90c1938d-8d16-4243-8f14-109647dd9d63 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1119-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-28-3-05133-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.2; 2.6.4.4.3; 2.6.4.6. 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.21 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Bubienės (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo H.

L. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-15-571/2016 pagal ieÅ¡kovo H. L. ieÅ¡kinį atsakovei S. Z., tretiesiems asmenims V. Z., R. Z., institucijoms teikiančioms iÅ¡vadÄ Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kt., bei atsakovės S. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinį toms pačioms Å¡alims dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas H. L. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pakeisti 2011-12-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2519-374/2011 Marijampolės rajono apylinkės teismo nustatytÄ nepilnamečio vaiko H. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ , nustatant jÄ su tėvu H. L.; priteisti iÅ¡ S. Z. nepilnamečio vaiko H. L. iÅ¡laikymui 115 eurų dydžio periodines kas mėnesį mokėtinas iÅ¡mokas iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir nustatant H.

L. uzufrukto teisę į Å¡ias lėšas. Iki H. L. pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklÄ , nustatyti tokio turinio bendravimo su vaiku tvarkÄ : H. L. su savo tėvais praleidžia po vienÄ kalendorinę savaitę pakaitomis jų gyvenamosiose vietose Lietuvos Respublikoje, o vaikÄ ateinančiÄ savaitę su juo turinčiam bÅ«ti tėvui į gyvenamÄ jÄ vietÄ (sekmadieniais nuo 15 val. iki 20 val.) atveža atitinkamÄ savaitę su vaiku praleidęs tėvas. Nustatyti, jog vaikui bendraujant su tėvais pakaitomis po savaitę iÅ¡laikymas vaikui iÅ¡ tėvų nėra priteisiamas.

H. L. pradėjus lankyti bendrojo lavinimo mokyklÄ , nustatyti tokio turinio bendravimo su vaiku tvarkÄ : - H. L. su H. L. praleidžia kas antrÄ savaitgalį nustatant, jog vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje penktadieniais (nuo 17 val. iki 20 val.) pasiima H. L., o sekmadieniais ( nuo 17 val. iki 20 val.) iÅ¡ H. L. gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje pasiima S. Z.; H. L. praleidžia su sÅ«numi H. L. kiekvienų metų liepos mėnesio 1-15 dienas, pasiimdamas vaikÄ nuo 07-01 dienos (nuo 17 val. iki 20 val.), iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje, o mama S. Z. vaikÄ pasiima 07-15 dienÄ (nuo 17 val. iki 20 val.) iÅ¡ H.

L. gyvenamosios vietos Lietuvoje; H. L. praleidžia su sÅ«numi H. L. kiekvienų metų rugpjūčio mėnesio 1-15 dienas, pasiimdamas vaikÄ nuo 08-01 dienos (nuo 17 val. iki 20 val.) iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje, o mama S. Z. vaikÄ pasiima 08-15 dienÄ (nuo 17 val. iki 20 val.) iÅ¡ H. L. gyvenamosios vietos Lietuvoje; Lyginiais metais H. L. su tėvu H. L. praleidžia Kalėdinių atostogų pirmÄ jÄ savaitę, o nelyginių metų-antrÄ jÄ . Abiem atvejais vaikÄ pirmÄ jÄ atitinkamai atostogų savaitės dienÄ (nuo 17 val. iki 20 val.) iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje pasiima H.

L., o paskutinę atitinkamos atostogų savaitės dienÄ (nuo 17 val. iki 20 val.) vaikÄ S. Z. pasiima iÅ¡ H. L. gyvenamosios vietos Lietuvoje; S. Z. privalo sudaryti sÄ lygas H. L. bendrauti su sÅ«numi H. L. telefonu ir/ar „Skype“ programa kiekvienÄ trečiadienį (nuo 19 val. iki 20 val.) ir Å¡eÅ¡tadienį (nuo 19 val. iki 20 val.). Nustatyti, jog liepos ir rugpjūčio mėnesiais iÅ¡laikymas vaikui iÅ¡ tėvų nepriteisiamas. Uždrausti S. Z. keisti savo ir H. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ be iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko H.

L. sutikimo. Taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad vaiko atsakovė neaugina, neatsakingai žiÅ«ri į vaiko auklėjimÄ . Atsakovė, seneliai sÅ«nui daro neigiamÄ poveikį, nes visus savo neigiamus atsiliepimus apie berniuko tėvÄ , aptarinėja girdint berniukui, o tai formuoja neigiamÄ Â sÅ«naus nuomonę apie tėvÄ .Atsakovė S. Z. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė metams laiko H. L. apriboti tėvo valdžiÄ sÅ«naus H. L. atžvilgiu, pradedant šį terminÄ skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.  Taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Paliko galioti 2011-10-04 Marijampolės apylinkės teismo sprendimu nustatytÄ H. L. bendravimo su sÅ«numi H. L. tvarkÄ iki pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklÄ , jÄ atitinkamai papildant, ir nustatė, kad H. L. praleidžia su sÅ«numi H. L. Å¡ių 2016 metų liepos mėnesio 1-15 dienas, H. L. pasiima vaikÄ nuo 07-01 dienos (nuo 17 val. iki 20 val.), iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje, ir H.

L. pristato vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje 07-15 dienÄ (nuo 17 val. iki 20 val.); Nustatė ieÅ¡kovo H. L. bendravimo su sÅ«numi H. L. tvarkÄ , kai H. L. pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklÄ , taip: ieÅ¡kovas H. L. pasiima sÅ«nų kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį penktadienį iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 17 val. iki 19 val. ir grÄ Å¾ina atitinkamai sekmadienį į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 17 val. iki 19 val. Taip pat ieÅ¡kovas H. L. praleidžia su sÅ«numi H. L. kiekvienų metų rudens, žiemos, pavasario atostogų metu vienÄ savaitę ir pasiima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pirmÄ jÄ atostogų dienÄ nuo 17 val. iki 19 val., o grÄ Å¾ina sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ atitinkamai paskutinę savaitės dienÄ nuo 17 val. iki 19 val..

Taip pat ieÅ¡kovas praleidžia su sÅ«numi H. L. kiekvienų metų liepos mėnesio 1-15 dienas, pasiimdamas vaikÄ nuo 07-01 dienos (nuo 17 val. iki 20 val.), iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina vaikÄ 07-15 dienÄ (nuo 17 val. iki 20 val.) į sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ ; H. L. praleidžia su sÅ«numi H. L. kiekvienų metų rugpjūčio mėnesio 1-15 dienas, pasiimdamas vaikÄ nuo 08-01 dienos (nuo 17 val. iki 20 val.) iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Â 08-15 dienÄ (nuo 17 val. iki 20 val.). Lyginiais metais H.

L. su tėvu H. L. praleidžia Kalėdinių atostogų pirmÄ jÄ savaitę, o nelyginių metų-antrÄ jÄ . Visais atvejais vaikÄ pasiima nuo 17 val. iki 20 val. ir grÄ Å¾ina į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Â Â nuo 17 val. iki 20 val. H. L.; Ä®pareigojo S. Z. sudaryti sÄ lygas ieÅ¡kovui H. L. netrukdomai bendrauti su sÅ«numi H. L. „Skype“ programa kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 19 val. iki 20 val.; Likusioje dalyje patikslinto ieÅ¡kinio netenkino. Priėmė atsakovės S. Z. atsisakymÄ nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio ir civilinę bylÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyje nutraukė.

Priteisė iÅ¡Â ieÅ¡kovo H. L. 109 eurus atsakovės S. Z. naudai jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisė iÅ¡Â ieÅ¡kovo H. L. 20,54 eurų paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Priteisė iÅ¡ atsakovės S. Z. 30,81 eurus paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai. Teismas, nenustatęs aplinkybių ar priežasčių, kurių pagrindu bÅ«tų tikslinga tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, šį reikalavimÄ bei reikalavimÄ dėl materialinio iÅ¡laikymo vaikui priteisimo iÅ¡ atsakovės S. Z. atmetė (CPK 178 str.).Spręsdamas dėl bendravimo tvarkos, teismas, atsižvelgdamas į berniuko amžių, pateiktas ekspertizės iÅ¡vadas, konstatavo, kad vaikui reikalinga daugiau pastovumo realioje aplinkoje, tai yra, tų pačių draugų, darželio, buities, kad vaikas emocionaliai ir jautria reaguoja į jam artimų asmenų konfliktus, jam bÅ«dingas atsiskyrimo nerimas. Teismo vertinimu, iÅ¡ to sektų, kad bendravimo tvarka, kai vaikas 2 savaites gyventų su tėvu, o dvi su motina, bÅ«tų priimtina ir toleruotina tuomet, jeigu vaiko tėvai gyventų tame pačiame mieste ar toje pačioje savivaldybėje, o berniukas galėtų lankyti vienÄ ir tÄ pačiÄ ikimokyklinio, prieÅ¡mokyklinio ar bendrojo lavinimo ugdymo įstaigÄ .

Teismo nuomone, 2011-10-04 Marijampolės apylinkės teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka iki pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklÄ Â yra priimtina ir nekeistina, tačiau ji atsižvelgiant į ekspertės iÅ¡vadas, vaiko interesus praplėstina, kad berniukas kuo daugiau galėtų bendrauti su tėvu nustatant, kad berniukas galėtų bendrauti su tėvu vasaros atostogų metu tai yra - H. L. praleidžia su sÅ«numi H. L. kiekvienų metų liepos mėnesio 1-15 dienas, pasiimdamas vaikÄ nuo 07-01 dienos (nuo 17 val. iki 20 val.), iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos Lietuvoje, ir pristato vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Â 07-15 dienÄ (nuo 17 val. iki 20 val.).Teismas, atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į vaiko interesus bei įvertinęs byloje aptartus įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo su sÅ«numi tvarka, vaikui pradėjus lankyti bendrojo lavinimo mokyklÄ nėra pilnai priimtina.

IeÅ¡kovas gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovė su sÅ«numi gyvena (duomenys neskelbtini), kelionė automobiliu į vienÄ pusę užtrunka apie 4 valandas, atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas, o kelionė autobusu atitinkamai apie 6 valandas. Tai yra 6 metų berniukui tektų praleisti kas antrÄ savaitgalį po 4-6 valandas važiuojant automobiliu ar autobusu kaip siÅ«lo ieÅ¡kovas. Teismas traktavo, kad tai vargintų dar mažametį vaikÄ , juolab, kad sugrįžus į namus vakare vaikas bÅ«tų iÅ¡vargęs po kelionės, o jį dar reikėtų pamaitinti, nuprausti ir paruoÅ¡ti sekančiai dienai ėjimui į mokyklÄ .Teismas nesutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad tikslinga bÅ«tų nustatyti, jog vaikÄ atitinkamai paskutinę lankymo dienÄ pasiimtų tas tėvas, su kuriuo vaikas praleis kitÄ laikÄ ir kartu nustačius tokio turinio bendravimo su vaiku tvarkÄ , iÅ¡laikymas vaikui iÅ¡ tėvo atitinkamai nebÅ«tų priteisiamas.

Teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio netenkino, kadangi Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, kuri privalo užtikrinti materialinius sÅ«naus poreikius, kasdienę priežiÅ«rÄ , auklėjimÄ , tinkamÄ laisvalaikio praleidimÄ ir kita. IÅ¡ ieÅ¡kovo yra priteista tik 173 eurų iÅ¡laikymas sÅ«nui, kai tuo tarpu kita forma prie iÅ¡laikymo sÅ«naus ieÅ¡kovas neprisideda. Teismas atsižvelgęs į ekspertizės iÅ¡vadas, kur nurodoma, kad tėčio ir sÅ«naus susitikimai galėtų bÅ«ti organizuojami savaitgalių, vaiko atostogų metu, bei tai, kad berniukas kuo dažniau ir ilgiau bendrautų su tėvu ir jų santykiai taptų kuo artimesni, nustatė apeliacinės instancijos teismo nutarties 3 punkte nurodytÄ bendravimo tvarkÄ .Teismas, netenkino reikalavimo dėl sÄ lygų bendrauti su vaiku telefonu sudarymo, nes H.

L. neturi mobilaus telefono, ir negalima priimti sÄ lyginio sprendimo, nes jo įvykdymas priklausys nuo tam tikros sÄ lygos, tai yra mobilaus telefono sÅ«nui įsigijimo, mokėjimo už telefono paslaugas iÅ¡sprendimo ir Å¡i naÅ¡ta turėtų bÅ«ti uždėta tik atsakovei S. Z., kurios ir taip materialinė padėtis yra prastesnė nei ieÅ¡kovo ( CPK 267 str.).Teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl atsakovės sudarymo sÄ lygų ieÅ¡kovui bendrauti su sÅ«numi „Skype“ programa, kadangi atsakovė S. Z. neneigė, o ir byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovė namuose turi kompiuterį, kuris turi internetinį ryšį. Tačiau teismas atsižvelgęs ir į tai, kad ieÅ¡kovui sudaryta galimybė bendrauti su sÅ«numi kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį, jo atostogų metu ir į atsakovės S. Z. asmeninius interesus, nes kitaip ji ir sÅ«nus kiekvienÄ Å¡eÅ¡tadienį bÅ«tų priversti bÅ«ti namuose ir laukti ieÅ¡kovo prisijungimo prie „Skype“ programos, nustatė, kad ieÅ¡kovas bendraus su sÅ«numi „Skype“ programa kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 19 val. iki 20 val.

Pažymėjo, kad sÅ«nui augant ir didėjant ieÅ¡kovo ir sÅ«naus norui bendrauti „Skype“ programa, berniukas pats galės tartis su ieÅ¡kovu kokiu jiems abiems patogiu laiku susisiekti ir bendrauti Å¡iomis ryÅ¡ių priemonėmis.Teismas netenkino ieÅ¡kinio reikalavimo uždrausti S. Z. keisti savo ir H. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ be iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko H. L. sutikimo, nustatęs, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad bÅ«tų pagrindas taikyti atsakovei tokio pobÅ«džio įpareigojimus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti; priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; prijungti prie bylos 2015-09-22 skundÄ , 2015-10-05 nutarimÄ , 2015-07-29 nutarimÄ , 2015-07-10 praneÅ¡imÄ , 2015-10-14 pažymÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos keitimo neatliko objektyvaus ir visapusiÅ¡ko bylai reikÅ¡mingų aplinkybių tyrimo.

Esminis skundžiamojo teismo procesinio sprendimo neteisėtumo motyvas yra susijęs su teismo neobjektyvumu bei to pasekoje netinkamai atliktu įrodymų vertinimu (CPK 185 str.). Svarbus ne vien (duomenys neskelbtini) iÅ¡bÅ«tas atsakovės laikas, bet ir jos sugrįžimo į LietuvÄ priežastis, t.y., sugrįžimo pas vaikÄ motyvas. Atsakovė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) grįžo ne savo laisvu apsisprendimu, bet tada, kai jai tapo žinoma apie ieÅ¡kovo iniciatyva iÅ¡keltÄ bylÄ teisme. Tačiau teismas į Å¡iÄ pozicijÄ nekreipė dėmesio, ribojo ieÅ¡kovo procesines teises įrodinėti atsakovės sugrįžimo į LietuvÄ momentÄ bei tokiu bÅ«du atskleisti jos sugrįžimo pas sÅ«nų motyvÄ .Teiginį, jog atsakovė grįžo į LietuvÄ pas vaikÄ ne 2014-12-02, o 2014-12-29 patvirtina: pažymoje užfiksuotas G.

P. paaiÅ¡kinimas, jog 2014-12-18 ar 22 dienÄ jam bÅ«nant atsakovės namuose, atsakovės tėvas nurodė jÄ esant (duomenys neskelbtini); Institucijos atstovas G. P. paaiÅ¡kino, jog atsakovė Institucijoje apsilankė 2014-12-29; atsakovės pasiraÅ¡ytas atsiliepimas į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (2015-01-02), bei jos registracija Darbo biržoje (2015-01-02). Be to, į bylÄ nebuvo pateikti įrodymai apie atsakovės darbovietę, darbo pobÅ«dį, darbų sezoniÅ¡kumÄ , darbo sutarties terminÄ , gyvenamųjų patalpų nuomos terminÄ ir pan.Atsakovės daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ tarpasmeniniams santykiams patvirtina ne tik jos elgesys proceso metu, bet ir teismo ekspertizės iÅ¡vada.

Tačiau, nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai vertindamas iÅ¡vados turinį, teismas padarė kardinaliai prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei turėjo padaryti. Analizuojant vien iÅ¡vadų atsakymus matyti, kad atsakymai nėra tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. Kai kuriuose iÅ¡ jų paprasčiausiai nurodoma atsakymo ieÅ¡kotis „Psichologinio tyrimo“ dalyje. O kai kuriuose iÅ¡ jų, pvz. 1, 4 ir 10, galima įžvelgti tam tikrus tarpusavio prieÅ¡taravimus. Atsakyme Nr. l nurodoma, jog vaikas nori gyventi su ieÅ¡kovu, jog tokia vaiko pozicija atitinka jo suvokimÄ , poreikius, nėra niekieno įtakota ir t.t.“ Tačiau, ekspertas tuo pačiu pažymi dvi aplinkybes, kurios aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja anksčiau cituotai iÅ¡vadai.

Tai teiginiai, jog „o ilgesnis atsiskyrimas nuo motinos berniukui kelia nerimÄ â€œ ir „tačiau jo vertinimams įtakos turi ir reikÅ¡mingų suaugusiųjų elgesys“. AnalogiÅ¡kas pastabas galima pažymėti ir iÅ¡vados atsakymui Nr. 10, kuriame teigiama, jog vaikui žala nedaroma ir/ar nebuvo daroma, bet tuo pačiu pažymima, jog vaikas ypatingai jautriai reaguoja į kartu su juo gyvenančios atsakovės bei trečiųjų asmenų neigiamas reakcijas ieÅ¡kovo atžvilgiu. O atsakyme Nr.4., pažymima, jog reaguodamas į neigiamas kartu gyvenančiųjų asmenų reakcijas ieÅ¡kovo atžvilgiu, berniukas yra linkęs su jais tapatintis, o ieÅ¡kovÄ atstumti.

Dėl iÅ¡vadoje pateiktų atsakymų dviprasmiÅ¡kumo, jų nepilnumo ir teismo posėdžio metu apklausto psichologo pateiktų atsakymų abstraktumo, Å¡ioje byloje teismas turėjo vadovautis tik psichologinio tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. IeÅ¡kovo praÅ¡ymas nesiremti eksperto pateikta iÅ¡vada yra ne tik motyvuotas, bet ir pagrįstas, tačiau, neapklausus paties berniuko teisme, yra galima remtis psichologinio tyrimo metu surinktais duomenimis ir juos vertinti. IÅ¡vados „Psichologinio tyrimo“ dalies 13 puslapio paskutinėje pastraipoje nurodoma, jog atsakovei nerekomenduojama taip ilgai palikti vaikÄ kitiems asmenims, kaip ji buvo padariusi.

Kodėl atsakovės poelgis nebuvo įvertintas kaip žalingas vaikui. Kodėl atsakovės iÅ¡vykimas ir vaiko palikimas augti su seneliais negali bÅ«ti laikomas priežastimi to, jog vaikas bijo skirtis su mama. Gal bÅ«t jis prie mamos prisirišęs ne dėl meilės, bet todėl, kad bijo vėl bÅ«ti paliktas. Gal ilgiau pabuvęs su ieÅ¡kovu, jis ir tėvÄ pradėtų laikyti Å¡eimos nariu. Faktas, jog vaikas nelaiko ieÅ¡kovo Å¡eimos nariu, taip pat turi bÅ«ti vertinamas kaip jo psichologinės raidos defektas ir/ar vaiko-tėvo tarpasmeninių santykių yda.

Vaiko prisiriÅ¡imo prie mamos“ kontekste, teismo iÅ¡vada dėl motinos iÅ¡vykimo gyvent į (duomenys neskelbtini) „teigiamumo“ bei tokio poelgio nepripažinimo vaiko interesų pažeidimu, yra nepagrįsta ir nelogiÅ¡ka. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieÅ¡kovu faktiÅ¡kai vaikui nebÅ«tų jokia naujiena ar neiÅ¡gyventas dalykas. Teismo ir eksperto iÅ¡vados dėl to, jog atsakovė ir tretieji asmenys nenuteikinėja vaiko prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , t.y. jog leidžia vystytis normaliems ieÅ¡kovo ir sÅ«naus tarpasmeniniams santykiams, yra visiÅ¡kai nepagrįstos.

Byloje buvo pagrindas spręsti apie tai, jog atsakovė ir tretieji asmenys aktyviai formuoja vaiko neigiamÄ požiÅ«rį į ieÅ¡kovÄ , nuteikinėja, gÄ sdina, kas trukdo vystyti normaliems vaiko ir tėvo tarpasmeniniams santykiams.Savo iÅ¡vadÄ dėl galimybės lankyti dvi ikimokyklines įstaigas pirmosios instancijos teismas grindė LR Å vietimo ir mokslo ministro 2008-02-08 įsakymu Nr. Ä®SAK-353, tačiau, Å¡is teisės aktas nedraudžia vaikui mokytis dviejose ikimokyklinėse įstaigose. Aptariamoji teismo iÅ¡vada nepagrįsta teisine prasme ir netgi ribojanti vaiko teisę mokytis, jo tėvams gyvenant skyriumi.

SprendimÄ teismas motyvavo eksperto paaiÅ¡kinimu, jog „vaiko bendravimas po dvi savaites pakaitomis taip pat yra nerekomenduotinas, kadangi berniukas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ , kuri sukuria vaikui pastovumo jausmÄ , todėl tėčio ir vaiko susitikimai turėtų bÅ«ti organizuojami savaitgalių, vaiko atostogų metu“. Iki Å¡iol vaikas pas ieÅ¡kovÄ praleisdavo po savaitę kartÄ Ä¯ du mėnesius, ir dėl to vaikas neatitoldavo nuo savo draugų darželyje, namų aplinkoje, senelių. IÅ¡ to seka, jog vaikui pastovumo jausmas dėl to nenukentėjo.

Nemotyvuota ir nepagrįsta, jog vaiko buvimas pakaitomis su savo tėvais po dvi savaites kÄ nors keistų į blogÄ jÄ pusę. IÅ¡nagrinėjęs reikalavimo dėl bendravimo tvarkos mokyklinio ugdymo laikotarpiu pagrįstumÄ , teismas iÅ¡imtinai savo iniciatyva nustatė bendravimo tvarkÄ , su kuria ieÅ¡kovas kategoriÅ¡kai nesutinka, nes ji neatitinka nei teisėtumo reikalavimų, nei sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, nei ieÅ¡kiniu siekto rezultato. Atsakovė nenurodė, jog iÅ¡laidos vieÅ¡ajam transportui bÅ«tų buvusi jai naÅ¡ta arba, kad ji negalėtų važiuoti vieÅ¡uoju transportu.

Jeigu atsakovė bylinėjimosi proceso metu būtų akcentavusi, jog jai nepriimtini kelionės viešuoju transportu kaštai, ieškovas būtų sutikęs juos kompensuoti. Atsakovė teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesiūlė, o tai padarė Institucijos atstovas. Atsakovei likus gyventi (duomenys neskelbtini) mieste nebebūtų ko ginčytis. Laikantis teisingumo ir protingumo principų, didelio atstumo tarp ieškovo ir atsakovės gyvenamosios vietos pasekmes turi prisiimti jei ne viena atsakovė, tai bent jau abu tėvai.

IeÅ¡kovo ir jo sÅ«naus susitikimai turi vykti kas antrÄ savaitgalį, o atsakovė taip pat turi prisiimi dalį atsakomybės ir padėti mums susitikti atvažiuodama pasiimti vaiko į (duomenys neskelbtini). VaikÄ iÅ¡ atsakovės gyvenamosios vietos pasiimant ieÅ¡kovui, o iÅ¡ ieÅ¡kovo pasiimant atsakovei bÅ«tų sÄ Å¾ininga ne tik finansine, bet ir kelionėms gaiÅ¡tamo laiko prasme. O proporcingas tėvų pareigų paskirstymas bÅ«tų užtikrinęs, jog vaiko lankymasis pas ieÅ¡kovÄ kas antrÄ savaitgalį nebÅ«tų per didelė naÅ¡ta nei vienam iÅ¡ tėvų, bei užtikrinęs psichologo rekomendacijos įgyvendinimÄ , pagal kurį vaikas turėtų su ieÅ¡kovu matytis kuo dažniau.

Bendravimas su vaiku kas antrÄ savaitgali neabejotinai bÅ«tų padėjęs atkurti tėvo ir sÅ«naus tarpasmeninius santykius ir suformavęs vaiko prisiriÅ¡imÄ prie ieÅ¡kovo, kaip ir prie atsakovės.Teismo nustatyta bendravimo tvarka neprotinga, nes per metus į (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovas turės važiuoti net 34 kartus, po 400 km., viso 13 600 kilometrų ir sugaiÅ¡ti 204 valandas, o atsakovė niekuo neprisidės. Be to, ieÅ¡kovas yra dirbantis asmuo ir jam reikalinga pailsėti po savaitgalio 800 kilometrų ir 12 valandų kelionės prieÅ¡ darbo dienÄ .

Teismas turėjo objektyvius įrodymus spręsti, kad vaiko grįžimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) galima suorganizuoti praktiÅ¡kai ir patogiai. Pažymėtina, kad teismas sprendime klaidingai nurodė, jog kelionė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobiliu vaikui užtruktų 4, o autobusu 6, nes byloje esantys įrodymai rodo atitinkamai 3 ir 4 valandas..Nustatydamas Institucijos atstovo pasiÅ«lytÄ tvarkÄ , teismas nurodė, jog su vaiku ieÅ¡kovas turi teisę bendrauti ir rudens bei pavasario atostogų metu po savaitę, tačiau ieÅ¡kovas to daryti negali.

IeÅ¡kovas yra dirbantis žmogus ir negalės neiti į darbÄ minimų atostogų metu. Taip pat numatomas ieÅ¡kovo Å¡eimos pagausėjimas dėl ko jis turės atitinkamų pareigų. Teismas neturėjo pagrindo nustatyti ieÅ¡kovui teisės bendrauti su vaiku rudens ir pavasario atostogų metu. . Atsakovė planavo įsikurti užsienyje ir ten iÅ¡sivežti Å¡alių vaikÄ . Reikalavimas uždrausti atsakovei keisti gyvenamÄ vietÄ iÅ¡vykstant su vaiku gyventi į užsienį be ieÅ¡kovo sutikimo, atmestas neteisėtai.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytos nesÄ Å¾iningai bei pažeidžiant CPK 93 str. nuostatas. Teismas neatsižvelgė į dvi reikÅ¡mingas aplinkybes:

1) byloje buvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinys, 2) ieÅ¡kovas pateikė teismui skirstyti iÅ¡laidas advokatui tik dalyje dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ginčijimo. IeÅ¡kovo naudai turėjo bÅ«ti priteisiama visa už advokato pagalbÄ sumokėta suma, t.y. 950 Eur. Kadangi ieÅ¡kinys buvo tenkintas tik 40 procentų, tai iÅ¡ ieÅ¡kovo turėjo bÅ«ti priteista tik atitinkama dalis atsakovės turėtų iÅ¡laidų, iÅ¡ kurių bendros sumos turėjo bÅ«ti atimti prieÅ¡ieÅ¡kinio rengimo kaÅ¡tai.

Be to, byloje nebuvo pateikti pinigų J. D. perdavimÄ patvirtinantys dokumentai, yra tik sÄ skaitos. Pažymėtina ir tai, jog jos iÅ¡vada ekspertizės metu buvo pripažinta niekine, o iÅ¡vados pagrindu taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos kaip nepagrįstos dėl duomenų nepagrįstumo.Atsakovė S. Z., atstovaujama advokatės A. B., atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodomi šie argumentai: . Iš apeliacinio skundo turinio, nelabai galima suprasti ko iš tikrųjų nori ieškovas, nes neužtenka parašyti, jog esminis skundžiamojo teismo procesinio sprendimo neteisėtumo motyvas yra susijęs su teismo neobjektyvumu bei to apsekoje netinkamai atliktu įrodymų vertinimu ( CPK 185 str.). Atsakovo priekaištai dėl neprijungtų dokumentų, kurie iš tikrųjų jokios įtakos šiai bylai neturi, aprašymai apie klaidingus telefono numerius ir pan. taip pat šiai bylai nereikšmingi.

Visi pamÄ stymai apie atsakovės sugrįžimo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) priežastis yra tik ieÅ¡kovo prielaidos. Teismo motyvai Å¡iuo klausimu yra pagrįsti, argumentuoti ir paliktini galioti.Apeliacinio skundo argumentai dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio yra nepagrįsti, nes nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio buvo atsisakyta gavus ekspertizės aktÄ . ir toje dalyje byla nutraukta. Nepagrįsti motyvai dėl Ekspertizės akto ydingumo, nes byloje buvo apklausta ekspertė, tiek ieÅ¡kovas, tiek ir jo atstovas turėjo visas galimybes užduoti ekspertei klausimus, kÄ jie ir padarė.

Dar labiau nesuprantamas ieÅ¡kovo netikėjimas, kad ekspertizę atliko ne ekspertė. Tokių priekaiÅ¡tų teismo metu nebuvo iÅ¡sakyta. Pakartotinės ekspertizės ieÅ¡kovas taip pat neprašė. Apeliacinis skundas nepagrįstas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. IeÅ¡kovas pasisako, jog jam nebÅ«tų sunku ir nesukeltų nepatogumų, kad jis kas dvi savaites važinėtų pasiimti vaiko ir tai sudarytų 2 keliones iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kÄ faktiÅ¡kai teismas ir priteisė, jog vaikas bus vienÄ savaitgalį per mėnesį ir ieÅ¡kovui tenka tiek pat važiavimų.

Taigi visi svarstymai apie nuvažiuotus kilometrus, degalus ir pan., nepagrįsti, nes pats ieÅ¡kovo nenuoseklumas byloja apie tai. Taip pat ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kia norÄ , kad vaikas gyventų su juo, po to norÄ , kad vaikas bÅ«tų per pusę laiko pasikeičiant su mama, bet kai teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas gali bendrauti su sÅ«numi dar rudens bei pavasario atostogų metu po savaitę, tai jau ieÅ¡kovui netinka. Teismo motyvai dėl bendravimo tvarkos yra labai argumentuoti ir pagrįsti. Apeliacinis skundas nepagrįstas dėl apribojimų nustatymo.

IeÅ¡kovas nesutinka, kad teismas atmetė jo praÅ¡ymÄ uždrausti atsakovei keisti jos ir vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ne Lietuvoje be jo iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo. Motyvus nurodo, jog atsakovė neplanavo grįžti į LietuvÄ , ji ten planavo įsikurti užsienyje ir ten iÅ¡sivežti vaikÄ , o jei ne, tai ji aplamai paliko vaikÄ ir net neplanavo juo pati rÅ«pintis ateityje, todėl jo praÅ¡ymas atmestas nepagrįstai. Tačiau teismas Å¡iuo klausimu labai argumentuotai pasisakė, kodėl atmeta tokį ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ .

Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, tačiau teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirstė prisilaikant teisės aktų. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimo.Dėl naujų įrodymų prijungimo. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2015 09 22 skundo Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«rai dėl 2015 09 17 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr.64-At-0778-15, 2015 10 05 Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo, kuriuo panaikino 2015 09 17 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr.64-At-0078-15, 2015 07 29 praneÅ¡imo bei nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiagoje Nr.64-At-0778-15, 2015 07 10 pareiÅ¡kėjo H.

L. praneÅ¡imo dėl galimai Å¡aliÅ¡ko tyrimo LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierei E. Ž. bei LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierės E. Ž. 2015 10 14 atsakymo (pažymos) kopijas (4 t. b. l. 18-36), kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, todėl praÅ¡o juos priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pateikti duomenys apie jo skundų tyrimÄ dėl dokumentų klastojimo ir galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialisto G.

P. atžvilgiu neturi ryÅ¡io su byla, jokie teismų procesiniai sprendimai nėra priimti, todėl atsisakytina apelianto pateiktus dokumentus priimti (CPK 314 str.).Apeliacinės instancijos teisme 2016 08 16 gautas apelianto praÅ¡ymas dėl pridedamų dokumentų prijungimo: dukters J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo, H. L. ir N. V. santuokos, įvykusios 2016 08 09, liudijimo bei 2016 07 13 pažymos apie N. V. ir jos nepilnamečio vaiko J. L. deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , kopijų. PraÅ¡yme nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kovo sÅ«naus H.

L. gyvenamosios vietos pakeitimo klausimÄ yra reikÅ¡minga aplinkybė, jog apeliantas gyvena santuokoje su N. L. ir Å¡eimoje augina dukrÄ J. L., todėl nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su tėvu, berniukas gyventų pilnavertėje Å¡eimoje. Teisėjų kolegija priima į bylÄ apelianto nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurie vertintini, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 str.). Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo netenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, yra pagrįstas ir teisėtas.Dėl atmesto reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 27 d. sprendimu nustatė ieÅ¡kovo ir atsakovės bendravimo su vaiku H. L., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ . Bendravimo tvarka buvo nustatyta atsižvelgiant į įsiteisėjusį Marijampolės apylinkės teismo 2011 12 04 sprendimÄ , kuriuo vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motyvuodamas tuo, kad byloje nenustatyta aplinkybių bei priežasčių, dėl kurių bÅ«tų tikslinga pakeisti vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , jÄ nustatant su tėvu, atsižvelgęs į iÅ¡imtinai vaiko interesus, įvertinęs psichologinės ekspertizės akto duomenis, ekspertės D.

T. paaiškinimus, Marijampolės savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šiaulių rajono Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę.Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertinimo byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė, kad atsakovė buvo išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014 m. vasaros pabaigos iki 2014 m. gruodžio 29 d., o ne iki 2014 m. gruodžio 2 d. , o vaikas tuo metu buvo paliktas seneliams prižiūrėti, kad 2015 m. spalio 30 d. ekspertizės akte atsakymai nėra tikslūs bei aiškūs ir neatitinka išvadų, todėl teismas turėjo nesiremti ekspertės pateikta išvada.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai vertindamas iÅ¡vados turinį, teismas padarė kardinaliai prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei turėjo padaryti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Pagal LR CPK 177 straipsnio 2 dalies nuostatas, raÅ¡ytiniai įrodymai yra viena LR CPK leidžiamų įrodinėjimo priemonių. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus LR CPK nustatytas iÅ¡imtis (Å iaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-12-440/2016).

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad eksperto iÅ¡vada teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 185 str. 2 d., 218 str.) (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-283-467/2016). Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto argumentai dėl teismo psichologinės ekspertizės akto netinkamumo bei akto analizė, savaip jÄ interpretuojant, nereiÅ¡kia, kad psichologinės ekspertizės aktas bei jame padarytos iÅ¡vados neteisingos ir teismas neturi teisinio pagrindo ja remtis bei vertinti atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 str.).

Tai, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vertino kitaip nei apeliantas, teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai vertino ekspertizės iÅ¡vadÄ ar neįvertino ir neatsižvelgė į visumÄ Ä¯rodymų. Pažymėtina, kad teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visus įrodymus, ir padarė iÅ¡vadas grindžiamas visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, rėmėsi ne tik ekspertizės iÅ¡vada, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, iÅ¡ esmės neprieÅ¡taraujančiais eksperto iÅ¡vadai.

Nors ieÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose teigė, kad vaiko atsakovė neaugina, neatsakingai žiÅ«ri į vaiko auklėjimÄ , tačiau byloje nėra objektyvių tai patvirtinančių įrodymų. Tai, kad apeliantė buvo iÅ¡vykusi dirbti į (duomenys neskelbtini) 2014 m. vasaros pabaigoje ir grįžo tik 2014 m. gruodžio 29 d., kaip teigia apeliantas, nereiÅ¡kia, kad ji vaiku nesirÅ«pino, ar vaikas buvo neprižiÅ«rėtas, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad vaikas gyveno toje pačioje gyvenamojoje vietoje su seneliais, lankė (duomenys neskelbtini) vaikų lopÅ¡elį darželį, ieÅ¡kovė trumpam parvažiuodavo pas sÅ«nų, su juo bendravo per „Skype“, Å¡iuo metu gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovas, kai atsakovė buvo iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę taip pat pasiimti vaikÄ bei juo rÅ«pintis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymoIeÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo savo iniciatyva nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, pažeidžia ieÅ¡kovo bei vaiko interesus, nes ieÅ¡kovo ir jo sÅ«naus susitikimai turi vykti kas antrÄ savaitgalį, o atsakovė taip pat turi prisiimi dalį atsakomybės ir padėti tėvui susitikti su sÅ«numi atvažiuodama pasiimti vaiko iÅ¡ apelianto gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovė su sÅ«numi.

Apelianto nurodo, kad teismas sprendime klaidingai nurodė, jog kelionė iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) automobiliu vaikui užtruktų 4, o autobusu 6, nes byloje esantys įrodymai rodo atitinkamai 3 ir 4 valandas. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentai yra teisiÅ¡kai nepagrįsti.CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka tiek iki vaikas pradės lankyti mokyklÄ , tiek ir kai vaikas pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklÄ , yra pakankamai maksimali ir įgyvendinama, ja užtikrinamas tėvų valdžios lygybės principas, sudarytos galimybės vaikui kuo dažniau bendrauti su tėvu. Negalima sutikti su apeliantu, kad teismas nustatė bendravimo tvarkÄ , kuri neatitinka vaiko interesų, prieÅ¡ingai – tokia tvarka suteikia vaikui stabilumo, pastovumo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog tėvai gyvena skirtinguose miestuose, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra 200 km., todėl pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lytÄ bendravimo tvarkÄ kas antrÄ savaitgalį 6 metų amžiaus vaikui tektų po 4-6 valandas kas antrÄ savaitgalį praleisti kelionėje ((duomenys neskelbtini)), ir tai jį vargintų, apsunkintų jo pasirengimÄ kitai dienai (pirmadieniui) eiti į mokyklÄ . Tai, kad pagal teismo nustatytÄ ieÅ¡kovo ir jo sÅ«naus bendravimo tvarkÄ tėvas vaikÄ pasiima kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį, teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo spręsti, kad Å¡alių pareigos bendraujant su savo nepilnamečiu vaiku paskirstytos neproporcingai.

IeÅ¡kovas vaikÄ tiek pasiimdamas, tiek jį veždamas atgal pas motinÄ (atsakovę) gali su juo bendrauti taip stiprindamas tarpusavio santykius. Apeliantas turėtų bÅ«ti suinteresuotas kuo daugiau laiko praleisti su sÅ«numi (net ir iÅ¡naudoti kelionės laikÄ sÅ«nų vežant pas motinÄ ), o ne siÅ«lyti atsakovei atvykti pasiimti vaiko, skaičiuodamas tik savo kelionės laiko ir kuro sÄ naudas. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė, kad Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, kuri privalo užtikrinti materialinius sÅ«naus poreikius, kasdienę priežiÅ«rÄ , auklėjimÄ , tinkamÄ laisvalaikio praleidimÄ ir kita.

Apeliantas neginčija skundžiamame sprendime konstatuotos aplinkybės, kad jokia kita forma prie vaiko iÅ¡laikymo jis neprisideda, iÅ¡skyrus iÅ¡ jo priteistÄ 173 eurų iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, kad jo turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Teismas, nustatydamas ieÅ¡kovo ir jo sÅ«naus bendravimo tvarkÄ mokyklinio ugdymo laikotarpiu atsižvelgė bÅ«tent į vaiko interesus, ekspertizės iÅ¡vadas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nustatyta bendravimo tvarka atsakovui pasiimant Å¡alių nepilnametį sÅ«nų iÅ¡ atsakovės ir jį grÄ Å¾inant motinai neužtikrina nei tėvo, nei vaiko interesų, tėvo ir sÅ«naus buvimo drauge ir jų visapusiÅ¡ko bendravimo.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis nuo 2012 metų pradžios sistemingai bendrauja su sÅ«numi, kuris nakvoja, svečiuojasi pas tėvÄ (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad eilę metų jis pats vežiojo vaikÄ , kad ieÅ¡kovui atsakovė netrukdo bendrauti su sÅ«numi, todėl Å¡alys gali ir pačios susitarti dėl vaiko paėmimo bei grÄ Å¾inimo kitokio bÅ«do. IÅ¡ apelianto procesinių dokumentų turinio matyti, kad apeliantas nėra nuoseklus. IeÅ¡kinyje pareiÅ¡kė du alternatyvius reikalavimus, taip iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ , kad vaikas gyventų su juo, arba nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarkÄ , siekdamas dažnesnio bendravimo su vaiku.

Tačiau pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieÅ¡kovas gali bendrauti su sÅ«numi dar rudens bei pavasario atostogų metu po savaitę, apeliantas nebesutinka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas iÅ¡imtinai savo iniciatyva nustatė bendravimo tvarkÄ mokyklinio ugdymo laikotarpiu, kad atsakovė teismo nustatytos bendravimo tvarkos nesiÅ«lė, o tai padarė Institucijos atstovas. Jungtinių Tautų Vaiko Teisių Konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ (CK3.170 str. 4 d.). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik institucijos atstovo nuomone, tačiau atsižvelgė į vaiko interesus, Å¡alis skiriantį atstumÄ , ekspertizės iÅ¡vadÄ . Tokio pobÅ«džio bylose esminis yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Vaiko interesų patenkinimÄ turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi.

Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iÅ¡ kurių svarbiausia, o neretai ir sunkiausia - užtikrinti vaiko bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios (CK 3.156 str.), visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, Å¡alys privalo suderinti tarpusavyje, teikdami prioritetÄ vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, todėl teisėjų kolegijos vertinimu teismas neturėjo pareigos vadovautis iÅ¡imtinai vien tik ieÅ¡kovo siÅ«loma su sÅ«numi bendravimo tvarka.Pagal CPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus.

Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo iniciatyva, siekdamas sudaryti didesnę galimybę ieÅ¡kovui bendrauti su vaiku, nustatė bendravimo tvarkÄ dar ir rudens bei pavasario atostogų metu. Apeliantas nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo nustatyti ieÅ¡kovui teisės bendrauti su vaiku rudens ir pavasario atostogų metu, kadangi apeliantas yra dirbantis žmogus ir negalės neiti į darbÄ minimų atostogų metu, be to, numatomas ieÅ¡kovo Å¡eimos pagausėjimas dėl ko jis turės atitinkamų pareigų.

Tačiau teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo kontekste adekvatus atsižvelgimas į tėvų darbo grafiko ypatumus gali bÅ«ti reikÅ¡mingas valstybės Konvencijos 8 straipsnio įsipareigojimų laikymosi atžvilgiu. Å iame interesų derinimo procese teismas turi nustatyti teisingÄ susidÅ«rusių interesų pusiausvyrÄ ; geriausi vaiko interesai gali nusverti tėvų interesus ir pareikalauti didesnių tėvų pastangų, įgyvendinant nustatytÄ bendravimo grafikÄ ; jeigu bendravimo teisių įgyvendinimas pasidarytų pernelyg sudėtingas įgyvendinti, svarbu, kad asmuo bet kuriuo momentu galėtų kreiptis dėl jo pakeitimo (žr., pvz., Kajari v.

Finland, no. 65040/01, 23 October 2007; Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-454/2014). Laikotarpis, kurio Å¡alių nepilnametis sÅ«nus atostogauja yra konkretus, nekintantis ir nustatomas mokslo metų pradžioje. InformacijÄ apie mokslo metų pradžiÄ , pabaigÄ , rudens, žiemos, pavasario atostogas galima rasti internetiniu adresu https://www.smm.lt/web/lt/tevams/ka-svarbu-zinoti/bendra-informacija, be to, tokiÄ informacijÄ aplientas gali gauti ir vaiko ugdymo įstaigoje. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas turi visas galimybes savo atostogas derintis atsižvelgiant į vaiko atostogų grafikÄ , tuo užtikrindamas optimalesnį tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ .

Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka vaiko atostogų laikotarpiu, nors ir pareikalaus papildomų apelianto pastangų savo darbo grafikÄ derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau Å¡ie pasunkinimai nelaikytini iÅ¡ esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaiku galimybes. Apelianto nurodyta aplinkybė bei pateikti duomenys apie vaiko- dukters J. L. gimimÄ bei santuokÄ su N. V. (santuokine pavarde- L.) taip pat nelaikytina esmine vertinant nustatytÄ bendravimo tvarkÄ vaiko atostogų laikotarpiu, kadangi Å¡eimos pagausėjimas, kito vaiko gimimas negali bÅ«ti pateisinama priežastimi, suvaržančia apelianto ir jo nepilnamečio sÅ«naus bendravimÄ .

Pastebėtina, kad ieÅ¡kovo apeliacinio skundo dalis argumentų iÅ¡ esmės yra susiję su Å¡alių tarpusavio nesutarimais, tuo tarpu nenurodoma kuo pasireiÅ¡kia nepilnamečio vaiko interesų pažeidimas pagal teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , todėl keisti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ bendravimo tvarkÄ mokyklinio ugdymo laikotarpiu pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ tvarkÄ ne tik kad netikslinga, bet ir nėra pagrįsto bei pakankamo pagrindo.Todėl ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Pažymėtina, kad atsiradus naujoms faktinėms aplinkybėms, ieÅ¡kovui iÅ¡lieka teisė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo CK 3.169 straipsnio tvarka.Dėl atmesto reikalavimo, kuriuo ieÅ¡kovas prašė uždrausti atsakovei S. Z. keisti savo ir H. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ be iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko H. L. sutikimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį reikalavimÄ , nustatęs, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė laikėsi teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, kad atsakovė savo ir sÅ«naus nuolatinės gyvenamosios vietos nekeitė ir to neketino daryti, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovė S. Z. buvo iÅ¡sivežusi ar bandė iÅ¡sivežti sÅ«nų H.

L. už Lietuvos respublikos ribų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo iÅ¡vada dėl įrodymų trÅ«kumo nepagrįsta, nes atsakovė buvo iÅ¡vykusi į užsienį – (duomenys neskelbtini), kur planavo pasilikti, todėl reikalavimas uždrausti atsakovei keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡vykstant su vaiku gyventi į užsienį be ieÅ¡kovo sutikimo atmestas nepagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje (1 t. b. l. 124) šį reikalavimÄ suformulavo taip - uždrausti atsakovei S. Z. keisti savo ir H.

L. gyvenamÄ jÄ vietÄ be iÅ¡ankstinio raÅ¡tiÅ¡ko H. L. sutikimo, o ne kaip nurodo apeliantas, be to ieÅ¡kovas net neturi reikalavimo teisės pagal suformuluotÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nes atsakovė turi teisę keisti savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl pagrindo Å¡io reikalavimo tenkinimui nėra.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas uždrausti atsakovei iÅ¡vežti vaikÄ nuolat gyventi į užsienio valstybę be ieÅ¡kovo raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo nekeistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo esmės neaptariami, nes jie ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad šalių ginčas iš esmės išspręstas teisingai, todėl apeliacinis skundas dėl materialinio pobūdžio reikalavimų netenkintinas ir skundžiamas sprendimas dėl ginčo esmės nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.) .Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantas nurodo, kad ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteistos 950 Eur advokato pagalbos išlaidos, kadangi byloje buvo pareikštas ieškinys ir priešieškinis, o ieškovas pateikė teismui skirstyti išlaidas advokatui tik dalyje dėl atsakovės priešieškinį ginčijimo.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto argumentais.Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).IeÅ¡kovas H. L. už advokato A. K. paslaugas yra sumokėjęs 950 eurų, pateikta iÅ¡laidų detalizacija, kurioje advokatas A. K. nurodė teiktų teisinių paslaugų apimtį bei kainÄ , nurodant, kad už susipažinimÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, jo analize bei atsiliepimo parengimÄ patirtos 350 Eur, o už dalyvavimÄ Â 4 teismo posėdžiuose - 600 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidos (3t.b.l.138-139).

Pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinį tenkinus 40 proc. atitinkamai iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui buvo nuspręsta, kad priteistinos yra 380 Eur dydžio iÅ¡laidos už suteiktas advokato paslaugas, tačiau neatsižvelgta, kad atsakovė atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinio ieÅ¡kovo atžvilgiu 2016 01 08, jau esant ieÅ¡kovo atsiliepimui į prieÅ¡ieÅ¡kinį (2 t. b. l. 38-40), kurio parengimo iÅ¡laidos patirtos dėl atsakovės veiksmų, todėl turi bÅ«ti kompensuotinos 100 proc., t.y. 350 Eur, o už ieÅ¡kovo atstovo dalyvavimÄ teismo posėdžiuose kompensuotinos 240 Eur dydžio advokato pagalbos iÅ¡laidų (600 Eur/40 proc.), iÅ¡ viso 590 Eur už advokato teisinę pagalbÄ (o ne 380 Eur).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės iÅ¡Â viso priteistina 631 Eur (590 Eur. + 41 Eur žyminio mokesčio).Atsakovė už advokatės A. B. paslaugas yra sumokėjusi 800 eurų už procesinių dokumentų ruoÅ¡imÄ ir 200 eurų už atstovavimÄ byloje (3t.b.l.127,128,129). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė atsisakė prieÅ¡ieÅ¡kinio, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje patirtų iÅ¡laidų pagrįstai sprendė nepriteisti. Teismas laikė pagrįstomis 530 Eur atsakovės patirtas iÅ¡laidas: 500 Eur už advokatės pagalbÄ parengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį bei atstovavimÄ teisme ir 30 Eur už konsultacijų pas psichologę teikimÄ .

Tačiau pirmosios instancijos teismas, atlikęs Å¡alims priteistinų vienai iÅ¡ kitos bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisdamas 109 Eur atsakovės patirtų iÅ¡laidų, neteisingai taikė CPK 93 str. 2 d. normÄ , kuri numato, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Vadinasi, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinus 40 proc. atitinkamai atsakovei turėjo bÅ«ti priteista 60 proc. jos patirtų advokato pagalbos iÅ¡laidų, kas sudaro 300 Eur (500 Eur/60 proc.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 330 Eur (300 + 30) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atlikus Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ (ieÅ¡kovo 631 Eur - atsakovės 330 Eur), atsakovė ieÅ¡kovui turėtų sumokėti 301 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , sprendimo dalis, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo priteista 109 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų keistina, panaikinant rezoliucinę sprendimo dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteista 109 Eur atsakovės patirtų iÅ¡laidų, ir iÅ¡ atsakovės priteistina 301 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas apeliacinės instancijos teisme.

IeÅ¡kovas H. L. sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . Apeliacinis skundas pagal pareikÅ¡tus materialinio pobÅ«džio reikalavimus netenkintinas, sprendimas keistinas tik bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje, todėl apeliantas nelaikytinas bylÄ laimėjusia Å¡alimi ir apelianto turėtos 41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteistinos.Atsakovė S. Z. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ Â (4 t. b. l. 50-58), kvitÄ apie 300 Eur sumokėjimÄ už advokatės A.

B. teisinę pagalbÄ (atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ), kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ apelianto. Å i suma nevirÅ¡ija maksimalios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77) 8.11 punkte nurodytos sumos (756,90 Eur (2015K4) x 1,3=983,97 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija neturi pagrindo nustatyti kitokiÄ atlygintinų iÅ¡laidų sumÄ , iÅ¡ apelianto atsakovei priteistina 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str., 98 str.).LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. IÅ¡ apelianto į valstybės biudžetÄ priteisiamos 10, 75 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 3 punktu, 325 straipsniu, n u t a r i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimÄ pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dalyje, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovo H. L. priteista 109 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei S. Z. iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteista 109 Eur atsakovės patirtų iÅ¡laidų, ir iÅ¡ atsakovės S. Z. priteisti 301 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui H. L..KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .IÅ¡ apelianto H. L. priteisti 300 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei S. Z..Priteisti valstybei iÅ¡ apelianto H.

L. 10, 75 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, bankÄ â€“ AB „Swedbank“, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos                                                                 AuÅ¡ra Baubienė Virginija Gudynienė Izolda Nėnienė