90c5c0f4-e686-4394-ab84-259f8526b5fb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3330-1157/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33501-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.6.2; 3.2.3.2; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, sekretoriaujant Raimondai MikalajÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinį atsakovui N. Å . dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo – J. J.. Teismas n u s t a t ė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla pagal ieÅ¡kovės D. V. (toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinį atsakovui N. Å . (toliau – ir atsakovas) dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo – J. J., kuriame ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad A. V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav., GrigiÅ¡kėse, (duomenys neskelbtini), įgytÄ santuokos metu su tėvu N. Å ., įgijo asmeninės nuosavybės teise.

2. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos motina A. V. Å . A. V. Å . 2012 m. sausio 16 d. testamentu paliko ieÅ¡kovei butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav., GrigiÅ¡kėse, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). IeÅ¡kovei pradėjus tvarkyti paveldėjimo reikalus, paaiÅ¡kėjo, kad A. V. Å . ButÄ 1992 m. rugsėjo 30 d. įsigijo formaliai dar bÅ«dama santuokoje su ieÅ¡kovės tėvu N. Å .

3. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio, 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 21 ir 22 straipsnių, 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalies, 3.88 straipsnio 2 dalies, 3.89 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, jog nors Butas buvo įgytas 1992 m., dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.

4. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatÄ asmenine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas ar lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn.

5. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad jos motina A. V. Å . ir tėvas N. Å . susituokė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) Trakų rajono liaudės teismo sprendimu A. V. Å . ir N. Å . santuoka buvo nutraukta, tačiau santuokos nutraukimas nebuvo įregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje iki 2000 m. liepos 28 d. (SÅ K 40 straipsnis). A. V. Å . ButÄ Ä¯sigijo 1992 metais, t. y. formaliai bÅ«dama santuokoje su N. Å . Tačiau iki Buto įsigijimo 1992 metais A. V. Å . ir N. Å . kartu nebegyveno ir nevedė bendro Å«kio 18 metų, t. y. nuo 1974 m. Šį faktÄ patvirtina N. Å . ieÅ¡kininis pareiÅ¡kimas dėl santuokos nutraukimo, Trakų rajono liaudės teismo 1986 m. lapkričio 17 d. sprendimas bei Å¡iÄ aplinkybę gali patvirtinti liudytojai.

6. Taip pat ieÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad A. V. Å . ButÄ Ä¯sigijo už asmenines lėšas: 2 400,60 rublių ir 17 284,31 rublių valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis, turint tikslÄ Ä¯gyti šį turtÄ asmeninėn nuosavybėn. A. V. Å . ButÄ iki savo mirties iÅ¡laikė viena, nuo pat jo įgijimo save laikė vieninteliu Å¡io turto savininku, o N. Å . jokių pretenzijų ir teisių dėl Å¡io turto A. V. Å . nereiÅ¡kė.

7. Darytina iÅ¡vada, kad nors ieÅ¡kovės motina ButÄ Ä¯gijo formaliai bÅ«dama santuokoje, tačiau Butas buvo įgytas iÅ¡skirtinai asmeniniams, su santuoka nesusijusiems poreikiams tenkinti, už A. V. Å . asmenines lėšas.

8. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad tėvai buvo išsiskyrę, bet mama laiku neįregistravo ištuokos. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog namas, kuriame yra Butas, buvo pastatytas praėjus 5 metams po tėvų santuokos nutraukimo Trakų rajono liaudies teismo sprendimu. Butas ieškovės motinai paskirtas, kai buvo paskutiniai privatizavimo metai.

9. Taip pat ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog tėvai susituokė ir gyveno Rusijoje. Lietuvoje, kiek jai žinoma, kartu jie arba negyveno visiÅ¡kai, arba gyveno labai trumpai, kadangi tėvas buvo kariÅ¡kis, tarnavo Rusijoje ir ten liko. Be to, pareiÅ¡kimas dėl santuokos nutraukimo Trakų rajono liaudies teismui buvo pateiktas tėvo iniciatyva, kadangi jis norėjo Rusijoje kurti naujÄ Å¡eimÄ bei siekė, jog Rusijoje įgytas butas galėtų atitekti naujai sutuoktinei.

10. IeÅ¡kovės teigimu, motina, įgydama ButÄ , siekė įgyti jį asmeninėn, o ne sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Jokių aplinkybių, kad motina bÅ«tų siekusi butÄ Ä¯gyti kartu su tėvu, nėra. Su tėvu, likusiu Rusijoje, kurį laikÄ palaikė ryšį tik ieÅ¡kovė. Tačiau bendravimas prieÅ¡ maždaug 26 metus nutrÅ«ko, tėvas nebeatrašė. Butu tėvas niekada nesidomėjo, niekada į jį nepretendavo. ButÄ iÅ¡laikė, mokėjo mokesčius tik ieÅ¡kovė.

11. Trečiasis asmuo J. J. teismo posėdyje nedalyvavo. Teisme gautas jos prašymas leisti nedalyvauti parengiamajame teismo posėdyje. Trečiojo asmens teigimu, su civiline byla ji susipažinusi, pretenzijų neturi.

12. Atsakovui skirti procesiniai dokumentai du kartus siųsti paskutinių žinomų gyvenamųjų vietų adresais – (duomenys neskelbtini) GrikiÅ¡kės, Vilniaus m. sav. bei (duomenys neskelbtini) GrikiÅ¡kės, Vilniaus m. sav., tačiau AB „Lietuvos paÅ¡tas“ dokumentus grÄ Å¾ino, nurodydamas, kad pirmuoju atveju – siunta neatsiimta paÅ¡te per siuntos saugojimo terminÄ (2022 m. sausio 12 d. DOK-7432), antruoju – netikslus adresas (2022 m. sausio 31 d DOK-18800). 13. 2022 m. vasario 3 d. nutartimi teismas sustabdė bylos nagrinėjimÄ ir paskelbė atsakovo N. Å . paieÅ¡kÄ . 2022 m. vasario 10 d. byloje gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog atsakovo N. Å . paieÅ¡ka neskelbiama, kadangi surinkti duomenys, kad asmuo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos Respublikos į RusijÄ .

Taip pat rašte nurodyta, jog jokių duomenų apie asmenį Lietuvos policijos informacinėje sistemoje nėra. 2022 m. vasario 11 d. nutartimi buvo nutarta atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.

14. Iki teismo nustatyto termino atsakovo atsiliepimas į ieškinį nebuvo gautas. Teismas K o n s t a t u o j a:

15. Ieškinys tenkintinas pilnai.

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. V. (toliau – ir ieÅ¡kovė) ieÅ¡kinį atsakovui N. Å . (toliau – ir atsakovas) dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo – J. J.. IeÅ¡kovė prašė pripažinti, kad A. V. Å . (ieÅ¡kovės motina), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), įgytÄ santuokos metu su ieÅ¡kovės tėvu N. Å ., įgijo asmeninės nuosavybės teise.

17. IÅ¡ byloje esančio Trakų rajono liaudies teismo 1986 m. lapkričio 17 d. sprendimo matyti, jog A. V. Å . ir N. Å . santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)). Sprendime konstatuota, jog Å¡alys jau 12 metų gyvena atskirai. Sprendime užfiksuotuose Å¡alių paaiÅ¡kinimuose patvirtinama, jog jie kartu negyvena nuo 1974 metų. Kurį laikÄ sutuoktiniai kartu gyveno Murmanske, o 1974 metais A. V. Å . su vaikais grįžo gyventi į LietuvÄ ir pas vyrÄ nebegrįžo.

18. A. V. Š. ir N. Š. santuokos nutraukimas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotas (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Įraše nurodoma, jog santuokos nutraukimo įrašo pagrindas – Trakų rajono liaudies teismo 1986 m. lapkričio 17 d. sprendimas dėl ištuokos (Civilinė byla Nr. 2-658, 1986 m.).

19. Remiantis į bylÄ pateiktomis VÄ® Registrų centro Gyventojų registro pažymomis apie asmens duomenis, A. V. Å . ir N. Å . turi 2 dukras: J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. V., gim. (duomenys neskelbtini).

20. IÅ¡ byloje pateikto VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, jog A. V. Å . 1992 m. rugsėjo 30 d. pirkimo pardavimo sutarties pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374 Nr. 5765, įgijo butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus miesto savivaldybėje, GrigiÅ¡kėse, (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 66,71 kv. m.

21. Ä® bylÄ pateikta 1992 m. rugsėjo 30 d. sudaryta Sutartis tarp Bendros Lietuvos – JAV įmonės „GrigiÅ¡kės“ (pardavėjas) ir A. V. Å . (pirkėjas), pagal bendros Lietuvos – JAV įmonės „GrigiÅ¡kės“ 1991 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ Nr. 122, pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko butÄ , kurio bendras plotas 66,71 kv. metrų, ir Å«kinius pastatus bei 0,00 kv. m. rÅ«sį, esančius GrigiÅ¡kėse, (duomenys neskelbtini) žemės sklype. Nurodytų namo, namo dalies, buto su priklausiniais bendra kaina yra 32 808 rubliai 19 kap. Namas, namo dalis, butas su priklausiniais parduoti už (įvertinus nuolaidas) 19 684 rublius 91 kap., iÅ¡ kurių a) 2400 rublių 60 kap. pirkėjas įmokėjo į Bendros Lietuvos-JAV įmonės „GrigiÅ¡kės“ kasÄ grynaisiais pinigais 1992 m. liepos 3 d., b) valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 17 284 rublius 31 kap.

22. IÅ¡ 2012 m. sausio 16 d. A. V. Å . oficialiojo testamento nustatyta, jog A. V. Å . jai nuosavybės teise priklausantį butÄ / patalpÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav., GrigiÅ¡kėse, (duomenys neskelbtini), palieka savo dukrai D. V., o visÄ kita jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, kuris jai priklausys mirties dienÄ , palieka savo dukrai J. J.

23. VšĮ Šv. Roko ligoninės išduotas Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog A. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini).

24. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti, kad Butas, kuris įgytas tėvams formaliai bÅ«nant santuokoje, iÅ¡ tiesų yra motinos A. V. Å . asmeninė nuosavybė. IeÅ¡kovės tėvų santuoka nutraukta 1986 m. lapkričio 17 d. Trakų rajono liaudies teismo sprendimu, tačiau, kadangi iÅ¡tuoka užregistruota tik (duomenys neskelbtini), formaliai butas, įgytas 1992 metais, laikomas įgytu santuokoje. IeÅ¡kovė, bÅ«dama įpėdinė, siekia paveldėti ginčo butÄ .

25. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.

Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika Å¡iuo klausimu suformuota, joje įtvirtinta, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo butas priklauso jau mirusiam asmeniui, įrodinėjimo pareiga tenka jo įpėdiniams, Å¡iuo atveju mirusiosios dukrai (ieÅ¡kovei), kuri remiantis oficialiuoju testamentu, turi teisę paveldėti ginčo ButÄ .

26. Sprendžiant klausimÄ dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali bÅ«ti pripažintas vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas gali bÅ«ti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Kitaip tariant, Å¡iuo atveju tam, kad bÅ«tų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi bÅ«ti nustatytos dvi sÄ lygos:

1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamÄ turtÄ Ä¯gyti savo asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; kt.).

Dėl lėšų pobÅ«džio 27. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ginčo butÄ jos motina įsigijo už savo investicinius čekius bei grynus pinigus: 1992 m. rugsėjo 30 d. Sutartyje dėl buto pirkimo, sudarytoje tarp Bendros Lietuvos – JAV įmonės „GrigiÅ¡kės“ (pardavėjas) ir A. V. Å . (pirkėjas), nurodyta, jog Butas parduotas už 19 684 rublius 91 kap., iÅ¡ kurių a) 2400 rublių 60 kap. pirkėjas įmokėjo į Bendros Lietuvos-JAV įmonės „GrigiÅ¡kės“ kasÄ grynaisiais pinigais 1992 m. liepos 3 d., b) valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 17 284 rublius 31 kap.

28. Taupomojo banko 1992 m. liepos 21 d. praneÅ¡ime nurodyta, kad Å . A. V., P., nebalansinės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Trakų privatizavimo tarnybai už buto iÅ¡pirkimÄ nuraÅ¡yti 14 300 rub.; Taupomojo banko 1992 m. liepos 21 d. praneÅ¡ime nurodyta, kad iÅ¡ D. V. N., nebalansinės sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Trakų privatizavimo tarnybai už buto pirkimÄ nuraÅ¡yti 3 200 rub.; kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad už buto privatizavimÄ A. V. Å . A. P. mokėjo 2 400 rub.

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad investiciniai čekiai buvo viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomÄ turtÄ . Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybės vienkartinės iÅ¡mokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniÅ¡kai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos bÅ«klės ir kitų individualių aplinkybių (žr. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnį), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-5 m. 29/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018; kt.).

30. Atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudijančius, kad už buto įgijimÄ buvo mokėta A. V. Å . ir ieÅ¡kovės valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis (investiciniais čekiais), taip pat grynaisiais pinigais, kurie buvo asmeninės ieÅ¡kovės motinos lėšos, remiantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, vertintina, kad ginčo buto įgijimui buvo panaudotos asmeninės A. V. Å . ir ieÅ¡kovės lėšos. Å ias nustatytas aplinkybes patvirtina ieÅ¡kovės procesiniame dokumente ir posėdžio metu nurodytos aplinkybės. Byloje nėra prieÅ¡ingų įrodymų, t. y. duomenų, kad atsakovas bÅ«tų prisidėjęs prie ginčo buto pirkimo.

Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad ginčo butas buvo įsigytas (privatizuotas) už asmenines A. V. Å . ir ieÅ¡kovės lėšas. Dėl valios įsigyti ginčo butÄ asmeninėn nuosavybėn 31. Kasacinis teismas ne kartÄ , taip pat ir naujausioje savo praktikoje, yra nurodęs, kad 1991-1992 metais vykęs butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprÅ«pinimÄ gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sÄ lygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sÄ lygomis Å¡ias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų Å¡eimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis), taip pat ir Å¡ias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka.

Pasinaudoti valstybės lengvatomis įsigyti gyvenamÄ jį plotÄ buto privatizavimo bÅ«du viena Å¡eima galėjo tik vienÄ kartÄ (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis). Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama Å¡eimoms, o ne vienam iÅ¡ sutuoktinių. Draudimas tai pačiai Å¡eimai antrÄ kartÄ pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butÄ Å¡eima buvo laikoma įsigijusia gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , skirtÄ bendram visų Å¡eimos narių naudojimui.

Todėl, siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių ir jų nepilnamečių vaikų interesus, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje buvo įtvirtinta, jog sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotÄ butÄ nustatoma pagal Å¡eimos įstatymus. Pagal bendrÄ jÄ tuo metu galiojusių Å¡eimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe (SÅ K 21 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad Butų privatizavimo įstatymo prasme butas santuokoje esantiems asmenims bÅ«davo parduodamas kaip Å¡eimai, bendram naudojimui, Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio nuoroda į Å¡eimos įstatymų taikymÄ turi bÅ«ti suprantama kaip nuoroda bÅ«tent į SÅ K 21 straipsnyje nustatytÄ sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymÄ .

Tai užtikrina abiejų sutuoktinių lygias teises santuokos metu įgyto turto atžvilgiu. Sutuoktinių turtui sutartinio teisinio režimo taikymas SÅ K nustatytas nebuvo. SÅ K galiojimo metu įgytam turtui galėjo bÅ«ti taikomas tik toks teisinis režimas, kuris Å¡iame kodekse buvo nustatytas, t. y. turto teisinis režimas pagal įstatymÄ . Susitarimai dėl turto, kuris santuokos metu sutuoktinių bus įgyjamas ateityje, teisinio režimo pagal SÅ K nebuvo galimi, skirtingai nuo naujojo CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d.

Vadinasi, sutuoktiniai turtÄ pasidalyti galėjo tik po to, kai jis jau įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise (SÅ K 23 straipsnis). Kasacinis teismas pažymi, kad nustačius, jog butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymÄ Å¡alių santuokos metu, toks butas neabejotinai turėjo bÅ«ti pripažintas abiejų sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Aplinkybė, kad butas privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo Å¡iam turtui taikyti kitokį teisinį režimÄ .

Teismų praktikoje suformuluota griežta SÅ K 21 straipsnyje nustatyto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo taikymo taisyklė bylose dėl butų, įgytų pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , nes tai užtikrina sutuoktinių lygias teises į santuokos metu privatizuotÄ butÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006; 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021; kt.).

32. Taigi, bendru atveju, butas įgytas remiantis 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymu Nr. I-1374, laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kaip jau nurodyta Å¡iame sprendime, iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ginčo butÄ A. V. Å . įgijo remiantis LR 1991.05.28 Ä®statymu Nr. I-1374, t. y. Butų privatizavimo įstatymu.

33. Kita vertus, ieÅ¡kovė patvirtino, kad jos motina ButÄ laikė savo butu, jį įsigijo, suvokdama, jog jos santuoka su atsakovu jau nutraukta, be to, sutuoktiniams jau beveik 20 metų negyvenant kartu. IeÅ¡kovė taip pat patvirtino, kad ji visÄ rÅ«pinosi butu, iÅ¡laikė, per tÄ laikÄ atsakovas niekada nereiÅ¡kė jokių pretenzijų į ginčo butÄ .

34. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovės motinos ir atsakovo santuoka Trakų rajono liaudies teismo sprendimu nutraukta dar (duomenys neskelbtini), t. y. likus 5 metams iki Buto įsigijimo. Be to, minėtame sprendime nurodyta tiek aplinkybė, kad šalys jau nuo 1974 m. negyveno kartu, tiek aplinkybė, kad abi šalys siekė sukurti naujus santykius. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovė, teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu.

Taigi, akivaizdu, jog dar iki ieÅ¡kovės motinai įsigyjant ButÄ , buvę sutuoktiniai ilgÄ laikÄ bendro Å«kio nebevedė, ieÅ¡kovės motina butÄ siekė įgyti bÅ«tent asmeninėn, o ne bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Tėvas (atsakovas) butu niekada nesidomėjo, jo neiÅ¡laikė, be to, jis liko gyventi Rusijoje, ten kÅ«rė naujÄ Å¡eimÄ . Vien tai, kad santuokos nutraukimas užregistruotas (duomenys neskelbtini), nepaneigia nustatytų aplinkybių, jog realiai ieÅ¡kovės tėvų santuoka jau buvo nutraukta, jie bendro Å«kio nebevedė, turto bendrojon jungtinėn nuosavybėn nebeįsigijo.

35. Teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje, remiantis raÅ¡ytine bylos medžiaga ir ieÅ¡kovės parodymais, yra nustatytas prejudicinis faktas, kad A. V. Å . aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia buvo įsigyti ginčo butÄ jos (savo) asmeninėn nuosavybėn. Teismo konstatuotos aplinkybės, o bÅ«tent tai, kad teismui (duomenys neskelbtini) nutraukiant ieÅ¡kovės motinos ir atsakovo santuokÄ buvo konstatuota, kad Å¡alys jau 12 metų negyvena kartu, neveda bendro Å«kio, kas reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turėjo atskirus namų Å«kius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad sutuoktiniai nesiekė įgyti ginčo buto bendram jų Å¡eimos naudojimui, taigi nebuvo valios įgyti ginčo butÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, prieÅ¡ingai – tikėtina buvus sutuoktinių valiÄ , jog ginčo butas įgyjamas asmeninėn A. V. Å . nuosavybėn.

36. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Ä®rodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

37. Vertintina, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodomi ir posėdžio metu patvirtinti teiginiai yra pagrįsti. Teismas sprendžia esant įrodyta, jog ieÅ¡kovės motina A. V. Å . ginčo butÄ Ä¯sigijo asmeninėmis lėšomis ir turėdamas aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ Ä¯gyti butÄ savo asmeninėn nuosavybėn. Vertintina, kad byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai bei prieÅ¡taravimų nebuvimas paneigia sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ . Atsižvelgiant į tai, visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), GrigiÅ¡kėse, Vilniaus miesto savivaldybėje, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine A.

V. Å . nuosavybe. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 38. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CPK normos yra vieÅ¡osios teisės normos. Bylinėjimosi iÅ¡laidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas). Bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimai nėra Å¡alių vykstančio materialinio teisinio pobÅ«džio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimas, paskirstymas, grÄ Å¾inimas, priteisimas vertintina kaip savarankiÅ¡ka teismo veikla, bylos nesprendžiant iÅ¡ esmės, tačiau, iÅ¡sprendus bylÄ dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobÅ«džio reikalavimo – bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo.

Bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo klausimÄ teismas turi iÅ¡spręsti neatsižvelgdamas į Å¡alių praÅ¡ymÄ â€“ tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

39. Remiantis bylos dokumentais, ieškovė teikdama ieškinį sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį (mokėjimo nurodymai „Swedbank“, AB: 2021 m. kovo 18 d.– 38 Eur, 2021 m. liepos 13 d. – 62 Eur). Likusios žyminio mokesčio dalies (500 Eur) mokėjimas atidėtas.

40. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas sudaro 22,40 Eur. IeÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 100 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnis) ir 522,40 Eur (22,40 Eur+500 Eur) valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270, 376 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovės D. V. ieÅ¡kinį tenkinti. Pripažinti, kad A. V. Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav., GrigiÅ¡kėse, (duomenys neskelbtini), įgytÄ santuokos metu su tėvu N. Å ., įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iÅ¡ N. Å ., gimusio (duomenys neskelbtini), D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ N. Å ., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 522,40 Eur (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt du eurus 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

Mokėjimo paskirtyje bÅ«tina nurodyti bylos, kurioje priteistos iÅ¡laidos, numerį. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Ä®siteisėjusiÄ sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti valstybės įmonei Registrų centras. Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė