Legislator Case Law & Legislation
90cf0f8b-92d6-4f69-af86-cfd8fdfdc931 AI generated

90cf0f8b-92d6-4f69-af86-cfd8fdfdc931 · Kauno apylinkės teismas

Case Number 90cf0f8b-92d6-4f69-af86-cfd8fdfdc931
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiÅ¡ka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, kad laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo.

Legislator headnote

AI generated

90cf0f8b-92d6-4f69-af86-cfd8fdfdc931 · Kauno apylinkės teismas: M., kurį pati liudytoja matė kelis kartus. PaaiÅ¡kino, kad 2019 m. gegužės 30 d., apie 21.30 val., nusprendė paskambinti E. Å ., tačiau skambutis buvo atmestas, o tuoj pat iÅ¡ nukentėjusiosios „Messenger“ paskyros gavo žinutę „Veliau parasysiu kine db“. Po maždaug valandos S. L. „Facebook“ programėlėje pamatė, kad A. M. socialiniuose tinkluose įžeidinėjo E. Å ., dėl ko ji tuoj pat skambino nukentėjusiajai, tačiau jos telefonas buvo iÅ¡jungtas. IÅ¡sigandusi liudytoja paskambino A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-435-1049/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22624-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.1.; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 25 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei, dalyvaujant prokurorams Andrėjui Klimaševskij, Virginijai Vigelienei, kaltinamajam A.

M., jo gynėjui advokatui Žilvinui, Kalinauskui, nukentėjusiajai E. Å ., jos įgaliotajai atstovei advokato padėjėjai Rasai Vilkelytei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, apsaugos darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės A. M. 2019 m. gegužės 30 d. apie 21.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto metu, delnu sudavė E. Å . ne mažiau, kaip du kartus į veido sritį, po ko ji nukrito ant lovos ir ne mažiau, kaip du kartus įspyrė E. Å . į veido sritį, tokiu bÅ«du padarė jai odos nubrozdinimus deÅ¡inio skruosto srityje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniosios ausies srityje, deÅ¡inio smilkinio srityje, virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imÄ su muÅ¡tine pavirÅ¡ine žaizda, tokiu bÅ«du smurtavo E. Å . atžvilgiu ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Kaltinamasis A. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino pilnai ir paaiÅ¡kino, kad 2019 m. gegužės 30 d., jis kartu su nukentėjusiÄ ja buvo pastarosios namuose. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kadangi jis, patikrinęs nukentėjusiosios mobilaus ryÅ¡io telefono žinutes, pamatė, jog ji buvo jam neiÅ¡tikima. Konflikto metu nukentėjusioji sudavė A. M., dėl ko jis taip pat sudavė jai smÅ«gius ranka, tačiau detaliai įvykio situacijos neprisimena, nes buvo stresinėje bÅ«senoje ir praėjo daug laiko, pripažino kad tarpusavio konflikto metu E. Å . galėjo ir įspirti.

Neprisimena, ar E. Å . prašė jo liautis, bet jis jos nesivaikė, po konflikto abu išėjo iÅ¡ buto, tačiau pas kaltinamÄ jį liko E. Å . telefonas ir raktai, dėl ko jis paskambinęs savo mamai paaiÅ¡kino apie situacijÄ ir nuvyko į ligoninę atiduoti daiktų, tačiau E. Å . ten nebuvo, todėl daiktus jai atidavė prie jos namų. Policijos pareigÅ«nus galėjo iÅ¡kviesti nukentėjusioji, bet kaip ji nuvyko į gydymo įstaigÄ A. M. nežino. Iki įvykio su nukentėjusiÄ ja draugavo pusę metų.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį atlygino pilnai. IÅ¡vada dėl A. M. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Å¡io kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ , teisme iÅ¡tirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetÄ , jų leistinumÄ , patikimumÄ ir pakankamumÄ , palyginus ir sugretinus teisėtais bÅ«dais gautus duomenis, bei iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Liudytoja, siÅ«loma laiduotoja T. M., baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kino sutinkanti laiduoti už kaltinamÄ jį ir parodė, kad sÅ«nus jos klauso, Å¡i jam yra autoritetas. A. M. sportuoja, jam nebÅ«dingas smurtinio pobÅ«džio elgesys. Po įvykio sÅ«nus nedelsdamas jai viskÄ papasakojo. Liudytojos teigimu, nukentėjusioji pirma jam sudavė smÅ«gius, jį iÅ¡provokavo, tačiau T. M. nepateisina tokio sÅ«naus elgesio. Pati dirba ligoninėje, yra neteista, neturi administracinių nuobaudų, todėl praÅ¡o taikyti laidavimÄ be užstato.

Nukentėjusioji E. Å ., ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad ji su kaltinamuoju A. M. iki įvykio buvo pora, pažinojo jį apie keturis mėnesius. 2019 m. gegužės 30 d., ji visÄ dienÄ buvo su kaltinamuoju, tačiau apie 21.20 val., jiems bÅ«nant nukentėjusiosios nuomojamame bute, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, nes E. Å . norėjo iÅ¡siskirti. Dėl to A. M. labai supyko, pradėjo koneveikti jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, nors ji kalbėjo ramiai. Po to priėjo prie E. Å ., ir Å¡iai stovint Å¡alia lovos, kairės rankos delnu du kartus sudavė į veido sritį, dėl ko ji nukrito ant lovos, o tuomet du kartus koja spyrė į veido sritį.

Tuo metu ji verkė, prašė liautis. Dėl kaltinamojo veiksmų jai veido srityje atsirado mėlynės. Konflikto metu E. Å . savo telefonÄ laikė po lova, kadangi kaltinamasis visada jį paimdavo jiems susipykus, kad E. Å . jo nepaliktų. Po konflikto A. M. ieÅ¡kojo savo raktų, tačiau rado jos telefonÄ , kuriuo atmetęs jos draugės skambutį ir parašęs žinutę, jog ji negali kalbėti, nes yra kine, jį iÅ¡jungė ir įsidėjo į savo kelnių kiÅ¡enę. A. M. pradėjo jÄ raminti ir prašė vykti į jo butÄ Vilniuje, kur jis atiduos jos daiktus, todėl E. Å ., nenorėdama, kad jis vėl pradėtų smurtauti, sutiko kartu iÅ¡vykti, tačiau jam rakinant buto duris, nukentėjusioji pabėgo.

Lauke susistabdžiusi nepažįstamÄ vyrÄ paprašė iÅ¡kvieti jai pagalbÄ . Atvykus policijos pareigÅ«nams kaltinamojo jau nebuvo, o greitosios medicinos pagalbos medikai pristatė jÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ . Jai priklausantį telefonÄ kaltinamojo mama perdavė E. Å . tėvams tÄ patį vakarÄ . Po įvykio su kaltinamuoju nebendravo, tačiau jis raÅ¡inėdavo jai iÅ¡ skirtingų telefono numerių, o socialiniuose tinkluose apie nukentėjusiÄ jÄ atsiliepė neigiamai ir jÄ Å¾emino. 2019 m. birželio 4 d., 6.20 val. iÅ¡ nežinomo telefono numerio į savo mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ gavo žinutę, kurioje buvo kalbama apie Å¡io įvykio aplinkybes, kurioje asmuo prisipažino, kad spyrė jai į veidÄ , todėl E. Å . iÅ¡ karto suprato, kad tai A. (1 t., b. l. 24–25, 27–28).

Liudytojas A. Z., ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2019 m. gegužės 30 d., apie 22.00 val., jis buvo Å¡alia (duomenys neskelbtini), Kaune, kur turėjo susitikti su draugu. IÅ¡girdęs pagalbos Å¡auksmÄ atsisuko ir pamatė atbėgančiÄ merginÄ , kaip vėliau paaiÅ¡kėjo – E. Å ., kuri Å¡aukė „gelbėkit“, o pribėgusi prie jo paprašė kviesti policijÄ . Kaip tik tuo metu atbėgo vaikinas, kuris pamatęs juos abu stovinčius, pasuko į Å¡onÄ , perbėgo gatvę ir nubėgo į kitus kiemus.

A. Z. tik tada paklausė merginos ar pastaroji jį pažįsta, nes nežinojo ar reikia tÄ vaikinÄ vytis. E. Å . paaiÅ¡kino, kad tai jos draugas, o A. Z. paklausus paaiÅ¡kino, kad tas vaikinas jÄ sumušė ir paėmė telefonÄ bei buto raktus. E. Å . atrodė labai iÅ¡sigandusi ir susinervinusi, ji labai drebėjo, verkė, o ant jos veido. t. y. ant lÅ«pos, matėsi sužalojimas. A. Z. merginÄ pradėjo raminti ir iÅ¡kvietė policijÄ , kuri vėliau išėjo su jais. (1 t., b. l. 41–42). Liudytoja S. L., ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad ji yra nukentėjusiosios E. Å . draugė, žinojo, kad ji draugavo su kaltinamuoju A.

M., kurį pati liudytoja matė kelis kartus. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 30 d., apie 21.30 val., nusprendė paskambinti E. Š., tačiau skambutis buvo atmestas, o tuoj pat iš nukentėjusiosios „Messenger“ paskyros gavo žinutę „Veliau parasysiu kine db“. Po maždaug valandos S. L. „Facebook“ programėlėje pamatė, kad A. M. socialiniuose tinkluose įžeidinėjo E. Š., dėl ko ji tuoj pat skambino nukentėjusiajai, tačiau jos telefonas buvo išjungtas. Išsigandusi liudytoja paskambino A.

M., kuris teigė nežinantis kur yra nukentėjusioji ir padėjo telefono ragelį, tačiau pokalbio metu pasirodė iÅ¡sigandęs. Jos paklaustas A. M. trumpÄ ja SMS žinute parašė, jog nežino kur yra E. Å ., jie susipyko ir nurodė S. L. surasti E. Å . ir jÄ apraminti. S. L. susisiekusi su nukentėjusiosios mama sužinojo, kad pastaroji yra Kauno klinikų priimamajame, kur nuvykusi S. L. matė sužalotÄ E. Å ., jos veido deÅ¡inė pusė buvo nubrozdinta ir Å¡i nurodė, kad A. M. sudavė jai delnu ar kumščiu į veido sritį, o jai parkritus, spyrė į veidÄ .

E. Å . buvo labai iÅ¡sigandusi A. M., susijaudinusi ir verkė. S. L. nurodė, kad A. M. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtavo ne pirmÄ kartÄ , o po įvykio su juo santykius nutraukė (1 t., b. l. 44–45, 47). Liudytoja I. Å . ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad yra E. Å . mama ir žinojo, kad ji draugauja su kaltinamuoju, tačiau jo nebuvo mačiusi. 2019 m. gegužės 30 d. apie 22.00 val., iÅ¡ nežinomo telefono numerio jai paskambinusi dukra E. Å . pranešė, kad A. M. jÄ sumušė, atėmė mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , todėl apie tai pranešė policijos pareigÅ«nams ir vyksta į Kauno klinikas, o paskambino iÅ¡ gatvėje sutikto nepažįstamo asmens.

Liudytojai vykstant į ligoninę jai paskambino liudytoja S. L., todėl jai pasakė, kad nukentėjusioji yra ligoninėje. Atvykus į Kauno klinikų priimamÄ jį skyrių ji pamatė, kad E. Å . buvo sužalotas veidas: sumuÅ¡ta, patinusi kakta, mėlynė po deÅ¡ine akimi, prakirsta lÅ«pa, o nukentėjusioji verkė, buvo labai susijaudinusi ir iÅ¡sigandusi. Ji paaiÅ¡kino, kad bÅ«nant jos namuose, jos draugas A., kilus konfliktui jai trenkė į veidÄ , po ko jai parkritus pastarasis du kartus įspyrė į veido sritį ir atėmė telefonÄ , kad Å¡i nepraneÅ¡tų apie tai niekam, be to, jos buto raktai liko pas kaltinamÄ jį.

Liudytoja I. Å ., susisiekusi telefonu su kaltinamuoju, pareikalavo grÄ Å¾inti daiktus, todėl jis, kartu su savo mama apie 00.30 val., atvyko prie E. Å . namų, kur daiktus atnešė kaltinamojo mama, o jis pats iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo tik praėjus kelioms minutėms, dėl ko nukentėjusioji pradėjo drebėti ir nubėgo į savo butÄ . Po Å¡io įvykio kaltinamasis mėgino susisiekti su nukentėjusiÄ ja, laukdavo prie jos namų, praÅ¡ydavo su ja pasiÅ¡nekėti, tačiau E. Å . jo vengė, dėl ko kaltinamasis liudytojai parašė, koneveikdamas nukentėjusiÄ jÄ necenzÅ«riniais žodžiais ir nurodė, kad privalėjo su ja taip pasielgti (1 t., b. l. 51–52).

IÅ¡ 2019 m. gegužės 30 d., pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad E. Å . pranešė apie tai, kad 2019 m. gegužės 30 d., apie 21.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jai bÅ«nant namuose su savo draugu A. M. ir tarp jų kilus žodiniam konfliktui, pastarasis sudavė jai du kartus savo deÅ¡inės rankos delnu į veido sritį, o E. Å . parkritus dar du kartus spyrė deÅ¡ine koja į veido sritį (1 t., b. l. 13–15). IÅ¡ 2019 m. gegužės 31 d., tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2019 m. gegužės 30 d., 21.54 val. buvo gautas praneÅ¡imas kuriame nurodoma, kad į LSMUL KK Skubios pagalbos skyrių pristatyta sumuÅ¡ta E. Å ., o tikslinant aplinkybes ir gydymo įstaigoje E. Å ., ji nurodė, kad į jos butÄ Å¡iuo metu galimybės patekti nėra nes jÄ sumušęs jos pažįstamas A.

M. užrakinęs buto duris, su raktais pasiÅ¡alino. Dėl tokių aplinkybių galimybės atlikti įvykio vietos apžiÅ«rÄ nebuvo (1 t., b. l. 66–67). IÅ¡ 2019 m. gegužės 31 d., specialisto iÅ¡vados Nr. G1360/2019(02) matyti, kad E. Å . konstatuota odos nubrozdinimai deÅ¡inio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos deÅ¡iniosios ausies srityje, deÅ¡inio smilkinio srityje, virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imas su muÅ¡tine pavirÅ¡ine žaizda. Odos nubrozdinimai deÅ¡inio skruosto srityje galėjo bÅ«ti padaryti kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo bÅ«ti nagai, visi kiti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo bÅ«ti rankos kumÅ¡tis, kojos spyris ar kitas panaÅ¡ias savybes turintis daiktas.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir galėjo bÅ«ti padaryti keturių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje ir nebÅ«dingi tyčiniam savęs žalojimuisi (1 t., b. l. 38–39). IÅ¡ prie nukentėjusios E. Å . apklausos protokolo pridėtos mobiliojo ryÅ¡io telefonu gautos žinutės matyti, kad yra atsipraÅ¡oma už tai, kad sudavė bei nurodoma, kad veidÄ kliudė netyčia (1 t., b. l. 29–30). IÅ¡ prie liudytojos S. L. apklausos protokolo pridėtų mobiliojo ryÅ¡io telefonu gautų žinučių matyti, kad 2019 m. gegužės 30 d. 21.33 val.

S. L. gavo žinutę iÅ¡ E. Å . su tekstu „Veliau parasysiu kine db“. Taip pat ir susiraÅ¡inėjimÄ su „A. E.“ pavadintu asmeniu, kur S. L. paklausus kur E., buvo gauti atsakymai: „mes susipykom as isejau“, „nzn kur ji“, „namie ciuju“, o paklausus kur buvot, atsakyta: „surask ja ir apramink“, „namie“ (1 t., b. l. 48, 49). IÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina iÅ¡vada, kad kaltinimas A.

M. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuomet 2019 m. gegužės 30 d. smurtavo E. Å . atžvilgiu, pasitvirtino. Kaltinamasis A. M. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sÄ moningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo bÅ«dÄ , suprato kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatÄ , sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir norėjo taip veikti. Kaltinamasis tyčia žodinio konflikto su E. Å . metu, dėl menkavertės priežasties, sudavė jai ne mažiau, kaip du kartus į veido sritį, po ko ji nukrito ant lovos ir ne mažiau, kaip du kartus koja įspyrė E. Å .

į veido sritį, tokiu bÅ«du padarė jai specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1360/2019(02) konstatuotus odos nubrozdinimus deÅ¡inio skruosto srityje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniosios ausies srityje, deÅ¡inio smilkinio srityje, virÅ¡utinės lÅ«pos sumuÅ¡imÄ su muÅ¡tine pavirÅ¡ine žaizda, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu apie įvykio aplinkybes, bet ir nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir kaltinamojo kilus žodiniam konfliktui, Å¡is tyčia atliko ankščiau minėtus smurtinius veiksmus ir paėmė jos telefonÄ , atmetė gautÄ liudytojos S. L. telefono skambutį, atraÅ¡ydamas jai žinutę, tikslu suklaidinti, o vėliau mobilųjį telefonÄ iÅ¡jungė, nukentėjusioji, bijodama tolimesnių kaltinamojo veiksmų, sutiko iÅ¡vykti kartu su juo, o Å¡iam rakinant buto duris E. Å . pabėgo ir gatvėje sutikto liudytojo A.

Z. pagalba apie įvykį pranešė policijos pareigÅ«nams ir medicinos darbuotojų buvo pristatyta į gydymo įstaigÄ , kur liudytojoms I. Å . ir S. L. papasakojo apie įvykio aplinkybes, kas patvirtinta ir pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, tarnybiniu praneÅ¡imu ir kita raÅ¡ytine bylos medžiaga. Å ie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiÅ¡kai ir yra pakankami A. M. kaltei pagrįsti. III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktikÄ , objektyviai Å¡is nusikaltimas gali pasireikÅ¡ti muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmÄ arba nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – muÅ¡imo, kankinimo atvejais turi bÅ«ti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant.

Å is nusikaltimas apima smurtavimÄ tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis A. M. smurtavo E. Å . atžvilgiu. Å iuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra – 2019 m. gegužės 30 d. įvykio metu sÄ moningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo bÅ«dÄ ir tyčia ne mažiau kaip du kartus delnu sudavė nukentėjusiajai į veido sritį, o pastarajai parkritus ant lovos, jis ne mažiau kaip du kartus koja įspyrė jai į veido sritį, padarydamas E. Å . specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. IV. Teismo iÅ¡vados dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas pateikė T. M. praÅ¡ymÄ atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kurį T. M., byloje dėl to apklausta liudytoja, palaikė. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiÅ¡ka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, kad laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo.

Prokurorė neprieÅ¡taravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir prašė atleisti A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pagal pateiktÄ siÅ«lomos laiduotojos praÅ¡ymÄ . Nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė advokato padėjėja Rasa Vilkelytė nurodė nesutinkanti dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi jis, nors prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau tai negali bÅ«ti laikoma nuoÅ¡irdžiu gailėjimusi, nukentėjusiosios neatsiprašė, nesiÅ«lė atlyginti padarytos žalos, todėl nėra visų imperatyviai įstatyme įtvirtintų bÅ«tinų sÄ lygų, leidžiančių atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės. SiÅ«loma laiduotoja nors neteista, tačiau bausta administracine tvarka už tai, kad vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir apliejo kaimynų duris aliejumi, be to, kaip patvirtino nukentėjusioji, jos ir kaltinamojo santykiai nėra artimi ir pagarbÅ«s, todėl ji nėra tinkama laiduotoja.

Nukentėjusioji palaikė savo įgaliotosios atstovės advokato padėjėjos Rasos Vilkelytės praÅ¡ymÄ . Kaltinamojo gynėjas palaikė praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir pažymėjo, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pareiÅ¡kė, jog jai jokia žala nepadaryta, o siÅ«lomai laiduotojai buvo pradėta administracinė teisena, tačiau ji buvo nutraukta. Laiduotoja T. M., sutinka laiduoti už kaltinamÄ jį A. M., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, yra kaltinamojo mama su kuriuo artimai bendrauja, gerai sutaria, po įvykio su kaltinamuoju kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumÄ , pažadėjo daugiau tokių klaidų nedaryti.

Tikina galinti realiai daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo sÅ«nui, kuris jos visada klauso. Pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010).

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad T. M. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje gali bÅ«ti laiduotoju, ir turi realias galimybes daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui.

T. M. neteista ir nebausta administracine tvarka, dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje Ūkio skyriuje rÅ«bininke, o prieÅ¡ tai ėjo operacinės slaugytojos padėjėjos pareigas, charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, pareiginga, kruopÅ¡ti, kÅ«rybiÅ¡ka ir gerbiama kolegų. Teisiamojo posėdžio metu T. M. sudarė atsakingo ir galinčio realiai daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo sÅ«nui A. M., asmens įvaizdį, yra kaltinamojo, kuris yra vienintelis vaikas Å¡eimoje, motina. Nors nukentėjusiosios atstovė teigė, jog tarp kaltinamojo ir siÅ«lomos laiduotojos nėra pagarbaus ir artimo ryÅ¡io, tačiau tokiai iÅ¡vadai nėra realaus pagrindo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis dėl savo veiksmų prieÅ¡ E. Å . gailėjosi ir apie tai nedelsdamas pranešė T. M., kurios paragintas kartu nuvyko iki nukentėjusiosios namų grÄ Å¾inti pas jį likusių pastarosios daiktų. Tiek A. M., tiek ir laiduotoja siÅ«loma T. M. patvirtino, kad abu artimai bendrauja, motina jam yra autoritetas, kurio paiso. PrieÅ¡ingai nei nurodė nukentėjusiosios įgaliotoji atstovė, siÅ«loma laiduotoja T. M. nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 10–11), dirba,. Charakterizuojama teigiamai, pasirengusi tinkamai vykdyti laiduotojos pareigas, kurių sÄ lygos jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisiamojo posėdžio metu.

Nėra pagrindo netikėti argumentais tiek dėl siÅ«lomos laiduotojos asmenybė, tiek dėl paties A. M. pasiryžimo keistis, todėl manytina, kad pagal savo asmenines savybes, veiklos pobÅ«dį ir Å¡eimos ryšį, T. M. turi objektyviÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo bei atitinka visus laiduotojui keliamus reikalavimus. Dėl galimybės ir poreikio kaltinamajam A. M. ateityje susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ir papildomai reikalingos jo tolesnio elgesio korekcijos, autoritetÄ turinčio asmens priežiÅ«roje, teigiamos įtakos jam darymÄ , kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, pažymėtina, kad kaltinamasis dar yra jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), nors nevedęs ir neturi nepilnamečių vaikų, kuriais turėtų pareigÄ rÅ«pintis, tačiau dirbantis ir teigiamai charakterizuojamas darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pareigingas, nekonfliktiÅ¡kas ir pasirengęs taikiai spręsti kylančias problemas, pasižymintis gerais komunikaciniai gebėjimais, sutariantis su bendradarbiais ir pozityviai vertinantis darbo aplinkÄ , profesionalus (1 t., b. l. 198), kaltinamÄ jį iÅ¡skirtinai teigiamai charakterizuoja ir sporto ir futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ vyr treneris, nurodydamas, kad A.

M. dalyvavo varžybose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje, žaidėjas yra atsakingas, darbÅ¡tus, ramaus bÅ«do, visuomet stengiasi iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, padėti komandos draugams, nestokoja humoro jausmo ir geros nuotaikos (1 t., b. l. 199), kaip nustatyta, A. M. gyvena savarankiÅ¡kai, nurodo, jog supranta savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, tikina, jog siÅ«loma laiduotoja, jo mama T. M. jam yra autoritetas ir jis jÄ gerbia. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis ne tik bylos nagrinėjimo teisme metu atsiprašė nukentėjusiosios, tačiau tÄ padarė ir asmeninio pobÅ«džio tekstiniu praneÅ¡imu (1 t., b. l. 29–30), todėl nesutiktina su nukentėjusiosios atstovės argumentais, jog kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nėra jo nuoÅ¡irdus gailėjimasis.

Taigi, viena vertus, pagrįstai manytina, kad dėl gana jauno amžiaus, savo Å¡eimos neturėjimo ir tampraus ryÅ¡io Å¡eimoje tarp sÅ«naus ir motinos, laiduotojos T. M. teigiamų savybių, pasiÅ«lyta laiduotoja turės realiÄ galimybę paveikti kaltininkÄ , kad jis daugiau nebenusikalstų, kita vertus, dėl gyvenimo savarankiÅ¡kai, savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo suvokimo ir jos neigiamo vertinimo, T. M. yra tas asmuo, kuris suvokia laidavimo instituto svarbÄ gali tinkamai atlikti laiduotojos pastangas, įtakoti kaltinamÄ jį dėl elgesio korekcijos ir tokį jo elgesį koreguoti bei paskatinti daugiau nebenusikalsti.

A. M. nusikalto pirmÄ kartÄ , nors ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, tačiau baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu jÄ pripažino pilnai, teisme atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji iki įrodymų tyrimo pradžios civilinio ieÅ¡kinio dėl jai padarytos turtinės ar neturtinės žalos nepareiÅ¡kė, kaltinamasis A. M. proceso metu savanoriÅ¡kai atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį (2 t., b. l. 59–60). Dėl Å¡ių ir kitų aukščiau Å¡iame nuosprendyje aptartų aplinkybių yra pagrindo manyti, kad A.

M., bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi, atitinka sÄ lygas, keliamas asmeniui, kuris gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis A. M. padarė nesunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino padarytÄ turtinę žalÄ Kauno teritorinei ligonių kasai, yra neteistas (1 t., b. l. 74–75), baustas administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 89–93), nėra įraÅ¡ytas psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėse (1 t., b. l. 71,73), o laiduotoja T.

M. sutinka laiduoti už kaltinamÄ jį, konstatuotina, kad galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimÄ T. M. atsakomybei. Å iuo atveju nustatytinas minimalus 1 (vienerių) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir A.

M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). V. Civilinis ieÅ¡kinys ir kiti proceso klausimai Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iÅ¡ kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje civilinis ieÅ¡kovas – Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 30,52 (trisdeÅ¡imt eurų ir 52 centų) turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 59–61). IeÅ¡kinyje nurodyta, kad patirtÄ turtinę žalÄ sudaro tai, jog nukentėjusiajai E. Å . 2019 m. gegužės 30 d., LSMU ligoninėje Kauno klinikose suteiktos ambulatorinės vidaus ligų gydytojo bei veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijos kitų galvos sričių žaizdos, už kurias ligonių kasa iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 30,52 (trisdeÅ¡imt eurų ir 52 centų) sumÄ .

Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamais A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, 2019 m. gegužės 30 d. įvykio metu sÄ moningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo bÅ«dÄ ir rankos delnu sudavė bei koja spyrė nukentėjusiajai į veido sritį, padarydamas jai specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Dėl kaltinamojo veiksmų civilinis ieÅ¡kovas patyrė turtinės 30,52 (trisdeÅ¡imt eurų ir 52 centų) žalos.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis A. M. 2020 m. kovo 11 d. savanoriÅ¡kai atlygino civiliniam atsakovui visÄ patirtÄ Å¾alÄ (2 t., b. l. 9). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta turtinė žala visiÅ¡kai atlyginta, civilinio ieÅ¡kovo – Kauno teritorinės liginių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo atmestinas. A. M. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 136–138), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : A. M., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį laiduotojos T.

M. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. IÅ¡aiÅ¡kinti A. M., kad tuo atveju, jeigu jis, bÅ«damas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , per vienerius metus padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

O jeigu jis per vienerius metus padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. A. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo – Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį dėl 30,52 (trisdeÅ¡imt eurų ir 52 centų) turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Meilutis