90ced3fa-d527-4548-bf94-dcbf32214d28 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-471-803/2019 Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00191-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Pikelienės, RÅ«tos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės N. D. ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė N. D. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti galiojančia 1994 metų valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Å venčionių valdybos žemėtvarkos skyriaus, ir N. D. (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ Lietuvos Respublikos Å venčionių rajono valdytojo 1994 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. 108 pagrindu N. D. buvo parduotas 2 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

2. Nurodė, kad 1989 m. balandžio 12 d. ieÅ¡kovė įsigijo gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, esančius valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir 1992 m. kreipėsi dėl valstybinės žemės, ant kurios stovėjo jai nuosavybės teise priklausantys statiniai, iÅ¡pirkimo. 1992 m. ieÅ¡kovė investiciniais čekiais sumokėjo apskaičiuotÄ Å¾emės sklypo kainÄ â€“ 10 973 rublių, ir sumokėjo 300 rublių mokestį už dokumentų įforminimÄ . 1993 m. korporacija „Matininkai“ parengė ieÅ¡kovės namų valdos 2 ha žemės sklypo planÄ , kurį patvirtino Å venčionių rajono žemėtvarkos tarnybos vadovas, Pabradės agrarinės reformos tarnybos vadovas, pasirašė ieÅ¡kovė ir gretimo žemės sklypo savininkė.

Ieškovei skirto žemės sklypo ribos buvo pažymėtos riboženkliais, kurie yra išlikę iki šios dienos. 1994 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Švenčionių rajono valdytojo potvarkiu Nr. 108 „Dėl išpirktų žemės sklypų privatinei nuosavybei patvirtinimo“ ieškovei patvirtintas privatinei nuosavybei išpirktas 2 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Buvo parengtas žemės sklypo įkainojimo aktas. 1994 m. parengta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, pasirašyta Švenčionių valdybos žemėtvarkos skyriaus atstovės A.

B. ir ieÅ¡kovės. Sumokėjusi už žemės sklypÄ ir pasiraÅ¡iusi valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, ieÅ¡kovė buvo įsitikinusi, kad žemės sklypo nuosavybę įgijo, tačiau taip neįvyko, kadangi žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedÅ«ra nebuvo užbaigta, sutartis nepatvirtinta notariÅ¡kai. 2017 m. gruodį ieÅ¡kovė kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) su praÅ¡ymu užbaigti 2 ha žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedÅ«rÄ . 2018 m. sausio 11 d.

NŽT Å venčionių skyrius raÅ¡tu Nr. 45SD-75(14.45.104) ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės pasiÅ«lė ne užbaigti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedÅ«rÄ , o pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus parduoti ieÅ¡kovei žemės sklypÄ ant kurio pastatyti statiniai. Pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus atsakovė nesutinka ieÅ¡kovei parduoti bÅ«tent 2 ha ploto žemės sklypo.

3. Teigė, jog ieÅ¡kovė atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių bei teismų praktikoje reikalaujamus veiksmus, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis galėtų bÅ«ti pripažinta galiojančia, tačiau atsakovė nesutinka užbaigti žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedÅ«ros ne ginčo tvarka ir atsisako ieÅ¡kovei parduoti tokį žemės sklypÄ , už kurį apmokėjo ir dėl kurio sutartį pasirašė ieÅ¡kovė. Pažymi, jog nebuvo atliktas vienintelis taisyklėse numatytas veiksmas – pasiraÅ¡yta sutartis nebuvo patvirtinta notariÅ¡kai.

4. Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 1994 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos Švenčionių rajono valdytojo potvarkiu Nr. 108 „Dėl išpirktų žemės sklypų privatinei nuosavybei patvirtinimo“ ieškovei buvo patvirtintas privatinei nuosavybei išpirktas 2 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), parengtas žemės sklypo įkainojimo aktas ir 1994 m. parengta valstybinės žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartis, pasirašyta Švenčionių valdybos žemėtvarkos skyriaus atstovės A.

B. ir ieÅ¡kovės. 1994 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad sutartis turi bÅ«ti patvirtinta notaro ir įregistruota per vienÄ mėnesį Å venčionių miesto žemėtvarkos tarnyboje. Sutartis notariÅ¡kai nepatvirtinta ir negaliojanti, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas pripažinti Å¡iÄ pirkimo – pardavimo sutartį galiojančia, nepagrįstas. NŽT atsisakė derinti parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinį, kadangi ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti formuojamas per didelis 2 ha ploto žemės sklypas, į kurį patenka žemės Å«kio veiklai naudojama žemė, nedirbama žemė, miÅ¡kas, be to formuojamam žemės sklypui neteisingai nustatyta pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis.

Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedÅ«ra ieÅ¡kovei galėtų bÅ«ti vykdoma tik suformavus žemės sklypÄ ir jį įregistravus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kovės N. D. ieÅ¡kinį tenkino, pripažino galiojančia 1994 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Å venčionių valdybos žemėtvarkos skyriaus, ir N. D., pagal kuriÄ Lietuvos Respublikos Å venčionių rajono valdytojo 1994 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. 108 pagrindu N. D. buvo parduotas 2 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 75 Eur dydžio žyminį mokestį ir 1 618,44 Eur dydžio turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

6. Teismas pažymėjo, jog nėra duomenų, kad ieÅ¡kovei skiriant 2 ha žemės sklypÄ Akolionijos k., Å venčionių r., bÅ«tų pažeistos žemės sklypo skyrimo procedÅ«ros, atsakovė valstybinės žemės sklypo ne žemės Å«kio veiklai pardavimo procedÅ«rų neginčijo. Patvirtintame ieÅ¡kovei skirto namų valdos žemės sklypo plane 1993 m. buvo užfiksuoti ir miÅ¡ko želdiniai, pievos, ariama žemė, kiemas po statiniais, sodų, kelių ir vandenų naudmenys, todėl atsakovės teiginiai, kad formuojamas žemės sklypas neatitinka namų valdai keliamo reikalavimo, nes žemės sklype yra ne tik sodybos statiniais, sodu ir daržu užimtas plotas, bet yra ir miÅ¡ko žemės dalis, atmestini kaip nepagrįsti.

7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog valstybinei žemei parduoti valstybei atstovaujanti institucija buvo apibrėžusi parduodamÄ valstybinės žemės sklypÄ kaip pardavimo sutarties objektÄ â€“ kadastrinį vienetÄ , t. y. buvo nurodytos jo ribos, dydis, dislokacijÄ , o ieÅ¡kovė už jai skirtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯mokėjo nustatytÄ kainÄ , apskaičiuotÄ pagal Vyriausybės nustatytÄ metodikÄ , pripažintina, kad ieÅ¡kovė buvo ne tik įgijusi teisę įgyti iÅ¡ valstybės žemės sklypÄ nuosavybėn, bet ir Å¡iÄ teisę realizavusi, t. y. įgijusi civilinę turtinę teisę sudaryti Å¡io žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

8. Teismas konstatavo, kad apie tai, kad nuosavybės teise ieÅ¡kovė žemės sklypo neįgijo, ji sužinojo 2017 metais. Nuo sutarties pasiraÅ¡ymo 1994 m. iki 2017 m. skundų dėl galimo neteisėto naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė negavo, byloje nėra duomenų paneigiančių ieÅ¡kovės teiginius dėl jos pažeistos teisės sužinojimo momento, todėl atsakovės teiginiai dėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo atmestini kaip nepagrįsti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo, kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 1.1. teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kitos paskirties (namų valdos) valstybinės žemės sklypų formavimo, pardavimo tvarkÄ ir sÄ lygas, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė N. D. turi teisę reikalauti pripažinti galiojančia 1994 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Å venčionių valdybos žemėtvarkos skyriaus, ir N. D., pagal kuriÄ Lietuvos Respublikos Å venčionių rajono valdytojo 1994 m. kovo 22 d. potvarkio Nr. 108 pagrindu N. D. buvo parduotas 2 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).

Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra tvirtinama notariÅ¡kai ir turi bÅ«ti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje, o Å¡ių sÄ lygų nesilaikymas daro pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančiÄ ; 1.2. teismas neanalizavo namų valdos apibrėžimo, nenustatė aplinkybės, jog namų valdos žemės sklype negali bÅ«ti miÅ¡ko žemės, taip pat nesivadovavo reglamentavimu, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis turi bÅ«ti ne tik tvirtinama notariÅ¡kai, bet turi bÅ«ti ir pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje; 1.3. ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti negali bÅ«ti parduodamas 2 ha ploto žemės sklypas, nes į jį patenka žemės Å«kio veiklai naudojama žemė, nedirbama žemė, miÅ¡kas, todėl teismas nepagrįstai pripažino pirkimo – pardavimo sutartį galiojančia, nes toks sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms ir įstatymams; 1.4. ieÅ¡kovė, pasiraÅ¡ydama pirkimo – pardavimo sutartį, susipažino su sutarties sÄ lygomis, tai patvirtindama paraÅ¡u, ir jau nuo 1994 metų jai buvo žinoma, jog sutarties nepatvirtinus notariÅ¡kai ir neįregistravus miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje, ji yra negaliojanti.

IeÅ¡kovė nors ir turėjo žinoti, tačiau pati nesikreipė dėl notarinio patvirtinimo ir įregistravimo miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje, o dėl sutarties pripažinimo galiojančia į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau nei 20 metų nuo to momento, kai turėjo bÅ«ti atlikti nurodyti veiksmai. Å ioje civilinėje byloje taikytinas ieÅ¡kinio senaties institutas, kadangi bÅ«tent ieÅ¡kinio senaties taikymas užtikrina civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir jų subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumÄ .

10. IeÅ¡kovė N. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė Å¡iuos esminius argumentus: 1.5. ieÅ¡kovė atliko visus reikalaujamus veiksmus, kad Sutartis galėtų bÅ«ti pripažinta galiojančia, nebuvo atliktas vienintelis numatytas veiksmas – pasiraÅ¡yta Sutartis nebuvo patvirtinta notarine tvarka. IeÅ¡kovė kreipėsi į NŽT praÅ¡ydama užbaigti žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedÅ«rÄ , tačiau NŽT Å¡iÄ procedÅ«rÄ užbaigti atsisakė, siÅ«lė ieÅ¡kovei parduoti žymiai mažesnio ploto žemės sklypo dalį pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus.

Toks NŽT elgesys pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo laikytas vengimu įforminti žemės sklypo Sutartį notarine tvarka; 1.6. byloje ginčo dėl to, kad žemės sklypas Sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovei buvo suteiktas teisėtai, nebuvo. Teisę į žemės sklypÄ 1994 m. ieÅ¡kovė buvo įgijusi teisėtai, todėl negali bÅ«ti laikoma pagrįsta NŽT pozicija neparduoti ieÅ¡kovei žemės sklypo, nes pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus tokios teisės ieÅ¡kovė neturėtų; 1.7. 1992 – 1994 m.

į žemės sklypo plotÄ pateko žemės Å«kio veiklai naudojama žemė (ariama žemė, pievos) bei miÅ¡kas, tačiau tai nebuvo kliÅ«tis atsakingoms institucijoms suformuoti žemės sklypÄ , kaip namų valdos sklypÄ , ir priimti sprendimÄ jį ieÅ¡kovei parduoti. Dėl Å¡ios priežasties tai, kad į žemės sklypo plotÄ ir Å¡iai dienai patenka žemės Å«kio veiklai naudojama žemė, nedirbama žemė bei miÅ¡kas negali bÅ«ti kliÅ«timi parduoti ieÅ¡kovei žemės sklypÄ ; 1.8. tik tada, kai NŽT nesutiko užbaigti žemės sklypo pardavimo ieÅ¡kovei procedÅ«ros, t. y. parduoti ieÅ¡kovei tokį žemės sklypÄ , kokį ji turėjo įgyti pagal Sutartį, ieÅ¡kovė sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , dėl kurio ji ir kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ .

Taigi, ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kovei pradėjo skaičiuotis tik po 2018 m. sausio 11 d. NŽT atsakymo gavimo, todėl Å¡is terminas nėra praleistas; 1.9. teismo sprendimui įsiteisėjus, NŽT neturės teisės nederinti ieÅ¡kovės parengto ir pateikto žemės sklypo plano dėl to, kad pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus ieÅ¡kovė neturi teisės į tokio dydžio ir sudėties žemės sklypÄ , todėl projektÄ suderinus, jis galėtų bÅ«ti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir parduotas ieÅ¡kovei.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutarties galiojimo, kai ji nebuvo įforminta notarine tvarka ir įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje.

12. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 1989 m. balandžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 36 (registro Nr. 10/841) nuosavybės teise įsigijo gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). 1992 m. liepos 28 d. ieÅ¡kovė sumokėjo 300 rublių už dokumentų įforminimÄ (kasos pajamų orderis Nr. 601731) bei 1992 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo praneÅ¡imu sumokėjo žemės kainÄ â€“ 10 973 rublių investiciniais čekiais. 1993 m. korporacija „Matininkai“ paruošė namų valdos žemės sklypo planÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad namų valdos žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), sudaro pievų – 9 842 m², ariamos – 5 025 m², miÅ¡ko želdinių – 823 m², kelių –356 m², vandenų – 71 m², sodų – 1 015 m², kiemas po pastatais – 2 868 m², bendras namų valdos žemės sklypo plotas – 20 000 m².

Namų valdos žemės sklypo planas patvirtintas Švenčionių rajono žemėtvarkos tarnybos vadovo, Pabradės agrarinės reformos tarnybos vadovo, ieškovės ir gretimo sklypo savininkės parašais. Lietuvos Respublikos Švenčionių rajono valdytojo 1994 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. 108 „Dėl išpirktų žemės sklypų privatinei nuosavybei patvirtinimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintas ieškovei privatinei nuosavybei išpirktas 20 000 m² ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 1994 m. balandžio 24 d.

žemės sklypo įkainojimo aktu, 20 000 m² žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 10 973 rublių. 13. 1994 m. ieÅ¡kovė ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Å venčionių valdybos žemėtvarkos skyriaus atstovės A. B., pasirašė valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė, remiantis Å venčionių rajono valdybos 1994 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. 108, nupirko dėl 2 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

14. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žemės Å«kio paskirties įsigijimo procedÅ«ros buvo užbaigtos sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, kurias reglamentavo Žemės sklypo įgijimo procedÅ«rÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimas Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas). Nutarimu buvo patvirtinta „Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka“ (toliau – Tvarka) ir „Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės“ (toliau –Taisyklės), kurios reglamentavo procedÅ«rÄ , pagal kuriÄ parduodami valstybinės žemės sklypai, įskaitant ir Å¡ių sklypų naudotojus.

15. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė neįvykdė pareigų, numatytų tuo metu galiojančių Taisyklių 10 punkte:

1) įforminti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties notariškai ir 2) įregistruoti miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje. Šiame Taisyklių punkte taip pat buvo numatyta, kad be notarinio patvirtinimo valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis negalioja.

16. Sutarties pasiraÅ¡ymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 58 straipsnio 5 dalyje buvo numatyta, kad tais atvejais, jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notarinis patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia sandorį notariÅ¡kai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. PanaÅ¡i įstatymo norma yra ir Å¡iuo metu galiojančio CK 1.93 straipsnio 4 dalyje. Vadinasi, teismas turėjo ir turi diskrecijos teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Dėl ieÅ¡kinio senaties 17. CK 1.125 straipsnis numato terminÄ , per kurį asmuo savo pažeistas teises gali ginti pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Bendras ieÅ¡kinio senaties terminas yra 10 metų. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

18. Kasacinis teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad ieÅ¡kinio senatį reikia taikyti ne mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ , o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – Å¡alių elgesį, jų aktyvumÄ , jų ginamos vertybės svarbÄ , lyginant jÄ su bÅ«tinybe remtis ieÅ¡kinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ â€“ pusiausvyros (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017 35 punktÄ ir jame nurodytÄ teismų praktikÄ ).

19. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Kita vertus, tol, kol asmens teisė nepažeista, t. y. iki teisės pažeidimo, ieÅ¡kinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje N. 3K-3-317/2008).

20. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas negali apriboti ieÅ¡kovės subjektinės teisės į nuosavybę, nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu laiko ieÅ¡kovės investiciniais čekiais sumokėtÄ visÄ Å¾emės sklypo kainÄ â€“ 10 973 rublių, o grynaisiais – 300 rublių už dokumentų įforminimÄ , t. y. visÄ sumÄ , kuriÄ apima ginčo sklypo vertė, įskaitant ir miÅ¡kÄ , nedirbamÄ Å¾emę. Netgi teisme kilus ginčui dėl teisinio leidimo įsigyti dalį miÅ¡ko ir nedirbamos žemės, apeliantė nesiėmė organizuoti procedÅ«rų, kuriomis bÅ«tų įformintas ginčo žemės dalies suformavimas valstybei, kad valstybė galėtų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pinigus, jei įrodinėjo, kad ieÅ¡kovė neturi teisės į visÄ Å¾emės sklypÄ , už kurį atsiskaitė pagal sandorį.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas, nes sklypo pirkimo pardavimo teisinis santykis tapo tęstinis ir dėl atsiskaitymo tarpusavio pareigų. Å alys atliko veiksmus civilinėms teisėms sukurti, t. y. yra parengta ir apeliantės pasiraÅ¡yta žemės pirkimo sutartis, nustatyta žemės pardavimo kaina, priimtas sprendimas parduoti žemę, ieÅ¡kovė yra sumokėjusi už perkamÄ Å¾emę. Dėl sandorio galiojimo 21. Byloje ginčo dėl to, kad žemės sklypas sutarties pasiraÅ¡ymo metu ieÅ¡kovei buvo suteiktas neteisėtai, nebuvo.

Apeliantė pati parengė sutarties sÄ lygas, prieÅ¡ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė ir jų neginčijo, sklypo planas buvo suderintas su atsakingais pareigÅ«nais.

22. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog 1992 – 1994 m. į suformuotÄ Å¾emės sklypo plotÄ pateko žemės Å«kio veiklai naudojama žemė (ariama žemė, pievos) bei miÅ¡kas, tačiau tai nebuvo pagrindas atsisakyti atsakingoms institucijoms suformuoti žemės sklypÄ , kaip namų valdos sklypÄ , ir priimti sprendimÄ jį ieÅ¡kovei parduoti.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde cituojamo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodomas kaip leistinas pardavimui maksimalus 2 ha valstybinės žemės (namų valdos) plotas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje papildomai nurodyta, kad „kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kuriÄ užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi bÅ«ti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi bÅ«ti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose“.

24. Apeliantė remiasi argumentu, kad dėl pasikeitusio teisino reguliavimo N. D. nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti negali būti parduodamas 2,00 ha ploto žemės sklypas, nes į jį patenka nedirbama žemė, miškas. Teisėjų kolegija nurodo, kad įstatyme per se nėra numatytas draudimas įsigyti tokios paskirties žemės. Byloje svarbu tai, kad Lietuvos Respublikos Švenčionių rajono valdytojo 1994 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. 108 „Dėl išpirktų žemės sklypų privatinei nuosavybei patvirtinimo“ ieškovei buvo patvirtintas privatinei nuosavybei išpirkti 2 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Tais pačiais 1994 m. buvo parengta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kuri buvo pasirašyta Švenčionių valdybos žemėtvarkos skyriaus atstovės A. B. ir ieškovės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad po valstybinės žemės įsigijimo kainos sumokėjimo ir sutarties pasirašymo susiformavo teisinių prielaidų valstybės nuosavybės perleidimui visuma.

25. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , jei teisės ir pareigos atsirado pagal anksčiau galiojusį įstatymÄ , tačiau sutartis nebuvo įforminta įstatymo nustatyta tvarka (notariÅ¡kai pasiraÅ¡yta), tai tokia asmens įgyta subjektinė teisė gali bÅ«ti įgyvendinama, t. y. sutartis pasiraÅ¡oma ir tvirtinama sutarties projekte nurodytomis sÄ lygomis. Teisinio reglamentavimo pasikeitimas, nustatantis apribojimÄ nebaigtoms žemės įsigijimo procedÅ«roms, negali paneigti Å¡alies įgytos subjektinės teisės ir žemės įsigijimo procedÅ«ros baigtinos pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nustatytas sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2009).

26. Vadinasi, kaip ir minėtoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, valstybinės žemės įsigijimo procedÅ«ros teisinio reglamentavimo pasikeitimas po sandorio sudarymo negali panaikinti ieÅ¡kovės subjektinės teisės. Apeliantės specialiosios teisės normos siaurinamasis aiÅ¡kinimas paneigia ieÅ¡kovės subjektinės teisės esmę ir CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , teisinio tikrumo ir teisėtų lÅ«kesčių principus.

27. Apeliantė remiasi argumentu, kad tenkinus ieškovės ieškinį nebūtų aišku, kaip turėtų būti vykdomas teismo sprendimas, nes žemės sklypas nėra suprojektuotas žemės reformos žemėtvarkos projekte, nėra parengtas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.

28. Ieškovė pripažįsta, kad šiuo metu yra rengiamas sklypo planas. Ieškovės ir Lietuvos Respublikos 1994 m pasirašytoje valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad ji sudaryta remiantis Švenčionių rajono valdybos 1994 m. kovo 22 d. potvarkiu Nr. 108.

29. Atsisakydama užbaigti pirkimo – pardavimo procedÅ«rÄ apeliantė 2018-01-11 raÅ¡te nurodė, kad žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

30. Kasacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Jeigu nurodytų aplinkybių, apibÅ«dinančių sutarties dalykÄ , nėra, sutartis negali bÅ«ti pripažinta sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010).

31. Ginčo sutartis sudaryta 1994 metais, nenurodant tikslinės datos, Švenčionių rajono valdybos potvarkis priimtas 1994 m. kovo 22 d. Žemės įstatymas, pagal kurio 14 straipsnį žemės sklypo planas yra privaloma bet kurio žemės sandorio dalis, dar negaliojo.

32. Tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmeninio ūkio žemė išperkama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ji patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“, kuris įsigaliojo nuo 1994 m. kovo 24 d. Taigi iki Švenčionių rajono valdybos potvarkio priėmimo.

33. Byloje yra pateiktas įsigyjamo namų valdos žemės sklypo planas (tomas I, b.l.14). Jame aiÅ¡kiai yra iÅ¡dėstytos sklypo ribos su posÅ«kio taÅ¡kais, nurodyti pievų, kelių, ariamos, miÅ¡ko želdinių plotai, žemėnaudos iÅ¡sidėstymas 1993 m. rugsėjo 20 d. buvo suderintas su žemės reformos žemėtvarkos projektÄ rengiančiu institutu, žemės sklypo ribos suderintos su gretimo sklypo savininku, Å venčionių rajono žemėtvarkos tarnybos vadove E. B.. Pažymėtina ir tai, kad sklypo centro koordinatės sužymėtos valstybinėje 1942 m. koordinačių sistemoje. Taigi ginčo sutartimi parduotas sklypas yra identifikuojamas, o jo duomenys atitinka tuo metu visus panaÅ¡iais sandoriais perleidžiamus sklypus, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o pasikeitus teisiniam reguliavimui – patikslinti.

34. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teisinio reglamentavimo pasikeitimas, nustatantis apribojimÄ nebaigtoms žemės įsigijimo procedÅ«roms, negali paneigti Å¡alies įgytos subjektinės teisės ir žemės įforminimo procedÅ«ros baigtinos pagal valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties nustatytas sÄ lygas, apeliacinis skundas atmetamas.

35. Pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , todėl panaikinti ar pakeisti sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

37. Apeliantė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jos 75 Eur žyminio mokesčio ir 1618,44 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Apeliantė nepagrindžia argumento dėl ieÅ¡kovės per didelio iÅ¡laidavo už teisinę pagalbÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamÄ bylÄ , jos aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, sprendžia, kad ieÅ¡kovė yra fizinis asmuo, apmokėjusi bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios yra mažesnės nei rekomenduojamos priteisti, todėl atmeta apeliantės argumentÄ dėl per didelių bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

38. Ieškovė patyrė 496,95 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje, kurios priteisimos iš apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

39. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija n u t a r ė : apeliantės (atsakovės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (juridinio asmens kodas: 188704927) ieÅ¡kovės N. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 496,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Asta Pikelienė RÅ«ta Petkuvienė Andrius Verikas