskambino ir pranešė, kad Jurgita rasta Verkių parke komos bÅ«senos, nuvežta į ligoninę. Gydytoja nuvedė ir parodė JurgitÄ , kuri buvo komos bÅ«senoje, iÅ¡operuota, galva visa subintuota, pajungti aparatai.

Ant kūno buvo pilna mėlynių, per kojas „šniūras“ nudrėkstas šakele ar viela. Jai sakė, kad Jurgita neišgyvens. Tris savaites Jurgita buvo komos būklėje. Jai atsigavus gydytojai pasakė, kad Jurgita liks invalidė, paralyžiuota viena pusė. Šiuo metu Jurgitai tęsiasi gydymas, reikalinga priežiūra. Gydytojas jai aiškino, kad kaukolė buvo suskaldyta ir ant smegenų buvo kraujo krešuliai. Prašo priteisti civilinį ieškinį: pirkdavo sauskelnes, tūkstantinės išlaidos.

Ji sumokėjo už lovadienius ligoninėje 1372,50 Lt. Po to operacijai reikėjo pirkti savo elastinį bintÄ , medžiagas plokÅ¡telei, vaistus. Smėlis plokÅ¡telei 605 litai, apie 500 kainavo bintai. Neturtinės žalos praÅ¡o tiek, kiek lieka minusavus turėtas iÅ¡laidas. 96 500 litų praÅ¡o neturtinės žalos, kad galėtų dukrÄ iÅ¡laikyti, lankyti. Neturtinėje žaloje yra dar ir turtinės žalos dalis, kad iÅ¡laikyti dukrÄ ateityje. Dukrai taip pat praÅ¡o neturtinės žalos, per pusę: 48 250 litų praÅ¡o sau, 48 250 litų dukrai.

Ekspertė J. G.-Dorošenko teisme tvirtino savo išvadas tyrimo metu ir parodė, kad sužalojmai padaryti 24 trauminiais poveikiais. Į veido sritį buvo suduota ne mažiau 3 smūgių , vienas smūgis į raktikaulio sritį. Ji negali atsakyti, kuo konkrečiai buvo suduota, nes individualių traumuojančio daikto savybių neliko. Ekspertai neturi kompetencijos atsakyti, kokia jėga buvo padaryti sužalojimai. Nustatytam sunkiam sužalojimui (kraujo išsiliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalu) padaryti pakanka vieno trauminio poveikio.

Å iuo atveju buvo vienas trauminis poveikis padarant tokį sunkų galvos smegenų sumuÅ¡imÄ . Nėra kuo pagrįsti, kad buvo daugiau trauminių poveikių. Kaukolės skliauto ar pamato lūžių konstatuota nebuvo. Ä® galvÄ buvo 5 trauminiai poveikiai. Vienas griÅ«nant. Trys poveikiai dėl suduotų smÅ«gių, vienas - griÅ«nant ir atsitrenkiant, vieno padaryto kaktos kairėje pusėje negalima nustatyti. Dėl paskutinio negalėjo iÅ¡silieti kraujas. Sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukeliantis sužalojimas buvo padarytas atsižvelgiant į galvos sužalojimo pobÅ«dį, įvyko griuvimo metu pakauÅ¡io labiau kaire puse atsitrenkiant į kietÄ pagrindÄ , ko pasakoje ir iÅ¡siliejo kraujas.

Å is sužalojimas padarytas griuvimo metu, o ne suduodant smÅ«gius. Tai rodo susidarę prieÅ¡smÅ«giniai kontuziniai židiniai smegenyse. Kraujui iÅ¡siliejus, jis kaupiausi, pradeda spausti smegenis. Ilgalaikis sÄ monės praradimas atsiranda, kai kraujas pradeda spausti smegenis. IÅ¡ medicinos specialisto iÅ¡vadų matyti, kad:- J. K. nustatyti Å¡ie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, abiejų akių vokuose, apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės projekcijoje, muÅ¡tinė kiaurinė žaizda apatinėje lÅ«poje, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje kaktinėje – smilkininėje bei smegenėlių padangties srityje, galvos smegenų sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kontÅ«ziniais židiniais deÅ¡inėje smilkininės bei abipus kaktinėse skiltyse; poodinės kraujosruvos abipus pečiuose, abiejose žastuose, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje alkÅ«nėje poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės priekiniame pavirÅ¡iuje, poodinė kraujosruva nugaros deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, odos nubrozdinimai abiejuose keliuose, poodinės kraujosruvos deÅ¡inėje blauzdoje ir kairėje Å¡launyje.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieÅ¡ patenkant į gydymo įstaigÄ . Atsižvelgiant į operacijos metu (2010-07-27; 12:15-15:10 val.) rastos ir paÅ¡alintos kraujo iÅ¡lajos po kietuoju galvos smegenų deÅ¡inėje kaktinėje-smilkininėje srityje konsistencijÄ sunki galvos smegenų trauma įvyko maždaug prieÅ¡ 1-1,5 paros iki operacijos. Sužalojimai padaryti ne mažiau, kaip 24 trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje vertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl galvos smegenų sumuÅ¡imo ir kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu, lydymo galvos smegenų suspaudimo.

Vertinant sužalojimus atskirai, sunki galvos smegenų trauma: kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje kaktinėje-smilkininėje bei smegenėlių padangtės srityje, galvos smegenų sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs kontÅ«ziniais židiniais deÅ¡inėje smilkininės bei abipus kaktinėse skiltyse vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji J. K. nustatyti kÅ«no sužalojimai – nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. K. galvos smegenų sumuÅ¡imo pobÅ«dis tai yra kontÅ«zinių židinių iÅ¡sidėstymas deÅ¡inėje smilkininėje bei abipus kaktinėse skiltyse rodo rastus prieÅ¡ smÅ«ginius pažeidimus, atsiradusius griÅ«nant bei pakauÅ¡io, labiau kaire puse, atsitrenkiant į kietÄ pagrindÄ , nei kietu buku daiktu smÅ«giuojant per galvÄ .

Poodinės kraujosruvos veide bei muÅ¡tinės kiaurinės žaizdos apatinėje lÅ«poje atsiradimas yra bÅ«dingas nuo smÅ«gių sudavimo. Smulkios poodinės kraujosruvos abipus žastuose, pagal savo pobÅ«dį, formÄ bei lokalizacijÄ bÅ«dingos atsirandant nuo pirÅ¡tų suspaudimo. Odos nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje ir abejuose keliuose atsiradimas yra bÅ«dingas griuvimui. Likusieji aukščiau nurodyti sužalojimai galėjo atsirasti tiek suduodant smÅ«gius, tiek ir atsitrenkiant pargriuvus ir (ar) užsigaunant į kietus bukus ribotus pavirÅ¡ius (t. 1, b. l.28-32);- J.

K. nustatyti objektyvÅ«s galvos traumavimo požymiai, galvos smegenų kontÅ«zinių židinių iÅ¡sidėstymas, konkreti jų lokalizacija bei morfologiniai požymiai bÅ«dingi galvos smegenų traumavimui griuvimo metu, griÅ«nant bei pakauÅ¡io, labiau kaire puse, atsitrenkiant į kietÄ pagrindÄ (pvz. žemė) nei kietu buku daiktu smÅ«giuojant per galvÄ . Atsakyti ar iÅ¡ karto po traumos suteikus J. K. skubiÄ medicininę pagalbÄ buvo galima iÅ¡vengti sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmių nėra galimybės, nes bet koks prognostinis atsakymas nebÅ«tų pagrįstas moksliÅ¡kai pagrįstais tyrimais ar metodikomis.

J. K. poodinė kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės srityje, muÅ¡tinė žaizda apatinėje lÅ«poje, poodinė kraujosruva kairio raktikaulio srityje padaryti nuo tiesioginių smÅ«gių sudavimų metu. Kiekvienas iÅ¡ Å¡ių sužalojimų vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. K. nustatyti sužalojimai veide padaryti 4-ais trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje su kraujosruva kairės akies vokuose galėjo gautis nuo vieno trauminio poveikio kietu buku ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu į kaktos kairę pusę, tiek suduodant smÅ«gį (pvz. ranka, koja) tiek ir griÅ«nant bei minėta kÅ«no sritimi atsitrenkiant į kietÄ bukÄ ribotÄ pavirÅ¡ių.

Likusiųjų kūno sužalojimų atsiradimas būdingas atskirų 3-jų tiesioginių smūgių sudavimui. Poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio dešinės pusės srityje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, poodinė kraujosruva dešinio raktikaulio srityje būdinga smūgių sudavimui. Aukščiau aprašyta galvos smegenų trauma, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai abejuose keliuose būdingi griuvimui.

Smulkių poodinių kraujosruvų deÅ¡iniame petyje, abiejuose žastuose atsiradimas bÅ«dingas minėtas kÅ«no sritis suspaudus pirÅ¡tais. Likusieji kÅ«no sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame petyje , nugaros deÅ¡inėje pusėje, abipus Å¡launyse ir deÅ¡inėje blauzdoje galėjo gautis tiek suduodant smÅ«gius(pvz., ranka, koja) tiek ir griÅ«nant bei minėtomis kÅ«no sritimis atsitrenkiant ar užsigaunant į kietus bukus ribotus pavirÅ¡ius (t. 1, b. l. 35-40).  Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma yra pakankama V.

B. nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. V. B. kaltę pripažino iÅ¡ dalies teigdamas, jog tris kartus sudavė J. K. delnu į veidÄ per skruostus siekdamas jÄ atgaivinti. Tokius kaltinamojo parodymus teismas atmeta ir vertina kritiÅ¡kai, kadangi juos paneigia kitų byloje esančių duomenų visuma. Medicinos specialistų iÅ¡vadomis nustatyta, kad sužalojimai J. K. buvo padaryti ne mažiau 24 trauminių poveikių pasekmėje. Å i aplinkybė paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiajai sudavė 3 kartus po to, kai Å¡i 3 kartus buvo nugriuvusi, tuo tarsi pripažindamas įvykio metu buvus ne daugiau 6 poveikių į nukentėjusiosios kÅ«nÄ .

Be to, nukentėjusiosios kÅ«ne be kitų pasekmių rasti sužalojimai veido srityje – muÅ¡tinė kiaurinė žaizda apatinėje lÅ«poje, kurios atsiradimas yra bÅ«dingas nuo smÅ«gių sudavimo – patvirtina, kad J. K. buvo suduota ne per skruostus, bet ir į kitas veido sritis. Kiaurinės žaizdos pobÅ«dis nurodo, kad nukentėjusiajai buvo suduota intensyvia jėga. Ä®vertinus Å¡iuos ir kitus specialistų iÅ¡vadoje nurodytus duomenis, teisme apklaustų nukentėjusiųjų iÅ¡sakytus teiginius apie dažnÄ V.

B. smurto naudojimÄ J. K. atžvilgiu, paties kaltinamojo pripažintÄ savo agresyvų, jo teigimu paveldėtÄ , bÅ«dÄ â€“ teismas pripažįsta, kad kaltinamasis J. K. nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje sudavė tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, dėl ko nukentėjusioji tiesiogiai bei nugriÅ«dama ir atsitrenkdama į kietÄ pagrindÄ , t. y. žemę, patyrė specialistų konstatuotus kÅ«no sužalojimus. Apie V. B. kaltės turinį teismas sprendžia ne tik iÅ¡ paties kaltininko parodymų, bet atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo vietÄ (pamiÅ¡kėje), laikÄ (tamsiu paros metu), bÅ«dÄ (smÅ«giai rankomis nematant paÅ¡aliniams asmenims), sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, lokalizacijÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, buvusį apsvaigimÄ alkoholiu įvykio metu, kaltininko ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius įvykio dienÄ (J.

K. lankėsi pas buvusį sugyventinį ir savo vaikÄ , kam V. B. reiÅ¡kė pykti ir pavydÄ ), taip pat santykius prieÅ¡ nusikaltimÄ (V. B. dažnai fiziÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ).Siekiant tinkamai kvalifikuoti V. B. veiksmus teismas kruopščiai įvertino specialistų iÅ¡vadas ir ekspertės J. G.-DoroÅ¡enko parodymus teisme. Pirminėje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad J. K. galvos smegenų sumuÅ¡imo pobÅ«dis tai yra kontÅ«zinių židinių iÅ¡sidėstymas deÅ¡inėje smilkininėje bei abipus kaktinėse skiltyse rodo rastus prieÅ¡ smÅ«ginius pažeidimus, atsiradusius griÅ«nant bei pakauÅ¡io, labiau kaire puse, atsitrenkiant į kietÄ pagrindÄ , nei kietu buku daiktu smÅ«giuojant per galvÄ (t. 1, b. l. 31).

Atlikus papildomÄ Å¾mogaus kÅ«no tyrimÄ pakartotinėje specialisto iÅ¡vadoje konstatuojama, kad J. K. nustatyti objektyvÅ«s galvos traumavimo požymiai, galvos smegenų kontÅ«zinių židinių iÅ¡sidėstymas, konkreti jų lokalizacija bei morfologiniai požymiai bÅ«dingi galvos smegenų traumavimui griuvimo metu, griÅ«nant bei pakauÅ¡io, labiau kaire puse, atsitrenkiant į kietÄ pagrindÄ (pvz. žemė) nei kietu buku daiktu smÅ«giuojant per galvÄ . Apklausta teisme ekspertė J. G.-DoroÅ¡enko patvirtino, kad sunkiam nukentėjusiosios sužalojimui, t. y. kraujo iÅ¡siliejimui po kietuoju galvos smegenų dangalui, padaryti pakako vieno trauminio poveikio, ir nurodė, kad Å¡is sužalojimas įvertinus galvos sužalojimo pobÅ«dį įvyko griuvimo metu pakauÅ¡io labiau kaire puse atsitrenkiant į kietÄ pagrindÄ , dėl ko ir iÅ¡siliejo kraujas nukentėjusiosios smegenyse.

Ekspertė paneigė bet kokias prielaidas, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo sužalota kaukolės skliautas ar jos pamatas, kÄ teismui teigė nukentėjusieji, ir nurodė, kad kaukolės sužalojimai galėjo atsirasti tik nukentėjusiÄ jÄ operuojant po įvykio gydymo įstaigoje. Tokių duomenų visuma patvirtina, kad sunkus kÅ«no sužalojimas J. K. buvo padarytas ne nuo tiesioginių kaltinamojo V. B. smÅ«gių, bet dėl jos galvos atsitrenkimo į žemę. Tokiu bÅ«du teismas nustatė, kad tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų suduodant smÅ«gius ir kilusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io, nes kraujo iÅ¡siliejimui buvo bÅ«tinas ne tik nukentėjusiosios griuvimas, bet ir jos galvos tiesioginis kontaktas su žemės pavirÅ¡iumi.

Kaltininkas siekė žalingų pasekmių nukentėjusiajai ir turėjo galimybę numatyti, kad J. K. dėl vartojamo smurto gali prarasti pusiausvyrÄ , tačiau jokių duomenų apie tai, kad jis suprato galimybę nukentėjusiajai pagriÅ«ti veidu į žemę, tokiu bÅ«du tinkamai įvertino galimas pasekmes jų norėdamas arba sÄ moningai leido joms kilti, byloje nėra. Tokiu bÅ«du jau aukščiau įvertinta įvykio situacija ir V. B. kaltės turinys rodo, kad kaltininkas suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajai rankomis galėjo nenumatyti, kad dėl jų sudavimo nukentėjusiajai kils sunkÅ«s sveikatos padariniai, kurių jis tikėjosi lengvabÅ«diÅ¡kai iÅ¡vengti, o jei tokių padarinių kaltininkas nenumatė, tai pagal veikos pobÅ«dį ir kitas aplinkybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Å ie faktiniai duomenys yra pagrindas teismui pripažinti, kad V. B. kaltė padarinių atžvilgiu yra ne tyčia, bet neatsargumas, todėl jo veika atitinka ne kaltinimu pareikÅ¡to Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., bet baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d. turinį. V. B. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Ä®vykio metu kaltininkas pripažino buvęs neblaivus, tačiau neigė alkoholio įtakÄ nusikalstamos veikos padarymui, objektyviais duomenimis apsvaigimo laipsnis įvykio metu nebuvo nustatytas, todėl teimas neturi pagrindo kaltininko girtumo pripažinti kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pagrindų atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ V. B. teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę- V. B. praeityje kartÄ teistas, teistumui iÅ¡nykus padarė neatsargų nusikaltimÄ sukeldamas sunkias pasekmes nukentėjusiajai. Jis baustas administracine tvarka, tačiau įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, yra nedirbantis, stiprių socialinių jo ryÅ¡ių teismas nenumatė. Tokios nustatytos aplinkybės, padarytos veikos paskatos, turinys ir pasekmės verčia teismÄ V.

B. skirti sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę.Kartu teismas įvertina tai, kad V. B. padarė neatsargų nusikaltimÄ , teisme teigė apgailestaujantis dėl įvykio, baudžiamojo įstatymo turinio prasme jis laikomas neteistu, sutiko atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus Å¡ios bausmės atlikimo, todėl teismas V. B. taiko bausmės vykdymo atidėjimÄ su įpareigojimais, kurių turinys verstų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.

Byloje nukentėjusioji O. K. pareiÅ¡kė 100 000 civilinį ieÅ¡kinį (t. 1, b. l. 54). Teisme nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad praÅ¡o jai priteisti 3 500 litų turtinės ir 48 250 litų neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat 48 250 litų neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas neturi pagrindo nagrinėti civilinį ieÅ¡kinį J. K. naudai, nes toks civilinis ieÅ¡kovas byloje prokuroro ar teismo sprendimu nebuvo įtrauktas nebuvo. Spręsdamas O. K. civilinį ieÅ¡kinį teismas įvertina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala visais atvejais atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Ä®vertinęs Å¡ias nuostatas teismas pripažįsta, kad O. K. reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra teisėtas. Kaltinamasis V. B. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį pripažino ir sutiko atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , žala padaryta kaltininko veiksmais ir susijusi priežastiniu ryÅ¡iu, todėl turi bÅ«ti atlyginta. Visgi spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės formÄ , teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Å¡iÄ Å¾alÄ Ä¯vertina 30 000 Lt suma, kartu priteisdamas visÄ praÅ¡omÄ turtinės žalos dydį, kurį iÅ¡ dalies įrodo bylos dokumentai (t. 2, b. l. 27, 29).Teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas 9873,74 Lt dydžio civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas: jo dalykas ir pagrindas patvirtinami pateiktais medicinos dokumentais (t.1, b.l. 13, 14).

Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9, 30, 31 str. dėl nusikalstamos veikos sužaloto asmens sveikatos priežiÅ«ros iÅ¡laidos, apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, iÅ¡ieÅ¡komos Valstybinei ligonių kasai nepriklausomai nuo žalÄ padariusio asmens kaltės formos. Todėl V. B. privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai 9873,74 Lt dydžio nukentėjusiosios J. K. gydymo iÅ¡laidas.O. K. proceso metu naudojosi advokatės kaip jos atstovo paslaugomis, dėl ko patyrė 1000 litų proceso iÅ¡laidas.

Å ios iÅ¡laidos įrodytos byloje pateiktu pinigų priėmimo kvitu (t. 2 , b. l. 26), suma atitinka protingumo kriterijus, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu teismas pripažinęs V. B. kaltu iÅ¡ jo priteisia Å¡ias praÅ¡omas proceso iÅ¡laidas.Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. n u t a r ė : V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. ir skirti 1 m. 6 mėn. (vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius) terminuoto laisvės atėmimo. Į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2010-07-28 iki 2010-10-22.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 m. (dviems metams), įpareigojant V.

B. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ dirbti ar bÅ«ti registruotam darbo biržoje ir be institucijos, vykdančios nuteistojo prižiÅ«rÄ , leidimo neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti - palikti nepakeistÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.O. K. iÅ¡ V. B. priteisti 3 500 (trijų tÅ«kstančių ir penkių Å¡imtų) litų turtinės ir 30 000 (trisdeÅ¡imties tÅ«kstančių) litų neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) litų už advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugas.Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti iÅ¡ V.

B. 9873,74 (devynis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris litus ir septyniasdeÅ¡imt keturis centus) gydymo iÅ¡laidų atlyginimÄ .Nuosprendis per 20 dienų skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .             Teisėjas                                                                               Mindaugas Striaukas