90ca4a72-cc28-4b96-8824-e765eb6e917e · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-752-613/2017 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07126-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 18 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

M. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. M. ieÅ¡kinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Teismas nustatė:Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, prašė nutraukti Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp Å¡alių (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės, palikti Å¡alims jų santuokines pavardes, padalyti santuokos metu įgytÄ turtÄ : butÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 17 750 Eur dydžio kompensacijÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad santuokos pradžioje su atsakovu sutarė gerai, tačiau maždaug prieÅ¡ deÅ¡imt metų tarp Å¡alių ėmė kilti konfliktų, iÅ¡ryÅ¡kėjo charakterių skirtumai, tarpusavio santykiai paÅ¡lijo ir Å¡alys ėmė konfliktuoti. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas santuokos metu vartojo fizinį ir psichologinį smurtÄ , atsakovas vartoja alkoholį, iÅ¡gėręs bÅ«na agresyvus, dažnai sukelia konfliktus ir provokacijas, vartoja prieÅ¡ ieÅ¡kovę necenzÅ«rinius žodžius. Dėl to santuoka turi bÅ«ti nutraukta dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovės teigimu, santuokos metu Å¡alių įgytas butas turi bÅ«ti priteistas atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieÅ¡kovei priteistina kompensacija už atsakovui tenkančiÄ didesnę dalį santuokos metu įgyto turto.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad padalijus turtÄ natÅ«ra ji neturėtų galimybės faktiÅ¡kai juo naudotis dėl atsakovo Å«maus bÅ«do, tektų naudotis bendrojo naudojimo patalpomis kartu su atsakovu, o ieÅ¡kovei priteistos turto dalies pardavimas bÅ«tų sunkus, taip pat sumažėtų turto vertė. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-22 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies:santuokÄ nutraukė dėl ieÅ¡kovės kaltės;po santuokos nutraukimo Å¡alims paliko santuokines pavardes;nustatė, kad nė vienas sutuoktinis kitam iÅ¡laikymo nemoka;priteisė ieÅ¡kovei ir atsakovui po 1/2 dalį buto asmeninės nuosavybės teise ir nustatė naudojimosi butu tvarkÄ ;kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas santuokos iÅ¡irimo klausimÄ , pažymėjo, jog ieÅ¡kovė neįrodė, jog santuokos iÅ¡irimo priežastis yra atsakovo fizinis ir psichologinis smurtas prieÅ¡ jÄ .

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija ir atsižvelgdamas į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė 2000 metais paliko Å¡eimÄ ir nuo tada ja nesirÅ«pino, į tai, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, kuriais bÅ«tų galima nuginčyti įstatyme įtvirtintÄ prezumpcijÄ , taip pat į tai, kad byloje neįrodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė buvo priversta iÅ¡sikraustyti gyventi skyrium nuo Å¡eimos dėl atsakovo psichologinio ar fizinio smurto arba kitokio neigiamo atsakovo elgesio, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės.Ä®vertinęs aplinkybes, jog nė viena iÅ¡ Å¡alių kitai negalės sumokėti kompensacijos, pirmosios instancijos teismas nusprendė Å¡alims butÄ padalyti natÅ«ra ir nustatyti naudojimosi butu tvarkÄ .

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Teisme dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-22 sprendimo gautas ieÅ¡kovės I. M. (toliau – apeliantė) apeliacinis skundas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, praÅ¡o jį pakeisti ir nustatyti, kad santuoka tarp Å¡alių nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, priteisti apeliantei butÄ (vidutinė rinkos vertė – 35 000 Eur), priteisti iÅ¡ apeliantės atsakovui 17 500 Eur piniginę kompensacijÄ , iÅ¡mokamÄ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pridėti prie bylos papildomai teikiamus duomenis.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantė iÅ¡ namų buvo priversta iÅ¡eiti dėl atsakovo elgesio, t. y. atsakovas vartojo alkoholį, dėl to buvo irzlus, vartojo prieÅ¡ apeliantę fizinį bei psichologinį smurtÄ , žemindavo bei įžeidinėdavo apeliantę, tačiau apeliantė nuolat bendravo su vaikais. Kadangi apeliantė iÅ¡eidama iÅ¡ namų savo turto dalį paliko naudotis Å¡eimai, tai parodo apeliantės rÅ«pinimÄ si Å¡eima, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliantės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo.Atsakovas yra neigiama ir konfliktiÅ¡ka asmenybė.

