90c387cb-dd2b-43c2-98d0-da44e14cfca4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-515-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00215-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų D. S., D. S. ir atsakovės Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų D. S. ir D. S. ieÅ¡kinį atsakovams D. S., Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarei G. K. dėl paskolos sutarties sÄ lygų panaikinimo ir vykdomojo įraÅ¡o dalies modifikavimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, antstolė N. J.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovai D. S. ir D. S. patikslintu ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu atsakovams D. S. ir Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarei G. K. (toliau – ir notarė G. K.), prašė: 1) pakeisti 2022 m. gegužės 23 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 14 500 Eur; 2) pripažinti nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2 punkto sÄ lygÄ ; 3) pripažinti nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis 2022 m. gegužės 23 d. vykdomajame raÅ¡te, iÅ¡duotame notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas sÄ lygas, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai skaičiuojami nuo negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir 6 proc. metinės palÅ«kanos skaičiuojamos už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovai su atsakovu D. S. 2018 m. sausio 11 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – paskolos sutartis). Paskolos sutarties 1 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovai pasiskolina 50 000 Eur (10 000 Eur – grynaisiais pinigais, o 40 000 Eur – mokėjimo pavedimu). Paskolos sutarties 2 punkte numatyta, kad pasiskolintÄ sumÄ ieÅ¡kovai įsipareigoja grÄ Å¾inti atsakovui ne vėliau kaip po vienerių metų, t. y. iki 2019 m. sausio 11 d. Å iame punkte taip pat numatyta, kad laiku negrÄ Å¾inę paskolos ieÅ¡kovai įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

3. Paskolos sutarties 3.4 punkte numatyta, kad priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju maksimaliÄ ja hipoteka apsaugota suma yra 18 000 Eur papildomai prie paskolos sumos, o 3.5 punkte – kad skolininkų įsipareigojimų, kylančių iÅ¡ Å¡ios paskolos sutarties su visais vėlesniais jos sÄ lygų pakeitimais ir papildymais, įvykdymas užtikrinimas skolininkams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – 2,5800 ha bendro ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais – pagalbiniais pastatais ir inžineriniais statiniais – sutartine hipoteka.

4. 2018 m. birželio 15 d. atsakovas ir ieÅ¡kovai pasirašė susitarimÄ pakeisti paskolos sutarties 3.1 punktÄ ir jį iÅ¡dėstyti taip: ieÅ¡kovų įsipareigojimų, kylančių iÅ¡ Å¡ios paskolos sutarties su visais vėlesniais jos sÄ lygų pakeitimais ir papildymais, įvykdymas užtikrinamas ieÅ¡kovei D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų: 0,1178 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jo priklausinių – kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei ieÅ¡kovams D. S. ir D. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sutartine hipoteka. Susitarimo 2 lape atsakovo padaryti Å¡ie įraÅ¡ai: 2019 m. sausio 11 d. sutartis pratęsiama iki 2020 m. sausio 11 d.; 2020 m. sausio 11 d. sutartis pratęsiama iki 2021 m. sausio 11 d.

5. 2018 m. birželio 15 d. atsakovas ir ieÅ¡kovai pasirašė sutartinės hipotekos sutartį, kuria paskolos sutarties įvykdymas užtikrintas žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Sutartinės hipotekos sutarties 6 punkte numatyta, kad laiku negrÄ Å¾inę paskolos ieÅ¡kovai įsipareigoja mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ .

6. IeÅ¡kovai iÅ¡ notarės G. K. 2022 m. balandžio 13 d. gavo praneÅ¡imÄ dėl negrÄ Å¾intos 50 000 Eur skolos, 0,2 proc. delspinigių nuo negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ ir 6 proc. metinių palÅ«kanų, skaičiuojamų už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

7. Tiek notarei, tiek atsakovui 2022 m. gegužės 2 d. buvo pateikti prieštaravimai, kuriuose nurodyta, kad, nors paskolos sutartyje numatyta, jog atsakovas paskolino 50 000 Eur, tačiau atsakovas ieškovui D. S. pervedė tik 40 000 Eur, o 10 000 Eur grynieji pinigai sutarties pasirašymo metu nebuvo sumokėti. Ši 10 000 Eur suma į paskolos sutartį buvo įtraukta kaip iš anksto už vienerių metų laikotarpį apskaičiuotos palūkanos.

8. Notarė G. K. 2022 m. gegužės 23 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kuriame nurodė, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 50 000 Eur; įraÅ¡e taip pat nurodyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai ir 6 proc. metinės palÅ«kanos. Antstolė N. J. 2022 m. birželio 3 d. surašė raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ Nr. S-22-92-8971, ieÅ¡kovams nurodydama per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 50 127,82 Eur skolÄ , 0,2 proc. dienos palÅ«kanų normÄ nuo 50 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d., 6 proc. metinę palÅ«kanų normÄ nuo 50 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d., ir 293,23 Eur vykdymo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso – 184 396,39 Eur.

9. Nurodė, jog paskolos sutartis iÅ¡ pradžių buvo patęsta raÅ¡tu iki 2020 m. sausio 11 d.; už paskolos sutarties pratęsimÄ 2019 m. sausio 11 d. atsakovui grynaisiais pinigais buvo sumokėta 8 000 Eur. Vėliau paskolos sutartis dar buvo pratęsta iki 2021 m. sausio 11 d.; už paskolos sutarties pratęsimÄ 2020 m. sausio 11 d. atsakovui grynaisiais pinigais sumokėta 8 000 Eur. Vėliau paskolos sutartis žodžiu buvo pratęsta iki 2022 m. sausio 11 d. Už šį paskolos sutarties pratęsimÄ 2020 m. gruodžio 26 d. atsakovui grynaisiais pinigais buvo perduota 4 000 Eur; dar 4 000 Eur grynaisiais pinigais atsakovui perduota 2021 m. liepos mėnesio viduryje. Be to, 2021 m. lapkričio 13 d. atsakovui buvo sumokėta 1 500 Eur delspinigių suma už tai, kad ieÅ¡kovai vėlavo mokėti palÅ«kanas už paskolos sutarties pratęsimÄ . Å io susitikimo metu ieÅ¡kovei papraÅ¡ius, kad atsakovas pasiraÅ¡ytų dėl jam perduodamos sumos, jis atsisakė tai padaryti, nurodė, kad tada ieÅ¡kovai privalės papildomai sumokėti mokesčius.

10. Pažymėjo, kad iÅ¡ viso atsakovui pagal paskolos sutartį buvo grÄ Å¾inta 25 500 Eur skolos suma per 5 kartus. Atsižvelgiant į tai, skolos likutis yra 14 500 Eur, todėl vykdomajame raÅ¡te klaidingai nurodyta, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 50 000 Eur, o 0,2 proc. palÅ«kanų norma nuo 50 000 Eur skaičiuojama nuo 2019 m. sausio 12 d., 6 proc. metinė palÅ«kanų norma nuo 50 000 Eur skaičiuojama nuo 2019 m. sausio 12 d., nors paskolos sutartis raÅ¡tu buvo pratęsta iki 2021 m. sausio 11 d., žodžiu – iki 2022 m. sausio 11 d. Paskolos sutartis notaro biure buvo pateikta atsakovo iniciatyva. IeÅ¡kovai paskolos sutartį sudarė prisijungimo bÅ«du. Atsakovas yra vartojimo ir kitoms reikmėms paskolas teikiantis Å¡ios srities profesionalas, o ieÅ¡kovai – vartotojai, todėl taikytinos vartotojų teises reglamentuojančios teisės normos. Atsakovas iÅ¡ esmės pasinaudojo sunkia ieÅ¡kovų finansine padėtimi ir vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė sutarties sÄ lygas dėl palÅ«kanų ir netesybų.

11. Kadangi prievolė grÄ Å¾inti paskolÄ buvo užtikrinta žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato sutartine hipoteka, sutartis kvalifikuotina kaip su nekilnojamuoju turtu susijusi kredito sutartis pagal Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymÄ (toliau – Ä®statymas). Atsakovas neįvykdė Ä®statyme numatytos pareigos suteikti ne trumpesnį nei 30 dienų apsvarstymo laikotarpį, skirtÄ informacija pagrįstam sprendimui dėl kredito sutarties sudarymo priimti. IeÅ¡kovams nebuvo paaiÅ¡kinta, koks konkretus paskolos sutarties sÄ lygų 2 ir 3.1 punktų poveikis, kaip konkrečiai bus skaičiuojamos palÅ«kanos ir netesybos, kaip bus skirstomos įmokos, jeigu paskolÄ bus vėluojama grÄ Å¾inti, kaip bus skaičiuojamos palÅ«kanos ir netesybos nutraukus sutartį. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas netinkamai įvykdė pareigÄ informuoti kredito gavėjus.

12. Atsakovas nesidomėjo, kokios yra ieÅ¡kovų mėnesio iÅ¡laidos ir įsipareigojimai, kiek lieka laisvų lėšų, ar jų pakaks paskolÄ grÄ Å¾inti per vienerių metų laikotarpį. IeÅ¡kovai yra pensinio amžiaus, gauna tik senatvės pensijÄ ir paÅ¡alpÄ , neturi kitų pajamų, jų sveikata yra prasta. Atsakovas, įvertindamas kredito gavėjų kreditingumÄ , rėmėsi tik prielaida, kad įkeičiamo nekilnojamojo turto vertė didės. Be to, atsakovas iÅ¡ viso neįvertino ieÅ¡kovų kreditingumo. Tai, kad ieÅ¡kovų turtinė bÅ«klė buvo bloga ir jie turėjo didelių finansinių sunkumų, todėl ieÅ¡kojo bÅ«dų gauti papildomų lėšų, nesudaro pagrindo atleisti atsakovÄ nuo pareigos nuodugniai ir sÄ Å¾iningai įvertinti ieÅ¡kovų kreditingumÄ .

13. Pagal Ä®statymo 12 straipsnio 10 dalį, finansinių įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymo atvejais netesybos kredito gavėjui netaikomos, jeigu kredito davėjas ne dėl kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino kredito gavėjo kreditingumÄ . Kadangi atsakovas neįvertino ieÅ¡kovų kreditingumo, paskolos sutarties sÄ lygų 2 punktas, kuriame nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai nuo negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , netaikytinas, taip pat neskaičiuotinos vykdomajame įraÅ¡e nustatytos 6 proc. metinės palÅ«kanos.

14. Kadangi atsakovas neįvertino ieÅ¡kovų kreditingumo, pažeidė pareigÄ tinkamai informuoti kredito gavėjus apie netesybų ir palÅ«kanų taikymo padarinius, yra pagrindas pripažinti nesÄ Å¾iningomis ir negaliojančiomis paskolos sutarties 2 punkto sÄ lygÄ ir vykdomajame įraÅ¡e numatytÄ sÄ lygÄ , kad 6 proc. metinės palÅ«kanos skaičiuojamos už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

15. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: 1) pakeitė ieÅ¡kovų D. S. ir D. S. bei atsakovo D. S. 2018 m. sausio 11 d. sudarytos paskolos sutarties, patvirtintos Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarės V. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2 punkto sÄ lygÄ ir nustatė, kad laiku negrÄ Å¾inę paskolos ieÅ¡kovai įsipareigoja mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ; 2) pakeitė 2022 m. gegužės 23 d. vykdomajame raÅ¡te, iÅ¡duotame notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), numatytas sÄ lygas, panaikinant nurodytas 6 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, ir patikslinant 0,05 proc. delspinigių, kurie skaičiuotini nuo negrÄ Å¾intos 50 000 Eur skolos dalies nuo 2022 m. sausio 12 d. iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo, dydį; 3) priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų D. S. ir D. S. po 459,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ ; priteisė ieÅ¡kovui D. S. iÅ¡ atsakovo D. S. 210 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisė ieÅ¡kovei D. S. iÅ¡ atsakovo D. S. 221 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisė ieÅ¡kovui D. S. iÅ¡ atsakovės notarės G. K. 47 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; priteisė ieÅ¡kovei D. S. iÅ¡ atsakovės notarės G. K. 51 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ; 4) kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

16. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad Å¡alių sudarytai paskolos sutarčiai Ä®statymas netaikomas. Nurodė, kad pagal Ä®statymo 3 straipsnio 11 dalį kredito davėjas – asmuo, iÅ¡skyrus fizinį asmenį ir pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti kreditÄ . Atsakovas yra fizinis asmuo, taigi jis nėra kredito davėjas pagal Ä®statymÄ . Pagal Ä®statymo 3 straipsnio 23 dalį paskolos davėjas – fizinis asmuo, kuris per tarpusavio skolinimo platformÄ teikia arba įsipareigoja suteikti kreditÄ kredito gavėjui. Atsakovas ieÅ¡kovams neteikė kredito per skolinimosi platformÄ , paskolos sutartis sudaryta raÅ¡tu pas notarÄ , taigi jis nėra ir paskolos davėjas kaip tai apibrėžiama Ä®statyme.

17. Ä®vertinęs tai, kad atsakovas yra medikas, kita veikla neužsiima, teismui paaiÅ¡kino, jog per 10 metų laikotarpį yra suteikęs 3 paskolas iki 50 000 Eur, tokie sandoriai nelaikytini reguliaria komercine veikla, kurios pagrindu bÅ«tų galima spręsti dėl atsakovo, kaip sutarties Å¡alies, pripažinimo verslininku. Teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių sudaryta paskolos sutartis nėra vartojimo sutartis ir vartotojų teisių apsaugai skirti įstatymai Å¡iuo atveju netaikytini.

18. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovų nurodytos sumos buvo sumokėtos jų nurodytu metu ir aplinkybėmis, t. y. jog paskolos sutartis iÅ¡ pradžių 2019 m. sausio 11 d. pratęsta raÅ¡tu iki 2020 m. sausio 11 d. ir už paskolos sutarties pratęsimÄ tÄ pačiÄ dienÄ atsakovui grynaisiais pinigais sumokėta 8 000 Eur. Vėliau paskolos sutartis 2020 m. sausio 11 d. buvo pratęsta iki 2021 m. sausio 11 d. ir už paskolos sutarties pratęsimÄ tÄ pačiÄ dienÄ atsakovui grynaisiais pinigais sumokėta 8 000 Eur. Vėliau paskolos sutartis žodžiu buvo pratęsta iki 2022 m. sausio 11 d. Už šį paskolos sutarties pratęsimÄ 2020 m. gruodžio 26 d. atsakovui grynaisiais pinigais buvo perduota 4 000 Eur; dar 4 000 Eur grynaisiais pinigais atsakovui perduota 2021 m. liepos mėnesio viduryje. 2021 m. lapkričio 13 d. atsakovui buvo sumokėta 1 500 Eur delspinigių suma už tai, kad ieÅ¡kovai vėlavo mokėti palÅ«kanas už paskolos sutarties pratęsimÄ .

19. Nors Å¡alys notarinės paskolos sutarties, kurioje susitarimas dėl palÅ«kanų nebuvo numatytas, ta pačia forma nepakeitė ir raÅ¡tu dėl tokios sutarties sÄ lygos nesusitarė, tačiau jos faktiÅ¡kai dėl palÅ«kanų mokėjimo susitarė ir šį susitarimÄ Ä¯vykdė – ieÅ¡kovai nurodytas sumas atsakovui sumokėjo. Ä®vertinęs tai, teismas konstatavo, kad po paskolos sutarties sudarymo, ieÅ¡kovų atsakovui sumokėti pinigai t. y. du mokėjimai po 8 000 Eur ir du mokėjimai po 4 000 Eur yra palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais.

20. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovų 2021 m. lapkričio 13 d. atsakovui sumokėta 1 500 Eur suma nepriskirtina atsiskaitymams pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį ir nėra susijusi su jos vykdymu.

21. IeÅ¡kovų reikalavimÄ pripažinti, kad negrÄ Å¾inta paskolos dalis yra 14 500 Eur teismas atmetė kaip nepagrįstÄ , kadangi byloje nustatė, jog ieÅ¡kovų sumokėti pinigai buvo ne paskolos grÄ Å¾inimas, bet palÅ«kanų mokėjimai. Todėl ir ieÅ¡kovų reikalavimÄ pakeisti 2022 m. gegužės 23 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dydis yra 14 500 Eur, atmetė kaip nepagrįstÄ .

22. Teismas nusprendė, kad paskolos sutarties 2 punkte numatytas susitarimas, pagal kurį ieÅ¡kovai, praleidę paskolos grÄ Å¾inimo terminus, privalo mokėti 0,2 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , nustato akivaizdžiai per dideles netesybas – 73 proc. metinių palÅ«kanų. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika dėl delspinigių dydžio fiziniams asmenims, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertino, kad 0,05 proc. delspinigiai per dienÄ turi atlyginti galimus kreditoriaus nuostolius.

23. Teismas nurodė, kad skolininkams negali bÅ«ti taikoma dviguba atsakomybė netesybų ir palÅ«kanų forma, didesnė suma turi apimti mažesnę – 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvienÄ negrÄ Å¾into kredito dienÄ (18,25 proc. metinių palÅ«kanų) yra skaičiuojami iki kredito grÄ Å¾inimo ir apima 6 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Kadangi byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartis buvo Å¡alių susitarimu pratęsta iki 2022 m. sausio 11 d., už prievolės grÄ Å¾inti skolÄ Ä¯vykdymo termino praleidimÄ yra pagrindas skaičiuoti netesybas nuo 2022 m. sausio 12 d. Už pratęstÄ laikotarpį ieÅ¡kovai sumokėjo kreditoriui palÅ«kanas, todėl už laikotarpį, kurį jie naudojosi pinigais, kreditoriui yra atlyginta. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas 2022 m. gegužės 23 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitė, panaikindamas 6 proc. metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, ir patikslindamas 0,05 proc. delspinigių dydį, kurie skaičiuotini nuo negrÄ Å¾intos 50 000 Eur skolos dalies nuo 2022 m. sausio 12 d. iki visiÅ¡ko skolos grÄ Å¾inimo.

24. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies dėl paskolos sutarties ir vykdomojo įraÅ¡o pakeitimo, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai atlygintinos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Ä®vertinęs tai, kad teismui patikslinus vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl termino, nuo kada skaičiuojami delspinigiai, sprendimas taip pat priimtas ieÅ¡kovų naudai, teismas nusprendė, kad yra tenkinta 30 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų ir atitinkamai paskirstė Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

25. Ä®vertinęs aplinkybę, kad palÅ«kanos vykdomajame įraÅ¡e atsirado ne pagal sutartį, o atsakovo praÅ¡ymu, notarė privalėjo įvertinti įraÅ¡omų palÅ«kanų dydžio pagrįstumÄ , be to, vykdomajame įraÅ¡e nėra nustatyta piniginės prievolės vykdymo termino pradžia, 68 Eur žyminį mokestį priteisė iÅ¡ atsakovų D. S. ir notarės ieÅ¡kovams lygiomis dalimis – po 17 Eur.

26. Proporcingai patenkintiems ieškovų reikalavimams, teismas priteisė 30 proc. ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas, jų 3/4 dalis priteisiant iš atsakovo, 1/4 dalį – iš notarės, atitinkamai ieškovui priteisė 90 Eur iš atsakovo, 30 Eur iš atsakovės; ieškovei priteisė 101 Eur iš atsakovo ir 34 Eur iš atsakovės.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

27. IeÅ¡kovai D. S. ir D. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

27.1. Atsakovas yra vartojimo ir kitoms reikmėms paskolas teikiantis Å¡ios srities profesionalas. IeÅ¡kovai, t. y. kredito gavėjai pagal paskolos sutartį, yra fiziniai asmenys. IeÅ¡kovai gautÄ paskolÄ panaudojo savo poreikiams – sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), atkÅ«rimui, gyvenamojo bÅ«sto, esančio A(duomenys neskelbtini), remontui, bei asmeninėms reikmėms (kitų paskolų dengimui ir kt.), todėl ieÅ¡kovams privalėjo bÅ«ti taikomos vartotojų teises reglamentuojančios teisės normos. Tai, kad atsakovas teikia paskolas, ieÅ¡kovams tapo žinoma tik iÅ¡ skelbimų laikraščiuose, vėliau ir iÅ¡ R. S. (atsakovo dėdės) nekilnojamojo turto agentÅ«ros „Tureta”, kuri taip pat tarpininkavo, suteikiant ieÅ¡kovams paskolas. Tai, kad atsakovas teikė paskolas nepažįstamiems asmenims, pasitelkdamas tarpininkus, neabejotinai patvirtina, jog pinigų skolinimas fiziniams asmenims yra papildoma atsakovo veikla, iÅ¡ kurios jis gaudavo (gauna) reikÅ¡mingÄ finansinę naudÄ . Atsižvelgus į atsakovo veiksmų sistemiÅ¡kumÄ , tai, kad veikla, susijusi su pajamų gavimu iÅ¡ pinigų skolinimo, nebuvo nustatyta tvarka įregistruota ir deklaruojama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, buvo vykdoma neturint tam leidimo, taip pat įvertinus kitas skolinimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ nustatyti, kad atsakovas yra vartojimo ir kitomis reikmėmis paskolas teikiantis Å¡ios srities profesionalas, tačiau to nepadarė.

27.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskolos sutarties nekvalifikavo ir kaip su nekilnojamuoju turtu susijusios kredito sutarties, dėl to Å¡ioje byloje paskolos sutarties sÄ lygos nebuvo patikrintos pagal Ä®statymo reikalavimus. Kadangi atsakovas nevertino ieÅ¡kovų kreditingumo, pažeidė pareigÄ tinkamai informuoti kredito gavėjus apie netesybų ir palÅ«kanų taikymo padarinius, yra pagrindas pripažinti nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia tiek paskolos sutarties 2 punkto sÄ lygÄ , tiek ir vykdomajame įraÅ¡e numatytÄ sÄ lygÄ , kad 6 proc. metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

27.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai atmetė apeliantų reikalavimÄ pripažinti, jog nesumokėtos paskolos dalis yra 14 500 Eur, konstatavęs, esÄ byloje nenustatyta, kad apeliantų sumokėti pinigai buvo paskolos grÄ Å¾inimas. IÅ¡ viso atsakovui pagal paskolos sutartį buvo grÄ Å¾inta 25 500 Eur skolos suma per 5 kartus (8 000 Eur, 8 000 Eur, 4 000 Eur, 4 000 Eur ir 1 500 Eur). Skolos likutis yra 14 500 Eur (40 000 Eur – 25 500 Eur), todėl 2022 m. gegužės 23 d. vykdomajame įraÅ¡e klaidingai nurodyta, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dydis yra 50 000 Eur bei tuo labiau 0,2 proc. palÅ«kanų norma nuo 50 000 Eur, skaičiuojama nuo 2019 m. sausio 12 d., 6 proc. metinė palÅ«kanų norma nuo 50 000 Eur, skaičiuojama nuo 2019 m. sausio 12 d., kai Å¡i paskolos sutartis raÅ¡tu buvo pratęsta iki 2021 m. sausio 11 d., žodžiu pratęsta dar iki 2022 m. sausio 11 d. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismui pateiktas garso įraÅ¡as, atliktas Klaipėdos mieste, Liepojos g. Pokalbio įraÅ¡o metu taip pat užfiksuota, kad atsakovai už suteiktÄ paskolÄ mokėjo ir turi mokėti atitinkamo dydžio palÅ«kanas, nors paskolos sutarties 3.1 punkte numatyta, kad palÅ«kanos pagal Å¡iÄ paskolos sutartį nemokamos.

27.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad 2021 m. lapkričio 13 d. atsakovui sumokėta 1 500 Eur suma yra atsiskaitymas ne pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį, o pagal 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, todėl Å¡ios pinigų sumos sumokėjimas nėra susijęs su paskolos sutarties vykdymu. IeÅ¡kovų 1 500 Eur sumokėta suma buvo ne pagal 2019 m. vasario 14 d. paskolos sutartį, o pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį, todėl ieÅ¡kovai pagrįstai laikė, kad nesumokėtas paskolos likutis yra 14 500 Eur, bet ne 50 000 Eur, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.

28. Atsakovė notarė G. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisiant jas ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovo D. S. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

28.1. Notarė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atliko gavusi pareiÅ¡kėjo (atsakovo) D. S. praÅ¡ymÄ , kuriame buvo nurodyti paties D. S. pateikti duomenys: hipotekos kodas hipotekos registre, negrÄ Å¾intos skolos dydis, palÅ«kanų ir netesybų dydis, informacija apie skolininkus ir įkaito davėjus. Atlikusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.192 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 491 straipsnio 1 dalyje numatytas procedÅ«ras, notarė atliko 2022 m. gegužės 23 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . Notarė nėra ir nebuvo atsakinga už pareiÅ¡kėjo D. S. pateiktų duomenų teisingumÄ , už juos atsakingas pats pareiÅ¡kėjas D. S. Be to, nurodytu metu neegzistavo teismo skundžiamu sprendimu nurodytos aplinkybės – sumažintos netesybos ir draudimas taikyti palÅ«kanas, dėl to iÅ¡ notarės negalėjo bÅ«ti reikalaujama to, kas neįmanoma.

28.2. IÅ¡imtinę kompetencijÄ spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ dėl kreditoriaus iÅ¡ieÅ¡kotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties turi tik teismas, nagrinėdamas bylÄ ginčo teisenos tvarka, ir tik esant skolininko reikalavimui ginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad notarė privalėjo aiÅ¡kintis D. S. pateikiamų duomenų teisingumÄ . Atitinkamai nepagristas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iÅ¡ notarės dalį bylinėjimosi iÅ¡laidų, motyvuojant tuo, kad ji nurodytų aplinkybių nesiaiÅ¡kino.

28.3. Taip pat nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai dėl notarei tenkančios 1/4 dalies ieÅ¡kovų patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų. Notarei negali bÅ«ti priskirtos ieÅ¡kovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už ginÄÄ , kuris buvo spręstas iÅ¡imtinai dėl jų kaip paskolos gavėjų ir atsakovo D. S. kaip paskolos davėjo tarpusavio teisinių santykių dėl sutarties sudarymo, sutarties sÄ lygų keitimo ir jos vykdymo, kadangi tai prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo tokios aplinkybės kaip netesybų sumažinimas net neegzistavo. Be to, už notarui pateikiamų duomenų teisingumÄ atsako kreditorius (atsakovas D. S.), notarė ginčų nesprendžia, nevertina sutartyje nustatytų netesybų dydžio, o tik atlieka formalų pateiktų duomenų vertinimÄ , iÅ¡ jos negalima reikalauti to, kas neįmanoma ir jai nepriskirta teisės aktais.

29. Atsakovas D. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

29.1. Tai, kad atsakovas D. S. ieÅ¡kovams perdavė visÄ paskolos sumÄ , patvirtina paskolos sutarties 1 punktas, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, jog 10 000 Eur suteikiami paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo metu, ir 2 punktas, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovai paskolos sumÄ gavo. Be to, paskolos sutartyje ieÅ¡kovas D. S. savo ranka padarė įraÅ¡Ä â€žpenkis tÅ«kstančius Eur gavau“, o ieÅ¡kovė D. S. savo ranka padarė įraÅ¡Ä â€žpenkis tÅ«kstančius gavau“. Paskolos sutartyje aiÅ¡kiai įvardijama pasiskolinta grynaisiais pinigais suma ir 2 kartus (2 punkte ir įraÅ¡ais ranka) aiÅ¡kiai įformintas (įtvirtintas) pinigų perdavimo paskolos gavėjams faktas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovai suprato, kÄ raÅ¡o, ir tai nebejotinai įrodo faktÄ , jog atsakovas D. S. sutarties 1 punktÄ Ä¯vykdė ir 10 000 Eur ieÅ¡kovams perdavė, o ieÅ¡kovų teiginys, kad jie negavo 10 000 Eur paskolos dalies sutarties pasiraÅ¡ymo metu, yra neįrodytas.

29.2. Tai, kad ieÅ¡kovai gavo bÅ«tent 50 000 Eur paskolÄ patvirtina ir vėlesni ieÅ¡kovų veiksmai – 2018 m. birželio 15 d. Å¡alys sudarė susitarimÄ pakeisti paskolos sutarties sÄ lygas ir 2018 m. birželio 15 d. sudarė hipotekos lakÅ¡tÄ , kuriame aiÅ¡kiai nurodė, kad užtikrinamas prievolės dydis 50 000 Eur. Taigi ieÅ¡kovai praėjus 5 mėnesiams po paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo papildomai pripažino, kad faktiÅ¡kai yra gavę 50 000 Eur, t. y. suprato ginčijamo sandorio esmę bei sÄ lygas ir sandorį dar kartÄ pripažino.

29.3. IeÅ¡kovai pageidavo, kad atsakovas paskolintų bÅ«tent grynaisiais pinigais, tačiau atsakovas visų pinigų grynaisiais skolinti nesutiko, nes kainuotų jų iÅ¡gryninimas, todėl sutiko paskolinti grynaisiais tik tÄ paskolos dalį, kuriÄ turėjo. IeÅ¡kovai tik praėjus daugiau nei 4 metams po paskolos gavimo ir tik atsakovui pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, pradėjo ginčyti paskolos sumos gavimÄ , tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovai reikÅ¡dami ieÅ¡kinį paprasčiausiai siekia vilkinti iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ .

29.4. Nors ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡ viso atsakovui pagal paskolos sutartį buvo grÄ Å¾inta 25 500 Eur skolos suma per 5 kartus (8 000 Eur, 8 000 Eur, 4 000 Eur, 4 000 Eur ir 1 500 Eur), atsakovas D. S. Å¡io fakto nepripažįsta, nes atsakovas faktiÅ¡kai pagal ginčo paskolos sutartį gavo tik 20 000 Eur ir tai buvo ne paskolos grÄ Å¾inimas, bet palÅ«kanos.

29.5. IeÅ¡kovai praleido paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ ir Å¡alys derėjosi dėl jo pratęsimo, vadinasi palÅ«kanos buvo mokamos už pratęstÄ paskolos grÄ Å¾inimo terminÄ , o ne pagal paskolos sutarties 3.1 punktÄ . Å alys pratęsdamos terminÄ jau nebesusitarė, kad palÅ«kanos už naudojimÄ si pratęsta paskola nemokamos, tai reiÅ¡kia, jog abiejų Å¡alių valia buvo sumokėtos bÅ«tent palÅ«kanos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovų sumokėti atsakovui pinigai po paskolos sutarties sudarymo po 8 000 Eur ir po 4 000 Eur yra pelno palÅ«kanos už naudojimÄ si pinigais ir nors Å¡alys notarinės paskolos sutarties, kurioje nėra susitarimo dėl palÅ«kanų, ta pačia forma nepakeitė ir raÅ¡tu dėl tokios sutarties sÄ lygos nesusitarė, tačiau jos faktiÅ¡kai susitarė ir įvykdė susitarimÄ â€“ ieÅ¡kovai nurodytas sumas atsakovui sumokėjo.

