90d028ac-748d-4e5d-819c-7b52087faf57 · Panevėžio apygardos teismas

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Byla NrPranešėjas Artūras Ridikas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-45-719/2017Teisėjas Kęstutis Venckus             Proceso Nr. 1-01-1-19062-2016-0             Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant: prokurorei Sigitai Bieliauskaitei,nuteistajam I.

K.,gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 60 parų areÅ¡tu. Pagal BK 641 straipsnio 1 dalį Å¡i bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, minėta bausmė buvo subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir I.

K. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismasnustatė:1. I. K. pripažintas kaltu ir nubaustas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 23 d. laikotarpiu nuo 4 val. iki 7.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė buvusiai sugyventinei L. G. ne mažiau kaip 30 smÅ«gių į veidÄ , galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, tampė už plaukų ir rovė juos, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ bei sukėlė jai fizinį skausmÄ .2.

Apeliaciniu skundu nuteistasis I. K. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį ir jam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Jis cituoja skundžiamÄ nuosprendį ir dėsto teismų praktikÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo. 2.1. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog jis kaltinamas ir jo kaltė įrodyta padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ , tačiau motyvuose dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo, o taip pat rezoliucinėje dalyje nurodyta minėto straipsnio 1 dalis.

Skundžiamame nuosprendyje nėra jokių motyvų dėl veikos perkvalifikavimo, todėl jis mano, kad skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas ir teisingas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių nuosprendžio suraÅ¡ymÄ bei kaltinamojo teisę į gynybÄ nuo jam suprantamo kaltinimo.2.2. Taip pat nuteistasis nurodo, jog baudžiamajame įstatyme nėra reikalavimo bausmės vykdymo atidėjimo institutÄ taikyti tik vienÄ kartÄ . Ankstesniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už gerokai sunkesnį nusikaltimÄ , o Å¡ioje byloje tirtas nusikaltimas yra nesunkus, jis nesukėlė nukentėjusiajai sunkių padarinių ar liekamųjų reiÅ¡kinių.

Jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl to, su nukentėjusiÄ ja susitaikė. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis buvo laikinai registruotas darbo biržoje kaip ieÅ¡kantis darbo, tačiau Å¡iuo metu dirba pagal verslo liudijimÄ ir padeda nukentėjusiajai iÅ¡laikyti tris nepilnamečius vaikus, po paskutinės veikos padarymo jokių naujų teisės pažeidimų jis nepadarė ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus vykdo tinkamai. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad už paskutinę nusikalstamÄ veikÄ jam net nebuvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, todėl realiai atliekant jam paskirtÄ galutinę laisvės atėmimo bausmę bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryÅ¡iams – negalėdamas dirbti negalės padėti savo nepilnamečiams vaikams finansiÅ¡kai, nukentėjusiajai bus sunku vienai auginti vaikus ir rÅ«pintis jais. 2.3.

Nuteistojo I. K. teigimu Å¡ios aplinkybės, o taip pat kiti duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumÄ , jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo rodo, kad jis suprato padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, kad savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo įrodė, jog ateityje naujų pavojingų veikų nebedarys ir jo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Atsižvelgdamas į tai apeliantas mano, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas bÅ«tų pakankamas tam, kad sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir turi bÅ«ti pakeistas.3.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.4. Apeliacinis skundas atmetamas.5. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo I. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir paskyrė už jÄ bausmę. Apeliantas skundu ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimÄ neatidėti jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymo, todėl skundÄ nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.6.

IÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį bei baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai iÅ¡samiai ir aiÅ¡kiai argumentavo savo sprendimÄ neatidėti nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Pirmosios instancijos teismo argumentai Å¡ioje dalyje nekelia abejonių, nes tokiam sprendimui priimti svarbÅ«s duomenys byloje buvo gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu.

Visi pirmosios instancijos teismo argumentai ir motyvai dėl bausmės vykdymo neatidėjimo pakankamai aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas visų jų nekartoja.7. BK 75 straipsnyje įtvirtinta galimybė asmeniui, nuteistam laisvės atėmimo bausme ne daugiau kaip 4 metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo 1 iki 3 metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas nėra absoliuti nuteistojo teisė, kuriÄ teismas privalėtų besÄ lygiÅ¡kai įgyvendinti, todėl esant nors ir visoms sÄ lygoms atidėti bausmės vykdymÄ , teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.8. Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad nuteistasis I. K. atitinka formalius BK 75 straipsnyje įtvirtintus kriterijus – jis yra nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimÄ ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija 4 metų.

Tačiau tam, kad bÅ«tų galima atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , bÅ«tinas dar vienas pagrindas – įsitikinimas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Individualizuodamas apelianto atsakomybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, dvi jÄ sunkinančias aplinkybes ir kitus svarbius duomenis. BÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad naujÄ tyčinį nusikaltimÄ nuteistasis I. K. padarė praėjus vos 3 dienoms po Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ ir jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, įsiteisėjimo, minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo metu.

Be to, apeliantas anksčiau ne kartÄ buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, už kuriuos, be kita ko, jam buvo paskirtos Å¡velnesnės už terminuotÄ laisvės atėmimÄ bausmės – bauda, vieÅ¡ieji darbai. Taip pat jam buvo taikyta jo teisinę padėtį Å¡velninanti teisės norma – lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos (1 t., 105–110 b. l.). Be to, jis baustas administracine tvarka ir byloje nėra duomenų apie jam paskirtų baudų, kurių bendra suma siekia 3146 eurus, tinkamÄ Ä¯vykdymÄ (1 t., 117–124 b. l.).

Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai, nei savo apeliaciniame skunde teigia nuteistasis I. K., jo smurtiniai veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, mažareikšmiais, nesukėlusiais sunkių padarinių ar liekamųjų reiškinių. Asmens neliečiamumas yra pamatinis teisinis principas, kuris reiškia, kad žmogus privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Asmens sveikata, gyvybė yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugomos.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ sveikata pripažįstama viena didžiausių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių, todėl nuteistojo I. K. atlikti veiksmai, ypatingai atsižvelgiant į jų padarymo aplinkybes (smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ truko daugiau nei 3 valandas; nuteistasis prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtavo matant kitiems asmenims; pagal byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ seka, jog nukentėjusiajai buvo suduota ne mažiau kaip 15 smÅ«gių (1 t., 52 b. l.) ir kt.) rodo ypač neigiamÄ nuteistojo charakterio ypatybę – smurtauti prieÅ¡ asmenis, tuo labiau prieÅ¡ fiziÅ¡kai silpnesnius už jį ir negalinčius tinkamai apsiginti, t. y. moteris.

Å ios aplinkybės nuteistÄ jį I. K. iÅ¡ esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnio savo elgesio bei gyvenimo bÅ«do nepadarė, jis nepasitaisė ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės nepadarė tinkamo poveikio ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė nuteistojo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, apeliantas yra linkusi nusikalsti ir pakankamai pavojinga visuomenei asmenybė. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo I.

K. padarytas naujas nesunkus nusikaltimas yra ne atsitiktinio pobÅ«džio, o nulemtas susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų, todėl apylinkės teismas visiÅ¡kai teisingai šįkart padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡velnesnėmis bausmėmis ar atidėjus paskirtos bausmės vykdymÄ bausmių tikslai nebus pasiekti ir nuteistajam I. K. paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo neatidėjo.9. Nuteistasis I. K. apeliaciniame skunde tvirtina, kad Å¡iuo metu jis dirba pagal verslo liudijimÄ ir padeda nukentėjusiajai iÅ¡laikyti tris nepilnamečius vaikus, todėl realiai atliekant jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryÅ¡iams.

Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie legaliÄ ir oficialiÄ nuteistojo I. K. darbinę veiklÄ . Nors apeliaciniame skunde jis tvirtina, kad dirba pagal verslo liudijimÄ , kartu su skundu nei verslo liudijimo kopijos, nei kitų dokumentų, galinčių patvirtinti realiÄ ir legaliÄ jo darbinę veiklÄ Â (pavyzdžiui, pažymų apie atitinkamų mokesčių sumokėjimÄ valstybės biudžetui) kopijų apeliacinės instancijos teismui jis nepateikė. Be to, tiek iÅ¡ byloje esančių duomenų, tiek iÅ¡ teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji viena auklėja ir iÅ¡laiko vaikus, o nuteistasis I.

K. tik retkarčiais pasidomėdavo vaikų gyvenimu ir kartais paremdavo smulkiomis piniginėmis lėšomis, kurių vaikų iÅ¡laikymui nepakakdavo. BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių iÅ¡ nuteistojo I. K. buvo priteistas iÅ¡laikymas vaikams periodinėmis iÅ¡mokomis (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Nr. 2-560-223/2015). Visos Å¡ios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui kelia pagrįstas abejones nuteistojo I. K. galimybe oficialiai ir legaliai iÅ¡laikyti ne tik kitus asmenis, bet ir patį save, todėl Å¡iuo metu tikėti apelianto teiginiais apie legaliÄ jo darbinę veiklÄ bei vaikų iÅ¡laikymÄ ir atsižvelgiant į tai atidėti apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nėra jokio pagrindo.10.

Savo praÅ¡ymÄ atidėti galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ apeliantas taip pat grindžia tuo, jog už paskutinę nusikalstamÄ veikÄ pirmosios instancijos teismas paskyrė jam ne laisvės atėmimo bausmę, o areÅ¡tÄ . Tačiau Å¡ioje vietoje apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Å¡iuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos probacijos įstatymÄ tam, kad bÅ«tų panaikintas nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistasis bÅ«tų pasiųstas į pataisos įstaigÄ realiai atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pakanka elementaraus nuteistojo pareigų, susijusių su jo probacija, nesilaikymo, jau nekalbant apie administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymÄ (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai).

Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir šįkart nusprendęs nebeatidėti galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, pirmosios instancijos teismas teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

11. Sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijÄ â€“ vienoje vietoje nurodė BK 140 straipsnio 1 dalį, kitoje – BK 140 straipsnio 2 dalį, o skundžiamame nuosprendyje nėra jokių motyvų dėl veikos perkvalifikavimo. Tačiau šį raÅ¡ymo apsirikimÄ , nekeičiantį nuosprendžio esmės, pirmosios instancijos teismas iÅ¡taisė 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi (2 t., 12, 19 b. l.), todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau apie tai nepasisako.12.

Atsižvelgdamas į visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nustatytas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, taip pat ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, visas jas teisingai įvertino ir tinkamai pritaikė bausmių paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnį ar kitaip Å¡velninti pirmosios instancijos teismo paskirtÄ bausmę.

Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,nutaria:Nuteistojo I. K. apeliacinį skundÄ atmesti.Kolegijos pirmininkas              ArtÅ«ras RidikasTeisėjai              Valdas CiesiÅ«nas             Jolanta Raščiuvienė