2013-03-27 Nr. DBT-25-2-08-3-01356-2013-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla T-46 Teisminio proceso Nr. 2-08-01356-2013-4

(S) Procesinių sprendimų kategorija: 94.5

NUTARTIS

2013 m. kovo 27 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Panevėžio miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui Panevėžio savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Marijai V. I. dėl išnuomoto daikto trūkumų pašalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

ieškovas K. P. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administraciją sutvarkyti buto, esančio adresu Staniūnų g. 70-30, Panevėžys, ventiliacijos sistemą taip, kad ji pilnai atitiktų techninius reikalavimus ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 100 000 litų neturtinės žalos, padarytos ieškovo sveikatai, atlyginti.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. vasario 5 d. priėmė įsakymą „Dėl savivaldybės socialinio būsto išnuomojimo" Nr. A-130, kuriuo įsakė ieškovui išnuomoti 1 kambario, 38,30 kv.m. bendro ploto savivaldybės socialinį būstą (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis (8,29 kv.m.). Šio įsakymo pagrindu ieškovas ir atsakovas 2008 m. vasario 26 d. sudarė aukščiau nurodyto socialinio būsto nuomos sutartį ir socialinio būsto nuomos perdavimo-priėmimo aktą. Prieš išnuomojant aukščiau paminėtą scialinį būstą, ieškovui nebuvo sudaryta galimybė jį apžiūrėti ir įvertinti. CK 6.590 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas <...> gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti savo tėvus. Pasinaudodamas šia teise, socialinaliniame būste ieškovas apsigyveno su savo motina V. I.. Pagal socialinio būsto nuomos sutarties 3.2 punktą nuomotojas įsipareigojo užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra nuomota patalpa, naudojimą. Vos įsikėlęs į išnuomotą socialinį būstą, ieškovas pastebėjo, kad jame nėra sąlygų sveikai gyventi. Pagrįstai manydamas, kad išnuomotame socialiniame būste nėra ventiliacijos, ne kartą kreipėsi į atsakovą. Tačiau atsakovas vengė problemą spręsti iš esmės ir tik biurokratiškai atsirašinėjo (atsakovo 2010 m. gegužės 25 d., 2012 m. balandžio 20 d., 2012 m. spalio 11 d., 2012 m. gruodžio 21 d. raštai). Atsakovas 2012 m. balandžio 20 d. raštu pripažino, kad ventiliacijos kanalas yra išardytas ir užblokuotas, UAB „Panevėžio būstas" įsipareigojo virtuvės ventiliaciją sutvarkyti. Tačiau „Panevėžio būstas" ventiliacijos nesutvarkė iki šiol. Negalėdamas gyventi tokiomis sąlygomis, ieškovas 2010 m. balandžio 29 d. raštu atsakovui pateikė prašymą įrašyti jį į eilę gyvenimo sąlygų pagerinimui. Kitas socialinis būstas pasiūlytas iki šiol nebuvo. Ieškovo teigimu, išnuomotas socialinis būstas neatitinka techninių reikalavimų ir netinkamas naudoti pagal paskirtį, todėl reiškia reikalavimą sutvarkyti buto ventiliacijos sistemą.

Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl neveikiančios ventiliacijos pablogėjo jo sveikata. CK 6.250 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Kadangi nuomotojas nevykdė savo įsipareigojimų pagal nuomos sutartį ir dėl to pablogino ieškovo sveikatą, jis privalo atlyginti tuo padarytą neturtinę žalą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas nurodo, kad atsakovas yra valstybinio administravimo subjektas. Kadangi ieškovas kelia reikalavimus dėl Panevėžio miesto savivaldybės veiksmų, todėl teismui kilo klausimas, ar Panevėžio miesto savivaldybė, būdama atsakinga užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą, užtikrinti nuomininkui daugiabučio namo bendrojo turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remonto organizavimą ir vykdymą, neveikia kaip viešojo administravimo subjektas. Siekdamas nustatyti ginčo teismingumą, teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją spręsti rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Ginčo esmę šiuo atveju sudaro atitinkami klausimai, susiję su socialinio būsto nuoma ir neturtinės žalos atlyginimu.

Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra išaiškinusi, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas, t. y. administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, 2012 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. S. v. Kauno miesto savivaldybės administracija, 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą byloje V. P. komercinė firma „Indra“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt.).

Tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę socialinio būsto nuomos santykiai. Nors pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 15 punktą, socialinio būsto nuoma yra savarankiškoji savivaldybių funkcija ir savivaldybės veikla, susijusi su socialinio būsto suteikimu, vykdoma įgyvendinant Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą ir realizuojant savarankišką savivaldybėms priskirtąją funkciją, tačiau šiuo atveju keliamas ginčas yra ne dėl teisės į socialinį būstą, o dėl sutartinių nuomos teisinių santykių. Pažymėtina, kad nuomos santykiai, nepriklausomai nuo nuomos subjektų teisinio statuso yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis. Šiuo atveju atsakovas, nuomodamas socialinį būstą, veikia ne kaip viešojo administravimo, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Todėl ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių ir ieškovo reikalavimai dėl išnuomoto daikto trūkumų pašalinimo bei dėl neturtinės žalos, siejamos su atsakovo veiksmais socialinio būsto nuomos santykiuose, atlyginimo, turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovo pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovei Panevėžio savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Marijai V. I. dėl išnuomoto daikto trūkumų pašalinimo ir neturtinės žalos atlyginimo grąžinti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys