90cd0d18-8bee-4ce1-832c-b17a2c97cabc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-427-302/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00183-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.4.5; 3.2.3.6.1.1.7; 3.2.3.6.1.1.9; 3.3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „INTA“ ir Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių uždarosios akcinės bendrovės „INTA“ ir Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. ieÅ¡kinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų panaikinimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „INTA“ ir Lenkijos Respublikoje registruota įmonė Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriuo prašė:

1.1. Sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ (toliau – ESTT) su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ : a) ar Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo (toliau – SESV) 54, 56 ir 62 straipsnių bei Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. Direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Viešųjų pirkimų direktyva) 15 straipsnio 3 dalies nuostatoms neprieÅ¡tarauja tokios nacionalinės teisės nuostatos (kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarime Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas)), pagal kurias valstybė narė gali visų ir bet kurių trečiosios valstybės narės Å«kio subjektų atžvilgiu taikyti ribojimÄ dalyvauti vieÅ¡uosiuose pirkimuose, netaikydama mažiau ribojančių priemonių, pvz., neatlikdama individualaus kiekvieno Å«kio subjekto vertinimo?; b) jei į pirmÄ klausimÄ bÅ«tų atsakyta teigiamai, kokių ES teisėje įtvirtintų kriterijų ir sÄ lygų privalo laikytis valstybė narė, nustatydama tokius ribojimus? C) ar SESV 54, 56 ir 62 straipsniuose ir 2022 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/1031 (toliau – TVPP reglamentas) reglamento 3 straipsnio nuostatoms neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 37 straipsnio 9 dalies 1 punktas bei 47 straipsnio 9 dalies nuostatos, kiek tai susiję su kontroliuojančio asmens sÄ voka ir teise perkančiajam subjektui vertinti tiekėjÄ ar jo siÅ«lomų prekių gamintojÄ kontroliuojantį asmenį?

1.2. Sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ (toliau – Konstitucinis Teismas) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 46 straipsniui ir VPÄ® 92 straipsnio 14 dalies normoms: Konstitucinio teisinės valstybės principo ir procedūriniu (pagal nutarimo priėmimo tvarką) atžvilgiu – tiek, kiek nutarimu į bendrąjį viešųjų pirkimų žodyno kodų sąrašą įtrauktos kategorijos 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai), nors toks įtraukimas neatitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos „Nacionalinio saugumo strategijos“; Konstitucijos 29 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo ir draudimo diskriminuoti atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos dėl kategorijų 551 (bagažo tikrinimo įrenginiai), 552 (rentgeno kontrolės įrenginiai) įtrauktos į šį poįstatyminį aktą tik dėl konkretaus tiekėjo (tai eksplicitiškai nurodyta nutarimo teikime), siekiant užkirsti kelią šiam tiekėjui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; Konstitucijos 46 straipsnio ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio atžvilgiu – tiek, kiek nutarimo nuostatos, ribodamos ūkio subjektų galimybę dalyvauti Lietuvos Respublikoje vykdomuose viešuosiuose pirkimuose grėsmės nacionalinio saugumo pagrindu (nepaisant to, kad tokios grėsmės konkretaus tiekėjo atveju nėra individualizuotos, nustatytos ir įrodytos) pažeidžia ūkinės veiklos laisvę ir sąžiningos konkurencijos principą; Konstitucijos 46 straipsnio atžvilgiu – tiek, kiek VPĮ 37 straipsnio 9 dalyje bei 47 straipsnio 9 dalyje ir 92 straipsnio 14 dalyje numatyta galimybė taikyti ribojimus viešajame pirkime dalyvauti tiekėjui, kurį kontroliuojantis asmuo yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo taikymo apimtį.

1.3. Pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti Pirkimo dokumentų 2.7.1 ir 2.7.3 papunkčių, Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos (Konkurso sÄ lygų 4 priedas) ir kitų Pirkimo dokumentų sÄ lygų nuostatas, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėjÄ ar jo siÅ«lomų prekių gamintojÄ kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPÄ® 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytose valstybėse ar teritorijose; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas (perkančioji organizacija) 2023 m. sausio 22 d. paskelbė tarptautinio atviro konkurso „Rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste pirkimas“, pirkimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimas). Atsakovas Pirkimo sÄ lygų 2.7.1 ir 2.7.3 papunkčiuose, Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijoje (Konkurso sÄ lygų 4 priedas) ir kitose Pirkimo dokumentų sÄ lygose (toliau – Ginčijamos Pirkimo sÄ lygos) nustatė tiekėjui eliminacinį reikalavimÄ , jeigu tiekėjÄ (subtiekėjÄ ) ar jo siÅ«lomų prekių gamintojÄ kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPÄ® 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytose valstybėse ar teritorijose. IeÅ¡kovių manymu, Ginčijamos Pirkimo sÄ lygos pažeidžia pamatines Europos SÄ jungos teisėje įtvirtintas asmenų teises ir laisves, įskaitant, bet neapsiribojant, laisvÄ prekių judėjimÄ , diskriminavimo draudimo principÄ , vienodo vertinimo principÄ , teisėtų lÅ«kesčių ir įgytų teisių apsaugos principus, teisinio saugumo principÄ ir kt.; pažeidžia konstitucinius sÄ Å¾iningos konkurencijos ir Å«kinės veiklos laisvės principus; prieÅ¡tarauja tarptautiniams Lietuvos Respublikos įsipareigojimams Kinijos Liaudies Respublikos investuotojų atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu netenkino ieÅ¡kovių praÅ¡ymo kreiptis į ESTT ir Konstitucinį TeismÄ , ieÅ¡kinį atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“ yra įraÅ¡yta į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sÄ raÅ¡Ä . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“ buvo papildytas VieÅ¡ojo pirkimo objektų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sÄ raÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas), į BVPŽ kodų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukiant kodus, inter alia (liet. be kita ko), 38581000 1 Bagažo tikrinimo įrenginiai ir 38582000-8 Rentgeno kontrolės įrenginiai. Skelbime apie PirkimÄ nurodytas Pirkimo objekto BVPŽ kodas: „38582000 – Rentgeno kontrolės įrenginiai“. Anot teismo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu nustatyta įranga, kuri Lietuvos Respublikoje vykdomuosiuose vieÅ¡uosiuose pirkimuose pagal VPÄ® nuostatas negali bÅ«ti perkama, be kita ko, iÅ¡ Kinijos Liaudies Respublikoje veiklÄ vykdančių (ar juos kontroliuojančių) asmenų.

5. Teismas taip pat konstatavo, kad VPÄ® 92 straipsnyje yra nurodytos institucijos, atsakingos už pirkimų politikos formavimÄ ir pirkimų valdymÄ . Perkančiosios organizacijos tokios kompetencijos neturi – perkančiosios organizacijos vykdo vieÅ¡uosius pirkimus, užtikrinant, kad vykdant pirkimÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. VPÄ® 37 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punkto, 47 straipsnio 9 dalies nuostatos imperatyviai draudžia perkančiosioms organizacijoms, veikiančioms gynybos srityje, valdančioms ypatingos svarbos informacinę infrastruktÅ«rÄ , veikiančioms srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiÅ¡kai svarbių Å«kio sektorių dalimi, ar įraÅ¡ytoms į Saugiojo tinklo naudotojų sÄ raÅ¡Ä (atsakovas yra įraÅ¡ytas į tokį sÄ raÅ¡Ä , jis yra ypatingos svarbos informacinės struktÅ«ros valdytojas), leisti dalyvauti tam tikros teisės aktuose numatytos kategorijos tiekėjams, užtikrinant nacionalinį saugumÄ . IeÅ¡kovų keliami VPÄ® ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo konstitucingumo, teisėtumo, prieÅ¡taravimo Europos SÄ jungos teisės aktams klausimai nėra susiję su perkančiosios organizacijos funkcijomis vieÅ¡ojo pirkimo srityje. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai, anot teismo, pasirinko netinkamÄ savo teisių gynimo bÅ«dÄ , nes atsakovui, kaip pirkimus vykdančiam subjektui, nėra suteikta diskrecijos teisė dėl minėtų teisės aktų taikymo.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai, kurių pagrindu atsakovas numatė Ginčijamas pirkimo sÄ lygas, yra galiojantys ir atsakovas privalo juos vykdyti, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , o procesinius praÅ¡ymus dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo bei Konstitucinį TeismÄ atmesti, kaip nesusijusius su bylos dalyku. Teismas taip pat konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti VPÄ® bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo atitikčiai Konstitucijai ar Europos SÄ jungos teisės aktams, nes atitinkamu teisniu reguliavimu buvo siekiama sumažinti grėsmę nacionaliniam saugumui vertinant aktualiÄ Å¡alies politinę situacijÄ , buvo siekiama iÅ¡vengti formalios tik paties tiekėjo ar subtiekėjo patikros, ieÅ¡kovių iÅ¡dėstyta pozicija dėl teisės aktų teisėtumo nėra pagrįsta bylai aktualių teisės aktų teisėkÅ«ros procese priimtų dokumentų analize, todėl ieÅ¡kovių procesinius praÅ¡ymus atmetė dar ir Å¡iuo pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. IeÅ¡kovės UAB „INTA“ ir Lenkijos Respublikoje registruota įmonė Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. apeliaciniame skunde praÅ¡o: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti – pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti Pirkimo dokumentų 2.7.1 ir 2.7.3 punktų, Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos (Konkurso sÄ lygų 4 priedas) ir kitų Pirkimo dokumentų sÄ lygų nuostatas, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėjÄ ar jo siÅ«lomų prekių gamintojÄ kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPÄ® 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas; 3) sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į ESTT su prašymu pateikti prejudicinį sprendimą ieÅ¡kinyje nurodytais klausimais (žr. Å¡ios nutarties 1.1 papunktį); sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti, ar neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Konstitucijos 46 straipsniui ir VPÄ® 92 straipsnio 14 dalies normoms (žr. Å¡ios nutarties 1.2 papunktį).

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

7.1. Teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) reikalavimus, neatskleidė bylos esmės (sudėtingai ir kompleksinei situacijai įvertinti skyrė vos keletą skundžiamo sprendimo pastraipų, nepasisakė dėl didelės dalies ieškinyje nurodytų argumentų ir juos pagrindžiančių teisės aktų normų bei teisminės praktikos).

7.2. Teismas neįvertino ir neaptarė, kad Pirkimo atveju taikytinas reguliavimas prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos teisei (fundamentaliai laisvo prekių judėjimo teisei), kuri Å¡iuo konkrečiu atveju taikytina tiesiogiai, nors tÄ privalėjo padaryti. Teismas niekaip nevertino (neįvertino), ar egzistuoja būtinybė taikyti iÅ¡imtis iš Europos SÄ jungos teisės, ar tokios iÅ¡imtys yra pagrįstos, ar tokios iÅ¡imtys yra bÅ«tinos ir teisėtos. Kad pirkėjas galėtų paÅ¡alinti tiekėjÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo (nustatyti tokias eliminacines Ginčijamas Pirkimo sÄ lygas), jis turi įrodyti, jog Lietuvos nacionalinių interesų apsauga nebÅ«tų buvusi pasiekta, jei Å¡i sutartis bÅ«tu sudaryta su tiekėju.

7.3. Europos SÄ jungos valstybės narės tiekėjo akcininkų struktÅ«ra negali būti kriterijus, kuris gali pateisinti nukrypimÄ nuo fundamentalių SESV laisvių. Viena iš ieÅ¡kovių – Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. – yra Lenkijos Respublikos įmonė, atitinkanti visas SESV 54, 56, 62 straipsnių ir TVPP reglamento 3 straipsnio 2 dalies b p. i p p. sąlygas. Bet kokios nacionalinės priemonės, įtvirtintos valstybių narių, kurios turi įtaką, ar kitokį trukdantį poveikį tiesiogiai, ar netiesiogiai, realiai ar potencialiai prekiauti vidinėje Europos SÄ jungos rinkoje, turi būti laikomos kaip esančios (priemonės) lygiavertėmis kiekybiniams apribojimams. Vadovaujantis SESV 36 straipsniu, apribojimai laisvo prekių judėjimo gali būti pateisinami, jeigu jie turi legitimų, ne ekonominį interesÄ .

7.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo nuostatos neatitinka ESTT praktikoje suformuotų reikalavimų, prieÅ¡tarauja pirminei Europos SÄ jungos teisei (SESV 54,56 ir 62 straipsniams), antrinei teisei (Viešųjų pirkimų direktyvai), nes valstybė, siekdama suvaldyti galimas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, turi galimybę taikyti „mažiau intervencines priemones“ (pvz., kiekvieno konkretaus ūkio subjekto ir (ar) jo tiekiamos įrangos atveju atlikti vertinimą, taikyti kitas rizikų valdymo priemones).

7.5. TVPP reglamentu patvirtinta, kad jei Europos SÄ jungos įmonė vykdo esminę veiklą savo įsisteigimo Å¡alyje, nėra teisinio pagrindo peržiÅ«rėti ir jos kontrolinio akcijų paketo struktÅ«rÄ bei ne Europos SÄ jungos valstybių narių piliečių ar ne Europos SÄ jungos valstybių narių įmonių nuosavybės teises. IeÅ¡kovė UAB „INTA“ vykdo savo veiklą Lietuvoje, prekių gamintoja ieÅ¡kovė Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. vykdo savo pagrindinę veiklą Lenkijoje, kur ji yra įsisteigusi, todėl Europos SÄ jungos valstybių narių institucijos negali teisėtai nagrinėti ir Kinijos Liaudies Respublikos piliečių arba N. H. K. / Pekinas nuosavybės ir kontrolės. IeÅ¡kovių galima pasiÅ«lyti įranga yra Europos SÄ jungos kilmės, nes ji yra gaminama Lenkijoje, daugiausiai naudojant Europos SÄ jungos kilmės komponentus pagal Europos SÄ jungos teisės aktus ir taisykles, reglamentuojančias šios įrangos techninius ir saugumo standartus. Lenkijos Respublikoje registruota įmonė Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. yra sertifikuota šių gaminių tiekėja pagal Europos SÄ jungos reglamentus, o jos gaminiai sertifikuoti ir labiausiai pripažintų Europos SÄ jungos standartų sertifikavimo institucijų, įskaitant CE, CIEMAT, AENA, ENAC, ECAC ir STAC. Tai reiškia, kad ne tik de jure (liet. teisiÅ¡kai), bet ir de facto (liet. faktiÅ¡kai) dalyvavimas Pirkime visiškai atitinka Europos SÄ jungos teisės reguliavimą, kuriam Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktų nuostatos prieštarauja.

7.6. Teismas neįvertino ginčo teisiniam santykiui taikytinų konstitucinės teisės nuostatų, objektyviai ir išsamiai neįvertino bÅ«tinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti nurodytų teisės aktų atitiktį konstituciniams įstatymo viršenybės, lygiateisiÅ¡kumo, diskriminavimo draudimo, sÄ Å¾iningos konkurencijos ir ūkinės veiklos laisvės, teisinės valstybės principams. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, turintis virÅ¡enybę (Konstitucijos 6 ir 7 straipsniai). Konstitucinės nuostatos dėl lygiateisiÅ¡kumo užtikrinimo bei sÄ Å¾iningos konkurencijos ir Å«kinės laisvės turi būti taikomos taip pat ir iš Pirkimo organizavimo bei vykdymo kylantiems teisiniams santykiams. Å ios nuostatos aktualios vertinant ir Ginčijamas Pirkimo sąlygas. Poįstatyminio akto normomis tiekėjui užkertamas kelias dalyvauti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų rinkoje, nors kitiems subjektams to daryti nedraudžiama, o pagal VPÄ® įtvirtintÄ reglamentavimÄ draudimas taikomas tiekėjui, nors ne jis pats, bet su juo susijęs (t. y. jį kontroliuojantis subjektas) yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo taikymo apimtį.

7.7. Šiuo metu tarp Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos tebegalioja šių šalių sudaryta ir 1994 m. birželio 1 d. įsigaliojusi „Sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos“. Šios sutarties nuostatomis tiek Lietuvos Respublika, tiek Kinijos Liaudies Respublika yra įsipareigojusios viena kitos verslo subjektams suteikti palankų režimas, užtikrinti lygiavertes sąlygas, nediskriminuoti viena kitos investuotojų.

7.8. Konstitucinis Teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime yra nurodęs, kad jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciÅ¡kai pagrįstą visuotinai reikÅ¡mingÄ interesÄ , ir tik tiek, kiek to siekiama, minėtos iÅ¡imtys turi būti proporcingos siekiamam konstituciÅ¡kai pagrįstam tikslui ir neriboti subjektų teisių daugiau, nei bÅ«ti užtikrinti konstituciÅ¡kai pagrįstą visuotinai reikÅ¡mingÄ interesÄ .

7.9. Nutarimo redakcijoje (galiojusioje nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 30 d.) tokios prekės kaip rentgeno ar bagažo tikrinimo įrenginiai nebuvo įtraukti. Pagal Nacionalinio saugumo strategijÄ Å¡ios prekės nebuvo laikomos tomis, kurių tiekimas galėtų bÅ«ti pripažįstamas grėsme nacionaliniam saugumui. Nutarimo pakeitimus inicijavo atsakovas ir jį kontroliuojanti Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Nacionalinio saugumo strategija pakeista nebuvo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas neatitinka VPĮ 92 straipsnio 14 dalies nuostatų, pažeidžia teisinės valstybės ir teisės aktų hierarchijos principÄ .

8. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

8.1. 2022 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-954. Išimtinai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne kitos valstybės institucijos, įskaitant teismus, perkančiosios organizacijos, pirkimuose dalyvaujantys / ketinantys dalyvauti tiekėjai ir t. t., turi teisę, kompetenciją ir prerogatyvą spręsti, kokius pirkimo objektus (turinčius atitinkamus jų BVPŽ kodus) perkant ir iš kokių valstybių ar teritorijų tiekėjų, subtiekėjų ir kt. bei juos kontroliuojančių asmenų perkant laikoma, jog egzistuoja su nacionaliniu saugumu susijusios rizikos, grėsmės ir nepatikimumas.

8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1318 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 13, 14 ir 15 dalių nuostatų įgyvendinimo“ pakeitimo“ kaip tik ir yra patvirtinti: 1) viešojo pirkimo objektų, apie kuriuos kalbama VPÄ® 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sÄ raÅ¡as, ir, be kita ko, tarp kitų dar 77 objektų, šio sąrašo 552 papunktyje nurodytas BVPŽ kodas 38582000-8 – „Rentgeno kontrolės įrenginiai“; 2) valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, subtiekėjai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais yra remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiÅ«rÄ ar palaikymÄ vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sÄ raÅ¡as, ir be kita ko, šiame sÄ raÅ¡e nurodyta Kinijos Liaudies Respublika (išskyrus Taivano provinciją). Atsakovas yra ypatingos svarbos informacinės struktÅ«ros valdytojas bei yra įraÅ¡ytas į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sąrašą. Jeigu perkančioji organizacija veikia gynybos srityje, valdo ypatingos svarbos informacinę infrastruktÅ«rÄ ir t.t., ji turi imperatyvią pareigą jau rengdama viešojo pirkimo sąlygas jose numatyti nuostatas, kurios užtikrintų, kad potencialių tiekėjų siÅ«lomos prekės (įskaitant jų gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, atitinkamai pareigą ir įtvirtinti nuostatas, kurios užkirstų kelią pirkime tiekėjams siÅ«lyti prekes / paslaugas / darbus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui.

8.3. Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos tipinė forma patvirtinta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1S-233 „Dėl Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos tipinės formos patvirtinimo“ bei galioja ir taikoma nuo 2023 m. sausio 1 d. pradėtoms pirkimo procedūroms. O VPĮ 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „perkančioji organizacija, tikrindama pasiūlymo atitiktį šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimas, iš tiekėjo reikalauja pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaraciją <...>“.

8.4. Atsakovas turėjo pareigÄ ir teisėtai bei pagrįstai Ginčijamose pirkimo sÄ lygose įtvirtino atitinkamas nuostatas, užtikrinančias, kad teikėjo siÅ«loma mobilios rentgeno kontrolės sistema nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, atitinkamai draudžiančias pirkime tiekėjams siÅ«lyti prekes, kurių gamintojai ar juos kontroliuojantys asmenys registruoti minėtame sÄ raÅ¡e nurodytose valstybėse ar teritorijose bei teikti paslaugas, jei tokių paslaugų teikimas bÅ«tų vykdomas iÅ¡ minėtame sÄ raÅ¡e nurodytų valstybių ar teritorijų, kurie laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir dėl to, negali bÅ«ti įsigyjami / perkami vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

10. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė padavė apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo. Taigi nagrinėjamoje byloje tikrinamas nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl perkančiosios organizacijos Pirkimo sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

11. Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. sausio 22 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) paskelbė tarptautinio atviro konkurso „Rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste pirkimas“, pirkimÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Pirkimo sÄ lygų 2.7 punkte numatyta, kad tiekėjo siÅ«loma mobili rentgeno kontrolės sistema neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui; pirkimui taikomi nacionalinio saugumo reikalavimai. Pagal 2.7.1 papunktį tiekėjo siÅ«lomos prekės neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui – vadovaujantis VPÄ® 37 straipsnio 9 dalies 1 punktu, prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo negali bÅ«ti registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantys ar turintys pilietybę) VPÄ® 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytose valstybėse ar teritorijose; pagal 2.7.2 papunktį tiekėjo siÅ«lomos teikti paslaugos neturi kelti grėsmės nacionaliniam saugumui – vadovaujantis VPÄ® 37 straipsnio 9 dalies 2 punktu, paslaugų teikimas neturi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ VPÄ® 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytų valstybių ar teritorijų; pagal 2.7.3 papunktį tiekėjas negali turėti interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, – vadovaujantis VPÄ® 47 straipsnio 9 dalimi, jis pats, jo subtiekėjai ar Å«kio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi ar juos kontroliuojantys asmenys neturi bÅ«ti registruoti (jeigu fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) VPÄ® 92 straipsnio 14 dalies numatytame sÄ raÅ¡e nurodytose valstybėse ar teritorijose.

13. Pirkimo sÄ lygų 2.8 punkte nustatyta, kad Perkančioji organizacija reikalauja, jog tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, be kita ko, pateiktų užpildytÄ Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaraciją (Konkurso sąlygų 4 priedas). Pagal Pirkimo sÄ lygų 6.16.8 ir 6.16.9 papunkčius tiekėjo užpildyta, Pirkimo sÄ lygų 4 priede pateikta „Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracija“ sudaro tiekėjo pasiÅ«lymÄ sudarančių duomenų ir dokumentų visumÄ .

14. Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos tipinėje formoje (Konkurso sąlygų 4 priedas), patvirtintoje VPT direktoriaus 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1A-233, numatyta, kad tiekėjas patvirtina, jog atitinka Pirkimo sÄ lygų 2.7.1–2.7.3 papunkčiuose keliamus nacionalinio saugumo reikalavimus, duomenys teisingi ir aktualÅ«s pasiÅ«lymo pateikimo dienÄ .

15. Pagal Pirkimo sÄ lygų 10.9.13 papunktį komisija atmeta pasiÅ«lymÄ , jeigu teikėjo siÅ«loma prekė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Techninės specifikacijos 2 priedo lentelės „Saugos ir judriojo ryÅ¡io įranga“ 6.1 punkte, lentelės „WIFI prieigos taÅ¡kas“ 3.1 punkte, lentelės „Duomenų perdavimo tinklo komutatorius“ 3.1 punkte nustatyta, kad negali bÅ«ti siÅ«loma tokių gamintojų įranga, kurių technologijos nustatytos kaip keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui.

16. 2023 m. sausio 26 d. ieÅ¡kovės pateikė pretenziją atsakovui (pirkėjui), kurioje prašė sustabdyti Pirkimo procedÅ«rÄ , pripažinti negaliojančiomis ir panaikinti Pirkimo dokumentų 2.7.1 ir 2.7.3 papunkčių, Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos (Konkurso sąlygų 4 priedas) ir kitų Pirkimo dokumentų sąlygų nuostatas, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėjÄ ar jo siÅ«lomų prekių gamintoją kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPÄ® 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytose valstybėse ar teritorijose.

17. 2023 m. vasario 3 d. raštu Nr. (22.10Mr)3BE-916 atsakovas ieškovės pretenziją atmetė, nurodydamas, kad kodo 38582000-8 „Rentgeno kontrolės įrenginiai“ buvimas Viešojo pirkimo objektų, nurodytų VPĮ 39 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sąraše perkančiajai organizacijai nesuteikia jokios pasirinkimo teisės, o suponuoja prievolę Konkurso sąlygose numatyti konkrečius reikalavimus, susijusius su nacionaliniu saugumu.

18. 2023 m. vasario 10 d. ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei dėl perkančiosios organizacijos Pirkimo sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo.

Dėl Ginčijamų Pirkimo sÄ lygų (ne)teisėtumo

19. Pagrindinis apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas Å¡alių nesutarimo objektas – Ginčijamų Pirkimo sÄ lygų, kuriose įtvirtintas draudimas dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėjÄ ar jo siÅ«lomų prekių gamintojÄ kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPÄ® 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytose valstybėse ar teritorijose, teisėtumas. Apeliantės (ieÅ¡kovės) įrodinėjo, kad Å¡iomis nuostatomis nepagrįstai ribojamos jų teisės dalyvauti Pirkime, todėl Ginčijamos Pirkimo sÄ lygos turėjo bÅ«ti panaikintos.

20. Pirmosios instancijos teismas su Å¡iuo apeliančių argumentu nesutiko. Teismas nurodė, kad atsakovas numatė Ginčijamas pirkimo sÄ lygas vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, kuriuos jis privalo vykdyti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisiÅ¡kai pagrįstos iÅ¡vados.

21. Pagal VPÄ® 37 straipsnio 8 dalį perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktÅ«rÄ ar veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiÅ¡kai svarbių Å«kio sektorių dalimi, rengdama su nacionaliniu saugumu susijusių pirkimų technines specifikacijas, reikalauja, kad tiekėjo siÅ«lomos prekės (įskaitant jų gamintojus), paslaugos ar darbai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Perkančiosios organizacijos turi pareigÄ visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sÄ lygas (VPÄ® 47 straipsnio 1 dalis).

22. VPÄ® 37 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus, keliamus techninei specifikacijai, 9 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktÅ«rÄ , veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiÅ¡kai svarbių Å«kio sektorių dalimi, ar įraÅ¡yta į Saugiojo tinklo naudotojų sÄ raÅ¡Ä , atlikdama pirkimus, kurių objektas apima Å¡io įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai: 1) prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti (jeigu gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Å¡io įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytose valstybėse ar teritorijose; 2) paslaugų teikimas bÅ«tų vykdomas iÅ¡ Å¡io įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytų valstybių ar teritorijų. Pagal VPÄ® 39 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija, tikrindama pasiÅ«lymo atitiktį Å¡io įstatymo 37 straipsnio 9 dalies reikalavimams, iÅ¡ tiekėjo reikalauja pateikti Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytos formos atitikties deklaracijÄ .

23. VPÄ® 47 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjų kvalifikacijos nustatymÄ , 9 dalyje įtvirtinta, kad Perkančioji organizacija, veikianti gynybos srityje, valdanti ypatingos svarbos informacinę infrastruktÅ«rÄ , veikianti srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiÅ¡kai svarbių Å«kio sektorių dalimi, ar įraÅ¡yta į Saugiojo tinklo naudotojų sÄ raÅ¡Ä , atlikdama pirkimus, kurių objektas apima Å¡io įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad tiekėjas turi interesų, galinčių kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, ir draudžia pirkime dalyvauti tiekėjams, jų subtiekėjams ar Å«kio subjektams, kurių pajėgumais remiamasi, kurie patys ar juos kontroliuojantys asmenys yra registruoti (jeigu tiekėjas, jo subtiekėjas, Å«kio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, ar kontroliuojantis asmuo yra fizinis asmuo – nuolat gyvenantis ar turintis pilietybę) Å¡io įstatymo 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytose valstybėse ar teritorijose.

24. VPÄ® 92 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas, tvirtina pirkimo objektų, nurodytų Å¡io įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, BVPŽ kodų sÄ raÅ¡Ä . VPÄ® 92 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes, tvirtina valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, Å«kio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiÅ«rÄ ir palaikymÄ vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sÄ raÅ¡Ä .

25. Taigi tuo atveju, jei perkančioji organizacija veikia gynybos srityje, valdo ypatingos svarbos informacinę infrastruktÅ«rÄ , veikia srityse, kurios laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiÅ¡kai svarbių Å«kio sektorių dalimi, ar yra įraÅ¡yta į Saugiojo tinklo naudotojų sÄ raÅ¡Ä , atliekamo vieÅ¡ojo pirkimo objektas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktų nustatyta tvarka sudarytame pirkimo objektų sÄ raÅ¡e, kuriems suteikti atitinkami BVPŽ kodai, turi imperatyviÄ pareigÄ vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygose numatyti reikalavimus, užtikrinančius, kad perkamos prekės ir (ar) paslaugos nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Ä®statymo leidėjas pripažįsta, kad tiekėjo teisės dalyvauti Pirkime ribojamos pagrįstai, atsižvelgiant į galimÄ grėsmę valstybės saugumo interesais, kai prekių gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti ir (arba) paslaugų teikimas bÅ«tų vykdomas iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintame sÄ raÅ¡e esančių valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, Å«kio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiÅ«rÄ ir palaikymÄ vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra įraÅ¡ytas į Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“. Pirkimo sÄ lygose nurodyta, kad Pirkimo objektas – Rentgeno kontrolės įrenginiai, kurių pagrindinis BVPŽ kodas – 38582000. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu patvirtintame VieÅ¡ojo pirkimo objektų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje, Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno kodų sÄ raÅ¡e, eilės Nr. 551, yra įraÅ¡yti – Rentgeno kontrolės įrenginiai (BVPŽ kodas – 38582000-8). Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama jai įstatymo suteiktus įgaliojimus, rentgeno kontrolės įrenginius įtraukė į sÄ raÅ¡Ä prekių, kurių įsigijimas suponuoja perkančiajai organizacijai pareigas, numatytas VPÄ® 37 straipsnio 9 dalyje, VPÄ® 39 straipsnio 3 dalyje ir 47 straipsnio 9 dalyje. Atsakovas privalėjo vykdyti Pirkimo paskelbimo metu galiojančius teisės aktus, taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai numatė Ginčijamas Pirkimo sÄ lygų nuostatas, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėjÄ ar jo siÅ«lomų prekių gamintojÄ kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPÄ® 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytose valstybėse ar teritorijose. Kaip jau minėta, tam tikrų subjektų teisės dalyvauti Pirkime ribojamos dėl galimos grėsmės valstybės saugumo interesais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ginčo esme

27. Apeliantės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės nepasisakė dėl jų argumentų procesiniuose dokumentuose, jog jos yra Europos SÄ jungos valstybėse narėse (Lietuvos ir Lenkijos Respublikose) registruotos ir Å¡iose valstybėse pagrindinę veiklÄ vykdančios įmonės, todėl ginčo Pirkimo sÄ lygose nustatyti ribojimai neleistinai riboja jų, kaip pilnateisių Europos SÄ jungos juridinių asmenų verslo, Å«kinės veiklos, prekių judėjimo laisves bei galimybes, nes nacionalinių teisės aktų nuostatos prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos teisės aktams, taip pat nepagrįstai netenkino praÅ¡ymo sustabdyti bylÄ ir kreiptis į ESTT bei Konstitucinį TeismÄ su ieÅ¡kinyje nurodytais praÅ¡ymais, todėl analogiÅ¡kus praÅ¡ymus suformulavo apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti Å¡iems apeliacinio skundo argumentams, bei, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neįžvelgia teisinio pagrindo kreiptis į ESTT ir Konstitucinį TeismÄ .

28. Pirmiausiai pažymėtina, kad iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas glaustai ir argumentuotai pasisakė, kad teisės aktai, kurių pagrindu atsakovas numatė Ginčijamas pirkimo sÄ lygas, yra galiojantys ir atsakovas privalo juos vykdyti, o apeliančių procesiniai praÅ¡ymai dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo bei Konstitucinį TeismÄ nėra susiję su bylos dalyku, todėl juos atmetė kaip nepagrįstus. Teismas taip pat konstatavo, kad neturi pagrindo abejoti dėl VPÄ® bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai, nes buvo siekiama sumažinti grėsmę nacionaliniam saugumui, vertinant aktualiÄ Å¡alies politinę situacijÄ , buvo siekiama iÅ¡vengti formalios tik paties tiekėjo ar subtiekėjo patikros. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų teisėkÅ«ros procese atliekama teisės aktų projekto teisėtumo patikra, priimami lydimieji dokumentai, aiÅ¡kinamieji raÅ¡tai, kuriuose motyvuojama, paaiÅ¡kinama ir argumentuojama atitinkamų nuostatų įtraukimo bÅ«tinybė, priežastys, analizuojami susiję teisės aktai bei tarptautiniai įsipareigojimai, o apeliančių iÅ¡dėstyta pozicija dėl teisės aktų teisėtumo nėra pagrįsta bylai aktulių teisės aktų teisėkÅ«ros procese priimtų dokumentų analize, todėl teismas vertino, kad pagrindo spręsti apie galimÄ teisės aktų prieÅ¡taravimÄ Konstitucijai ar Europos SÄ jungos teisės aktams ir kreiptis į ESTT bei Konstitucinį TeismÄ , nėra. Toliau Å¡ioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako, kodėl pritaria Å¡ioms pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms.

Dėl praÅ¡ymo kreiptis į ESTT ir Konstitucinį TeismÄ pagrindų nebuvimo

29. Apeliantės praÅ¡o teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo nuostatos neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 46 straipsnio ir VPÄ® 92 straipsnio 14 dalies normoms. PraÅ¡ymus kreiptis į paminėtus teismus apeliantės motyvuoja tuo, kad nacionalinis reguliavimas ir jo pagrindu atlikti atsakovo veiksmai bei priimtas sprendimas pažeidžia lygiateisiÅ¡kumo, diskriminavimo draudimo, sÄ Å¾iningos konkurencijos ir Å«kinės veiklos laisvės, teisinės valstybės principus.

30. Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, prieÅ¡taraujančio Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ . Tokia pat nuostata įtvirtinta ir CPK 3 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje.

31. Taigi, pagal esamÄ teisinį reglamentavimÄ pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ Konstituciniame Teisme yra konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui (teisėjui, teisėjų kolegijai) kilusios abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikytino akto atitikties Konstitucijai. Tai reiÅ¡kia, kad bylÄ nagrinėjantis teismas savarankiÅ¡kai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ . Kita vertus, tai nepaneigia teisme nagrinėjamoje byloje asmens teisės praÅ¡yti bylÄ nagrinėjantį teismÄ , kad Å¡is sustabdytų bylos nagrinėjimÄ ir kreiptųsi su atitinkamu praÅ¡ymu į Konstitucinį TeismÄ , tačiau toks praÅ¡ymas bylÄ nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022 19 punktas).

32. Viešųjų pirkimų teisinius santykius nacionaliniu lygmeniu reguliuoja bendrieji teisės aktai – Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, CPK ir specialieji teisės aktai – VPÄ® ir kiti vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Pagal nuosekliai suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi bÅ«ti taikomos subsidiariai VPÄ® atžvilgiu. Kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas VPÄ® naudai pasireiÅ¡kia tuo, kad pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPÄ® nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPÄ® nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPÄ® normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobÅ«dis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPÄ®, taikymo. VPÄ® nuostatų negalima aiÅ¡kinti ir taikyti taip, kad bÅ«tų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o Å¡ių taikymas negali bÅ«ti laikomas prieÅ¡taraujančiu VPÄ® nuostatų taikymui, nebent VPÄ® expressis verbis (liet. tiesiogiai) bÅ«tų įtvirtintas prieÅ¡ingas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015, 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018).

33. Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo teisinis pagrindas yra Konstitucija. Pagal Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalį Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę prieÅ¡intis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumÄ , konstitucinę santvarkÄ . KraÅ¡to reikalus tvarko, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Konstitucijos 94 straipsnio 1 punktas). Nacionalinio saugumo klausimus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas ir kiti teisės aktai.

34. Pažymėtina, kad valstybėje galiojančiÄ teisę sudaro iÅ¡baigta vieninga teisės normų sistema. Teisės sistema – tai teisės vidinė sandara su tarpusavyje susijusiais ir kartu diferencijuotais elementais: teisės Å¡akomis, teisės institutais ir teisės normomis. Sistema apibÅ«dina tų dalių tarpusavio funkcionavimo ryšį. Taigi teisės sistemai bÅ«dingas padalijimas į tarpusavyje susijusias dalis (Å¡akas, institutus, teisės normas), kad bÅ«tų užtikrinta sistemos darna. Teisės sistema remiasi loginiu ryÅ¡iu, kuris visada pasireiÅ¡kia teisės normų apjungimu į teisės institutus, Å¡ių – į teisės Å¡akas, teisės Å¡akų – į visÄ teisės sistemÄ . Sistemingumas, be kita ko, gali bÅ«ti suprantamas ir kaip teisės normų tarpusavio sÄ veika, t. y. visos teisės normos tarpusavyje susijusios vidiniu ryÅ¡iu – viena kitÄ papildo ir garantuoja viena kitos funkcionavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-990/381/2020 31 punktas).

35. Pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priedo „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sÄ raÅ¡as“ 1 dalies h punktÄ Saugusis valstybinis duomenų perdavimo tinklas yra infrastruktÅ«ra, turinti strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui užtikrinti. Jau minėta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri pagal KonstitucijÄ garantuoja valstybės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , 2018 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių iÅ¡teklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo srityje“ įrašė atsakovÄ Ä¯ Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojų sÄ raÅ¡Ä . Ä®vertinusi pirkimo sutarties vykdymo metu galinčias kilti su nacionaliniu saugumu susijusias technologines rizikas (VPÄ® 92 straipsnio 13 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Rentgeno kontrolės įrenginius (Pirkimo objektÄ ) įrašė į sÄ raÅ¡Ä prekių, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Atsižvelgdama į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodytas grėsmes (VPÄ® 92 straipsnio 14 dalis), Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. kovo 30 d. nutarimu patvirtino valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, jų subtiekėjai, Å«kio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi, gamintojai, techninės ar programinės įrangos priežiÅ«rÄ ir palaikymÄ vykdantys asmenys ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais, sÄ raÅ¡Ä .

36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 169 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ priede – AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad paminėtų VPÄ® straipsnių pakeitimo rengimÄ paskatino bÅ«tinybė papildyti viešųjų pirkimų procedÅ«ras reglamentuojančius teisės aktus kriterijais, kurie leistų valdyti rizikas, kylančias nacionaliniam saugumui dėl nesaugių (nepatikimų) informacinių technologijų naudojimo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, gynybos srityje veikiančiose organizacijose, ypatingos svarbos informacinėse infrastruktÅ«rose ir Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojose; VPÄ® pakeitimai parengti įgyvendinant AÅ¡tuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 238.1 papunktyje nurodytÄ siekį užtikrinti, kad valstybės institucijose ir nacionalinio saugumo požiÅ«riu svarbiuose sektoriuose, įskaitant 5G infrastruktÅ«rÄ , nebÅ«tų naudojamos nepatikimų gamintojų technologijos ir įranga, bei Nacionalinio saugumo strategijos uždavinį užtikrinti, kad YSII bei valstybės informaciniuose iÅ¡tekliuose bÅ«tų naudojama tik patikimų gamintojų įranga; grėsmę siekiama sumažinti atsižvelgiant ir į karinius veiksmus Ukrainoje ir į tai, kad Å¡iandieninė situacija kelia ypatingÄ grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams.

37. IÅ¡ AiÅ¡kinamojo raÅ¡to matyti, kad ribojimas galimybių tam tikriems subjektams dalyvauti Pirkimuose įstatymo leidėjo pateisinamas siekiu valdyti rizikas, kylančias nacionaliniam saugumui dėl nesaugių (nepatikimų) informacinių technologijų naudojimo nacionaliniam saugumui užtikrinti, be kita ko, Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo naudotojose, įvertinus pasirinktų priemonių proporcingumÄ (t. y. priemonių tikslingumÄ , bÅ«tinumÄ , tai, kad Å¡iomis priemonėmis nebus padaryta neproporcinga žala, palyginti su galima žala nacionalinio saugumo interesams), tikslingumÄ (t. y. pakankamumÄ ir tinkamumÄ , neleidžiant pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurie yra iÅ¡ Lietuvos valstybei grėsmę keliančių valstybių; patys svarbiausi Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui subjektai galės efektyviai kontroliuoti įsigyjamų prekių ir jas tiekiančių subjektų kilmę bei įsitikinti tiekimo grandinės patikimumu), bÅ«tinumÄ (nevirÅ¡ija to, kas nustatyta tikslui pasiekti; iÅ¡imtinai susiję su siekiu apsaugoti tik pačių svarbiausių perkančiųjų organizacijų informacinę infrastruktÅ«rÄ ; reikalavimai taikomi ne visoms, o tik toms perkančiosioms organizacijoms, kurių informacinėse ar ryÅ¡ių sistemose įvykę kibernetiniai incidentai gali sukelti didžiausiÄ Å¾alÄ nacionalinio saugumo interesams; priemonės taikomos tik tiems pirkimo objektams, kuriuos naudojant gali bÅ«ti sukuriamas perkančiosios organizacijos pažeidžiamumas ir galimybė kilti kibernetinėms grėsmėms; pirkimo objektus atrenkant įvertinus technologines rizikas, ar konkrečios kategorijos prekės ir paslaugos galėtų, jei bÅ«tų įsigytos iÅ¡ nepatikimo Å¡altinio, sukelti rizikÄ , kad tai bus iÅ¡naudojama prieÅ¡iÅ¡kų valstybių, priemonės taikant tik tų valstybių ar teritorijų tiekėjams, kurios kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui).

AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodoma, kad Å¡iomis priemonėmis nebus sukuriama neproporcinga žala, palyginti su galima žala nacionalinio saugumo interesams, nors siÅ«lomais įstatymų pakeitimais ir bus apribojama asmenų iÅ¡ keleto grėsmę keliančių valstybių teisė dalyvauti tam tikruose vieÅ¡uosiuose pirkimuose, taip bus iÅ¡vengiama didelio masto žalos, kuri galėtų kilti, jei kibernetinio saugumo spragos, sukurtos naudojant nepatikimÄ Ä¯rangÄ ar paslaugas, bÅ«tų iÅ¡naudojamos prieÅ¡iÅ¡kų valstybių.

38. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te taip pat paaiÅ¡kinta, kad VPÄ® 37 ir 47 straipsniuose nustatytus apribojimus taip pat siÅ«loma praplėsti taip pat ir kontroliuojantiems asmenims, nes galiojančiame įstatyme nustatytas apribojimas neleisti dalyvauti tiekėjams nėra pakankamas ir neleidžia visiÅ¡kai įsitikinti, kad tiekiamos prekės ar paslaugos yra tiekiamos iÅ¡ patikimo tiekėjo. Tokiu bÅ«du įstatymo leidėjas siekia iÅ¡vengti tokių atvejų, kai Europos SÄ jungos teritorijoje yra įsteigiami juridiniai asmenys, kurie tarpininkauja siekdami iÅ¡vengti patikros dėl nacionalinio saugumo interesų, taip pat papildomų subjektų įtraukimas leis tinkamai įvertinti naudojamų finansinių iÅ¡teklių kilmę bei identifikuoti galutinius naudos gavėjus.

39. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te pažymėta, kad valstybių, kurių tiekėjai bÅ«tų laikomi nepatikimais, sÄ raÅ¡as sudaromas remiantis 2021 m. gruodžio 16 d. atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, kurioje aukščiausia įstatymų leidžiamosios valdžios institucija yra nedviprasmiÅ¡kai deklaravusi Lietuvos saugumo situacijÄ , grėsmes ir valstybes, kurios tÄ grėsmę sukelia. Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtintos Nacionalinio saugumo strategijoje, be Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos, Rusijos Federacijos aneksuoto Krymo, Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojamos Padniestrės teritorijos, Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos, prie nepatikimų tiekėjų priskiriama ir Kinijos Liaudies Respublika (iÅ¡skyrus Taivano provincijÄ ).

Nacionalinio saugumo strategijos 2 punkte nurodyta, kad Tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais iÅ¡ryÅ¡kėjusių globalių ir regioninių procesų. Stiprėjant autoritarinių ir demokratinių valstybių prieÅ¡prieÅ¡ai, autoritarinės valstybės, visų pirma Rusijos Federacija ir Kinijos Liaudies Respublika, kelia naujus iÅ¡Å¡Å«kius Vakarų demokratinėms valstybėms, jų partneriams ir visai euroatlantinei bendrijai. Lietuvos Respublika turi prisitaikyti prie pokyčių pasaulyje ir regione, gebėti veikti mažiau prognozuojamoje aplinkoje, efektyviau bendradarbiauti su sÄ jungininkais ir partneriais bei didinti valstybės ir visuomenės atsparumÄ kylančioms grėsmėms.

Nacionalinio saugumo strategijos 17 punkte nurodyta, kad Kinijos Liaudies Respublikos ekonominės ir karinės galios augimas, ambicijos perkurti tarptautinę tvarkÄ ir vis agresyvesnis to siekimas tampa svarbiausia geopolitinės konkurencijos ir augančios įtampos tarp demokratinių ir autoritarinių valstybių aÅ¡imi. Kinijos Liaudies Respublikos komunistinė ideologija prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams. Europoje Kinijos Liaudies Respublika savo pozicijas daugiausia stiprina kurdama ekonominę ir technologinę priklausomybę.

Å i valstybė remia privataus kiniÅ¡ko verslo plėtrÄ Vakaruose, tuo pačiu įpareigodama jį veikti jos naudai, įskaitant neteisėtÄ duomenų rinkimÄ ir perdavimÄ jos vyriausybei. Tai sudaro prielaidas stabdyti Vakarų valstybių ekonominę ir technologinę pažangÄ , ardyti vienybę ir mažinti savarankiÅ¡kumÄ , Å¡nipinėti, todėl Å¡ios tendencijos kelia grėsmę viso demokratinio pasaulio saugumui.

40. Atsižvelgiant į aptartÄ , teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atitinkamu teisiniu reguliavimu, įvertinus aktualiÄ Å¡alies politinę situacijÄ , buvo siekiama sumažinti grėsmę nacionaliniam saugumui, be kita ko, iÅ¡vengiant formalios tiekėjo ar subtiekėjo patikros. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog apeliančių pozicija dėl teisės aktų teisėtumo paremta tik jų subjektyvia nuomone, bet nėra pagrįsta Å¡iai bylai aktulių teisės aktų teisėkÅ«ros procese priimtų dokumentų analize.

41. Pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 8 punktÄ atsakovas organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja priemones, kuriomis siekiama apsaugoti Europos SÄ jungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, rinkÄ , visuomenę ir aplinkÄ nuo nesÄ Å¾iningos ir neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, sudarant palankias sÄ lygas teisėtam verslui, prisidedant prie sÄ Å¾iningos ir atviros prekybos skatinimo, užtikrina Europos SÄ jungos ir jos gyventojų saugumÄ ir saugÄ , iÅ¡laiko deramÄ pusiausvyrÄ tarp muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo; pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 9.25 papunktį atsakovas teikia Finansų ministerijai, kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms ir įstaigoms siÅ«lymus dėl muitinės įgyvendinamų teisės aktų tobulinimo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliančių argumentai, kad atsakovas, turėdamas tikslÄ uždrausti apeliantėms dalyvauti Pirkime (parengiant Ginčijamas pirkimo sÄ lygas), inicijavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimo pakeitimus. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo pakeitimo projektÄ pateikė Lietuvos Respublikos finansų ministerija, be pastabų suderinusi jį su Lietuvos Respublikos kraÅ¡to apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, tačiau Å¡io teisės akto pakeitimÄ priėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri, kaip teisingai nurodo atsakovas, turi teisę, kompetenciją ir prerogatyvą spręsti, kokius pirkimo objektus (turinčius atitinkamus jų BVPŽ kodus) perkant ir iš kokių valstybių ar teritorijų tiekėjų, subtiekėjų ir kt. bei juos kontroliuojančių asmenų perkant laikoma, jog egzistuoja su nacionaliniu saugumu susijusios rizikos, grėsmės ir nepatikimumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimami sprendimai nepriklauso nuo atsakovo valios.

42. Nors apeliantės teigia, kad Nacionalinio saugumo strategijoje rentgeno ir bagažo tikrinimo įranga nekvalifikuojama kaip priemonė galinti kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl Vyriausybės nutarimas neatitinka aukÅ¡tesnės galios teisės aktų, tačiau iÅ¡ Nacionalinio saugumo strategijos matyti, kad joje pateikiamos bendro pobÅ«džio nuostatos ir gairės apie saugios valstybės raidÄ , nustatomi tik pagrindiniai nacionalinio saugumo interesai, rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės Å¡iems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai ir pan., tačiau nėra iÅ¡vardinti konkretÅ«s objektai (prekės / paslaugos).

43. Nėra pagrindo sutikti su apeliančių argumentu, kad Pirkimo sÄ lygose įtvirtintas diskriminacinis draudimas ieÅ¡kovėms dalyvauti Pirkime. Pirkimo sÄ lygose, siekiant apsaugoti valstybės interesus, yra įtvirtintas draudimas siÅ«lyti mobiliÄ rentgeno kontrolės sistemÄ , kurios gamintojas ar gamintojÄ kontroliuojantis asmuo bÅ«tų registruoti atitinkamose grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiose valstybėse ar teritorijose arba su siÅ«loma mobilios rentgeno kontrolės sistema susijusių paslaugų teikimas bÅ«tų vykdomas iÅ¡ tokių grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių valstybių ar teritorijų. Nacionalinio saugumo interesų užtikrinimas yra visos teisės sistemos pagrindas ir visose teisės srityse siektinas tikslas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-990-381/2020 34 punktas).

44. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo atitikimo Konstitucijai, todėl apeliančių praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ atmestinas.

45. Apeliantės taip pat praÅ¡o sustabdyti bylÄ ir kreiptis į ESTT su praÅ¡ymu priimti prejudicinį sprendimÄ ir pateikti ESTT klausimus dėl tam tikrų aplinkybių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo nuostatų suderinamumo su SESV 54, 56 ir 62 straipsniais, Viešųjų pirkimų direktyvos 15 straipsnio 3 dalimi, VPÄ® 37 straipsnio 9 dalies 1 punkto bei 47 straipsnio 9 dalies nuostatų suderinamumo su SESV 54, 56 ir 62 straipsniais ir TVPP reglamento 3 straipsniu.

46. Pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį, teismas, kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, kurį iÅ¡nagrinėti bÅ«tina, kad sprendimas byloje bÅ«tų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimÄ . Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas iÅ¡kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, privalo praÅ¡yti kompetentingos Europos SÄ jungos teisminės institucijos prejudicinio sprendimo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimu. AnalogiÅ¡kos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 401 straipsnyje.

47. ESTT praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad galutinės instancijos teismo pareiga kreiptis į ESTT pagal SESV 267 straipsnio 3 dalį nėra absoliuti, taikomos jos iÅ¡imtys. SESV 267 straipsnio 3 dalis pagal nusistovėjusiÄ ESTT praktikÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, kad tokie teismai gali, spręsdami Europos SÄ jungos teisės klausimÄ , nesilaikyti pareigos kreiptis dėl prejudicinio sprendimo tik tuo atveju, jei jie konstatavo, kad iÅ¡keltas klausimas nėra svarbus bylai, kad dėl nagrinėjamos Europos SÄ jungos teisės nuostatos ESTT jau pateikė savo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ arba kad tinkamas Europos SÄ jungos teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Intermodal Transports, C?495/03, 33, 45 punktai). Be to, nacionalinis teismas nėra saistomas bylos Å¡alių iniciatyvos ir sprendimÄ kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priima savo nuožiÅ«ra (ESTT 1982 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Cilfit, C-283/81, 9 punktas). Taigi, Å¡alies pateiktas praÅ¡ymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomas tais atvejais, kai Europos SÄ jungos teisės taikymas yra akivaizdus ir dėl jo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Teismai (teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali bÅ«ti toliau apskundžiami (galutinė instancija)) iÅ¡ esmės turi diskrecijos teisę patys nuspręsti, ar nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, siekiant tinkamai iÅ¡spręsti bylÄ , reikia atsakyti į Europos SÄ jungos teisės klausimus ar ne.

48. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kino, jog Konstitucijoje ne tik yra įtvirtintas principas, kad tais atvejais, kai nacionalinis teisės aktas nustato tokį teisinį reguliavimÄ , kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinėje sutartyje, turi bÅ«ti taikoma tarptautinė sutartis, bet ir – Europos SÄ jungos teisės atžvilgiu – yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti Europos SÄ jungos teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai Europos SÄ jungos teisės nuostatos, kylančios iÅ¡ sutarčių, kuriomis grindžiama Europos SÄ junga, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose (nesvarbu, kokia jų teisinė galia), iÅ¡skyrus pačiÄ KonstitucijÄ . Kaip jau minėta, Konstitucijos 94 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kraÅ¡to reikalus tvarko, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

49. Pagal ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį sÄ junga gerbia valstybių narių lygybę prieÅ¡ sutartis bei nacionalinį jų savitumÄ , neatsiejamÄ nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktÅ«rų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldÄ . Ji gerbia esmines valstybines jų funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, vieÅ¡osios tvarkos bei nacionalinio saugumo užtikrinimÄ . Kiekviena valstybė narė iÅ¡imtinai iÅ¡lieka atsakinga, visų pirma, už savo nacionalinį saugumÄ .

Viešųjų pirkimų direktyvos preambulės 41 konstatuojamoje dalyje įtvirtinta, kad jokios Å¡ios direktyvos nuostatos neturėtų trukdyti nustatyti priemones, bÅ«tinas siekiant apsaugoti vieÅ¡Ä jÄ politikÄ , visuomenės moralę, visuomenės saugumÄ , sveikatÄ , žmonių ir gyvÅ«nų gyvybę, iÅ¡saugoti augmenijÄ , ar imtis kitų aplinkos apsaugos priemonių, ypač atsižvelgiant į tvarų vystymÄ si, arba užtikrinti jų vykdymÄ , su sÄ lyga, kad tos priemonės atitinka SESV. Pagal SESV 34 straipsnį uždraudžiami kiekybiniai importo ir visos lygiaverčio poveikio priemonės, o pagal SESV 35 straipsnį ­ kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverčio poveikio priemonės. Tuo tarpu SESV 36 straipsnyje įtvirtinta, kad 34 ir 35 straipsnių nuostatos nekliudo taikyti prekių importo, eksporto ar tranzito draudimų arba apribojimų, jei jie yra pateisinami visuomenės dorovės, vieÅ¡osios tvarkos arba visuomenės saugumo, žmonių, gyvÅ«nų ar augalų sveikatos bei gyvybės apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos bei pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.

Tačiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavališka diskriminacijos priemone ar užslėptu valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimu. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 169 „Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 46,47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ ir jo priedų matyti, kad prieš priimant atitinkamus VPĮ pakeitimus, buvo vertintas jų atitikimas Viešųjų pirkimų direktyvai, šios Viešųjų pirkimų direktyvos bei VPĮ pakeitimo įstatymo projekto Atitikties lentelėje konstatuotas visiškas Viešųjų pirkimų direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę, jokių neatitikimų nebuvimas.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimo atitikties apeliančių nurodytiems teisės aktams.

50. Pažymėtina, kad SESV 346 straipsnis ir su juo susiję ESTT iÅ¡aiÅ¡kinimai, kuriais remiasi apeliantės apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju neaktualÅ«s, nes Å¡iame straipsnyje kalbama apie kitos kategorijos – ginklų, amunicijos ir karinės paskirties prekių, taip pat priemonių, bÅ«tinų apsaugoti gyvybinius atitinkamos valstybės narės saugumo interesus – prekybÄ ir gamybÄ , kuri yra reguliuojama pagal atskirÄ teisinį režimÄ , leidžiant nesilaikyti vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių. Pažymėtina ir tai, kad ginčo atveju nėra taikytina Lietuvos Respublikos ir Kinijos Liaudies Respublikos sutartis, todėl apeliančių argumentai dėl Å¡ios sutarties nuostatų pažeidimo taip pat neaktualÅ«s ir nelemia kitokios iÅ¡vados. Å iuo atveju taip pat nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi apeliančių argumentai, kaip pagal TVPP reglamentÄ yra nustatoma ekonominės veiklos vykdytojo ar prekės kilmės Å¡alis, nes kaip jau minėta, pagal Europos SÄ jungos teisės aktus kiekviena valstybė narė iÅ¡imtinai iÅ¡lieka atsakinga už savo nacionalinį saugumÄ , todėl gali imtis priemonių nacionalinio saugumo interesais užtikrinimo.

51. Nurodytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nekyla apeliančių nurodytų klausimų dėl Europos SÄ jungos teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, todėl tenkinti apeliančių praÅ¡ymo kreiptis prejudicinio sprendimo nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

52. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo dėl Pirkimo sÄ lygų 2.7.1 ir 2.7.3 punktų, Nacionalinio saugumo reikalavimų atitikties deklaracijos (Konkurso sÄ lygų 4 priedas) ir kitų Pirkimo dokumentų sÄ lygų, kiek jos yra susijusios su draudimu dalyvauti Pirkime tiekėjui (-ams), jeigu tiekėjÄ ar jo siÅ«lomų prekių gamintojÄ kontroliuojantis asmuo yra registruotas VPÄ® 92 straipsnio 14 dalyje numatytame sÄ raÅ¡e nurodytose valstybėse ar teritorijose, pripažinimo negaliojančiomis ir panaikinimo, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, jis paliekamas nepakeistas.

53. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovas įgijo teisę bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovas, pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų neprašė, iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos jų faktÄ ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atsakovui klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Netenkinti apeliančių uždarosios akcinės bendrovės „INTA“ ir Lenkijos Respublikoje registruotos įmonės Nuctech Warsaw Company Limited Sp. z o.o. praÅ¡ymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ ir Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ .

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai Romualda Janovičienė

Danguolė Martinavičienė

Žilvinas Terebeiza