29.6. Atsakovas yra fizinis asmuo, jis nesiverčia paskolų verslu, todėl jis nėra verslininkas, vadinasi ieÅ¡kovai nepagrįstai santykius kvalifikuoja kaip vartojimo. IeÅ¡kovai teismui nepateikė jokių faktinio kredito panaudojimo įrodymų (mokėjimo pavedimų, iÅ¡rašų iÅ¡ banko sÄ skaitų, sÄ skaitų, kvitų). Taigi ieÅ¡kovai neįrodė, kad jie yra vartotojai, taip pat, kad jie atitinka kredito gavėjo apibrėžimÄ pagal Ä®statymo 3 straipsnio 13 punktÄ . Net ir atsakovÄ pripažinus verslininku, apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, nes ieÅ¡kovai apeliaciniame skunde nenurodė, kokios paskolos sutarties sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos. Net konstatavus vartojimo teisinius santykius, ieÅ¡kovai nėra atleidžiami nuo paskolos grÄ Å¾inimo bei palÅ«kanų ir delspinigių mokėjimo.

30. Atsakovė notarė G. K. atsiliepime į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o dėl ieÅ¡kovų apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiÅ«ra.

31. IeÅ¡kovai D. S. ir D. S. atsiliepime į atsakovės notarės G. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. AtsiliepimÄ grindžia tokiais argumentais: notarės procesinė padėtis Å¡ioje byloje buvo pakeista pirmosios instancijos teismo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad visgi notarė į bylos nagrinėjimÄ atsakove įtraukta nepagrįstai, nėra kliūčių Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti tinkamai, esant kitam į bylÄ Ä¯trauktam atsakovui D. S..

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

33. Kadangi iÅ¡ ieÅ¡kovų D. S. ir D. S. (toliau – ir apeliantai) apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai skundžia ne visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , tačiau tik jo dalį, kuria atmesti apeliantų reikalavimai: 1) pakeisti 2022 m. gegužės 23 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 14 500 Eur; 2) pripažinti nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2 punkto sÄ lygÄ , o apeliantė notarė G. K. (toliau – ir apeliantė) skundžia ne visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , tačiau tik jo dalį, kuria iÅ¡ apeliantės priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos, apeliacinės instancijos teismas bylÄ apeliacine tvarka nagrinėja Å¡ia apeliantų skundžiama apimtimi ir pasisako dėl apeliacinių skundų argumentų bÅ«tent Å¡ioje apimtyje.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

34. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. sausio 11 d. apeliantai D. S. ir D. S. su atsakovu D. S. sudarė paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad atsakovas suteikė apeliantams 50 000 Eur sumÄ (10 000 Eur suma suteikta grynaisiais pinigais, o 40 000 Eur suma – mokėjimo pavedimu), o apeliantai paskolÄ Ä¯sipareigoja grÄ Å¾inti iki 2019 m. sausio 11 d. Paskolos sutarties 3.4 punkte numatyta, kad priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo atveju maksimaliÄ ja hipoteka apsaugota suma yra 18 000 Eur papildomai prie paskolos sumos, o 3.5 punkte – kad apeliantų įsipareigojimų, kylančių iÅ¡ Å¡ios paskolos sutarties su visais vėlesniais jos sÄ lygų pakeitimais ir papildymais, įvykdymas užtikrinimas apeliantams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – 2,5800 ha bendro ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais – pagalbiniais pastatais ir inžineriniais statiniais – sutartine hipoteka. Paskolos sutartis buvo sudaryta notarine tvarka, jÄ patvirtinant notarei V. M.

35. 2018 m. birželio 15 d. paskolos sutartis pakeista, Å¡alims susitarus paskolos sutarties 3.1 punktÄ iÅ¡dėstyti taip: apeliantų įsipareigojimų, kylančių iÅ¡ Å¡ios paskolos sutarties su visais vėlesniais jos sÄ lygų pakeitimais ir papildymais, įvykdymas užtikrinamas D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų – 0,1178 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jo priklausinių – kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), ir apeliantams D. S. ir D. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sutartine hipoteka.

36. 2018 m. birželio 15 d. šalių susitarimo 2 lape atsakovo padaryti šie įrašai: 2019 m. sausio 11 d. sutartis pratęsiama iki 2020 m. sausio 11 d.; 2020 m. sausio 11 d. sutartis pratęsiama iki 2021 m. sausio 11 d.

37. 2018 m. birželio 15 d. atsakovas ir apeliantai pasirašė sutartinės hipotekos sutartį, kuria paskolos sutarties įvykdymas užtikrintas žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka.

38. Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarė G. K. 2022 m. gegužės 23 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä atsakovui, kuriame nurodė, kad apeliantų skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 50 000 Eur; įraÅ¡e taip pat nurodyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai ir 6 proc. metinės palÅ«kanos.

39. 2022 m. birželio 3 d. antstolė N. J. surašė raginimÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ Nr. S-22-92-8971, kuriuo apeliantams nurodyta per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 50  127,82 Eur skolÄ , 0,2 proc. dienos palÅ«kanų normÄ nuo 50 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d., 6 proc. metinę palÅ«kanų normÄ nuo 50 000 Eur sumos, skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 12 d., ir 293,23 Eur vykdymo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 184 396,39 Eur.

(duomenys neskelbtini)

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

40. Ieškovų (toliau – ir apeliantų) manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas, visų pirma, yra nepagrįstas dėl to, kad teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes. Pasak ieškovų, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė tai, kad paskolos sutarties sudarymo metu (2018 m. sausio 11 d.) atsakovas ieškovams grynaisiais pinigais perdavė 10 000 Eur paskolos dalį (iš 50 000 Eur paskolos sumos). Ieškovų teigimu, byloje nėra įrodymų, kad 10 000 Eur suma grynaisiais pinigais buvo perduota ieškovams. Ginčo dėl to, kad atsakovas apeliantams mokėjimo pavedimu pervedė 40 000 Eur paskolos dalį, byloje nėra.

41. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (CPK 176 straipsnio 2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).

42. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Vertintina, ar apeliantai civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, kad pagal paskolos sutartį jiems buvo suteikta ne 50 000 Eur, tačiau 40 000 Eur paskolos suma.

44. Paskolos sutarties apibrėžimas įtvirtintas CK 6.870 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

45. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisminiams ginčams, kilusiems iÅ¡ paskolos teisinių santykių, taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio Å¡ių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

46. CK 6.875 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų.

47. Nagrinėjamam ginčui aktualioje praktikoje kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant pavartotÄ terminijÄ , gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-496/2019, 37 punktas).

48. Nagrinėjant iÅ¡ paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai. Ä®statymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau įstatyme paskolos gavėjui taip pat suteikta teisė Å¡iÄ prezumpcijÄ nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Tuo atveju, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (t. y. paskolos raÅ¡telis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimÄ bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia tai, ar paskolos raÅ¡telis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010, 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

49. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ paskolos sutarties 2 punkto matyti, kad Å¡ios sutarties Å¡alys aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtino faktines aplinkybes, jog ieÅ¡kovai paskolos sutarties sudarymo metu gavo Å¡ioje sutartyje nurodytÄ sumÄ (50 000 Eur sumÄ , t. y. įskaitant ir 10 000 Eur grynaisiais pinigais jiems perduotÄ sumÄ ). IÅ¡ paskolos sutarties turinio matyti ir tai, kad paskolos sutarties pabaigoje, kurioje nurodyti Å¡alių rekvizitai, ties apelianto D. S. vardu, pavarde ir paraÅ¡u ranka padarytas įraÅ¡as „penkis tÅ«kstančius Eur gavau“, o ties apeliantės D. S. vardu, pavarde ir paraÅ¡u ranka padarytas įraÅ¡as „penkis tÅ«kstančius gavau“. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos sutarties sÄ lygos ir paskolos sutartyje pačių apeliantų ranka atlikti įraÅ¡ai apie tam tikros pinigų sumos gavimÄ patvirtina faktÄ , kad paskolos sutarties sudarymo metu atsakovas perdavė apeliantams 10 000 Eur paskolos sumos dalį grynaisiais pinigais. PrieÅ¡ingų įrodymų, iÅ¡skyrus pačių apeliantų paaiÅ¡kinimus, su kuriais atsakovas kategoriÅ¡kai nesutiko, paaiÅ¡kinęs, kad 10 000 Eur sumÄ grynaisiais pinigais ji apeliantams yra perdavęs, ieÅ¡kovai į bylÄ nepateikė. Kai Å¡alių paaiÅ¡kinimai dėl tam tikrų aplinkybių yra prieÅ¡ingi, nėra pagrindo vadovautis vienos ar kitos Å¡alies paaiÅ¡kinimais, nebent yra pateikiami įrodymai apie tokių paaiÅ¡kinimų neatitikimÄ tiesai. Minėta, kad apeliantai nepateikė jokių kitų įrodymų, kad 10 000 Eur grynaisiais pinigais jiems nebuvo perduoti, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pagrįstai vadovavosi kitais įrodymais, o ne ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimais, tame tarpe – raÅ¡ytiniu įrodymu – ieÅ¡kovų ranka padarytais įraÅ¡ais paskolos sutartyje apie pinigų gavimo faktÄ .

50. Pažymėtina ir tai, kad paskolos sutarties sÄ lyga, kurioje nurodyta atsakovo ieÅ¡kovams perduota paskolos suma (50 000 Eur), nebuvo pakeista ir Å¡alims sudarius 2018 m. birželio 15 d. susitarimÄ dėl paskolos sutarties sÄ lygų pakeitimo, taigi tokiais Å¡alių veiksmais buvo patvirtintas paskolos sutarties sÄ lygų atitikimas faktinei situacijai. 2018 m. birželio 15 d. hipotekos lakÅ¡te Å¡alys taip pat aiÅ¡kiai nurodė, kad pagal paskolos sutartį užtikrinamas prievolės dydis 50 000 Eur.

51. Byloje nėra ir duomenų, kad iki ginčui persikeliant į teismÄ apeliantai bÅ«tų siekę pakeisti paskolos sutarties sÄ lygas, įtvirtinant jose, kad paskolos suma sudaro ne 50 000 Eur, tačiau 40 000 Eur sumÄ , teikę dėl to pretenzijas atsakovui ar kitaip iÅ¡reiÅ¡kę nesutikimÄ su paskolos sutartyje nurodyto paskolos sumos dydžio pagrįstumu (CPK 178 straipsnis).

52. Apeliantai civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių, jog 10 000 Eur paskolos sumos dalis paskolos sutarties sudarymo metu jiems nebuvo perduota, taigi Å¡ios pinigų sumos gavimo fakto nenuginčijo (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Apeliantams nenuginčijus aptartos pinigų sumos perdavimo pagal paskolos sutartį fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad paskolos sutartimi atsakovas apeliantams paskolino iÅ¡ viso 50 000 Eur sumÄ .

53. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir tuo aspektu, kad, jų manymu, teismas netinkamai kvalifikavo tarp apeliantų ir atsakovo susiklosčiusius teisinius santykius. Apeliantų teigimu, paskolos sutarties pagrindu tarp Å¡alių atsiradę teisiniai santykiai vertintini kaip vartojimo ir jiems taikomos vartotojus ginančios teisės normos, kadangi atsakovas, suteikdamas paskolÄ veikė kaip verslininkas, o apeliantai – kaip vartotojai. Su nurodytu teiginiu nėra pagrindo sutikti.

54. Pagal CK 6.2281 straipsnio 2 dalį vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai (šio straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse nustatytos savo esme analogiškos vartotojo ir verslininko sampratos.

55. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad verslininko kaip ir vartotojo sÄ voka yra autonominė Europos SÄ jungos teisės sÄ voka, kuriÄ reikia aiÅ¡kinti vienodai SÄ jungos teritorijoje, nepaisant valstybių narių kvalifikavimo, todėl jos aiÅ¡kinimui ir taikymui yra aktuali Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT, Teisingumo Teismas) praktika. Prekybininkas (verslininkas) gali bÅ«ti fizinis arba juridinis asmuo, reglamentuojamas vieÅ¡osios arba privatinės teisės, kuris su vartotoju užmegztuose santykiuose veikia vykdydamas komercinę ar profesinę veiklÄ , o tai leidžia daryti prielaidÄ , kad jis vykdo nuolatinę veiklÄ , kuria siekia pelno (žr. generalinio advokato Y. Boto (Y. Bot) iÅ¡vados byloje BKK Mobil Oil Körperschaft des öffentlichen Rechts prieÅ¡ Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs eV, C 59/12, 41 ir 42 punktus).

56. Kasacinio teismo praktikoje sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo, kai: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo Å«kinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016 31, 32 punktus; 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018 29 punktÄ , kt.). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, bÅ«tina identifikuoti sutarties Å¡alis (vartotojÄ ir prekių (paslaugų) tiekėjÄ ) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iÅ¡ sutarties Å¡alių – vartotojas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019 26 punktÄ ).

57. Kiekvienos konkrečios sutarties atžvilgiu bÅ«tina nustatyti, kokiÄ funkcijÄ asmuo atlieka tame sandoryje – ar asmuo veikia verslo, ar ne verslo tikslais. Taip yra todėl, kad, kaip minėta, vienas ir tas pats asmuo skirtinguose sandoriuose gali bÅ«ti ir vartotojas, ir verslininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 24 punktas).

58. Kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį asmens tikslai konkrečios sutarties atžvilgiu yra nustatomi sutarties sudarymo metu. Taigi taikomas statinis požiÅ«ris į asmens padėtį konkrečios sutarties atžvilgiu. Toks požiÅ«ris remiasi nuspėjamumo, teisinio tikrumo ir teisėtų lÅ«kesčių principais. Kiekvienos atskirai sudarytos sutarties atžvilgiu bÅ«tina įvertinti, kokiÄ funkcijÄ asmuo atlieka kiekviename iÅ¡ Å¡ių sandorių – veikia asmeniniais ar verslo tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-1075/2020, 29 punktas, 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-781/2023).

59. Nagrinėjamu atveju apeliantai, teigdami, kad atsakovas teisiniuose santykiuose, atsiradusiuose paskolos sutarties pagrindu, apeliantų atžvilgiu veikė kaip verslininkas, turėjo procesinę pareigÄ tokias faktines aplinkybes įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

60. Apeliantai vien deklaratyviai nurodė, tačiau civiliniame procese leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir kt.) nepagrindė aplinkybių, kad atsakovas nuolat teikė ir (ar) teikia paskolas fiziniams asmenims, siūlo tokias paslaugas bei sudarydamas paskolos sutartį siekė su verslu susijusių komercinių tikslų. Nėra duomenų ir apie tai, kad paskolų teikimas fiziniams asmenims būtų atsakovo įprastinė ar profesinė veikla (CPK 178 straipsnis).

61. IÅ¡ byloje esančių duomenų nenustačius aplinkybių, kad atsakovas apeliantų atžvilgiu veikė kaip verslininkas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje netaikė vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų. Taip pat byloje pagrįstai netaikytos ir Ä®statymo nuostatos, kadangi atsakovas neatitiko Ä®statyme įtvirtintų kredito (paskolos) davėjams keliamų reikalavimų. Vadovaujantis Ä®statymo 3 straipsnio 11 dalimi, kredito davėju laikomas asmuo, iÅ¡skyrus fizinį asmenį ir pelno nesiekiantį juridinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti kreditÄ . Pagal nurodytÄ teisės normÄ atsakovas negali bÅ«ti laikomas kredito davėju, kadangi jis yra fizinis asmuo. Remiantis Ä®statymo 3 straipsnio 23 dalimi, paskolos davėju laikomas fizinis asmuo, kuris per tarpusavio skolinimo platformÄ teikia arba įsipareigoja suteikti kreditÄ kredito gavėjui. Pagal nurodytÄ teisės normÄ atsakovas negali bÅ«ti laikomas paskolos davėju, kadangi jis neteikė ir neįsipareigojo teikti ieÅ¡kovams kredito per tarpusavio skolinimo platformÄ . Taigi, atsakovui neatitinkant Ä®statymo 3 straipsnio 11 ir 23 dalyse apibrėžto kredito davėjo ar paskolos davėjo statuso, kiti apeliantų argumentai, susiję su poreikiu taikyti Ä®statymo nuostatas ginčo atveju, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl plačiau neaptariami.

62. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir dėl to, kad teismas netinkamai kvalifikavo apeliantų atsakovui sumokėtas 8 000 Eur, 8 000 Eur, 4 000 Eur, 4 000 Eur ir 1 500 Eur sumas.

63. Bylos Å¡alys sutarė dėl faktinių aplinkybių, kad apeliantai atsakovui sumokėjo du kartus po 8 000 Eur ir 4 000 Eur, taip pat 1 500 Eur sumÄ . Dėl to ginčo byloje nėra (atsakovas apeliacinio skundo dėl Å¡ių pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų nėra padavęs). Ginčas kilo dėl to, kaip nurodytos sumos turėtų bÅ«ti kvalifikuojamos. Apeliantų teigimu, minėtos sumos atsakovui buvo sumokėtos ne kaip palÅ«kanos pagal paskolos sutartį, tačiau jomis buvo dalimis grÄ Å¾inama paskola.

64. Pirmosios instancijos teismas pagrįsta pripažino atsakovo pozicijÄ , kad apeliantų atsakovui sumokėtos 8 000 Eur, 8 000 Eur, 4 000 Eur, 4 000 Eur sumos yra palÅ«kanos, apeliantų sumokėtos už naudojimÄ si pinigais pagal paskolos sutartį, o 1 500 Eur suma buvo atsiskaitymas ne pagal 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutartį ir nėra susijęs su jos vykdymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu apeliantų atsakovui sumokėtų sumų kvalifikavimu. Tai patvirtina žemiau nurodyti argumentai.

65. IÅ¡ paskolos sutarties turinio matyti, kad joje nebuvo nurodyta apeliantų pareiga mokėti palÅ«kanas už naudojimÄ si iÅ¡ atsakovo pasiskolinta pinigų suma. Paskolos sutarties 3.1 punkte buvo nurodyta, kad palÅ«kanos pagal Å¡iÄ sutartį nemokamos. Vis dėlto, tiek apeliantai (apeliacinio skundo 26 punkte), tiek atsakovas pripažino, kad apeliantai turėjo pareigÄ ir už suteiktÄ paskolÄ mokėjo atitinkamo dydžio palÅ«kanas. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis garso įraÅ¡as (nuo 08:56 min. iki 09:38 min.), kuriame apeliantai pripažįsta, kad jie su atsakovu susitarė dėl palÅ«kanų mokėjimo pagal paskolos sutartį (mokant po 8 000 Eur palÅ«kanų per metus).

66. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje prievolės įvykdymo patvirtinimÄ , nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ apie visiÅ¡kÄ ar dalinį prievolės įvykdymÄ , jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas yra kreditoriui iÅ¡davęs prievolei patvirtinti skolos dokumentÄ , tai kreditorius, priimdamas visÄ prievolės įvykdymÄ , privalo tÄ dokumentÄ skolininkui grÄ Å¾inti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime. Pakvitavimui prilygsta įraÅ¡as apie prievolės įvykdymÄ gražinamame skolos dokumente. Jeigu įvykdoma ne visa prievolė arba skolos dokumentas reikalingas kreditoriui kitoms teisėms įgyvendinti, jis turi teisę pasilikti skolos dokumentÄ , tačiau privalo skolininkui duoti pakvitavimÄ . Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, jeigu kreditorius atsisako duoti pakvitavimÄ , grÄ Å¾inti skolos dokumentÄ arba pažymėti pakvitavime, kad negali Å¡io dokumento grÄ Å¾inti, tai skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymÄ , iki jam bus iÅ¡duotas dokumentas, patvirtinantis prievolės įvykdymÄ .

67. Taigi, pagal aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , prievolės (jos dalies) įvykdymo faktas patvirtinamas kreditoriaus pakvitavimu, kurį kreditoriui prievolės (jos dalies) įvykdymo metu atsisakius iÅ¡duoti skolininkui, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymÄ .

68. Kasacinio teismo praktikoje Å¡iame kontekste pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikÅ¡mės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo rizikÄ ir riboja nesÄ Å¾iningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009; 2017 m. gegužės d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).

69. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantai, atlikę 8 000 Eur, 8 000 Eur, 4 000 Eur, 4 000 Eur mokėjimus atsakovui, bÅ«tų gavę iÅ¡ atsakovo pakvitavimÄ apie dalies paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ . Nėra duomenų ir apie tai, kad tokio pakvitavimo apeliantai siekė, tačiau atsakovas atsisakė jį duoti. Ä® bylÄ pateiktame garso įraÅ¡e nė viena iÅ¡ Å¡alių taip pat nenurodė, kad aptartos sumos buvo sumokėtos atsakovui kaip dalis grÄ Å¾intinos paskolos sumos. Apeliantai nepateikė į bylÄ ir kitų įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad aptartos sumos buvo sumokėtos atsakovui kaip dalies paskolos sumos grÄ Å¾inimas (CPK 178 straipsnis). Papildomai pažymima, kad patys apeliantai dar ieÅ¡kinyje nurodė, kad nurodytas pinigų sumas jie mokėjo už sutarties termino pratęsimÄ , kas iÅ¡ esmės ir reiÅ¡kia, jog už papildomÄ naudojimosi paskolintais pinigais laikotarpį buvo mokamas atlygis (palÅ«kanos). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Å¡alys, pratęsdamos skolos grÄ Å¾inimo terminÄ , susitarė dėl palÅ«kanų mokėjimo pagal paskolos sutartį, nors tokio susitarimo raÅ¡ytine forma sutartyje ir neužfiksavo.

70. Ä®vertinus tai, kad byloje nėra pakvitavimo apie dalies paskolos sumos grÄ Å¾inimÄ bei byloje esantys duomenys patvirtina, jog Å¡alys buvo susitarę dėl palÅ«kanų pagal paskolos sutartį mokėjimo ir aukščiau nurodytos sumos (8 000 Eur, 8 000 Eur, 4 000 Eur + 4 000 Eur) atitinka Å¡ios nutarties 65 punkte aptartame garso įraÅ¡e apeliantų nurodytÄ per vienus metus mokėtinų palÅ«kanų dydį (8 000 Eur), ir nėra prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ suponuojančių įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios sumos buvo skirtos apmokėti pagal paskolos sutartį mokėtinas palÅ«kanas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo aptartų sumų paskirtį.

71. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo argumentui, kad apeliantų atsakovui sumokėta 1 500 Eur suma buvo atsiskaitymas ne pagal paskolos sutartį ir nėra susijęs su jos vykdymu, kadangi apeliantų pateiktame garso įraÅ¡e (nuo 5:48 min. iki 6:47 min.) atsakovas paaiÅ¡kino, jog 1 500 Eur suma mokėtina už atsakovų vėlavimÄ atsiskaityti pagal kitÄ tarp Å¡alių (2019 m. vasario 14 d.) sudarytÄ paskolos sutartį. Å ias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylÄ nebuvo pateikta ir apeliantai neįrodė kitokios nei nurodyta aptartos sumos sumokėjimo paskirties (CPK 178 straipsnis).

72. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas apeliantų apskųsta sprendimo dalimi tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir pritaikė ginčo teisingam iÅ¡sprendimui aktualias teisės normas, pagrįstai nusprendė netenkinti ieÅ¡kinio dalies, kuria apeliantai prašė: 1) pakeisti 2022 m. gegužės 23 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , iÅ¡duotÄ notarės G. K., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis yra 14 500 Eur; 2) pripažinti nesÄ Å¾ininga ir negaliojančia 2018 m. sausio 11 d. paskolos sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2 punkto sÄ lygÄ . Apeliantų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ sprendimo dalį panaikinti ar pakeisti, todėl jų apeliacinis skundas atmetamas ir apeliantų apskųsta teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista ((duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

73. Apeliantė notarė G. K. pateikė apeliacinį skundÄ dėl teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡ jos ieÅ¡kovams priteistos 98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Apeliantė nurodė, kad Å¡i sprendimo dalis yra nepagrįsta, kadangi apeliantė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo atliko gavusi atsakovo D. S. praÅ¡ymÄ , kuriame buvo nurodyti paties atsakovo D. S. pateikti duomenys. Notarė teigia nesanti atsakinga už kreditoriaus pateiktų duomenų teisingumÄ , už juos atsakingas atsakovas D. S..