Prie apeliacinio skundo pridėti nauji įrodymai – laikotarpio nuo 2003 iki 2014 m. įvairių institucijų sprendimai dėl atsakovo, patvirtinantys, jog atsakovas yra konfliktiÅ¡ka asmenybė ir elgiasi netinkamai. Å ios aplinkybės egzistavo ir Å¡alims gyvenant kartu.Pirmosios instancijos teismas, dalydamas turtÄ , nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė turto padalijimo natÅ«ra bÅ«dÄ . Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, tarp Å¡alių yra konfliktiÅ¡ki santykiai, turto padalijimas natÅ«ra neatitinka Å¡alių interesų. Atsakovui nurodžius, jog jam priteisus butÄ , jis neturi galimybės apeliantei iÅ¡mokėti kompensacijos, butas turi bÅ«ti priteistas apeliantei, iÅ¡ apeliantės atsakovui priteisiant piniginę kompensacijÄ už apeliantei atitenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ .Teisme gautas atsakovo V. M. atsiliepimas į apeliacinį skundÄ . Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

NesutikimÄ su apeliaciniu skundu grindžia Å¡iais argumentais:Apeliantė jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių apie atsakovo netinkamÄ elgesį Å¡alims gyvenant kartu. Apeliantės pateikti įrodymai charakterizuoja atsakovÄ laikotarpiu po santuokos faktinio iÅ¡irimo, o ne gyvenant kartu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta apeliantės kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, yra teisėta ir pagrįsta.Pirmosios instancijos teismas butÄ Å¡alims padalijo po 1/2 dalį, todėl apeliantės teiginiai apie jai tekusiÄ mažesnę turto dalį yra nepagrįsti.Teismas pagrįstai butÄ Å¡alims padalijo natÅ«ra, nes toks turto padalijimo bÅ«das yra prioritetinis.Apeliantės teiginiai, kad butas turi bÅ«ti priteistas jai, o ji atsakovui iÅ¡mokės pusės buto vertės dydžio (17 500 Eur) kompensacijÄ , yra deklaratyvÅ«s. Apeliantė niekur nedirba ir negauna jokių pajamų, byloje nėra duomenų, jog apeliantė turi santaupų.Apeliantės su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai negali bÅ«ti pridėti prie bylos, nes:

1) pateikti dokumentai apima laikotarpį nuo 2003 iki 2014 metų, o santuoka tarp šalių faktiškai iširo 2000 metais, apeliantei išėjus gyventi nuo šeimos atskirai, 2) šių dokumentų apeliantė nepateikė pirmosios instancijos teisme, duomenų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus ar jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, byloje nėra. Teismas konstatuoja: Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimus į apeliacinį skundÄ , aplinkybę, kad Å¡alys (jų atstovai) dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose ir turėjo galimybę teikti paaiÅ¡kinimus, atsakyti į klausimus ir kt., sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė naujus įrodymus.

Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei, atsižvelgiant į tai, jog jie gali turėti reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, su apeliaciniu skundu pateikti duomenys prijungtini prie bylos. Dėl santuokos iširimo priežasčiųApeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė apeliantės kaltę dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tarp Å¡alių nėra ginčo, jog santuokos pradžioje Å¡alys sutarė gerai. Santuokoje Å¡alys susilaukė dviejų vaikų – sÅ«naus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters L. M., gim. (duomenys neskelbtini). 1994-10-26 Å¡eima įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno.Tarp Å¡alių taip pat nėra ginčo dėl to, jog 2000 metais apeliantė išėjo iÅ¡ namų ir į Å¡eimÄ nebegrįžo.Apeliantė praÅ¡o pripažinti, jog kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo yra atsakovas, o ne, kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, apeliantė.

Apeliantė teigia, kad jos išėjimÄ iÅ¡ Å¡eimos nulėmė atsakovo alkoholio vartojimas, konfliktiÅ¡kas elgesys su ja, vartojamas psichologinis ir fizinis smurtas. Tačiau nurodo, jog net ir pradėjusi gyventi skyrium, ji visada Å¡eima rÅ«pinosi, tai įrodo jos iÅ¡einant iÅ¡ namų Å¡eimai palikti bendrai pirkti daiktai bei jai priklausanti buto dalis, taip pat nurodo, jog pradėjusi gyventi skyrium ji visada bendravo su vaikais.Å ie apeliantės teiginiai atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, jog atsakovas Å¡alims gyvenant kartu nuolat vartojo alkoholį, psichologinį ir fizinį smurtÄ .

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog apeliantė kreipėsi į medikus ar teisėsaugos institucijas dėl patiriamo smurto. Byloje taip pat nepateikta duomenų apie ieÅ¡kovės patirtÄ psichologinį smurtÄ . Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki Å¡iol dirba toje pačioje darbovietėje – akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog jeigu apeliantės nurodytos aplinkybės apie atsakovÄ bÅ«tų pagrįstos ir atsakovas dar iki santuokos iÅ¡irimo piktnaudžiavo alkoholiu, manytina, kad atsakovas negalėtų dirbti tokį ilgÄ laikÄ toje pačioje darbovietėje.

Apeliantė atsakovo netinkamam elgesiui pagrįsti kartu su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kurie, jos teigimu, įrodo atsakovo netinkamÄ elgesį Å¡alims gyvenant kartu. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog ne visi apeliantės pateikti įvairių institucijų dokumentai yra dėl atsakovo, pvz., iÅ¡ į bylÄ pateiktų Klaipėdos miesto 4-ojo policijos komisariato 2003-10-08 raÅ¡to Nr. HNO-1438 (b. l. 129), Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005-12-12 raÅ¡to Nr. 5-S-9373 (b. l. 127), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2011-11-04 raÅ¡to Nr. 30-S-12736 „Dėl pareiÅ¡kimo tyrimo“ (b. l. 137) turinio matyti, jog jie yra iÅ¡duoti ne dėl atsakovo, o dėl Å¡alių sÅ«naus A.

M.. Kai kurie apeliantės su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai nėra atsakovo netinkamÄ elgesį patvirtinantys įrodymai, pvz., Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2013-01-03 raÅ¡tas Nr. 3-271 „Dėl nutarimo panaikinimo“ (b. l. 125) niekaip nepatvirtina atsakovo netinkamo elgesio, nes minėtu dokumentu yra panaikintas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokurorės R. U. 2012-11-22 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , taip pat atsakovo netinkamo elgesio nepatvirtina daugiabučių namų savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2014-05-01 aktas „Dėl buto užpylimo“, kuriame pateikta laikinai einančios bendrijos valdybos pirmininko pareigas A.

S. rekomendacija buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkei dėl žalos atlyginimo užpylus vandeniu jos butÄ kreiptis į buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkÄ V. M., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), užlietas bÅ«tent iÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir priklausančio V. M., net jei byloje tokių įrodymų bÅ«tų, tai niekaip nepatvirtina ir neįrodo V. M. netinkamo ar konfliktiÅ¡ko elgesio apeliantės atžvilgiu.

IÅ¡ byloje esančio Klaipėdos miesto 4-ojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos nuovados 2005-02-02 raÅ¡to Nr. 34-(duomenys neskelbtini) (b. l. 131) taip pat negalima spręsti apie atsakovo V. M. netinkamÄ elgesį, nes Å¡is raÅ¡tas yra lydraÅ¡tis, patvirtinantis, jog Klaipėdos miesto 4-ojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos nuovada siunčia Klaipėdos miesto administracinės komisijos pirmininkei surinktÄ medžiagÄ dėl V. M., tačiau medžiaga į bylÄ nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo vadovaudamasi Å¡iuo dokumentu spręsti apie netinkamÄ atsakovo elgesį.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog visi apeliantės su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai yra iÅ¡duoti jau po to, kai apeliantė iÅ¡sikraustė iÅ¡ namų, t. y. jau Å¡alims gyvenant skyrium (dokumentų iÅ¡davimo laikotarpis yra nuo 2003 iki 2012 metų), todėl konstatuoja, jog minėti dokumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi sprendžiant dėl atsakovo netinkamo elgesio iki Å¡alių faktinio santuokos iÅ¡irimo, t. y. iki (duomenys neskelbtini) metų. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytÄ ir Å¡alių neginčijamÄ aplinkybę, jog apeliantė iÅ¡ namų išėjo (duomenys neskelbtini) metais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog bÅ«tent apeliantė yra kalta dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡io kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė dar (duomenys neskelbtini) metais paliko Å¡eimÄ ir daugiau negu 16 metų visiÅ¡kai ja nesirÅ«pino, neprisidėjo prie Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto iÅ¡laikymo, nesirÅ«pino Å¡alių vaikais, nes, apeliantės nuomone, vaikams mamos jau nebereikėjo, nebuvo lojali savo sutuoktiniui, taip iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, atmestini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl apeliantės kaltės. Taip pat pažymėtina ir tai, jog abu Å¡alių vaikai patvirtino, jog su apeliante nebendrauja nuo jos išėjimo iÅ¡ namų, t. y. nuo (duomenys neskelbtini)metų, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Å¡iais A.

M. ir L. M. paaiÅ¡kinimais, todėl taip pat atmestini kaip neįrodyti apeliantės argumentai, jog ji nuolat bendravo su Å¡alių vaikais. Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principoApeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, dalydamas turtÄ , nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo.Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iuo apeliantės argumentu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nenustatęs nukrypimo nuo lygių dalių principo pagrindų, Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butÄ padalijo po lygiai, t. y. priteisė Å¡alims asmeninės nuosavybės teisėmis po 1/2 dalį buto, todėl apeliantės argumentas dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant turtÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl buto padalijimo bÅ«doApeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė turto padalijimo natÅ«ra bÅ«dÄ , teigia, kad turto padalijimas natÅ«ra neatitinka Å¡alių interesų. Atsakovui nurodžius, jog jam priteisus butÄ , jis neturi galimybės apeliantei iÅ¡mokėti kompensacijos, butas turi bÅ«ti priteistas apeliantei, iÅ¡ apeliantės atsakovui priteisiant piniginę kompensacijÄ už apeliantei atitenkantį nekilnojamÄ jį turtÄ . Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo bÅ«dų parinkimo, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes Å¡is padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2015-04-10 nutartis, priimta civilinėje byloje                                                     Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).Pagal kasacinio teismo praktikÄ , santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ .

Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natÅ«ra netaikymas ne dėl iÅ¡vardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobÅ«džio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensacijÄ už jam priklausantį turtÄ , įgyvendintų teises, kylančias iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iÅ¡ įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, naÅ¡ta, neatitinka Å¡eimos teisinių santykių reguliavimo ir Å¡eimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-19 nutartis, priimta civilinėje byloje                                                    Nr. 3K-3-139/2008; 2008-11-17 nutartis, priimta bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2011-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , įvertinusi aplinkybes, kad atsakovas jokio kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, neturi, atsakovui yra 59 metai, jo darbo užmokestis vidutiniÅ¡kai 800–900 Eur per mėnesį, duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų santaupų, byloje nėra, apeliantė niekur nedirba, jokių pajamų negauna, santaupų neturi, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Å¡alims bendrosios nuosavybės teise priklausančio buto padalijimo natÅ«ra bÅ«dÄ ir Å¡alims asmeninės nuosavybės teise priteisė po 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė naudojimosi padalytu butu tvarkÄ .

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės siÅ«lomas turto padalijimo bÅ«das priteisiant apeliantei butÄ natÅ«ra, o atsakovui iÅ¡ apeliantės priteisiant 17 500 Eur kompensacijÄ nagrinėjamu atveju neatitiktų Å¡alių interesų, nes apeliantei negaunant jokių pajamų ir neturint santaupų, t. y. neturint galimybės atsakovui sumokėti kompensacijÄ nenukreipus jos iÅ¡ieÅ¡kojimo į apeliantei tenkantį po padalijimo turtÄ , neabejotinai bÅ«tų pažeista bendraturčių interesų pusiausvyra ir toks pažeidimas bÅ«tų neproporcingas siekiamam tikslui.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog nustatydamas turto padalijimo bÅ«dÄ ir vienam sutuoktiniui palikdamas visÄ turtÄ natÅ«ra, o kitam priteisdamas kompensacijÄ , teismas turi atsižvelgti į tai, kad bendraturčių interesų pusiausvyra nebÅ«tų neproporcingai pažeista. Tokiems vertinimams reikÅ¡minga ir tai:

1) ar kitas bendraturtis pajėgus sumokėti kompensacijÄ nenukreipus jos iÅ¡ieÅ¡kojimo į jam tenkantį po padalijimo turtÄ ;

2) ar dėl pokyčių rinkoje nėra pagrįstų abejonių dėl turto, kaip nekilnojamojo daikto, rinkos vertės ir konkurencingumo rinkoje esminių pasikeitimų, tai objektyviai lemtų bendraturčio, gaunančio kompensacijÄ , esminį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitÄ bendraturtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008). Apeliantės siÅ«lomas turto padalijimo bÅ«das, kaip jau minėta, ne tik pažeistų bendraturčių interesų pusiausvyrÄ , bet ir neatitiktų kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl turto padalijimo bÅ«do, todėl toks apeliantės reikalavimas negali bÅ«ti patenkintas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus Å¡alių argumentus, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329-330 straipsniai), tai yra visiÅ¡kai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtÄ , pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeAtmetus apeliacinį skundÄ , apeliantės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė įrodymus (b. l. 172–173) apie patirtas 300 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, jos priteistinos iÅ¡ apeliantės (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ apeliantės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė Giedrė Seselskytė