90c83a57-5529-4dee-a3df-a2ea93e6f70e · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Administracinė byla Nr.A2.6.-2-287/2015m.(Nr.A2.6.-670-287/2014m.)Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00515-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 39; 39.1; 39.2; 45; 45.4; 45.4.4; 45.4.5; 52; 52.3. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2014 m. sausio 13 d.Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L., jo atstovui advokatui Rolandui MiÅ¡tautui,institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , - Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovams Darijui Griniui, Donatui Vėlavičiui,nukentėjusiajam L.

V.,iÅ¡nagrinėjusiR. L., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), senatvės pensininko, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedusio, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nustatė: R. L. 2014 m. rugsėjo 3 d., apie 14.30 val., Pakruojo mieste, P. M. g. 41, vairavo jam priklausantį automobilį „N. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, (alkoholio matavimo prietaisu „Lion alcolmeter 500“, prietaiso Nr. 18895, metrologinės patikros sertifikatas Nr. 1622229, paklaida ± 5 %, galioja iki 2014-10-17) jam nustatytas 1,77 promilės girtumas, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitÄ , Å¡alia stovintį automobilį, bei apgadino jo priekinio bamperio kairės pusės kampÄ .

Nesant nukentėjusiojo, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nepranešęs policijai. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir pagal nustatytÄ tvarkÄ neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra. Å iais savo veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 234, 238 punktų reikalavimus (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

R. L. teismo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų prisipažino iÅ¡ dalies, nepripažino, kad pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, kad vairavo automobilį iÅ¡gėręs ir kad atsitrenkė į kitÄ automobilį. Nurodė, kad tÄ dienÄ parvažiavo iÅ¡ garažo, pasistatė maÅ¡inÄ , kadangi norėjo į tualetÄ , nubėgo į butÄ . Netrukus per buto langÄ pamatė, jog prie jo maÅ¡inos stovi žmonės, išėjo į kiemÄ . Atvažiavo policija.

Nežino kur stovėjo nukentėjusiojo automobilis. Nežino ir negali paaiÅ¡kinti, kodėl nepastebėjo to automobilio. IÅ¡ ryto buvo iÅ¡gėręs degtinės gal 100 gramų, bet tuo metu, kai grįžo iÅ¡ garažo, girtu nesijautė. IÅ¡ namų į garaÅ¾Ä iÅ¡važiavo apie 11 val. ir po pietų grįžo. Jo maÅ¡ina nėra nauja, ant jos jokių žymių, įbrėžimų nebuvo. Pasistatęs automobilį ir grįžęs į kambarį, iÅ¡gėrė gal pusę stiklinės degtinės. Pamatęs per langÄ , kad prie automobilio bÅ«riuojasi žmonės, išėjo į laukÄ , buvo nukentėjusysis.

Nukentėjusysis gyvena tame pačiame name kaip ir jis, tik kitoje laiptinėje. Jam išėjus į kiemÄ automobilio savininkas paaiÅ¡kino, kad jis apgadino jo automobilį ir jiems besiaiÅ¡kinant atvažiavo policija. Matė, kad nukentėjusiojo automobiliui buvo nubrėžtas priekis iÅ¡ tos pusės kaip jo buvo privažiuota, bet jis nepastebėjo to automobilio, jis tikrai nejautė atsitrenkimo ir nematė to automobilio. Darydamas posÅ«kį priparkavo savo automobilį, jokio garso, ar signalizacijos garso neiÅ¡girdo.

Jis vaikÅ¡to sunkiai, nes reikia keisti klubo sÄ narį. Ä®vykio dienÄ iÅ¡ ryto iÅ¡gėrė, bet kiek iÅ¡gėrė nematavo. Grįžęs iÅ¡ garažo ir pasistatęs automobilį, nuėjo į butÄ , į tualetÄ ir ar po to vartojo alkoholį nepamena. Ä®vykio vietoje paaiÅ¡kinimo nerašė, policijos pareigÅ«nai raÅ¡o taip, kaip jiems reikia, gal turi ant jo kokį pyktį, nes su Žukausku ir Bialagloviu teko kartu dirbti. Iki pensijos jis dirbo policijoje, 15 metų iÅ¡dirbo vyriausiuoju autoinspektoriumi, po to dirbo apylinkės inspektoriumi.

Iki to įvykio automobiliu naudojosi pastoviai, o automobilis neapdraustas ir neatlikta techninė apžiÅ«ra, nes automobilis yra senas. Dabar nebevažinėja, nes atimtos teisės (parodymai duoti 2014 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu). Papildomai apklaustas 2015 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu, R. L. nurodė, kad neatsimena, ar įvykio dienÄ iÅ¡ ryto buvo iÅ¡gėręs degtinės, negali patikslinti valandos, negėrė. Grįžęs iÅ¡ garažo, pasistatęs automobilį iÅ¡ karto nuėjo, nes norėjo į tualetÄ ir kambaryje gali bÅ«ti, kad iÅ¡gėrė apie pusę stiklinės degtinės, nes nebegalvojo niekur važiuoti.

Kai atvažiavo pareigÅ«nai, jis jau buvo kieme. Nežino ir negali paaiÅ¡kinti iÅ¡ kur jam buvo nustatytas toks girtumas. Žino kelių eismo taisykles, žino kÄ reikia daryti atsitrenkus į kitÄ automobilį, kad reikia nepatraukti savo maÅ¡inos ir laukti atvažiuojančių pareigÅ«nų, pareigÅ«nų jis nekvietė, kvietė nukentėjusysis, nukentėjusiojo neieÅ¡kojo (kieno automobilis). Atsitrenkimo nejuto, nežino dėl ko nejuto, o iÅ¡lipęs ir pasilenkęs jis į niekÄ nežiÅ«rėjo, jeigu bÅ«tų jutęs automobilį, tai tas sparnas bÅ«tų ne tiek apgadintas.

Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Darijus Grinius R. L. suraÅ¡ytÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ palaikė pagal visus suraÅ¡ytus straipsnius ir nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. L. buvo suraÅ¡ytas už tai, kad vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitÄ Å¡alia stovintį automobilį bei apgadino jo priekinio kairės pusės bamperio kampÄ .

Nesant nukentėjusiojo iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pagal nustatytÄ tvarkÄ neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra. Å itÄ Ä¯vykį matė liudytojai. Žala buvo ne įbrėžimas ir tikrai turėjo justi, sÄ moningai pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos. Apie įvykį pranešė nukentėjusysis. Nuvykus į vietÄ buvo surastas L., jam nustatytas girtumas, paaiÅ¡kinimo jis nesugebėjo paraÅ¡yti, todėl buvo pristatytas iÅ¡blaivinimui.

Protokolas buvo suraÅ¡ytas kitÄ dienÄ . L. aiÅ¡kino, kad gėrė po įvykio, tačiau mano, kad buvo iÅ¡gėręs eismo įvykio metu, remiasi liudytojos parodymais. Turėjo justi kontaktÄ , turėjo praneÅ¡ti policijai ir nevartoti alkoholio po įvykio (paaiÅ¡kinimas duotas 2014 m. lapkričio 28 d. teismo posėdžio metu).Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato atstovas Donatas Vėlavičius suraÅ¡ytÄ protokolÄ palaikė, kadangi teismo posėdžio metu R.

L. pripažino, kad įvykio rytÄ buvo iÅ¡gėręs degtinės, taip pat remiantis paaiÅ¡kinimais, įvykio vietos schema, asmens blaivumo testu, sulaikymo protokolu, pažymomis apie transporto priemonę, teismo posėdžio metu liudytojų parodymais, liudytojos patvirtino, kad matė kaip sujudėjo automobilis, matė, kad asmuo iÅ¡lipęs iÅ¡ savo transporto priemonės jÄ apžiÅ«rėjo, taip pat apžiÅ«rėjo ir apgadintÄ automobilį, o po to nuėjo į namus. R. L. pripažino, kad nekvietė policijos, neieÅ¡kojo nukentėjusiojo, nors tai ir turėjo padaryti, todėl praÅ¡o R.

L. pripažinti padarius administracinio teisės pažeidimus, numatytus 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir pažeidus kelių eismo taisyklių 9, 14, 237, 234 punktų reikalavimus, skirti administracinę nuobaudÄ (paaiÅ¡kinimas duotas 2015 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu).Nukentėjusysis L. V. parodė, kad žmona išėjo važiuoti į miestÄ ir iÅ¡ parduotuvės iÅ¡bėgusi pardavėja pasakė, jog matė kaip L. atsirėmęs į jų maÅ¡inÄ , pravažiuodamas jÄ stumdė.

Žmona paskambino jam, jis atvažiavo į vietÄ . Netrukus iÅ¡ namo išėjo kaimynas L. ir pripažino, neneigė, kad trenkėsi, pasakė, kad pateiktų remonto čekį, sÄ skaitÄ , kad sumokės. Jis nesutiko, nes nebuvo jokių garantijų, kad sumokės. L. pats pasiÅ«lė kviesti policijÄ . Jo automobilis aikÅ¡telėje buvo pastatytas atbulomis, tai yra, priekiu į namÄ , tik ne prie namo, o kitoje aikÅ¡telės pusėje. L. automobilis stovėjo Å¡alia jo automobilio priekiu į kiemo pusę, kaip parvažiavo taip ir įsuko.

Ä®vykio deklaracijos nepildė, kadangi jam pasirodė, kad L. yra neblaivus, jautėsi kvapas, matėsi iÅ¡ jo veido, kad neblaivus. L. pažįsta kaip kaimynÄ , pažįsta iÅ¡ matymo, suprato, kad jis yra neblaivus, todėl dėl to nepildė įvykio deklaracijos ir iÅ¡kvietė policijÄ . L. sutiko su tuo kas įvyko, sakė, kad pripažįsta įvykį, kalbėjo sunkiai, vienÄ kartÄ sakė taip, kitÄ kartÄ kitaip, konkrečiai susiÅ¡nekėti nepavyko. ŽalÄ jam atlygino draudimas, L. pretenzijų neturi.

Automobilis buvo draustas „Kasko“ draudimu. Draudžiant automobilį buvo reikalavimas, kad bÅ«tų signalizacija, kuri buvo. Signalizacija nuo smÅ«gio, kiek yra bandęs nereaguodavo, tik sureaguodavo kai įkiÅ¡davo per langÄ rankÄ . Draudimo kompanija žalÄ atlygino iÅ¡mokėdama grynais. Transporto priemonę remontavosi pats asmeniÅ¡kai. Automobilis buvo liestas praslydimu, atsirėmė paskui pasuko vairÄ smarkiau ir nuvažiavo į priekį nubraukiant, nei stiklo, nei padangos nekliudė. Liudytoja I.

B. parodė, kad L. pažįsta. Dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini), rugsėjo mėnesį, apie 14 val. su trupučiu gėrė su pardavėja kavÄ . Tuo metu pasižiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė L. su maÅ¡ina įvažiuojantį į kiemÄ , abi su pardavėja, stovėdamos prie lango, pamatė kaip L. su maÅ¡ina atsistÅ«męs truputį įvažiavo ir įvažiuodamas stuktelėjo į Å¡alia stovinčiÄ maÅ¡inÄ , nes ta maÅ¡ina net sujudėjo, iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, pasižiÅ«rėjo į savo maÅ¡inÄ , žvilgtelėjo į tÄ kitÄ maÅ¡inÄ ir svirduliuodamas nuėjo per kiemÄ prie savo laiptinės. Pardavėja pamačiusi, kad iÅ¡ namo išėjo V., iÅ¡bėgo jai pasakyti apie tÄ Ä¯vykį.

Ä®vykis įvyko tiesiog prieÅ¡ parduotuvės langus. L. namas stovi galu į gatvę, o namas kur yra parduotuvė stovi pagal gatvę, parduotuvės du langai yra iÅ¡ kiemo pusės, todėl gerai matosi kito namo visas kiemas. L. parvažiavęs gražiai atsistÅ«mė maÅ¡inÄ , norėjo įvažiuoti tiesiai į tarpÄ , kur visada stovėdavo jo maÅ¡ina ir stovėjo juodos spalvos maÅ¡ina, atsukta priekiu, ir su kairiu sparnu stuktelėjo, kad net ta maÅ¡ina pajudėjo, vėl gražiai atsistÅ«mė ir įvažiavęs pasistatė maÅ¡inÄ .

IÅ¡lipo, pasižiÅ«rėjo, labiau pasilenkęs pasižiÅ«rėjo savo automobilį, paskui vėl priėjęs pasižiÅ«rėjo, pasižiÅ«rėjo aukÅ¡tyn ir nuėjo prie laiptinės. Netrukus iÅ¡ laiptinės išėjo V. ir išėjusi pardavėja L. A. pasakė tai kÄ matė, tai galėjo bÅ«ti apie 14 val. 20 min. L. labai greitai grįžo atgal, užtruko gal 10 ar 15 min. Liudytojas Petras Bialaglovis parodė, kad L. pažįsta kaip buvusį pareigÅ«nÄ , nebendrauja, jokių reikalų neturi.

Tai buvo rugsėjo mėnesį, tikslios datos nepasakys, dirbo ekipaže su Audriu Žukausku, gavo praneÅ¡imÄ , jog yra techninis eismo įvykis. Atvykus nurodytu adresu, P. M. gatvės kieme pastebėjo R. L., nukentėjusį, stovėjo Romui priklausantis visureigis automobilis ir kitas automobilis. Ant visureigio matėsi, kad buvo kontaktas, matėsi dažų žymės, matėsi, kad R. L. yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, pradėjo aiÅ¡kintis įvykio aplinkybes. L. buvo nustatytas girtumas.

Buvo surinkta medžiaga, nubraižyta įvykio schema. R. L. dar sakė, kad jeigu remontuos maÅ¡inÄ , kad be jo nieko nedarytų. Po tokių jo žodžių suprato, jog jis pripažino kaltę. Abu automobiliai buvo stovintys. Automobiliui buvo apgadintas priekinis bamperis, nežymiai apgadintas, dažai nubrėžti, ryÅ¡kių apgadinimų nebuvo. Liudytojas Audrys Žukauskas parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį pažįsta, buvęs kolega, dabar nesieja jokie santykiai. Tai buvo rugsėjo 3 dienÄ , apie 15 val. kartu su tyrėju Bialagloviu dirbo ekipaže ir iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK gavo praneÅ¡imÄ , kad M. g. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje įvyko eismo įvykis iÅ¡ kurio kaltininkas pasiÅ¡alino.

Atvykus į įvykio vietÄ pamatė stovinčius automobilius, kaltininkas vaikščiojo prie automobilio, buvo ir nukentėjusysis, kuris paaiÅ¡kino, kad buvo apgadintas jo automobilis, kad įvykį matė Å¡alia esančios parduotuvės pardavėja, kuri pranešė jiems, kad į jų automobilį įvažiavo automobilis „N. P.“, sukdamas į aikÅ¡telę, sujudėjo jų automobilis, o kaltininkas apsižiÅ«rėjo ir nuėjo į gyvenamÄ namÄ . Atvykus į įvykio vietÄ akivaizdžiai matėsi, kad kaltininkas buvo neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo sutrikusi judesių koordinacija.

Pradėjus aiškintis apie įvykį, kaltininkas aiškino kaip galėjo įvažiuoti nepamatęs, kaip galėjo apgadinti automobilį. Kaltininkas su savimi neturėjo jokių automobilio dokumentų, paskui su tyrėju Bialagloviu nuėjo į savo namus ir pasiėmė dokumentus, paaiškėjo, kad automobilis neapdraustas, neatlikta valstybinė techninė apžiūra, kaltininkui buvo nustatytas 1,77 promilės girtumas, paimtas paaiškinimas, nubraižyta eismo įvykio schema. Besiaiškinant kaltininkas nukentėjusiems aiškino, kad be jo žinios automobilio neremontuotų, jeigu kur remontuos, turės jis būti kartu.

Tokį kaltininko pasakymÄ suprato kaip, kad automobilis bÅ«tų remontuojamas su jo žinia, aiÅ¡kino, kad per daug pinigų nenuskaičiuotų kas remontuos tÄ automobilį. PaaiÅ¡kinimas iÅ¡ L. buvo paimtas kitÄ dienÄ , nes buvo girtas. IÅ¡blaivinus, kitÄ dienÄ buvo paimtas paaiÅ¡kinimas ir suraÅ¡ytas protokolas. Ä®vykio vietoje automobiliai stovėjo vienas Å¡alia kito, nukentėjusiojo automobilis stovėjo priekiu, o „N. P.“ į kitÄ pusę. Nukentėjusiojo automobiliui buvo apgadintas kairės pusės priekinis bamperis nubrėžtas, o „N. P.“ irgi priekinės pusės nežymus apgadinimas.

Ä®vykio vietoje nubraižė schemÄ , fotografavo. Pažeidimo laikÄ nurodė pagal Å iaulių apskrities VPK budėtojo praneÅ¡imÄ . Liudytoja J. V. parodė, kad tÄ dienÄ , galėjo bÅ«ti be 20 minučių trys (15 val.), kai ji išėjo į laukÄ , ėjo link savo automobilio, iÅ¡girdo, jog kažkas jÄ Å¡aukia, pamatė, jog Å¡aukia iÅ¡ parduotuvės „Mano kamanė“ išėjusi pardavėja, kuri pasakė, kad į jų automobilį įvažiavo ponas L. ir išėjo namo. Priėjusi arčiau pamatė, kad įbrėžtas tik sparnas.

Apie 14 val. 50 min. iÅ¡sikvietė vyrÄ . Netrukus atvažiavo vyras ir atėjo ponas L., kuris priėjęs pasakė, kad „nepasisekė, įvažiavau į jÅ«sų automobilį“. Vyras paklausė, kÄ siÅ«lo daryti, tada ponas L. pasakė, kad kai „atneÅ¡ite sÄ skaitÄ apmokėsiu, o jeigu netenkina kvieskite policijÄ â€œ. Pamatė, kad L. neblaivus, susiÅ¡nekėti sunku, todėl vyras iÅ¡kvietė policijÄ . Kai ji išėjo iÅ¡ laiptinės į kiemÄ ir iÅ¡girdo kviečiant, pamatė „Mano kamanė“ pardavėjÄ , kuri paklausė ar juodos spalvos TOYOTA yra jų, pasakė, kad taip, pasakė, kad į jų automobilį atsitrenkė ponas L., kuris iÅ¡lipo ir nuėjo ar girtas, ar svirduliuodamas.

Džiaustant balkone skalbinius ji matė, kaip L. parvažiavo su maÅ¡ina į kiemÄ , nes jų balkonas yra kitoje namo pusėje, atsitrenkimo nematė. PaaiÅ¡kinimÄ rašė vyro vardu, rašė savo ranka, pasirašė vyras. L. jai atrodė neblaivus. Kad L. buvo neblaivus matėsi, nes buvo neriÅ¡li kalba, sklido kvapas, o ar pats L. kalbėjo apie girtumÄ , nepamena. Jie gyvena kitoje laiptinėje, pažįsta L. iÅ¡ matymo, kaip kaimynÄ . Kad L. buvo iÅ¡gėręs matėsi akivaizdžiai. BÅ«nat policijai jis net porÄ kartų buvo nugriuvęs ant žemės. Kai L. išėjo iÅ¡ laiptinės ir priėjo, jie pirmi jo nekaltino dėl eismo įvykio.

L. pats pirmas prisipažino. Automobilis yra vyro vardu, bet pirktas lizingu. Automobilyje yra įrengta trečio lygio signalizacija.Liudytoja L. A. parodė, kad dirba parduotuvėje „M. k.“ pardavėja. Matė kai L. parvažiavo į kiemÄ , stebėjo kaip jis važiuoja, nes buvo keistas manevravimas, matė, jog bando pasistatyti automobilį į aikÅ¡telę, važiuodamas į aikÅ¡telę atsitrenkė į juodos spalvos maÅ¡inÄ TOYOTA, pasistÅ«mė atgal pasitaisydamas įvažiuoti, iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos ir pasilenkęs pasižiÅ«rėjo į savo maÅ¡inos priekį, grįžo atgal, pasižiÅ«rėjo į kitÄ maÅ¡inÄ , pakėlęs galvÄ pasižiÅ«rėjo į langus ir nuėjo į laiptinę. Pirmiausia iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos pasižiÅ«rėjo į savo automobilio priekį nuo vairuotojo pusės, tada grįžo prie kitos maÅ¡inos, pasižiÅ«rėjo į kitos maÅ¡inos kairį sparnÄ , pakėlęs galvÄ pasižiÅ«rėjo į daugiabučio namo langus ir nuėjo į vidurinę laiptinę.

L. stojo į stovėjimo aikÅ¡telę priekiu, o kita maÅ¡ina stovėjo pastatyta atbulai ir kai įvažiuodamas sustoti suko į deÅ¡inę savo kairės pusės priekiu užkliudė tÄ kitÄ automobilį, atsistÅ«mė atgal, pasitaisė ir maÅ¡inÄ pasistatė gerai. PrieÅ¡ pat tÄ Ä¯vykį ji gėrė kavÄ , sėdėjo prie lango ir pamatė, kad parvažiavo L., manevravo, kilo įtarimas kas bus, stebėjo. L. atrodė keistai, nes svirduliavo, iÅ¡ pažiÅ«ros pasirodė, kad iÅ¡gėręs. BÅ«dama parduotuvėje pamatė, kad iÅ¡ laiptinės iÅ¡eina V., žinojo, kad tai buvo jų maÅ¡ina, todėl nuėjusi jai pranešė, jog į jų maÅ¡inÄ kÄ tik atsitrenkė, pasakė kas atsitrenkė, kad atrodė neblaivus.

Kad L. atsitrenkė į juodos spalvos maÅ¡inÄ pastebėjo, nes maÅ¡ina sujudėjo, suprato, kad atsitrenkė į juodos spalvos maÅ¡inos priekinį kairį sparnÄ .             Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Rolandas MiÅ¡tautas teismo posėdžio metu nurodė, kad R. L. kaltę pripažįsta dėl dviejų straipsnių, tai yra, dėl 123 straipsnio 1 dalyje ir 5 dalyje. Nesutinka su argumentais dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal 127 ir 130 straipsnius.

Laikas ir aplinkybės, kad jis vairavo transporto priemonę 15.07 val. neatitinka bylos faktinių aplinkybių. IÅ¡ liudytojos A. parodymų aiÅ¡kiai nurodyta, kad matė kuomet R. L. atvyko į kiemÄ 14.20 val. Protokolas suraÅ¡ytas nepagrįstai. Aukščiausio Teismo praktikoje yra akcentuojama vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos, pažeidus kelių eismo taisykles, tačiau pasiÅ¡alinimas turi bÅ«ti sÄ moningas, atliekamas tyčia. Mano, kad byloje nėra jokių duomenų, kad R. L. galėjo pajusti kontaktÄ savo automobilyje su nukentėjusiojo automobiliu, kadangi iÅ¡ Aukščiausiojo Teismo praktikos yra vertintina keletas aplinkybių, visų pirma vertintina žala.

IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, kad patirta žala nėra didelė, minimali, nes jis pats paÅ¡alino įbrėžimus, nesikreipė į specialistus, bet akivaizdu, kad tas sÄ lytis, kad ir įvyko bÅ«tų toks, kad L. vairuodamas transporto priemonę, kuri gabaritais yra didesnė už nukentėjusiojo automobilį galėjo ir nepajusti Å¡io kontakto. IÅ¡ foto nuotraukų mato, kad automobilio AVENSIS sužeidimo vieta yra plastikinė, o automobilį kurį vairavo R. L. automobilio buferis yra metalinės konstrukcijos, akivaizdu, kas sÄ lyčio kontakto metu dėl tų techninių savybių medžiagų L. galėjo ir nepajusti kontakto.

Akivaizdu, kad L. sukdamas į dešinę žiūrėjo į dešinę pusę, todėl nežiūrėdamas į kairę galėjo nematyti šio kontakto. Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamas momentas, tai yra, motyvas ir tikslas. Įvykis įvyko R. L. gyvenamos vietos kieme, akivaizdu, kad L. nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos ir neturėjo tikslo, neišvyko iš įvykio vietos, paliko automobilį toje pačioje vietoje, todėl logiška, kad L. nevengė šios atsakomybės, nepasišalino.

Dėl 127 straipsnio mano, kad byloje nesurinkta jokių faktinių aplinkybių, kad L. bÅ«tent įvykio metu buvo neblaivus, kadangi kaip minėjo pagal liudytojų parodymus įvykis įvyko 14.20 val. Policijos pareigÅ«nai nustatę asmens blaivumÄ kraujyje alkoholio rado 15.20 val. IÅ¡ byloje esančių paaiÅ¡kinimų, nuo pat pirmo paaiÅ¡kinimo R. L. teigia, kad atvykęs į namus jis vartojo alkoholį, todėl policijos pareigÅ«nai nurodydami, kad jis 15.07 val. vairavo neblaivus ir kraujyje buvo rasta 1,77 promilės alkoholio, visiÅ¡kai neatitinka faktinių aplinkybių, automobilio jis tokiu laiku nevairavo, kad alkoholį vartojo po 14.20 val. ir tai patvirtina pats R.

L. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo priimtose nutartyse yra pasisakęs, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis ir Konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visi neaiÅ¡kumai, abejonės, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (nutartys ATP byloje Nr. 2 AT-1/2013 m. ir Nr. 2 AT-7-3/2013 m.). Mano, kad dėl 127 straipsnio ir 130 straipsnio yra nekaltas, tačiau jeigu teismas pripažintų kaltu, mano, kad yra galimybė taikyti ATPK 301 straipsnį ir skirti bausmes, kurios yra mažesnės nei numatyta sankcijoje.

R. L. nevengė atsakomybės nuo pirmo momento, kai sužinojo, jog sužalojo transporto priemonę, tÄ patvirtina liudytojai ir nukentėjusysis, iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ ir norÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Mano, kad yra ir kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurios leistų teismui taikyti atsakomybę, kuri mažesnė nei numatyta sankcijoje. PraÅ¡o nutraukti procesÄ R. L. atžvilgiu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų. Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktas eismo įvykį apibrėžia kaip įvykį kelyje, vieÅ¡oje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R.

L. padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, yra tinkamai kvalifikuota ir jo kaltė, padarius šį administracinį teisės pažeidimÄ , yra įrodyta visa bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), tarnybiniu praneÅ¡imu (3 b. l.), asmens blaivumo testu (4 b. l.), patikros sertifikatu (5 b. l.), autoavarijos vietos schema (8 b. l.), foto lentele (9-11 b. l.), paties R. L. (15 b. l.), I. B. (14 b. l.), L. V. (16 b. l.) paaiÅ¡kinimais, duotais ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, o taip pat ir paties R.

L. paaiÅ¡kinimais, nukentėjusiojo L. V. bei liudytojų I. B., Petro Bialaglovio, Audrio Žukausko, L. A. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, tai yra, kad R. L., bÅ«damas neblaivus, vairuodamas jam priklausantį automobilį „N. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į kitÄ , Å¡alia stovintį automobilį, bei apgadino jo priekinio bamperio kairės pusės kampÄ , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus (KET redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), kas nulėmė automobilio „T.

A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, R. L. neprisipažino, kad vairavo automobilį, bÅ«damas neblaivus, tačiau jo parodymai dėl Å¡ių aplinkybių yra nenuoseklÅ«s, nes 2014-11-28 teismo posėdžio metu jis parodė, kad ryte buvo iÅ¡gėręs apie 100 gramų degtinės, o 2015-01-06 vykusio posėdžio metu teigė neprisimenÄ s ar iÅ¡ ryto buvo iÅ¡gėręs degtinės. Teismas, įvertinęs visumÄ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atmeta R.

L. argumentus, kad automobilį jis vairavo bÅ«damas blaivus, o alkoholį vartojo tik po to, kai automobilį pastatė namo kieme, kaip nepagrįstus bei prieÅ¡taraujančius visai bylos medžiagai, ir juos vertina kaip pasirinktÄ gynybos taktikÄ . ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė vairuotojui už pasitraukimÄ iÅ¡ vietos eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Pažeidimo padarymo metu (2014 m. rugsėjo 3 d.) galiojusių Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) XXX skyriuje įtvirtintos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui.

Akcentuotina, kad Å¡io skyriaus normos įpareigoja įvykus eismo įvykiui, kiekvienÄ su juo susijusį vairuotojÄ ar kitÄ eismo dalyvį ne tik, kad pasilikti eismo įvykio vietoje, bet ir sustoti, jÄ pažymėti, imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti ir t.t. (KET 231 p.). BÅ«tent nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad Kelių eismo taisyklių 232 punkte įtvirtinta, jog jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietÄ , su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemÄ , apraÅ¡yti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasiraÅ¡yti.

Tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policijÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ . Pagal KET 234 punktÄ , - jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį policijai. Taigi, remiantis Å¡iomis nuostatomis nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad R. L. vairuojamam automobiliui atsitrenkus į stovintį kitÄ automobilį – „T.

A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinus, tačiau nesant pastarojo automobilio vairuotojo (nukentėjusiojo), R. L. pareiga buvo pasilikti įvykio vietoje ir apie jį praneÅ¡ti policijai, kaip tÄ numatė KET 234 punktas. Nagrinėjamu atveju iÅ¡analizavęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs juos atskirai ir siejant juos į visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje neginčijamai nustatyta, jog R. L. KET 234 punkte įtvirtintÄ pareigÄ pažeidė ir padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje Å¡iuo klausimu laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasiÅ¡alinimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iÅ¡ Å¡io įvykio vietos jis pasiÅ¡alina neteisėtai.

Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino. Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos tyčia nepasiÅ¡alino (arba pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013 ir kt.).

Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra KET pažeidusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių pasišalino iš eismo įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau ši aplinkybė nėra būtina ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis.

Tai savaime nepaneigia išvados dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis. Tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl kvalifikuojant R. L. veiksmus teisinės reikšmės neturi tai, kokių tikslų siekdamas jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.Nagrinėjamoje byloje esančiomis aplinkybėmis nustatyta, kad R. L., būdamas neblaivus, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sugadintas (apgadintas) kitam asmeniui priklausantis turtas – automobilis.

Esminis Å¡ios bylos klausimas yra tas, ar R. L. veiksmai – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma. Pagal teismų praktikÄ , sprendžiant, ar asmens pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto).

Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011)). Šioje byloje esančios automobilių foto nuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai (9-11 b. l.), iš kurių matyti, kad automobiliui „T.

A.“, v/n (duomenys neskelbtini) nubrėžtas priekinio bamperio kairės pusės kampas, teismui neleidžia daryti iÅ¡vados, kad apgadinimai yra nežymÅ«s, o tai rodo, kad ir smÅ«gis turėjo bÅ«ti juntamas. Tai, kad smÅ«gis tikrai buvo stiprus, matyti ne tik iÅ¡ jau aptartų foto nuotraukų, tačiau ir iÅ¡Â liudytojų I. B. ir L. A. parodymų, kai jos teismo posėdžio metu parodė, kad bÅ«damos parduotuvėje, pro langÄ pamatė L. su maÅ¡ina įvažiuojantį į kiemÄ , matė kaip L. su maÅ¡ina atsistÅ«męs truputį įvažiavo ir įvažiuodamas stuktelėjo į Å¡alia stovinčiÄ maÅ¡inÄ , nes ta maÅ¡ina net sujudėjo, iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos, pasižiÅ«rėjo į savo maÅ¡inos priekį, pažiÅ«rėjo į kitos maÅ¡inos priekinį kairįjį sparnÄ , pažiÅ«rėjo į namo langus ir svirduliuodamas nuėjo per kiemÄ prie savo laiptinės. BÅ«tent dėl tokių nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad R.

L. vis dėlto juto jo vairuojamo automobilio kontaktÄ su kitu objektu automobiliu „T. A.“, ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau, nepaisant to, jis iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, R. L. kaltu prisipažino tik dėl to, kad vairavo automobilį, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir pagal nustatytÄ tvarkÄ jam neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra. Jis iÅ¡ esmės neigia, jog bÅ«damas neblaivus, atvažiavęs jam priklausančiu automobiliu „N. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į P. M. g. 41 namo automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, atsitrenkė į kitÄ , stovintį automobilį, bei jį apgadino, nes jis nejautė atsitrenkimo ir nematė to automobilio, darydamas posÅ«kį priparkavo savo automobilį, jokio garso, ar signalizacijos garso neiÅ¡girdo.

Tačiau teismas, įvertinęs visumÄ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atmeta Å¡iuos R. L. argumentus kaip nepagrįstus bei prieÅ¡taraujančius visai bylos medžiagai, o taip pat kaip pasirinktÄ gynybos taktikÄ . Byloje nustatytų duomenų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad R. L. sÄ moningai ir tyčia pasitraukė iÅ¡ eismo įvykio vietos, tikėdamasis apsunkinti eismo įvykio aplinkybių bei kaltininko nustatymÄ , iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ eismo įvykį, t.y. jis suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo pobÅ«dį ir, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos tai padarė tyčia.