74. Apeliantei ginčijant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie tai, kad ne tik atsakovo, tačiau ir apeliantės veiksmai lėmė tam tikrų duomenų įraÅ¡ymÄ vykdomajame įraÅ¡e, vertintina, ar notarės veiksmai gali bÅ«ti laikomi neteisėtais iÅ¡duodant tokį vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

75. Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka reglamentuota Notariato įstatymo 491 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo, patikrina, ar vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus praÅ¡ymÄ pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus praÅ¡yme dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo nurodyti duomenys atitinka priklausomai nuo įkeisto objekto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieÅ¡ terminÄ patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintÄ reikalavimÄ , ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs Å¡iuos duomenis, notaras, prieÅ¡ atlikdamas vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , iÅ¡siunčia skolininkui praneÅ¡imÄ , kuriame turi bÅ«ti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siÅ«lymas ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt dienų nuo praneÅ¡imo skolininkui iÅ¡siuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolÄ ir apie prievolės įvykdymÄ raÅ¡tu praneÅ¡ti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomÄ jį įraÅ¡Ä arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nustatytais atvejais panaikinti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä . To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad notaras netikrina kitų, negu nurodyta Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako.

76. Kasacinio teismo praktikoje Å¡iame kontekste iÅ¡aiÅ¡kinta, kad notaras nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisena. Notaras privalo atlikti tik ribotÄ teisinį tyrimÄ ir neturi tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties (iÅ¡skyrus atitiktį Hipotekos registro duomenims) ir už juos neatsako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014).

77. Bylos duomenys patvirtina, kad notarė Notariato įstatymo 491 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus atliko: patikrino, ar atsakovo praÅ¡ymas dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo atitinka jam keliamus reikalavimus, iÅ¡siuntė apeliantams praneÅ¡imÄ apie gautÄ atsakovo praÅ¡ymÄ , atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä pagal atsakovo praÅ¡ymÄ . Taigi, notarė, gavusi hipotekos kreditoriaus praÅ¡ymÄ , pagal Notariato įstatymo 491 straipsnyje nurodytÄ jai priskirtÄ kompetencijÄ patikrino visus vykdomojo įraÅ¡o atlikimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus duomenis ir, vykdydama teisės aktų reikalavimus, teisėtai atliko vykdomÄ jį įraÅ¡Ä .

78. Pažymėtina, kad iÅ¡imtinę kompetencijÄ spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ dėl kreditoriaus iÅ¡ieÅ¡kotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014).

79. Atsižvelgiant į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , pripažintina, kad notarė neturėjo kompetencijos vertinti Å¡alių sudarytoje paskolos sutartyje įtvirtintų sÄ lygų pagrįstumo ir nenustačiusi formalių praÅ¡ymo trÅ«kumų neturėjo teisinio pagrindo vykdomojo įraÅ¡o neiÅ¡duoti, todėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimas negali bÅ«ti laikomas notarės neteisėtu veiksmu. Pripažinus, kad apeliantės veiksmai iÅ¡duodant minėtÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä buvo teisėti, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantės atžvilgiu ieÅ¡kinio dalis dėl vykdomajame įraÅ¡e nurodytų 6 proc. metinių palÅ«kanų panaikinimo ir delspinigių dydžio sumažinimo, buvo patenkinta. Kaip pagrįstai nurodoma notarės G. K. apeliaciniame skunde, visi ieÅ¡kovų materialieji reikalavimai, susiję su skolos, delspinigių dydžiu, palÅ«kanų skaičiavimu, buvo nukreipti į kreditorių – atsakovÄ D. S., o ne į notarę, todėl tai, kad sutartyje numatytus delspinigius teismas pripažino nepagrįstai dideliais ir nusprendė, jog priteisus delspinigius, nėra pagrindo priteisti ir palÅ«kanas, bei atitinkamoje apimtyje pakeitė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , nereiÅ¡kia, kad notarės atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas.

80. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklė, pagal kuriÄ Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

81. Kaip minėta, apeliantė negalėjo bÅ«ti pripažinta aptartÄ bylos dalį pralaimėjusia Å¡alimi, atitinkamai iÅ¡ jos nebuvo pagrindo priteisti 98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovams. Nurodytų motyvų pagrindu apeliantės pozicija dėl teismo sprendimo dalies, susijusios su bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimu iÅ¡ jos, pripažįstama pagrįsta, dėl to jos apeliacinis skundas tenkinamas.

82. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pagrindo pripažinti notarę pralaimėjusia Å¡alimi pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl vykdomame įraÅ¡e nurodytų 6 proc. metinių palÅ«kanų panaikinimo ir delspinigių dydžio patikslinimo, Å¡is reikalavimas pripažįstamas patenkintu tik atsakovo D. S. atžvilgiu, iÅ¡ kurio pagal patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijÄ priteisiamos, be kita ko, ir 98 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal pirmosios instancijos teismo nurodytÄ patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijÄ (kurios apskaičiavimo bylos Å¡alys neginčijo), Å¡i suma paskirstoma iÅ¡ atsakovo priteisiant: 1) 51 Eur apeliantei D. S.; 2) 47 Eur apeliantui D. S.. IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo apeliantei D. S. priteisiama 272 Eur (221 Eur + 51 Eur), iÅ¡ atsakovo apeliantui D. S. priteisiama 257 Eur (210 Eur + 47 Eur). Atsižvelgusi į tai, kad klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nėra sprendimas dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija patikslina sprendimo rezoliucinę dalį, susijusiÄ su bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstymu.

Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ

83. Apeliantai apeliaciniame skunde suformulavo praÅ¡ymÄ atidėti už apeliacinį skundÄ mokėtino 1 177 Eur žyminio mokesčio sumokėjimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas apeliantų apeliacinį skundÄ priėmė, dėl to sprendžiama, kad nurodytÄ apeliantų praÅ¡ymÄ pirmosios instancijos teismas patenkino.

84. Kadangi apeliantų apeliacinis skundas atmestas, už apeliacinį skundÄ mokėtinas 1 177 Eur žyminis mokestis lygiomis dalimis priteistinas iÅ¡ apeliantų valstybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

85. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

86. Kadangi ieškovų apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, jų apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

87. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme apeliantė patyrė 621 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 600 Eur apeliacinio skundo parengimo iÅ¡laidos ir 21 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ .

88. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

89. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

90. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundÄ , jei advokatas dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sudaro 1,7 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.10 p.).

91. Apskaičiavus maksimalų aukščiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. IV ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundÄ , jei advokatas dalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 3 230,51 Eur (1 900,30 Eur x 1,7).

92. Apeliantės praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma (600 Eur) nevirÅ¡ija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas dydžio, yra proporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

93. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas, ir, kadangi iš jos ieškovams priteistos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidos priteisiamos iš atsakovo D. S., pripažįstama, kad 621 Eur apeliantės patirtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos taip pat turi būti priteisiamos iš atsakovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .

Patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 31 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir Å¡iÄ sprendimo dalį iÅ¡dėstyti jÄ taip:

„priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 459,50 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis eurus, 50 ct) žyminį mokestį už ieÅ¡kinį į valstybės biudžetÄ , sumokant jį į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas – 188659752) surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5662.

Priteisti ieÅ¡kovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 257 Eur (du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt septynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Priteisti ieÅ¡kovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .“

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 558,50 Eur (penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt penkis eurus, 50 ct) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ , sumokant jį į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas – 188659752) surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5662.

Priteisti iÅ¡ atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei notarei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 621 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rasa Gudžiūnienė

Gintaras Pečiulis

Vigintas Višinskis