2022-12-28 Nr. AB-31839-3-63-3-01981-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-1218-821/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01981-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Sadvesta“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Klaipėdos RATC) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sadvesta“ (toliau – ir atsakovas) 54,44 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio, (duomenys neskelbtini), savininku, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatus (toliau – ir Nuostatai), pagal kuriuos vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. Pareiškėjas nurodė esantis paskirtas vietinės rinkliavos administratoriumi.

3. Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad pagal bendrą taisyklę vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką rinkliavos mokėtoju gali būti tik teisėtas turto valdytojas, t. y. pareiga mokėti rinkliavą siejama ne su faktiniu turto naudojimu, o su teisiniu tokio naudojimo pagrindu. Atsakovas yra ginčo nekilnojamojo turto valdytojas, todėl jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

4. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo reikalavimu, pateiktame atsiliepime nurodė, kad ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo 2018 m. kovo 12 d. varžytinėse, tačiau juo nesinaudojo, todėl nei teoriškai, nei faktiškai negalėjo būti teršėju ar komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos naudotoju. Vykstant teisminiams ginčams su ankstesniais ginčo nekilnojamojo turto savininkais, Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1505-524/2019 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – ginčo nekilnojamojo turto areštą, o buvusių buto savininkų iškeldinimas buvo sustabdytas. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-7194-824/2018 dėl gyventojų iškeldinimo iš ginčo nekilnojamojo turto objekto įvykdytas tik 2021 m. lapkričio 9 d.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

6.1. Nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pagrindu nuo 2018 m. kovo 27 d. priklauso atsakovui.

6.2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-7194-824/2018 tenkino UAB „Sadvesta“ ieškinį ir nusprendė iškeldinti atsakovus J. L. ir V. L. iš UAB „Sadvesta“ priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad atsakovai kartu su nepilnamečiais vaikais per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kartu su visu atsakovams ir / ar tretiesiems asmenims priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 14 d.

6.3. J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu antstolio A. S. 2018 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-10-3508 ir perkelti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininko UAB „Sadvesta“ teises ir pareigas I. L. (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 2-620-524/2020). Šioje byloje 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi nuspręsta taikyti laikinosios apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Sadvesta“ nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimu nurodytas ieškinys atmestas; nuspręsta sprendimui įsiteisėjus panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. birželio 29 d.

6.4. Ginčo nekilnojamojo turto ankstesni gyventojai priverstinai iš nekilnojamojo turto objekto buvo iškeldinti 2021 m. lapkričio 9 d.

7. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto naudojimo paskirties. Nekilnojamuoju turtu, kurio naudojimas, disponavimas, valdymas suponuoja atliekų susidarymą, disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo” sąvoką Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo normų ir Nuostatų prasme.

8. Teismas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais, pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo.

9. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu ginčo nekilnojamojo turto objektu faktiškai naudojosi kiti asmenys, bet ne atsakovas, aptariamu laikotarpiu ginčo nekilnojamasis turtas buvo areštuotas J. L. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, atsakovui buvo uždrausta minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas, naudodamasis ginčo nekilnojamojo turto objektu, sukūrė atliekas, todėl konstatavo, jog pareiškėjo prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo prašymą ir priteisti iš atsakovo UAB „Sadvesta“ 54,44 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintas principas „teršėjas moka“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės numato, kad: taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų; pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektu savininkai arba ją įgalioti asmenys; pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis; pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys pateikia savivaldybių nustatytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu, ar jų kopijas. Nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, savivaldybė arba Administratorius už deklaruotą laikotarpį apskaičiuoja kintamosios įmokos dedamosios dydį.

12.2. Nuostatuose taip pat įtvirtinta bendra taisyklė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Nekilnojamo turto valdymas, naudojimas ar disponavimas taip pat sietinas su teisėtumu, t. y. tik teisėtas nekilnojamo turto valdytojas ar naudotojas gali būti pripažintas rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme.

12.3. Atsakovui nuo 2018 m. kovo 27 d. nuosavybės teise priklauso nekilnojamo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), todėl būtent atsakovas yra teisėtas nekilnojamo turto valdytojas, ir jis, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, privalo nustatytais terminais ir tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teisminiai ginčai, vykstantys tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti viešosios teisės normas dėl vietinės rinkliavos ir jos mokėtojo apibrėžimo, negu tai yra daroma tais atvejais, kai pareiškėjas pagal dokumentus vertina, kas yra nekilnojamo turto teisėtas valdytojas.