O kaip minėta aukščiau, byloje nustatyti ir užfiksuoti nukentėjusio automobilio apgadinimai nėra akivaizdžiai nežymūs, kurių R. L. galėjo nepamatyti. Todėl teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų duomenų pagrįstai leidžia teigti, kad R. L. iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai, kaip privalėjo tai padaryti šioje situacijoje pagal KET 234 punkte nustatytus reikalavimus, o jo teiginiai, kad neturėjo jokio tikslo pabėgti iš įvykio vietos ir pan., šiuo nagrinėjamu atveju nepaneigia jo kaltės ir tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Todėl jo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, yra tinkamai kvalifikuota ir kaltė, padarius šį pažeidimÄ , pilnai įrodyta.Policijos pareigÅ«nas, suraÅ¡ydamas R. L. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , nurodė, kad R. L. vairavo transporto priemonę 2014 m. rugsėjo 3 d., 15.07 val., tačiau nurodytas pažeidimo padarymo laikas neatitinka bylos faktinių aplinkybių. IÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad matė kaip R. L. atvyko į kiemÄ apie 14.20 val., iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ BIR ataskaitos (69-70 b. l.) matyti, kad praneÅ¡imas apie įvykį gautas 15 val. 11 min., pranešėjas teigė, kad maždaug prieÅ¡ 20 min. susidÅ«rė automobiliai.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes yra tikslintinas teisės pažeidimo laikas, nurodant, kad R. L. 2014 m. rugsėjo 3 d., apie 14.30 val., Pakruojo mieste, P. M. g. 41, vairavo jam priklausantį automobilį „N. P.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus.R. L. suraÅ¡ytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl jo padarytų administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, nes jis vienu metu padarė keturis administracinius teisės pažeidimus, todėl visi pažeidimai nagrinėtini teisme bei jam skirtina nuobauda ir už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje (nenumatytus ATPK 224 str.), sudarančius idealiÄ jÄ sutaptį su jo padarytais pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje (ATPK 33 str. 2 d., 224 str.).R.

L. savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino iÅ¡ dalies, teisės pažeidimÄ padarė sulaukęs 72 metų amžiaus, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas (23 b. l.), neteistas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra senatvės pensininkas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl atsižvelgus į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, R. L. asmenybę, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, R.

L. už padarytus pažeidimus yra skirtini sankcijose numatyti baudų minimumai, tai yra, už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, skirtina 28 (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, skirtina 23 (dvideÅ¡imt trijų) eurų bauda, už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, skirtina 1158 (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirtina 868 (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Skirtosios administracinės nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir R. L. galutinė subendrinta nuobauda skirtina sankcijos už sunkesnį jo padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ (ATPK 33 str. 2 d., 127 str. 3 d.) ribose, t. y. jam skirtina galutinė subendrinta nuobauda – 1158 (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams (ATPK 27, 30, 302, 31, 32, 33 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, kur numatyta, kad administracine nuobauda siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimÄ padariusį asmenį bei prevencinių tikslų. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiÅ¡kia tam tikrų suvaržymų paskyrimÄ , negatyvių pasekmių atsiradimÄ asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra bÅ«tina sÄ lyga, nes prieÅ¡ingu atveju nuobaudos bÅ«tų beprasmiÅ¡kos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.

R. L. skirti mažesnę nuobaudÄ , nei numatyta sankcijoje, nėra pagrindo, nes R. L. padarė vienÄ iÅ¡ sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, savo kaltę pripažino tik dėl transporto priemonės vairavimo neapdraudus jos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir pagal nustatytÄ tvarkÄ neatlikus valstybinės techninės apžiÅ«ros. Mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar Å¡velnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens naudai, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės. Teismas yra tos nuomonės, kad šioje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio nuostatas.Nutarimas pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.

 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 27 straipsniu, 33 straipsniu, 224 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 3022 straipsniu, 3024 straipsniu, 324-326 straipsniais, teisėja n u t a r i a : R. L. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, ir jį nubausti:- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams; - pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda;- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalį – 23 (dvidešimt trijų) eurų bauda.Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, R.

L. galutinai paskirti administracinę nuobaudÄ Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 1158 (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.Bauda turi bÅ«ti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant jÄ Ä¯ valstybės biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6030.Laiku nesumokėjus baudos ar nepapraÅ¡ius mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per ilgesnį laikÄ , pažeidėjui gresia papildomos iÅ¡laidos.

Jeigu baudÄ priverstiniu bÅ«du iÅ¡ieÅ¡kos antstolis pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudÄ , bet ir atlyginti vykdymo iÅ¡laidas.Nutarimo vykdymÄ pavesti Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui.Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Rima Razumienė