2022-04-27 Nr. AB-11299-4-69-3-00353-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-353-492/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00353-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. G. F. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. F. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. G. F. A., atstovaujamas advokato P. V., (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64349 dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad sprendimas buvo priimtas 2022 m. vasario 4 d., pareiškėjas su sprendimu supažindintas 2022 m. vasario 15 d., bet pareiškėjo atstovas tik 2022 m. kovo 10 d. elektroniniu paštu gavo užsakymą parengti skundą pareiškėjui. Pažymėjo, kad šiuo atveju užsakymas buvo gautas pasibaigus apskundimo terminui, todėl skundo padavimo terminas buvo praleistas ne dėl pareiškėjo ir jo atstovo kaltės.

Pareiškėjo teigimu, jis nėra atsakingas už tai, kad jo valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per protingą laiką užsakyta. Jam tenkančiomis teisėmis ir pareigomis jis naudojosi sąžiningai ir tinkamai, todėl uždelstas užsakymo pateikimas neturėtų sukelti jiems sudėtingų teisinių pasekmių. Juo labiau, kad paslaugas teikiantis advokatas pagal galimybes, esant dideliam teisinių paslaugų prieglobsčio prašytojams teikimo srautui ir darbo krūviui, dėjo dideles pastangas, kad pareiškėjui paslauga būtų suteikta kuo greičiau. Prašo atnaujinti terminą, kadangi jis praleistas dėl svarbių, objektyvių, nuo apelianto valios nepriklausančių priežasčių.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundą paduoti ir atsisakė priimti skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti D. G. F. A. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalį skundas dėl tokio sprendimo gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas su minėtu sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 15 d., taigi, sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. kovo 1 d. Užsieniečiui nusprendus apskųsti sprendimą, užsakymas teisinėms paslaugoms pareiškėjo atstovui advokatui P. V. buvo pateiktas 2022 m. kovo 10 d. Skundas teismui buvo pateiktas 2022 m. kovo 24 d., praleidus apskundimo terminą, tokį praleidimą iš esmės motyvuojant tuo, jog pats užsakymas teisinėms paslaugoms pateiktas jau praleidus apskundimo terminą, pareiškėjo atstovo dideliu darbo krūviu, kartu nurodant ir tai, kad pareiškėjas neturėtų būti atsakingas už tai, kad jo valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per protingą laiką užsakyta. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl termino atnaujinimo nelaikė svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti. Teismas vertino, jog byla nėra išskirtinai sudėtinga, skundas šabloniškas, nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar sudėtingų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų sprendimo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsnio 1 dalimi, 36 ir 37 straipsniais, teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Įvertinęs prie skundo pridėtą išrašą iš pagrindinės sutarties, sudarytos tarp advokato P. V. ir Migracijos departamento, ir techninę specifikaciją, teismas nurodė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, kad šis advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjui, nepateikta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra nepilnametis, o jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) (ABTĮ 47 str. 7 d.). Byloje nebuvo jokių duomenų ir apie tai, kad pareiškėjo atstovas pagal įstatymą būtų susitaręs dėl nepilnamečio asmens atstovavimo su advokatu P. V. Tai nustatęs, teismas vertino, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, dėl ko skundą atsisakė priimti ir šiuo pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 23 straipsnio 7 dalimi, atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju skundas buvo atsiųstas elektroniniu paštu, tačiau skundo originalas per tris kalendorines dienas teismui pateiktas nebuvo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamame Sprendime pažymėta pareiškėjo (jo atstovo pagal įstatymą) supažindinimo su šiuo sprendimu data, ši data nurodyta ir užsakyme, kurio išrašas teismui buvo pateiktas. Taip pat ginčijamame Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas lydimas vyresniojo brolio – K. B. F. A.

