2018-04-25 Nr. AB-8494-3-61-3-04368-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-309-261/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04368-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Creditinfo Lietuva“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Tele2“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 3R-278(2.13-1.) (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 17 d. teiktą skundą ir priteisti pareiškėjos sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Tele2“ 2012 m. liepos 25 d. sudarė terminuotą Duomenų perdavimo paslaugų sutartį Nr. 1.56 67979633 113. R. K. 2014 m. lapkričio 19 d. UAB „Tele2“ pervedė 50,85 Eur (175,59 Lt), tačiau per klaidą mokėjimo pavedime nenurodė pareiškėjos mokėtojo kodo. Maždaug 2014 m. lapkričio 21 d. pareiškėja telefonu buvo informuota, kad ji UAB „Tele2“ yra skolinga 50,85 Eur (175,59 Lt), tačiau ji paaiškino, kad minėta suma jau buvo sumokėta. Nepaisant to, 2014 m. gruodžio 6 d. – 2014 m. gruodžio 9 d. pareiškėja gavo UAB „Tele2“ sąskaitą, kurioje nurodyta iki 2014 m. gruodžio 25 d. sumokėti 59,25 Eur (204,59 Lt). UAB „Tele2“ pareiškėjos įmoką įskaitė 2014 m. gruodžio 20 d., o 2014 m. gruodžio 21 d. sustabdė buvusios 59,25 Eur skolos išieškojimą, tačiau pareiškėjos asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, adresą bei informaciją apie įsiskolinimą) 2014 m. gruodžio 17 d. automatiniu būdu perdavė UAB „Creditinfo Lietuva“, valdančiai skolininkų administravimo informacinę sistemą.

3. Pareiškėja nurodė, kad ji 2015 m. vasario 17 d. kreipėsi į Inspekciją prašydama patikrinti, ar nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir Įstatymas), tačiau Inspekcija skundžiamu Sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja su tokiu Inspekcijos sprendimu nesutiko ir teigė, kad viena iš būtinų sąlygų duomenų valdytojui teisėtai teikti skolininkų duomenis yra ta, kad duomenų valdytojas prieš tai turi paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti (pateikti) duomenų subjektui rašytinį priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą. Nagrinėjamu atveju raginimą iki 2014 m. gruodžio 15 d. sumokėti susidariusią skolą UAB „Tele2“ pareiškėjai atsiuntė 2014 m. gruodžio 9 d. – 2014 m. gruodžio 10 d., o jau 2014 m. gruodžio 17 d. pareiškėjos duomenys automatiniu būdu buvo perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“. Pareiškėja pažymėjo, kad raginimas sumokėti įsiskolinimą jai buvo siųstas neregistruotu laišku, todėl asmens duomenis UAB „Tele2“ perdavė neįsitikinusi, kad pareiškėja yra tinkamai informuota apie įsipareigojimų nevykdymą, todėl pareiškėjos asmens duomenis perdavė neteisėtai. Be to, pareiškėja prieš perduodant jos asmens duomenis ne kartą UAB „Tele2“ informavo apie susidariusio įsiskolinimo apmokėjimą, tačiau į šią aplinkybę Inspekcija neatsižvelgė. Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad jos asmens duomenys iš skolininkų administravimo informacinės sistemos buvo pašalinti tik 2015 m. vasario mėnesį, nors įsiskolinimas buvo įskaitytas 2014 m. gruodžio 20 d. ir UAB „Tele2“ jau buvo žinoma, kad įsiskolinimas buvo sumokėtas dar iki raginime nurodytos datos. Pareiškėjos manymu, Inspekcija atmestinai ir formaliai vertino UAB „Tele2“ veiksmus (neveikimą) perduodant pareiškėjos asmens duomenis, o vėliau delsiant kreiptis į UAB „Creditinfo Lietuva“ dėl duomenų pašalinimo.

4. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad UAB „Tele2“, naudodamasi akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ paslaugomis pareiškėjai 2014 m. lapkričio 12 d. išsiuntė raginimą sumokėti įsiskolinimą, šį raginimą pareiškėja gavo, todėl Inspekcija padarė išvadą, kad duomenų valdytojas – UAB „Tele2“ įvykdė pareigą pateikti pareiškėjai priminimą ir Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą 30 kalendorinių dienų terminą skaičiavo nuo priminimo išsiuntimo dienos. Iš Inspekcijai pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja į UAB „Tele2“ dėl įsiskolinimo padengimo kreipėsi tik 2014 m. gruodžio 20 d., kitų duomenų, kad pareiškėja būtų ginčijusi minėtą įsiskolinimą anksčiau, Inspekcija skundo nagrinėjimo metu neturėjo. Be to, pareiškėja turėjo dar vieną įsiskolinimą (14,19 Eur) už UAB „Tele2“ suteiktas telekomunikacines paslaugas, kuris iš skolininkų administravimo informacinės sistemos buvo pašalintas 2015 m. vasario 19 d. Tuo tarpu, ginčo atveju susidaręs ir 2014 m. gruodžio 17 d. UAB „Creditinfo Lietuva“ perduotas įsiskolinimas buvo panaikintas 2015 m. sausio 15 d. Toks laikotarpis iki duomenų pašalinimo nelaikytinas per ilgu terminu ar vilkinimu atnaujinti UAB „Tele2“ perduotus pareiškėjos asmens duomenis apie susidariusį įsiskolinimą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tele2“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą pareiškėjai jos nurodytu adresu išsiuntė laiku – 2014 m. lapkričio 12 d. Skundo pateikimo metu pareiškėjos adresas buvo pasikeitęs, todėl UAB „Tele2“ darė prielaidą, kad adresas galimai buvo pasikeitęs ir raginimo siuntimo metu, tačiau pareiškėja apie tai UAB „Tele2“ neinformavo, todėl ji turėtų būti pripažinta esanti atsakinga už dėl to atsiradusias pasekmes. Be to, pareiškėja iki 2014 m. gruodžio 17 d. skolos nepadengė ir neginčijo. Paaiškėjus situacijai, kad įsiskolinimas buvo sumokėtas kito asmens, nenurodant pareiškėjos identifikacinių duomenų, duomenys apie pareiškėjos įsiskolinimą buvo pašalinti iš skolininkų administravimo informacinės sistemos.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Creditinfo Lietuva“ atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje UAB „Creditinfo Lietuva“ atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjai priminimas apie įsiskolinimą buvo išsiųstas 2014 m. lapkričio 12 d. neregistruotu laišku, nurodant, kad mokėjimo pavedime turi būti nurodytas pareiškėjos mokėtojo kodas; informacija, kad pavedimo metu būtinai turi būti nurodomas mokėtojo kodas, yra pateikiama ir UAB „Tele2“ išrašomose PVM sąskaitose faktūros, taičau pareiškėjos įsiskolinimą padengęs asmuo pareiškėjos mokėtojo kodo ar kitos informacijos, pagal kurią būtų galima identifikuoti pareiškėją, nenurodė. Todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju UAB „Tele2“ objektyviai negalėjo R. K. atlikto mokėjimo identifikuoti kaip atlikto pareiškėjos vardu, todėl pagrįstai manė, jog pareiškėjos skola vis dar yra nepadengta ir, praėjus 30 kalendorinių dienų nuo priminimo apie įsiskolinimą išsiuntimo, t. y. 2014 m. gruodžio 17 d., jos asmens duomenis ir informaciją apie įsiskolinimą automatiniu būdu pateikė UAB „Creditinfo Lietuva“.

10. Pareiškėjos teiginius, kad prieš UAB „Tele2“ perduodant jos asmens duomenis, pareiškėja UAB „Tele2“ darbuotojus telefonu buvo informavusi apie tai, kad įsiskolinimas buvo padengtas 2014 m. lapkričio 19 d., teismas vertino kritiškai, nes pareiškėja nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė juos patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys pareiškėjos skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu 2015 m. balandžio 17 d. pateikti duomenys patvirtina pareiškėjos ir UAB „Tele2“ darbuotojų bendravimą tik nuo 2014 m. gruodžio 22 d., t. y. jau po to, kai pareiškėjos asmens duomenys buvo perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“. Taigi teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad UAB „Tele2“ iki 2014 m. gruodžio 17 d. turėjo duomenų apie tai, jog pareiškėjos įsiskolinimas buvo apmokėtas.

11. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad priminimo apie įsiskolinimą išsiuntimo būdas bei įteikimas yra itin aktualus tais atvejais, kai nėra duomenų apie tokių priminimų įteikimą skolininkams. Tuo tarpu, šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja jai 2014 m. lapkričio 12 d. išsiųstą priminimą apie įsiskolinimą yra gavusi dar nepasibaigus Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytam 30 kalendorinių dienų terminui (pareiškėja teigė priminimą gavusi 2014 m. gruodžio 9 d. – 2014 m. gruodžio 10 d.). Taigi, nors UAB „Tele2“ nebuvo pakankamai rūpestinga, ir nepasirinko tokio priminimo įteikimo būdo, kad pareiškėjai neabejotinai taptų žinoma apie įsipareigojimų neįvykdymą (t. y. nesiuntė priminimo registruotu laišku), tai nepaneigia šioje byloje nustatyto fakto, kad priminimas apie įsiskolinimą pareiškėjai buvo išsiųstas ir, kaip minėta, įteiktas, o įsiskolinimas – UAB „Tele2“ turėtais duomenimis nepadengtas.

12. Teismas pažymėjo, kad Įstatymas nereglamentuoja, per kiek laiko duomenys apie įsiskolinimą turi būti pašalinti. Byloje nustatyta, kad UAB „Tele2“ apie tai, kad pareiškėja padengė įsiskolinimą, UAB „Creditinfo Lietuva“ informavo 2015 m. sausio 14 d. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad UAB „Tele2“ siekdama, kad pareiškėjos asmens duomenys bei informacija apie įsiskolinimą būtų pašalinti iš skolininkų administravimo informacinės sistemos, veikė pakankamai aktyviai ir operatyviai. Netenkinus pareiškėjos skundo, netenkintas ir jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 13. Pareiškėja A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas, be skunde išdėstytų aplinkybių, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje surinkti duomenys pareiškėjos ir UAB „Tele2“ darbuotojų bendravimą patvirtina tik nuo 2014 m. gruodžio 22 d., t. y. jau po to, kai pareiškėjos asmens duomenys buvo perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“. Pareiškėja ne vieną kartą nuo 2014 m. lapkričio 21 d. skambino UAB „Tele2” ir informavo apie padengtą skolą. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde teismui prašė iš UAB „Tele2“ išreikalauti duomenis apie ginčui aktualiu laikotarpiu jų operatorių užregistruotus pareiškėjos skundus, tačiau teismas šį pareiškėjos prašymą ignoravo ir nenustatęs bylai reikšmingų aplinkybių padarė nepagrįstą išvadą.

13.2. UAB „Tele2“ jau 2014 m gruodžio 20 d. buvo žinoma, kad įsiskolinimas buvo apmokėtas, tačiau jis tik 2015 m. sausio 4 d. ir 2015 m. vasario19 d. kreipėsi į UAB „Creditinfo Lietuva“ dėl pareiškėjos asmens duomenų taisymo. Toks delsimas negali būti vertinamas kaip pakankamai aktyvus ir operatyvus.

13.3. Dėl teismo išvados, kad nors UAB „Tele2“ nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiuntė priminimo registruotu laišku, tačiau tai nepaneigia šioje byloje nustatyto fakto, kad priminimas apie įsiskolinimą pareiškėjai buvo išsiųstas ir įteiktas, o įsiskolinimas, UAB „Tele2“ turėtais duomenimis, nepadengtas, apeliantė nurodė, kad asmens duomenų turėtojas prieš perduodamas skolų išieškojimo bendrovei asmens duomenis, turi įsitikinti, kad asmuo informuotas apie esamus įsiskolinimus, todėl toleruoti tokį UAB „Tele2” elgesį, tuo pačiu pateisinant ir Inspekcijos poziciją, teismas neturėjo pagrindo.

13.4. Dėl informacijos patalpinimo skolininkų administravimo informacinėje sistemoje buvo sugadinta pareiškėjos kredito istorija ir jos teisė naudotis teikiamomis paslaugomis buvo suvaržyta. Todėl teismas formaliai ir paviršutiniškai vertino susiklosčiusią situaciją, neužkirsdamas kelio tolesnei UAB „Tele2“ savivalei disponuojant asmens duomenimis ir leisdamas Inspekcijai deklaratyviai ginti pareiškėjų teises.

14. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismas priėmė pagrįstą išvadą dėl apeliantės kreipimosi į UAB „Tele2“ pradžios. Pareiškėjos skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu nustatyta, kad apeliantė tik vieną kartą, t. y. 2014 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į UAB „Tele2“. Įrodymų, patvirtinančių, kad iki 2014 m. gruodžio 17 d. apeliantė ginčijo susidariusį įsiskolinimą ar kreipėsi į UAB „Tele2“ dėl savo asmens duomenų tvarkymo, Inspekcija skundo nagrinėjimo metu neturėjo.

14.2. Nuo 2014 m. gruodžio 21 d. (pareiškėjos 50,85 Eur (175,59 Lt) įsiskolinimo išieškojimo sustabdymo) iki 2015 m. sausio 14 d. pranešimo apie įsiskolinimo panaikinimą UAB „Creditinfo Lietuva“ praėjo 12 darbo dienų. Inspekcijos nuomone, toks laikotarpis nelaikytinas per ilgu terminu ar vilkinimu atnaujinti UAB „Tele2“ perduotus apeliantės asmens duomenis skolininkų administravimo informacinėje sistemoje.

14.3. Apeliantė teigdama, jog UAB „Tele2“ neįsitikino, kad ji informuota apie įsiskolinimus, pati, gavusi iš UAB „Tele2“ priminimą, nesiėmė jokių veiksmų ginčyti įsiskolinimą.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Creditinfo Lietuva” atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad sutinka su atsakovo pateiktais argumentais, bei atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu ginčo duomenys yra sunaikinti, o tuo laikotarpiu, kuriuo, apeliantės teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo tvarkė neteisingus duomenis, šiais duomenimis niekas kitas nesidomėjo, jie niekam nebuvo teikti, todėl jokių realių neigiamų pasekmių dėl suprastėjusios kredito istorijos apeliantė nepatyrė.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tele2” atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad sutinka su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Creditinfo Lietuva“ atsiliepimais į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

18. Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl to, kad UAB „Tele2“ neteisėtai perdavė jos asmens duomenis UAB „Creditinfo Lietuva“, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad UAB „Tele2“ teisėtai perdavė pareiškėjos duomenis UAB „Creditinfo Lietuva, todėl nėra pagrindo naikinti iš esmės pagrįsto ginčijamo Inspekcijos sprendimo.

20. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-355/2011). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

21. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais, papildomai akcentuodama, kad pareiškėja ne kartą nuo 2014 m. lapkričio 21 d. skambino UAB „Tele2” ir informavo apie padengtą skolą, UAB „Tele2“ jau 2014 m gruodžio 20 d. buvo žinoma, kad pareiškėjos įsiskolinimas buvo apmokėtas, tačiau bendrovė delsė kreiptis į UAB „Creditinfo Lietuva“ dėl pareiškėjos asmens duomenų taisymo; asmens duomenų turėtojas UAB „Tele2” prieš perduodamas skolų išieškojimo bendrovei asmens duomenis turėjo įsitikinti, kad asmuo informuotas apie esamus įsiskolinimus; teismas formaliai ir paviršutiniškai vertino susiklosčiusią situaciją.

22. Ginčo teisiniams santykiams taikytinas Įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 21 straipsnis, kuriame nustatyta, kad duomenų valdytojas turi teisę tvarkyti ir teikti teisėtą interesą turintiems tretiesiems asmenims laiku ir tinkamai finansinių ir (arba) turtinių įsipareigojimų jam neįvykdžiusių duomenų subjektų duomenis, taip pat ir asmens kodus, kad būtų galima įvertinti asmens mokumą ir valdyti įsiskolinimą, jeigu tinkamai įgyvendinami šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyti duomenų apsaugos reikalavimai (1 dalis); duomenų valdytojas gali teikti skolininkų duomenis tik tuo atveju, jeigu jis duomenų subjektui paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis pateikė rašytinį priminimą apie įsipareigojimų neįvykdymą ir per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią duomenų valdytojas išsiuntė (pateikė) duomenų subjektui priminimą skola liko nepadengta ir (arba) mokėjimo terminas nebuvo atidėtas arba duomenų subjektas pagrįstai neginčijo skolos (3 dalies 1 ir 2 punktai); kai duomenų subjektas skolą padengia, duomenų valdytojai privalo užtikrinti, kad tvarkant duomenis apie duomenų subjekto tinkamai ir laiku neįvykdytus finansinius ir (arba) turtinius įsipareigojimus būtų nurodoma, kad duomenų subjektas skolą padengė, ir skolos padengimo data (7 dalies 1 ir 2 punktai).

23. Byloje nustatyta, kad UAB „Tele2“ 2014 m. lapkričio 12 d. raginimu, kurį išsiuntė neregistruotu laišku, informavo pareiškėją, kad yra susidaręs 50,85 Eur (175,59 Lt) įsiskolinimas už iki 2014 m. spalio 1 d. suteiktas paslaugas, prašė įsiskolinimą padengti iki 2014 m. gruodžio 15 d., nurodė, jog atliekant mokėjimą būtina nurodyti mokėtojo kodą, ir kad nesumokėjus skolos, duomenys apie skolininką ir skolą perduodami į skolininkų administravimo informacinę sistemą (b. l. 33, 54). R. K. 2014 m. lapkričio 19 d. mokėjimo pavedimu UAB „Tele2“ sumokėjo 50,85 Eur (175,59 Lt) (įmokos kodas 111, mokėjimo paskirtis – už paslaugas, kliento kodas nenurodytas, taip pat nenurodyti jokie pareiškėjos duomenys) (b. l. 36). UAB „Tele2“ 2014 m. gruodžio 17 d. pareiškėjos asmens duomenis bei informaciją apie jos skolą automatiniu būdu perdavė UAB „Creditinfo Lietuva“ (b. l. 42–43, 57). UAB „Tele2“ 2015 m. sausio 14 d. prašymu kreipėsi į UAB „Creditinfo Lietuva“, nurodė, kad pareiškėjos asmens duomenys į skolininkų administravimo informacinę sistemą buvo patalpinti nepagrįstai, todėl prašė juos panaikinti (b. l. 68).

24. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apeliantės teiginius, kad ji nuo 2014 m. lapkričio 21 d. skambino UAB „Tele2” ir informavo apie padengtą įsiskolinimą. Apeliantės į bylą pateikti įrodymai (b. l. 62) patvirtina pareiškėjos ir UAB „Tele2“ bendravimą nuo 2014 m. gruodžio 22 d. Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, kreipėsi į UAB „Tele2“, prašydama pateikti su pareiškėjos skundu susijusią informaciją, be kita ko, prašydama nurodyti, ar pareiškėja ginčijo įsiskolinimą ir kada. UAB „Tele2“ 2015 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 10002702 Inspekcijai pateikė informaciją, kad pareiškėja 2014 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į UAB „Tele2“ dėl klaidingai nurodyto mokėtojo kodo 2014 m. lapkričio 19 d. atliekant 50,85 Eur (175,59 Lt) dydžio mokėjimą. Taigi, įvertinusi byloje pateiktų duomenų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad UAB „Tele2“ iki informacijos apie pareiškėjos įsiskolinimą perdavimo UAB „Creditinfo Lietuva“, t. y. iki 2014 m. gruodžio 17 d. turėjo informacijos, kad R. K. 2014 m. lapkričio 19 d. apmokėjo pareiškėjos 50,85 Eur (175,59 Lt) įsiskolinimą, nenurodydamas mokėtojo kodo ar kitų pareiškėjos duomenų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju UAB „Tele2“ objektyviai negalėjo R. K. atlikto mokėjimo identifikuoti kaip atlikto pareiškėjos vardu, todėl pagrįstai manė, kad pareiškėjos skola vis dar yra nepadengta, ir praėjus 30 kalendorinių dienų nuo priminimo apie įsiskolinimą išsiuntimo, t. y. 2014 m. gruodžio 17 d., informaciją apie įsiskolinimą automatiniu būdu pateikė UAB „Creditinfo Lietuva“.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju UAB „Tele2“ nebuvo pakankamai rūpestinga ir nepasirinko tokio priminimo apie įsiskolinimą įteikimo būdo, kuris užtikrintų, kad pareiškėjai neabejotinai taptų žinoma apie jos įsipareigojimų neįvykdymą, t. y. nesiuntė priminimo registruotu laišku, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja jai 2014 m. lapkričio 12 d. siųstą priminimą apie įsiskolinimą gavo dar nepasibaigus 30 kalendorinių dienų terminui (pareiškėja teigė priminimą gavusi 2014 m. gruodžio 9 d. – 2014 m. gruodžio 10 d.), be to, Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje duomenų valdytojui numatyta pareiga rašytinį priminimą apie įsipareigojimų nevykdymą siųsti paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau nenumatytas įpareigojimas priminimą siųsti registruotu laišku, taigi pripažindama, kad šiuo konkrečiu atveju Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies sąlygos buvo išpildytos, t. y. priminimas apie įsiskolinimą pareiškėjai buvo išsiųstas ir pareiškėja jį gavo.

26. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog UAB „Tele2“ apie tai, kad pareiškėja padengė įsiskolinimą, UAB „Creditinfo Lietuva“ informavo 2015 m. sausio 14 d. (kaip minėta, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apie padengtą pareiškėjos įsiskolinimą UAB „Tele2“ tapo žinoma 2014 m. gruodžio 20 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Tele2“ siekdama, kad pareiškėjos asmens duomenys bei informacija apie įsiskolinimą būtų pašalinti iš skolininkų administravimo informacinės sistemos, veikė pakankamai aktyviai ir operatyviai. Pareiškėja, nesutikdama šia su pirmosios instancijos teismo išvada, pakartoja skunde išdėstytas aplinkybes, tačiau nepateikia jokių argumentų, kuriais grįstų nesutikimą su teismo išvada, kad UAB „Tele2“ nedelsė veiksmų informuoti UAB „Creditinfo Lietuva“ apie tai, jog pareiškėjos įsiskolinimas padengtas.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pagal kurį nenumatytas terminas, per kurį duomenys apie įsiskolinimą turi būti pašalinti, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes (nuo 2014 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. sausio 14 d. praėjo 14 darbo dienų) ir vadovaudamasi bendraisiais protingumo ir tiesingumo principais sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 14 darbo dienų laiko tarpas nėra nepagrįstai ilgas laiko tarpas, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti UAB „Tele2“ delsimą perduoti „UAB „Creditinfo Lietuva“ informaciją apie padengtą pareiškėjos skolą.

28. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra formalus, nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

29. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ir (ar) naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas atmestinas ir ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė