90b6d7fd-228f-44f0-83c1-e9892e21aaa5 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-1668-423/2015                                                                                                              Proceso Nr. 3-62-3-01413-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                   2015 m. kovo 9 d.                                                           Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjui L.

Z. ,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovei Erikai Zakarauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. Z. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas L. Z. savo skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 100 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuo 2013-05-09 iki 2014-04-17 neteisėtai buvo apribota jo laisvė, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kuriuose kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta minimali 3,1 kv. m. ploto norma. Jo lova buvo prie koridoriaus durų. Koridoriuje buvo pastovus triukÅ¡mas iki 2 val. nakties, jame buvo rÅ«koma, dÅ«mai sklisdavo ir į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , lovos senos, medinės. Atsikėlus iÅ¡ ryto iki 22 val. pareiÅ¡kėjas negalėjo bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje, turėjo vaikščioti lauke, jam buvo uždrausta užeiti į virtuvėlę.

PareiÅ¡kėjas yra vegetaras, tačiau jį patalpinus į karantino patalpas vegetariÅ¡ko maisto jis negavo. Vėliau paraÅ¡ius praÅ¡ymÄ dėl vegetariÅ¡ko maisto, atsakovas ilgai jo netenkino, nors ir žinojo, kad kito maisto pareiÅ¡kėjas nevalgo. Pataisos namuose teikiamo maisto energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, t.y. nesiekė normos, kuri yra 2600 kcal. Maisto sudėtyje nebuvo vaisių, uogų, daržovių, maistas buvo nekokybiÅ¡kas, buvo priverstas valgyti margarinÄ , kurio ankščiau nevalgė.

MaistÄ valgykloje turėjo imti iÅ¡ virÅ¡utinių lentynų, maistas buvo karÅ¡tas reikėjo skubėti valgyti, tekdavo jį ryti karÅ¡tÄ , nespėdavo net atsisėti prie stalo, kai jau reikėjo baigti valgyti. BÅ«ryje kartu su 50 nuteistųjų, jis buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 2 praustuvėmis, 3 duÅ¡o galvutėmis. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, rÅ«kančių dÅ«mai sklisdavo į patalpÄ , jis buvo priverstas jais kvėpuoti, dažnai trÅ«ko oro. BÅ«riui priklausančiose patalpose nebuvo džiovyklos, Å¡altuoju metų laiku drabužiai džiÅ«davo miegamojoje patalpoje, kur buvo drėgna, reikėjo kvėpuoti džiÅ«stančių drabužių garais.

Patalpoje nebuvo tinkamo nei natÅ«ralaus, nei dirbtinio apÅ¡vietimo. Pertvara tualetuose buvo žema, tai pažeidė pareiÅ¡kėjo privatumÄ . Vienam mėnesiui buvo skiriamas vienas rulonas tualetinio popieriaus. Buvo ribojama galimybė su savimi turėti asmeninius daiktus (pledus, kompiuterius ir kt.). Atsakovas nepagrįstai reikalavo prisistatyti einant per kontrolės postÄ . Atsakovas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Konstitucijos 21, 29 straipsnių, Bausmių vykdymo kodekso 6 ir 7 straipsnių, Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, Lietuvos higienos normos HN76:2010 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.

PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žalojant sveikatÄ , nesudarant normalių bausmės atlikimo sÄ lygų, žeminant jo orumÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė didelę neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti įvertinta pinigais, t.y. sutriko ir pablogėjo jo sveikata (iÅ¡krito dantys, atsirado galvos ir pilvo skausmai, sutriko virÅ¡kinimas, užkietėjo viduriai), patyrė nepatogumus ir kankinimÄ , buvo diskriminuojamas ir žeminamas, patyrė didelį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pastoviai jautė įtampÄ , nesaugumo jausmÄ , negalėjo ramiai pailsėti, buvo pažeidinėjamas jo privatumas ir orumas.

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime į skundÄ nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis.

Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginančios jo buvimÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kai patalpų apÅ¡vietimas ir ventiliacija nesuteikia sÄ lygų sveikatos bÅ«klei.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečiais faktais pagrįstų duomenų, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija nesilaikė skunde nurodytų teisės normų reikalavimų. Prašė skundÄ atmesti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2013-05-09 iki 2014-04-17.ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad, pažeidžiant galiojančius teisės aktus (KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Bausmių vykdymo kodeksÄ , Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos higienos ir sanitarinės bausmės atlikimo sÄ lygos, nebuvo teikiamas vegetariÅ¡kas maistas, teikiamas maistas buvo nevisavertis ir nekaloringas.

VienÄ iÅ¡ argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas patalpose, kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu numatyta teisės aktais. Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas, antisanitarines sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu.

Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 111.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 111.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pataisos namuose nuo 2013-05-09 iki 2014-04-17 buvo paskirtas gyventi 1 bÅ«rio 13 brigados 10 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas – 15,26 kv. m., ji buvo skirta gyventi viso 6 nuteistiesiems, (kiekvienam nuteistajam teko po 2,54 m2 gyvenamojo ploto) Taigi, minėti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013-05-09 iki 2014-04-17 pareiÅ¡kėjui atsakovas neužtikrino teisės aktais numatyto minimalaus gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, t.y. minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui teko 0,56 kv. m. ploto mažiau.

Å ios aplinkybės iÅ¡ esmės neginčijo ir atsakovo atstovė. Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina vienu iÅ¡ argumentų, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, atsakovas pagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra „žeminantis orumÄ â€œ, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ ).

Taigi, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ ). Minėtoje byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bausmės atlikimo sÄ lygos buvo pažeidžiančios Konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Atsakovas pagrįstai akcentuoja, bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje bendrÄ sias sÄ lygas, t.y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ Â judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų.

Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. PareiÅ¡kėjas Å¡ias aplinkybes nutyli. Byloje nėra duomenų, kad pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos.

Minėtų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas, jo nurodytu laikotarpiu, atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau teismas konstatuoja, kad valstybė pagal nacionalinę teisę pakankamai ilgÄ laikÄ (nuo 2013-05-09 iki 2014-04-17 – 11 mėn. 8 d.) neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiÅ¡kia, kad neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, didelis nepatogumas, pažeminimas, psichologinis sukrėtimas).

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismas, įvertinęs aukščiau Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013). Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.          PareiÅ¡kėjas savo skunde taip pat nurodė, kad jo lova buvo prie koridoriaus durų, kad koridoriuje buvo pastovus triukÅ¡mas iki 2 val. nakties, jame buvo rÅ«koma, dÅ«mai sklisdavo ir į gyvenamÄ jÄ patalpÄ , lovos senos, medinės; kad atsikėlus iÅ¡ ryto iki 22 val. pareiÅ¡kėjas negalėjo bÅ«ti gyvenamojoje patalpoje, turėjo vaikščioti lauke, jam buvo uždrausta užeiti į virtuvėlę; kad jį patalpinus į karantino patalpas jis negavo vegetariÅ¡ko maisto, maisto energetinė vertė nesiekė 2600 kcal normos, maisto sudėtyje nebuvo vaisių, uogų, daržovių, maistas buvo nekokybiÅ¡kas, buvo priverstas valgyti margarinÄ ; kad maistÄ valgykloje turėjo imti iÅ¡ virÅ¡utinių lentynų, maistas buvo karÅ¡tas reikėjo skubėti valgyti, tekdavo jį ryti karÅ¡tÄ , nespėdavo net atsisėti prie stalo, kai jau reikėjo baigti valgyti; kad bÅ«ryje kartu su 50 nuteistųjų, jis buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 2 praustuvėmis, 3 duÅ¡o galvutėmis; kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, rÅ«kančių dÅ«mai sklisdavo į patalpÄ , jis buvo priverstas jais kvėpuoti, dažnai trÅ«ko oro; kad bÅ«riui priklausančiose patalpose nebuvo džiovyklos, Å¡altuoju metų laiku drabužiai džiÅ«davo miegamojoje patalpoje, kur buvo drėgna, reikėjo kvėpuoti drabužių garais; kad patalpoje nebuvo tinkamo nei natÅ«ralaus, nei dirbtinio apÅ¡vietimo, pertvara tualetuose buvo žema, tai pažeidė pareiÅ¡kėjo privatumÄ ; kad vienam mėnesiui buvo skiriamas vienas rulonas tualetinio popieriaus; kad buvo ribojama galimybė su savimi turėti asmeninius daiktus (pledus, kompiuterius ir kt.); kad atsakovas nepagrįstai reikalavo prisistatyti einant per kontrolės postÄ .             Pataisos įstaigoje maistas gaminamas ir iÅ¡duodamas vadovaujantis Kalėjimų departamento 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Vyriausybės 2002-01-09 nutarimo Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatomis.

Iki 2014-07-01 galiojo Kalėjimo departamento 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtinti valgiaraščiai: valgiaraštis dirbantiems vyrams (1.1 p.), valgiaraštis nedirbantiems vyrams (1.2 p.), valgiaraštis dirbančioms moterims (1.3 p.), valgiaraštis nedirbančioms moterims (1.4 p.), valgiaraštis nepilnamečiams (1.5 p.), valgiaraštis nėščioms moterims (1.6 p.), valgiaraštis krūtimi maitinančioms moterims (1.7 p.), valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams) (1.8 p.), valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams) (1.9 p.), valgiaraštis dirbančioms moterims (vegetarėms) (9.10 p.), valgiaraštis nedirbančioms moterims (vegetarėms) (1.11 p.).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl maitinimo pagal vegetarams patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį į pataisos namų administracijÄ kreipėsi 2013-08-05 ir jam buvo skirtas vegetarinis maitinimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas į pataisos namų administracijÄ dėl vegetarinio maitinimo raÅ¡tu kreipėsi ankščiau ar, kad kreipėsi dėl tiekiamo nevisaverčio, nekaloringo, neatitinkančio maisto energetinės vertės maisto. 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma) nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų duÅ¡o, sanitarinių mazgų patalpų ploto.

Minėtuose teisės aktuose taip pat nenurodytas ir minimalus bendras Å¡ių patalpų plotas. Atsakovas nurodė, jog 1 bÅ«rio 10 gyvenamoji patalpa vėdinama per langus ir tai nepažeidžia Higienos normos 24 punkto reikalavimų. Tiek Higienos normos, tiek Tabako kontrolės įstatymo nuostatos draudžia rÅ«kyti bendro naudojimo patalpose. Duomenų, kad bendro naudojimo patalpose buvo rÅ«koma ir dÅ«mai veržėsi į gyvenamÄ sias patalpas byloje nėra. PravieniÅ¡kių pataisos namų – tvirtosios kolonijos direktoriaus 2013-06-28 įsakymu Nr. V-216 „Dėl patalynės ir drabužių gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ numatyta galimybė ir sÄ lygos gauti nuosavos patalynės, drabužių skalbimo ir dezinfekcijos paslaugas.

Pataisos namai 2014-07-29 su UAB „Vilniaus skalbykla“ sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 76-112 dėl skalbinių skalbimo paslaugos teikimo. Patalynė nuteitiesiems keičiama vienÄ kartÄ per savaitę, savo nuosavus rÅ«bus gali nuteistieji skalbti ir patys 1-o sektoriaus skalbykloje bÅ«rio maudymosi laiku, bÅ«ryje yra skalbimo maÅ¡ina, kuria gali naudotis visi nuteistieji. 1-o sektoriaus bendrabučio, kuriame gyveno ir 1 bÅ«rio 13 brigados nuteistasis L. Z. , 1-ame aukÅ¡te nuteistiesiems įrengta bendra džiovykla, joje įrengta iÅ¡traukiamoji ventiliacija, galimybė ja naudoti neribojama.

Taip pat papildomai įrengta ir stacionari džiovykla lauke. Taigi, pataisos namuose Higienos normos 64 punkto reikalavimai sudaryti nuteistiesiems sÄ lygas skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius buvo užtikrinti. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ nuteistiesiems vyrams iÅ¡duodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį.

Nurodytas aplinkybes patvirtina PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2015-01-16 pažyma Nr. S-1403 ir 2014-10-14 pažyma Nr. S-27438. Liudytojų I. Å . ir R. Å . parodymus, kad pataisos namuose yra 5 praustuvai 90 nuteistųjų, kad yra tik Å¡altas vanduo, nėra džiovyklos, bendro naudojimo patalpose rÅ«koma, teismas atmeta, jie prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir teismas juos vertina kaip bandymÄ padėti pareiÅ¡kėjui. Nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų registravimo žurnale įrašų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ir jo teisių pažeidimų į pataisos namų administracijÄ , nėra.

Kitų objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, nes teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų ir netinkamo maitinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Dėl paminėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1d. 1 ir 4 p. teisėja n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista L. Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje sÄ lygas. PareiÅ¡kėjo L. Z. reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                               Asta Urbonienė