12.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad rinkliavos mokėtoju gali būti tik teisėtas turto valdytojas, t. y. pareiga mokėti aptariamą vietinę rinkliavą iš esmė siejama ne su faktiniu turto naudojimu, bet su teisiniu tokio naudojimo pagrindu, tačiau pirmosios instancijos teismas šia teismų praktika nesivadovavo, nors byloje nenustatytos aplinkybės (neišvengiamos ar objektyviai būtinos), sudarančios pagrindą keisti aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą dėl teisėto turto valdymo vertinant, ar asmuo yra vietinės rinkliavos mokėtojas.

12.5. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą ir nurodo, kad ginčo nekilnojamuoju turtu pradėjo naudotis tik 2021 m. lapkričio 9 d., o bylai aktualiu laikotarpiu negalėdamas naudotis minimu nekilnojamuoju turtu, negalėjo būti teršėju ar atliekų kūrėju, gamintoju ar importuotoju. Teismui patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, būtų pažeistas ne tik pagrindinis atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo UAB „Sadvesta“ už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą, konstatuodamas, kad bylai aktualiu laikotarpiu ginčo nekilnojamojo turto objektu faktiškai naudojosi kiti asmenys, bet ne atsakovas, todėl pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas, naudodamasis šiuo objektu, sukūrė atliekas.

15. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra siejama su teisiniu nekilnojamojo turto valdymu ir naudojimu. Ginčo nekilnojamojo turto objektas priklauso atsakovui, todėl jis turi mokėti vietinę rinkliavą.

16. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde buvo išreiškęs prašymą sujungti nagrinėjamą bylą su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. TA-203-415/2022 pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-670-386/2021, kurios dalykas iš esmės yra tapatus, tik skiriasi laikotarpis, už kurį reikalaujama priteisti vietinės rinkliavos nepriemoką iš atsakovo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog administracinė byla Nr. TA-203-415/2022 jau yra išnagrinėta, pažymi, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylų sujungimo.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, jog pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Taigi, vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

20. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, taip pat yra pasisakiusi, jog tuo atveju, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose. Tokios nuostatos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 ir kt.

21. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2018 m. kovo 27 d. yra įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į ginčo nekilnojamojo turto objektą, ir atsakovas atitinka vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojo požymių – nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

22. Pažymėtina, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. 2-7194-824/2018 tenkino UAB „Sadvesta“ ieškinį ir iškeldino atsakovus J. L. ir V. L. iš UAB „Sadvesta“ priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatė, kad atsakovai kartu su nepilnamečiais vaikais per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi išsikelti iš gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kartu su visu atsakovams ir / ar tretiesiems asmenims priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 14 d. J. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu antstolio A. S. 2018 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-10-3508 ir perkelti buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininko UAB „Sadvesta“ teises ir pareigas I. L. (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 2-620-524/2020). Šioje byloje 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi nuspręsta taikytos laikinosios apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Sadvesta“ nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. sprendimu nurodytas ieškinys atmestas, bei nuspręsta šiam sprendimui įsiteisėjus panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. birželio 29 d. Ginčo nekilnojamojo turto objekto ankstesni gyventojai priverstinai iš nekilnojamojo turto objekto iškeldinti 2021 m. lapkričio 9 d.

23. Paminėtos byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) ginčo nekilnojamojo turto objektas realiai ir faktiškai nebuvo (ir negalėjo būti) atsakovo naudojamas, nes juo faktiškai naudojosi kiti asmenys, bet ne atsakovas. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-620-524/2020 patvirtina, kad ginčo nekilnojamojo turto objektas buvo areštuotas J. L. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, atsakovui buvo uždrausta minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Buto arešto faktas taip pat buvo įregistruotas valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Nurodytos laikinosios apsaugos priemonės galiojo iki 2021 m. birželio 29 d.

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtas aplinkybės, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu atliekų nesukūrė, todėl jis nelaikytinas atliekų turėtoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų priešingai vertinti byloje nustatytas aplinkybes.

25. Teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2057-602/2018 ir 2018 m. kovo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-181-261/2018 suformuotos praktikos, kad pareiga mokėti aptariamą vietinę rinkliavą iš esmė siejama ne su faktiniu turto naudojimu, bet su teisiniu tokio naudojimo pagrindu, ir pažymi, jog pareiškėjo minimose bylose nebuvo įrodyta, kad nekilnojamojo turto objektais naudojosi ne teisėtas turto savininkas, o kitas asmuo, tuo tarpu nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad atsakovas, t. y. teisėtas ginčo nekilnojamojo turto savininkas, bylai aktualiu laikotarpiu negalėjo naudotis ir nesinaudojo ginčo nekilnojamojo turto objektu.

26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė