90b788cf-650c-4bec-a2cd-8d4ce13c0d7e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-5609-402/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00806-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 5 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Pataisos įstaiga, Marijampolės PN), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-4). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog atliekant bausmę Pataisos įstaigoje laikotarpiu nuo 2021-01-12 iki 2021-04-09 (skundo padavimo teismui dienos) buvo apgyvendintas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais numatytas gyvenamasis plotas.

Dėl to patyrė didelius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, diskomfortÄ , psichologinę įtampÄ , buvo suvaržyta judėjimo laisvė, bendravimas. Gyvenamojoje patalpoje, kurioje jis atliko laisvės atėmimo bausmę, nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas, kaupėsi drėgmė, pelėsis, negalėjo atsidaryti lango, nes vėdinant patalpas per langus netoli esantis katilinės kaminas teršė patalpas dÅ«mais ir pelenais, trÅ«ko oro. Nurodo, kad nėra įrengtos džiovyklos drabužiams bei avalynei džiovinti, rÅ«kymo patalpoje yra netinkamas vėdinimas, poilsio kambaryje nėra sudaryta jokių poilsio praleidimo turiningai sÄ lygų.

Prausykloje veisiasi pelėsi, blogai įrengtas nutekėjimas vandens. PareiÅ¡kėjas to pasėkoje patyrė papildomus nepatogumus, diskomfortÄ , emocinius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sveikatos sutrikimus. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-12) nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigė, jog pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus teisės aktuose numatytas gyvenamasis plotas. Nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose, gyvenamosiose patalpose rÅ«kyti griežtai draudžiama ir tai yra nuolat kontroliuojama.

Visuose nuteistųjų bendrabučio aukÅ¡tuose (bÅ«riuose) visuomet buvo rÅ«kymui skirtos patalpos, kurios 2017 m. buvo atnaujintos, įrengiant mechaninę iÅ¡traukiamÄ jÄ ventiliacijÄ . Bendrabučio tipo patalpose, kiekviename aukÅ¡te yra įrengta skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji naudodamiesi įstaigos inventoriumi, gali skalbtis ir džiovintis skalbinius patys. Bendrabučio tipo patalpose atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų patalynė yra skalbiama centralizuotai, kaip tai numatyta teisės aktuose.

Marijampolės PN esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus.

PareiÅ¡kėjas nesikreipė ir neturėjo jokių nusiskundimų į Marijampolės pataisos namus dėl katilinės dÅ«mų patekimo į gyvenamÄ jį kambarį. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nurodyta, kad gyvenamųjų kambarių grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi bÅ«ti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui. Å varÄ ir tvarkÄ bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuje, tualete, prausykloje ir 1.1.) palaiko dirbantis nuteistasis — tvarkinys.

Gyvenamosios patalpos yra valomos pačių gyventojų, kaip tai numatyta Higienos normos HN 134:2015 37 punkte, kuris nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pastebėjęs pažeidimus į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiškėjas, tačiau to nedarė.

Pažymėjo, kad Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu. Be to, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Skundas netenkintinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Marijampolės pataisos namų veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2021-01-12 iki 2021-04-09 (skundo padavimo teismui dienos).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d.

įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 2.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Atsakovas į bylÄ pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2021-01-12 iki 2021-04-09 bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose, 5-ame nuteistųjų bÅ«ryje, 519 kamabaryje, kurio plotas yra 18,21 kv. m, kambaryje 5 miegamosios vietos, tad pareiÅ¡kėjui teko 3,64 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 8). Ä®vertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu bendrabučių tipo patalpose visÄ laikotarpį buvo užtikrinta minimali 3,1 kv. m ploto norma.

Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atsižvelgti į gyvenamosiose patalpose esančio inventoriaus užimamÄ plotÄ teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į gyvenamojoje patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimÄ byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju aptariamu laikotarpiu minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas nenustatytas, pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau kaip 3,64 kv. m gyvenamojo ploto, pareiÅ¡kėjas turėjo judėjimo laisvę už gyvenamųjų patalpų ribų - nebuvo trukdoma naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis: eiti pasivaikščioti gryname ore, naudotis kitomis teisėmis, jis nebuvo kalinamas blogesnėmis sÄ lygomis nei kiti asmenys, vertintina, kad nėra pagrindo iÅ¡ gyvenamosios patalpos ploto atimti gyvenamojoje patalpoje esančių baldų užimamÄ plotÄ .

Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su gyvenamojo ploto, tame tarpe ir ploto, užstatyto baldais, pažeidimu Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje, kurioje jis atliko laisvės atėmimo bausmę, nebuvo užtikrintas tinkamas vėdinimas, kaupėsi drėgmė, pelėsis, negalėjo atsidaryti lango, nes prieÅ¡ais yra katilinė ir eina dÅ«mai, trÅ«ko oro, rÅ«kymo patalpoje yra netinkamas vėdinimas, prausykloje veisiasi pelėsi, blogai įrengtas nutekėjimas vandens.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ , gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20°C. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , nuteistiesiems turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Higienos normos HN 134:2015 39 punktÄ ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Marijampolės PN užtikrina Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, o Marijampolės PN patalpos yra nuolatos tikrinamos tiek Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų.

Nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta Å¡achtinė iÅ¡traukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. PareiÅ¡kėjas nesikreipė į Marijampolės PN ir neturėjo jokių nusiskundimų dėl katilinės dÅ«mų patekimo į gyvenamÄ jį kambarį. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ . Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina patalpas, neturi problemų dėl drėgmės, oro trÅ«kumo ar pelėsio.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie pelėsio plitimÄ , teismas taip pat pažymi, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, Å¡varios ir tvarkingos aplinkos sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiÅ¡kėjo valios. Pataisos namai negali bÅ«ti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytÄ pareigÄ susitvarkyti aplinkÄ , kurioje patys gyvena.

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka Marijampolės pataisos namuose, gyvenamosiose patalpose rÅ«kyti griežtai draudžiama ir tai yra nuolat kontroliuojama, visuose nuteistųjų bendrabučio aukÅ¡tuose (bÅ«riuose) visuomet buvo rÅ«kymui skirtos patalpos, kurios 2017 m. buvo atnaujintos, įrengiant mechaninę iÅ¡traukiamÄ jÄ ventiliacijÄ . Objektyvių duomenų (patikrinimų, atliktų ginčo laikotarpiu, aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sÄ lygos, atsakovo atstovas nepateikė.

Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į Marijampolės PN administracijÄ , Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kitÄ valstybės institucijÄ ar visuomeninę organizacijÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų galėjo kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kuris pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sÄ lygų, atsakovui Å¡iuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius. Be to, teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises, žemina orumÄ ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. Todėl abstrakčių, bendro pobÅ«džio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti konstatuoti neteisėti Marijampolės PN veiksmai.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad yra įrengtas laisvalaikio kambarys, tačiau poilsio kambaryje nėra sudaryta sÄ lygų turiningai praleisti laisvalaikį. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas laisvalaikio kambarys (kiekvienam bÅ«riui). Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ 3 punktas numato užimtumo kambario aprÅ«pinimÄ stalu (pagal poreikį), suolu arba kėde, arba taburete (pagal poreikį), knygų spinta arba lentyna (pagal poreikį), spintele (pagal poreikį), stendu (pagal poreikį), televizoriumi (1 vnt.), Å¡iukÅ¡lių dėže (1 vnt). Bylos duomenimis nustatyta, kad laisvalaikio kambarys yra įrengtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises, žemina orumÄ ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

Todėl abstrakčių, bendro pobÅ«džio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti konstatuoti neteisėti Marijampolės PN veiksmai. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nebuvo įrengta džiovykla, todėl jis neturėjo kur iÅ¡sidžiovinti rÅ«bų ir avalynės. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punkte buvo numatyta, kad kiekvienam bÅ«riui turi bÅ«ti įrengiama batų ir drabužių džiovykla. HN 134:2015 40 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad bendrabučio tipo patalpose, kiekviename aukšte yra įrengtos skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji naudodamiesi įstaigos inventoriumi, gali skalbtis ir džiovintis skalbinius patys. Bendrabučio tipo patalpose atliekančių laisvės atėmimo bausmę nuteistųjų patalynė yra skalbiama centralizuotai, kaip tai numatyta teisės aktuose. Pareiškėjas skundų dėl drabužių, avalynės džiovinimo ar skalbimo pareigūnams ir administracijai neteikė.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylÄ pateiktais oficialiais duomenimis apie teikiamas skalbimo paslaugas, drabužių, avalynės džiovyklos įrengimÄ , todėl analizuojamu aspektu neteisėti Marijampolės veiksmai nekonstatuotini. Byloje nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę laikantis teisės aktuose numatytų reikalavimų, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė Marijampolės PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti kildinama neturtinė žala.

Nenustačius Marijampolės PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Natalja Zelionkienė