Legislator Case Law & Legislation
90bf5ea2-e513-423f-8187-66ad7c78d51e AI generated

90bf5ea2-e513-423f-8187-66ad7c78d51e · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Case Number 90bf5ea2-e513-423f-8187-66ad7c78d51e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Solveigai Gečaitei, dalyvaujant atsakovo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ atsakovui TelÅ¡ių apskrities

Legislator headnote

AI generated

90bf5ea2-e513-423f-8187-66ad7c78d51e · Å iaulių apygardos administracinis teismas: pareigÅ«nai 2010 m. balandžio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr.F100165, nubraižė įvykio schemÄ , kadangi jis jautėsi blogai ir vairuoti pats negalėjo, tai neprieÅ¡taravo dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytų dokumentų nepasirašė dėl susijaudinimo ir didelio sielojimosi, nors savo kaltės dėl to, kad iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė bei apgadino prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantį automobilį, neneigė, kaltę pripažino, atsiprašė eismo įvykio dalyvių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

N U T A R T I S

                                                                            Â

 Administracinė byla Nr. I-591-519/2010

                                                                             Â

Procesinio sprendimo kategorija: 16.4.;16.6; 74;Â

                                                                                                                                         Â

Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 29 d.

Å iauliai

           Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Gražvydas Poškus, sekretoriaujant Letai Vitkienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. A.,

pareiškėjo atstovei advokatei Solveigai Gečaitei, dalyvaujant atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. Š., viešame teismo

posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ atsakovui TelÅ¡ių apskrities

vyriausiajam policijos komisariatui dėl TelÅ¡ių apskrities VPK virÅ¡ininko 2010-05-28 įsakymo Nr. 86-TE-112, kuriuo buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p., panaikinimo, įpareigojimo TelÅ¡ių apskrities VPK patenkinti jo 2010-04-30 praÅ¡ymÄ ir atleisti pareiÅ¡kėjÄ Â iÅ¡ tarnybos dėl išėjimo į pensijÄ . Â

     Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

     PareiÅ¡kėjas 2010 m. birželio 22 dienÄ (spaudas ant paÅ¡to voko, b.l.35) kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu praÅ¡ydamas panaikinti TelÅ¡ių apskrities VPK virÅ¡ininko 2010-05-28 įsakymÄ Nr. 86-TE-112, kuriuo buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p., įpareigoti TelÅ¡ių apskrities VPK patenkinti jo 2010-04-30 praÅ¡ymÄ ir atleisti pareiÅ¡kėjÄ Â iÅ¡ tarnybos dėl išėjimo į pensijÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio, vykusio 2010-09-20, metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė nurodė, jog atsisako reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir šį savo atsisakymÄ Ä¯formino raÅ¡tu.

     Pareiškėjas teismui pateiktame skunde bei jo atstovė (b.l.82-83) paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė, jog 2010 m. balandžio 29 d. 2157val. ne tarnybos metu, ne su tarnybine uniforma ir ne tarnybiniu transportu,

vairuodamas jam priklausantį automobilį „AUDI 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Telšių mieste, Karaliaus

Mindaugo g. ties 1 numeriu pažymėtu namu, keisdamas kompaktinę plokÅ¡telę automobilyje esančiame kompaktinių diskų grotuve akimirkai atitraukė dėmesį nuo važiuojamosios kelio dalies, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir kliudė prieÅ¡ais važiuojantį automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuojamÄ A. J.. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Nors eismo įvykio metu buvo vidaus tarnybos pareigÅ«nas, tačiau jam pačiam vairuojant transporto priemonę pirmÄ kartÄ pateko į eismo įvykį, buvo pasimetęs, patyrė Å¡okÄ , nuo smÅ«gio buvo sutrenkta galva, ji svaigo, dėl to

jautė silpnumÄ . Nepaisant blogos savijautos atsiprašė į eismo įvykį patekusių A. J. ir kartu su ja važiavusios

J. R., pripažino esÄ s kaltas iÅ¡važiavęs į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir tuo sukėlęs eismo įvykį. Automobilių apgadinimai nebuvo žymÅ«s, žmonės eismo įvykyje nenukentėjo, jis

neturėjo mobilaus telefono, todėl pareigÅ«nus iÅ¡kvietė J. R.. Ä® eismo įvykio vietÄ atvykę policijos

pareigÅ«nai 2010 m. balandžio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr.F100165, nubraižė įvykio schemÄ , kadangi jis jautėsi blogai ir vairuoti pats negalėjo, tai neprieÅ¡taravo dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo. Policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytų dokumentų nepasirašė dėl susijaudinimo ir didelio sielojimosi, nors savo kaltės dėl to, kad iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė bei apgadino prieÅ¡prieÅ¡iais važiuojantį automobilį, neneigė, kaltę pripažino, atsiprašė eismo įvykio dalyvių.

Jis turi 23-jų metų vairuotojo staÅ¾Ä , per visÄ tÄ laikotarpį į autoavarijas nebuvo patekęs. PrieÅ¡ daugiau kaip ketverius metus kaip vidaus tarnybos pareigÅ«nas įgijo teisę į pareigÅ«no pensijÄ . 2010 m. balandžio 29 d. eismo įvykis, atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę, į tai, jog kaip pareigÅ«nas neadekvačiai ir per jautriai reaguoja į kasdien ir bet kuriam asmeniui galinčius pasitaikyti įvykius, privertė jį apsispręsti palikti vidaus tarnybÄ ir iÅ¡eiti į pensijÄ .

Po eismo įvykio sveikata dar labiau pablogėjo, gydėsi nuo depresijos. Taigi, įvertinęs savo sveikatos bÅ«klę ir amžių, kitÄ dienÄ po eismo įvykio pateikė TelÅ¡ių apskrities VPK praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos nuo 2010 m. balandžio 30 d. Jam yra žinomos įstatymo nuostatos, jog tokį praÅ¡ymÄ TelÅ¡ių apskrities VPK virÅ¡ininkui privalu pateikti prieÅ¡ 14 d., tačiau, esant sutikimui, gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ tarnybos ir tÄ pačiÄ praÅ¡ymo pateikimo dienÄ . Pačiame praÅ¡yme atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos nenurodė konkretaus Vidaus tarnybos statute numatyto pagrindo, t.y.

Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p., tačiau bet kokiu atveju TelÅ¡ių apskrities VPK yra visi duomenys apie jo tarnybos valstybei staÅ¾Ä ir negalėjo bÅ«ti jokių dvejonių, jog jis, kaip vidaus tarnybos pareigÅ«nas, įgijęs teisę į pareigÅ«no pensijÄ , praÅ¡o jį atleisti iÅ¡ TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus patrulių bÅ«rio vyriausiojo patrulio pareigų bÅ«tent Å¡iuo pagrindu, t.y. dėl išėjimo į pensijÄ . 2010 m. gegužės 13 d. raÅ¡te TelÅ¡ių apskrities VPK nurodė, jog 2010 m. balandžio

30 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo veiksmų eismo įvykio metu įvertinimo, jis yra nuÅ¡alintas nuo pareigų ir jo praÅ¡ymas atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos bus svarstomas atlikus tarnybinį patikrinimÄ ir iÅ¡sprendus jo patraukimo tarnybinėn ar drausminėn atsakomybėn klausimÄ . Tai, jog buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo veiksmų, žinojo, 2010-05-03 teikė paaiÅ¡kinimÄ dėl 2010 m. balandžio 29 d. eismo įvykio, kadangi buvo papraÅ¡ytas pasiaiÅ¡kinti taip pat ir dėl aplinkybių, jog neva taip vengė neblaivumo patikrinimo, nurodė tas pačias aplinkybes, jog buvo sutrikęs, Å¡oko bÅ«senos, visų aplinkybių tiksliai dėl patirto streso negali prisiminti iki Å¡iol. Negalėtų patvirtinti aplinkybių, jog į eismo įvykio vietÄ atvykę pareigÅ«nai jo reikalavo pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu, siuntimas pasitikrinti neblaivumÄ gydymo įstaigoje taip pat jam nebuvo įteiktas. Jam nežinomos aplinkybės ir kokie jo veiksmai leido policijos pareigÅ«nams prieiti iÅ¡vadÄ , jog jis pasitikrinti neblaivumÄ bÅ«tų vengęs. 2010 m. gegužės 18 d. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl 2010 m. balandžio 29 d. eismo įvykio priėmė nutarimÄ , kuriuo pripažino jį padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ne tik ATPK 1241 str.

6 d., 127 str. 2 d., tačiau ir ATPK 126 str. 4 d., t.y. už neblaivumo patikrinimo vengimÄ . Dėl pripažinimo kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ nesutiko ir 2010 m. gegužės 18 d. TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nutarimÄ 2010 m. gegužės 25 d. skundu yra apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Jis įsitikinęs, jog nepadarė ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo, nevengė pasitikrinti neblaivumÄ , o į eismo įvykį atvykę policijos pareigÅ«nai netinkamai atliko savo pareigas – iÅ¡ jų veiksmų nebuvo galima suprasti ir jis nesuprato, jog jo reikalautų pasitikrinti neblaivumÄ , taip pat nematė, jog pareigÅ«nai alkotesterį iÅ¡ viso turėjo, o siuntimo į gydymo įstaigÄ neblaivumui pasitikrinti, jei vien tik jis nesusivokė situacijoje, jam neiÅ¡rašė ir nepateikė. 2010 m. gegužės 27 d. dar kartÄ raÅ¡tu atsakovui priminė, jog 2010 m. balandžio 30 d. yra pateikęs praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensijÄ , paprašė sumokėti kompensacijÄ už nepanaudotas kasmetines atostogas bei skirti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ nuo 2010 m. gegužės 15 d., t.y. nuo kitos po atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos dienos. 2010 m. gegužės 28 d. jis gavo TelÅ¡ių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės suraÅ¡ytÄ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ â€žDėl TelÅ¡ių apskrities Vyriausiojo policijos

komisariato viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiojo patrulio R. A. veiksmų“ bei 2010 m.

gegužės 28 d. TelÅ¡ių apskrities VPK virÅ¡ininko įsakymÄ atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos remiantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 punktu (jei savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ ). Minėta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada, kuria pripažinta, jog jis savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ , yra nepagrįsta, neteisėta, o vadovaujantis nepagrįsta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada 2010 m. gegužės 28 d. TelÅ¡ių apskrities VPK virÅ¡ininko priimtas įsakymas Nr. 86-TE-112 „Dėl virÅ¡ilos R. A. atleidimo iÅ¡ tarnybos“ naikintinas.

           Atsakovo TelÅ¡ių apskrities VPK atstovas  A. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka. Atsakovo nuomone, buvo tinkamai nustatyta pareigÅ«no vardo pažeminimo sudėtis, tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyti bei įrodyti R. A. veiksmai, kurie suponuoja pareigÅ«no vardo pažeminimÄ . ReikÅ¡mingos bylai aplinkybės buvo nustatytos tarnybinio patikrinimo metu ir iÅ¡dėstytos tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadoje. PareiÅ¡kėjas virÅ¡ininko įsakymu ėjo vyr. patrulio pareigas. Iki 2010 m. kovo 4 d. pareiÅ¡kėjas ėjo tas pačias pareigas, tik prieÅ¡ įvykstant restruktÅ«rizacijai, jos vadinosi kitaip. Atsakovas laikosi departamento pozicijos, iÅ¡dėstytos Lietuvos policijos generalinio komisaro nurodyme, kad, esant informacijai apie galimai padarytÄ nusižengimÄ , nei vienas pareigÅ«nas nebÅ«tų atleistas kitais pagrindais neatlikus tarnybinio

patikrinimo, neįvertinus jo veiksmų, todėl nebuvo patenkintas R. A. prašymas. Dėl pareiškėjo neblaivumo atsakovas

vadovavosi teismo nutarimu iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga – patrulių paaiÅ¡kinimais, žmonių paaiÅ¡kinimais. Skiriant nuobaudÄ , taip pat buvo atsižvelgta į policijos generalinio komisaro nurodymÄ , kurio 1.1.2. p. nurodoma: „...policijos pareigÅ«no neblaivumÄ (girtumÄ ) ar apsvaigimÄ tarnybos metu vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų tarnybos drausmės pažeidimÄ , už kurį Vidaus tarnybos statute nustatyta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos“, ir 1.1.3. p.: „...pareigÅ«nų transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviems ar apsvaigusiems vertinti kaip policijos pareigÅ«no vardo pažeminimÄ ...“. Taip pat raÅ¡oma: „...užtikrinti, kad pareigÅ«nai...nebÅ«tų atleisti iÅ¡ tarnybos kitais pagrindais, nepatikrinus jiems iÅ¡keltų kaltinimų ir neiÅ¡sprendus jų tarnybinės atsakomybės klausimo...“. Kitų duomenų be tų, kurie yra nurodyti tarnybinio patikrinimo medžiagoje, dėl neblaivumo nebuvo gauta.

           Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Â

           Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2003-04-29 įstatymu patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau tekste – ir Statutas), 2003-08-27 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau tekste – ir Tvarka).    Â

           Byloje

esančia patikrinimo išvada nustatyta, kad pareiškėjas R. A. iki ginčijamo 2010 m. gegužės 28 d. įsakymo

Nr. 86-TE-112 priėmimo dienos dirbo TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus patrulių bÅ«rio vyriausiuoju patruliu. 2010-04-29 pareiÅ¡kėjas ne tarnybos metu padarė eismo įvykį, vengė pasitikrinti blaivumÄ , nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo ir techninę apžiÅ«rÄ patvirtinančio dokumento. TelÅ¡ių apskrities VPK l. e. p. virÅ¡ininkas 2010-04-30

iÅ¡leido įsakymÄ Nr. 86-TE-92 „Dėl virÅ¡ilos R. A. nuÅ¡alinimo nuo pareigų“ (b.l.56), kuriuo

nuÅ¡alino R. A. nuo tarnybos nuo 2010-04-30 tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui. Dėl Å¡io įvykio 2010-04-30 TelÅ¡ių apskrities VPK Vidaus tyrimų grupė atliko tarnybinį patikrinimÄ ir surašė tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ (b.l.39-41), kurioje buvo konstatuota, kad R. A., padaręs eismo įvykį, taip pat vengdamas pasitikrinti blaivumÄ , nepateikdamas automobilio registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiÅ«ros talono,

padarė tyčinius administracinius pažeidimus. Pažymėjo, kad R. A. vengdamas pasitikrinti blaivumÄ tyčia

padarė vienÄ iÅ¡ sunkiausių administracinių pažeidimų, pagal sunkumÄ analogiÅ¡kÄ vairavimui neblaiviam. IÅ¡vadoje akcentuota, kad R.

A. veiksmai nors ir padaryti ne tarnybos metu, tačiau akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigÅ«no vardÄ , griauna sistemos autoritetÄ . Taip pat tokie pareiÅ¡kėjo neteisėti veiksmai daro įtakÄ visuomenės požiÅ«riui į vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nų ir pačios sistemos veiklÄ . Remdamasis tokiais argumentais ir vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 7 p., atsakovas priėmė ginčijamÄ 2010 m. gegužės 28 d. įsakymÄ Nr. 86-TE-112 (b.l. 69). Tarnybinio patikrinimo metu 2010-04-30 pareiÅ¡kėjas pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos nuo balandžio 30 d. (b.l.57), į jį pareiÅ¡kėjui buvo atsakyta atsakovo 2010-05-13 raÅ¡tu Nr. 86-S-6684 (b.l.67), kuriame nurodyta, jog pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ tarnybos atsakovas svarstys atlikus tarnybinį patikrinimÄ . NežiÅ«rint į tai pareiÅ¡kėjas 2010-05-27 pateikė atsakovui naujÄ praÅ¡ymÄ , nurodydamas, jog praÅ¡o nutraukti su juo vidaus tarnybÄ nuo gegužės 14 d., vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p., 55 str.1, 2 d. d. (b.l.68). Atsakovas pareiÅ¡kėjui 2010-05-31 raÅ¡tu Nr. 86-S-7455 pranešė, kad jis 2010-05-28 įsakymu Nr. 86-TE-112 yra atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos kaip savo elgesiu pažeminęs pareigÅ«no vardÄ (b.l.28).

           PareiÅ¡kėjas ginčydamas TelÅ¡ių apskrities VPK virÅ¡ininko 2010 m. gegužės 28 d. įsakymÄ Nr. 86-TE-112 kaip esminius paskirtos tarnybinės nuobaudos neteisėtumo pagrindus nurodo tai, kad atliekant tarnybinį patikrinimÄ buvo pažeistas Statuto 55 straipsnis, reglamentuojantis atleidimÄ iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«no praÅ¡ymu. Statuto 55 straipsnio 1 dalis numato, jog pareigÅ«nas turi teisę bet kada nutraukti vidaus tarnybÄ paties praÅ¡ymu (Å¡io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai). PraÅ¡ymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 kalendorinių dienų. Vidaus tarnybos statuto 55 str. 2 dalis įsakmiai nurodo, jog pareigÅ«nas turi bÅ«ti atleistas kitÄ darbo dienÄ po Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu – ir nepasibaigus Å¡iam terminui. Atsižvelgdamas į Å¡ias įstatymu patvirtinto Vidaus tarnybos statuto nuostatas, pareiÅ¡kėjas mano, kad jo 2010 m. balandžio 30 d. praÅ¡ymas atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos privalėjo bÅ«ti patenkintas ne vėliau kaip 2010 m. gegužės 14 d., tačiau atsakovas, pažeisdamas įstatymo nustatytÄ pareigÄ , iÅ¡ vidaus tarnybos nustatytu terminu jo neatleido, neįformino visų su tarnybos nutraukimu susijusių dokumentų. Tvarkos 35 punktas numato, jog atsiradus Statuto 53 str. 1 d. 1 ar 12 p. numatytiems atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindams, pradėta tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra turi bÅ«ti nutraukiama, jeigu jos neįmanoma užbaigti per Statuto 55 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ , t.y. per 14 dienų. Taip pat pareiÅ¡kėjas nurodė, jog jo atsisakymas pasitikrinti neblaivumÄ nėra įformintas, o jis dėl įvykusios autoavarijos buvo labai susijaudinęs ir galėjo nesuprasti visų pareigÅ«nų reikalavimų. Taip pat tarnybinė nuobauda jam buvo skirta nesulaukus galutinio sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nes priimtÄ TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo nutarimÄ , kuriuo jis buvo nubaustas, taip pat ir pagal ATPK

126 str. 4 d., jis yra apeliacine tvarka apskundęs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas, vertindamas bylos medžiagÄ , su Å¡iais pareiÅ¡kėjo ir jo atstovės argumentais nesutinka.

           Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. administracinėje byloje Nr. A438-624/2008 yra konstatavęs, kad siekiant konkrečioje administracinėje byloje tinkamai įvertinti, kokiÄ Ä¯takÄ tarnybinio patikrinimo nesustabdymas galėjo turėti priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, t. y. ar tai laikytinas esminiu ar ne esminiu procedÅ«riniu pažeidimu, prejudicinės reikÅ¡mės gali turėti ir ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios ar administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis. Jei baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje bÅ«tų neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas atitinkamas sprendimas, naikinti pastarÄ jį sprendimÄ vien tik dėl tos priežasties, kad tarnybinis patikrinimas buvo nesustabdytas ir tokiu bÅ«du buvo pažeistos atitinkamos procedÅ«rinės taisyklės, nebÅ«tų pagrindo. Tokiu atveju nustatyti procedÅ«riniai pažeidimai galėtų bÅ«ti įvertinti tik kaip formalaus pobÅ«džio, neturėję esminės reikÅ¡mės sprendimo, priimto baigus tarnybinį patikrinimÄ , pagrįstumui bei teisėtumui.

           Tvarkos

10 punktas nurodo, kad ,,gavus Tvarkos 6 punkte nurodytÄ informacijÄ apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ ir nustačius, kad dėl pareigÅ«no veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÅ«no veikoje yra savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ ). Tais atvejais, kai tikrintojas nustato pareigÅ«no veikoje savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra Å¡ioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Å¡ios Tvarkos reikalavimų.“

Tvarkos

11 punktas nurodo, kad „tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ra sustabdoma (iÅ¡skyrus atvejus, kai tikrintojas nustato pareigÅ«no veikoje savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymių, įgalinančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«rÄ ) ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Tais atvejais, kai savarankiÅ¡ko tarnybinio nusižengimo požymiai, įgalinantys atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, paaiÅ¡kėja kompetentingų institucijų tyrimo metu ir tampa žinomi tikrintojui, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra Å¡ioje dalyje atnaujinama ir tęsiama bei baigiama laikantis Å¡ios Tvarkos reikalavimų.“

Tvarkos

31 punktas nurodo, kad ,,Tvarkos 10 ir 11 punktuose numatytais atvejais sustabdžius tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«rÄ , tarnybinių nuobaudų skyrimo procedÅ«ra atnaujinama ir tęsiama, jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimÄ , bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenÄ arba asmuo patraukiamas (nepatraukiamas) baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs <...>“.

Taigi, norint konstatuoti, kad nesustabdžius pradėto tarnybinio patikrinimo buvo pažeisti Tvarkos 10, 11 punktų reikalavimai, turi bÅ«ti nustatyta, kad buvo neįmanoma atriboti pareigÅ«no veikos nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo. BÅ«tent Å¡i aplinkybė turi lemiamÄ reikÅ¡mę sprendžiant dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo.

Pažymėtina, kad ir iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo administracinę bylÄ (TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės

18 d. nutarimas (b.l.65) buvo konstatuoti pareiÅ¡kėjo įvykdyti administracinės teisės pažeidimai, todėl Å¡iuo atveju tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros nesustabdymas neturėjo esminės reikÅ¡mės skiriant pareiÅ¡kėjui tarnybinę nuobaudÄ , nes tarnybinio patikrinimo procedÅ«ros nesilaikymas pagal Tvarkos 10 p. reikalavimus nepaneigia pareiÅ¡kėjo poelgio, kuriais jis padarė administracinius teisės pažeidimus.

Konstatuotina, kad Statuto 53 str. 1 d. 7 p. reglamentuoja pareigÅ«no atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, jei jis savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ , o Å¡io straipsnio 1 d. 14 p. reglamentuoja pareigÅ«no atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, jei jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos. Taigi, iÅ¡ Å¡ių teisės normų iÅ¡eina, kad atleidimas pažeminus pareigÅ«no vardÄ nėra tarnybinė nuobauda Å¡io įstatymo taikymo prasme. Todėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, nuostatos pareiÅ¡kėjui taikomos tiek, kiek nėra susiję su tarnybinių nuobaudų skyrimu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas atriboja pareigÅ«no atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, jei jis savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ , nuo tarnybinių nuobaudų, pareiÅ¡kėjo nurodyti Tvarkos

10 p., 17 p. reikalavimai jo atžvilgiu netaikomi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-939-07).

           Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigÅ«no vardÄ . Å is atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindų (tarp jų – ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos) kaip savarankiÅ¡kas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto turinį atskleidžia Statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sÄ vokos „PareigÅ«no vardo pažeminimas“ iÅ¡aiÅ¡kinimas. Pagal Å¡iÄ materialinės teisės normÄ pareigÅ«no vardo pažeminimas – tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis. Taigi esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindo (Statuto 53 str. 1 d. 7 p.) taikymÄ , yra kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas. Statuto 53 straipsnio

1 dalies 7 punkto taikymo prasme tai yra bylai reikÅ¡minga aplinkybė, kuriÄ yra bÅ«tina nustatyti ABTÄ® 57 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Å iÄ aplinkybę nustačius, ji turi bÅ«ti įvertinta, taikant akivaizdumo kriterijų

visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių

visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu.

           Teismas pasisakydamas dėl faktinių Statuto 53 str. 1 d. 7 p. nustatytų bylai reikšmingų aplinkybių pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai (pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė).

           Teismas kritiškai vertina atsakovo Telšių apskr. VPK atstovo nuomonę, jog R. A. įvykio metu galimai buvo neblaivus, nes šis faktas neparemtas jokiais objektyviais įrodymais.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R. A. po įvykio atsisakė pasitikrinti blaivumÄ ir šį faktÄ savo tarnybiniuose

pranešimuose užfiksavo įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai K. R. ir M. S., kurie taip pat nurodė, jog forminant įvykį R. A. svirduliavo, nuo jo

sklido alkoholio kvapas (b.l.42,43). Teismui Å¡iuos asmenis apklausiant liudytojais teismo posėdžio metu jie patvirtino, kad R. A. atsisakė pasitikrinti blaivumÄ jų turėtu alkoholio matuokliu, tačiau nurodė, jog negali patvirtinti, kad alkoholio kvapas sklido bÅ«tent nuo R. A., nes forminant įvykį buvo ir kitų paÅ¡alinių neblaivių asmenų, iÅ¡ jų vienas buvo iÅ¡gabentas į policijos komisariatÄ , kurie trukdė dirbti bei vaikščiojo aplink. Taip pat paaiÅ¡kino, kad jokių iÅ¡orinių požymių pagal kuriuos bÅ«tų buvę galima spręsti, jog R. A. yra neblaivus, jie nepastebėjo, nors su juo bendravo gana ilgÄ laikÄ . Å iuos parodymus, teismo nuomone, patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – TelÅ¡ių apskrities VPK raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog 2010-04-29 apie 2255 val. registruotas policijos pareigÅ«no M.

S. pranešimas, jog A. D. būdamas neblaivus trukdo įforminti eismo įvykį.

2006 m. gegužės

12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 ,,Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių10 punktas nurodo, kad policijos pareigÅ«nai transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ nusikalstamos veikos padarymu, įtariamÄ esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandÄ nuo praneÅ¡imo apie nuÅ¡alinimÄ nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiÅ«ros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo suraÅ¡ymo iÅ¡raÅ¡o transporto priemonės vairuotojui siuntimÄ ir pristato transporto priemonės vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros.

Nagrinėjamu atveju R. A. iÅ¡raÅ¡yti siuntimÄ Ä¯ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ pagrindo nebuvo, nes policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje turėjo galimybę objektyviai

atlikti neblaivumo patikrinimÄ , t.y. jie turėjo alkoholio matuoklį, tačiau R. A. atsisakė tokį tyrimÄ

atlikti. Å iuo metu galiojantys teisės aktai nenustato tvarkos, kokia turėtų bÅ«ti įforminamas asmens atsisakymas patikrinti jo neblaivumÄ , todėl teismas konstatuoja, jog tinkamu tokio atsisakymo įforminimu laikytinas Å¡io fakto atžymėjimas policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose bei ATP protokolo suraÅ¡ymas dėl Å¡io reikalavimo nesilaikymo, todėl teismas mano, kad pagrįstai buvo nustatyta, jog R. A. atsisakė atlikti neblaivumo patikrinimÄ , tačiau tuo pačiu pabrėžia, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad jis įvykio metu bÅ«tų buvęs neblaivus.

Visos aukščiau išdėstytos pagrįstos abejonės dėl tarnybinės atsakomybės taikymo vertintinos

atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Byloje yra nenuginčytas faktas, jog R. A. atsisakė pasitikrinti blaivumÄ

po įvykio, dėl to negalima teigti, jog pareiÅ¡kėjas tinkamai vadovavosi teisės aktais, tačiau jo atsisakymas pasitikrinti neblaivumÄ , sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimÄ , negali bÅ«ti visiÅ¡kai prilyginamas jo neblaivumo nustatymui.

Teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu pateiktais įrodymais ir vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu, įvertinęs nustatytas nagrinėjamosios bylos aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ vidaus tarnybos yra per griežta, todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neiÅ¡tyrė visų aplinkybių, atlikdamas tarnybinį patikrinimÄ , yra pagrindas teigti, jog suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra neobjektyvi ir neiÅ¡sami. Remiantis tuo, TelÅ¡ių apskrities VPK virÅ¡ininko 2010 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 86-TE-112 naikintinas ir R.

A. taikytas, vadovaujantis Statuto 53 str. 1 d. 7 p. – atleidimas iÅ¡ tarnybos, ir R. A. padaryti veiksmai, vadovaujantis Statuto 25 str., 26 str. 1 d. 2 p., laikytini tarnybiniu nusižengimu bei atsižvelgiant į padarytų veiksmų pobÅ«dį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, jam už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ skirtinas papeikimas. Tokį tarnybinės nuobaudos skyrimÄ teismas motyvuoja tuo, kad iÅ¡ esmės bylos nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas atsisakydamas nustatyta tvarka nusistatyti girtumÄ bÅ«tų pažeminęs pareigÅ«no vardÄ , nes pagal Å¡iÄ sÄ vokÄ , kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pareigÅ«no vardo pažeminimas – tai kaltas pareigÅ«no veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetÄ , griaunantis pasitikėjimÄ vidaus reikalų įstaiga arba jÄ kompromituojantis. Atsižvelgdamas į sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , teismas konstatuoja, jog tam, kad bÅ«tų galima asmenį apkaltinti pažeminus pareigÅ«no vardÄ , bÅ«tini visi sÄ vokoje nurodyti elementai, t.y. akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas yra įmanomas tik tuo atveju, kai aiÅ¡kiai neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus gali stebėti ir vertinti kiti paÅ¡aliniai asmenys, visuomenės atstovai, o tuo tarpu nagrinėjamu atveju apie atsisakymÄ pasitikrinti girtumÄ buvo žinoma tik betarpiÅ¡kai su pareiÅ¡kėju bendravusiems policijos pareigÅ«nams, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis savo veiksmais pažemino pareigÅ«no vardÄ . Pakeisdamas skiriamÄ drausminę nuobaudÄ iÅ¡ atleidimo iÅ¡ tarnybos į papeikimÄ , teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nusižengimo padarymo dienÄ pareiÅ¡kėjas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo, charakterizuojamas teigiamai (b.l.64), o tai, teismo nuomone, rodo jį esant drausmingÄ pareigÅ«nÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat kreipdamasis į teismÄ nurodė, kad atsakovas neturėjo teisės jį atleisti iÅ¡ tarnybos, o privalėjo gavęs jo praÅ¡ymÄ , jį patenkinti ir atleisti jį iÅ¡ vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensijÄ , tačiau teismas su Å¡iuo argumentu nesutinka ir mano, kad Å¡ie samprotavimai nėra reikÅ¡mingi, nes atsakovas, pradėjęs tarnybinio patikrinimo procedÅ«rÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pateikimo metu, turėjo teisę jÄ užbaigti ir priimti įsakymÄ dėl pareiÅ¡kėjo kitu, nei pareiÅ¡kėjas nurodė savo praÅ¡yme, pagrindu:

Statuto 55 str. 1 ir 2 d. numato, kad pareigÅ«nas turi teisę nutraukti vidaus tarnybÄ paties praÅ¡ymu (Statuto 53 str. 1 d. 1 ir 12 p.). PraÅ¡ymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieÅ¡ 14 dienų. PareigÅ«nas turi bÅ«ti atleistas kitÄ dienÄ po 14 dienų nuo praÅ¡ymo pateikimo, o vadovo, turinčio teisęs skirti į pareigas sutikimu – ir nepasibaigus Å¡iam terminui; Statuto 56 str., reglamentuojančio atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos kitais pagrindais tvarkÄ , 1 d. numato, kad esant Statuto 53 str. 1 d. 2-10, 13, 14 ir 17 p. iÅ¡vardintiems atleidimo pagrindams, pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ tarnybos kitÄ dienÄ po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurios pareigÅ«nas nebegali tęsti tarnybos.

Esant Å¡iems pagrindams, pareigÅ«nÄ galima atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos ir jo laikinojo nedarbingumo bei atostogų metu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-05 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A7-481/2005 pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovei LR specialių tyrimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, suformuotos nuostatos dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindų taikymo eiliÅ¡kumo: teismas minėtoje nutartyje aiÅ¡kino, kad nustatytų reikÅ¡mingų tarnybos santykiams faktų (veiksmų ir įvykių) teisinis vertinimas pagal teisės taikymo taisykles reiÅ¡kia nuoseklų veiksmų (įvykių) kvalifikavimÄ pagal jų padarymo (vykimo) laikÄ .

Todėl tuo atveju, kai dėl anksčiau (laiko prasme) vykusių veiksmų taikant teisę yra pagrindas neigiamoms pasekmėms kilti – panaikinti leidimÄ dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir atleisti pareigÅ«nÄ iÅ¡ tarnybos – kitų, vėlesnių, įvykių teisinis vertinimas atleidimo iÅ¡ tarnybos pagrindų taikymo požiÅ«riu tampa nereikÅ¡mingas. PareiÅ¡kėjo R.

A. veika – autoavarijos padarymas, atsisakymas pasitikrinti neblaivumÄ ir kt. laiko požiÅ«riu buvo pirmesni nei praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos pateikimas, todėl atsakovas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigÄ iÅ¡ pradžių kvalifikuoti pareiÅ¡kėjo veikÄ , susijusiÄ su pažeidimo dėl eismo įvykio, padarymu, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas netinkamai taikė teisę. Teismas atsižvelgdamas į tai konstatuoja, jog atsakovas atidėdamas pateikto praÅ¡ymo iÅ¡sprendimÄ iki tarnybinio patikrinimo atlikimo pabaigos veikė norminių aktų jam suteiktų įgaliojimų ribose ir laikėsi jų reikalavimų, todėl Å¡iuo aspektu atsisakymas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ per 14 d. negali bÅ«ti pripažintas neteisėtu.

PareiÅ¡kėjas pateiktu skundu taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ jį atleisti iÅ¡ vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensijÄ . Teismo nuomone, Å¡is pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas gali bÅ«ti tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovui yra pateikęs du praÅ¡ymus atleisti jį iÅ¡ tarnybos: 2010-04-30 praÅ¡ymÄ dėl atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos nuo balandžio 30 d. (b.l.57) ir 2010-05-27 praÅ¡ymÄ , jame nurodydamas, jog praÅ¡o nutraukti su juo vidaus tarnybÄ nuo gegužės 14 d., vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 12 p., 55 str.1, 2 d. d. (b.l.68). Teismo nuomone, motyvuotu ir teisiÅ¡kai suprantamu gali bÅ«ti vertinamas tik antras pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, nes pirmajame praÅ¡yme pareiÅ¡kėjas nėra ne tik nurodęs savo praÅ¡ymo teisinio pagrindo, bet ir pagrindo, kuriuo jis praÅ¡osi atleidžiamas, tuo tarpu antrasis praÅ¡ymas yra motyvuotas. Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakovÄ atleisti jį iÅ¡ tarnybos dėl išėjimo į pensijÄ pagal jo 2010-04-30 praÅ¡ymÄ , nes pačiame praÅ¡yme toks atleidimo pagrindas nėra suformuluotas. Be to, teismui Å¡ioje byloje nėra pateikta tinkamų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas turi reikiamÄ tarnybos staÅ¾Ä , todėl teismas tik gali įpareigoti atsakovÄ apsvarstyti pareiÅ¡kėjo pateiktÄ praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ tarnybos dėl išėjimo į pensijÄ ir priimti sprendimÄ dėl jo.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė nurodė, jog atsisako dalies reikalavimų, t.y. reikalavimo iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei pateikė tai patvirtinantį raÅ¡tiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ (b.l.101). Teismo nuomone, pateiktas praÅ¡ymas dėl bylos nutraukimo tenkintinas, nes jis neprieÅ¡tarauja įstatymui ir atitinka pareiÅ¡kėjo atstovei suteiktas teises, patvirtintas atstovavimo sutartimi (b.l.34), taip pat suteiktas procesines teises (Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str.), byloje nėra duomenų, kad pateiktas praÅ¡ymas kaip nors pažeistų pareiÅ¡kėjo teises ir teisėtus interesus, todėl jis tenkintinas ir byla dalyje pagal pareiÅ¡kėjo R. A. reikalavimÄ atsakovui TelÅ¡ių apskrities VPK dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais,

88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas, n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

           Panaikinti TelÅ¡ių apskrities VPK 2010-05-28 virÅ¡ininko įsakymu Nr. 86-TE-112 ,,Dėl virÅ¡ilos R. A. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos” paskirtÄ atleidimÄ iÅ¡ tarnybos ir už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .     Â

Ä®pareigoti atsakovÄ

TelÅ¡ių apskrities VPK apsvarstyti pareiÅ¡kėjo R. A. pateiktÄ 2010-05-27 praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡

vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensijÄ ir dėl jo priimti sprendimÄ .

BylÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ TelÅ¡ių apskrities VPK priteisimo nutraukti pareiÅ¡kėjui atsisakius Å¡io reikalavimo.

Sprendimas per

14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                     Â

                      Gražvydas Poškus

Nuorašas tikras