Pareiškėjas pažymi, kad supažindinimo su Sprendimu metu jis (atstovas pagal įstatymą) išreiškė valią skųsti sprendimą ir naudotis nemokama advokato pagalba, tai matyti iš pateikto Sprendimo, kas patvirtina, kad pareiškėjas valią skųsti Sprendimą išreiškė nedelsiant, savo teisėmis naudojosi sąžiningai ir tokiais būdais bei priemonėmis, kurie jai prieinami. Prieglobsčio prašytojo interesų vertinimas šiuo atveju turėtų būti prioritetinis. Be to, teikiant nemokamą teisinę pagalbą, privačios sutartys papildomai nesudaromos.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, kad skundą padavė neįgaliotas atstovas, pareiškėjas nurodo, jog atitinkamose Sprendimo dalyse jis nurodė, kad nori skųsti Sprendimą ir naudotis nemokama advokato pagalba. Teismui buvo pateikta sutartis su kompetentinga institucija, kuri patvirtina, kad advokatas teikia teisines paslaugas prieglobsčio prašytojams, o pareiškėjas priklauso šiai asmenų grupei.

Nesutikdamas su teismo vertinimu, kad byla nesudėtinga, pareiškėjas pažymi, jog kiekvienam asmeniui rengiamas skundas ir skiriamas individualus dėmesys prieglobsčio prašytojo bylai bei procesinių dokumentų rengimui. Dokumentus reikia surašyti, sukomplektuoti priedus, pasirašyti, išsiųsti, todėl tai laikui imli bei intelektinių pastangų reikalaujanti veikla. Be to, pareiškėjas nėra vienintelis prieglobsčio prašytojas, kuriam reikalinga teisinė pagalba ir paslaugų teikimas, todėl objektyviai neįmanoma per vieną dieną parengti ir pateikti visų skundų pagal gaunamus užsakymus. Turi būti įvertinta ir tai, kad pagal sutartį su Departamentu teikiamos ne tik skundų rengimo paslaugos, bet ir atstovavimas įvairių instancijų teismuose, apklausose. Toks užimtumas turėjo būti pagrįstai ir objektyviai įvertintas.

Pareiškėjas pažymi, kad 2022 m. kovo 10 d. užsakymas gautas po darbo valandų. Tą pačią dieną gauta ne mažiau kaip 130 skundų parengimo užsakymų. Todėl akivaizdu, kad poilsio laikas ir resursų išlaikymas yra būtina darbo sąlyga ir prielaida, o tokio kiekio skundų neįmanoma surašyti per trumpą laikotarpį. Skundas teismui buvo pateiktas per protingą laiką.

Vadovaudamasis Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir ABTĮ 37 straipsniu, pareiškėjas teigia, kad jis naudojasi nemokama, valstybės garantuojama teisine pagalba, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas negali sumokėti žyminio mokesčio, todėl nuo šio mokesčio turėjo būti atleistas. Tačiau teismas nepagrįstai dėl šių aplinkybių nenustatė termino trūkumams pašalinti ir nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Dėl teismo pastebėjimo, kad per tris kalendorines dienas nepateiktas skundo originalas, atskirajame skunde pažymima, kad skundas pasirašytas elektroniniu parašu, kuris tinkamai identifikuoja pasirašantį asmenį, jo tapatybę. Todėl skundas laikytinas originaliu dokumentu bei gali būti priimtas ir nagrinėjamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (t. y. kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, kadangi advokatas po užsakymo suteikti teisines paslaugas gavimo skundą padavė ne kitą darbo dieną. Teismas vertino, jog byla nėra sudėtinga, be to, nepateikti įrodymai apie advokato darbo krūvį, taip pat duomenys, patvirtinantys, kada pareiškėjas išreiškė valią gauti nemokamą teisinę pagalbą. Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad advokatas P. V. paskirtas atstovauti pareiškėjui. Nustatęs, kad pareiškėjas yra nepilnametis, teismas nurodė, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog nepilnamečio pareiškėjo atstovas pagal įstatymą būtų susitaręs dėl pareiškėjo atstovavimo su advokatu. Taigi, teismas sprendė, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2022 m. vasario 4 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė: įleisti D. G. F. A. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas su Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 15 d. Pareiškėjui nusprendus apskųsti sprendimą, užsakymas teisinėms paslaugoms pareiškėjo atstovui advokatui P. V. buvo pateiktas 2022 m. kovo 10 d. Skundas teismui buvo pateiktas 2022 m. kovo 24 d., praleidus apskundimo terminą, tokį praleidimą iš esmės motyvuojant tuo, jog pats užsakymas teisinėms paslaugoms pateiktas jau praleidus apskundimo terminą, pareiškėjo atstovo dideliu darbo krūviu, kartu nurodant ir tai, kad pareiškėjas neturėtų būti atsakingas už tai, kad jo valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per protingą laiką užsakyta.

Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. <…>. Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 117 straipsnio 1 dalį, užsienietis apylinkės teismo sprendimą sulaikyti jį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę turi teisę apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundas gali būti pateikiamas per Valstybės sienos apsaugos tarnybą, kuri užsieniečio skundą perduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju skundas teismui dėl Migracijos departamento Sprendimo galėjo būti paduotas iki 2022 m. kovo 1 d įskaitytinai, tačiau pareiškėjas skundą teismui padavė 2022 m. kovo 24 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą apskundimo terminą.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022).

Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Akcentuotina ir tai, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis pareiškėjas neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, tai, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jam apribotas judėjimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo, šiuo atveju, priklausė nuo Migracijos departamento darbuotojų, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, todėl sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių, objektyvių priežasčių, todėl jis atnaujintinas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas (jo atstovas pagal įstatymą) tinkamai ir laiku išreiškė valią teikti skundą dėl Sprendimo, o šio skundo padavimas nepriklausė nuo jo valios ir veiksmų. Nagrinėjamu atveju egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Sprendimą. Pareiškėjas buvo aktyvus ir pareigingas, t. y. sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir siekė laiku paduoti skundą. Akcentuotina, kad pareiškėjas (jo atstovas pagal įstatymą) negalėjo savarankiškai paduoti skundą ar imtis priemonių, kad advokatas, turintis jam teikti teisinę pagalbą, skubiau pateiktų skundą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas užsieniečio apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, taip pat laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai užsieniečio galimybės išreikšti valią dėl teisės į gynybą realizavimo priklauso nuo institucijos darbuotojų, o advokatui suteikti teisinę pagalbą taip pat būtinas tam tikras protingas laikotarpis, terminas apeliaciniam skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo užsieniečio valios nepriklausiusių, priežasčių, ir šis terminas atnaujinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1720-552/2022; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-324-520/2022).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Dėl šios priežasties, skundžiama pirmosios instancijos teismo naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus dėl advokato P. V. atstovavimo pareiškėjui, nustatė, kad Pagrindinėje sutartyje, sudarytoje 2021 m. lapkričio 25 d. tarp Migracijos departamento (toliau – ir Užsakovas) ir advokato P. V. (toliau – ir Tiekėjas) (toliau – ir Sutartis), 1.1. punkte nurodyta, jog Tiekėjas įsipareigoja Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal Užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – Sutarties 1 priedas), o Užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti Tiekėjui už jas. Taigi pareiškėjas su skundu pateikė išrašą iš Sutarties, Techninę specifikaciją bei Migracijos departamento užsakymą advokatui P. V., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas paskirtas atstovauti pareiškėjui byloje nėra, dėl to nepagrįstai sprendė, kad skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo ir atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino, jog pareiškėjas nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, taip pat pastebėjo, kad pareiškėjo atstovas skundą teismui atsiuntė elektroniniu paštu, tačiau ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatytu terminu nepateikė skundo originalo.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Kai nustatoma, kad pareiškėjo skundas nepasirašytas arba netinkamai pasirašytas, taip pat nesant byloje duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-232-822/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-251-261/2022 ir kt.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose bylose (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-315-662/2022).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėtų skundo trūkumų pobūdžio, masto bei galimybės juos pašalinti.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat priėmė nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties, kuris taip pat nėra tinkamai pasirašytas, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė šį atskirąjį skundą, atsižvelgiant į ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, atskirasis skundas išnagrinėtas apeliacine tvarka.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkinęs prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais. Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priimti jo skundą nagrinėti iš esmės. Pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti paduotą skundą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. G. F. A. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą pareiškėjo D. G. F. A. skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 22S64349 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo paduoti.

Pareiškėjo D. G. F. A. skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė