2018-10-24 Nr. AB-19035-3-64-3-00715-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2613-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00715-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde nurodė, kad buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki skundo surašymo dienos (2017 m. gegužės 16 d.), pažeidžiant kalinimo sąlygas, leistina kamerose laikomų asmenų norma buvo viršyta daugelį kartų, Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, nebuvo užtikrinta galimybė nuošaliai pasinaudoti tualetu, kamerų plotas užstatytas baldais, kitais įrenginiais, todėl plotas buvo itin mažas, Šiaulių TI kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko higienos normos reikalavimų, jie nebuvo valomi ir laistomi, stogas šiferinis, kuriame yra asbesto.

3. Skunde taip pat nurodė, kad Šiaulių TI kamerose neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nėra užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, dėl to skaudėjo galvą ir gerklę, sukildavo temperatūra. Pareiškėjas laikymo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, apatinių asmeninių rūbų neskalbdavo, teko skalbti pačiam, o sąlygų jų džiovinti nebuvo, per mėnesį gaudavo tik vieną rulonėlį tualetinio popieriaus, kurio neužtekdavo, kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, Šiaulių TI administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Dienos maisto davinio energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kilokalorijų, kol išdalindavo maistą, jis atšaldavo. Laikymo Šiaulių TI metu nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai. Dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsiliepime nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 16 d. skirtingose kamerose, kuriose jam teko nuo 3,66 iki 20 kv. m. Visose Šiaulių TI kamerose yra įrengtas veikiantis sanitarinis mazgas, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba užuolaida, tai už-tikrina kalinčių asmenų privatumą.

6. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 3 d. atlikus kameros patikrinimą, oro temperatūra, dirbtinė apšvieta ir santykinė oro drėgmė atitiko higienos normas. Kameroje Nr. 16 2016 m. sausio mėn. buvo atliktas remontas – išlygintos, izoliuotos, plytelėmis išklotos grindys, išdažytos sienos, antiseptiku nuo pelėsio išteptos lubos, demontuotas sanitarinis mazgas, sumontuoti nauji vamzdžiai ir klozetas, įrengtas aptvėrimas. Atlikus 2017 m. kovo 7 d. patikrinimą kameroje Nr. 31, dirbtinė apšvieta atitiko higienos normą, oro temperatūra nevertinta, nes patikrinimo metu buvo atidarytas langas, pelėsio neužfiksuota. Iš 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 7 dirbtinė apšvieta atitiko higienos normą. Kameroje Nr. 90 2016 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. nuvalytas pelėsis, nuvalytos vietos išdažytos, kameroje Nr. 104 rugsėjo mėn. atliktas remontas - išlygintos, izoliuotos, plytelėmis išklotos grindys, išdažytos sienos, antiseptiku nuo pelėsio išteptos lubos, demontuotas sanitarinis mazgas, sumontuoti nauji vamzdžiai ir klozetas, įrengtas aptvėrimas. Kitos kameros pareiškėjo kalinimo laikotarpiu tikrintos nebuvo, nes nebuvo gauta jokių skundų dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams, be to, pats pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į įstaigos direktorių nesikreipė.

7. Pažymėjo, kad Šiaulių TI pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.). Visuomenės sveikatos centras ne vieną kartą pasisakė, kad apšvietimo užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, todėl šis reikalavimas Šiaulių TI nėra taikomas.

8. Atsakovo atstovas nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai);

šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai). Reikalavimas įrengti vidinio ryšio sistemą kameroje taikomas tik naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, todėl pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas. Šiaulių TI ant rėžiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis. Jų dydis yra nuo 17,31 kv. m iki 22,44 kv. m.

Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pareiškėjo argumentai, jog per trumpa pasivaikščiojimo trukmė, neturi jokio teisinio pagrindo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas patikrinimų metu konstatavo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai valomi, yra šiukšliadėžės. Asbesto pastato konstrukcijose nėra. Šiaulių TI vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos.

Užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Suimtieji ir nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę direktoriaus patvirtintą grafiką. Pareiškėjo skundo argumentai dėl užimtumo neorganizavimo jam būnant įstaigoje, nepagrįsti, jo laikymo laikotarpiu vyko nemažai renginių, galimybė juose dalyvauti sudaryta kiekvienam asmeniui. Organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir išreiškia norą jose dalyvauti.

9. Atsakovas dėl patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos nurodė, kad šie darbai įstaigoje vykdomi esant poreikiui, tinkamai, pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo jiems nustatytų pareigų, susijusių su švaros ir tvarkos palaikymu kamerose. Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo UAB „Profilaktinė dezinfekcija“, su ja sudaryta sutartis. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Duomenys apie tai, kada pareiškėjas naudojosi tokia teise, nėra registruojami, todėl konkrečiai nurodyti neturi galimybės, tačiau pareiškėjas skunde neneigia, kad teisė nusiprausti kartą per savaitę duše jam buvo suteikta.

10. Dėl aprūpinimo patalyne ir jos būklės atsakovas nurodė, kad Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iš karto nurašomas, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jo laikymo laikotarpiu čiužiniai, patalynė ir kitas minkštasis inventorius buvo suplyšęs, nusidėvėjęs ir nedezinfekuojamas neatitinka tikrovės. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę, tačiau nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų priežasčių jie nesinaudoja jiems teikiama paslauga, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti viršutinius drabužius, nepagrįstos.

11. Pažymėjo, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Šiaulių TI asmenys buvo maitinami visaverčiu maistu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas.

12. Nurodė, kad pareiškėjo pretenzijos dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo nepagrįstos, nes Šiaulių TI ilgalaikiai pasimatymai dėl įstaigos specifikos pareiškėjo kalinimo laikotarpiu iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo teikiami, o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Suėmimo vykdymo įstatymo redakcijai ir suteikus suimtiesiems teisę į ilgalaikius pasimatymus, nebuvo gauta jokių pareiškėjo bei asmenų, norinčių su juo pasimatyti, prašymų. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

II. 13. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundo dalį ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 170 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. R. Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., iš viso 167 dienas, skirtingose gyvenamosiose kamerose (Nr. 7, 13, 16, 31, 40, 81, 90, 96, 104 ir 106) vienas arba su dar 1–5 asmenimis ir jam teko nuo 3,66 iki 19,95 kv. m, taigi visas 167 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

15. Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kamerose Nr. 16, 104, 40, 106, 13, 90, 31, kurių plotas atitinkamai 19,09 kv. m., 18,86 kv. m, 22,93 kv. m, 23,86 kv. m, 15,88 kv. m, 19,95 kv. m ir 21,24 kv. m, kai jose buvo laikomi daugiausia 4-6 asmenys, net ir atėmus sanitarinio mazgo plotą, kuris paprastai užima apie 1 kv. m, teko daugiau kaip 3,6 kv. m (nuo 3,61 iki 5,71 kv. m). Kamerose Nr. 96 ir 7, kurių plotas 18,93 ir 21,98 kv. m, kai jose buvo laikomi daugiausia 5–6 asmenys, o kameroje Nr. 81, kurios plotas 7,35 kv. m, kai joje buvo laikomi 2 asmenys, pareiškėjui teko atitinkamai 3,58, 3,50 ir 3,17 kv. m, t. y. mažiau negu 3,6 kv. m, bet daugiau negu 3 kv. m. Teismas neturi duomenų, kokį plotą pareiškėjo laikymo kamerose užėmė baldai, atsižvelgiant į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad kiekvienoje kameroje buvo metalinės lovos (vienam asmeniui - 1 vienetas), spintelės (vienam asmeniui - 1 vienetas), stalas (1 vienetas patalpai), taburetė (vienam asmeniui - 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai), vertino, jog baldai užėmė nemažą dalį kameros ploto, tačiau nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, susijusius su tuo, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, oro judėjimo greitis neatitinka higienos normos reikalavimų, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas bei tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę, sienos nepritaikytos valymui, nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus, iš kurių matyti, kad 2016 m. liepos 15 d. patikrinimo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas įvertino pareiškėjų skunduose minimus faktus dėl higienos normos pažeidimų Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose, taip pat ir kameroje Nr. 7, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., kameroje Nr. 90, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 m. balandžio 18 d., kameroje Nr. 104, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 17 d., bei kameroje Nr. 13, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. kovo 7 d. ir patikrinimo aktuose nurodė, kad kamerose Nr. 7, 90 ir 104 nustatytas vizualiai matomas pelėsis, oro temperatūra, santykinė drėgmė, kamerose Nr. 7 bei 104 ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, o dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 13 pagerinta.

Kamera Nr. 104 patikrinta ir 2016 m. lapkričio 3 d. patikrinimo metu, nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, galimybė vėdinti kamerą per langą sudaryta. Patikrinimo metu 2016 m. lapkričio 3 d. patikrinta ir kamera Nr. 16, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. vasario 6 d., nustatyta, kad oro temperatūra, santykinė drėgmė ir dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus, galimybė vėdinti kamerą per langą sudaryta.

Patikrinimo metu 2017 m. kovo 7 d. patikrintos kameros Nr. 31 bei 40, kuriose pareiškėjas buvo laikomas atitinkamai nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. gegužės 4 d. ir nuo 2017 m. vasario 13 d. iki 2017 m. vasario 14 d., nustatyta, kad dirbtinė apšvieta ir santykinė drėgmė abejose kamerose, o oro temperatūra kameroje Nr. 40 atitinka higienos normos reikalavimus, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, ant kameros Nr. 31 lubų ir sienų yra vizualiai matomo pelėsio, kameroje Nr. 40 pelėsio nėra. 2017 m. balandžio 4 d. patikrintos kameros Nr. 7, 13, 81 ir 90 (kameroje Nr. 13 pareiškėjas buvo laikomas nuo 2017 m. vasario 17 d. iki 2017 m. kovo 7 d., o kameroje Nr. 81 – nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. balandžio 21 d.), nustatyta, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 7, oro temperatūra kamerose Nr. 13 ir 81 bei santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 90 atitiko higienos normos reikalavimus.

Iš byloje esančios Šiaulių TI Ūkio skyriaus pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus matosi, kad 2016 metų sausio mėn. buvo remontuojama pareiškėjo laikymo kamera Nr. 16, o rugpjūčio–rugsėjo mėn. – kameros Nr. 90 ir 104. Kamerose Nr. 16 ir 104 atlikti grindų lyginimo, izoliavimo, plytelių klijavimo, sienų tinkavimo, glaistymo, dažymo, lubų hidroizoliacijos, antiseptiko nuo pelėsio uždėjimo darbai, sumontuotas klozetas, įrengtas aptvėrimas, o kameroje Nr. 90 – nuvalytas pelėsis, nuvalyti plotai nudažyti. Pareiškėjas kameroje Nr. 16 buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki 2017 m. vasario 6 d., kameroje Nr. 104 – nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 17 d., o kameroje Nr. 90 – nuo 2017 m. kovo 7 d. iki 2017 d. balandžio 18 d., t. y. po nurodytų kamerų remonto.

Taigi patikrinimų rezultatai iš dalies patvirtina pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl pelėsio kamerose Nr. 104, 31 ir 7, tačiau paneigia pelėsio buvimą kameroje Nr. 90, taip pat paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl per žemos oro temperatūros, per didelės santykinės oro drėgmės, dirbtinės apšvietos, vėdinimo pažeidimų kitose pareiškėjo laikymo kamerose. Teismas vertino, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 104, 31 ir 7 sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 39 punkto, kuriame nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose ant sienų ir lubų neturi būti vizualiai matomo pelėsio, reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir dėl nepakankamo užimtumo, netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo kamerose, signalizacijos mygtuko nebuvimo, pasivaikščiojimo trukmės ir pasivaikščiojimo kiemelių būklės, netinkamo aprūpinimo patalyne ir higienos priemonėmis, išduodamos patalynės būklės, asmeninių rūbų skalbimo, baldų trūkumo kamerose, naudojimosi dušu trukmės, kamerų deratizacijos ir dezinsekcijos, maisto davinio energetinės vertės, nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų. Teismas dėl Šiaulių TI asmenų užimtumo nurodė, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką; V. R. buvo suteikta galimybė išeiti į treniruoklių salę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultūriniuose renginiuose. Į bylą pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa bei Šiaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai, iš kurių matyti, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, užimtumo kambarį-skaityklą), taip pat ir tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, arba tų kamerų suimtieji (nuteistieji) į užimtumo renginius eiti atsisakė. Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas sprendė, kad Šiaulių TI nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su sanitarinio mazgo įrengimu ir privatumo neužtikrinimu nurodė, kad atsakovas atsiliepime teigė, jog visose Šiaulių TI gyvenamose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, jis nuo bendros kameros erdvės atskirtas mūrine sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, tačiau nepateikė pakankamai duomenų, įrodančių, kad sanitariniai mazgai konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose jo laikymo metu buvo tinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. Atsižvelgęs į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinęs, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo nedidelės, o lovos paprastai būna sustatytos šalia sanitarinio mazgo, pripažino, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida, neužtikrino pareiškėjo privatumo, kamerose galėjo būti nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalą.

19. Teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl šilto vandens nebuvimo kamerose, dėl iškvietimo mygtuko nebuvimo, kiemelių būklės, pasivaikščiojimų trukmės, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, vertino kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, kad turėjo galimybę pasivaikščioti 1 val. gryname ore. Teismas pareiškėjo teiginius dėl asbesto buvimo vertino kaip deklaratyvius, be to, atsakovas atsiliepime nurodė, kad asbesto pastato konstrukcijoje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtų veiksmų ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas atsiliepime teigė, jog Šiaulių TI minkštasis inventorius atitinka nustatytas higienos normas, atitinkamai dezinfekuojamas, netinkamas iš karto nurašomas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2016 m. liepos 15 d. ir 2017 m. kovo 7 d. patikrinimų metu nustatė, kad lovos skalbiniai Šiaulių TI skalbiami įrengtoje skalbykloje, pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje; švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių; išduodamas inventorius surašomas Asmeninės sąskaitos kortelėje, už kokybišką gautą inventorių asmenys joje pasirašo, minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti – nurašomas; patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po asmenų nusiprausimo duše. Iš įrašų pareiškėjo aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sąskaitoje matyti, kad pareiškėjui patalynė (čiužinys, antklodė, pagalvė, paklodė, pagalvės užvalkalai, rankšluosčiai) buvo išduota, tualetinio popieriaus pareiškėjas taip pat gavo pagal nustatytas normas, todėl teismas sprendė, kad patalyne ir tualetiniu popieriumi Šiaulių TI jis buvo aprūpintas tinkamai.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl drabužių skalbimo ir džiovinimo nurodė, kad Šiaulių TI atsiliepime pažymėjo, jog suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę. Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartą per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafiką; viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, viršutiniai skalbiniai skalbti priimami kartą per mėnesį pagal surinkimo grafiką; jeigu suimtasis (nuteistasis) neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, patikrinus sąskaitą ir nustačius, kad pinigų neturi ne trumpiau kaip tris mėnesius, viršutiniai rūbai skalbiami įstaigos skalbykloje. Iš byloje esančio V. R. pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad pinigų pareiškėjas savo sąskaitoje turėjo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas atliktų patikrinimų metu konstatavo, kad sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius sudarytos, skalbykloje įrengta ir naudojama pagal nustatytą tvarką skalbimo ir džiovinimo įranga (2 skalbimo mašinos ir 1 džiovyklė), vedamas Skalbimo ir cheminio valymo paslaugų užsakymų lapų apskaitos žurnalas. Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiškėjo skundą šioje dalyje laikė nepagrįstu.

21. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su tuo, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, nurodė, jog pareiškėjo teiginiai nepagrįsti, nes atsakovas atsiliepime nurodė, koks inventorius yra kamerose, veidrodžiai ir spintelės yra įrengtos. Teismas taip pat nenustatė pažeidimo ir dėl galimybės išsimaudyti duše, kadangi pareiškėjas pats patvirtino, jog kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, visuomenės sveikatos centras atliktų patikrinimų metu higienos normos pažeidimų dėl naudojimosi dušu nenustatė. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, paneigiančiais pareiškėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją ir papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta, sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl Šiaulių TI dienos maisto davinio energetinės vertės (nuo 1300 iki 1500 kcal), šalto maisto, pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog duomenų apie tai, kad būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė, dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. Duomenų dėl per mažos maisto energetinės vertės ar netinkamos temperatūros maisto byloje nėra, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų nurodytu klausimu. Teismas taip pat nenustatė Šiaulių TI neteisėtų veiksmų ir dėl ilgalaikių pasimatymų pareiškėjui nesuteikimo ir nurodė, kad atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog pareiškėjas prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo neteikė skunde nenurodė, su kuo jis pageidavo ilgalaikio pasimatymo ir prašė Šiaulių TI administracijos jam tokį pasimatymą suteikti, kad Šiaulių TI administracija atsisakė tai padaryti, kada tai buvo, todėl pareiškėjo teiginius vertino kaip abstrakčius.

23. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu sveikatos priežiūros tarnybai keletą kartų skundėsi dantų skausmu, nemiga, dirglumu, nerimu, jokių įrašų apie pareiškėjo nusiskundimus galvos ir gerklės skausmais, temperatūros pakilimu sveikatos istorijoje nėra. Atsižvelgęs į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas Šiaulių TI minėtomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri vertintina pinigais. Pareiškėjo laikymas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus, kiti nustatyti pažeidimai (dėl sanitarinio mazgo kamerose įrengimo) sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus; kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jam visą jo reikalaujamą sumą – 15 000 Eur. Teismas pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kalinimo laikotarpiu skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų būklės ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu, ar kitų jo laikymo sąlygų, jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, nenurodė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog kitos jo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

24. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, jog šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 170 Eur, kurią priteisė iš atsakovo.

III. 25. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą panaikinti ir priteisti pareiškėjui 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

26. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas pareiškėjui priteisė netinkamą neturtinės žalos dydį, todėl su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Kitose analogiškos bylose asmenims yra priteistos gerokai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos nei priteista pareiškėjui. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio asmens neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

27. Pareiškėjas, remdamasis teismų praktika analogiško pobūdžio bylose bei ginčui aktualiomis CK normomis, nurodo, kad apskaičiuodamas patirtos neturtinės žalos dydį, įvertino savo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Taip pat rėmėsi teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais, atsižvegė į pažeidimų trukmę ir mastą, Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, todėl patirtą neturtinę žalą įvertino 15 000 Eur suma.

28. Atsakovo atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

29. Atsiliepime nurodo, kad pateiktas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Teismo sprendime konstatuotas vienintelis pažeidimas dėl kamerų neatitikimo higienos normoms - nežymus pelėsis kamerose Nr. 104, 31 ir 7, tačiau paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl per žemos oro temperatūros, per didelės santykinės oro drėgmės, dirbtinės apšvietos, vėdinimo pažeidimų kitose kamerose.

Nors teismas pripažino jog sanitarinio mazgo atitvėrimas neužtikrino pareiškėjo privatumo, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą. Teismas kitus pareiškėjo nusiskundimus (dėl užimtumo vykdymo, dėl šilto vandens ir pagalbos mygtuko nebuvimo kamerose, dėl pasivaikščiojimo trukmės, deratizacijos, ar dezinsekcijos vykdymo) vertino kaip nepagrįstus. Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje jis būtų skundęsis galvos ir gerklės skausmais ar temperatūra, kaip jis buvo nurodęs savo skunde.

V. R. asmens sveikatos istorijoje užfiksuoti tik nusiskundimai dantų skausmu, nemiga, dirglumu ar nerimu, o dėl minėtų dalykų jis pretenzijų nereiškė. Akcentuoja, kad pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų, taip pat naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, jokių aplinkybių, jog kalinimo sąlygos iš esmės pakenkė jo sveikatai, nenustatyta.

Apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir reiškiamais siekiant pasipelnyti iš susiklosčiusios padėties. Be to, nors apeliantas tvirtina, kad jis buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, šių teiginių jis niekaip nedetalizuoja. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Pažymi, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos.

Paminėtų aplinkybių (dėl minimalaus žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos būklės pablogėjimo, sąmoningo siekimo pažeminti pareiškėją ir kt.) administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, todėl nukrypti nuo jau suformuotos teismų praktikos bei kurti kitokį precedentą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

31. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių TI neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, taip pat pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 104, 31 ir 7 sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimų, t. y. ant sienų buvo pelėsio, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą vertino 170 Eur suma ir priteisę ją pareiškėjui iš atsakovo.

32. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nustatė neteisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį už jo patirtus išgyvenimus, kadangi kitose analogiškose bylose teismas yra priteisęs žymiai didesnes neturtinės žalos atlyginimo sumas. Pareiškėjo vertinimu, jo patirta neturtinė žala turėtų būti įvertinta 15 000 Eur suma.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisakys tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto argumento – teismo priteistos neturtinės žalos dydžio, kadangi kitais aspektais pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija.

35. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai.

36. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

37. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių TI pareiškėjui 167 dienas neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais, taip pat kamerose Nr. 104, 31 ir 7 buvo vizualiai matomas pelėsis, todėl neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimų, nenustatęs kitų pažeidimų, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pareiškėjo patirtą neturtinę žalą įvertino 170 Eur suma ir priteisė šią sumą iš atsakovo.

38. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 15 000 Eur suma. Šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjui dėl kalinimo sąlygų būtų sutrikusi sveikata ar atsiradusios kitos ypač neigiamos pasekmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos tokios vertybės, jog pareiškėjo patirtą neturtinę žalą būtų galima įvertinti jo nurodyta suma. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui ilgą laiką - 167 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, į tai, kad kamerose Nr. 104, 31 ir 7 buvo vizualiai matomas pelėsis, į tai, kad kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai nepasitvirtino, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukėlė dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 170 Eur suma nelaikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

39. Remdamasi išdėstytais argumentais, atsižvelgdama į anksčiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma (15 000 Eur), o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500 Eur. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteistą pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 170 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti padidinant iki 500 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą pareiškėjui V. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 170 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų)

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė